Byla T‑291/04

Enviro Tech Europe Ltd ir Enviro Tech International, Inc.

prieš

Europos Komisiją

„Aplinka ir vartotojų apsauga – N‑propilbromido klasifikavimas, pakavimas ir ženklinimas etiketėmis kaip pavojingos medžiagos – Direktyva 2004/73/EB – Direktyva 67/548/EEB – Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 – Ieškinys dėl panaikinimo – Pavėluotas prašymas pakeisti reikalavimus – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Konkrečios sąsajos nebuvimas – Nepriimtinumas – Deliktinė atsakomybė – Teisingumo Teismo sprendimas dėl Direktyvos 2004/73 galiojimo – Dalyko tapatumas“

Sprendimo santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ieškinio padavimo dieną vertintinas suinteresuotumas – Akto galios netekimas vykstant procesui – Aktas, kurio pagrindu buvo nustatytos represinės nacionalinės priemonės ieškovui – Suinteresuotumo pareikšti ieškinį išlikimas

(EB 230 straipsnio ketvirta pastraipa)

2.      Procesas – Aktas, kuriuo vykstant procesui pakeičiamas ir panaikinamas ginčijamas aktas – Prašymas pakeisti reikalavimus dėl panaikinimo

(EB 230 straipsnio penkta pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 111 ir 113 straipsniai)

3.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Galimybė būti subjektu, su kuriuo visuotinai taikomas aktas yra konkrečiai susijęs – Sąlygos – Medžiagos klasifikavimas Direktyvoje 2004/73 kaip pavojingos

(EB 230 straipsnio ketvirta pastraipa; Tarybos direktyva 67/548; Komisijos direktyva 2004/73)

4.      Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Prašymas atlyginti žalą, pagrįstas neteisėtu medžiagos klasifikavimu Direktyvoje 2004/73 kaip pavojingos medžiagos

(EB 288 straipsnio antra pastraipa)

1.      Ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį turi, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, egzistuoti jį pareiškiant, nes kitu atveju ieškinys būtų nepriimtinas. Bylos dalykas, kaip ir suinteresuotumas pareikšti ieškinį teisme, turi išlikti iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nes tai reiškia, jog bylos baigtis gali būti naudinga ieškinį pareiškusiai šaliai, antraip nebūtų reikalinga priimti sprendimą. Akto, kurį reikalaujama panaikinti, galios netekimas vykstant procesui savaime Sąjungos teismo neįpareigoja pripažinti, jog nėra reikalo priimti sprendimo dėl to, kad sprendimo priėmimo dieną nebuvo bylos dalyko arba suinteresuotumo pareikšti ieškinį teisme.

Nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo, kadangi ginčijamas aktas jau turėjo privalomą teisinį poveikį nacionaliniu lygiu ir tik panaikinamasis sprendimas turi ex tunc poveikį, nes retroaktyviai panaikina ginčijamą aktą iš Sąjungos teisės sistemos, lyg jis niekada nebūtų egzistavęs, vien šio akto panaikinimo, visiško negaliojimo ar net neteisėtumo konstatavimo nagrinėjant reikalavimą atlyginti žalą nepakanka, kad ieškovas, kuris prašo panaikinti nagrinėjamą aktą, būtų apsaugotas nuo jam pritaikytų nacionalinių represinių priemonių, kurių teisinį pagrindą sudaro nacionalinės taisyklės, atitinkamos valstybės narės nustatytos siekiant įgyvendinti ginčijamą aktą, nes, priešingai nei sprendimo dėl panaikinimo atveju, tokios išvados iš esmės turėtų tik ex nunc poveikį ir tik ginčui dėl žalos atlyginimo, tačiau retroaktyviai nepanaikintų minėtų priemonių teisinio pagrindo.

(žr. 84, 86–89 punktus)

2.      Jeigu vykstant procesui aktas pakeičiamas kitu aktu, kurio dalykas tas pats, jis turėtų būti laikomas nauju faktu, leidžiančiu ieškovui atnaujinti savo reikalavimus ir pagrindus. Vis dėlto reikalavimų dėl panaikinimo atnaujinimas pasibaigus tam EB 230 straipsnio penktoje pastraipoje nustatytam terminui prieštarautų šiai nuostatai. Remiantis teisinio saugumo ir šalių lygybės prieš įstatymą principais, EB 230 straipsnio penktoje pastraipoje nustatytas viešo pobūdžio nekintantis, absoliutus ir nepratęsiamas terminas pareikšti ieškinį. Bet koks Sąjungos teismo leistas nukrypimas nuo šio termino ar jo prailginimas, net ir vienbalsiai sutikus visoms šalims, prieštarautų vieningam šios nuostatos tekstui ir turiniui ir Sutarties rengėjų valiai. Be to, viešosios tvarkos kriterijai, kaip jie suprantami pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 113 ir 114 straipsnius, kuriais šis teismas įpareigojamas ieškinį dėl panaikinimo ar prašymą leisti atnaujinti reikalavimus dėl panaikinimo pripažinti nepriimtinais, negali būti aiškinami siaurai, nes priešingu atveju, pažeidžiant teisinio saugumo ir šalių lygybės prieš įstatymą principus, būtų sudaryta galimybė nepaisyti Sutarties nuostatų, kuriomis reglamentuojamas, be kita ko, ieškinio pateikimo terminas.

Taigi, ieškovo, kuris tyčia arba dėl neatsargumo nepateikė ieškinio dėl vykstant procesui priimto akto panaikinimo arba neprašė atitinkamai atnaujinti jo reikalavimų dėl panaikinimo per tam numatytą terminą, nors akivaizdžiai galėjo tai padaryti, ir tokio elgesio pagrįstai iš jo galima buvo reikalauti, prašymas atnaujinti reikalavimus yra akivaizdžiai pavėluotas ir turi būti atmestas kaip nepriimtinas. Aplinkybė, kad vykstantis procesas jau buvo sustabdytas pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 77 straipsnio a punktą ir 79 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, paskelbus vykstant procesui priimtą aktą tapo nereikšminga, nes toks sustabdymas negalėjo turėti įtakos EB 230 straipsnio penktoje pastraipoje nurodyto termino pareikšti ieškinį pasibaigimui.

(žr. 94–97 punktus)

3.      Aplinkybė, kad aktas pagal savo pobūdį ir turinį yra visuotinio taikymo, nes taikomas visiems suinteresuotiesiems ūkio subjektams, nepaneigia to, kad su kai kuriais iš jų jis gali būti konkrečiai susijęs pagal EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą. Jei sprendimas paveikia grupę asmenų, kurie buvo nustatyti arba kuriuos buvo galima nustatyti priimant šį aktą dėl šios grupės nariams būdingų kriterijų, šis aktas gali būti konkrečiai susijęs su šiais asmenimis, nes jie sudaro apibrėžtą ūkio subjektų grupę. Tačiau galimybė daugiau ar mažiau tiksliai nustatyti teisės subjektų, kuriems taikoma priemonė, skaičių ar net tapatybę visiškai nereiškia, kad ši priemonė turi būti laikoma konkrečiai susijusia su šiais subjektais, kai akivaizdu, jog nagrinėjama priemonė taikoma atsižvelgiant į joje apibrėžtas objektyvias teisines ar faktines aplinkybes.

Taigi, ieškovo dalyvavimo procedūroje, po kurios buvo patvirtinta Komisijos direktyva 2004/73, dvidešimt devintą kartą derinanti su technikos pažanga Tarybos direktyvą 67/548 dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo, kiek Direktyvoje 2004/73 n-propilbromidas klasifikuojamas kaip labai degi ir toksiška reprodukcijai medžiaga, nesant procesinių garantijų, šiuo klausimu numatytų taikytinuose teisės aktuose, nepakanka jo teisei pareikšti ieškinį dėl minėtos direktyvos panaikinimo įrodyti. Tokiomis aplinkybėmis ieškovas negali tvirtinti esantis individualiai susijęs su ginčijama priemone, juo labiau kai jis nepasiūlė nei pirminio klasifikavimo, nei klasifikavimo, pateikto Direktyvoje 2004/73.

Atsižvelgiant į patikimos informacijos apie atitinkamų ūkio subjektų pavadinimus, skaičių ir situaciją, ypač apie tai, ar jie veikė rinkoje arba ar turėjo analogiškų teisių ir ar jie patyrė panašų neigiamą poveikį kaip ieškovas, nebuvimą, akivaizdžiai nėra sąlygų, kurios leistų nustatyti, jog buvo ribotas ūkio subjektų ratas.

To, kad tam tikriems ūkio subjektams visuotinai taikomas teisės aktas daro didesnį ekonominį poveikį negu kitiems, nepakanka, jog būtų galima pripažinti, kad šis aktas yra konkrečiai su jais susijęs, nes jis taikomas atsižvelgiant į objektyviai apibrėžtą situaciją. Aplinkybė, kad ieškovas dėl naujo reglamentavimo patiria didelių ekonominių nuostolių, neįrodo jo ypatingos padėties, ir šios aplinkybės nepakanka įrodyti, kad naujas teisės aktas su juo konkrečiai susijęs, nes ieškovas turi įrodyti, kad tariamai patirta žala jį individualizuoja kitų su minėtu reglamentavimu taip pat, kaip ir jis, susijusių ūkio subjektų atžvilgiu. Todėl prielaida, kad ieškovas įsigaliojus ir pradėjus taikyti ginčijamą klasifikavimą patiria didelių ekonominių nuostolių, yra nepagrįsta ir vien ja negalima pagrįsti jų konkrečios sąsajos pripažinimo. Be to, vien tik aplinkybės, kad ieškovo gamyba koncentruojama į vieną medžiagą, nepakanka jam individualizuoti, nes egzistuoja kiti su minėtu teisės aktu susiję ūkio subjektai, kurių skaičius ir tapatybė nėra nurodyti, o šių ūkio subjektų grupė po minėto klasifikavimo, kuris susijęs su jų produktais taip pat, kaip ir su ieškovės produktu, įsigaliojimo gali būti pakeista.

Be to, ieškovo anksčiau turėta teisė, pagrįsta išimtine patentuoto minėtos medžiagos pagrindu ruošiamo išradimo naudojimo licencija, taip pat negali jo individualizuoti kaip ginčijamos direktyvos adresato. Tai, kad egzistuoja anksčiau įgyta ar subjektyvi teisė, įskaitant nuosavybės teisę, kurios taikymo sritį ar įgyvendinimą gali paveikti ginčijamas aktas, savaime dar negali individualizuoti tokios teisės turėtojo, ypač kai kiti ūkio subjektai gali turėti analogiškų teisių, taigi ir atsidurti šios teisės turėtojo padėčiai tapačioje padėtyje.

(žr. 101, 103, 104, 106, 109–112, 114, 116 punktus)

4.      Sąjungos deliktinė atsakomybė dėl neteisėtų jos institucijų veiksmų, kaip tai suprantama pagal EB 288 straipsnio antrą pastraipą, kyla, kai tenkinamos visos sąlygos, t. y. veiksmų, kuriais kaltinamos institucijos, neteisėtumas, žalos realumas ir priežastinio ryšio tarp veiksmų, kuriais kaltinamos institucijos, ir nurodytos žalos buvimas. Atsižvelgiant į šių sąlygų kumuliacinį pobūdį, visas ieškinys turi būti atmestas, jei bent viena šių sąlygų netenkinama.

Šiuo klausimu, kalbant apie prašymą atlyginti žalą, pagrįstą Direktyvoje 2004/73, dvidešimt devintą kartą derinančioje su technikos pažanga Tarybos direktyvą 67/548 dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo, pateikto n‑propilbromido klasifikavimo kaip labai degios ir toksiškos reprodukcijai medžiagos neteisėtumu, šio neteisėtumo negalima konstatuoti tuo atveju, kai ankstesniame sprendime Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į jam pateiktus prejudicinius klausimus, atmetė su minėto klasifikavimo galiojimu susijusius argumentus, kuriuos ieškovas iš esmės pakartojo pateikdamas reikalavimą atlyginti žalą. Kai didžioji Bendrajame Teisme nagrinėjamo ginčo dalyko dalis sutampa su Teisingumo Teisme kitoje byloje nagrinėtu dalyku ir tiek ieškovas, tiek institucija dalyvavo abiejuose procesuose, kai aktas, kurio galiojimas ginčijamas, yra tas pats, kai argumentai, kuriais grindžiamas prašomas panaikinimas ar pripažinimas neteisėtu, iš esmės yra tapatūs, o Teisingumo Teismas yra patvirtinęs ginčijamo akto teisėtumą, Bendrasis Teismas negali iš naujo nagrinėti šio vertinimo.

(žr. 122, 123, 137 ir 138 punktus)

BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. gruodžio 16 d.(*)

„Aplinka ir vartotojų apsauga – n-propilbromido klasifikavimas, pakavimas ir ženklinimas etiketėmis kaip pavojingos medžiagos – Direktyva 2004/73/EB – Direktyva 67/548/EEB – Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 – Ieškinys dėl panaikinimo – Pavėluotas prašymas pakeisti reikalavimus – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Konkrečios sąsajos nebuvimas – Nepriimtinumas – Deliktinė atsakomybė – Teisingumo Teismo sprendimas dėl Direktyvos 2004/73 galiojimo – Dalyko tapatumas“

Byloje T‑291/04

Enviro Tech Europe Ltd, įsteigta Kingstone prie Temzės (Jungtinė Karalystė),

Enviro Tech International, Inc., įsteigta Melros Parke, Ilinojus (Jungtinės Amerikos Valstijos),

atstovaujamos advokatų C. Mereu ir K. Van Maldegem,

ieškovės,

prieš

Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą X. Lewis, vėliau – P. Oliver ir G. Wilms,

atsakovę,

dėl prašymo panaikinti 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos direktyvą 2004/73/EB, dvidešimt devintą kartą derinančią su technikos pažanga Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo, (OL L 152, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 34 t., p. 448), kiek Direktyvoje 2004/73 n-propilbromidas klasifikuojamas kaip medžiaga, turinti tam tikrų pavojingų savybių, ir dėl prašymo atlyginti žalą,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. Azizi (pranešėjas), teisėjai S. Frimodt Nielsen ir D. Gratsias,

posėdžio sekretorius N. Roser, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. gegužės 5 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Teisinis pagrindas

 Sutarties nuostatos

1        EB 95 straipsnyje nustatyta:

„1. Nukrypstant nuo [EB] 94 straipsnio ir išskyrus tuos atvejus, kai šioje Sutartyje nustatyta kitaip, [EB] 14 straipsnyje iškeltiems tikslams pasiekti taikomos toliau dėstomos nuostatos. Taryba [EB] 251 straipsnyje nurodyta tvarka, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, nustato priemones valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti.

<...>

3. Komisija savo pasiūlymuose, numatytuose 1 dalyje, dėl sveikatos, saugos, aplinkos apsaugos ir vartotojų apsaugos dėmesį kreipia į aukšto lygio apsaugą ir ypač atsižvelgia į visas mokslo faktais pagrįstas naujoves. Pagal atitinkamą kompetenciją šio tikslo taip pat siekia Europos Parlamentas ir Taryba.“

 Klasifikavimas kaip pavojingos medžiagos

2        1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvoje 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (OL 196, 1967, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 1 t., p. 27), kuri iš dalies pakeista, be kita ko, 1992 m. balandžio 30 d. Tarybos direktyva 92/32/EEB (OL L 154, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 11 t., p. 155) ir 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/121/EB (OL L 396, p. 850), nustatytos kai kurių „medžiagų“, kurios reiškia „natūralius arba gamybos procese gautus cheminius elementus ir jų junginius, įskaitant bet kokius priedus, reikalingus tų gaminių stabilumui (tvarumui) išlaikyti, ir bet kokias naudojamame procese atsirandančias priemaišas, bet išskyrus bet kokius tirpiklius, kurie gali būti atskiriami nepaveikiant medžiagos stabilumo ar nepakeičiant jos sudėties“, pateikimo į rinką taisyklės.

3        Šiuo tikslu Direktyvoje 67/548, kaip numatyta jos 4 straipsnio 1 dalyje, medžiagos klasifikuojamos esminių savybių pagrindu pagal jos 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas kategorijas. Medžiagą klasifikavus kaip šios direktyvos I priedo „pavojingą“ medžiagą, reikalaujama, kad prieš ją pateikiant į rinką jos pakuotė būtų atitinkamai privalomai paženklinta, nurodant, be kita ko, pavojingumo, susijusio su tos medžiagos naudojimu, simbolius bei standartines frazes, nurodančias specialius rizikos faktorius, atsirandančius dėl pavojų, susijusių su medžiagos naudojimu, ir susijusias su patarimais dėl saugaus medžiagos naudojimo.

4        Pagal Direktyvos 67/548 2 straipsnio 2 dalį:

„Šioje direktyvoje „pavojingomis“ laikomos:

<...>

c) nepaprastai degios medžiagos ir preparatai: skystosios medžiagos ir preparatai, kurių nepaprastai žema pliūpsnio temperatūra bei žema virimo temperatūra, ir dujinės medžiagos bei preparatai, užsidegantys nuo sąlyčio su oru aplinkos temperatūros ir slėgio sąlygomis;

d) labai degios medžiagos ir preparatai:

–        medžiagos ir preparatai, galintys įkaisti ir galiausiai užsidegti nuo sąlyčio su oru aplinkos temperatūroje nenaudojant jokios energijos,

      arba

–        kietosios medžiagos ir preparatai, kurie gali greitai užsidegti po trumpo sąlyčio su degimo šaltiniu ir kurie, tą degimo šaltinį pašalinus, toliau dega ar yra sunaikinami,

      arba

–        skystosios medžiagos ir preparatai, kurių labai žema pliūpsnio temperatūra,

      arba

–        medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru pavojingais kiekiais skleidžia labai degias dujas;

e) degios medžiagos ir preparatai: skystosios medžiagos ir preparatai, kurių žema pliūpsnio temperatūra;

<...>

n) vaisingumui kenksmingos (toksiškos) medžiagos ir preparatai: medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti ar praryti arba prasiskverbę per odą gali sukelti nepaveldimų žalingų poveikių palikuonims ir (ar) vyrų ar moterų vaisingumo funkcijų ar pajėgumo sutrikimų arba padidinti jų tikimybę.“

5        Dėl bandymų, kuriuos galima atlikti norint klasifikuoti medžiagas, Direktyvos 67/548 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Cheminių medžiagų bandymai, numatyti šios direktyvos struktūroje, iš principo yra atliekami V priede nustatytais metodais. Fizinės ir cheminės medžiagų savybės nustatomos V. A priede nurodytais metodais <...>“

6        Direktyvos 67/548 V priedo A.9 skyriuje įtvirtinti pliūpsnio temperatūros nustatymo metodai. Šiam tikslui jame nurodomi du metodai, t. y. pusiausvirasis ir nepusiausvirasis, pagal kuriuos pasirenkami matavimo įranga ir prietaisai bei atitinkami ISO standartai. Taigi pusiausvirojo metodo atveju taikomi ISO 1516, 3680, 1523 ir 3679 standartai. Taikant nepusiausvirąjį metodą naudojami tam tikri pliūpsnio temperatūros matavimo aparatai, kurių vienas yra vadinamas Pensky–Martens ir susijęs su šiais standartais: ISO 2719, EN 11, DIN 51758, ASTM D 93, BS 2000‑34 ir NF M07‑019.

7        Direktyvos 67/548 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo bendrieji principai taikomi pagal VI priede pateikiamus kriterijus, išskyrus tuos atvejus, kai atskirose direktyvose pavojingiems preparatams konkrečiai nurodomi priešingi reikalavimai“.

8        Direktyvos 67/548 VI priedo 1.1 skirsnyje nurodyta:

„Klasifikavimo tikslas − identifikuoti visas fizikochemines, toksikologines ir ekotoksikologines medžiagų ir preparatų, galinčių kelti pavojų normaliai tvarkant ar naudojant, savybes. Siekiant apsaugoti vartotojus, plačiąją visuomenę ir aplinką, medžiaga ar preparatas, identifikavus kiekvieną pavojingą jų savybę, turi būti paženklinti pažymint pavojų (-us).“

9        Direktyvos 67/548 VI priedo 1.2 skirsnyje nustatyta:

„Šis priedas nustato bendruosius principus, reguliuojančius medžiagų ir preparatų, nurodytų šios direktyvos 4 straipsnyje, Direktyvos 1999/45/EB 4 straipsnyje ir kitose atitinkamose pavojingų preparatų direktyvose, klasifikavimą ir ženklinimą.

Jis skirtas visiems (gamintojams, importuotojams, nacionalinėms valdžios institucijoms), susiduriantiems su pavojingų medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo metodais.“

10      Direktyvos 67/548 VI priedo 1.3 skirsnyje pažymima;

„Šios direktyvos ir Direktyvos 1999/45/EB reikalavimų tikslas − suteikti plačiajai visuomenei ir dirbantiesiems pagrindinę priemonę būtinai informacijai apie pavojingas medžiagas ir preparatus gauti. Etiketė atkreipia medžiagas ir preparatus tvarkančių ar vartojančių asmenų dėmesį į būdingą kai kurių tokių medžiagų pavojų.

Taip pat etiketė gali paskatinti atkreipti dėmesį į išsamesnę informaciją apie kitais pavidalais tiekiamo produkto saugą ir naudojimą.“

11      Direktyvos 67/548 VI priedo 1.4 skirsnyje be kita ko numatoma:

„Etiketė nurodo visus potencialius pavojus, galinčius pasitaikyti normaliai tvarkant ir naudojant pavojingas medžiagas ir preparatus, kurie yra į rinką pateikiamos prekės pavidalo, tačiau nebūtinai kokio nors kito jų galutinio naudojimo pavidalo, pavyzdžiui, praskiestos medžiagos pavidalo. Didžiausi pavojai pažymimi simboliais, tokie ir kiti pavojingų savybių keliami pavojai nurodomi standartinėmis rizikos frazėmis, o saugos frazės pataria apie būtinas atsargumo priemones.

<...>“

12      Direktyvos 67/548 VI priedo 1.6 skirsnis susijęs su „Klasifikavimui ir ženklinimui reikalingais duomenimis“. 1.6.1 skirsnio b punkte nurodyta, kad duomenys, reikalingi klasifikuoti ir ženklinti, prireikus gali būti gauti iš ankstesnių bandymų rezultatų, informacijos, gaunamos iš žinynų ir literatūros, ar pagrįstos praktiniu patyrimu. Jame taip pat nurodyta, kad apskritai „galima atsižvelgti į <...> ir ekspertų nuomonę“.

13      Direktyvos 67/548 VI priedo 1.7.2 skirsnyje „Vadovavimosi kriterijų taikymas medžiagoms“ nustatyta:

„Jei svarstomi duomenys buvo gauti taikant bandymų metodus, palyginamus su aprašytais V priede, šiuo priedu nustatyti vadovavimosi kriterijai taikomi tiesiogiai. Kitais atvejais tinkamam klasifikavimui ir ženklinimui apibrėžti turimi duomenys turi būti įvertinti taikomus bandymų metodus, lyginant su V priede nurodytais metodais ir su šio priedo taisyklėmis.

Kartais gali būti abejonių dėl atitinkamų kriterijų taikymo, ypač jei jiems reikia eksperto nuomonės. Tokiais atvejais gamintojas, prekybininkas ar importuotojas turi laikinai klasifikuoti ir paženklinti medžiagą remdamiesi kompetentingo asmens vertinimu, daromu pagal turimus duomenis.

Jei taikoma anksčiau nurodyta procedūra ir jei rūpi galimo nesuderinamumo atvejai, nepažeidžiant 6 straipsnio galima pateikti pasiūlymą įvesti laikinąjį I priedo klasifikavimą. Šis pasiūlymas turi būti pateiktas vienai iš valstybių narių ir turi būti pridėti atitinkami moksliniai duomenys (žr. taip pat 4.1 skirsnį).

Panašią procedūrą galima taikyti, kai naujai gauta informacija verčia suabejoti I priedo įrašo tikslumu.“

14      Direktyvos 67/548 VI priedo 2.2.4 skirsnyje „Labai degios medžiagos ir preparatai“ pažymima:

„Medžiagos ir preparatai klasifikuojami kaip labai degūs, jiems priskiriamas simbolis, „F“ ir pavojaus nuoroda „labai degi“ pagal V priedo bandymų rezultatus. Rizikos frazės priskiriamos atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

R11 Labai degi

–        Kietosios medžiagos ir preparatai, kurie gali lengvai užsidegti dėl trumpo sąlyčio su uždegimo šaltiniu ir kurie dega toliau ar sudega pašalinus ugnies šaltinį.

–        Skystosios medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra yra mažesnė kaip 21 °C, bet kurie nėra ypač degūs.

–        <...>“

15      Direktyvos 67/548 VI priedo 2.2.5 skirsnyje „Degios medžiagos ir preparatai“ nurodyta:

„Medžiagos ir preparatai klasifikuojami kaip degūs pagal V priedo bandymų rezultatus. Rizikos frazė priskiriama atsižvelgiant į toliau nurodytus kriterijus.

R 10 Degios

–        Skystosios medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra yra lygi ar didesnė kaip 21 °C, bet mažesnė ar lygi 55 °C.

Tačiau praktiškai buvo įrodyta, kad preparatą, kurio pliūpsnio temperatūra lygi ar didesnė kaip 21 °C ir mažesnė ar lygi 55 °C, nebūtina klasifikuoti kaip degų, jei preparatas niekaip negali palaikyti degimo ir jei nėra jokių priežasčių bijoti pavojaus šį preparatą tvarkantiems ar kitiems asmenims.“

16      Direktyvos 67/548 VI priedo 2.2.6 skirsnyje „Kitos fizikocheminės savybės“, be kita ko, numatyta:

„Papildomos rizikos frazės priskiriamos medžiagoms ir preparatams, klasifikuotiems pagal 2.2.1 ir 2.2.5 arba 3, 4 ir 5 skirsnius taikant šiuos kriterijus (remiantis patirtimi, įgyta sudarant I priedą):

<...>

R18 Naudojama gali sudaryti degius/sprogius garų/oro mišinius

Preparatams, kurie patys neklasifikuojami kaip degūs, tačiau turi ore užsidegančių lakiųjų komponentų.

<...>“

17      Direktyvos 67/548 VI priedo 4.1.2 skirsnyje numatyta:

„Jei gamintojas, prekybininkas ar importuotojas turi informacijos, rodančios, kad medžiaga turėtų būti klasifikuojama ir ženklinama pagal 4.2.1, 4.2.2 ar 4.2.3 skirsnio kriterijus, jis laikinai paženklina medžiagą pagal šiuos kriterijus remdamasis kompetentingo asmens įrodymų vertinimu.“

18      Pagal Direktyvos 67/548 VI priedo 4.1.3 skirsnį „gamintojas, prekybininkas ar importuotojas vienai iš valstybių narių, kurioje ši medžiaga pateikiama į rinką, turi kaip galima greičiau pateikti dokumentą, apibendrinantį visą reikalingą informaciją <...>“.

19      Direktyvos 67/548 VI priedo 4.1.4 skirsnyje patikslinama:

„Be to, gamintojas, prekybininkas ar importuotojas, kuris turi naujų duomenų, reikalingų medžiagai klasifikuoti ir ženklinti pagal kriterijus, nurodytus 4.2.1, 4.2.2 ar 4.2.3 skirsnyje, šiuos duomenis kuo greičiau pateikia vienai iš valstybių narių, kurioje ši medžiaga yra pateikiama į rinką.“

20      Direktyvos 67/548 VI priedo 4.1.5 skirsnis išdėstytas taip:

„Kad Bendrijos suderinta klasifikacija pagal šios direktyvos 28 straipsnyje apibrėžtą procedūrą būtų parengta kaip galima greičiau, valstybės narės, turinčios gamintojo ar ne gamintojo pateiktą atitinkamą informaciją, patvirtinančią medžiagų klasifikavimą pagal vieną iš šių kategorijų, privalo tokią informaciją kartu su pasiūlymais dėl klasifikavimo ir ženklinimo kuo greičiau persiųsti Komisijai.

Gautus pasiūlymus dėl klasifikavimo ir ženklinimo Komisija siunčia kitoms valstybėms narėms. Kiekviena valstybė narė gali kreiptis į Komisiją dėl jos gautos informacijos.

<...>“

21      VI priedo 4.2.1 skirsnyje „Kancerogeninės medžiagos“, 4.2.2 skirsnyje „Mutageninės medžiagos“ ir 4.2.3 skirsnyje „Toksiškos reprodukcijai medžiagos“ patikslinamos žalingos pavojingų medžiagų, nurodytų minėtos direktyvos 2 straipsnio 2 dalies l ir n punktuose, savybės ir jos suskirstomos į tris kategorijas pagal jų turimą ar įtariamą pavojingumo laipsnį.

22      Direktyvos 67/548 VI priedo 4.2.3.1 skirsnyje „Toksiškos reprodukcijai medžiagos“ tokį poveikį turinčios medžiagos skirstomos taip:

„1 kategorija

Medžiagos, apie kurias žinoma, kad jos mažina žmonių vaisingumą

Yra pakankamai įrodymų priežastiniam ryšiui tarp medžiagos poveikio žmogui ir vaisingumo mažėjimo nustatyti.

Medžiagos, apie kurias žinoma, kad jos gali sukelti toksiškumo poveikius vystymuisi

Yra pakankamai įrodymų priežastiniam ryšiui tarp medžiagos poveikio žmogui ir vėlesnių toksiškumo poveikių palikuonių vystymuisi nustatyti.

2 kategorija

Medžiagos, kurios turėtų būti laikomos mažinančiomis žmonių vaisingumą

Yra pakankamai įrodymų daryti rimtą prielaidą, kad dėl medžiagos poveikio žmogui gali sumažėti vaisingumas, remiantis:

–        aiškiais vaisingumo mažėjimo nesant kitų toksiškumo poveikių įrodymais, gautais tiriant gyvūnus, arba įrodymais, kai vaisingumas mažėja esant maždaug tokiems dozių lygiams, dėl kurių atsiranda kiti toksiškumo poveikiai, bet vaisingumo mažėjimas nėra kitų toksiškumo poveikių antrinis nespecifinis padarinys;

–        kita atitinkama informacija.

Medžiagos, kurios turėtų būti laikomos sukeliančiomis toksiškumo poveikius vystymuisi.

Yra pakankamai įrodymų daryti rimtą prielaidą, kad dėl medžiagos poveikio žmogui gali atsirasti toksiškumo poveikiai vystymuisi, paprastai remiantis:

–        aiškiais atitinkamų gyvūnų tyrimų rezultatais, kai poveikiai vystymuisi buvo stebimi nesant aiškių toksiškumo motinystei požymių arba poveikiai vystymuisi stebimi esant maždaug tokiems pat dozių lygiams, dėl kurių atsiranda kiti toksiškumo poveikiai, bet poveikiai vystymuisi nėra kitų toksiškumo poveikių antrinis nespecifinis padarinys;

–        kita atitinkama informacija.

3 kategorija

Medžiagos, kurios kelia susirūpinimą dėl žmonių vaisingumo.

Paprastai remiantis:

–        atitinkamų gyvūnų tyrimų rezultatais, kurie pateikia pakankamai įrodymų, leidžiančių labai įtarti vaisingumo mažėjimą nesant kitų toksiškumo poveikių arba vaisingumo mažėjimą esant maždaug tokiems pat dozių lygiams, dėl kurių atsiranda kiti toksiškumo poveikiai, bet vaisingumo mažėjimas nėra kitų toksiškumo poveikių antrinis nespecifinis padarinys, tačiau įrodymų nepakanka, kad būtų galima medžiagą priskirti 2 kategorijai;

–        kita atitinkama informacija.

Medžiagos, kurios kelia susirūpinimą dėl galimų toksiškumo poveikių vystymuisi.

Paprastai remiantis [ši prezumpcija paprastai grindžiama]:

–        atitinkamų gyvūnų tyrimų rezultatais, kurie pateikia pakankamai įrodymų, leidžiančių labai įtarti toksiškumo poveikius vystymuisi nesant aiškių toksiškumo motinystei požymių arba toksiškumo poveikius vystymuisi esant maždaug tokiems pat dozių lygiams, dėl kurių atsiranda kiti toksiškumo poveikiai, bet toksiškumo poveikiai vystymuisi nėra kitų toksiškumo poveikių antrinis nespecifinis padarinys, tačiau įrodymų nepakanka, kad būtų galima medžiagą priskirti 2 kategorijai;

–        kita atitinkama informacija.“

23      Direktyvos 67/548 VI priedo 4.2.3.3 skirsnyje „Paaiškinimai dėl toksiškų reprodukcijai medžiagų skirstymo į kategorijas“ nurodyta:

„<...> 2 ar 3 kategorijai priskiriama visų pirma pagal duomenis, gautus bandymais su gyvūnais. In vitro tyrimų ar paukščių kiaušinių tyrimų duomenys yra laikomi „pagalbiniu įrodymu“ ir tik išimtiniais atvejais, kai nėra duomenų in vivo, gali būti naudojami klasifikavimui pagrįsti.

Reikia manyti, kad, kaip ir daugumos kitų toksiškumo poveikių tipų atveju, toksiškumą reprodukcijai sukeliančioms medžiagoms turėtų būti riba, žemiau kurios neigiami poveikiai nepasireikštų. Netgi kai tiriant gyvūnus išryškėja aiškūs poveikiai, jų taikomumas žmonėms gali kelti abejonių atsižvelgiant į duodamas dozes, pavyzdžiui, kai poveikiai aiškiai matyti tik duodant dideles dozes arba jei yra dideli toksikokinetiniai skirtumai ar neatitinka davimo būdas. Dėl šių ar panašių priežasčių gali būti taip, kad galima pagrįsti medžiagos priskyrimą 3 kategorijai arba medžiaga neklasifikuojama visai.

<...>

Norint dėl poveikio vaisingumui medžiagą priskirti 2 kategorijai, paprastai reikia turėti aiškių įrodymų su viena gyvūnų rūšimi ir pagalbinių įrodymų apie poveikio mechanizmą ar veikimo vietą, arba cheminio giminingumo su kitomis vaisingumą mažinančiomis medžiagomis įrodymų ar kitokios apie poveikį žmonėms informacijos, kurios pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad panašūs poveikiai gali būti ir žmonėms. Jei yra tik vienos gyvūnų rūšies tyrimų duomenys be atitinkamų papildomų įrodymų, medžiagą tiktų priskirti 3 kategorijai.“

24      Pagal Direktyvos 67/548 4 straipsnio 3 dalį „I priede pateikiamas pagal [šio straipsnio] 1 ir 2 dalyse nurodytus principus suklasifikuotų medžiagų sąrašas, kartu nurodant jų suderintą klasifikavimą ir ženklinimą. Sprendimas įtraukti medžiagą į I priedą, kartu su jų suderintu klasifikavimu ir ženklinimu priimamas [šios direktyvos] 29 straipsnyje nustatyta tvarka“.

25      Pagal Direktyvos 67/548 23 straipsnio 2 dalies d ir e punktus medžiagos klasifikavimas kaip „pavojingos“ reikalauja, kaip papildomos sąlygos medžiagai patekti į rinką, atitinkamo pakuotės ženklinimo, įskaitant pavojaus simbolius, standartines frazes (R frazės), nurodančias konkrečią riziką, atsirandančią dėl medžiagos naudojimo, taip pat standartines frazes, numatančias patarimus dėl saugos priemonių jas naudojant (S frazės). Dėl R frazių Direktyvos 67/548 23 straipsnio 2 dalis nurodo:

„Ant kiekvienos pakuotės aiškiai ir neišdildomai žymima:

<...>

d)      standartinės frazės (R frazės), nurodančios specialius rizikos faktorius, atsirandančius dėl pavojų, susijusių su medžiagos naudojimu. Tų R frazių formuluotės turi būti tokios, kokios nustatytos III priede. Kiekvienai medžiagai vartotinos R frazės turi būti tos, kurios žymimos I priede <...>“

 Direktyvos 67/548 derinimo su technine pažanga tvarka

26      Pagal Direktyvos 67/548 28 straipsnį pataisos, reikalingos jos priedams suderinti su technine pažanga, priimamos 29 straipsnyje numatyta tvarka. Taikant šią tvarką, pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 124), 5 straipsnio 1 dalį, skaitomą kartu su 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 807/2003, suderinančio su Sprendimu 1999/468 nuostatas, susijusias su komitetais, padedančiais Komisijai naudotis savo įgyvendinimo įgaliojimais, nustatytais Tarybos dokumentuose, priimtuose vadovaujantis konsultavimosi tvarka (balsų vieningumu) (OL L 122, p. 36; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 335), III priedo 1 punktu, Europos Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas, kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas. Pagal minėto sprendimo 5 straipsnio 3 dalį Komisija patvirtina numatytas priemones, jeigu jos atitinka komiteto nuomonę. Tačiau šio sprendimo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, kreipiamasi į Europos Sąjungos Tarybą ir apie tai informuojamas Europos Parlamentas.

27      Iš tikrųjų Komisijos taikoma tvarka patvirtinant priemones dėl Direktyvos 67/548 derinimo aprašoma toliau.

28      Valstybė narė arba pramonės atstovas gali pasiūlyti Europos cheminių medžiagų biurui (toliau – ECMB), Komisijos Isproje (Italija) įsteigtai įstaigai, pradėti diskusijas dėl medžiagos ar preparato klasifikavimo. Šios diskusijos pirmiausia vyksta Medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo techniniame komitete (toliau – techninis komitetas), kuriam vadovauja ECMB narys ir kurį sudaro valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų paskirti ekspertai. Šis komitetas susirenka vieną kartą per metus ir parengia ataskaitą, kurioje prireikus siūlo klasifikuoti medžiagą ar preparatą.

29      Remdamasi techninio komiteto ataskaita Komisija pradeda rengti priemones, kurias reikia pateikti Reguliavimo komitetui, nurodytam Direktyvos 67/548 29 straipsnyje, skaitomame kartu su Sprendimo 1999/468 5 straipsniu (žr. šio sprendimo 26 punktą), ir kurios vėliau turi būti patvirtintos pagal minėtos direktyvos 28 straipsnyje nurodytą tvarką. Jei Komisija mano, kad iš techninio komiteto ataskaitos kyla įtarimų, jog nagrinėjama medžiaga ar preparatas turi kancerogeninių, mutageninių ar toksinių reprodukcijai savybių arba kai minėta ataskaita turi būti peržiūrėta ar papildyta, nes joje neprieinama prie tinkamos išvados dėl klasifikavimo, ji gali kreiptis į darbo grupę CMR (Carcinogens, Mutagens, Reproductive Toxicants working group), tapusią specializuotu ekspertų komitetu (toliau – SEK). SEK yra nuolat neveikiantis ad hoc komitetas, kurį sudaro valstybių narių paskirti toksikologijos ir klasifikavimo ekspertai, ir kuriam vadovauja ECMB narys. Be to, SEK dalyvauja ir su aptariamu produktu susijusios pramonės atstovai, kurie susirinkimo pradžioje gali išdėstyti pastabas, po kurių užduodami klausimai ir į juos pateikiami atsakymai. Po to ekspertai posėdžiauja be pramonės atstovų.

30      ECMB ir CMR/SEK yra organai, kurie nenumatyti teisiškai privalomuose dokumentuose. Jie skirti padėti Komisijai prieš pateikiant Reguliavimo komitetui, nurodytam Direktyvos 67/548 29 straipsnyje, skaitomame kartu su Sprendimo 1999/468 5 straipsniu, derinimo priemonių projektą.

31      Vis dėlto šiuo klausimu prie Direktyvos 67/548 VI priedo pridėtame „Komisijos pareiškime“ nurodyta:

„Dėl 4.1.5 skirsnio, ypač dėl 4.1.5 skirsnio paskutinės pastraipos Komisija pareiškia, kad, jei ji numatytų taikyti 28 straipsnio procedūrą, yra pasirengusi iš anksto konsultuotis su atitinkamais valstybių narių paskirtais ekspertais, turinčiais tam tikrą kvalifikaciją kancerogeniškumo, mutageniškumo ar toksiškumo reprodukcijai klausimais.

Ši konsultacija vyks laikantis įprastos nacionalinių ekspertų konsultavimosi procedūros ir (ar) esamų komitetų tvarkos. Tai taip pat galioja, kai į I priedą jau įtrauktos medžiagos turi būti perklasifikuojamos atsižvelgiant į jų kancerogeninį, mutageninį poveikius ar toksiškumo reprodukcijai poveikius.“

 Dalinis Direktyvos 67/548 panaikinimas, pataisymas ir pakeitimas Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008

32      Direktyva 67/548 buvo iš dalies panaikinta, pataisyta ir pakeista 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (OL L 353, p. 1). Šiuo reglamentu siekiama, be kita ko, įgyvendinti Jungtinių Tautų parengtą pasauliniu mastu suderintą cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemą (Reglamento Nr. 1272/2008 5−8 konstatuojamosios dalys).

33      Šiuo klausimu Reglamento Nr. 1272/2008 53 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Siekiant visapusiškai atsižvelgti į darbą ir patirtį Direktyvos 67/548/EEB srityje, įskaitant konkrečių Direktyvos 67/548/EEB I priede išvardytų cheminių medžiagų klasifikavimą ir ženklinimą, visos galiojančios suderintos klasifikacijos turėtų būti konvertuotos į naujas suderintas klasifikacijas naudojant naujus kriterijus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šio reglamento taikymas yra atidėtas, o suderintos klasifikacijos, remiantis Direktyvoje 67/548/EEB nustatytais kriterijais, yra tinkamos cheminėms medžiagoms ir mišiniams klasifikuoti pereinamuoju laikotarpiu, visos galiojančios suderintos klasifikacijos be pakeitimų turėtų būti taip pat perkeltos į šio reglamento priedą. Siekiant visus būsimus klasifikacijų derinimus atlikti pagal šį reglamentą, reikėtų vengti suderintų tos pačios cheminės medžiagos klasifikacijų pagal galiojančius ir naujus kriterijus neatitikimų.“

34      Reglamento Nr. 1272/2008 1 straipsnyje „Tikslas ir taikymo sritis“, be kita ko, nustatyta:

„1. Šio reglamento tikslas – užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą, taip pat laisvą cheminių medžiagų, mišinių ir gaminių judėjimą, kaip nurodyta 4 straipsnio 8 dalyje:

a)      suderinant cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo kriterijus bei pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių ženklinimo ir pakavimo taisykles;

b)      nustatant įpareigojimą:

i)      gamintojams, importuotojams ir tolesniems naudotojams – klasifikuoti rinkai tiekiamas chemines medžiagas ir mišinius;

ii)      tiekėjams – ženklinti ir pakuoti rinkai tiekiamas chemines medžiagas ir mišinius;

iii)      gamintojams, gaminių gamintojams ir importuotojams – klasifikuoti tas chemines medžiagas, kurios rinkai netiekiamos, tačiau kurias būtina registruoti arba apie jas pranešti pagal [2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlemento ir Tarybos] reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 [dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, p. 1, klaidų ištaisymas OL L 136, 2007, p. 3)];

c)      nustatant įpareigojimą cheminių medžiagų gamintojams ir importuotojams pranešti [Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA)] apie tokias klasifikacijas ir etiketės elementus, kurių [jai] dar nebuvo pateikta registruojant chemines medžiagas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006;

d)      Bendrijos lygiu sudarant cheminių medžiagų sąrašą, kuris pateikiamas kartu su suderintomis klasifikacijomis ir ženklinimo elementais VI priedo 3 dalyje;

e)      sudarant cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo inventorių, į kurį įtraukiami visi pranešimai, pateikta informacija ir suderintos klasifikacijos bei ženklinimo elementai, nurodyti c ir d punktuose.

<...>“

35      Pagal Reglamento Nr. 1272/2008 3 straipsnį „Pavojingos cheminės medžiagos bei mišiniai ir pavojingumo klasių specifikacijos“:

„Cheminė medžiaga arba mišinys, atitinkantys I priedo 2–5 dalyse nustatytus fizinio pavojaus, pavojingumo sveikatai arba aplinkai kriterijus, yra pavojingi ir klasifikuojami pagal atitinkamas tame priede numatytas pavojingumo klases.

Jei I priede nurodytos pavojingumo klasės diferencijuojamos atsižvelgiant į poveikio būdą ar pobūdį, cheminė medžiaga ar mišinys klasifikuojami pagal tokią diferenciaciją.“

36      Reglamento Nr. 1272/2008 36 straipsnyje „Cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo derinimas“, be kita ko, numatyta:

„1. Cheminei medžiagai, atitinkančiai I priede nustatytus toliau nurodytų pavojų kriterijus, paprastai taikomi klasifikavimo ir ženklinimo derinimo reikalavimai pagal 37 straipsnį:

a)      kvėpavimo takų jautrinimas, 1 kategorija (I priedo 3.4 skirsnis);

b)      mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms, 1A, 1B arba 2 kategorija (I priedo 3.5 skirsnis);

c)      kancerogeniškumas, 1A, 1B arba 2 kategorija (I priedo 3.6 skirsnis);

d)      toksinis poveikis reprodukcijai, 1A, 1B arba 2 kategorija (I priedo 3.7 skirsnis).

<...>

3. Jeigu cheminė medžiaga atitinka kitų pavojingumo klasių ar diferenciacijų kriterijus nei nurodytos 1 dalyje ir jai netaikoma 2 dalis, sprendžiant kiekvienu konkrečiu atveju atskirai pagal 37 straipsnį į VI priedą taip gali būti įtrauktas suderintas klasifikavimas ir ženklinimas, jeigu pagrindžiama, kad tokių veiksmų Bendrijos lygiu imtis būtina.“

37      Pagal Reglamento Nr. 1272/2008 37 straipsnį „Cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo derinimo tvarka“:

„1. Valstybės narės kompetentinga institucija gali pateikti [ECHA] pasiūlymą dėl cheminių medžiagų suderinto klasifikavimo ir ženklinimo bei tam tikrais atvejais dėl konkrečių ribinių koncentracijų ar m faktorių, arba pasiūlymą dėl jų patikslinimo.

Pasiūlymas pateikiamas VI priedo 2 dalyje nustatyta forma, jame nurodant atitinkamą VI priedo 1 dalyje numatytą informaciją.

2. Cheminės medžiagos gamintojas, importuotojas ar tolesnis naudotojas gali pateikti [ECHA] pasiūlymą dėl tos cheminės medžiagos suderinto klasifikavimo ir ženklinimo ir tam tikrais atvejais pasiūlymą dėl konkrečių ribinių koncentracijų ar m faktorių, jeigu VI priedo 3 dalyje nėra įrašo apie tą cheminę medžiagą, susijusio su tame pasiūlyme nurodyta pavojingumo klase arba diferenciacija.

Pasiūlymas parengiamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 I priedo 1, 2 ir 3 skirsnių atitinkamas nuostatas ir pateikiamas to priedo 7 skirsnyje nurodytos cheminės saugos ataskaitos B dalyje nustatyta forma. Jame pateikiama atitinkama šio reglamento VI priedo 1 dalyje numatyta informacija. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 111 straipsnis.

3. Jeigu gamintojo, importuotojo ar tolesnio naudotojo pasiūlymas susijęs su cheminės medžiagos suderintu klasifikavimu ir ženklinimu pagal 36 straipsnio 3 dalį, sumokamas mokestis, kurį Komisija nustato 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

4. [ECHA] Rizikos vertinimo komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 76 straipsnio 1 dalies c punktą, priima nuomonę dėl pagal 1 arba 2 dalį pateikto pasiūlymo per 18 mėnesių nuo pasiūlymo gavimo datos, suteikdamas galimybę suinteresuotosioms šalims pateikti pastabas. Šią nuomonę ir visas pastabas [ECHA] perduoda Komisijai.

5. Jeigu Komisija nustato, kad tikslinga suderinti atitinkamos cheminės medžiagos klasifikaciją ir ženklinimą, ji nedelsdama pateikia sprendimo projektą dėl tos cheminės medžiagos kartu su atitinkamais klasifikacijos bei ženklinimo elementais, o tam tikrais atvejais – ir su konkrečiomis ribinėmis koncentracijomis arba m faktoriais, įtraukimo į VI priedo 3 dalies 3.1 lentelę.

Laikantis tų pačių sąlygų, iki 2015 m. gegužės 31 d. atitinkamas įrašas įtraukiamas į VI priedo 3 dalies 3.2 lentelę.

Ši priemonė, kuria siekiama iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinama pagal 54 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 54 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.

6. Gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai, turintys naujos informacijos, dėl kurios gali prireikti keisti VI priedo 3 dalyje nurodytos cheminės medžiagos suderintą klasifikaciją ir ženklinimo elementus, pagal 2 dalies antrą pastraipą pateikia pasiūlymą vienos iš valstybių narių, kurioje ši cheminė medžiaga tiekiama rinkai, kompetentingai institucijai.“

38      Pagal Reglamento Nr. 1272/2008 53 straipsnio „Derinimas su technikos ir mokslo pažanga“1 dalį:

„Komisija gali tikslinti bei derinti su technikos ir mokslo pažanga 6 straipsnio 5 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 12 ir 14 straipsnius, 18 straipsnio 3 dalies b punktą, 23 straipsnį, 25–29 straipsnius ir 35 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią pastraipas bei I–VII priedus, įskaitant deramą atsižvelgimą į tolesnius [pasauliniu mastu suderintos cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemos] pokyčius, visų pirma į Jungtinių Tautų padarytus pakeitimus dėl informacijos apie panašius mišinius naudojimo, ir įvertinant tarptautiniu mastu pripažintų programų cheminių medžiagų ir mišinių srityje pokyčius bei duomenis iš nelaimingų atsitikimų duomenų bazių. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos pagal 54 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 54 straipsnio 4 dalyje nurodytą skubos procedūrą.“

39      Pagal Reglamento Nr. 1272/2008 54 straipsnį „Komiteto procedūra“:

„1. Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsniu įsteigtas komitetas.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį. Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas yra trys mėnesiai.

3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

4. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.“

40      Remiantis Reglamento Nr. 1272/2008 55 straipsnio „Direktyvos 67/548/EEB pakeitimai“ 11 dalimi, „[minėtos direktyvos] I priedas išbraukiamas“.

41      Pagal Reglamento Nr. 1272/2008 61 straipsnį „Pereinamojo laikotarpio nuostatos“:

„1. Iki 2010 m. gruodžio 1 d. cheminės medžiagos klasifikuojamos, ženklinamos ir pakuojamos pagal Direktyvą 67/548/EEB. Iki 2015 m. birželio 1 d. mišiniai klasifikuojami, ženklinami ir pakuojami pagal Direktyvą 1999/45/EB.

2. Nukrypstant nuo šio reglamento 62 straipsnio antros pastraipos ir papildomai prie šio straipsnio 1 dalies reikalavimų cheminės medžiagos ir mišiniai atitinkamai iki 2010 m. gruodžio 1 d. ir 2015 m. birželio 1 d. gali būti klasifikuojami, ženklinami ir pakuojami pagal šį reglamentą. Tuo atveju Direktyvų 67/548/EEB ir 1999/45/EB ženklinimo ir pakavimo nuostatos netaikomos.

3. Nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. cheminės medžiagos klasifikuojamos pagal Direktyvą 67/548/EEB ir šį reglamentą. Jos ženklinamos ir pakuojamos pagal šį reglamentą.

4. Nukrypstant nuo šio reglamento 62 straipsnio antros pastraipos, cheminių medžiagų, kurios suklasifikuotos, paženklintos ir supakuotos pagal Direktyvą 67/548/EEB ir jau patiektos rinkai iki 2010 m. gruodžio 1 d., nebūtina iš naujo paženklinti ir supakuoti pagal šį reglamentą iki 2012 m. gruodžio 1 d.

Nukrypstant nuo šio reglamento 62 straipsnio antros pastraipos, mišinių, kurie suklasifikuoti, paženklinti ir supakuoti pagal Direktyvą 1999/45/EEB ir jau patiekti rinkai iki 2015 m. birželio 1 d., nebūtina iš naujo paženklinti ir supakuoti pagal šį reglamentą iki 2017 m. birželio 1 d.

5. Jeigu atitinkamai iki 2010 m. gruodžio 1 d. arba 2015 m. birželio 1 d. cheminė medžiaga ar mišinys buvo suklasifikuoti pagal Direktyvą 67/548/EEB ar Direktyvą 1999/45/EB, gamintojai, importuotojai ir tolesni naudotojai gali keisti cheminės medžiagos ar mišinio klasifikaciją pagal šio reglamento VII priede pateiktą konversijos lentelę.“

42      Reglamento Nr. 1272/2008 62 straipsnyje „Įsigaliojimas“ nurodyta:

„Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

II, III ir IV antraštinės dalys cheminių medžiagų atžvilgiu taikomos nuo 2010 m. gruodžio 1 d., o mišinių atžvilgiu – nuo 2015 m. birželio 1 d.“

 Faktinės bylos aplinkybės

43      N–propilbromidas (toliau – nPB) yra lakus organinis tirpiklis, dažniausiai naudojamas metalinių detalių pramoniniam valymui ir riebalų pašalinimui.

44      Ieškovių, t. y. Enviro Tech Europe Ltd ir Enviro Tech International, Inc., vienintelė veikla yra produkto „EnSolv“, gaminamo pagal užpatentuotą technologiją ir kurį iš esmės sudaro nPB, gamyba ir prekyba. Pirmoji ieškovė yra pagal Jungtinės Karalystės teisę įsteigta bendrovė, visiškai kontroliuojama antrosios ieškovės, įsteigtos pagal Jungtinių Amerikos valstijų teisę. Pirmoji ieškovė turi išimtinę licenciją prekiauti Europoje produktu EnSolv, įskaitant ir su juo taikomą valymo aukšto slėgio garais technologiją. Šią licenciją jai suteikė 1999 m. rugsėjo 29 d. užregistruoto Europos patento EP 0 781 842 B1 savininkas pagal 2001 m. spalio 16 d. perleidimo sutartį, leidžiančią naudoti išradimą „Detalių valymas naudojant aplinkai nekenkiantį tirpiklį“. Minėto Europos patento 0001 punkte nurodyta:

„Šis išradimas iš esmės susijęs su molekuliniu detalių valymu pašalinant riebalus garu. Jis konkrečiai apima tirpiklių, kuriuose yra [nPB], mišinį, t. y. terpenų mišinį ir žemos virimo temperatūros tirpiklių mišinį bei detalių valymo metodą riebalų pašalinimo garais naudojant šį tirpiklių mišinį įrenginyje. Šio išradimo dalyku esantis tirpiklių mišinys yra nedegus, neėsdinantis ir nepavojingas, o jo ozono ardymo potencialas (OAP) yra nuo 0,001 iki 0,046.“

45      Priėmus 1991 m. gegužės 1 d. Komisijos direktyvą 91/325/EEB, dvyliktąjį kartą derinančią su technikos pažanga Direktyvą 67/548 (OL L 180, p. 1), nPB Direktyvos 67/548 I priede buvo klasifikuotas kaip „dirginanti: Xn“ medžiaga, pridedant saugos frazes R 10 „Degi“ ir R 20 „Kenksminga įkvėpus“.

46      Dėl frazės R10 „Degi“ ieškovės pažymi, ir to Komisija neginčija, kad iki šiol 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo (OL L 200, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 24 t., p. 109) 5 straipsnio 1 dalis, skaitoma kartu su Direktyvos 67/548 VI priedo 2.2.5 skirsniu, leido joms atlikus bandymus pagal minėtos direktyvos V priedą išvengti produkto EnSolv ženklinimo kaip degaus produkto. Iš tikrųjų, pirma, pagal Direktyvos 1999/45 5 straipsnio 1 dalį „preparato keliami pavojai dėl jo fizikinių ir cheminių savybių įvertinami Direktyvos 67/548/EEB V priedo A dalyje apibrėžtais metodais nustatant preparato fizikines ir chemines savybes, kurios yra būtinos norint jį tinkamai klasifikuoti ir paženklinti pagal tos direktyvos VI priedo kriterijus“. Antra, Direktyvos 67/548 VI priedo 2.2.5 skirsnyje nurodyta, kad „tačiau praktiškai buvo įrodyta, kad preparatą, kurio pliūpsnio temperatūra lygi ar didesnė kaip 21 °C ir mažesnė ar lygi 55 °C, nebūtina klasifikuoti kaip degų, jei preparatas niekaip negali palaikyti degimo ir jei nėra jokių priežasčių bijoti pavojaus šį preparatą tvarkantiems ar kitiems asmenims“.

47      Per 2002 m. sausio 16–18 d. darbo grupės CMR (tapusios SEK) susirinkimą Health & Safety Executive (Jungtinės Karalystės Sveikatos ir saugos administracija, toliau – HSE) direktorius, kaip Jungtinės Karalystės atstovas ir minėtos darbo grupės pranešėjas, atsakingas už nPB klasifikavimą, pasiūlė, kad nPB būtų klasifikuojamas kaip 2 (R 60) ir 3 (R 63) kategorijos toksiška reprodukcijai medžiaga. Darbo grupė CMR laikinai pritarė šiam pasiūlymui, be to, paliko ir R 10 klasifikaciją, kol HSE pateiks papildomos informacijos dėl nPB degumo.

48      2002 m. kovo ir balandžio mėn., remdamasi naujais moksliniais bandymais „bandymas [B.] 1996 m. ir 2002 m.“, kuriuos atlikus buvo nustatyta nPB 10 °C pliūpsnio temperatūra, HSE pasiūlė klasifikuoti nPB kaip labai degią medžiagą (R 11).

49      Tarptautinė bromido tirpalų asociacija (International Brominated Solvent Association, toliau – IBSA), kuri atstovauja daugumai nPB gamintojų ir prekybininkų, įskaitant ir patentų, pagal kuriuos nPB pagrindu gaminami produktai, savininkus, kaip antai ieškovės, HSE, ECMB ir darbo grupėje CMR kelis kartus ginčijo šį klasifikavimo pasiūlymą, pateikdama jiems nepritarimą patvirtinančius mokslinius duomenis ir argumentus. Be to, IBSA nurodė, kad atliekami moksliniai tyrimai, pateiksiantys papildomos reikšmingos informacijos apie nPB savybes, įskaitant ir jo veikimo mechanizmą.

50      2002 m. gegužės 15–17 d. darbo grupės CMR susirinkime, atsižvelgiant į tam tikrų ekspertų, įskaitant ir Jungtinės Karalystės ekspertą, išreikštas abejones, susijusias su nPB degumo įvertinimo ir klasifikavimo kaip R 10, R 11 ar R 18 sunkumais, buvo nuspręsta, kad turi būti laikinai palikta R 10 klasifikacija ir sušaukta specializuotų ekspertų grupė aptarti nPB degumo klausimus. Be to, darbo grupė CMR nusprendė toliau nPB klasifikuoti kaip toksišką reprodukcijai medžiagą, kaip tai suprantama pagal 2 (R 60) ir 3 (R 63) kategorijas.

51      2002 m. gruodžio 4 d. susirinko specializuotų ekspertų grupė. Šio susirinkimo protokolo 4 punkte nurodyta:

„Ekspertai sutaria, kad degumas yra medžiagos savybė esant tinkamoms sąlygoms suformuoti mišinį ore, kuris, esant uždegimo šaltiniui, gali savaime pasklisti. Tinkamos sąlygos yra sąlygos, kurios gali egzistuoti įprastomis aplinkos klimatinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, nuo 20 [iki] 40 C.“

52      Konkrečiai kalbant, dėl nPB degumo to paties protokolo 23–30 punktuose nurodoma:

„23. Ekspertams pateikiama lentelė, kurioje nurodomi visi turimi duomenys apie nPB degumą (žr. 1 priedą). Šią lentelę parengė HSE prieš susirinkimą <...>.

24. Visi ekspertai pritaria, kad nPB turi pliūpsnio temperatūrą ir sprogimo ribas ir dėl šios priežasties kelia degumo pavojų.

25. Ekspertai pažymi, kad pliūpsnio temperatūra buvo įrodyta tik vienos rūšies bandymu ir kad šiame bandyme buvo taikyta didesnės temperatūros riba, nei nurodyta bandymų gairėse. Vis dėlto šiuos rezultatus jie laiko taikytinais, nes:

–        nėra esminės priežasties neatsižvelgti į bandymo metodo taikytoje temperatūroje išvadas;

–        rezultatą patvirtino dvi nepriklausomos laboratorijos, atlikusios bandymus su skirtingais nPB pavyzdžiais;

–        gauta eksperimentinė pliūpsnio temperatūros vertė panaši į apskaičiuotąją (žr. 2 priedą).

26. Remiantis kitos rūšies bandymais nebuvo nustatyta nPB pliūpsnio temperatūra.

27. Remiantis šiais įrodymais dauguma ekspertų mano, kad nPB turi būti klasifikuojama kaip R 11, priskiriant simbolį „F“;.

28. Vienas ekspertas nurodo, kad šis klasifikavimas gali būti netinkamas, nes grupė mano, jog nPB rizika yra mažesnė nei tam tikrų kitų skysčių, klasifikuojamų kaip R 11, priskiriant simbolį „F“. Pašalinus uždegimo šaltinį nPB užgęsta.

29. Kalbant apie kitų medžiagų klasifikavimą ekspertai sutaria, kad medžiagos, turinčios tokias pačias degumo savybes, turi būti klasifikuojamos pagal tuos pačius klasifikavimo kriterijus, kaip pirmiau nurodyti nPB atžvilgiu. Vis dėlto sprendimai dėl klasifikavimo turi būti visada pagrįsti turimų duomenų apie kiekvieną atskirai vertinamą cheminę medžiagą tyrimu; nėra jokio galiojančio pagrindo, kuris leistų tą pačią klasifikacija taikyti visoms vienos grupės cheminėms medžiagoms, pavyzdžiui, visus [halogenintus angliavandenilius] klasifikuoti kaip R 11, priskiriant simbolį „F“.

30. Grupė rekomenduoja [halogenintų angliavandenilių], turinčių sprogimo ribas, tačiau neturinčių eksperimentiniu būdu nustatytos pliūpsnio temperatūros, atveju vertinant pliūpsnio temperatūrą ir priimant sprendimą dėl klasifikavimo naudoti nPB atžvilgiu taikytą apskaičiavimo metodą (2 priedas).“

53      Per savo 2003 m. sausio 15–17 d. susirinkimą darbo grupė CMR atsižvelgė, viena vertus, į specializuotų ekspertų grupės išvadas dėl nPB degumo ir, kita vertus, į tai, kad egzistavo pramonės memorandumas dėl vykstančių tyrimų, susijusių su nPB toksiškumu reprodukcijai. Darbo grupė CMR didžiąja balsų daugumą nusprendė nPB klasifikuoti kaip toksinę reprodukcijai medžiagą, kaip tai suprantama pagal 3 kategoriją (R 63). Galiausiai minėta grupė nusprendė dvidešimt devintą kartą derinant su technikos pažanga rekomenduoti nPB klasifikuoti kaip labai degią (R 11) ir toksišką reprodukcijai, kaip tai suprantama pagal 2 (R 60) ir 3 (R 63) kategorijas, medžiagą.

54      Patvirtinus šią rekomendaciją IBSA kelis kartus bandė įtikinti darbo grupę CMR atnaujinti diskusijas dėl nPB.

55      Savo 2003 m. gegužės 14–16 d. susirinkime darbo grupė CMR nusprendė neatnaujinti diskusijos dėl nPB ir nepaisydama Italijos atstovo prašymo atsisakyti šios minėtos rekomendacijos, patvirtino savo rekomendaciją dėl nPB klasifikavimo dvidešimt devintą kartą derinant su technikos pažanga.

56      2003 m. rugpjūčio 29 d. ir rugsėjo 29 d. laiškais IBSA paprašė Komisijos imtis reikalingų priemonių, kad būtų ištaisytos klaidos, kurios iš esmės buvo nurodytos darbo grupės CMR rekomendacijose dėl nPB.

57      Dviejuose 2003 m. lapkričio 3 d. laiškuose Komisija teisėtiems IBSA atstovams, kurie šioje byloje atstovauja ieškoves, nurodė, kad jų 2003 m. rugpjūčio 29 d. ir rugsėjo 29 d. laiškuose išdėstytų argumentų nepakanka norint pakeisti darbo grupės CMR rekomenduotą nPB klasifikavimą.

58      2003 m. gruodžio 23 d. Pirmosios instancijos teismo (dabar – Bendrasis Teismas) kanceliarijai ieškovės pateikė ieškinį dėl minėtų laiškų panaikinimo; šiai bylai buvo suteiktas T‑422/03 numeris.

59      2004 m. balandžio 29 d. Komisijos direktyvos 2004/73/EB dvidešimt devintą kartą derinančios su technikos pažanga Direktyvą 67/548/EEB (OL L 152, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 34 t., p. 448, toliau – ginčijama direktyva), paskelbtos 2004 m. balandžio 30 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, 1 B priedo p. 32, prie indekso Nr. 602‑019‑00‑5, nPB buvo klasifikuojamas taip (tuščios arba nereikšmingos skiltys nepateikiamos):

Indeksas Nr.	Cheminės medžiagos pavadinimas	Klasifikavimas	Ženklinimas
602-019-00-5	1‑brompropanas n‑propilbromidas	F; R11 Rep. Cat. 2; R60 Rep. Cat. 3; R63 Xn; R48/20 Xi; R36/37/38 R67	T; F R: 60‑11‑36/37/38- 48/20‑63‑67 S: 53-45

60      Pagal ginčijamos direktyvos 1 konstatuojamąją dalį:

„Direktyvos 67/548/EEB I priede pateikiamas pavojingų medžiagų sąrašas <...>. Šį sąrašą būtina atnaujinti į jį įtraukiant kitas įregistruotas naujas medžiagas ir kitas esamas medžiagas ir suderinant esamus įrašus su technikos pažanga<...>.“

61      Pagal ginčijamos direktyvos 1 straipsnio 1 dalį Direktyvos 67/548 I priedas iš dalies keičiamas taip:

„<...>

b) [Direktyvos 67/548 I priedo] įrašai, atitinkantys įrašus, pateiktus šios direktyvos 1B priede, keičiami tekstu, pateiktu [pastarajame] priede;

<...>“

62      Pagal ginčijamos direktyvos 2 straipsnio 1 dalį Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2005 m. spalio 31 d. priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos.

63      Pagal ginčijamos direktyvos 3 straipsnį, ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Oficialiajame leidinyje, t. y. 2004 m. gegužės 20 d.

 Procesas ir šalių reikalavimai

64      Pareiškimu, kurį Teismo kanceliarija gavo 2004 m. liepos 22 d., ieškovės pateikė šį ieškinį.

65      Ieškovės Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą direktyvą, kiek joje nPB klasifikuojamas kaip labai degi (R 11) ir toksiška reprodukcijai 2 kategorijos (R 60) medžiaga (toliau – ginčijamas klasifikavimas),

–        pripažinti Komisiją atsakingą už ieškovių patirtą žalą dėl šios institucijos neteisėto elgesio ir priteisti iš jos negalutinę 350 000 eurų sumą,

–        pripažinti Komisiją atsakingą dėl neišvengiamų nuostolių ir pakankamai tiksliai numatomos žalos, net jei tokie nuostoliai ir žala negali būti tiksliai nustatyti,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

66      Atskiru dokumentu, užregistruotu Teismo kanceliarijoje 2004 m. rugsėjo 13 d., Komisija, remdamasi Procedūros reglamento 114 straipsniu, pateikė prieštaravimą dėl reikalavimų dėl direktyvos panaikinimo ir žalos atlyginimo priimtinumo. 2004 m. spalio 25 d. ieškovės pateikė savo pastabas dėl šio prieštaravimo.

67      Atskiru dokumentu, užregistruotu Teismo kanceliarijoje 2004 m. lapkričio 4 d., ieškovės, remdamosi EB 242 ir EB 243 straipsniais pateikė prašymą taikyti laikinąsias priemones, kad šias priemones taikantis teisėjas sustabdytų „nPB įtraukimą į [ginčijamą] direktyvą, kol bus priimtas sprendimas pagrindinėje byloje“. 2005 m. vasario 10 d. Nutartimi Enviro Tech Europe ir Enviro Tech International prieš Komisiją (T‑291/04 R, Rink. p. II‑475) Teismo pirmininkas atmetė šį prašymą ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

68      2005 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo nurodyta, kad sprendimas dėl prieštaravimo dėl priimtinumo ir dėl bylinėjimosi išlaidų atidedamas ir bus priimtas kartu su galutiniu sprendimu.

69      Atsiliepime į ieškinį Komisija Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

70      2005 m. liepos 15 d. Pirmosios instancijos teismo trečiosios kolegijos pirmininko nutartimi, išklausius šalis, ši byla buvo sujungta su byla T‑422/03, kad būtų bendrai vykdomos rašytinė bei žodinė proceso dalys ir priimamas sprendimas, kaip tai numatyta Procedūros reglamento 50 straipsnyje.

71      2007 m. kovo 1 d. Pirmosios instancijos teismo trečiosios kolegijos pirmininko nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kad būtų atnaujintas po tai, kai bus paskelbtas 2008 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Infront WM (C‑125/06 P, Rink. p. I‑1451).

72      2008 m. gruodžio 18 d. Pirmosios instancijos teismo trečiosios kolegijos pirmininko nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kad būtų atnaujintas po to, kai bus paskelbtas 2009 m. spalio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Enviro Tech (Europe) (C‑425/08, Rink. p. I‑10035).

73      Atskiru dokumentu, kuris Teismo kanceliarijai buvo pateiktas 2009 m. lapkričio 27 d., ieškovės atsisakė savo reikalavimų byloje T‑422/03.

74      2009 m. gruodžio 18 d. Bendrojo Teismo trečiosios kolegijos pirmininko nutartimi byla T‑422/03 buvo išbraukta iš Teismo bylų registro.

75      Taikydamas proceso organizavimo priemones pagal Procedūros reglamento 64 straipsnį Teismas šalis informavo, kad buvo priimtas ir įsigaliojo Reglamentas Nr. 1272/2008 bei paprašė jų pateikti savo pastabas raštu apie galimas to pasekmes šios bylos eigai. Atsakydama į šį prašymą atskiru dokumentu, pateiktu Teismo kanceliarijai 2010 m. sausio 15 d., Komisija paprašė Teismo pagal Procedūros reglamento 113 ir 114 straipsnius konstatuoti, kad šis ieškinys nebeturi dalyko ir kad nereikia priimti sprendimo, nes Direktyvos 67/548 I priedas, įskaitant ir ginčijamą klasifikavimą, buvo panaikintas 2009 m. sausio 20 d. Reglamentu Nr. 1272/2008.

76      Atsakydamos į minėtą prašymą ieškovės savo pastabas pateikė 2010 m. kovo 11 d. Pateikdamos šias pastabas jos Teismo paprašė leisti atnaujinti jų reikalavimus ir pagrindus dėl panaikinimo taip, kad nuo šiol jie apimtų ir Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalies 3.2 lentelėje pateiktą ginčijamą klasifikavimą.

77      Atskiru dokumentu, Teismo kanceliarijai pateiktu 2010 m. balandžio 9 d., Komisija paprašė atmesti šį prašymą.

78      Kadangi vienas kolegijos narys negalėjo vykdyti savo pareigų, Bendrojo Teismo pirmininkas pagal Procedūros reglamento 32 straipsnio 3 dalį paskyrė kitą į kolegiją trūkstamą teisėją.

79      Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, Teismas (pirmoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.

80      Per 2011 m. gegužės 5 d. teismo posėdį buvo išklausytos šalių kalbos ir atsakymai į Teismo žodžiu pateiktus klausimus.

 Dėl teisės

 Dėl reikalavimo panaikinti

 Dėl prašymo pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo

81      Pirmiausia reikia konstatuoti, kad, kaip per teismo posėdį pripažino Komisija, ir tai įrašyta į posėdžio protokolą, prašymas pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo, yra susijęs tik su reikalavimu panaikinti ginčijamą direktyvą, o ne su reikalavimu atlyginti žalą.

82      Komisija mano, kad Reglamentu Nr. 1272/2008 panaikinus ginčijamą klasifikavimą reikalavimas dėl panaikinimo turi būti atmestas pagal Procedūros reglamento 113 ir 114 straipsnius, nes jis neteko dalyko. Iš tikrųjų Reglamento Nr. 1272/2008 55 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad Direktyvos 67/548 I priedas, įskaitant ir ginčijamą klasifikavimą, „išbraukiamas“ (o tai yra „panaikinimo“ sinonimas) nuo minėto reglamento įsigaliojimo dienos, t. y. 2009 m. sausio 20 d. Be to, to paties reglamento 53 konstatuojamojoje dalyje patvirtinama, kad minėtos direktyvos I priede pateiktas klasifikavimas perkeliamas į šio reglamento VI priedą. Ieškovės taip pat negali tvirtinti išsaugojusios savo suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl ginčijamos direktyvos pagal teismų praktikoje pripažintus išimtinius kriterijus.

83      Ieškovės mano išsaugojusios suinteresuotumą tęsti šį procesą.

84      Pagal nusistovėjusią teismų praktiką ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį turi, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, egzistuoti jį pareiškiant, nes kitu atveju ieškinys nebūtų priimtinas. Bylos dalykas, kaip ir suinteresuotumas pareikšti ieškinį teisme, turi išlikti iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nes tai reiškia, jog bylos baigtis gali būti naudinga ieškinį pareiškusiai šaliai, antraip nebūtų reikalinga priimti sprendimą (2007 m. birželio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Wunenburger prieš Komisiją, C‑362/05 P, Rink. p. I‑4333, 42 punktas; žr. 2008 m. rugsėjo 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Reliance Industries prieš Tarybą ir Komisiją, T‑45/06, Rink. p. II‑2399, 35 punktą ir 2009 m. kovo 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Shanghai Excell M&E Enterprise ir Shanghai Adeptech Precision prieš Tarybą, T‑299/05, Rink. p. II‑565, 43 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

85      Šioje byloje neginčijama, kad ieškovės pateikdamos šį ieškinį buvo suinteresuotos ginčyti ginčijamą klasifikavimą.

86      Be to, nesant reikalo nuspręsti, ar Reglamento Nr. 1272/2008 55 straipsnio 11 dalimi išbraukus Direktyvos 67/548 I priedą ginčijamas klasifikavimas nebeturėjo privalomų teisinių pasekmių, reikia priminti, kad ginčijamo akto, kurį reikalaujama panaikinti, galios netekimas vykstant procesui savaime Sąjungos teismo neįpareigoja pripažinti, jog nėra reikalo priimti sprendimo dėl to, kad sprendimo priėmimo dieną nebuvo bylos dalyko arba suinteresuotumo pareikšti ieškinį teisme (šiuo klausimu žr. 84 punkte minėto Sprendimo Wunenburger prieš Komisiją 47 punktą ir 84 punkte minėto Sprendimo Shanghai Excell M&E Enterprise ir Shanghai Adeptech Precision prieš Tarybą 46 punktą).

87      Šiuo klausimu, kaip per posėdį pripažino Komisija, ir tai įrašyta į posėdžio protokolą, reikia konstatuoti, kad ieškovėms nacionaliniu lygiu buvo pateikti kaltinimai ir skirtos sankcijos už tai, kad jos parduodamos produktą Ensolv pažeidė ginčijamo klasifikavimo, perkelto į atitinkamą nacionalinę teisę, reikalavimus. Dėl šių kaltinimų ir sankcijų 2007 m. liepos 12 d. High Court of Justice (England & Wales), Queen’s Bench Division (Administrative Court) (Aukštasis teismas (Anglija ir Velsas), Karalienės suolo skyrius (Administracinis teismas), Jungtinė Karalystė) (byla CO/5860/2007) buvo pradėtas teisminis procesas, kuris šiuo metu yra sustabdytas, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje (taip pat žr. 72 punkte minėto Sprendimo Enviro Tech (Europe) 25 punktą). Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad ginčijama direktyva yra valstybių narių vykdant minėtos direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje, skaitomoje kartu su EB 249 straipsnio trečia pastraipa, nustatytą pareigą ją perkelti parengtų teisinių normų teisinis pagrindas ir kad bet kokia nacionalinė administracinė kontrolės ir represinė priemonė, nustatyta šiame kontekste, t. y. kai pažeidžiamos šios normos, ir toliau yra grindžiama ginčijama klasifikacija, įtvirtinta šioje direktyvoje.

88      Kaip nurodo ieškovės, pirma, iš to matyti, kad ginčijama direktyva jau turėjo privalomą teisinį poveikį jų atžvilgiu nacionaliniu lygiu, nes joms Jungtinėje Karalystėje buvo pateikti kaltinimai ir skirtos sankcijos dėl ginčijamu klasifikavimu nustatytų apribojimų nesilaikymo, dėl ko buvo pradėtas teisminis procesas High Court of Justice, ir antra, tik panaikinantis sprendimas turi ex tunc poveikį, panaikindamas ginčijamą klasifikavimą iš Sąjungos teisės sistemos atgaline data, lyg jis niekada nebūtų egzistavęs (šiuo klausimu žr. 2006 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran prieš Tarybą, T‑228/02, Rink. p. II‑4665, 35 punktą).

89      Tačiau atsakant į reikalavimą atlygint žalą vien tik ginčijamo klasifikavimo panaikinimo, negaliojimo ar net jo neteisėtumo konstatavimo (2000 m. spalio 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Fresh Marine prieš Komisiją, T‑178/98, Rink. p. II‑3331, 45 punktas) nepakanka apsaugoti ieškoves nuo jų atžvilgiu nustatytų nacionalinių represinių priemonių, nes, priešingai nei sprendimo dėl panaikinimo atveju, tokios išvados iš esmės turėtų tik ex nunc poveikį ir tik ginčui dėl žalos atlyginimo, tačiau atgaline data nepanaikintų minėtų priemonių teisinio pagrindo.

90      Tokiomis aplinkybėmis atsižvelgiant į ieškovių atžvilgiu nustatytas represines priemones, grindžiamas ginčijamu klasifikavimu, pirmiausia įtvirtintu ginčijamojoje direktyvoje, o vėliau nacionalinėse nuostatose, skirtose pirmosios įgyvendinimui, ieškovės pagrįstai gali tvirtinti, kad šio ginčijamo klasifikavimo panaikinimas joms būtų naudingas, todėl jos išsaugo savo suinteresuotumą palaikyti ieškinį šiuo klausimu.

91      Todėl Komisijos prašymą pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo, reikia atmesti.

 Dėl prašymo leisti atnaujinti reikalavimus ir pagrindus dėl panaikinimo

92      Grįsdamos savo prašymą leisti atnaujinti reikalavimus ir pagrindus dėl panaikinimo, susijusius su ginčijamų klasifikavimu, perkeltu į Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalį, ieškovės nurodo, kad dėl šio proceso sustabdymo, iki Teisingumo Teismas priims savo sprendimą byloje C‑425/08 ir Reglamento Nr. 1272/2008 paskelbimo 2008 m. gruodžio 31 d., jos negalėjo prašyti Teismo leisti atnaujinti savo reikalavimus ir pagrindus dėl panaikinimo po minėto reglamento įsigaliojimo. Pagrindinė priežastis, dėl kurios jos nepateikė atskiro ieškinio dėl šio naujo klasifikavimo, buvo tai, kad tuo metu byla C‑425/08 buvo nagrinėjama. Iš tikrųjų, jei šio proceso baigtis būtų buvusi palanki ieškovėms, atskiras ieškinys dėl Reglamento Nr. 1272/2008 panaikinimo būtų buvęs nereikalingas. Bet kuriuo atveju šioje byloje prašymas leisti atnaujinti reikalavimus ir pagrindus dėl panaikinimo yra priimtinas atsižvelgiant į 2010 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo sprendime Al-Aqsa prieš Tarybą (T‑348/07, Rink. p. II‑0000, 30–36 punktai) pripažintus kriterijus.

93      Komisija prašo atmesti prašymą leisti atnaujinti reikalavimus ir pagrindus dėl panaikinimo kaip pavėluotą ir todėl nepriimtiną.

94      Nusistovėjusioje teismų praktikoje buvo konstatuota, kad jeigu vykstant procesui aktas pakeičiamas kitu aktu, kurio dalykas tas pats, jis turėtų būti laikomas nauju faktu, leidžiančiu ieškovui atnaujinti savo reikalavimus ir pagrindus. Iš tiesų, jeigu iš ieškovo būtų reikalaujama pareikšti naują ieškinį, būtų pažeistas gero teisingumo vykdymo ir proceso ekonomijos principas. Be to, būtų neteisinga, jeigu atitinkama institucija, atsikirsdama į kaltinimus, pareikštus Sąjungos teisme pateiktame ieškinyje, galėtų iš dalies pakeisti ginčijamą aktą ar jį pakeisti kitu aktu ir remtis šiuo pakeitimu procese taip, kad kitai šaliai būtų užkirstas kelias išplėsti savo pradinius reikalavimus ir ieškinio pagrindus paskesniam aktui arba pateikti papildomus reikalavimus ar pagrindus (šiuo klausimu žr. 88 punkte minėto Sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran prieš Tarybą 28 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką; taip pat žr. 2009 m. spalio 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vischim prieš Komisiją, T‑420/05, Rink. p. II‑3841, 53 punktą).

95      Vis dėlto šioje byloje, nors ginčijamoje direktyvoje įtvirtintas ginčijamas klasifikavimas vykstant procesui buvo pakeistas analogišku klasifikavimu, esančiu Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalies 3.2 lentelėje, reikia konstatuoti, kad ieškovės, kaip pačios pripažįsta, nei pateikė atskirą ieškinį dėl šio reglamento panaikinimo, nei šioje byloje prašė leisti atnaujinti savo reikalavimus dėl panaikinimo per EB 230 penktoje pastraipoje numatytą terminą pareikšti ieškinį. Tačiau dėl tų pačių priežasčių, kaip ir nurodytos teismų praktikoje, kurioje ieškinio dėl panaikinimo priimtinumo sąlygos buvo pripažintos tik tuo atveju, jei jos atsirado per ieškiniui pareikšti nustatytą terminą (1984 m. lapkričio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bensider ir kt. prieš Komisiją, 50/84, Rink. p. 3991, 8 punktas), reikalavimų dėl panaikinimo atnaujinimas pasibaigus minėtam terminui prieštarautų EB 230 straipsnio penktai pastraipai. Iš tikrųjų, remiantis teisinio saugumo ir šalių lygybės prieš įstatymą principais (šiuo klausimu žr. 2007 m. sausio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo PKK ir KNK prieš Tarybą, C‑229/05 P, Rink. p. I‑439, 101 punktą), šioje nuostatoje nustatytas viešo pobūdžio nekintantis, absoliutus ir nepratęsiamas terminas pareikšti ieškinį. Bet koks Sąjungos teismo leistas nukrypimas nuo šio termino ar jo prailginimas, net ir vienbalsiai sutikus visoms šalims, prieštarautų vieningam šios nuostatos tekstui ir turiniui ir Sutarties autorių valiai. Be to, viešosios tvarkos kriterijai, kaip jie suprantami pagal Procedūros reglamento 113 ir 114 straipsnius, kuriais Teismas įpareigojamas ieškinį dėl panaikinimo ar prašymą leisti atnaujinti reikalavimus dėl panaikinimo pripažinti nepriimtinais, negali būti aiškinami siaurai, nes priešingu atveju, pažeidžiant teisinio saugumo ir šalių lygybės prieš įstatymą principus, būtų sudaryta galimybė nepaisyti Sutarties nuostatų, kuriomis reglamentuojamas, be kita ko, ieškinio pateikimo terminas.

96      Atsižvelgiant į tai, ieškovės negali remtis išimtiniu Teismo vertinimu 92 punkte minėtame Sprendime Al-Aqsa prieš Tarybą, kuris, be kita ko, susijęs su labai ypatinga faktine ir teisine situacija, visiškai nepanašia į tą, kuri nagrinėjama šioje byloje. Iš tikrųjų šioje byloje ieškovės tyčia arba dėl neatsargumo nepateikė ieškinio dėl analogiško Reglamento Nr. 1272/2008 VI priedo 3 dalies 3.2 lentelėje pateikto ginčijamo klasifikavimo panaikinimo arba neprašė atitinkamai atnaujinti jų reikalavimų dėl panaikinimo per tam numatytą terminą, nors jos akivaizdžiai galėjo tai padaryti, o tokio elgesio pagrįstai galėjo būti iš jų reikalaujama. Šiuo klausimu vienintelis argumentas, susijęs su aplinkybe, kad šis procesas buvo sustabdytas pagal Procedūros reglamento 77 straipsnio a punktą ir 79 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, 2008 m. gruodžio 31 d. paskelbus Reglamentą Nr. 1272/2008 Oficialiajame leidinyje tapo nereikšmingas, nes sustabdymas negalėjo turėti įtakos EB 230 straipsnio penktoje pastraipoje nurodyto termino pareikšti ieškinį pasibaigimui.

97      Todėl ieškovių prašymas leisti atnaujinti reikalavimus dėl panaikinimo, pateiktas 2010 m. kovo 11 d., t. y. praėjus beveik metams nuo termino pareikšti ieškinį dėl Reglamento Nr. 1272/2008 pabaigos ir beveik penkiems mėnesiams nuo šio proceso atnaujinimo paskelbus 72 punkte minėtą Sprendimą Enviro Tech (Europe), yra akivaizdžiai pavėluotas ir turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

 Dėl reikalavimo panaikinti priimtinumo atsižvelgiant į EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą

98      Pirmiausia reikia pažymėti, jog nepaisant to, kad vykstant procesui, t. y. 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo SESV 263 straipsnis, klausimas dėl prašymo dėl panaikinimo priimtinumo turi būti sprendžiamas remiantis tik EB 230 straipsnio ketvirta pastraipa (2010 m. rugsėjo 7 d. Bendrojo Teismo nutarčių Norilsk Nickel Harjavalta ir Umicore prieš Komisiją, T‑532/08, Rink. p. II‑0000, 68–75 punktai bei Etimine ir Etiproducts prieš Komisiją, T‑539/08, Rink. p. II‑0000, 74–81 punktai), ir šalys to neginčija.

99      Komisija mano, kad prašymas dėl panaikinimo turi būti pripažintas nepriimtinu, nes ginčijamas klasifikavimas nėra konkrečiai susijęs su ieškovėmis pagal EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą. Pirma, ieškovės neturėjo procesinių teisių derinant su technikos pažanga Direktyvą 67/548; antra, jos negali remtis turimomis teisėmis, individualizuojančiomis jas kaip adresates. Išimtinė licencija naudotis Europos patentu EP 0 781 842 B1, kuris ieškovėms nepriklauso, susijusi ne su pačiu nPB, o su tirpiklių mišiniu ir valymo metodu. Be to, ginčijama klasifikacija šis patentas nepanaikinamas. Taip pat ieškovės nepriklauso kategorijai ūkio subjektų, kurių priimant ginčijamą sprendimą buvo nedaug ir jų skaičių buvo galima nustatyti.

100    Ieškovės tvirtina, kad ginčijama klasifikacija yra konkrečiai su jomis susijusi, kaip tai suprantama pagal EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą, todėl jų prašymas dėl panaikinimo yra priimtinas. Šiuo klausimu ieškovės iš esmės tvirtina, kad, pirma, jos aktyviai dalyvavo „administracinėje“ procedūroje, po kurios buvo patvirtintas ginčijamas klasifikavimas; vykstant šiai procedūrai Komisija joms skyrė „individualius sprendimus“, be to, šioje procedūroje jos turėjo procesines garantijas. Antra, ginčijamas klasifikavimas panaikina jų turimą teisę į intelektinę nuosavybę, t. y. išimtinę licenciją į Europos patentą EP 0 781 842 B1, susijusį su produktu EnSolv, kurį sudaro 95 % nPB, ir su valymo aukšto slėgio garu technologija, kurios savybės priklauso nuo nPB efektyvumo, nedegumo ir nekensmingumo, todėl jos galutinai praranda savo poziciją rinkoje. Trečia, ieškovės tvirtina, kad atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį rinkoje kaip turinčių minėtą teisę, jos priklauso „uždarai [atitinkamų ūkio subjektų] kategorijai“. Ketvirta, Teismas turi pripažinti prašymą dėl panaikinimo priimtinu, kad būtų apsaugota jų teisė į veiksmingą teisminę gynybą.

101    Kalbant apie tai, ar ginčijama klasifikacija yra konkrečiai susijusi su ieškovėmis, reikia priminti, kad ginčijama direktyva, kurioje pateikiamas minėtas klasifikavimas, yra visuotinai taikomas aktas, nes jis taikomas objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir daro teisinį poveikį bendrai ir abstrakčiai numatytų asmenų kategorijoms, t. y. visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, gaminantiems ir (arba) pardavinėjantiems nPB ar nPB pagrindu paruoštus produktus. Vis dėlto aplinkybė, jog aktas savo pobūdžiu ir turiniu yra visuotinio taikymo, nes taikomas visiems suinteresuotiesiems ūkio subjektams, nepaneigia to, kad su kai kuriais iš jų jis gali būti konkrečiai susijęs (2009 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sahlstedt ir kt. prieš Komisiją, C‑362/06 P, Rink. p. I‑2903, 29 punktas; 2002 m. rugsėjo 10 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Japan Tobacco ir JT International prieš Parlamentą ir Tarybą, T‑223/01, Rink. p. II‑3259, 29 punktas ir 2003 m. balandžio 30 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Villiger Söhne prieš Tarybą, T‑154/02, Rink. p. II‑1921, 40 punktas).

102    Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad asmuo, kuriam nėra skirtas aktas, gali teigti, jog aktas yra konkrečiai su juo susijęs, kaip tai suprantama pagal EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą, tik jei šis aktas jį paveikia dėl tam tikrų jo ypatingų savybių ar faktinių aplinkybių, kurios jį išskiria iš kitų asmenų ir taip individualizuoja analogiškai asmeniui, kuriam skirtas sprendimas (1963 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Plaumann prieš Komisiją, 25/62, Rink. p. 197, 223 punktas ir 2009 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo nutarties Região autónoma dos Açores prieš Tarybą, C‑444/08 P, neskelbtos Rinkinyje, 36 punktas).

103    Be to, jei sprendimas paveikia grupę asmenų, kurie buvo nustatyti arba kuriuos buvo galima nustatyti priimant šį aktą dėl šios grupės nariams būdingų kriterijų, šis aktas gali būti konkrečiai susijęs su šiais asmenimis, nes jie sudaro apibrėžtą ūkio subjektų grupę (2006 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija ir Forum 187 prieš Komisiją, C‑182/03 ir C‑217/03, Rink. p. I‑5479, 60 punktas; 71 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Infront WM 71 punktas ir 101 punkte minėto Sprendimo Sahlstedt ir kt. prieš Komisiją 30 punktas).

104    Tačiau galimybė daugiau ar mažiau tiksliai nustatyti teisės subjektų, kuriems taikoma priemonė, skaičių ar net tapatybę visiškai nereiškia, kad ši priemonė turi būti laikoma konkrečiai susijusia su šiais subjektais, kai akivaizdu, jog nagrinėjama priemonė taikoma atsižvelgiant į joje apibrėžtas objektyvias teisines ar faktines aplinkybes (2008 m. balandžio 8 d. Teisingumo Teismo nutarties Saint-Gobain Glass Deutschland prieš Komisiją, C‑503/07 P, Rink. p. I‑2217, 70 punktas ir 101 punkte minėto Sprendimo Sahlstedt ir kt. prieš Komisiją 31 punktas).

105    Būtent atsižvelgiant į šiuos principus reikia nagrinėti, ar ginčijama klasifikacija yra konkrečiai susijusi su ieškovėmis.

106    Pirmiausia dėl ieškovių dalyvavimo procedūroje, po kurios buvo patvirtintas ginčijamas klasifikavimas, ir dėl galimų jų procesinių garantijų buvimo, reikia konstatuoti, kad taikytinuose teisės aktuose nenumatytos ieškoves saugančios procesinės garantijos, kuriomis jos galėtų remtis įrodinėdamos savo teisę pareikšti ieškinį dėl ginčijamos direktyvos panaikinimo (šiuo klausimu žr. 2005 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Arizona Chemical ir kt. prieš Komisiją, T‑369/03, Rink. p. II‑5839, 58–90 punktus). Taigi, nesant ieškoves saugančių procesinių teisių, jos negali tvirtinti, kad ši aplinkybė jas individualizuoja ginčijamo klasifikavimo atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 98 punkte minėtos Nutarties Norilsk Nickel Harjavalta ir Umicore prieš Komisiją 103–106 punktus ir 98 punkte minėtos Nutarties Etimine ir Etiproducts prieš Komisiją 109–112 punktus; taip pat šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2009 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo nutarties Galileo Lebensmittel prieš Komisiją, C‑483/07 P, Rink. p. I‑959, 53 punktą). Be to, akivaizdu, kad ieškovės Direktyvos 67/548 derinimo su technikos pažanga procedūroje, kurioje buvo patvirtintas ginčijamas klasifikavimas, dalyvavo tik po to, kai ši procedūra buvo pradėta darbo grupėje CMR, 2003 m. kreipdamosi į HSE, kaip už šią bylą atsakingą pranešėją, pateikdamos jai naujos informacijos, kad būtų atnaujintos diskusijos šiuo klausimu, taigi nei jos pasiūlė pirminį nPB klasifikavimą, pakeistą ginčijama direktyva, nei klasifikavimą, nurodytą šioje direktyvoje.

107    Antra, dėl tariamai ypatingos ieškovių padėties atitinkamoje rinkoje, t. y. dėl jų kaip „unikalaus produkto“ gamintojų ir platintojų, specialios teisės turėtojų ir galimo priklausymo uždarai ūkio subjektų kategorijai reikia pažymėti, kad iš informacijos apie nPB pagrindu paruoštų produktų gamybą ir prekybą, iš informacijos, šalių nurodytos atsakant į Teismo raštu pateiktus klausimus, matyti, kad nPB įeina į daugelio produktų (neskaitant valymui skirtų tirpiklių), priklausančių įvairioms rinkoms, pavyzdžiui, aerozolių, tekstilės, adhezyvų, rašalų ir dangų sudėtį ir kad jis naudojamas kaip sintezės tarpininkas gaminant farmacinius produktus ir kitus organinius junginius, kaip antai, insekticidus, ketvirtinius amonio junginius, kvapus ir kvepalus. Antra, kalbant apie nPB pagrindu paruoštų tirpiklių, skirtų valymui aukšto slėgio garu, gamybos rinkos, kurioje veikia ieškovės, struktūrą, iš minėtos informacijos matyti, kad ieškovės nėra vienintelės, naudojančios nPB kaip pagrindinę sudedamąją dalį tokiems valymo produktams; yra keletas tiesioginių konkurentų, veikiančių toje pačioje rinkoje. Nors šiuo atžvilgiu Komisija nurodo tris bendroves (visos įsteigtos JAV), ieškovės pradžioje nurodė keturis konkuruojančius nPB pagrindu gaminamų tirpiklių gamintojus, kuriems ginčijamas klasifikavimas „teoriškai yra reikšmingas“, o vėliau per posėdį patikslino, kad kai kurie iš jų tikriausiai pasitraukė iš Europos rinkos. Be to, iš 2002 m. lapkričio 13 d. laiško, kurį Komisijai IBSA vardu atsiuntė ieškovių atstovai, matyti, kad „IBSA nariai ([penki] gamintojai) atstovauja 90 % nPB tirpiklių pramonės <...>“ ir kad „IBSA nariai turi šešis JAV registruotus patentus nPB pagrindu gaminamiems produktams, taip pat Europos patentus ir kitus užsienyje registruotus patentus“.

108    Tokiomis aplinkybėmis, net manant, kad ginčijamas klasifikavimas turi įtakos nPB tik tiek, kiek šia medžiaga prekiaujama nPB pagrindu gaminamų valymo aukšto slėgio garu tirpiklių gamybos ir prekybos rinkoje (nors taip nėra), reikia konstatuoti, kad atsižvelgiant į šio sprendimo 107 punkte nurodytus veiksnius, ieškovės neįrodė jų kaip „unikalaus produkto“ gamintojų ir platintojų, specialios teisės turėtojų tariamai ypatingos padėties ir galimo priklausymo uždarai ūkio subjektų kategorijai.

109    Iš tikrųjų, net po Komisijos pateikto išsamaus prieštaravimo, ieškovės teisiškai nepatikslino ypatingų požymių ir tariamos uždaros ūkio subjektų, prekiaujančių nPB pagrindu pagamintu produktu, analogišku EnSolv, kuriems, kaip jos nurodo, ginčijamas klasifikavimas taip pat turi įtakos, kategorijos sudėties. Iš ieškovių dokumentų neįmanoma nustatyti, ar ši ūkio subjektų kategorija turi apimti subjektus, gaminančius ir (arba) parduodančius nPB pagrindu paruoštus valymo tirpiklius, ir (arba) subjektus, turinčius tokias pačias kaip ir ieškovės teises į intelektinę nuosavybę, kaip tai matyti iš IBSA laiško. Be to, ieškovės neįrodė, kad ši ūkio subjektų kategorija negalėjo būti pakeista įsigaliojus ginčijamam klasifikavimui. Taigi, atsižvelgiant į patikimos informacijos apie atitinkamų ūkio subjektų pavadinimus, skaičių ir situaciją nebuvimą, ypač apie tai, ar jie veikė rinkoje arba ar turėjo analogiškas teises, ir ar jie patyrė panašų neigiamą poveikį dėl ginčijamo klasifikavimo, akivaizdžiai nėra sąlygų, kurios leistų nustatyti, jog buvo ribotas ūkio subjektų ratas (71 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Infront WM 73–76 punktai), kuriam ginčijamas klasifikavimas turėjo įtakos.

110    Be to reikia priminti, kad ginčijamo akto priėmimo momentu galimybė daugiau ar mažiau tiksliai nustatyti subjektų, kuriems taikomas aktas, skaičių ar net tapatybę nereiškia, kad šis aktas turi būti laikomas konkrečiai susijusiu su šiais subjektais, nes akivaizdu, jog nagrinėjamas aktas taikomas atsižvelgiant į jame apibrėžtas objektyvias teisines ar faktines aplinkybes (žr. 104 punkte nurodyta teismų praktiką). Kita vertus, to, kad tam tikriems ūkio subjektams visuotinai taikomas teisės aktas daro didesnį ekonominį poveikį negu kitiems, nepakanka, jog būtų galima pripažinti, kad šis aktas yra konkrečiai su jais susijęs, nes jis taikomas atsižvelgiant į objektyviai apibrėžtą situaciją (žr. 2010 m. kovo 2 d. Bendrojo Teismo sprendimo Arcelor prieš Parlamentą ir Tarybą, T‑16/04, Rink. p. II‑0000, 106 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Be to, teismų praktikoje buvo pripažinta, jog vienintelė aplinkybė, kad ieškovas gali prarasti svarbų pajamų šaltinį dėl naujo reglamentavimo neįrodo, kad jis yra ypatingoje padėtyje ir šios aplinkybės nepakanka įrodyti, kad šis reglamentavimas yra konkrečiai su juo susijęs, nes ieškovas turi pateikti įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, leidžiančią jį laikyti patyrusiu žalą ir jį individualizuoti kitų su minėtu reglamentavimu taip pat, kaip ir jis, susijusių ūkio subjektų atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 29 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Nürburgring prieš Parlamentą ir Tarybą, T‑311/03, neskelbtos Rinkinyje, 65 ir 66 punktus ir joje nurodytą teismų praktiką).

111    Todėl prielaida, kad ieškovės įsigaliojus ir pradėjus taikyti naują klasifikavimą patiria didelių ekonominių nuostolių, yra nepagrįsta ir vien ja negalima pagrįsti jų konkrečios sąsajos pripažinimo.

112    Be to, net pripažinus, kad ieškovės yra vieninteliai ūkio subjektai, kurių ūkinė veikla koncentruojama į nPB pagrindu pagaminto tirpiklio, kuriam ypač didelį poveikį padarė ginčijamas klasifikavimas, nes jį sudaro 95 % šios medžiagos, pardavimą, to nepakanka jas individualizuoti, nes egzistuoja kiti analogiškus ar kitus nPB pagrindu ruošiamus produktus gaminantys ir (arba) parduodantys ūkio subjektai, o šių ūkio subjektų skaičius ir tapatybė nėra nurodyti, ar netgi šių ūkio subjektų grupė po minėto klasifikavimo įsigaliojimo gali būti pakeista (šiuo klausimu žr. 1990 m. birželio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sofrimport prieš Komisiją, C‑152/88, Rink. p. I‑2477, 11 punktą ir 2004 m. rugsėjo 6 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties SNF prieš Komisiją, T‑213/02, Rink. p. II‑3047, 62 ir 63 punktus), be to, šis klasifikavimas jų produktams daro tokį patį poveikį, kaip ir ieškovių produktams.

113    Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad ieškovės, net po to, kai Komisija pateikė išsamius prieštaravimus ir po įvairių Teismo nustatytų proceso organizavimo priemonių pakankamai neįrodė, kad priimant ginčijamą direktyvą jos priklausė uždarai ūkio subjektų kategorijai, individualizuojamai ginčijamo klasifikavimo atžvilgiu, arba kad jų ypatinga situacija nPB pagrindu ruošiamų valymo aukšto slėgio garu tirpiklių gamybos ir prekybos rinkoje jas individualizavo kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Iš tikrųjų, kadangi ginčijamas klasifikavimas susijęs tik su pačiu nPB, o ne su kokiu nors šios medžiagos pagrindu paruoštu produktu, kaip antai, produktas EnSolv, šis klasifikavimas daro teisinį poveikį apskritai ir abstrakčiai visiems ūkio subjektams, kurie naudoja nPB skirtingiems tikslams, ir kurie veikia skirtingos rinkose. Taigi ginčijamas klasifikavimas taikomas objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir daro teisinį poveikį apskritai ir abstrakčiai numatytų asmenų kategorijoms, t. y. visiems nPB gamintojams ir naudotojams.

114    Trečia, atsižvelgiant į pateiktus argumentus, ieškovių turima teisė, pagrįsta išimtine užpatentuoto, nPB pagrindu ruošiamo išradimo, turinčio pavadinimą EnSolv, naudojimo licencija, negali jų individualizuoti kaip [akto] adresačių.

115    Nesant reikalo nuspręsti, ar priimant visuotinio taikymo aktą egzistavusi speciali ar išimtinė intelektinės nuosavybės teisė tam tikromis sąlygomis gali suteikti turinčiam šią teisę ieškovui galimybę pareikšti ieškinį pagal EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą (1994 m. gegužės 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Codorníu prieš Tarybą, C‑309/89, Rink. p. I‑1853, 21 ir 22 punktai ir 2005 m. gruodžio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Infront WM prieš Komisiją, T‑33/01, Rink. p. II‑5897, 160 ir 165–167 punktai), iš bylos medžiagos matyti, kad įsigaliojant ginčijamai direktyvai tam tikri ieškovių konkurentai, veikę nPB pagrindu ruošiamų valymo tirpiklių rinkoje, taip pat turėjo intelektinės nuosavybės teises, įskaitant ir patentus, susijusius su minėtų tirpiklių gamyba ir prekyba jais (žr. šio sprendimo 107 punktą), o ginčijamas klasifikavimas galėjo turėti įtakos minėtoms teisėms įgyvendinti. Net pateikus šiuo atžvilgiu tikslų klausimą raštu, ieškovės išsamiai neatsakė, ar ir kokia apimtimi šie kiti ūkio subjektai buvo analogiškoje kaip ir jos situacijoje, ir tik dar kartą nurodė, kad išimtinei licencijai labai didelę įtaką turėjo užpatentuoto produkto aprašymas kaip nedegaus ir nepavojingo.

116    Vis dėlto, pirma, kaip jau buvo pripažinta teismų praktikoje, tai, jog egzistuoja įgyta ar subjektyvi teisė, įskaitant nuosavybės teisę, kurios taikymo sritį ar įgyvendinimą potencialiai paveikia ginčijamas aktas, savaime negali individualizuoti tokios teisės turėtojo, ypač kai kiti ūkio subjektai gali turėti analogiškas teises, o jų padėtis gali būti tokia pati kaip ir šios teisės turėtojo (šiuo klausimu žr. 101 punkte minėto Sprendimo Sahlstedt ir kt. prieš Komisiją 32 punktą ir 98 punkte minėtos Nutarties Etimine et Etiproducts prieš Komisiją 104 punktą ir joje nurodytą teismų praktiką), o būtent taip ir yra nagrinėjamu atveju. Antra, net Teismui raštu ir žodžiu pateikus klausimą, ieškovės negalėjo paaiškinti, ar ir kokia apimtimi ginčijamas klasifikavimas galėjo joms neleisti toliau naudotis savo išimtine licencija, atimti iš jų atitinkamą teisę ar net panaikinti Europos patentą EP 0 781 842 B1 (šiuo klausimu žr. 115 punkte minėto Sprendimo Codorníu prieš Tarybą 21 punktą; 2005 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo nutarties SNF prieš Komisiją, C‑482/04 P, neskelbtos Rinkinyje, 41 punktas ir 106 punkte minėtos Nutarties Galileo Lebensmittel prieš Komisiją 45 punktą). Iš tikrųjų, nors ieškovės nurodė, kad ginčijamas klasifikavimas turėjo įtakos produkto EnSolv pardavimui ir jų konkurencinei padėčiai, tačiau jos netvirtino, kad paskiausiai nacionaliniu lygiu įsigaliojus šiam klasifikavimui jos turėjo nutraukti komercinį naudojimąsi savo išimtine licencija.

117    Ketvirta, dėl teisės į veiksmingą teisminę gynybą pakanka konstatuoti, kad nors asmenys turi galėti naudotis tokia jų iš Sąjungos teisinės sistemos kylančių teisių apsauga, minėta teisė negali prieštarauti EB 230 straipsnyje nustatytoms sąlygoms. Iš tikrųjų fizinių ir juridinių asmenų, kurie dėl EB 230 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytų priimtinumo sąlygų negali tiesiogiai ginčyti tokių Sąjungos aktų, ypač visuotinio taikymo aktų, teisminė apsauga turi būti veiksmingai užtikrinta suteikiant teisę pareikšti ieškinį nacionaliniuose teismuose. Pastarieji, laikydamiesi EB 10 straipsnyje numatyto lojalaus bendradarbiavimo principo, vidaus procedūros normas, reglamentuojančias teisę pareikšti ieškinį, turi aiškinti ir taikyti kiek įmanoma taip, kad minėti fiziniai ir juridiniai asmenys galėtų užginčyti bet kurio sprendimo ar bet kurios kitos nacionalinės priemonės, susijusios su tokio Sąjungos akto taikymu jų atžvilgiu, teisėtumą, remdamiesi tuo, kad toks Sąjungos aktas yra neteisėtas, ir taip priversdami šiuos teismus kreiptis į Teisingumo Teismą pateikiant prejudicinius klausimus šiuo atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 2002 m. liepos 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Unión de Pequeños Agricultores prieš Tarybą, C‑50/00 P, Rink. p. I‑6677, 43 ir 44 punktus ir 2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Ente per le Ville vesuviane et Ente per le Ville Vesuviane prieš Komisiją, C‑445/07 P ir C‑455/07 P, Rink. p. I‑7993, 65 ir 66 punktus).

118    Tokiomis aplinkybėmis ieškovių argumentas, kad pripažinus jų reikalavimą dėl panaikinimo nepriimtinu, vienintelė galimybė joms būtų pažeisti nacionalinės teisės aktus, susijusius su medžiagų klasifikavimu ir prekyba jomis, dėl to patiriant sankcijas, įskaitant ir baudžiamojo pobūdžio, kad galėtų pateikti ieškinį nacionaliniame teisme, turi būti atmestas. Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad ieškovės akivaizdžiai galėjo pareikšti ieškinius nacionaliniuose teismuos dėl tokių nacionalinių priemonių, kuriomis įgyvendinamas ginčijamas klasifikavimas. Be to, nagrinėjant pirmąjį šių ieškinių buvo pateiktas prejudicinis klausimas ir priimtas 72 punkte minėtas Sprendimas Enviro Tech (Europe), o antrojo ieškinio High Court of Justice (England & Wales), Queen’s Bench Division (Administrative Court) (byla CO/5860/2007) nagrinėjimas šiuo metu sustabdytas, laukiant galutinio sprendimo šioje byloje.

119    Todėl ieškovės argumentas, pagrįstas teise į veiksmingą teisminę gynybą, turi būti atmestas.

120    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia nuspręsti, kad ieškovės neįrodė, jog ginčijamas klasifikavimas yra konkrečiai su jomis susijęs, kaip tai suprantama pagal EB 230 ketvirtą pastraipą, ir kad todėl jų reikalavimas dėl panaikinimo turi būti pripažintas nepriimtinu.

 Dėl reikalavimo atlyginti žalą

 Pirminės pastabos

121    Kadangi Komisija per teismo posėdį atsisakė savo prieštaravimo dėl reikalavimo atlyginti žalą priimtinumo ir tai buvo įtraukta į posėdžio protokolą, ir kadangi nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų paneigti šio reikalavimo priimtinumą, reikia išnagrinėti jo pagrįstumą.

 Dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų

122    Sąjungos deliktinė atsakomybė dėl neteisėtų jos institucijų veiksmų, kaip tai suprantama pagal EB 288 straipsnio antrą pastraipą, kyla, kai tenkinamos visos sąlygos, t. y. veiksmų, kuriais kaltinamos institucijos, neteisėtumas, žalos tikrumas ir priežastinio ryšio tarp veiksmų, kuriais kaltinamos institucijos, ir nurodytos žalos buvimas (žr. 2006 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Agraz ir kt. prieš Komisiją, C‑243/05 P, Rink. p. I‑10833, 26 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką bei 110 punkte minėto Sprendimo Arcelor prieš Parlamentą ir Tarybą 139 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

123    Atsižvelgiant į šių sąlygų kumuliacinį pobūdį, visas ieškinys turi būti atmestas, jei bent viena šių sąlygų yra netenkinama (žr. 110 punkte minėto Sprendimo Arcelor prieš Parlamentą ir Tarybą 140 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

124    Pirmosios iš šių sąlygų atveju reikalaujama, kad būtų įrodytas pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teises privatiems asmenims, pažeidimas (2000 m. liepos 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bergaderm ir Goupil prieš Komisiją, C‑352/98 P, Rink. p. I‑5291, 42 punktas). Kalbant apie reikalavimą, kad pažeidimas turi būti pakankamai akivaizdus, lemiamas šio reikalavimo patenkinimo kriterijus yra tai, ar atitinkama Sąjungos institucija pažeidė savo diskreciją akivaizdžiai ir sunkiai. Jei ši institucija turi tik labai nedaug diskrecijos arba jos išvis neturi, paprasčiausio nusižengimo Sąjungos teisei gali pakakti, kad būtų padarytas pakankamai akivaizdus pažeidimas (2002 m. gruodžio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Camar ir Tico, C‑312/00 P, Rink. p. I‑11355, 54 punktas; žr. 110 punkte minėto Sprendimo Arcelor prieš Parlamentą ir Tarybą 141 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

125    Reikia įvertinti ieškovių įvardytų neteisėtumo pagrindų pagrįstumą atsižvelgiant į šiuos kriterijus. Šiuo klausimu reikia patikslinti, kad ginčijamą klasifikavimą, kurį ieškovės laiko neteisėtu, Komisija patvirtino priimdama direktyvą, susijusią su vartotojų sveikatos apsauga, ir įgyvendindama didelę diskreciją, jai suteiktą vertinant sudėtingus techninius ir teisinius pokyčius (šiuo klausimu žr. 72 punkte minėto Sprendimo Enviro Tech (Europe) 46 ir 47 punktus). Taigi galimą aptariamų teisės normų pakankamai akivaizdų pažeidimą sudaro didelės diskrecijos, kurią Komisija turi įgyvendindama įgaliojimus vartotojų sveikatos apsaugos srityje, ribų akivaizdus ir sunkus pažeidimas (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2002 m. rugsėjo 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Pfizer Animal Health prieš Tarybą, T‑13/99, Rink. p. II‑3305, 166 punktą ir 2002 m. lapkričio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Artegodan ir kt. prieš Komisiją, T‑74/00, T‑76/00, T‑83/00–T‑85/00, T‑132/00, T‑137/00 ir T‑141/00, Rink. p. II‑4945, 201 punktą).

126    Todėl reikia patikrinti, ar ieškovių nurodytų teisės normų tariamą pažeidimą sudaro akivaizdus ir sunkus Komisijos turimos diskrecijos ribų pažeidimas priimant ginčijamą direktyvą (žr. šios sprendimo 59 punktą).

 Dėl su neteisėtumu susijusių pagrindų

127    Grįsdamos savo reikalavimą atlyginti žalą ieškovės iš esmės nurodo septynis pagrindus, kuriais siekiama įrodyti, kad ginčijamas klasifikavimas yra neteisėtas.

128    Pirmąjį pagrindą sudaro trys dalys, susijusios su akivaizdžiomis vertinimo klaidomis ir teise taikyti Direktyvos 67/548 nuostatas, t. y.: pirma, šios direktyvos V priede numatytais bandymų metodais; antra, jos VI priede numatytais klasifikavimo kriterijais; ir trečia, jos VI priede numatytu normalaus tvarkymo ir naudojimo kriterijumi.

129    Antrasis pagrindas susijęs su teisėtų lūkesčių dėl tinkamo Direktyvoje 67/548 numatytų reikšmingų klasifikavimo kriterijų taikymo pažeidimu.

130    Trečiasis pagrindas susijęs su EB 95 straipsnio 3 dalies ir „gero administravimo“ principo pažeidimu, nes Komisija nenagrinėjo visų turimų su nPB susijusių mokslinių įrodymų.

131    Ketvirtasis pagrindas susijęs su klaidingu atsargumo principo taikymu (de facto), nors šis principas netaikomas aktams, pagrįstiems pavojų vertinimu.

132    Penktasis pagrindas susijęs su kompetencijos trūkumu ir tam tikrų pagrindinių Sąjungos teisės principų pažeidimu.

133    Šį pagrindą sudaro penkios dalys, t. y.: pirma, Komisijos kompetencijos trūkumas dėl Direktyvos 67/548 numatytų reikšmingų klasifikavimo kriterijų nepaisymo; antra, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principų dėl tinkamo minėtų klasifikavimo kriterijų taikymo pažeidimas; trečia, Komisijos padarytas mokslininkų nepriklausomumo ir aukščiausios kvalifikacijos principo pažeidimas, nes ji patvirtino darbo grupės CMR rekomendaciją, kuri neatitiko nepriklausomumo, aukščiausios kvalifikacijos, skaidrumo, nešališkumo ir vientisumo reikalavimų; ketvirta, proporcingumo principo pažeidimas, nes negrįžtamos ir įtvirtintos ginčijamo klasifikavimo komercinės pasekmės viršija tai, kas yra būtina tikslui pasiekti; penkta, lygybės ir vienodo požiūrio principo pažeidimas, nes nustatant nPB pliūpsnio temperatūrą buvo taikytas bandymų metodas, kuris nebuvo naudojamas klasifikuojant kitus panašius tirpiklius, kaip antai, chrominti ir chlorinti tirpikliai.

134    Šeštasis pagrindas (pateiktas kaip penktojo pagrindo dalis) susijęs su piktnaudžiavimu įgaliojimais, nes ginčijamas klasifikavimas pagrįstas tik vienu bandymu, neatitinkančių Direktyvos 67/548 V priede nurodytų temperatūrų ribų ir šioje direktyvoje numatytų metodų.

135    Septintasis pagrindas (pateiktas kaip penktojo pagrindo dalis) susijęs su „gero administravimo“ principo pažeidimu ir pareigos rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti ieškovių pateiktą informaciją ir reikalavimus nesilaikymu.

136    Per posėdį, atsižvelgusios į 72 punkte minėtą Sprendimą Enviro Tech (Europe), ieškovės atsisakė ketvirtojo pagrindo, susijusio su atsargumo principo nepaisymu, penktojo pagrindo ketvirtos ir penktos dalių, susijusių atitinkamai su proporcingumo ir lygybės bei vienodo požiūrio principų pažeidimu, ir šeštojo pagrindo, susijusio su piktnaudžiavimu įgaliojimais, ir šis atsisakymas buvo įtrauktas į posėdžio protokolą.

 Dėl Sprendimo Enviro Tech (Europe) pasekmių

137    Pirmiausia reikia konstatuoti, kad šio ginčo dalykas labai panašus į prieštaravimo ginčijamo klasifikavimo galiojimui dalyką, dėl kurio Teisingumo Teismui buvo pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą ir buvo priimtas 72 punkte minėtas Sprendimas Enviro Tech (Europe), be to, ir pirmoji ieškovė, ir Komisija dalyvavo abiejuose procesuose, o aktas, kurio galiojimas ginčijamas [abejose bylose], t. y. ginčijama direktyva patvirtintas ginčijamas klasifikavimas (žr. 59 punktą) yra tas pats, kaip, beje, iš esmės yra tapatūs ir jo panaikinimą ar neteisėtumą grindžiantys kaltinimai.

138    Taigi, kadangi minėtame Sprendime Enviro Tech (Europe) Teisingumo Tesimas, atsižvelgdamas į jam pateiktus prejudicinius klausimus atmetė prieštaravimus dėl ginčijamo klasifikavimo galiojimo, kuriais ieškovės iš esmės remiasi ir šioje byloje, ir patvirtino šio ginčijamo klasifikavimo teisėtumą, Bendrasis Teismas nebegali nagrinėti šio vertinimo (šiuo klausimu žr. 1999 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Tyco Toys ir kt. prieš Komisiją ir Tarybą, T‑268/94, Rink. p. II‑3569, 24 punktą).

 Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su akivaizdžiomis vertinimo klaidomis ir reikšmingų Direktyvos 67/548 nuostatų pažeidimu

139    Ieškovės nurodo, kad patvirtindama ginčijamą klasifikavimą Komisija, pirma, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė Direktyvos 67/548 V priede numatytas bandymų metodus reglamentuojančias nuostatas. Klasifikavimas „labai degi“ (R11) pagrįstas vienintelio bandymo, nustačiusio 10 °C pliūpsnio temperatūrą, rezultatais, kuriuos gavo B., pritaikiusi pusiausvyros metodą pagal ISO 1523 normą ir panaudojusi Pensky-Martens aparatą, nors kitų metodų taikymas pagal ISO 3689, DIN 51755, ISO 13736 ir ASTM 1310 normas nebūtų pasibaigęs užsidegimu. Nors taikytoje ISO 1523 normoje aiškiai nurodoma, kad pagal šią normą atlikti bandymai galioja tik nuo 10 iki 110 °C temperatūrų ribose, B. bandyme nebuvo nustatyta nPB pliūpsnio temperatūra šiose ribose, taigi jo rezultatai pagal Direktyvos 67/548 V priedo A9 antraštinės dalies 1.1 skirsnį negalioja. Antra, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė kriterijus, reglamentuojančius medžiagos klasifikavimą kaip toksiškos reprodukcijai, numatytus Direktyvos 67/548 VI priedo 4.2.3 skirsnyje. Šiuo atžvilgiu ji netinkamai įvertino reikiamus įrodymus ir padarė klaidingą išvadą iš su žiurkėmis atliktų badymų, priskirdama šių bandymų rezultatus žmonėms. Trečia, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir netinkamai pritaikė Direktyvos 67/548 VI priedo 1.1 skirsnyje numatytus normalaus tvarkymo ir naudojimo kriterijus klasifikuojant nPB kaip labai degią ir toksišką reprodukcijai. Šiuo klausimu ieškovės patikslina, kad minėtame Sprendime Enviro Tech (Europe) Teisingumo Teismas nenusprendė dėl akivaizdžios vertinimo klaidos taikant normalaus tvarkymo ir naudojimo kriterijus, nes Conseil d’État (Belgija) nepateikė prejudicinio klausimo konkrečiai šiuo atžvilgiu.

140    Komisija prašo atmesti šį pagrindą kaip akivaizdžiai nepagrįstą, nes Teisingumo Teismas jau yra priėmęs galutinį sprendimą dėl visų ieškovių pateiktų teisinių klausimų.

141    Dėl dviejų pirmų šio pagrindo dalių reikia priminti, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs taip (72 punkte minėto Sprendimo Enviro Tech (Europe) 46–71 punktai):

–        „Išankstinės pastabos

46 Pirmiausia reikia pabrėžti, kad šio sudėtingo techninio ir teisinio pagrindo, kuris yra daugiausia kintančio pobūdžio, atveju Direktyva 67/548 iš esmės suteikia Komisijai didelę diskreciją vertinti priemonių, kurių reikia imtis norint pritaikyti šios direktyvos priedus prie techninės pažangos, apimtį.

47 Kaip buvo nuspręsta, kai [Sąjungos] institucijos turi didelę diskreciją, visų pirma vertindamos labai sudėtingas faktines mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybes, kad nustatytų jų priimamų priemonių pobūdį ir apimtį, [Sąjungos] teismo kontrolė turi apimti tik nagrinėjimą, ar vykdant šią diskreciją nebuvo padaryta akivaizdi klaida arba piktnaudžiauta įgaliojimais, arba ar šios valdžios institucijos akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos ribų. Iš tiesų tokiomis aplinkybėmis [Sąjungos] teismas negali savo faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimu pakeisti institucijų, kurioms vienintelėms Sutartyje nustatyta ši pareiga, vertinimo (žr. 2007 m. liepos 18 d. [Teisingumo Teismo] Sprendimo Industrias Químicas del Vallés prieš Komisiją, C‑326/05 P, Rink. p. I‑6557, 75–77 punktus).

–        Dėl klausimo, susijusio su degumu

48 Pagal Direktyvos 67/548 V priedo A.9 skyriaus 1.2 punktą skysčio degumas nustatomas pirmiausia matuojant jo pliūpsnio temperatūrą. Pliūpsnio temperatūra – tai mažiausia temperatūra, kurioje bandymo metodui apibrėžtomis sąlygomis virš skysčio atsiranda tiek garų, kad susidaro degus garų ir oro mišinys.

49 Ieškovės <...> nuomone, [nPB] klasifikuojant kaip labai degią medžiagą Direktyvoje 2004/73 nebuvo laikomasi Direktyvos 67/548 V priedo A.9 skyriuje nurodytų pliūpsnio temperatūros nustatymo metodų.

50 Šiuo klausimu reikia pabrėžti, <...> kad norint nustatyti skysčių pliūpsnio temperatūrą reikia pasirinkti pusiausvirąjį metodą, naudojamą pagal standartus ISO 1516, 3680, 1523 ar 3679, arba nepusiausvirąjį metodą. <...> tinkamiausio metodo pasirinkimas priklauso nuo analizuojamos medžiagos savybių.

51 Šie metodai apima įrangos pasirinkimo kriterijus pagal temperatūros, kuriai esant turi būti matuojama, gradientą. Egzistuoja kelios matavimo prietaisų, naudojamų esant įvairiems temperatūros gradientams, kategorijos.

52 Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, remdamasi ekspertų šioje srityje nuomone, esančia 2002 m. gruodžio 4 d. [specializuotų] ekspertų grupės susirinkimo protokole <...>, nusprendė, jog [nPB] yra labai degi medžiaga atsižvelgiant į rezultatus, gautus atlikus bandymus, be kita ko, pagal pusiausvirąjį metodą ir standartą ISO 1523 Pensky–Martens aparatu, kuris leido nustatyti 10ºC pliūpsnio temperatūrą.

53 Pirmiausia [specializuotų] ekspertų protokolas leidžia paneigti ieškovės <...> kaltinimą, kad [nPB] klasifikavimas kaip labai degios medžiagos grindžiamas vienintelio bandymo, atlikto pagal minėtas specifikacijas, rezultatu.

54 Taigi iš šio dokumento išplaukia, kad keli bandymai buvo atlikti pagal labiausiai paplitusius pliūpsnio temperatūros matavimo standartus ir kad daugelis šių bandymų neleido nustatyti nagrinėjamos medžiagos pliūpsnio temperatūros.

55 Tačiau <...> reikia atsižvelgti į tai, kad apskritai sudėtinga nustatyti halogeninto angliavandenilio, kaip antai [nPB], kurio savybės atliekant skaičiavimus gali lemti neteisingus arba netikslius rezultatus, pliūpsnio temperatūrą. Kaip parodo pats standartas ISO 1523, rezultatus, gautus sumaišius tirpiklius, kurių sudėtyje yra halogenintas angliavandenilis, reikia aiškinti atsargiai, nes šie mišiniai gali lemti neįprastus padarinius.

56 Kadangi taip yra, rezultatas, gautas pagal pusiausvirąjį metodą ir pagal standartą ISO 1523 Pensky–Martens aparatu, nėra vienintelis, parodęs, jog egzistuoja mažesnė nei 21 °C laipsnių [nPB] pliūpsnio temperatūra.

57 Be nurodytos priemonės, degumo ekspertų protokole yra rezultatai kito bandymo, atlikto tuo pačiu aparatu, bet nepusiausviruoju metodu ASTM D93‑94, ir tai visiškai atitinka Direktyvos 67/548 V priedo A.9 skyriaus 1.6.3.2 skirsnio reikalavimus. Jį atlikus buvo nustatyta –4,5 ºC [nPB] pliūpsnio temperatūra. Papildant šiuos bandymus buvo atlikti ir teoriniai pliūpsnio temperatūros skaičiavimai, parodę, jog [nPB] gali būti degus nuo –7 ºC. Remiantis šia informacija ir po pasitarimo, daugelio ekspertų grupės narių nuomone, [nPB] buvo pripažintas labai degia medžiaga, priskirtina R 11 klasifikacijai.

58 Iš to, kas nurodyta, matyti, kad ir [specializuotų] ekspertų grupė, ir Komisija rėmėsi ne vieninteliu bandymu, bet keliais moksliniais faktais, leidžiančiais nustatyti, jog [nPB] pliūpsnio temperatūra žemesnė nei 21 ºC, ir dėlto jie galėjo šią medžiagą priskirti „labai degių“ skysčių kategorijai pagal Direktyvos 67/548 VI priedo 2.2.3–2.2.5 skirsnius.

59 Antra, ieškovė pagrindinėje byloje tvirtina, kad pagal technines specifikacijas Pensky–Martens aparatas yra tinkamiausias pliūpsnio temperatūrai nustatyti pagal standartą ISO 1523, esant temperatūros gradientui nuo 10 ºC iki 110 ºC.

60 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, jog aplinkybė, kad matavimai buvo atlikti esant kitiems, nei matavimo prietaisui rekomenduojami, temperatūros gradientams, gali daryti įtakos klasifikavimo patikimumui.

61 Tačiau svarbu pabrėžti, jog vien to, kad egzistuoja atsargumo ribos, kurių reikia laikytis vertinant rezultatą, gautą atsižvelgiant į klasifikavimą lemiančią temperatūrą, neužtenka paneigti [specializuotų] ekspertų grupės ir Komisijos išvadų, kad [nPB] turi būti klasifikuojamas kaip labai degi medžiaga.

62 Taigi iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad jei [Sąjungos] institucija, vykdydama savo įgaliojimus, turi atlikti sudėtingus vertinimus, diskrecija, kuria ji naudojasi, taip pat tam tikra dalimi taikoma faktinėms aplinkybėms, kuriomis paremtas jos veiksmas, nustatyti (šiuo klausimu žr. 1980 m. spalio 29 d. [Teisingumo Teismo] Sprendimo Roquette Frères prieš Tarybą, 138/79, Rink. p. 3333, 25 punktą ir 1999 m. sausio 21 d. [Teisingumo Teismo] Sprendimo Upjohn, C‑120/97, Rink. p. I‑223, 34 punktą). Be to, tokiomis aplinkybėmis kompetentinga institucija privalo rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas atvejui svarbias aplinkybes (1991 m. lapkričio 21 d. [Teisingumo Teismo] Sprendimo Technische Universität München, C‑269/90, Rink. p. I‑5469, 14 punktą).

63 Iš [specializuotų] ekspertų protokolo matyti, kad net jeigu jie vienbalsiai nesutarė dėl klausimo, ar [nPB] turi būti priskirtas R 11 klasifikacijai, šioje grupėje tokiai nuomonei daugelis pritarė. Be to, reikia pabrėžti, jog ekspertai pritarė tam, kad [nPB] iš tiesų turi pliūpsnio temperatūrą ir sprogumo ribas, leidžiančias manyti, jog jis dėl šios priežasties kelia degumo pavojų.

64 Iš to, kas nurodyta, matyti, kad vertindama [nPB] degumą Komisija rėmėsi degumo ekspertų grupės nuomone, kuri grindžiama kelių bandymų, atliktų įvairias metodais, rezultatais, patvirtintais iš specialių straipsnių gauta informacija.

65 Todėl paaiškėjo, kad Komisija, įgyvendindama savo diskreciją klasifikuoti [nPB] kaip „labai degią“ medžiagą, nepadarė akivaizdžios klaidos ir nepiktnaudžiavo įgaliojimais bei neviršijo diskrecijos ribų.

–        Dėl klausimo, susijusio su toksiškumu žmonių reprodukcijai

66 Kadangi [nPB] klasifikavimas kaip žmonių reprodukcijai toksiškos medžiagos grindžiamas tik su gyvūnais atliktų bandymų rezultatais, kurie parodė, jog egzistuoja žymus toksiškas poveikis jų reprodukcijai, ieškovė <...> prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme ginčijo tai, jog šie rezultatai būtų aiškinami plačiai tam, kad būtų daroma išvada, jog nagrinėjama medžiaga yra kenksminga žmonių reprodukcijai.

67 Medžiagos klasifikavimo kaip toksiškos reprodukcijai kriterijai įtvirtinti Direktyvos 67/548 VI priedo 4.2.3 skirsnyje. Konkrečiai kalbant, norint dėl poveikio vaisingumui medžiagą priskirti 2 toksiškumo kategorijai, reikia pateikti aiškių kenksmingumo gyvūnų vaisingumui įrodymų ir papildomų įrodymų apie poveikio mechanizmą ar veikimo vietą arba cheminės giminystės su kitomis vaisingumą mažinančiomis medžiagomis įrodymų ar kitokios informacijos, kurios pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad panašūs poveikiai gali būti ir žmonėms.

68 Tačiau, kaip matyti iš 2003 m. sausio 15–17 d. ir gegužės 14–16 d. darbo grupės CMR <...> protokolų <...>, [nPB] klasifikavimas į 2 toksiškumo kategoriją grindžiamas kenksmingu poveikiu vaisingumui, nustatytu atliekant įprastus tyrimus su žiurkėmis, ir struktūriniu panašumu tarp šios medžiagos ir jos izomero 2‑brompropano, dar vadinamo iso‑brompropanu, kuris priskiriamas 1 toksiškumo kategorijai tiek dėl savo žinomo kenksmingumo žmonių vaisingumui, tiek dėl toksiško poveikio žmonių vystymuisi.

69 Todėl CMR darbo grupės protokoluose minėtų tyrimų akivaizdžiausia pasekmė yra aplinkybė, kad [nPB] sukelia didelę žalą abiejų lyčių žiurkių dauginimosi organams suvartojus dozę, kuri nesukėlė kito sistemingo poveikio. Be to, atlikus šiuos tyrimus padarytos išvados, kad toksiškas poveikis pasireiškia suvartojus ne tik didelę dozę.

70 Taigi aiškėja, kad ekspertų nuomonė pagrįsta Direktyvos 67/548 VI priedo 4.2.3 skirsnyje, konkrečiai kalbant, šio priedo 4.2.3.3 skirsnyje numatytais kriterijais, ir Komisija, remdamasi šia nuomone, galėjo teisėtai [nPB] klasifikuoti kaip „2 kategorijai priklausančią toksišką reprodukcijai“ medžiagą.

71 Todėl reikia konstatuoti, kad Komisija, naudodamasi savo diskrecija [nPB] klasifikuoti kaip „2 kategorijai priklausančią toksišką reprodukcijai“ medžiagą, nepadarė akivaizdžios klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais ir akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos ribų.“

142    Šios Teisingumo Teismo išvados aiškiai atsako į ieškovių nurodant šio pagrindo pirmą ir antrą dalis išdėstytus jei ne identiškus, tai labai panašius kaltinimus, ir to ieškovės neginčija.

143    Dėl pirmos dalies pakanka konstatuoti, kad Teisingumo Teismas atmetė visus jam pateiktus kaltinimus, kuriuos ieškovės pakartojo pateikdamos šį ieškinį, konkrečiai susijusius su, pirma, tariama akivaizdžia klaida atliekant bandymą, kuriuo buvo nustatyta nPB pliūpsnio temperatūra ir vertinant šiuos rezultatus, ir antra, tariama klaida, susijusia su aplinkybe, kad ši pliūpsnio temperatūra nepatenka į ISO 1523 normoje numatytas temperatūrų ribas.

144    Dėl antros dalies reikia konstatuoti, kad Teisingumo Teismas taip pat priėmė galutinį sprendimą dėl visų ieškovių nurodytų kaltinimų. Jis patvirtino Komisijos argumentą, kurio pakanka atmesti šią dalį, ir pagal kurį nPB klasifikavimas kaip 2 kategorijos toksiškos reprodukcijai medžiagos pagrįstas, be kita ko, įrodymais, gautais ir įvertintais pagal Direktyvos 67/548 VI priedo 4.2.3.3 skirsnį (žr. 2003 m. sausio 15–17 d. ir gegužės 14–16 d. darbo grupės CMR susirinkimų protokolus). Šiuo klausimu ieškovės negali pagrįstai tvirtinti, kad Komisija nepaisė įrodymo standarto, kaip to reikalaujama pagal Direktyvos 67/548 VI priedo 4.2.3.1 skirsnį. Iš šios nuostatos, kurios kriterijai labai sutampa, negalima daryti išvados, kad tvirtinimai, viena vertus, „aiškūs <...> įrodymai, gauti tiriant gyvūnus“ ir „tyrimų rezultatai“ bei, kita vertus, „rimti įtarimai“ ir „rimta prielaida“ yra skirtingų įrodymo standartų apibūdinimas. Be to, kaip nurodyta klasifikavimo 2 arba 3 kategorijoje atveju Komisija gali savo išvadas grįsti „kita atitinkama informacija“, o tai patvirtina jos turimą didelę diskreciją vertinant mokslinius įrodymus. Galiausiai ieškovės negali ginčyti galutinio Teisingumo Teismo vertinimo, susijusio su bandymų rezultatų ir kitų įrodymų, leidusių nPB klasifikuoti kaip 2 kategorijos toksišką reprodukcijai medžiagą, tyrimo pagrįstumu.

145    Dėl trečios dalies reikia konstatuoti, kad Teisingumo Teismas aiškiai nenusprendė dėl „normalaus tvarkymo ir naudojimo“ kriterijaus pagal Direktyvos 67/548 VI priedo 1.1 skirsnį. Vis dėlto šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad pirmoji ieškovė Enviro Tech (Europe) šį argumentą nurodė Teisingumo Teisme ir kad jis į jį atsižvelgė (72 punkte minėto Sprendimo Enviro Tech (Europe) 31 ir 34 punktai). Be to, nors Teisingumo Teismas vertindamas nPB degumą ir toksiškumą aiškiai nedarė nuorodos į normalaus tvarkymo ir naudojimo kriterijų, vis dėlto, kaip per posėdį pažymėjo pačios ieškovės, šis kriterijus yra bendrojo principo, susijusio su įvairiais medžiagų degumo ir toksiškumo vertinimo kriterijais, išraiška (žr. Direktyvos 67/548 VI priedo 2.2.5 ir 4.2.3 skirsnius), todėl Teisingumo Teismas neišvengiamai ir netiesiogiai į jį atsižvelgė. Savo sprendimo 69 punkte dėl nPB toksiškumo reprodukcijai Teisingumo Teismas nusprendė, „kad toksiškas poveikis pasireiškia suvartojus ne tik didelę dozę“, taip darydamas nuorodą į Direktyvos 67/548 VI priedo 4.2.3.1 ir 4.2.3.3 skirsnių reikalavimus.

146    Iš to matyti, kad Teisingumo Teismas taip pat iš esmės atmetė šio pagrindo trečią dalį dėl „normalaus tvarkymo ir naudojimo“ kriterijaus.

147    Konkrečiai kalbant apie nPB degumą, reikia, be kita ko, pažymėti, kad ieškovių argumentai yra susiję su normaliu jų produkto EnSolv tvarkymu ir naudojimu, kuris, priešingai nei jo pagrindinė sudedamoji dalis, t. y. nPB, nėra įtrauktas į ginčijamą klasifikavimą. Be to, ieškovės neatsižvelgia į dažną nPB naudojimą kituose produktuose (žr. šio sprendimo 107 punktą), kurių normalaus tvarkymo ir naudojimo sąlygos gali labai skirtis nuo produkto EnSolv ar kitų nPB pagrindu gaminamų riebalų pašalinimo garu produktų normalaus tvarkymo ir naudojimo sąlygų. Tokiomis aplinkybėmis ieškovės nepaneigė Teisingumo Teismo sprendimo 56 ir 58 punktuose pateiktos išvados, kad, atsižvelgiant į ISO 1523 normoje numatytas temperatūrų ribas, pakanka Komisijai įrodyti pliūpsnio temperatūros iki 21 °C buvimą, pagrįstumo.

148    Galiausiai dėl ieškovių tvirtinimo, kad Teisingumo Teismas nežinojo visų faktinių aplinkybių ir neturėjo visų mokslinių įrodymų, kuriuos šiuo metu turi Bendrasis Teismas ir kurie pagrįstų kitokią išvadą nei tą, prie kurios priėjo Komisija ir Teisingumo Teismas, pakanka konstatuoti, kad ieškovės galėjo juos nurodyti ir pateikti per procesą Teisingumo Teisme. Tačiau kadangi, kaip jos pačios prisipažino per posėdį, ieškovės tyčia to nepadarė, jos nebegali ginčyti minėtų išvadų Teisingumo Tesimo sprendime pagrįstumo.

149    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pirmasis pagrindas turi būti atmestas visas kaip teisiškai nepagrįstas.

 Dėl antrojo pagrindo, susijusio su teisėtų lūkesčių dėl tinkamo Direktyvoje 67/548 numatytų reikšmingų klasifikavimo kriterijų taikymo pažeidimu

150    Ieškovės mano, kad ginčijamu klasifikavimu buvo pažeisti jų teisėti lūkesčiai dėl jų pateiktų reikšmingų mokslinių duomenų Komisijos rūpestingo ir nešališko tyrimo siekiant tinkamo nPB klasifikavimo. Komisija prašo atmesti šį pagrindą kaip akivaizdžiai nepagrįstą.

151    Nors 72 punkte minėtame Sprendime Enviro Tech (Europe) Teisingumo Teismas nepateikė aiškios nuomonės dėl tokio pagrindo, vis dėlto šis pagrindas yra tik pirmojo pagrindo, kuriuo ieškovės kaltina Komisiją padarius akivaizdžią vertinimo klaidą taikant Direktyvoje 67/548 numatytus klasifikavimo kriterijus ir nepaisius šių kriterijų, performulavimas.

152    Be to, kaip pripažįstama nusistovėjusioje Teisingumo Teismo praktikoje, bet kuris ūkio subjektas, kuriam institucija suteikė pagrįstų lūkesčių dėl konkrečių garantijų ir jei jie neprieštarauja taikytiniems teisės aktams, gali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Tačiau jei rūpestingas ir nuovokus ūkio subjektas galėjo numatyti jo interesus paveiksiančios Sąjungos priemonės priėmimą, jis negali remtis šiuo principu priėmus priemonę (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Plantanol, C‑201/08, Rink. p. I‑8343, 46 ir 53 punktus ir jame nurodytą teismų praktiką ir 2009 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Koninklijke FrieslandCampina, C‑519/07 P, Rink. p. I‑8495, 84 punktą).

153    Šioje byloje reikia konstatuoti, kad nėra jokių sąlygų, kurios leistų taikyti teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Pirma, nesant konkrečių Komisijos ar kitos kompetentingos įstaigos garantijų, ieškovės negali remtis teisėtais lūkesčiais, kad nPB neturi būti klasifikuojamas taip, kaip numatyta ginčijamame klasifikavime ar dar kaip nors kitaip. Antra, neginčijama, kad teisiniai kriterijai atlikti tokį klasifikavimą šiuo atžvilgiu yra aiškūs ir tikslūs, o jų taikymą nagrinėjamu atveju ieškovės galėjo numatyti; tai yra priežastis, dėl kurios jos įsitraukė į procedūrą, skirtą priimti ginčijamą klasifikavimą, kad galėtų daryti įtaką jos baigčiai. Be to, ieškovės negali remtis teisėtais lūkesčiais dėl kompetentingos valdžios institucijos šiuos teisinius kriterijus atitinkančių bandymo metodų pasirinkimo (žr. šio sprendimo 6 punktą) ir juo labiau dėl mokslinių išvadų, prie kurių gali prieiti ši institucija atlikusi minėtą bandymą.

154    Todėl šis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

 Dėl trečiojo ir septintojo pagrindų, susijusių su EB 95 straipsnio 3 dalies ir „gero administravimo“ principo pažeidimu

155    Grįsdamos savo trečiąjį ir septintąjį pagrindus ieškovės iš esmės remiasi argumentais, išdėstytais nurodant pirmąjį ir antrąjį pagrindus. Ieškovės mano, kad neišnagrinėjusi jų pateiktų reikšmingų mokslinių duomenų Komisija pažeidė EB 95 straipsnio 3 dalį ir „gero administravimo“ principą, pagal kurį ji turi gerbti ūkio subjekto teisę į gynybą ir kiekvieną atvejį išnagrinėti atskirai, nepriklausomai ir rūpestingai. Komisija prašo atmesti šiuos pagrindus kaip nepagrįstus.

156    Dėl šioje byloje ieškovių nurodomo tam tikrų jų procesinių garantijų pažeidimo reikia priminti, kad Direktyvos 67/548 derinimo su technikos pažanga procedūroje nenumatytos tokios atitinkamų ūkio subjektų garantijos (žr. šio sprendimo 106 punkte nurodytą teismų praktiką). Todėl kaltinimai Komisijai pažeidus ieškovių procesines garantijas, ar net teisę į gynybą yra atmestini.

157    Dėl ieškovių tvirtinimo, kad Komisija nesilaikė savo rūpestingumo pareigos ar EB 95 straipsnio reikalavimų, pakanka konstatuoti, kad iš minėto Sprendimo Enviro Tech (Europe) 62–65 punktų matyti, jog Teisingumo Teismas atmetė ieškovių argumentus dėl tariamo Komisijos rūpestingumo pareigos nesilaikymo. Bet kuriuo atveju ieškovės neįrodė, kad Komisija neatsižvelgė į per ikiteisminę procedūrą jų pateiktus duomenis ir dokumentus, ar kad toks atsižvelgimas būtų galėjęs pakeisti procedūros, po kurios buvo priimtas ginčijamas klasifikavimas, rezultatus (žr. šio sprendimo 139–154 punktuose pateiktus vertinimus dėl pirmojo ir antrojo pagrindų). Be to, atsižvelgiant į 71 punkte minėtame Sprendime Enviro Tech (Europe) pateiktą vertinimą, pakartotą šio sprendimo 141 punkte, ieškovės negali pagrįstai tvirtinti, kad šiuo atžvilgiu Komisija priimdama ginčijamą direktyvą akivaizdžiai ir smarkiai viršijo savo didelės diskrecijos ribas (žr. šio sprendimo 59 punktą).

158    Galiausiai dėl ieškovių kaltinimo Komisijai neatidėjus ginčijamo klasifikavimo priėmimo, nors ji buvo informuota apie tai, jog vyksta tyrimas, kuriame peržiūrimas nPB toksiškumas reprodukcijai, reikia pažymėti, kad šis neaiškus argumentas negali pagrįsti rūpestingumo pareigos ar EB 95 straipsnio 3 dalies pažeidimo, nes šio tyrimo nepatikimų rezultatų dar nebuvo vertinant nPB savybes, o Komisija, kaip matyti iš Teisingumo Teismo vertinimo, pateikto šio sprendimo 141 punkte, jau turėjo pakankamus mokslinius įrodymus, kad priimtų ginčijamą klasifikavimą.

159    Iš to, kas išdėstyta matyti, kad šie pagrindai turi būti atmesti kaip nepagrįsti, nenagrinėjant klausimo, ar EB 95 straipsnis yra taikytinas šioje byloje.

 Dėl penktojo pagrindo, susijusio su kompetencijos trūkumu ir tam tikrų pagrindinių Sąjungos teisės principų pažeidimu

160    Grįsdamos pirmą šio pagrindo dalį ieškovės iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus grindžiant pirmąjį ir antrąjį pagrindus, kad būtų pripažinta, jog „pakeisdama“ Direktyvoje 67/548 nustatytų taisyklių apimtį Komisija viršijo jai šia direktyva suteiktus įgaliojimus. Grįsdamos antrą dalį ieškovės iš esmės primena jų argumentus, nurodytus grindžiant antrąjį pagrindą, susijusį su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu. Pateikdamos trečią dalį ieškovės tvirtina, kad ginčijamu klasifikavimu patvirtinama darbo grupės CMR rekomendacija, kuri neatitinka „tinkamos mokslinės nuomonės [kuria turi būti grindžiami Sąjungos sprendimai] nepriklausomumo, aukščiausios kvalifikacijos, skaidrumo, nešališkumo, vientisumo ir sąžiningumo reikalavimų“. Komisija prašo atmesti šį pagrindą kaip akivaizdžiai nepagrįstą.

161    Reikia konstatuoti, kad ieškovių argumentai, kuriais grindžiama pirma šio pagrindo dalis, susiję su kompetencijos trūkumu, yra tik kitas niuansas to, kas buvo nurodyta dėl pirmojo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, jog Komisija akivaizdžiai neperžengė savo diskrecijos ribų ir kad ji laikėsi reikšmingų nPB klasifikavimo kriterijų, ši institucija negali būti laikoma nekompetentinga priimti ginčijamą klasifikavimą. Taigi šią dalį reikia atmesti.

162    Dėl antros dalies pakanka nurodyti šio sprendimo 151–154 punktuose pateiktus vertinimus ir ją atmesti kaip nepagrįstą.

163    Dėl trečios dalies, susijusios su mokslinės nuomonės nepriklausomumo ir aukščiausios kvalifikacijos principo pažeidimu, reikia konstatuoti, kad ši dalis iš esmės sutampa su pirmuoju pagrindu ir su pagrindu dėl „gero administravimo“ principo pažeidimo (žr. šio sprendimo 157 punktą). Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog, kaip tai patvirtino Teisingumo Teismas, ieškovės, atliekant išsamius techninius ir mokslinius vertinimus, negali pagrįstai tvirtinti, kad Komisija neatsižvelgė į pateiktą informaciją ir įrodymus ar kad ji akivaizdžiai ir smarkiai pažeidė savo diskrecijos ribas (žr. šio sprendimo 125 punkte nurodytą teismų praktiką), remdamasi neįtikinamais įrodymais.

164    Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą šį pagrindą kaip nepagrįstą.

165    Kadangi ieškovės neįrodė neteisėtumo, kuris galėtų lemti Sąjungos deliktinę atsakomybę, reikia atmesti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

166    Tokiomis aplinkybėmis reikia atmesti visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

167    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.

168     Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, jos turi padengti Komisijos išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus, įskaitant proceso dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Enviro Tech Europe Ltd ir Enviro Tech International, Inc. bylinėjimosi išlaidas, įskaitant proceso dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidas.

Azizi

Frimodt Nielsen

Grasias

Paskelbta 2011 m. gruodžio 16 d. viešajame teismo posėdyje Liuksemburge.

Turinys

Teisinis pagrindas

Sutarties nuostatos

Klasifikavimas kaip pavojingos medžiagos

Direktyvos 67/548 derinimo su technine pažanga tvarka

Dalinis Direktyvos 67/548 panaikinimas, pataisymas ir pakeitimas Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008

Faktinės bylos aplinkybės

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

Dėl reikalavimo panaikinti

Dėl prašymo pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo

Dėl prašymo leisti atnaujinti reikalavimus ir pagrindus dėl panaikinimo

Dėl reikalavimo panaikinti priimtinumo atsižvelgiant į EB 230 straipsnio ketvirtą pastraipą

Dėl reikalavimo atlyginti žalą

Pirminės pastabos

Dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų

Dėl su neteisėtumu susijusių pagrindų

Dėl Sprendimo Enviro Tech (Europe) pasekmių

Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su akivaizdžiomis vertinimo klaidomis ir reikšmingų Direktyvos 67/548 nuostatų pažeidimu

Dėl antrojo pagrindo, susijusio su teisėtų lūkesčių dėl tinkamo Direktyvoje 67/548 numatytų reikšmingų klasifikavimo kriterijų taikymo pažeidimu

Dėl trečiojo ir septintojo pagrindų, susijusių su EB 95 straipsnio 3 dalies ir „gero administravimo“ principo pažeidimu

Dėl penktojo pagrindo, susijusio su kompetencijos trūkumu ir tam tikrų pagrindinių Sąjungos teisės principų pažeidimu

Dėl bylinėjimosi išlaidų

---

* Proceso kalba: anglų.