GENERALINIO ADVOKATO

JAN MAZÁK IŠVADA,

pateikta 2007 m. kovo 6 d.(1)

Byla C‑142/06

Olicom A/S

prieš

Skatteministeriet

(Østre Landsret (Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Bendrasis muitų tarifas – 8471 (automatinio duomenų apdorojimo mašinos) ir 8517 (ryšių aparatūra) tarifinės pozicijos – Tinklo plokštės, turinčios dvi funkcijas: prieigą prie vietinių tinklų (Local Area Network; LAN) ir išorinių tinklų (Wide Area Network; WAN) – Klasifikavimas Kombinuotojoje nomenklatūroje – Specifinė funkcija“

1.        Ši byla yra susijusi su kombinuotų tinklo ir modemo plokščių, suteikiančių prieigą prie vietinių tinklų (Local Area Network, pavyzdžiui, įmonių intranetų), taip pat išorinių tinklų (Wide Area Network, pavyzdžiui, interneto), tarifiniu klasifikavimu. Teisingumo Teismo iš esmės prašoma nuspręsti, ar tokiems produktams galioja duomenų apdorojimo mašinų (asmeninių kompiuterių) (8471 pozicija) ar ryšių aparatūros (8517 pozicija) muito mokestis. Čia, be kita ko, svarbu, ar nagrinėjami produktai atlieka „specifinę funkciją“.

2.        Atrodo, kad yra daug skirtingų nuomonių dėl elektronikos (ir ypač informacinių technologijų) produktų tarifinio klasifikavimo. Kad ir kaip būtų, tai nėra pirmas kartas, kai šie klausimai iškeliami Teisingumo Teismui(2). Iš tikrųjų Teisingumo Teismas šiame kontekste jau yra išsprendęs keletą klausimų. Šiuo atveju ypač paminėčiau bylas Peacock ir Cabletron(3). Nepaisant to, kaip vėliau parodysiu, manau, jog per griežtas minėtos Teisingumo Teismo praktikos taikymas tokiu atveju kaip šis iš tikrųjų galėtų prieštarauti tarifinio klasifikavimo paskirčiai.

I –    Teisinis pagrindas

3.        1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo(4) I priede yra nustatyta prekių nomenklatūra, žinoma kaip „Kombinuotoji nomenklatūra“ (toliau – KN), kuri pagrįsta Suderintąja prekių aprašymo ir kodavimo sistema (toliau – SS)(5). Pagrindinėje byloje nagrinėjamų įvykių metu galioja KN redakcija, iš dalies pakeista Komisijos reglamentu (EB) Nr. 3009/95(6) ir taikoma nuo 1996 m. sausio 1 dienos.

4.        I priedo XVI skyriuje(7) yra 84 ir 85 skirsniai(8), kurie yra susiję su šia byla. KN 8471 pozicijoje yra nurodomos „(automatinio duomenų apdorojimo) mašinos ir jų įrenginiai; magnetiniai arba optiniai (duomenų) skaitymo įrenginiai, užkoduotų duomenų perrašymo į informacijos laikmenas mašinos ir tokių duomenų apdorojimo mašinos, nenurodytos kitoje vietoje“. Kita vertus, KN 8517 pozicija suformuluota taip: „Elektriniai laidinės telefonijos arba laidinės telegrafijos aparatai, įskaitant laidinius telefono aparatus su belaidžiais rageliais ir laidinė nešlio srovės sistemos arba skaitmeninės sistemos ryšių aparatūra; vaizdo telefonai“(9).

5.        KN bendrosios aiškinimo taisyklės (toliau – BAT)(10), pateiktos jos I A antraštinės dalies I dalyje, be kita ko nustato:

„3. Jeigu, pritaikius 2 taisyklės b punktą arba dėl kokių nors kitų priežasčių, prekę galima pasirinktinai klasifikuoti dviejose arba daugiau pozicijų, ji turi būti klasifikuojama taip:

a)      pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, lyginant su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau. Tačiau, jeigu kiekvienoje iš dviejų arba daugiau pozicijų yra nurodyta tiktai dalis medžiagų, sudarančių mišrias arba sudėtines prekes, taip pat jeigu nurodyta tiktai dalis dirbinių, supakuotų į mažmeninei prekybai skirtą rinkinį, tokios pozicijos atitikimo tokioms prekėms požiūriu turi būti vertinamos kaip lygiavertės, net jeigu vienoje iš jų prekės aprašytos išsamiau arba tiksliau;

b)      mišiniai, kombinuotos prekės, sudarytos iš įvairių medžiagų arba surinktos iš įvairių dalių, taip pat prekės, supakuotos į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius, kurios negali būti klasifikuojamos taikant 3 taisyklės a punktą, turi būti klasifikuojamos taip, tarsi jos būtų sudarytos tik iš medžiagų arba sudėtinių dalių, kurios nulemia esminius prekių požymius, jeigu tokį kriterijų galima taikyti;

c)      prekės, kurios negali būti klasifikuojamos taikant 3 taisyklės a punktą arba 3 taisyklės b punktą, turi būti klasifikuojamos pozicijoje, kuri lygiaverčių pozicijų numeracijos požiūriu yra paskutinė.“

4. Prekės, kurios negali būti klasifikuojamos pagal pirmiau išdėstytas taisykles, turi būti klasifikuojamos pozicijoje, kuri tinka labiausiai giminingoms prekėms“.

6.        KN XVI skyriaus 3 pastaba ir 84 skirsnio 5 pastaba atitinkamai numato:

„3. Jeigu kontekste nenurodyta kitaip, tai sudėtinės mašinos, sudarytos iš dviejų arba daugiau tarpusavyje sujungtų ir sudarančių bendrą visumą mašinų, ir kitos mašinos, skirtos atlikti dvi arba daugiau viena kitą papildančių arba alternatyvių funkcijų, turi būti klasifikuojamos taip, lyg jos būtų sudarytos tik iš sudedamosios dalies, atliekančios pagrindinę funkciją, arba būtų tik šią funkciją atliekanti mašina.“

„5. A. 8471 pozicijoje sąvoka „automatinės duomenų apdorojimo mašinos“ reiškia:

<…>

c)      mišrios mašinos, kurias sudaro skaitmeninės mašinos su analoginiais elementais arba analoginės mašinos su skaitmeniniais elementais.

B.      Automatinio duomenų apdorojimo mašinos gali turėti sistemų, sudarytų iš nevienodo skaičiaus atskirų įrenginių, pavidalą. Atsižvelgiant į toliau išdėstytą šios pastabos E punktą, įrenginys turi būti laikomas tam tikros apibrėžtos sistemos dalimi, jeigu atitinka visas šias sąlygas:

a)      pagal įrenginio rūšį jis priskiriamas įrenginiams, naudojamiems vien tik arba daugiausia automatinio duomenų apdorojimo sistemose;

b)      gali būti sujungtas su centriniu procesoriumi tiesiogiai arba per vieną ar kelis kitus įrenginius; ir

c)      gali priimti arba perduoti duomenis tokiu pavidalu (kodų ar signalų), kuris gali būti naudojamas sistemoje.

C.      Atskirai pateikiami automatinio duomenų apdorojimo mašinų įrenginiai turi būti klasifikuojami 8471 pozicijoje.

< ... >

E.      Mašinos, atliekančios tam tikrą specifinę, tačiau ne duomenų apdorojimo funkciją, kurių sudėtinė dalis yra automatinio duomenų apdorojimo mašina arba kurios veikia kartu su ja, turi būti klasifikuojamos jų funkcijas atitinkančiose pozicijose arba, jeigu tai neįmanoma, pozicijose, kuriose klasifikuojami dirbiniai, nenurodyti kitoje vietoje.“

7.        Pasaulio muitinių organizacijoje (toliau – PMO) yra Suderintosios sistemos komitetas (toliau – SS komitetas), kuriame Europos Bendrijai, kaip SS konvencijos dalyvei, atstovauja Europos Komisija (toliau – Komisija). SS komitetas, be kita ko, siūlo SS pakeitimus ir rengia jos Aiškinamąsias pastabas (toliau – SSAP), klasifikavimo nuomones, kitus patarimus dėl aiškinimo bei rekomendacijas tam, kad būtų užtikrintas SS vienodas aiškinimas ir taikymas(11). Komisija taip pat rengia aiškinamąsias pastabas dėl KN. Jos pastabos papildo SS aiškinamąsias pastabas.

II – Faktinės ir procedūrinės aplinkybės bei pateikti klausimai

8.        Ši byla yra susijusi su OC 2232 ir OC 3232 tipų kombinuotomis tinklo ir modemo PCMCIA plokštėmis, skirtomis dėti į nešiojamuosius kompiuterius (toliau – GoCards arba produktai), kurias importavo Olicom A/S (toliau – Olicom) 1996–1999 metais(12). Kiekviena GoCard turi asmeninio kompiuterio sąsają, atitinkančią PCMCIA standartą. Plokštės yra „kombinuotos“ ta prasme, kad kiekviena turi LAN sąsają ir WAN sąsają (modemą), leidžiančias asmeniniam kompiuteriui per tinklą susisiekti su kitais asmeniniais kompiuteriais(13). Taigi tai yra įrenginys, kuris priima, apdoroja ir siunčia duomenis per tinklą iš vieno asmeninio kompiuterio į kitą. KN yra nurodomos „automatinio duomenų apdorojimo mašinos“ apskritai, o ne „kompiuteriai“ ar „asmeniniai kompiuteriai“, taip pat nurodoma ir SS. Todėl visoje savo išvadoje naudosiu šį terminus technicus arba sutrumpintą jo formą „ADA mašinos“.

9.        Pagal nutartį kreiptis dėl prejudicinio sprendimo, kadangi GoCards paprasčiausiai yra patobulintos grynos LAN plokštės, jos yra pagamintos taip, kad WAN funkcija (modemas) negali veikti be vietinių tinklų funkcijos (Token Ring). Tačiau pastaroji gali veikti nepriklausomai nuo to, ar WAN funkcija išjungiama ar ne(14).

10.      Danijos kompanija Olicom, importuodama tinklo įrangą, ypač GoCards, kurios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, klasifikavo jas kaip ADA įrangą 8473/71 pozicijoje. Ji taip pat importavo tokias GoCards, kurios turi tik LAN funkciją ir kurias ji taip pat klasifikavo 8471 pozicijoje. Komisija priėmė du reglamentus: Nr. 1638/94(15) ir Nr. 1165/95(16), pagal kuriuos LAN įranga, kaip antai adapteriai, jungiamieji adapteriai, siųstuvai-imtuvai ir adapterių plokštės, turėjo būti klasifikuojama 8517, o ne 8471 pozicijoje, ir dėl to padidėjo taikomas muitas. 1999 m. kovo 16 d. Sprendimu Told- og Skatteregion Helsingør (Helsingør regioninė muitinės ir mokesčių įstaiga) a posteriori išieškojo iš Olicom muitus dėl GoCards. Olicom apskundė šį sprendimą 1999 m. birželio 16 dieną.

11.      Tačiau Cabletron byloje Teisingumo Teismas pripažino šiuos du Komisijos reglamentus negaliojančiais dėl adapterių, jungiamųjų adapterių, siųstuvų-imtuvų ir adapterių plokščių tarifinio klasifikavimo. Atsižvelgdama į šį sprendimą, Komisija priėmė gaires dėl produktų apimties ir mokesčių grąžinimo šiuo atveju(17). Tada kompetentingos institucijos grąžino muito mokesčius už GoCards, turinčias vien LAN funkciją, tačiau tvirtino, kad tiek LAN, tiek WAN funkcijas turintys produktai turėjo būti klasifikuojami kaip WAN plokštės. Išnaudojus administracinių skundų galimybes, ginčas dėl klasifikavimo 2003 m. balandžio 14 d. pateko į Østre Landsret.

12.      2004 m. lapkričio 11 d. Muitinės kodekso komitetas (toliau – MKK) susirinko išklausyti Olicom. 2005 m. sausio 10 d. jis priėmė išvadą, kurioje nurodė, kad pagrindinėje byloje ginčijami produktai turėjo būti klasifikuojami KN 8517 pozicijoje. Šią išvadą Komitetas pagrindė tuo, kad produktai neturėjo pagrindinės funkcijos(18).

13.      Taigi Østre Landsret (Rytų apygardos teismas, penkioliktoji kolegija, Kopenhaga) 2006 m. kovo 9 d. Nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, iš dalies pakeisto (Komisijos) Reglamentu Nr. 3009/95, I priedas turi būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad tokios kombinuotos tinklo ir modemo plokštės, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, nuo 1996 m. sausio 1 d. turi būti klasifikuojamos kaip duomenų apdorojimo mašinos 8471 pozicijoje, ar kaip ryšių aparatūra 8517 pozicijoje?

         Šiuo atžvilgiu Europos Bendrijų Teisingumo Teismo prašoma priimti sprendimą dėl klausimo, ar Kombinuotosios nomenklatūros 84 skirsnio 5 E pastabos, atsižvelgiant į Reglamentu Nr. 3009/95 pakeistą versiją, sąvoka „specifinė funkcija“ turi būti aiškinama kaip reiškianti, kad esant WAN funkcijai produktai turi būti klasifikuojami kitoje negu 8471 pozicijoje? Ar kitoje negu 8471 pozicijoje reikia klasifikuoti tik tada, kai WAN funkcija gali veikti nepriklausomai nuo automatinio duomenų apdorojimo mašinos?

2.      Jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad kombinuotų tinklo ir modemo plokščių WAN funkcija yra specifinė, jo prašoma priimti sprendimą dėl klausimo, ar tarifiniam klasifikavimui yra svarbu, kad pagrindine produkto funkcija gali būti laikoma LAN funkcija.“

III – Vertinimas

A –    Šalių argumentai

14.      Pagal nutartį kreiptis dėl prejudicinio sprendimo Olicom (ieškovė pagrindinėje byloje) tvirtina, kad produktai turėjo būti klasifikuoti kaip ADA mašinos 8471 pozicijoje, nes jie neatlieka jokios „specialios funkcijos“. Nors šalys sutaria, kad tenkinamos trys iš keturių sprendimo Cabletron(19) sąlygų, nesutariama, ar taip pat tenkinama ir ketvirtoji sąlyga: „4. įranga neturi funkcijos, kurią ji galėtų atlikti be (ADA) mašinos“. Pagal sprendimus Cabletron ir Peacock(20) tam, kad ryšių aparatūra, be kita ko, tinklo plokštės pavidalu, atliktų funkciją, jai reikalinga ADA mašina(21) – skirtingai, nei, pavyzdžiui, mobiliajam telefonui, kuris ryšio funkciją atlieka savarankiškai – taigi ji klasifikuojama 8471 pozicijoje(22). Bet kuriuo atveju, Olicom nuomone, dėl produktų pagrindinės funkcijos (LAN) vis dėlto reikėtų taikyti 8471 poziciją, nes jie paprasčiausiai yra patobulinti gryni LAN produktai. Olicom su Muitinės kodekso komiteto pareiškimu nesutinka.

15.      Skatteministeriet (atsakovė pagrindinėje byloje) ir Komisija iš esmės tvirtina, kad teisingas produktų klasifikavimas būtų 8517 pozicijoje, nes jie neturi specifinės funkcijos. 84 skirsnio 5 E pastaba neleidžia jų klasifikuoti 8471 pozicijoje, nes dėl neatskiriamo modemo jie gali perduoti duomenis atskirai nuo ADA mašinos. Produktų fizinė sąsaja su ADA mašina nereiškia, kad jie neatlieka specifinės funkcijos per se, nes WAN funkcija nepriklauso nuo ADA mašinos ir jos funkcijų. Tiek Skatteministeriet, tiek Komisija(23) teigia, kad ketvirtoji sprendimo Cabletron sąlyga nėra tenkinama.

B –    Pirmasis klausimas

16.      Savo pirmuoju klausimu nacionalinis teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar produktai turėtų būti klasifikuojami KN 8471, ar 8517 pozicijoje, atsižvelgiant į Reglamentu Nr. 3009/95 padarytus pakeitimus. Tačiau pirmiausia pradėsiu nuo Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su šiuo klausimu.

17.      Kaip Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir lengvesnę kontrolę, prekių tarifinio klasifikavimo nustatymo kriterijus bendrai turi lemti jų objektyvūs požymiai ir ypatybės, kaip yra nustatyta KN pozicijos formuluotėje(24).

18.      Peacock byloje Teisingumo Teismas nusprendė, kad nuo 1990 m. liepos mėn. iki 1995 m. gegužės mėn. (LAN) tinklo plokštės, skirtos dėti į ADA mašinas, turėjo būti klasifikuojamos 8471 pozicijoje kaip šio tipo mašinų „įrenginiai“(25), o Cabletron byloje(26) jis iš esmės patvirtino, kad (LAN) tinklo įranga, ypač tinklo plokštės, tiek iki, tiek ir po 1996 m. sausio 1 d. turi būti klasifikuojama KN 8471 pozicijoje.

19.      CBA Computer byloje(27) Teisingumo Teismas nusprendė, kad toje byloje nagrinėtos garso plokštės(28) neturi specifinės funkcijos ir turi būti klasifikuojamos KN 8471 pozicijoje. Toliau Jacob Meijer byloje(29) jis patvirtino, kad garso plokštės neturi būti klasifikuojamos 8543 pozicijoje, kuri susijusi išimtinai su elektrinėmis mašinomis ir aparatūra, turinčia individualias funkcijas. Ikegami byloje(30), atvirkščiai, Teisingumo Teismas nusprendė, kad mašina, kuri įrašo suspaustus vaizdo kamerų signalus ir juos atkuria vaizduokliuose vaizdo stebėjimo tikslais, atlieka specifinę funkciją, skirtingą nei duomenų apdorojimas pagal KN 84 skirsnio 5 E pastabą.

20.      Hewlett Packard byloje(31) Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nusprendė, jog „iš 5 E pastabos aišku, kad į 8471 poziciją nepatenka mašina, pati atliekanti specifinę užduotį, kuri, nors ir sunkiau, bet taip pat galėtų būti atlikta be (ADA) mašinos“(32). Jis taip pat nurodė, kad duomenų perdavimas duomenų apdorojimo sistemos viduje neturėtų būti laikomas telekomunikacijų funkcija“(33).

21.      Turėčiau pažymėti, kad nors Teisingumo Teismas keliose bylose jau yra nustatęs elektroninių jungčių (LAN aparatūros) klasifikavimą, jis dar nėra to padaręs WAN atžvilgiu. Taigi, nors iš Teisingumo Teismo praktikos aišku, kad LAN tinklo plokštės tiesiog „tiekia ir priima duomenis“ taip, kad ADA mašinos galėtų juos panaudoti, ir dėl to šias plokštes galima prilyginti bet kuriai kitai priemonei, kuria ši mašina priima ir perduoda duomenis (tai yra, jos neturi specifinės funkcijos), šioje byloje nagrinėjami produktai yra kombinuotos modemo ir tinklo plokštės.

22.      Taigi tai, kas buvo pasakyta dėl LAN plokščių, mano nuomone, negali pagal analogiją būti taikoma WAN funkciją turinčioms tinklo plokštėms, nes priešingai vien „duomenų tiekimui ir perdavimui“, pastarosios tokius duomenis ar signalus būtinai turi ir „perdirbti“. Iš tikrųjų WAN aparatūra turi gautus duomenis ar signalus apdoroti, juos „moduliuodama“ ir „demoduliuodama“ (iš čia pavadinimas „modemas“) iš analoginio pavidalo į skaitmeninį ir atvirkščiai, kad, viena vertus, juos būtų galima perduoti telefono tinklu (analoginiu pavidalu) ir, kita vertus, kad jie būtų suderinami su ADA mašina (skaitmeniniu pavidalu). Manau, kad Komisijos argumentai yra tinkamai pagrįsti tuo atžvilgiu, kad WAN funkcija, kaip yra aprašyta ankstesniame punkte, turi būti laikoma funkcija, „skirtinga nuo duomenų apdorojimo“.

23.      Manau, kad dėl objektyvių požymių WAN (modemo) funkcija priskirtina prie telekomunikacijų (tai yra prie 8517 pozicijos), bet ne prie duomenų apdorojimo (tai yra 8471 pozicijos). Be to, skirtingai nei LAN, WAN aparatūra duomenų perdavimui naudoja telefono linijas. Šiuo atžvilgiu pažymėčiau, kad produktus jau buvo leista naudoti telefonų tinkle ir juos galima lengvai naudoti kaip modemus.

24.      Taigi iš to darau išvadą, jog WAN aparatūra, priešingai nei vien LAN funkciją turinti aparatūra, atlieka „specifinę funkciją“, nes modemo siunčiami ir priimami duomenys neišvengiamai turi būti perdirbami iš signalų, kuriuos gali apdoroti ADA mašina, į signalus, kuriuos galima perduoti telefono linijomis ir kitomis panašiomis priemonėmis.

25.      Tą patvirtina SSAP, kurios aiškiai neleidžia modemų klasifikuoti 8471 pozicijoje ir priskiria juos prie 8517 pozicijos(34). Produktų klasifikavimą 8517 pozicijoje taip pat patvirtino MKK(35). Dar daugiau, PMO paskelbtame Suderintosios sistemos klasifikavimo nuomonių rinkinyje(36) pateikiamas sunumeruotas šios organizacijos priimtų klasifikavimo nuomonių sąrašas, išdėstytas SS pozicijų ir subpozicijų eilės tvarka. Jame yra tokia 1998 m. lapkričio 13 d. klasifikavimo nuomonė:

„3. Į (ADP) mašiną skirta dėti plokštė (slot-it card)“ turi būti klasifikuojama 8517.50/3 pozicijoje, nes ji „perdirba skaitmeninius (ADA) mašinų signalus į analoginius signalus ir atvirkščiai, leidžiant per telefono linijų sistemą susisiekti su kita (ADA) mašina. Ji taip pat leidžia (ADA) mašinai siųsti ir priimti faksus bei elektroninius pranešimus, netgi atliekant šias operacijas per korinį (mobilųjį) telefoną“(37).

26.      Nors ir nesusiję su šios bylos rationae temporis, mano išvadą, be to, patvirtina paskutiniai KN pakeitimai (atsiradę dėl SS pertvarkymo), kurie įsigaliojo nuo 2007 m. sausio 1 d. ir reikšmingai pakeičia 84 bei 85 skirsnių struktūrą. Nors 5 E pastaba lieka nepakeista, pagal naująją 5 D pastabą specifiniai produktai į 8471 poziciją dabar nepatenka. Jie, be kita ko, yra: „ii) Aparatūra, skirta perduoti ar priimti balsą, atvaizdus ar kitus duomenis, įskaitant duomenų perdavimo aparatūrą laidiniame ar belaidžiame tinkle (tokiame kaip vietinis ar išorinis tinklas)“(38). Į pakeistąją KN 8517 poziciją taip pat patenka: „Telefono aparatai, įskaitant koriniams tinklams ar kitiems belaidžiams tinklams skirtus telefonus; kitokia aparatūra, skirta perduoti ar priimti balsą, atvaizdus ar kitus duomenis, įskaitant duomenų perdavimo aparatūrą laidiniame ar belaidžiame tinkle (tokiame kaip vietinis ar išorinis tinklas)“(39).

27.      Pateiktuose klausimuose tvirtinama, kad produktai bet kuriuo atveju turi būti klasifikuojami 8471 pozicijoje, nes WAN funkcija negali veikti atskirai nuo ADA mašinos.

28.      Turiu pasakyti, kad su tuo nesutinku. Kaip paaiškinau pirmiau, produktų WAN funkcija objektyviai aiškintina kaip besiskirianti nuo duomenų apdorojimo. Jeigu sprendimuose Peacock ir Cabletron įtvirtinti gana griežti kriterijai(40) ir 84 bei 85 skirsniai būtų aiškinami per griežtai, tuomet visa aparatūra turėtų būti klasifikuojama kaip ADA mašinos, net jei ji atlieka visiškai kitas funkcijas nei duomenų apdorojimas, vien tuo pagrindu, kad tokios mašinos veikia sujungtos su ADA mašina, pavyzdžiui, elektroninėmis jungtimis(41). Taigi turiu sutikti su Komisijos argumentais, kad toks aiškinimas paverstų KN 5 E pastabą beprasmę.

C –    Antrasis klausimas

29.      Savo antruoju klausimu nacionalinis teismas klausia, ar tuo atveju, jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad produktų WAN funkcija yra specifinė funkcija, tarifinio klasifikavimo tikslais būtų galima produktų pagrindine funkcija laikyti LAN funkciją.

30.      Olicom įrodinėjo, kad LAN bet kuriuo atveju yra pagrindinė ir vartotojų iš tikrųjų naudojama produktų funkcija. Tačiau jau tai, kad nagrinėjamos plokštės yra specialiai skirtos naudoti nešiojamuosiuose kompiuteriuose, mano nuomone, rodo, jog dėl šių kompiuterių objektyvių požymių, jų naudojimo ir paskirties visai tikėtina, kad dažnai gali būti prieinama tik WAN funkcija (nes LAN yra iš prigimties „vietinė“ ir, pavyzdžiui, siejama su biuro ar bendrovės patalpomis). Manau, jog nešiojamasis kompiuteris vietoj įprasto asmeninio kompiuterio perkamas todėl, kad jis suteikia lankstumo ir transportabilumo, kurie lemia didesnę jo kainą ir paprastai mažesnį galingumą, įrangą ir taip toliau.

31.      Mano nuomone, iš to, ką pirmiau pasakiau dėl pirmojo klausimo, išplaukia, kad pakanka pasakyti, jog jei produktų WAN funkcija yra specifinė funkcija, tai nėra svarbu, ar LAN funkciją iš tikrųjų galima laikyti jų svarbiausia funkcija.

32.      Bet kuriuo atveju, priešingai Olicom argumentams, manau, kad iš tikrųjų produktų esminė savybė greičiausiai turėtų būti jų dviguba funkcija (jie turi tiek LAN, tiek WAN galimybes), ir tai, beje, atspindi jų specifinė paskirtis nešiojamiesiems kompiuteriams, kaina ir kt. Be to, kaip pirmiau minėta, MKK vienbalsiai (dalyvaujant visoms valstybėms narėms) nusprendė, jog pagrindinėje byloje nagrinėjamų produktų svarbiausios funkcijos nustatyti neįmanoma(42).

33.      Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, kadangi nei BAT 3 taisyklės a punktas, nei BAT 3 taisyklės b punktas šioje byloje netaikomi (nes dėl pirmojo tiek 8471, tiek 8517 pozicijos yra vienodai tikslios, o dėl antrojo lemiamą reikšmę turėtų turėti esminis požymis – plokščių dviguba funkcija, o ne svarbiausia funkcija), mano nuomone, būtent BAT 1 taisyklė, 3 taisyklės c punktas (klasifikavimas pozicijoje, kuri numeracijos požiūriu yra paskutinė) ir 6 taisyklė nustato, kad teisingas produktų klasifikavimas yra KN 8517 pozicijoje.

IV – Išvada

34.      Taigi manau, kad į Østre Landsret šioje byloje iškeltus klausimus Teisingumo Teismas turėtų atsakyti taip:

„1.      1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, iš dalies pakeisto Komisijos reglamentu Nr. 3009/95, I priedas turi būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad tokios kombinuotos tinklo ir modemo plokštės, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, nuo 1996 m. sausio 1 d. turi būti apmokestinamos kaip ryšių aparatūra, klasifikuojama 8517 pozicijoje.

         Kombinuotosios nomenklatūros 84 skirsnio 5E pastabos, atsižvelgiant į Komisijos reglamentu Nr. 3009/95 pakeistą versiją, sąvoka „specifinė funkcija“ turi būti aiškinama kaip reiškianti, kad esant WAN funkcijai produktai turi būti klasifikuojami kitoje negu 8471 pozicijoje, nepaisant to, ar WAN funkcija gali veikti nepriklausomai nuo automatinio duomenų apdorojimo mašinos.

2.      Kadangi tokių kombinuotų tinklo ir modemo plokščių, kokios yra nagrinėjamos pagrindinėje byloje, WAN funkcija yra specifinė, tarifiniam klasifikavimui nėra svarbu, kad pagrindine produktų funkcija gali būti laikoma LAN funkcija.“

---

1 – Originalo kalba: anglų.

---

2 – Dar 1999 m. spalio 28 d. išvados byloje Peacock (C‑339/98, Rink. p. I‑8947) 13 punkte generalinis advokatas F. G. Jacobs pažymėjo, kad „vietinių tinklų tobulėjimas bei kompiuterinių duomenų perdavimui naudojamų technologijų ir telefonijos susiliejimas sukėlė neaiškumų, kaip atskirti šias dvi sistemas“.

---

3 – 2001 m. gegužės 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Cabletron (C‑463/98, Rink. p. I‑3495).

---

4 – OL L 256, 1987, p. 1.

---

5 – Suderintoji prekių aprašymo ir kodavimo sistema, įvesta 1983 m. birželio 14 d. Tarptautine konvencija, Bendrijai patvirtinta 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu 87/369/EEB (OL L 198, p. 1). KN naudojamos iš jos paimtos šešiaženklės pozicijos ir subpozicijos, o specialiai KN sukurti tik septintasis ir aštuntasis skaitmenys, skirti subpozicijoms žymėti. Taigi KN atitinka tiek Bendrojo muitų tarifo, tiek Bendrijos išorinės prekybos statistikos reikalavimus. Pridurčiau, kad I priedas yra keičiamas kasmet, pakeitimai įsigalioja nuo sausio 1 dienos.

---

6 – 1995 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 3009/95, iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (OL L 319, 1995, p. 1). Šiuo Komisijos reglamentu SS buvo iš esmės peržiūrėta.

---

7 – Jo pavadinimas: „Mašinos ir mechaniniai prietaisai <…>“.

---

8 – Pirmasis vadinasi: „Branduoliniai reaktoriai, šildytuvai, mašinos <…>“, o pastarasis – „Elektrinės mašinos <...>“.

---

9 – KN pozicijų ir aiškinamųjų taisyklių redakcija, iš dalies pakeista Komisijos reglamentu Nr. 3009/95, paminėtu 6 išnašoje.

---

10 – Šešios BAT yra taikomos eilės tvarka (tai yra 1 BAT prieš 2 BAT, pastaroji – prieš 3 BAT ir taip toliau). Taigi 1 BAT yra pagrindinė taisyklė, pagal kurią: „Skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis“. 6 BAT numato, kad: „Juridiniais tikslais klasifikuojant prekes bet kurios pozicijos subpozicijose vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis, taip pat mutatis mutandis pirmiau išdėstytomis taisyklėmis, laikantis nuostatos, kad gali būti sugretinamos tik to paties lygio subpozicijos. Taikant šią taisyklę taip pat reikia remtis atitinkamo skyriaus ar skirsnio pastabomis, jeigu pagal kontekstą nereikalaujama kitaip“.

---

11 – Nors joms ir nepripažįstamas privalomas pobūdis, dažniausiai jomis remtis pakanka. Žr. 1998 m. gruodžio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimą Glob-Sped (C‑328/97, Rink. p. I‑8357, 26 punktas) ir 1997 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimą LTM priešFIRS (C‑201/96, Rink. p. I‑6147, 17 punktas bei ten paminėta teismo praktika).

---

12 – Pirmojo modelio visas pavadinimas yra „GoCard 2232 Eth/Modem 336 PC Card“ o antrojo – „GoCard 3232 TRN/Modem 336 PC Card“. „Eth“ and „TRN“ reiškia Ethernet ir Token Ring, kurios prekybos plokštėmis laikotarpiu buvo dvi vyraujančios vietinių tinklų duomenų perdavimo technologijos.

---

13 – PCMCIA reiškia Personal Computer Memory Card Industry Association (Asmeninių kompiuterių atminties plokščių pramonės asociacija). Taigi GoCards galima lengvai įdėti į bet kurį nešiojamąjį asmeninį kompiuterį (atitinkantį šį standartą) į tam skirtą vietą. Vietinių tinklų įranga, kaip leidžia suprasti pavadinimas, skirta vietiniam duomenų perdavimui. Išorinių tinklų įranga yra skirta duomenų perdavimui dideliais atstumais, taigi išoriniams tinklams, ypač internetui. Produktų instrukcijoje priduriama, kad „modemo galimybės leidžia naudotojams tuo metu, kai jie keliauja ar dirba namuose, prisijungti prie serverių ir naudotis bendrais duomenimis, elektroniniu paštu, BBS ir viešomis paslaugomis per Viešųjų paslaugų telefonų tinklą (Public Service TelephoneNetwork;PSTN) arba per analoginį korinį telefoną“.

---

14 – Dėl kitų detalių ir paaiškinimų, susijusių su pačiomis tinklo plokštėmis, vietiniais tinklais, išoriniais tinklais, taip pat dėl platesnio konteksto darau nuorodą į Teisingumo Teismo sprendimus Peacock ir Cabletron, kuriuose atitinkamai nagrinėjamos vietinio tinklo plokštės ir vietinio tinklo įranga. Ypač žr. generalinio advokato F. G. Jacobs išvadą Peacock byloje, paminėtą 2 išnašoje, pavyzdžiui, jos 10–18 ir 39–40 punktus bei iš dalies jo išvados Cabletron byloje, paminėtos 3 išnašoje, 3–10 punktus.

---

15 – 1994 m. liepos 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1638/94 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (OL L 172, 1994, p. 5).

---

16 – 1995 m. gegužės 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1165/95 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (OL L 117, 1995, p. 15).

---

17 – 2002 m. vasario 22 d. Komisijos gairės dėl produktų apimties ir mokesčių grąžinimo byloje Cabletron (C‑463/98) (TAXUD/1666/2002).

---

18 – Pagal nutartį kreiptis dėl prejudicinio sprendimo MKK pareiškimas tariamai pagrįstas neteisinga prielaida, kad šalys iš tikrųjų sutarė, jog nagrinėjama WAN funkcija yra specifinė funkcija laidinės telefonijos pavidalu. Tačiau Komisija šį argumentą paneigia kaip nesusipratimą: iš MKK nuomonės negali būti daroma išvada, kad šalys sutarė, jog modemas yra „specifinė funkcija“ KN 5 E pastabos prasme. Jei MKK taip manytų, visa byla taptų beprasmė, nes šalys nesutaria būtent dėl šio klausimo.

---

19 – Pirmiau minėta 3 išnašoje, 17 punktas. Pagal šias keturias sąlygas Teisingumo Teismas iš esmės sprendė, kada plokštės turi būti klasifikuojamos kaip ADA mašinos 8471 pozicijoje.

---

20 – Pirmiau minėta 2 išnašoje, 16 punktas.

---

21 – Kadangi ADA mašina į produktus perduoda elektros srovę, instrukcijas ir jų veikimui reikalingus duomenis, produktai negali dirbti be ADA mašinos (asmeninio kompiuterio) ir atitinkamos programos (tvarkyklės). LAN ir WAN reikalinga, kad produktai būtų fiziškai sujungti su ADA mašina.

---

22 – Kadangi vienintelė produktų paskirtis yra perduoti duomenis tarp ADA mašinų, pagal teismų praktiką ji negali būti „specifinė funkcija“ 5 E pastabos prasme; modemo funkcija šiuo atžvilgiu nieko nekeičia. LAN ir WAN funkcijos yra panašios tuo, kad jos abi tinkle siunčia ir priima duomenis tarp ADA mašinų, vienintelis skirtumas yra tas, kad pirmoji skirta vietiniams tinklams, o pastaroji – išoriniams tinklams, ypač internetui.

---

23 – Pirmiau minėtose Komisijos gairėse numatyta, kad jei keturios sąlygos netenkinamos, tuomet produktas gali būti klasifikuojamas kitoje nei 8471 pozicijoje, greičiausiai 8517 pozicijoje (toliau nurodant, kad i) specifinė funkcija yra tuomet, kai produktas gali perduoti duomenis tarp kompiuterių tinklų per telefono linijas arba naudojant telekomunikacijų technologijas, ir ii) modemai, įskaitant skaitmeninius modemus, ir produktai, kuriuose yra bet kokio tipo modemas, visuomet klasifikuojami SS 8517 pozicijoje).

---

24 – Žr., pavyzdžiui, 2005 m. kovo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimą Ikegami (C‑467/03, Rink. p. I‑2389, 17 punktas). Taip pat žr. sprendimo Peacock, minėto 2 išnašoje, 9 punktą ir ten nurodytą teismo praktiką.

---

25 – Paminėta 2 išnašoje. (LAN) tinklo plokštės yra skirtos tik ADA mašinoms, yra tiesiogiai sujungtos su šiomis mašinomis ir jų funkcija yra tiekti ir priimti duomenis tokiu pavidalu, kurį šios mašinos gali naudoti.

---

26 – Paminėta 3 išnašoje, 27 punktas. Atkreipiu dėmesį, kad jei nors vienas iš Cabletron byloje nagrinėtų 58 įrangos tipų atrodytų skirtas taip pat ir išoriniams tinklams (WAN), Teisingumo Teismas šioje byloje manė, jog visi įrangos tipai buvo skirti sujungti kompiuterius vietiniame tinkle (LAN).

---

27 – 2001 m. birželio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimas CBA Computer (C‑479/99, Rink. p. I‑4391, 21–28 punktai).

---

28 – Apibūdintos kaip „elektroninių jungčių plokštės, leidžiančios (ADA) įrangai ir jos įrenginiams apdoroti garso signalus“.

---

29 – 2005 m. liepos 7 d. Teisingumo Teismo sprendimas Jacob Meijer ir Eagle International Freight (sujungtos bylos C‑304/04 ir C‑305/04, Rink. p. I‑6251).

---

30 – Paminėta 24 išnašoje.

---

31 – 2001 m. vasario 13 d. Sprendimas Hewlett Packard France ir Hewlett-Packard Europe prieš Komisiją (sujungtos bylos T‑133/98 ir T‑134/98, Rink. p. II‑613).

---

32 – Ten pat, žr. sprendimo 39 punktą. Teismas vis dėlto nusprendė, kad nė vienas iš šių produktų (skirtų LAN tinklams) negali atlikti funkcijos atskirai nuo ADA mašinos arba nuo visos sistemos.

---

33 – Ten pat, žr. sprendimo 42 punktą.

---

34 – XVI skyriaus dalis, pavadinta „IV) Laidinė nešlio srovės sistemos arba skaitmeninės sistemos ryšių aparatūra“, numato: „Šios sistemos yra pagrįstos elektros nešlio srovės arba analoginių ar skaitmeninių signalų šviesos pluošto moduliacija (ir) yra naudojamos visų rūšių informacijos (simbolių, grafikos, atvaizdų ar kitų duomenų ir kt.) perdavimui. Tai apima: <…> B) kombinuotuosius moduliatorius-demoduliatorius (modemus)“, p. 1654 (2004 m. vasario mėn. redakcija).

---

35 – Teigdamas, kad MKK nuomonės nėra teisiškai privalomos, Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad jos „yra svarbi priemonė užtikrinant valstybių narių muitinės įstaigų vienodą Muitinės kodekso taikymą ir gali būti laikoma reikšminga priemone šiam kodeksui aiškinti“ (2006 m. gegužės 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Friesland Coberco Dairy Foods, C‑11/05, Rink. p. I‑4285, 39 punktas ir ten paminėta teismo praktika).

---

36 – PMO, Suderintoji prekių aprašymo ir kodavimo sistema – Klasifikavimo nuomonių kompediumas, XVI skyrius, 8517.50 pozicija, p. XVI/19 E (2004 m. vasario mėn. redakcija).

---

37 –      Joje taip pat yra nuoroda į susijusias nuomones: 8517.50/1 dėl aparatūros, prijungiančios ADA mašiną prie telefono linijos, ir 8517.50/2 dėl aparatūros, prijungiančios ADA mašiną prie telefono linijos per ISDN, priduriant, kad buvo taikytos 1 ir 6 BAT.

---

38 – Prie Konvencijos pridėtos nomenklatūros pakeitimai, kuriems pritarta pagal Muitinių bendradarbiavimo tarybos, Pasaulio muitinių organizacijos, Tarptautinės konvencijos dėl Suderintosios prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (Briuselis, 1983 m. birželio 14 d.) 2004 m. birželio 26 d. Rekomendaciją, įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d., p. 67.

---

39 – Ten pat, p. 80.

---

40 – Kur, be kita ko, išdėstyta, kad produktai, neturintys funkcijos, kurią jie galėtų atlikti be ADA mašinos, turi būti klasifikuojami 8471 pozicijoje.

---

41 – Matydamas technologinį progresą (visur naudojamus asmeninius kompiuterius, vis daugiau skirtingų produktų, turinčių elektronines jungtis, ir kt.), turiu pridurti, kad tai iš tikrųjų apimtų didelę produktų dalį, ir tai tik prideda nagrinėjamam klausimui svarbos.

---

42 – Man MKK nuomonė šioje byloje, kad dėl objektyvių požymių ir argumentų produktai neturi pagrindinės funkcijos, atrodo visai įtikinanti. Jis padarė išvadą, kad produktai turi dvi atskiras funkcijas (LAN ir WAN) ir neturi pagrindinės funkcijos.