Byla C‑353/04

Nowaco Germany GmbH

prieš

Hauptzollamt Hamburg-Jonas

(Bundesfinanzhof prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Reglamentai (EEB) Nr. 1538/91 ir Nr. 3665/87 – Bendrijos muitinės kodeksas – Eksporto grąžinamosios išmokos – Skyrimo sąlygos – Gera ir tinkama prekinė kokybė – Muitinės procedūra – Eksporto deklaracija – Fizinis patikrinimas – Mėginys – Leidžiamas defektinių vienetų skaičius – Vienoda kokybė – Eksportuotojo ir muitinės įstaigos teisės bei pareigos – Naminių paukščių mėsa“

Sprendimo santrauka

1.        Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Eksporto grąžinamosios išmokos – Skyrimo sąlygos

(Komisijos reglamento Nr. 3665/87 13 straipsnis ir Komisijos reglamento Nr. 1538/91 6 ir 7 straipsniai)

2.        Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Eksporto grąžinamosios išmokos – Skyrimo sąlygos

(Tarybos reglamentas Nr. 386/90 ir Tarybos reglamento Nr. 2913/92 1 ir 70 straipsniai; Komisijos reglamentai Nr. 1538/91 ir 2221/95)

3.        Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Eksporto grąžinamosios išmokos – Skyrimo sąlygos

(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 70 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa; Komisijos reglamento Nr. 1538/91 7 straipsnio 3–5 dalys)

4.        Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Eksporto grąžinamosios išmokos – Skyrimo sąlygos

(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 70 straipsnis)

1.        Prekės, už kurią prašoma eksporto grąžinamosios išmokos, „geros ir tinkamos prekinės kokybės“ nustatymui taikomos Reglamento Nr. 1538/91, nustatančio išsamias Reglamento Nr. 1906/90 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų įgyvendinimo taisykles, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1000/96, nuostatos, įtvirtinančios minimalius kokybės standartus ir nuokrypio ribas, ypač jo 6 bei 7 straipsniai.

(žr. 39 punktą, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.        Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 82/97, 70 straipsnis, susijęs su daliniu deklaracijoje nurodytų prekių patikrinimu, taikomas su sąlyga, kad buvo tinkamai atliktas jame numatytas patikrinimas nustatant, ar prekė, už kurią prašoma eksporto grąžinamosios išmokos, yra „geros ir tinkamos prekinės kokybės“.

Šis straipsnis iš tiesų yra viena iš bendrųjų muitinės nuostatų, nepažeidžiant specialiųjų nuostatų taikoma visoms prekių, už kurias prašoma grąžinamųjų eksporto išmokų, eksporto deklaracijoms. Tačiau nėra jokios specialiosios nuostatos, taikytinos žemės ūkio produktų, už kuriuos numatytos eksporto grąžinamosios išmokos, patikrinimams, kuri panaikintų Muitinės kodekso 70 straipsnio taikymą.

(žr. 47–53 punktus, rezoliucinės dalies 2 punkto a papunktį)

3.        Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 82/97, 70 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje numatyta vienodos kokybės prezumpcija netaikoma, jei paimto mėginio dydis yra nepakankamas atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1538/91, nustatančio išsamias Reglamento Nr. 1906/90 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų įgyvendinimo taisykles, 7 straipsnį.

Muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa faktiškai yra bendroji nuostata, numatanti, kad jeigu tikrinama tik dalis toje pačioje deklaracijoje nurodytų prekių, šio tikrinimo rezultatai taikomi visoms šioje deklaracijoje išvardytoms prekėms. Tačiau ši vienodos kokybės prezumpcija taikoma ne tik muitinės teisės aktų pagrindu atliktiems patikrinimams, bet ir patikrinimams, atliktiems vadovaujantis teisės aktais, numatančiais eksporto grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus sistemą ir prekybos paukštiena standartus. Reglamento Nr. 1538/91 7 straipsnio 3–5 dalys nustato leidžiamą defektinių vienetų skaičių atsižvelgiant į siuntos ir mėginio dydį. Jei nebuvo paimtas minimalus mėginių skaičius, neįmanoma patikrinti, ar laikomasi leidžiamos nuokrypio ribos.

(žr. 55–57, 59 punktus, rezoliucinės dalies 2 punkto b papunktį)

4.        Tuo atveju, kai keli mėginiai paimami iš siuntų, už kurias pateikta viena bendra deklaracija, ir dalies mėginių patikrinimas patvirtina gerą ir tinkamą prekinę kokybę, o kitos mėginių dalies patikrinimas parodo tokios kokybės nebuvimą, nacionalinės administracinės ir teisminės įstaigos turi nustatyti faktines aplinkybes atsižvelgdamos į visus įrodymus. Šie įrodymai gali būti ne tik turimi mėginiai, bet ir kita informacija, pirmiausia fizinį patikrinimą atlikusio kompetentingo muitinės pareigūno pagal Bendrijos teisės aktus parengtos ataskaitos. Jei faktinių aplinkybių negalima nustatyti taip, kad jų pakaktų nuspręsti dėl teisės į grąžinamąją išmoką įgijimo, nacionalinis teismas turi įvertinti eksportuotojo ir muitinės įstaigos elgesį ir nustatyti, kiek kiekvienas iš jų pasinaudojo savo teisėmis ir įvykdė įsipareigojimus, bei padaryti atitinkamas išvadas dėl teisės į eksporto grąžinamąją išmoką.

(žr. 24, 68 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija)

SPRENDIMAS

2006 m. rugsėjo 7 d.(*)

„Reglamentai (EEB) Nr. 1538/91 ir Nr. 3665/87 – Bendrijos muitinės kodeksas – Eksporto grąžinamosios išmokos – Skyrimo sąlygos – Gera ir tinkama prekinė kokybė – Muitinės procedūra – Eksporto deklaracija – Fizinis patikrinimas – Mėginys – Leidžiamas defektinių vienetų skaičius – Vienoda kokybė – Eksportuotojo ir muitinės įstaigos teisės bei pareigos – Naminių paukščių mėsa“

Byloje C‑353/04,

dėl Bundesfinanzhof (Vokietija) 2004 m. liepos 22 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2004 m. rugpjūčio 16 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Nowaco Germany GmbH

prieš

Hauptzollamt Hamburg-Jonas,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. Jann, teisėjai J. N. Cunha Rodrigues, E. Juhász (pranešėjas), M. Ilešič ir E. Levits,

generalinis advokatas P. Léger,

posėdžio sekretorius B. Fülöp, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2005 m. spalio 20 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Nowaco Germany GmbH, atstovaujamos Rechtsanwälte C. Bittner ir U. Schrömbges,

–        Hauptzollamt Hamburg-Jonas, atstovaujamos S. Plenter,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos J. Schieferer ir F. Erlbacher,

susipažinęs su 2006 m. vasario 23 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1), iš dalies pakeisto 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 82/97 (OL L 17, 1997, p. 1, toliau – Muitinės kodeksas), bei 1991 m. birželio 5 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1538/91, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1906/90 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų įgyvendinimo taisykles (OL L 143, p. 11), iš dalies pakeisto 1996 m. birželio 4 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1000/96 (OL L 134, p. 9, toliau – Reglamentas Nr. 1538/91), nuostatų išaiškinimo.

2        Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Nowaco Germany GmbH (toliau – Nowaco) ir Hambourg-Jonas pagrindinės muitinės įstaigos (Hauptzollamt Hamburg-Jonas, toliau – Hauptzollamt) dėl eksporto grąžinamųjų išmokų ir jų sumų.

 Bendrijos teisinis pagrindas

3        1987 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3665/87, nustatančio išsamias bendrąsias grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus sistemos taikymo taisykles (OL L 351, p. 1), devintoje konstatuojamoje dalyje nustatyta:

„Produktai turi būti tokios kokybės, kad juos būtų galima pateikti į rinką įprastinėmis sąlygomis.“

4        Šio reglamento 3 straipsnio 4–6 dalyse nurodyta:

„4.      Eksportuojamo produkto kiekis, rūšis ir savybės nustatomos eksporto dieną.

5.      Dokumente, kuris naudojamas eksportuojant produktus ar prekes, turi būti nurodyta visa informacija, reikalinga grąžinamajai išmokai apskaičiuoti, būtent:

a)      produktų aprašymas pagal grąžinamosioms eksporto išmokoms taikomą nomenklatūrą;

b)      šių produktų grynoji masė arba atitinkamais atvejais kiekis, išreikštas matavimo vienetais, kurie bus naudojami apskaičiuojant grąžinamąją išmoką;

c)      tiek, kiek būtina apskaičiuojant grąžinamąją išmoką, atitinkamų produktų sudėtis arba nuoroda į ją.

Jei šioje dalyje minimas dokumentas yra eksporto deklaracija, tokiame dokumente taip pat turi būti pateikiama pirmiau išvardyta informacija ir žyma „grąžinamosios išmokos kodas“.

6.      Nuo eksporto deklaracijos priėmimo arba šių veiksmų atlikimo produktai tampa muitinės prižiūrimi iki kol jie išvežami iš Bendrijos muitų teritorijos.“

5        Šio reglamento 13 straipsnyje nustatyta, kad „grąžinamoji išmoka neskiriama už produktus, kurie nėra geros ir tinkamos prekinės kokybės, ir, jei šie produktai skirti žmonių maistui, jų visiškai negalima vartoti pagal šią paskirtį arba galimybė tai daryti yra gerokai sumažėjusi dėl jų savybių ar būsenos“.

6        Muitinės kodekso 1 straipsnis suformuluotas taip:

„Muitinės veiklos taisykles sudaro šis Kodeksas ir Bendrijos arba nacionaliniu lygiu priimtos jo įgyvendinimo nuostatos. Nepažeidžiant specialiųjų kitų sričių taisyklių, šis Kodeksas taikomas:

–        prekybai tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių,

<…>“

7        Pagal Muitinės kodekso 4 straipsnio 16 dalies h punktą eksportas yra muitinės procedūra.

8        Šio kodekso 69 straipsnyje nurodyta:

„1.      Deklarantas arba, jo atsakomybe, kitas asmuo turi nugabenti prekes į jų tikrinimo ir pavyzdžių ėmimo vietas, taip pat reikiamu būdu paruošti jas tokiam tikrinimui arba pavyzdžių ėmimui. Dėl to atsiradusias išlaidas padengia deklarantas.

2.      Deklarantas turi teisę dalyvauti tikrinant prekes ir imant pavyzdžius. Muitinė, manydama, kad tai būtina, turi teisę reikalauti, kad deklarantas arba jo atstovas dalyvautų tikrinant prekes arba imant pavyzdžius ir suteiktų muitinei pagalbą, kurios reikia tokiam tikrinimui arba pavyzdžių ėmimui palengvinti.

3.      Jeigu pavyzdžiai imami laikantis galiojančių nuostatų, muitinė neprivalo už juos sumokėti arba kitaip kompensuoti jų paėmimo, tačiau apmoka pavyzdžių analizės arba tikrinimo išlaidas.“

9        Muitinės kodekso 70 straipsnyje nustatyta:

„1.      Jeigu tikrinama tik dalis deklaracijoje nurodytų prekių, dalinio tikrinimo rezultatai taikomi visoms toje deklaracijoje išvardytoms prekėms.

Tačiau deklarantas turi teisę reikalauti toliau tikrinti prekes, jeigu jis mano, kad dalinio tikrinimo rezultatai netaikytini likusiai deklaruotų prekių daliai.

2.      Taikant 1 dalį, kai deklaracijos blanke nurodytos dviejų arba daugiau rūšių prekės, su kiekviena rūšimi susiję duomenys laikomi sudarančiais atskirą deklaraciją.“

10      Muitinės kodekso 71 straipsnis suformuluotas taip:

„1.      Deklaracijos tikrinimo rezultatais remiamasi taikant nuostatas, reglamentuojančias prekėms įformintos muitinės procedūros atlikimo tvarką.

2.      Jeigu deklaracija nebuvo patikrinta, 1 dalyje nurodytos nuostatos taikomos remiantis deklaracijoje pateiktais duomenimis.“

11      1996 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Reglamento Nr. 2913/92 įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, p. 1, toliau – Muitinės kodeksą įgyvendinantis reglamentas), 247 straipsnyje nustatyta:

„1.      Muitinė, patikrinusi deklaracijas ir kartu su jomis pateiktus dokumentus arba prekes, privalo nurodyti kiekvieno tokio tikrinimo pobūdį ir rezultatus bent jau savo muitinės pasiliekamame deklaracijos egzemplioriuje arba prie jo pridėtame dokumente. Jeigu atliekamas dalies prekių fizinis tikrinimas, taip pat turi būti nurodomi duomenys apie fiziškai patikrintą prekių siuntą.

Atitinkamais atvejais muitinė deklaracijoje taip pat turi nurodyti, kad deklarantas arba jo atstovas nedalyvavo.

2.      Jeigu deklaracijos ir kartu su ja pateiktų dokumentų arba prekių tikrinimo rezultatai neatitinka deklaracijoje pateiktų duomenų, muitinė privalo nurodyti bent jau muitinės pasiliekamame deklaracijos egzemplioriuje arba prie jo pridėtame dokumente duomenis, kuriais remiantis turi būti taikomi už prekes nustatyti privalomieji mokėjimai ir atitinkamais atvejais apskaičiuojamos grąžinamosios išmokos ar kitos eksporto atvejais grąžinamos pinigų sumos, taip pat taikomos kitos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios muitinės procedūros, kuriai įforminti pateiktos prekės, atlikimo tvarką.

3.      Registruojant muitinio tikrinimo rezultatus atitinkamais atvejais turi būti nurodoma, kokių identifikavimo priemonių imtasi.

Taip pat turi būti nurodoma data ir duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti tikrinimą atlikusio pareigūno tapatybę.

4.      Jeigu muitinė netikrina nei deklaracijos, nei prekių, ji neprivalo to įrašyti deklaracijoje arba prie jos pridėtame dokumente, nurodytame šio straipsnio 1 dalyje.“

12      Pagal 1990 m. vasario 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 386/90 dėl monitoringo, atliekamo eksportuojant žemės ūkio produktus, už kuriuos skiriamos grąžinamosios išmokos arba kitos sumos (OL L 42, p. 6), iš dalies pakeisto 1994 m. sausio 24 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 163/94 (OL L 24, p. 2, toliau – Reglamentas Nr. 386/90), 2 ir 3 straipsnius, užbaigus eksporto muitinės formalumus ir prieš suteikiant leidimą eksportuoti atitinkamas prekes, remdamosi eksporto deklaraciją patvirtinančiais dokumentais, valstybės narės atlieka fizinį prekių patikrinimą ir išsamiai patikrina apmokėjimo paraiškos bylos dokumentus. Pagal šį reglamentą, nepažeidžiant išsamesnius patikrinimus nustatančių konkrečių nuostatų, fiziniai patikrinimai turi būti atliekami vietoje, dažnai ir be išankstinio įspėjimo. Bet kokiu atveju turi būti patikrinta ne mažiau kaip 5 % reprezentatyviai parinktų eksporto deklaracijų, už kurias pateikiamos paraiškos skirti eksporto grąžinamąsias išmokas. Specialios nuostatos nustato šios 5 % normos laikymosi tvarką.

13      1995 m. rugsėjo 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2221/95, nustatančio išsamias Reglamento Nr. 386/90 taikymo taisykles (OL L 224, p. 13), aštuntoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„kadangi <…> Bendrijos muitinės kodeksas <...> (taikomas) visiems pramonės arba žemės ūkio produktams, žemės ūkio produktų, kuriems taikomos eksporto grąžinamosios išmokos, atveju gali reikėti nustatyti specialias nuostatas.“

14      Šio reglamento 5 straipsnyje nustatyta:

„1.      Reglamento (EEB) Nr. 386/90 2 straipsnio a punkte nurodytas „fizinis patikrinimas“ – tai patikrinimas, ar eksporto deklaracijos, įskaitant prie jos pridėtus patvirtinamuosius dokumentus, duomenys atitinka prekių kiekį, pobūdį ir charakteristikas.

<…>

Eksporto muitinės įstaiga užtikrina, kad būtų laikomasi Reglamento (EEB) Nr. 3665/87 13 straipsnio.

<…>

4.      Kai grąžinamosios išmokos norma priklauso nuo konkretaus komponento, eksporto muitinės įstaiga atlikdama fizinį patikrinimą paima tipinius mėginius, kad kompetentinga laboratorija ištirtų jų sudėtį.“

15      To paties reglamento 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.      Visos eksporto muitinės įstaigos imasi būtinų priemonių, kad bet kuriuo metu būtų galima atlikti nustatytos 5 % patikrinimų normos laikymosi patikrą.

Kiekviename sektoriuje tos priemonės turi parodyti:

–        eksporto deklaracijų, į kurias buvo atsižvelgta atliekant fizinius patikrinimus, skaičių

ir

–        atliktų fizinių patikrinimų skaičių.

2.      Kompetentingas muitinės pareigūnas turi parengti išsamią kiekvieno atlikto fizinio patikrinimo ataskaitą.

Patikrinimo ataskaitose nurodoma jų atlikimo data ir kompetentingo pareigūno pavardė. Informacijos pasitikslinimo tikslais eksporto metams pasibaigus šios ataskaitos trejus metus turi būti laikomos eksporto muitinės įstaigoje ar kitoje įstaigoje.“

16      1990 m. birželio 26 d. Tarybos reglamento Nr. 1906/90 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų (OL L 173, p. 1) 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta:

„Šis reglamentas netaikomas:

–        paukštienai, skirtai eksportui iš Bendrijos,

–        <…>“

17      Reglamento Nr. 1538/91 6 straipsnyje nustatyta:

„1.      Kad naminių paukščių skerdenas ir jų gabalus, kuriems taikomas šis reglamentas, būtų galima priskirti A ir B klasėms, jie turi atitikti šiuos būtiniausius reikalavimus:

<…>

–                 būti be atvirų sulaužytų kaulų,

<…>“

18      Šio reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl 6 straipsnio nesilaikymo gali būti priimami tik visos siuntos, patikrintos pagal 7 straipsnio nuostatas, atžvilgiu. Vadovaujantis šio reglamento 7 straipsnio 3 dalimi, mėginys atsitiktinai parenkamas iš kiekvienos siuntos. Šioje dalyje pateikiamoje lentelėje nurodoma, kad mėginių skaičius yra 50, jei siuntos dydis yra nuo 501 iki 3 200 vienetų, ir 80, jei siunta yra didesnė nei 3 200 vienetų. Pagal 7 straipsnio 4 dalį, tikrinant A klasės paukštienos siuntą, leidžiamas defektinių vienetų minėtose siuntose skaičius atitinkamai yra 7 ir 10. Jei nustatyti 6 straipsnio 1 dalyje paminėti trūkumai, pavyzdžiui, „atviri sulaužyti kaulai“, leidžiamas defektinių vienetų skaičius mažinamas iki atitinkamai 3 ir 4. Vadovaujantis 7 straipsnio 5 dalimi, leidžiamas defektinių vienetų skaičius B klasės paukštienai yra dvigubinamas.

 Pagrindinės bylos aplinkybės ir prejudiciniai klausimai

19      1997 m. gruodžio mėn. ir 1998 m. vasario mėn. Nowaco deklaravo eksportui dvi šaldytų viščiukų, atitinkamai 2 647 ir 2 750 dėžių (iš viso 43 996 kilogramų), siuntas. Apžiūrint prekes Vokietijos muitinės įstaiga (Zollamt) paėmė mėginį ir atsarginį mėginį.

20      Iš 1997 m. paimtų dviejų mėginių buvo nustatyta, kad kai kurių viščiukų kojų kaulai buvo su atvirais lūžiais. 1998 m. vasario mėn. deklaruotos siuntos atveju tik pirmasis mėginys buvo su kairiojo sparnelio atvirais lūžiais, o atsarginis mėginys trūkumų neturėjo.

21      Todėl Hauptzollamt nustatė 0 DEM eksporto grąžinamąją išmoką už abi siuntas. Nowaco apskundus šį sprendimą Finanzgericht, šis nurodė Hauptzollamt skirti ieškovei pusę priklausančios eksporto grąžinamosios išmokos už 1998 m. vasario mėn. siuntą. Finanzgericht atmetė likusią ieškinio dalį nuspręsdamas, kad prekės nebuvo geros ir tinkamos prekinės kokybės, nes neatitiko Reglamente Nr. 1538/91 įtvirtintų prekybos paukštiena standartų, pagal kuriuos siekiant naminių paukščių skerdenas ir jų gabalus priskirti A ir B klasėms, jie turi būti bent jau be atvirų kaulų lūžių.

22      Finanzgericht nurodė, kad Hauptzollamt negalėjo atsisakyti suteikti eksporto grąžinamosios išmokos už visą 1998 m. vasario mėn. deklaruotą siuntą. Iš tikrųjų Muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalies prezumpcijos apimtis turėjo būti pakeista, nes 50 % ieškovės deklaruotų šios siuntos prekių buvo geros ir tinkamos prekinės kokybės.

23      Abi pagrindinės bylos šalys apskundė Finanzgericht sprendimą apeliacine tvarka Bundesfinanzhof. Nowaco teigia, kad ji turi teisę į visą eksporto grąžinamąją išmoką tiek už 1997 m. gruodžio mėn., tiek už 1998 m. vasario mėn. siuntas. Hauptzollamt mano, kad Finanzgericht turėjo nustatyti, jog išmokai tinka 48,1 % kiekio remiantis pirmojo ir atsarginio mėginių svorių santykiu.

24      Tokiomis aplinkybėmis Bundesfinanzhof nusprendė sustabdyti bylą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1)      Ar 1991 m. birželio 5 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 1538/91, nustatantis išsamias Reglamento (EEB) Nr. 1906/90 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų įgyvendinimo taisykles, gali būti taikomas nustatant, ar prekė, už kurią prašoma grąžinamosios eksporto išmokos, yra (geros ir) tinkamos prekinės kokybės?

2)      Jei atsakymas į pirmąjį klausimą yra teigiamas:

a)      Ar 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 70 straipsnis taikomas nustatant, ar prekė, už kurią prašoma eksporto grąžinamosios išmokos, yra (geros ir) tinkamos prekinės kokybės?

b)      Ar Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 70 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nustatyta vienodos kokybės prezumpcija taikoma ir tuo atveju, kai buvo patikrintas tik vienas prekių mėginys, o taikytinos Bendrijos teisės nuostatos leidžia tam tikrą defektinių prekių kiekį, ir dėl to reikalauja bei aiškiai nurodo fiziškai patikrinti tam tikrą minimalų kiekį prekių mėginių nustatant, ar neviršijama ši riba?

3)      Jei atsakymai į (antrojo klausimo a punktą) ir į antrojo klausimo b punktą yra teigiami:

Kokį poveikį turi minėta vienodos kokybės prezumpcija tuo atveju, kai keli mėginiai paimami iš siuntų, už kurias pateikta viena bendra deklaracija, ir dalies mėginių patikrinimas patvirtina (gerą ir) tinkamą prekinę kokybę, o kitos mėginių dalies patikrinimas parodo, kad prekės nėra (geros ir) tinkamos prekinės kokybės?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo klausimo

25      Sprendime pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą Bundesfinanzhof klausia dėl Reglamento Nr. 1538/91 taikymo siekiant nustatyti tokios prekės, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, „gerą ir tinkamą prekinę kokybę“, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1906/90 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą jo netaikymo taisyklę. Bet kuriuo atveju Bundesfinanzhof mano, kad taikant Reglamentą Nr. 1538/91 turi būti atsižvelgta ne tik į jo 6 straipsnį, bet ir į 7 straipsnį, nustatantį leidžiamą nuokrypio dydį. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar šis reglamentas, jei būtų taikomas, numatytų leidžiamą nuokrypį ir nefasuotoms prekėms.

26      Dėl Reglamento Nr. 1538/91 taikymo reikia priminti, kad jo tikslas – nustatyti Reglamento Nr. 1906/90, kurio 1 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, jog jis netaikomas eksportui iš Bendrijos skirtai paukštienai, įgyvendinimo taisykles. Tuo remdamasi Nowaco padarė išvadą, kad Reglamentais Nr. 1538/91 ir Nr. 1906/90 nustatyti prekybos standartai nereikalauja „geros ir tinkamos prekinės kokybės“.

27      Nagrinėdamas klausimą, susijusį su 1967 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentu Nr. 1041/67/EEB, nustatančiu išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo produktams, kuriems galioja vienodos kainos sistema, taisykles (OL 314, 1967, p. 9), Teisingumo Teismas nusprendė, kad „geros ir tinkamos prekinės kokybės“ reikalavimas yra bendra ir objektyvi eksporto grąžinamosios išmokos skyrimo sąlyga ir kad prekė, kurios negalima parduoti Bendrijos rinkoje „įprastinėmis sąlygomis“, neatitinka šių kokybės reikalavimų (žr. šiuo klausimu 1973 m. spalio 9 d. Sprendimo Muras, 12/73, Rink. p. 963, 12 punktą; 2005 m. gegužės 26 d. Sprendimo SEPA, C‑409/03, Rink. p. I-4321, 22 punktą ir 2005 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Fleisch‑Winter, C‑309/04, Rink. p. I-10349, 20 punktą).

28      Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, jog iš eksporto grąžinamąsias išmokas už žemės ūkio produktus reglamentuojančių teisės aktų aišku, kad prekės kokybė, leidžianti pateikti ją į rinką „įprastinėmis sąlygomis“, yra neatsiejamas sąvokos „gera ir tinkama prekinė kokybė“ elementas, nes visuose po Reglamento Nr. 1041/67 priimtuose šios srities reglamentuose buvo nurodomos tos pačios eksporto grąžinamųjų išmokų mokėjimo sąlygos – „gera ir tinkama prekinė kokybė“, ir kad prekės kokybė leistų ją parduoti esant „įprastinėms sąlygoms“. Be to, šis reikalavimas nurodytas Reglamento Nr. 3665/87 devintoje konstatuojamojoje dalyje (šiuo klausimu žr. minėtų sprendimų SEPA 23 ir 26 punktus bei Fleisch–Winter 21 punktą).

29      Nuo 1999 m. liepos 1 d. Reglamentą Nr. 3665/87 pakeitė 1999 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/1999, nustatantis bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles (OL L 102, p. 11), kurio 21 straipsnio 1 dalies pirmojoje ir antrojoje pastraipose numatyta, kad grąžinamoji išmoka neskiriama už produktus, kurie eksporto deklaracijos priėmimo dieną nėra „geros ir tinkamos prekinės kokybės“, ir kad produktai šią sąlygą tenkina, „jei juos galima įprastinėmis sąlygomis parduoti Bendrijos teritorijoje“. Teisingumo Teismas nusprendė, kad ši nuostata patvirtino egzistuojančią teisinę situaciją (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo SEPA 27 punktą).

30      Iš to išplaukia, kaip išvados 32 ir 33 punktuose teisingai pabrėžė generalinis advokatas, kad Reglamento Nr. 3665/87 13 straipsnį reikia aiškinti taip: iš Bendrijos į trečiąsias šalis eksportuojamas produktas laikomas „geros ir tinkamos prekinės kokybės“ produktu ir todėl suteikia teisę į eksporto grąžinamąsias išmokas tik tuomet, jei jį galima parduoti Bendrijos teritorijoje „įprastinėmis sąlygomis“ ir jei jis atitinka kokybės standartus, taikomus parduodant ši produktą žmonėms vartoti Bendrijoje.

31      Pagal Reglamento Nr. 1538/91 6 straipsnį, kad būtų priskirtos A ar B kategorijai, ir dėl to tiktų parduoti žmonėms vartoti Bendrijoje, naminių paukščių skerdenos ir jų gabalai turi atitikti kai kuriuos kokybės reikalavimus ir, be kita ko, būti be atvirų kaulų lūžių. Pagal šio reglamento 7 straipsnį tokie lūžiai leidžiami, jei defektinių produktų skaičius neviršija tam tikros ribos, nustatytos atsižvelgiant į siuntos dydį. Tokiu atveju naminių paukščių mėsos siunta, kurioje yra prekių su atvirais kaulų lūžiais, kurių skaičius neviršija numatytos leidžiamo nuokrypio ribos, be apribojimų gali būti parduodama Bendrijoje.

32      Neabejotina, kad minėtos nuostatos, nustatančios minimalias sąlygas, kurias privalo atitikti naminių paukščių mėsa, kad ją galima būtų priskirti parduotinai Bendrijoje „įprastinėmis sąlygomis“, yra kokybės standartai, kuriuos ši mėsa turi atitikti, kad būtų nustatyta jos „gera ir tinkama prekinė kokybė“ Reglamento Nr. 3665/87 13 straipsnio prasme.

33      Taigi eksportuojamos naminių paukščių mėsos „gera ir tinkama prekinė kokybė“ turi būti įvertinta remiantis Bendrijos teisės aktais, tarp kurių yra ir Reglamento Nr. 1538/91 6 ir 7 straipsniai. Kita vertus, Nowaco subsidiariai prieina tokią pačią išvadą teigdama, kad kadangi įvykdyti B kategorijai numatyti prekybos standartai, naminių paukščių mėsa, už kurią prašoma eksporto grąžinamųjų išmokų, yra „geros ir tinkamos kokybės“ Reglamento Nr. 3665/87 13 straipsnio prasme.

34      Dėl Reglamento Nr. 1538/91 7 straipsnio reikia pabrėžti, kad jis papildo to paties reglamento 6 straipsnį ir kad tik šių dviejų straipsnių nuostatų pagrindu galima įvertinti, ar tokią naminių paukščių mėsos siuntą, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, atsižvelgiant į minėtose siuntose nustatytus skerdenų kaulų atvirus lūžius, galima parduoti Bendrijoje „įprastinėmis sąlygomis“.

35      Reglamento Nr. 1906/90 1 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka, kurioje nustatyta, kad reglamentas netaikomas paukštienai, skirtai eksportui iš Bendrijos, neprieštarauja šio sprendimo 33 punkto pirmame sakinyje pateikiamai išvadai. Ši nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į šio reglamento tikslą, kuris yra nustatyti prekybos Bendrijoje standartus. Be to, nei šis, nei jį įgyvendinantis reglamentas nenustato eksportui keliamų kriterijų. Net jei prekė neatitinka Reglamento Nr. 1538/91 6 ir 7 straipsnių kokybės standartų, t. y. prekybos Bendrijoje įprastinėmis sąlygomis kriterijų, ji iš principo gali būti eksportuojama.

36      Reglamento Nr. 1538/91 6 ir 7 straipsniuose numatyti standartai netaikomi pačioms eksporto operacijoms, t. y. Bendrijos ir trečiųjų šalių subjektų sudaromiems sandoriams. Jie naudojami tik nustatant teisę į Bendrijos teikiamą finansinę paramą. Šia prasme tai yra Bendrijos vidaus operacija, kuri vyksta tarp Bendrijos ūkio subjekto ir valstybės narės valdžios institucijų, nedalyvaujant trečiųjų šalių fiziniams ar juridiniams asmenims.

37      Išaiškinimas, leidžiantis subsidijuoti prekių, kurios neatitinka prekybai Bendrijos viduje keliamų sąlygų, eksportą, reikštų eksporto grąžinamųjų išmokų Bendrijos sistemos nesuderinamumą, kaip tai Teisingumo Teismas jau pripažino minėto sprendimo SEPA 31 punkte.

38      Be to, kaip savo rašytinių pastabų 23 punkte nurodo Europos Bendrijų Komisija, reikia patikslinti, kad Reglamento Nr. 1538/91 6 straipsnio 1 dalyje numatytos minimalios sąlygos (pavyzdžiui, be kita ko, pašalinio kvapo ir pastebimų kraujo dėmių nebuvimas) yra tiesiogiai su prekių kokybe susiję reikalavimai, o kitomis to paties reglamento nuostatomis, kurios nėra tiesiogiai susijusios su kokybe (pavyzdžiui, su pavadinimu ir ženklinimu etiketėmis susiję reikalavimai) ir kuriomis siekiama informuoti vartotoją bei ūkio subjektus, neturėtų būti remiamasi taikant Reglamento Nr. 3665/87 13 straipsnį.

39      Todėl į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad prekės, už kurią prašoma eksporto grąžinamosios išmokos, „geros ir tinkamos prekinės kokybės“ nustatymui taikomos Reglamento Nr. 1538/91 nuostatos, įtvirtinančios minimalius kokybės standartus ir leidžiamo nuokrypio ribas, ypač jo 6 bei 7 straipsniai.

40      Reikia papildyti, kad į kitą Bundesfinanzhof klausimą, t. y., ar minėtas reglamentas leidžia nuokrypį taikyti ir nefasuotoms prekėms, pateiktinas atsakymas neturi poveikio šio sprendimo 39 punkte pateiktam atsakymui.

41      Pirmiausia reikia pabrėžti, kad šis neaiškumas iš esmės kyla dėl įvairių Reglamento Nr. 1538/91 7 straipsnio kalbinių versijų skirtumų. Iš tiesų vokiškojoje šios nuostatos versijoje pateikiama sąvoka „Fertigpackung“ (fasuotė), prieštarauja kitoms šios nuostatos kalbinėms versijoms, įskaitant ispaniškąją (unidad), daniškąją (emne), graikiškąją (μονάδa), angliškąją (unit), prancūziškąją (unité), itališkąją (unità), olandiškąją (produkt), portugališkąją (unidade), suomiškąją (yksiköt) ir švediškąją (enhet). Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką tokiu atveju būtinybė Bendrijos teisę aiškinti vienodai neleidžia, kad nuostatos tekstas būtų nagrinėjamas atskirai nuo kitų, ir, kita vertus, reikalauja, kad jis būtų aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į kitas oficialiomis kalbomis suformuluotas versijas (šia prasme žr. 1979 m. liepos 12 d. Sprendimo Koschniske, 9/79, Rink. p. 2717, 6 punktą; 1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo EMU Tabac ir kt., C‑296/95, Rink. p. I‑1605, 36 punktą ir 2006 m. kovo 9 d. Sprendimo Zuid‑Hollandse Milieufederatieir Natuur en Milieu, C‑174/05, Rink. p. I‑0000, 20 punktą).

42      Kaip ir Reglamento Nr. 1538/91 skirtingų kalbinių versijų formuluočių palyginimas, šio reglamento struktūros ir istorijos analizė taip pat patvirtina, kad jo 7 straipsnio 3 dalies lentelėje reikia vartoti terminą „vienetas“. Primintina, kad Reglamento Nr. 1538/91 8 straipsnis skirtas fasuotėms, o šio reglamento 7 straipsnio vokiškojoje versijoje iki jo pakeitimo 1993 m. spalio 21 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2891/93 (OL L 263, p. 12) 1 straipsnio 4 dalimi fasuotės nebuvo minimos. Akivaizdu, kad šis pakeitimas buvo susijęs su leistino nuokrypio ribomis, o ne su atitinkamomis prekėmis.

43      Antra, net ir darant prielaidą, kad Reglamento Nr. 1538/91 7 straipsnyje vartotinas terminas „fasuotė“ vietoj „vienetas“, t. y. net priimant formuluotę, pagal kurią nuokrypio ribos nurodomos fasuotėms, reikia sutikti su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo ir generalinio advokato išvados 45 ir 46 punktuose pateiktąja analize, jog šios nuokrypio ribos turi būti analogiškai taikomos taip pat ir nefasuotoms prekėms. Iš tikrųjų, kadangi tokios nuokrypio ribos numatomos naminių paukščių mėsai, skirtai vartotojams, t. y. pirkėjams, kuriems labiausiai reikia apsaugos, atrodo logiška jas taikyti ir tuomet, kai ta pati mėsa parduodama tarpininkams.

 Dėl antrojo klausimo

 Dėl antrojo klausimo a punkto

44      Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Muitinės kodekso 1 straipsnio pirmą įtrauką jis taikomas prekybai tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių, nepažeidžiant specialiųjų kitų sričių taisyklių. Daugeliui su prekyba tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių susijusių sektorių ir veiklų šio kodekso bei jį įgyvendinančio reglamento nuostatos yra bendrieji teisės aktai.

45      Be to, pagal šio kodekso 4 straipsnio 16 punkte pateikiamą apibrėžimą „muitinės procedūra“ reiškia išleidimą į laisvą apyvartą, tranzitą, muitinį sandėliavimą, laikinąjį įvežimą perdirbti, muitinės prižiūrimą perdirbimą, laikinąjį įvežimą, laikinąjį išvežimą perdirbti ir eksportą. Taigi pastarasis, kaip teigia ir Komisija, yra muitinės procedūra.

46      Galiausiai Muitinės kodekso struktūros atžvilgiu reikia pabrėžti, kad 70 straipsnis yra IV antraštinės dalies (Muitinės sankcionuoti veiksmai) 2 skyriaus (Muitinės procedūros) 1 skirsnyje (Muitinės procedūros įforminimas), o kiekvienos muitinės procedūros taisyklės nustatomos kituose to paties skyriaus skirsniuose.

47      Iš to darytina išvada, kad 70 straipsnis yra viena iš bendrųjų muitinės nuostatų, nepažeidžiant specialiųjų nuostatų taikoma visoms prekių, už kurias prašoma grąžinamųjų eksporto išmokų, eksporto deklaracijoms.

48      Todėl reikia patikrinti, ar pagrindinėje byloje taikomuose specialiuose teisės aktuose yra tokių nuostatų.

49      Pirma, iš Reglamento Nr. 3665/87 nuostatų negalima daryti išvados, kad Muitinės kodekso 70 straipsnis neturėtų būti taikomas grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus sistemoje. Priešingai, iš šio reglamento 3 straipsnio 6 dalies, pagal kurią, priėmus eksporto deklaraciją arba atlikus bet kuriuos kitus tokią pačią teisinę galią turinčius veiksmus, produktai tampa muitinės prižiūrimi iki kol jie išvežami iš Bendrijos muitų teritorijos, matyti, kad šios Muitinės kodekso nuostatos taikomos.

50      Antra, žemės ūkio produktų, už kuriuos skiriamos grąžinamosios išmokos, eksporto monitoringo atžvilgiu Reglamentas Nr. 386/90 tik papildo bendrąsias muitų nuostatas, 2 ir 3 straipsniuose numatydamas, kad užbaigus eksporto muitinės formalumus ir prieš suteikiant leidimą eksportuoti atitinkamas prekes reikia atlikti fizinį prekių patikrinimą vietoje, dažnai ir be išankstinio įspėjimo.

51      Remiantis Reglamentu Nr. 2221/95, nustatančiu išsamias Reglamento Nr. 386/90 taikymo taisykles, taip pat negalima daryti išvados, kad juo nukrypstama nuo Muitinės kodekso 70 straipsnio. Iš tiesų Reglamento Nr. 2221/95 aštuntoje konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad žemės ūkio produktų, kuriems taikomos eksporto grąžinamosios išmokos, atveju gali reikėti nustatyti specialias nuostatas. Vis dėlto nė viena iš šio reglamento nuostatų, net jei jas galima laikyti specialiosiomis, nelemia Muitinės kodekso netaikymo.

52      Trečia, kaip nurodyta šio sprendimo 39 punkte, prekės, už kurią prašoma grąžinamosios išmokos, „geros ir tinkamos prekinės kokybės“ nustatymui taikomos ir tam tikros Reglamento Nr. 1538/91 nuostatos. Šios taisyklės taip pat yra specialiosios taisyklės Muitinės kodekso 1 straipsnio prasme. Jomis taip pat nenukrypstama nuo šio kodekso 70 straipsnio taikymo, bet nustatomos šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės.

53      Atsižvelgiant į šiuos įvertinimus, į antrojo klausimo a punktą reikia atsakyti taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios yra pagrindinėje byloje, Muitinės kodekso 70 straipsnis taikomas su sąlyga, kad tinkamai atliktas jame numatytas patikrinimas nustatant, ar prekė, už kurią prašoma eksporto grąžinamosios išmokos, yra „geros ir tinkamos prekinės kokybės“.

 Dėl antrojo klausimo b punkto

54      Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nustatyta vienodos kokybės prezumpcija taikoma taip pat ir tuomet, kai paimto mėginio dydis yra nepakankamas pagal Reglamento Nr. 1538/91 7 straipsnį, ir dėl to neįmanoma nustatyti, ar viršyta jame numatyta nuokrypio riba.

55      Muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa yra bendroji nuostata, numatanti, kad jeigu tikrinama tik dalis toje pačioje deklaracijoje nurodytų prekių, šio tikrinimo rezultatai taikomi visoms šioje deklaracijoje išvardytoms prekėms.

56      Ši vienodos kokybės prezumpcija taikoma ne tik muitinės teisės aktų pagrindu atliktiems patikrinimams, bet taip pat, kaip matyti ir iš atsakymo, pateikto į antrojo klausimo a punktą, patikrinimams, atliktiems vadovaujantis teisės aktais, numatančiais eksporto grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus sistemą ir prekybos paukštiena standartus. Šios prezumpcijos dėl vienodos kokybės taikymui būtina, kad patikrinimo sąlygos ir jo vykdymas atitiktų šiais teisės aktais apibrėžtus reikalavimus.

57      Reglamento Nr. 1538/91 7 straipsnio 3–5 dalys nustato leidžiamą defektinių vienetų skaičių atsižvelgiant į siuntos ir mėginio dydį. Jei nebuvo paimtas minimalus mėginių skaičius, neįmanoma patikrinti, ar laikomasi leidžiamos nuokrypio ribos.

58      Iš to išplaukia, kad tuo atveju, kai dėl nepakankamo mėginio dydžio neįmanoma patikrinti, ar laikomasi šių nuokrypio ribų, to mėginio patikrinimo rezultatai negali būti ekstrapoliuojami visai siuntai, ir dėl to negali būti jai taikomi.

59      Tokiomis aplinkybėmis į antrojo klausimo b punktą reikia atsakyti taip, kad Muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje numatyta vienodos kokybės prezumpcija netaikoma, jei paimto mėginio dydis yra nepakankamas atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1538/91 7 straipsnį.

60      Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo atsakymą į antrojo klausimo b punktą, nėra reikalo atsakyti į trečiąjį klausimą.

61      Tačiau reikia pabrėžti, kad Teisingumo Teismas turi pateikti nacionaliniam teismui visapusišką Bendrijos teisės aiškinimą, kuris gali būti naudingas sprendimui šio teismo nagrinėjamoje byloje priimti, neatsižvelgiant į tai, ar apie tai jis užsimena savo klausimuose (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 1990 m. gruodžio 12 d. Sprendimo SARPP, C‑241/89, Rink. p. I-4695, 8 punktą; 1994 m. vasario 2 d. Sprendimo Verband Sozialer Wettbewerb, dar vadinamo Clinique, C‑315/92, Rink. p. I-317, 7 punktą; 1999 m. kovo 4 d. Sprendimo Consorzio per la tutela del formaggio Gorgonzola, C‑87/97, Rink. p. I-1301, 16 punktą ir 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Trojani, C‑456/02, Rink. p. I‑7573, 38 punktą).

62      Šioje byloje ypač reikia išnagrinėti eksportuotojo ir nacionalinių muitinės įstaigų teises ir pareigas bei atsakomybę prekių, kurių eksportui teikiama Bendrijos pagalba, patikrinimų atžvilgiu.

63      Bendrijos teisės aktai numato tam tikrą eksportuotojo ir nacionalinės muitinės įstaigos bendradarbiavimą atliekant tinkamą eksporto operacijos, už kurią skiriamos grąžinamosios išmokos, patikrinimą.

64      Pagal Muitinės kodekso 69 straipsnio 2 dalį deklarantas turi teisę dalyvauti tikrinant prekes ir imant mėginius. Šio kodekso 70 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje numatyta, kad deklarantas turi teisę reikalauti toliau tikrinti prekes, jeigu jis mano, kad dalinio tikrinimo rezultatai netaikytini likusiai deklaruotų prekių daliai.

65      Minėto sprendimo Fleisch-Winter 35 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad kai eksportuotojas, pateikdamas paraišką gauti grąžinamąją išmoką, bet kuriuo atveju aiškiai ar numanomai užtikrina „gerą ir tinkamą prekinę kokybę“, jis, remdamasis nacionalinėje teisėje taikomomis įrodinėjimo taisyklėmis, turi įrodyti, kad ši sąlyga yra tinkamai įvykdyta, tuo atveju, jei nacionalinėms valdžios institucijoms iškiltų abejonių dėl deklaracijos. Net jei pagrindinėje byloje paimtų mėginių dydis buvo nepakankamas, muitinio tikrinimo rezultatai ir Hauptzollamt sprendimai patvirtino, kad nacionalinės muitinės įstaigoms iškilo abejonių dėl eksportuotojo deklaracijos.

66      Kita vertus, Bendrijos teisės aktai minėtoms įstaigoms nustato specifines pareigas. Konkrečiai tariant, Reglamento Nr. 2221/95 5 straipsnio 1 dalies trečiojoje pastraipoje nustatyta, jog eksporto muitinės įstaiga prižiūri, kad būtų užtikrinama prekės, už kurią skiriama eksporto grąžinamoji išmoka, „gera ir tinkama prekinė kokybė“. Taip pat neabejotina, kad nacionalinės muitinės įstaigos turi taikyti atitinkamus Bendrijos teisės aktus, įskaitant mėginių ėmimo taisykles, savo iniciatyva.

67      Tiesa, nei Reglamentas Nr. 386/90, nei Reglamentas Nr. 2221/95 nereikalauja, kad kiekviena siunta būtų fiziškai tikrinama, tačiau jei atliekamas siuntos fizinis tikrinimas, jis turi būti vykdomas pagal Bendrijos teisės aktus, įskaitant mėginių ėmimo taisykles.

68      Taigi reikia konstatuoti, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios yra pagrindinėje byloje, nacionalinės administracinės ir teisminės įstaigos turi nustatyti faktines aplinkybes atsižvelgdamos į visus įrodymus. Šie įrodymai gali būti ne tik turimi mėginiai, bet ir kita informacija, pirmiausia fizinį patikrinimą atlikusio kompetentingo muitinės pareigūno pagal Bendrijos teisės aktus parengtos ataskaitos. Jei faktinių aplinkybių negalima nustatyti taip, kad jų pakaktų nuspręsti dėl teisės į grąžinamąją išmoką įgijimo, nacionalinis teismas turi įvertinti eksportuotojo ir muitinės įstaigos elgesį ir nustatyti, kiek kiekvienas iš jų pasinaudojo savo teisėmis ir įvykdė savo įsipareigojimus, bei padaryti atitinkamas išvadas dėl teisės į eksporto grąžinamąją išmoką.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

69      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

1.      Prekės, už kurią prašoma eksporto grąžinamosios išmokos, „geros ir tinkamos prekinės kokybės“ nustatymui taikomos 1991 m. birželio 5 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1538/91, nustatančio išsamias Reglamento Nr. 1906/90 įgyvendinimo taisykles, iš dalies pakeisto 1996 m. birželio 4 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1000/96, nuostatos, įtvirtinančios minimalius kokybės standartus ir nuokrypio ribas, ypač jo 6 bei 7 straipsniai.

2.      a)     Tokiomis aplinkybėmis, kokios yra pagrindinėje byloje, 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 82/97, 70 straipsnis taikomas su sąlyga, kad tinkamai atliktas jame numatytas patikrinimas nustatant, ar prekė, už kurią prašoma eksporto grąžinamosios išmokos, yra „geros ir tinkamos prekinės kokybės“.

         b)     Reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 82/97, 70 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje numatyta vienodos kokybės prezumpcija netaikoma, jei paimto mėginio dydis yra nepakankamas atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1538/91 7 straipsnį.

3.      Tokiomis aplinkybėmis, kokios yra pagrindinėje byloje, nacionalinės administracinės ir teisminės įstaigos turi nustatyti faktines aplinkybes atsižvelgdamos į visus įrodymus. Šie įrodymai gali būti ne tik turimi mėginiai, bet ir kita informacija, pirmiausia fizinį patikrinimą atlikusio kompetentingo muitinės pareigūno pagal Bendrijos teisės aktus parengtos ataskaitos. Jei faktinių aplinkybių negalima nustatyti taip, kad jų pakaktų nuspręsti dėl teisės į grąžinamąją išmoką įgijimo, nacionalinis teismas turi įvertinti eksportuotojo ir muitinės įstaigos elgesį bei nustatyti, kiek kiekvienas iš jų pasinaudojo arba nepasinaudojo savo teisėmis ir įvykdė savo įsipareigojimus arba jų neįvykdė, bei padaryti atitinkamas išvadas dėl teisės į eksporto grąžinamąją išmoką.

Parašai.

---

*Proceso kalba: vokiečių.