Byla C‑40/05

Kaj Lyyski

prieš

Umeå universitet

(Överklagandenämnden för högskolan prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Laisvas darbuotojų judėjimas – EB 39 straipsnis – Kliūtys – Profesinis mokymas – Mokytojai – Atsisakymas priimti mokytis kitos valstybės narės mokyklos darbuotoją“

Sprendimo santrauka

Laisvas asmenų judėjimas – Darbuotojai – Profesinio mokymo prieinamumas

(EB 39 punktas)

Bendrijos teisė nedraudžia nacionalinės teisės aktuose, kuriais organizuojamas laikinas mokymas tam, kad tam tikroje valstybėje narėje skubiai būtų patenkintas kvalifikuotų mokytojų poreikis, reikalauti, kad kandidatai mokytis dirbtų šios valstybės mokykloje, su sąlyga, jog šie teisės aktai netaikomi taip, kad tokioje mokykloje nedirbančio mokytojo kandidatūra paprastai atmetama iš anksto ir individualiai neįvertinus šio kandidato tinkamumo pirmiausia atsižvelgiant į suinteresuoto asmens sugebėjimus bei galimybę prižiūrėti praktinę jo įgyto mokymo dalį arba nuo jos atleisti.

(žr. 49 punktą ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija)

SPRENDIMAS

2007 m. sausio 11 d.(*)

„Laisvas darbuotojų judėjimas – EB 39 straipsnis – Kliūtys – Profesinis mokymas – Mokytojai – Atsisakymas priimti mokytis kitos valstybės narės mokyklos darbuotoją“

Byloje C‑40/05

dėl 2005 m. vasario 1 d. Överklagandenämnden för högskolan (Švedija) sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2005 m. vasario 3 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Kai Lyyski

prieš

Umeå universitet,

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Rosas, teisėjai A. Borg Barthet ir J. Malenovský (pranešėjas),

generalinė advokatė C. Stix-Hackl,

kanclerio pavaduotojas H. von Holstein,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2006 m. balandžio 27 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Švedijos vyriausybės, atstovaujamos K. Wistrand,

–        Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos T. Nowakowski,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos L. Ström van Lier ir G. Rozet,

susipažinęs su 2006 m. rugsėjo 14 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas dėl prejudicinio sprendimo priėmimo susijęs su EB 12 ir 39 straipsnių aiškinimu.

2        Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant bylą tarp K. Lyyski, Suomijos mokykloje mokytoju dirbančio Švedijos piliečio, ir Umeå universitet (Švedija) dėl jo kandidatūros mokytis šiame universitete atmetimo.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisė

3        EB 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Siekiant 2 straipsnyje iškeltų tikslų, kaip numatyta šioje Sutartyje ir laikantis joje nustatytų terminų, Bendrijos veiklos sritys yra šios:

<...>

q)      įnašas siekiant švietimo bei profesinio mokymo ir valstybių narių kultūrų klestėjimo;

<...>“

4        EB 12 straipsnio pirmojoje pastraipoje numatoma:

„Šios Sutarties taikymo srityje, nepažeidžiant joje esančių specialių nuostatų, draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės.“

5        Pagal EB 39 straipsnio 1 ir 2 dalis:

„1.      Bendrijoje užtikrinama darbuotojų judėjimo laisvė.

2.      Tokia judėjimo laisvė reiškia, kad įdarbinimo, darbo užmokesčio ir kitų darbo ir užimtumo sąlygų atžvilgiu panaikinama bet kokia valstybių narių darbuotojų diskriminacija dėl pilietybės.“

6        EB 149 straipsnio 1 ir 2 dalys yra suformuluotos taip:

„1.      Bendrija prie geros kokybės švietimo plėtojimo prisideda skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir prireikus paremdama bei papildydama jų veiksmus, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą bei gerbdama jų kultūrų ir kalbų įvairovę.

2.      Bendrija savo veiksmais siekia:

<...>

–        skatinti studentų ir dėstytojų judėjimą <...>

<...>“

7        Galiausia pagal EB 150 straipsnio 1 ir 2 dalis:

„1.      Bendrija įgyvendina profesinio rengimo politiką, kuri remia ir papildo valstybių narių veiksmus, kartu pripažindama visišką valstybių narių atsakomybę už profesinio rengimo turinį bei organizavimą.

2.      Bendrija savo veiksmais siekia:

<...>

–        daryti profesinį rengimą prieinamesnį ir skatinti instruktorių bei mokinių, ypač jaunimo, judėjimą;

<...>“

 Nacionalinė teisė

 Nuostatos, susijusios su neterminuoto mokytojų įdarbinimo sąlygomis Švedijoje

8        Įstatymo 1985:1100 dėl mokyklinio ugdymo (Skollagen (1985:1100), toliau – Įstatymas dėl mokyklinio ugdymo) 2 skyriaus 4 straipsnio pirmosios pastraipos 1 ir 2 punktai ir antroji pastraipa numato, kad mokyklinio, ikimokyklinio ugdymo mokytojais arba valstybinių mokyklų pramogų centruose su jaunimu dirbančiais asmenimis neterminuotai gali dirbti:

„1.      asmenys, turintys Švedijos diplomus, patvirtinančius mokytojo ar vaikų ir jaunimo auklėtojo pedagoginį išsilavinimą, kaip numatyta įgyvendinant Įstatymo 1992:1434 dėl aukštojo mokslo (Högskolelagen (1992:1434) 1 skyriaus 11 straipsnį vyriausybės priimtuose nuostatuose, arba tolygų išsilavinimą pagal ankstesnę tvarką, jei jo pagrindiniai dalykai atitinka ugdymo dalykus, numatytus tokiam postui užimti;

2.      asmenys, kuriems Aukštojo mokslo biuras (Högskoleverket) pagal 4a ir 4b straipsnius išdavė kvalifikacijos pažymėjimus.

Asmenys, kurie neatitinka šių sąlygų, gali būti įdarbinti neterminuotai, jei atitinkančių sąlygas kandidatų nepakanka, tai pateisinama ypatingomis aplinkybėmis, jie turi pakankamą profesinę kvalifikaciją su užimtinu postu susijusiose srityse ir manoma, kad jie turi sugebėjimų mokyti. <...>“

9        Įstatymo dėl mokyklinio ugdymo 2 skyriaus 4a straipsnis nustato:

„Asmeniui, įgijusiam mokytojo išsilavinimą užsienyje, išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas, jei šis išsilavinimas pats savaime arba kartu su įgyta profesine patirtimi prilygsta 4 straipsnio pirmosios pastraipos 1 punkte numatytam pedagoginiam išsilavinimui. <...>“

1.     Nuostatos, susijusios su pagrindinėje byloje aptariama mokymo programa

10      Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagal 2002 m. Finansų įstatymo projektą jau keletą metų yra įgyvendinamas specialus mokytojų mokymo projektas (särskild lärautbildning, toliau – SÄL programa), kuriuo siekiama parengti kuo daugiau mokytojų, atsižvelgiant į, pirma, išaugusį mokinių skaičių ir, antra, į daugybės mokytojų išėjimą į pensiją.

11      Reglamente 2001:740 dėl specialių mokytojų mokymų (förordning om särskilda lärarutbildningar (2001:740), toliau – SÄL reglamentas) numatomos su SÄL programa susijusios nuostatos. Juo šešiems universitetams ir aukštojo mokslo centrams suteikiama užduotis mokyti mokytojus, neturinčius neterminuotam darbui Švedijos mokyklose būtinos kvalifikacijos, arba siekiančius įgyti papildomą kvalifikaciją. Planuojama, kad pagal šią programą bus parengta apie 4 000 mokytojų jiems suteikiant kvalifikaciją. SÄL reglamentas įsigaliojo 2001 m. lapkričio 1 d. ir galiojo iki 2006 m. gruodžio 31 dienos.

12      SÄL reglamento 1 straipsnis „Taikymo sritis“ numato:

„Šiuo reglamentu numatomos nuostatos, susijusios su ypatingomis priemonėmis organizuotu aukštuoju išsilavinimu, siekiant leisti studentams laikyti mokytojo egzaminą.“

13      SÄL reglamento 2 straipsnis „Mokymo vieta“ nustato:

„Mokymas organizuojamas vyriausybės nustatytuose universitetuose ir valstybinėse aukštojo mokslo įstaigose. Toliau „aukštojo mokslo įstaiga“ reiškia universitetus ir aukštojo mokslo įstaigas.“

14      SÄL reglamento 3 straipsnis „Mokymo tikslas“ nurodo:

„Mokymas organizuojamas siekiant skubiai patenkinti kvalifikuotų mokytojų poreikį ir apima, konsultuojantis su atitinkamomis savivaldybėmis, aukštojo mokslo įstaigų pasirinktus dalykus ar specializaciją.“

15      Dėl priėmimo sąlygų SÄL reglamento 6 straipsnyje nurodyta:

„Asmuo, neatitinkantis sąlygų, būtinų neterminuotai jį įdarbinti pagal (Įstatymo dėl mokyklinio ugdymo) 2 skyriaus 4 straipsnio pirmosios pastraipos 1 ir 2 punktų nuostatas, gali būti priimtas mokytis, jei:

1.      atsižvelgiant į anksčiau įgytą aukštąjį išsilavinimą ar ankstesnę profesinę patirtį, jis turi šio dalyko ar specializacijos žinių, kad išlaikytų mokytojo egzaminą, ir

2.      jis dirba mokytoju mokykloje, kurioje galėtų atlikti mokymo praktiką.

Kandidatas, tenkinantis (Įstatymo dėl mokyklinio ugdymo) 2 skyriaus 4 straipsnio pirmosios pastraipos 1 ir 2 punktų neterminuoto įdarbinimo sąlygas, gali būti priimtas mokytis, jei jis galės įgyti papildomų vieno ar kelių dalykų ar specializacijų kvalifikaciją.“

16      SÄL reglamento 7 straipsnis nustato:

„Nepažeidžiant 6 straipsnio nuostatų, kandidatas jau turi turėti pakankamą aukštąjį išsilavinimą, kad mokymasis pagal šį reglamentą jam leistų įgyti mokytojo diplomą pagal 6 straipsnio pirmąją pastraipą arba įgyti kvalifikaciją mokyti kito dalyko pagal 6 straipsnio antrąją pastraipą. Švedijoje ar užsienyje įgytos lygiavertės žinios prilyginamos aukštajam išsilavinimui.“

17      SÄL reglamento 10 straipsnis numato, kad SÄL programa turi būti organizuojama nors pusę laiko ir turi būti užbaigta iki 2006 m. gruodžio 31 dienos. Visa studento mokymo trukmė negali viršyti 60 kreditų vertės. Šie mokymai turi būti suplanuoti atsižvelgiant į studentų ankstesnį išsilavinimą ir profesinę patirtį.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

18      Švedijos pilietis K. Lyyski pateikė savo kandidatūrą nuo 2004 mokslo metų pradžios rudenį pagal SÄL programą mokytis Umeå universitet.

19      Savo kandidatūros dokumentuose jis nurodė, kad mokydamasis jis dirbs mokytoju Turku (Suomija) švediškame licėjuje.

20      Umeå universitet atmetė jo kandidatūrą. Remiantis šio universiteto ir Švedijos nacionalinio mokslo ministerijos SÄL reglamento aiškinimu, jis nurodė, kad K. Lyyski netenkino sąlygų, nustatytų organizuojant mokymą pagal SÄL programą, nes jis nedirbo Švedijos mokykloje ir todėl turėjo mokymo praktiką atlikti Suomijoje.

21      K. Lyyski prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme pareiškė ieškinį dėl Umeå universitet sprendimo atmesti jo kandidatūrą. Jis teigė, kad turėjo būti pripažintas tenkinančiu priėmimo mokytis sąlygas ir kad kaip Suomijoje gyvenantis ir šios valstybės narės švediškame licėjuje dirbantis Švedijos pilietis jis turėjo pakankamą profesinę patirtį mokytojo karjerai pradėti.

22      Savo ruožtu Umeå universitet nurodė, kad sąlyga dėl darbo Švedijos mokykloje siekiant turėti galimybę dalyvauti SÄL programoje yra pateisinama objektyviais ir jos tikslui proporcingais pagrindais.

23      Darydamas nuorodą į EB 12 straipsnį ir 149 straipsnio 1 dalį bei į 1979 m. vasario 7 d. Teisingumo Teismo sprendimą Knoors (115/78, Rink. p. I‑6191), 1985 m. vasario 13 d. Teisingumo Teismo sprendimą Gravier (293/83, Rink. p. 593), 1988 m. vasario 2 d. Teisingumo Teismo sprendimą Blaivot (24/86, Rink. p. 379) ir 2002 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimą D‘Hoop (C‑224/98, Rink. p. I‑6191) prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad byloje nagrinėjamai situacijai taikoma Bendrijos teisė, ir todėl jam kyla klausimas dėl sąlygos dirbti Švedijos mokykloje siekiant būti priimtam mokytis pagal SÄL programą atitikties Bendrijos teisei.

24      Šiomis aplinkybėmis Överklagandenämnden för högskolan nusprendė atidėti bylos nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti šiuos prejudicinius klausimus:

„1)      Ar Bendrijos teisė, konkrečiau kalbant, EB 12 straipsnis, draudžia iš kandidato mokytis pagal programą, kuria siekiama skubiai patenkinti kvalifikuotų mokytojų poreikį Švedijoje, reikalauti dirbti Švedijos mokykloje? Ar toks reikalavimas gali būti laikomas pagrįstu ir proporcingu?

2)      Siekiant atsakyti į pirmąjį klausimą, ar svarbu tai, kad ne Švedijos Karalystės, o kitos valstybės narės mokykloje dirbantis kandidatas mokytis yra Švedijos Karalystės pilietis arba kitos valstybės narės pilietis?

3)      Siekiant atsakyti į pirmąjį klausimą, ar svarbu tai, kad kalbama apie laikiną mokytojų rengimo programą, o ne apie nuolatinę mokymo programą?“

 Dėl prejudicinių klausimų

25      Šiais klausimais, kurie nagrinėtini kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Bendrijos teisė draudžia nacionalinės teisės aktus, organizuojančius laikiną mokymą tam, kad tam tikroje valstybėje narėje skubiai būtų patenkintas kvalifikuotų mokytojų poreikis, taikyti taip, kad šia mokymo programa galėtų naudotis tik kandidatai, dirbantys šios valstybės narės mokyklose, ir ar siekiant tai įvertinti svarbu, kad šis mokymas yra laikino pobūdžio, o kandidatai yra šios valstybės narės piliečiai.

26      Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, reikia visų pirma patikrinti, ar tokia kaip pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija patenka į Bendrijos teisės taikymo sritį.

27      Nagrinėjamu atveju mokymu, kurio pagal SÄL programą siekia ieškovas pagrindinėje byloje, siekiama rengti mokytojus, kurie neturi reikiamos kvalifikacijos Švedijos mokyklose būtų neterminuotai įdarbinti įprastine tvarka, kurią nustato Įstatymas dėl mokyklinio ugdymo. Šiuo mokymu, kuriam buvo nustatytas tam tikras terminas ir valstybės biudžete numatytos specialios finansavimo priemonės, taip pat buvo siekiama suteikti konkrečią kvalifikaciją, leidžiančią neterminuotai dirbti mokytoju. Pripažintina, kad SÄL reglamento tikslas yra profesinis mokymas, kuris, be kita ko, organizuojamas kai kuriuose universitetuose ir aukštojo mokslo įstaigose.

28      Vadinasi, kaip Teisingumo Teismas nusprendė minėto sprendimo Gravier 25 punkte, profesinio mokymo prieinamumo sąlygos patenka į EB sutarties taikymo sritį (taip pat žr. 2004 m. liepos 1 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją, C‑65/03, Rink. p. I‑6427, 25 punktą ir 2005 m. liepos 7 d. Sprendimo Komisija prieš Austriją, C‑147/03, Rink. p. I‑5969, 32 punktą).

29      Iš teismo praktikos taip pat matyti, kad aukštosios ir universitetinės studijos yra profesinis mokymas (žr. minėto sprendimo Blaizot 15‑20 punktus; 1988 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją, 42/87, Rink. p. 5445, 7 ir 8 punktus bei minėto sprendimo Komisija prieš Austriją 33 punktą). Šiam vertinimui nėra svarbu, ar mokslas yra nuolatinio pobūdžio.

30      Šiomis aplinkybėmis toks profesinio mokymo srityje priimtas sprendimas, koks buvo priimtas ieškovo pagrindinėje byloje atžvilgiu, gali patekti į Bendrijos teisės ratione materiae taikymo sritį.

31      Kiek tai susiję su laisvu darbuotojų judėjimu EB 39 straipsnio 1 dalies prasme, Teisingumo Teismas nusprendė, kad į šio straipsnio taikymo sritį patenka bet kuris Bendrijos pilietis, pasinaudojęs šia laisve ir besiverčiantis profesine veikla kitoje valstybėje narėje, neatsižvelgiant į jo gyvenamąją vietą ar pilietybę (be kita ko, žr. 1999 m. sausio 26 d. Sprendimo Terhoeve, C‑18/95, Rink. p. I‑345, 27 punktą).

32      Kadangi taip yra ir ieškovo pagrindinėje byloje, besiverčiančio profesine veikla kitoje valstybėje narėje nei jo pilietybės valstybė narė, atveju, jo situacija patenka į Bendrijos teisės taikymo sritį. Todėl svarbu patikrinti, ar jos taisyklės nedraudžia tokių nacionalinės teisės aktų kaip SÄL reglamentas.

33      Visų pirma, pažymėtina, kad EB 12 straipsnis, kurį tiesiogiai nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir kuris įtvirtina bendrąjį nediskriminavimo dėl pilietybės principą, savarankiškai taikomas tik Bendrijos teisės reglamentuojamose situacijose, kurioms Sutartis nenumato konkrečių nediskriminavimo taisyklių (žr. 2002 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Oteiza Olazabal, C‑100/01, Rink. p. I‑10981, 25 punktą; 2003 m. gruodžio 11 d. Sprendimo AMOK, C‑289/02, Rink. p. I‑15059, 25 punktą ir 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Weigel, C‑387/01, Rink. p. I‑4981, 57 punktą).

34      Tačiau šis principas buvo įgyvendintas ir sukonkretintas EB 39 straipsnio 2 dalyje tiek, kiek jis susijęs su laisvu darbuotojų judėjimu. Vadinasi, nebereikia išsakyti nuomonės dėl EB 12 straipsnio (minėto sprendimo Weigel 58 ir 59 punktai).

35      Be to, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, jog sutarties nuostatomis laisvo asmenų judėjimo srityje siekiama palengvinti Bendrijos piliečiams visoje Bendrijoje verstis bet kokio pobūdžio profesine veikla bei uždrausti priemones, kurios galėtų sudaryti mažiau palankias sąlygas šiems piliečiams, siekiantiems verstis ekonomine veikla kitoje valstybėje narėje (1988 m. liepos 7 d. Sprendimo Wolf ir kt. 154/87 ir 155/87, Rink. p. 3897, 13 punktas; 1995 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bosman, C‑415/93, Rink. p. I‑4921, 94 punktas; minėto sprendimo Terhoeve, C‑18/95, Rink. p. I‑345, 37 punktas; 2000 m. sausio 27 d. Sprendimo Graf, C‑190/98, Rink. p. I‑493, 21 punktas ir 2005 m. kovo 17 d. Sprendimo Kranemann, C‑109/04, Rink. p. I‑2421, 25 punktas).

36      Neginčijama, kad terminuotai įdarbinti mokytojais galima visų valstybių narių piliečius, turinčius mokymui reikalingą kvalifikaciją. Šiuo atžvilgiu Švedijos vyriausybė, ieškovui dėl to neprieštaraujant, teigia, kad SÄL programa būtent skirta kitų valstybių narių piliečiams, mokytojais Švedijoje dirbantiems pagal terminuotas sutartis, kurie dažniau nei Švedijos piliečiai gali netenkinti nustatytų kvalifikacijos reikalavimų įprastine tvarka neterminuotai įsidarbinti mokytojais.

37      Tačiau tiek, kiek tokie nacionalinės teisės aktai kaip SÄL reglamentas taikomi taip, kad iš kandidatų mokytis reikalaujama, jog jie dirbtų atitinkamos valstybės narės mokykloje, jų netaikymas mokytojų, dirbančių kitos valstybės narės mokyklose, kandidatūroms yra nepalankus kitose valstybėse narėse dirbantiems piliečiams, ypač tokiems, kurie, kaip antai ieškovas pagrindinėje byloje, pasinaudojo savo teise laisvai judėti. Todėl tokių teisės aktų taikymas, atrodo, gali trukdyti laisvam darbuotojų judėjimui, o tą iš esmės draudžia EB 39 straipsnis.

38      Galiausia nors reikalavimas, norint dalyvauti SÄL programoje, dirbti Švedijos mokykloje yra kliūtis laisvam darbuotojų judėjimui, EB 39 straipsnyje numatytas draudimas jam gali būti netaikomas, jei juo siekiama sutartį atitinkančio teisėto tikslo ir jis yra pateisinamas privalomais bendrojo intereso pagrindais. Tačiau net tokiu atveju šios priemonės taikymas turi būti tinkamas užtikrinti siekiamo tikslo įgyvendinimą ir neviršyti to, kas būtina jį pasiekti (be kita ko, žr. 1993 m. kovo 31 d. Sprendimo Kraus, C‑19/92, Rink. p. I‑1663, 32 punktą; bei minėto sprendimo Bosman 104 punktą; 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Köbler, C‑224/01, Rink. p. I‑10239, 77 punktą ir minėto sprendimo Kranemann 33 punktą).

39      Iš EB 149 ir 150 straipsnių matyti, kad švietimo bei profesinio mokymo sistemos organizavimas tenka valstybių narių atsakomybei. Ji, be kita ko, apima švietimo sistemos apsaugą arba tobulinimą, kurie dėl to atsižvelgiant į šios sutarties nuostatas laikytini teisėtais tikslais. Neginčijama, kad tai taikytina SÄL reglamento atžvilgiu.

40      Kalbant apie privalomų bendrojo intereso pagrindų vertinimą, aišku, kad SÄL reglamentas buvo priimtas trūkstant Švedijoje įprasta tvarka pagal Įstatymą dėl mokyklinio ugdymo neterminuotai įdarbintų kvalifikuotų mokytojų. Iš bylos duomenų matyti, kad šis trūkumas šioje valstybėje narėje atsirado dėl, pirma, daugybės mokytojų išėjimo į pensiją, be to, dėl aiškiai nepakankamo diplomuotų darbuotojų, tenkinančių įprastines įdarbinimo sąlygas, skaičiaus ir galiausiai dėl mokinių skaičiaus augimo. Kadangi nebuvo užginčyta, kad diplomuotų mokytojų įdarbinimas neterminuotai, nors ši galimybė numatyta visiems reikalingus diplomus turintiems valstybių narių piliečiams, neleido patenkinti mokytojų poreikio šioje valstybėje narėje, neturėtų būti abejojama, kad nacionalinės valdžios institucijos turėjo teisę pasinaudoti terminuotai įdarbintų mokytojų paslaugomis.

41      Todėl kyla klausimas, ar SÄL reglamento vertinimas tenkina proporcingumo siekiamo tikslo atžvilgiu reikalavimą.

42      Pirma, pažymėtina, kad SÄL programa organizuojama tik šešiuose universitetuose ir aukštojo mokslo įstaigose už valstybės biudžete specialiai numatytas lėšas siekiant parengti 4 000 mokytojų. Iš bylos dokumentų neaišku, kad šiomis aplinkybėmis ši mokymo programa turėjo kitokį, o ne laikiną pobūdį.

43      Antra, specialios programos kandidatams buvo numatytas reikalavimas dirbti Švedijos mokykloje. Atrodo, kad šis reikalavimas, galintis kitų valstybių narių mokytojams sukliudyti mokytis pagal šią programą, yra susijęs su šios specialios programos praktinės dalies įgyvendinimu. Iš esmės praktika atliekama ten, kur mokytojas verčiasi savo veikla. Ją prižiūrėti ir įvertinti aiškiai būtų sunkiau tuo atveju, jei šios ji vyktų ne Švedijos, o užsienio mokyklų sistemoje.

44      Be to, siekiant įvertinti, ar nagrinėjamos priemonės taikymas viršija tai, kas būtina, reikia išnagrinėti nagrinėjamo mokymo praktinės dalies reikalavimus. Atsižvelgiant į Švedijos vyriausybės per posėdį pateiktą informaciją, atrodo, kad kai kurios aukštojo mokslo įstaigos ar universitetai gali suinteresuotus asmenis nuo praktikos atleisti. Be to, ši vyriausybė nemanė, kad jos negalima atlikti kitoje mokykloje nei ta, kurioje suinteresuotas asmuo dirba mokytoju. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas neturi pakankamai duomenų, leidžiančių tiksliai nustatyti, ar ši mokymo praktika yra esminė ir privaloma jo dalis.

45      Be to, mokytojo veikla, kurią vykdo ieškovas pagrindinėje byloje, a priori užtikrina, kad jis turi reikiamų sugebėjimų mokytis pagal SÄL programą ir, ją užbaigus, mokyti Švedijoje. Nors neaišku, ar suinteresuotas kandidatas išreiškė ketinimą po tokio mokymo neterminuotai įsidarbinti Švedijoje, ši aplinkybė nepaneigia jo ir Švedijos mokyklose terminuotai dirbančių mokytojų, kurie, kaip matyti iš Teisingumo Teismui per posėdį pateiktos informacijos, po mokymo nėra įpareigoti Švedijoje neterminuotai įsidarbinti mokytojais, situacijų panašumo.

46      Šioje situacijoje ieškovo pagrindinėje byloje kandidatūros atmetimas motyvuojant vien tuo, kad šis asmuo nedirba Švedijos mokykloje, gali galiausia atrodyti kaip prieštaraujantis siekiamiems tikslams ir neproporcingas, ypač tuo atveju, jei priimant bet kurį Švedijos mokykloje dirbantį lygiavertį kandidatą, buvo galima nesunkiai panaikinti kliūtis atlikti mokymo praktiką.

47      Šiomis aplinkybėmis negali būti paneigta, kad SÄL reglamento taikymas viršijo tai, kas būtina siekiant apsaugoti ir patobulinti Švedijos švietimo sistemą.

48      Atsižvelgiant į neišsamią Teisingumo Teismo turimą informaciją, konstatuotina, kad pagrindinę bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuriam tenka atsakomybė priimti teismo sprendimą, atsižvelgdamas į šio sprendimo 42–45 punktuose išdėstytus argumentus, turi įvertinti, ar SÄL reglamento taikymas yra proporcingas siekiamam tikslui.

49      Atsižvelgiant į visus pirmiau išdėstytus argumentus, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Bendrijos teisė nedraudžia nacionalinės teisės aktuose, kuriais organizuojamas laikinas mokymas tam, kad tam tikroje valstybėje narėje skubiai būtų patenkintas kvalifikuotų mokytojų poreikis, reikalauti, kad kandidatai mokytis dirbtų šios valstybės mokykloje, su sąlyga, jog šie teisės aktai netaikomi taip, kad tokioje mokykloje nedirbančio mokytojo kandidatūra paprastai atmetama iš anksto ir individualiai neįvertinus šio kandidato tinkamumo pirmiausia atsižvelgiant į suinteresuoto asmens sugebėjimus bei galimybę prižiūrėti praktinę jo įgyto mokymo dalį arba nuo jos atleisti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

50      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

Bendrijos teisė nedraudžia nacionalinės teisės aktuose, kuriais organizuojamas laikinas mokymas tam, kad tam tikroje valstybėje narėje skubiai būtų patenkintas kvalifikuotų mokytojų poreikis, reikalauti, kad kandidatai mokytis dirbtų šios valstybės mokykloje, su sąlyga, jog šie teisės aktai netaikomi taip, kad tokioje mokykloje nedirbančio mokytojo kandidatūra paprastai atmetama iš anksto ir individualiai neįvertinus šio kandidato tinkamumo pirmiausia atsižvelgiant į suinteresuoto asmens sugebėjimus bei galimybę prižiūrėti praktinę jo įgyto mokymo dalį arba nuo jos atleisti.

Parašai.

---

* Proceso kalba: švedų.