Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62004CJ0445

    2005 m. gruodžio 8 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas.
    Possehl Erzkontor GmbH prieš Hauptzollamt Duisburg.
    Prašymas priimti prejudicinį sprendimą: Finanzgericht Düsseldorf - Vokietija.
    Bendrasis muitų tarifas - Tarifinė klasifikacija - 2519 90 10 subpozija - Lydyta magnezija, gauta lydant degtą magnezitą elektros lanko krosnyje - Lydyta magnezija.
    Byla C-445/04.

    Teismų praktikos rinkinys 2005 I-10721

    ECLI identifier: ECLI:EU:C:2005:754

    Byla C‑445/04

    Possehl Erzkontor GmbH

    prieš

    Hauptzollamt Duisburg

    (Finanzgericht Düsseldorf prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

    „Bendrasis muitų tarifas – Tarifinė klasifikacija – 2519 90 10 subpozija – Lydyta magnezija, gauta lydant degtą magnezitą elektros lanko krosnyje – Lydyta magnezija“

    2005 m. gruodžio 8 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas  I‑0000

    Sprendimo santrauka

    Bendrasis muitų tarifas – Tarifinės pozicijos – Lydyta magnezija – Klasifikavimas Kombinuotosios nomenklatūros 2 519 90 10 subpozicijoje

    Lydytą magneziją, kurią iš esmės sudaro magnio oksidas ir kuri gaminama dviem magnezito terminio apdirbimo etapais, t. y. deginant ir lydant, reikia priskirti Reglamento Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros, pakeistos Reglamentais Nr. 3115/94, Nr. 1359/95, Nr. 2448/95 ir Nr. 3009/95, 2519 90 10 subpozicijai.

    (žr. 22–23, 30 punktus ir rezoliucinę dalį)




    TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija)

    SPRENDIMAS

    2005 m. gruodžio 8 d.(*)

    „Bendrasis muitų tarifas – Tarifinė klasifikacija – 2519 90 10 subpozija – Lydyta magnezija, gauta lydant degtą magnezitą elektros lanko krosnyje – Lydyta magnezija“

    Byloje C‑445/04

    dėl Finanzgericht Düsseldorf (Vokietija) 2004 m. spalio 13 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2004 m. spalio 21 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

     Possehl Erzkontor GmbH

    prieš

    Hauptzollamt Duisburg,

    TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

    kurį sudaro K. Lenaerts, einantis ketvirtosios kolegijos pirmininko pareigas, teisėjai M. Ilešič (pranešėjas) ir E. Levits,

    generalinis advokatas A. Tizzano,

    posėdžio sekretorius H. von Holstein, kanclerio pavaduotojas,

    atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2005 m. rugsėjo 14 d. posėdžiui,

    išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

    –       Possehl Erzkontor GmbH, atstovaujamos advokato H. Bleier,

    –       Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos B. Schima,

    atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be jo išvados,

    priima šį

    Sprendimą

    1       Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1) I priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros, pakeistos 1994 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentu Nr. 3115/94 (OL L 345, p. 1), 1995 m. birželio 13 d. Komisijos reglamentu Nr. 1359/95 (OL L 142, p. 1), 1995 m. spalio 10 d. Komisijos reglamentu Nr. 2448/95 (OL L 259, p. 1) ir 1995 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentu Nr. 3009/95 (OL L 319, p. 1) (toliau – KN), 2519 90 10 subpozicijos išaiškinimo.

    2       Šis prašymas pateiktas byloje tarp bendrovės Possehl Erzkontor GmbH (toliau – Possehl) ir Hauptzollamt Duisburg (Duisburgo muitinės įstaiga) dėl lydytos magnezijos (MgO) tarifinio klasifikavimo.

     Teisinis pagrindas

    3       Reglamentu Nr. 2658/87 nustatyta KN yra pagrįsta suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema (toliau – SS), paruošta Muitinių bendradarbiavimo tarybos, tapusios Pasauline muitinių organizacija, ir numatyta Tarptautinėje konvencijoje, sudarytoje 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje ir patvirtintoje Bendrijos vardu 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu 87/369/EEB (OL L 198, p. 1). Ji perėmė SS iš šešių skaitmenų sudarytas pozicijas ir subpozicijas, išskyrus KN būdingus poskyrius sudarančius septintą ir aštuntą skaitmenis.

    4       KN II dalies V skyriaus 25 skirsnio 2519 pozicija vadinasi: „Gamtinis magnio karbonatas (magnezitas); lydyta magnezija; perdegta (sukepinta) magnezija su nedideliais kiekiais kitų oksidų, pridėtų prieš sukepinimą, arba be jų; kiti magnio oksidai, gryni arba negryni“.

    5       Šioje pozicijoje esanti 2519 90 subpozicija vadinasi: „Kiti“. Šią poziciją, be kitų, sudaro 2519 90 10 ir 2519 90 90 subpozicijos, pavadintos atitinkamai: „Magnio oksidas, išskyrus degtą gamtinį magnio karbonatą“ ir „Kiti“.

    6       1994 m. gruodžio 5 d. KN aiškinamosios pastabos (OL C 342, p. 1) dėl 2519 90 10 subpozicijos patikslina:

    „Šioje subpozicijoje klasifikuojamas:

    <…>

    2.      Magnio oksidas, gautas lydant elektros lanko krosnyje (lydyta magnezija); dažniausiai tai bespalvis produktas, grynesnis už gautąjį degant magnezitą, bet jo grynumas paprastai ne didesnis kaip 97 %;

    <…>“ (Neoficialus vertimas)

    7       Bendrosios KN aiškinimo taisyklės, pateiktos KN I dalies I antraštinės dalies A skyriuje (toliau – bendrosios taisyklės) nustato:

    „Klasifikuojant prekes pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą, turi būti vadovaujamasi šiomis taisyklėmis:

    1.      Skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; juridiniais tikslais prekių klasifikacija turi būti nustatoma pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis.

    2.      <...>

    b)       Bet kuri pozicijos pavadinime esanti nuoroda į kokią nors medžiagą turi būti taip pat laikoma nuoroda į šios medžiagos mišinius ir kombinacijas (derinius) su kitomis medžiagomis. Bet kuri nuoroda į prekes iš tam tikros medžiagos turi būti taip pat laikoma nuoroda į tokias prekes, visiškai ar iš dalies pagamintas iš šios medžiagos. Prekės, sudarytos iš daugiau kaip vienos medžiagos, turi būti klasifikuojamos vadovaujantis 3 taisyklės nuostatomis.

    3.      Jeigu, pritaikius 2 taisyklės b punktą arba dėl kokių nors kitų priežasčių, prekę galima pasirinktinai klasifikuoti dviejose arba daugiau pozicijų, ji turi būti klasifikuojama taip:

    a)      pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, lyginant su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau. Tačiau, jeigu kiekvienoje iš dviejų arba daugiau pozicijų yra nurodyta tiktai dalis medžiagų, sudarančių mišrias arba sudėtines prekes, taip pat jeigu nurodyta tiktai dalis dirbinių, supakuotų į mažmeninei prekybai skirtą rinkinį, tokios pozicijos atitikimo tokioms prekėms požiūriu turi būti vertinamos kaip lygiavertės, net jeigu vienoje iš jų prekės aprašytos išsamiau arba tiksliau;

    b)      mišiniai, kombinuotos prekės, sudarytos iš įvairių medžiagų arba surinktos iš įvairių dalių, taip pat prekės, supakuotos į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius, kurios negali būti klasifikuojamos taikant 3 taisyklės a punktą, turi būti klasifikuojamos taip, tarsi jos būtų sudarytos tik iš medžiagų arba sudėtinių dalių, kurios nulemia esminius prekių požymius, jeigu tokį kriterijų galima taikyti;

    c)      prekės, kurios negali būti klasifikuojamos taikant 3 taisyklės a punktą arba 3 taisyklės b punktą, turi būti klasifikuojamos pozicijoje, kuri lygiaverčių pozicijų numeracijos požiūriu yra paskutinė.“

     Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

    8       Lydyta magnezija – tai produktas, naudojamas gaminti ugniai atsparioms medžiagoms. Pagrindinėje byloje nurodyta lydyta magnezija prieš importuojant ją į Europos Sąjungą buvo gauta iš Australijos gamtinio magnezito. Jos gamybos būdą sudaro du privalomi terminio apdirbimo etapai. Pirmajame etape gamtinis magnezitas išdegamas krosnyse, esant aukštai, iki 1000 ºC temperatūrai, antrajame – gautas magnio oksidas lydomas elektros lanko krosnyse aukštesnėje kaip 2800 ºC temperatūroje.

    9       Nuo 1990 metų Possehl, nurodydama 2519 90 90 subpoziciją, kuri nebuvo ginčijama, yra pranešusi Hauptzollamt Emmerich, kurios funkcijos po to buvo perduotos Hauptzollamt Duisburg, apie daug lydytos magnezijos įvežimų į Europos Sąjungą per Roterdamą (Nyderlandai) ir Antverpeną (Belgija). Šiai subpozicijai muito mokestis netaikomas.

    10     1992 m.etais Possehl paprašė Oberfinanzdirektion Frankfurt am Main – Zolltechnische Prüfungs- und Lehranstalt šio importuojamo produkto privalomosios tarifinės informacijos. Remiantis pateikta privalomąja tarifine informacija, šis produktas turėjo būti klasifikuojamas 2519 90 10 subpozicijoje, kuriai taikomas muito mokestis.

    11     Possehl nenaudojo šios privalomos tarifinės informacijos.

    12     1997 metais Hauptzollamt für Prüfungen Kiel atliko bendrovės nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 31 d. atlikto importo patikrinimą. Hauptzollamt nustatė, kad importuota lydyta magnezija turėjo būti klasifikuojama ne 2519 90 90, o 2519 90 10 subpozicijoje.

    13     Padariusi tokią išvadą, Hauptzollamt Emmerich 1998 metais pranešimu apie mokesčių patikslinimą pareikalavo, kad Possehl sumokėtų 383 833,30 DEM. Po to šis pranešimas buvo pakeistas dviem vėlesniais pranešimais, sumažinat mokėtiną sumą 28 631,28 DEM.

    14     Possehl prieštaravimą, kad minėtas importuotas produktas turėjo būti klasifikuojamas 2519 90 90 subpozicijoje, Hauptzollamt Emmerich atmetė, iš esmės motyvuodama tuo, kad šį klasifikavimą lėmė gamybos būdas, kurį sudaro deginimas, paskui – lydymas elektros lanko krosnyse 2800–3000 ºC temperatūroje.

    15     Possehl pateikė ieškinį Finanzgericht Düsseldorf, kuris nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicini klausimą:

    „Ar nutartyje aprašytos rūšies lydyta magnezija, gauta kaustiniu būdu deginant iškastą gamtinį magnetitą ir antrajame apdirbimo etape lydant jį elektros lanko krosnyje, klasifikuojama KN I priedo 2519 90 10 subpozicijoje?“

     Dėl prejudicinio klausimo

     Teisingumo Teismui pateiktos pastabos

    16     Possehl tvirtina, kad lydyta magnezija turi būti klasifikuojama 2519 90 90 subpozicijoje, kadangi šį produktą reikia termiškai apdirbti. Taigi lydyta magnezija negali būti laikoma sintetiniu produktu. Dėl termino „degtas“ vartojimo 2519 90 10 subpozicijoje Possehl mano, jog būtina atsižvelgti į tai, kad apdirbimas atliekamas elektros lanko krosnyje, nesvarbu, kokioje temperatūroje ir kiek kartų šis produktas yra degtas. Be to, Possehl mano, jog visų muitų tarifo pakeitimų istorinė analizė rodo, kad daug metų šis produktas buvo atleistas nuo muito mokėjimo ir kad taip turėtų ir likti, atsižvelgiant į Europos bendrijai iš tarptautinės teisės kylančias pareigas. Galiausiai Possehl tvirtina, kad lydyta magnezija, galinti būti septynių skirtingų spalvų, negali būti laikoma sintetiniu produktu.

    17     Tačiau, Europos Bendrijų Komisijos nuomone, šis produktas turi būti klasifikuojamas 2519 90 10 subpozicijoje. Ji pastebi, kad SS aiškinamosiose pastabose skiriamos įvairios magnio oksido rūšys, kas leidžia manyti, kad šių produkto rūšių klasifikavimas skirtingose KN subpozicijose visai suderinamas su SS. 1999 metais padaryti KN pakeitimai, apskritai netaikomi pagrindinės bylos faktams, patvirtina nuomonę, kad 2519 90 10 subpozicija apima aukštoje temperatūroje pagamintą ir po to dviejuose privalomuose etapuose termiškai apdirbtą lydytą magneziją. Galiausiai Komisija teigia, kad lydytos magnezijos aprašymas sprendime dėl prašymo priimti prejudicini sprendimą yra lemiamas šio produkto tarifinės klasifikacijos faktorius.

     Teisingumo Teismo atsakymas

    18     Visų pirma reikia pažymėti, kad lydyta magnezija priklauso 2519 pozicijai bei 2519 90 subpozicijai ir kad ji nėra aiškiai nurodyta KN aštuonių skaitmenų subpozicijoje.

    19     Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad, siekiant garantuoti teisinį saugumą ir lengvesnę kontrolę, prekių tarifinį klasifikavimą nulemiantis kriterijus turi būti bendrai nustatytas, atsižvelgiant į jų požymius ir objektyvias savybes, išvardytas KN pozicijos ir skyriaus ar skirsnio pastabų formuluotėse (2004 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo DFDS, C‑396/02, Rink. p. I‑8439, 27 punktas ir 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Intermodal Transports, C‑495/03, Rink. p. I‑0000, 47 punktas).

    20     KN ir SS aiškinamosios pastabos yra svarbios aiškinant atskiras tarifines pozicijas, tačiau jos nėra teisiškai privalomos. Todėl minėtų aiškinamųjų pastabų turinys turi atitikti KN nuostatas ir negali keisti jų apimties (nurodyto sprendimo Intermodal Transports 48 punktas).

    21     Be to, pagal Bendrąsias taisykles pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, palyginti su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau. Šiuo atveju reikia pažymėti, kad 2519 90 10 subpozicija, kiek ji susijusi su lydytos magnezijos požymiais ir objektyviomis savybėmis, bei ypač dėl to, kad aiškiai nurodo „magnio oksidą“, yra tikslesnė negu 2519 90 90 subpozicija.

    22     Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs nacionalinis teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į grynumo procentą lydyta magnezija gali būti septynių skirtingų spalvų, kurios 95,94–97,95 % sudėties ir vidutiniškai 97,38 % svorio sudaro magnio oksidas. Todėl reikia konstatuoti, kad lydytą magneziją iš esmės sudaro magnio oksidas.

    23     Šiame kontekste reikia pažymėti, kad Bendrijos įstatymų leidėjas, vartodamas sąvoką „išskyrus degtą magnio karbonatą (magnezitą)“, siekė išskirti magnio oksidą, gautą pirmajame terminio apdirbimo etape. Tačiau po šio pirmojo etapo magnio karbonatas (magnezitas) gali priklausyti 2519 90 90 subpozicijai, o magnio oksidas negali, kadangi šis produktas antrajame terminio apdirbimo etape deginamas elektros lanko krosnyse didesnėje negu 2800 ºC temperatūroje. Taigi lydytai magnezijai pagaminti reikia būtent dviejų magnezito terminio apdirbimo etapų, t. y. deginimo ir lydymo.

    24     Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs nacionalinis teismas teigia, kad techniškai neįmanoma pagaminti lydytos magnezijos tiesiogiai degant gamtinį magnio karbonatą (magnezitą).

    25     Iš to išplaukia, kad KN 2519 90 10 subpozicija apima pagrindinėje byloje nagrinėjamą lydytą magneziją.

    26     Be to, šį išaiškinimą numanomai patvirtina KN 2519 90 10 subpozicijos aiškinamosios pastabos, kuriose nurodomas „produktas, grynesnis už gautąjį degant magnezitą“.

    27     Tokio aiškinimo reikėtų laikytis dar ir dėl to, kad pagal Bendrąsias taisykles kombinuotų prekių atveju reikia remtis medžiaga, kuri nulemia esminius jų požymius. Nors lydytos magnezijos nedidelė dalis yra sukepinta, tai negali būti šio produkto tarifinę klasifikaciją nulemiantis faktorius, nes, kaip buvo priminta šio sprendimo 22 punkte, šį produktą iš esmės sudaro magnio oksidas, ir dėl to jis turi būti laikomas magnio oksidu. Tokią pat išvadą galima būtų padaryti ir iš Possehl argumento, kad KN aiškinamosiose pastabose, vartojant sąvoką „dažniausiai bespalvis“, turima omenyje tik sintetiniu arba cheminiu būdu gaminama lydyta magnezija.

    28     Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad 2519 pozicijos tekste, t. y. „Gamtinis magnio karbonatas (magnezitas); lydyta magnezija; perdegta (sukepinta) magnezija su nedideliais kiekiais kitų oksidų, pridėtų prieš sukepinimą, arba be jų; kiti magnio oksidai, gryni arba negryni“, iš principo pabrėžiamas skirtumas tarp gamtinio magnio karbonato (magnezito) ir įvairių magnio oksido rūšių. Tačiau reikia pažymėti, kad šiame tekste, kuriame pateikiamas nebaigtinis magnio oksidų rūšių sąrašas, nedaromas pagal svarbą skirtumas tarp sintetinio ar cheminio bei terminio apdirbimo. Be to, nei KN 2519 90 10 pozicijos, nei šioje byloje taikomų KN aiškinamųjų pastabų tekstas nenurodo, kas – sintetinė arba cheminė gamyba, ar terminis apdirbimas yra prekės klasifikavimą minėtoje subpozicijoje nulemiantis faktorius.

    29     Konstatuotina, kad Bendrijos įstatymų leidėjas ketino apibrėžti 2519 90 10 subpoziciją, remdamasis ne su gamyba susijusiais kriterijais, nesvarbu, ar prekė pagaminta sintetiniu arba cheminiu būdu ar apdirbant termiškai.

    30     Atsižvelgiant į šiuos svarstymus, į pateiktą klausimą reikia atsakyti taip: pagrindinėje byloje minima lydyta magnezija priskirtina KN 2519 90 10 subpozicijai.

     Dėl bylinėjimosi išlaidų

    31     Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje, išlaidų klausimą turi spręsti prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikęs teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

    Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

    Pagrindinėje byloje minimą lydytą magneziją reikia priskirti 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros, pakeistos 1994 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentu Nr. 3115/94, 1995 m. birželio 13 d. Komisijos reglamentu Nr. 1359/95, 1995 m. spalio 10 d. Komisijos reglamentu Nr. 2448/95 ir 1995 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentu Nr. 3009/95, 2519 90 10 subpozicijai.

    Parašai.


    * Proceso kalba: vokiečių.

    Top