1

Savo ieškiniu Europos Bendrijų Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad:

Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 79/409 4 straipsnio 1 ir 2 dalis.

2

Direktyvos 79/409 devintoje konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta:

„kadangi visų paukščių rūšių apsaugai yra būtina išsaugoti, palaikyti arba atkurti pakankamos įvairovės ir ploto buveines; kadangi siekiant užtikrinti tam tikrų paukščių rūšių išlikimą ir veisimąsi jų paplitimo areale, jų buveinėms turėtų būti taikomos specialios apsaugos priemonės; kadangi taikant tas priemones taip pat būtina atsižvelgti į migruojančias rūšis, o priemonės turi būti koordinuojamos taip, kad sudarytų nuoseklią visumą.“

3

Direktyvos 79/409 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Šia direktyva siekiama apsaugoti visų rūšių laukinius paukščius, natūraliai paplitusius valstybių narių, kurioms taikoma Sutartis, europinėje teritorijoje. Ji apima šių rūšių apsaugą, tvarkymą ir kontrolę ir nustato jų naudojimo taisykles.“

4

Šios direktyvos 2 straipsnyje numatyta:

„Valstybės narės imasi reikiamų priemonių 1 straipsnyje nurodytų rūšių populiacijoms palaikyti tokiu lygiu, kuris visų pirma atitiktų ekologinius, mokslo ir kultūrinius reikalavimus, derinant juos su ekonominiais ir rekreaciniais reikalavimais, arba stengiasi šių rūšių populiacijas priartinti prie tokio lygio.“

5

Minėtos direktyvos 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys suformuluotos taip:

„1.   Siekiant užtikrinti, kad I priede minimos rūšys savo paplitimo areale išliktų ir veistųsi, jų buveinėms taikomos specialios apsaugos priemonės.

Todėl būtina atsižvelgti į:

Vertinant visada remiamasi populiacijų gausumo tendencijomis ir pokyčiais.

Atsižvelgdamos į šių rūšių apsaugos reikalavimus geografiniame jūros ir sausumos plote, kuriame taikoma ši direktyva, šių rūšių apsaugai valstybės narės įsteigia skaičiumi ir plotu tinkamiausias specialias apsaugos teritorijas.

2.   Valstybės narės panašias priemones taiko nuolatos aptinkamoms I priede nenurodytoms migruojančioms rūšims, atsižvelgiant į jų apsaugos poreikį geografiniame jūros ir sausumos plote, kuriame taikoma ši direktyva, jų veisimosi, šėrimosi ir žiemojimo bei poilsio teritorijų, esančių jų migracijos kelyje, atžvilgiu. Dėl šios priežasties valstybės narės kreipia išskirtinį dėmesį šlapžemių, ypač tarptautinės svarbos šlapžemių, apsaugai.

3.   Valstybės narės pateikia Komisijai visą reikiamą informaciją, kad ji galėtų imtis atitinkamų iniciatyvų bendradarbiavimui užtikrinti, kuris būtinas, kad 1 ir 2 dalyse minimos teritorijos sudarytų nuoseklią visumą, atitinkančią šių rūšių apsaugos reikalavimus geografiniame jūros ir sausumos plote, kuriame taikoma ši direktyva.“ (Pataisytas vertimas)

6

Komisijos teigimu, 2001 m. Graikijos Respublika SAT nepriskyrė visų paukščių apsaugai svarbių teritorijų, nurodytų IBA 2000. Pastarasis ornitologinių kriterijų, kuriuos jis apibrėžia ir išaiškina, pagrindu nustatė pagal Direktyvą 79/409 SAT priskirtinas 186 paukščių apsaugai svarbias teritorijas, kurių bendras plotas sudaro 3320027 ha ir kurios apima 25,2 % nacionalinės teritorijos.

7

2001 m. spalio 11 d. Graikijos valdžios institucijos pateikė Komisijai sąrašą pasiūlymų dėl naujų SAT steigimo, esamų SAT išplėtimo ir SAT, kurios nuo šiol turi būti įtrauktos į naujas SAT, panaikinimo. Kadangi prie šių pasiūlymų nebuvo pridėta nei geografinių duomenų, kalbant visų pirma apie dydį, nei techninės informacijos, būtinos užbaigiant teritorijų priskyrimą SAT, kaip to reikalauja Direktyvos 79/409 4 straipsnio 3 dalis, Komisija manė, kad Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 2001 m. gruodžio 21 d. išsiuntė jai oficialų pranešimą.

8

2002 m. kovo 25 d. atsakyme į oficialų pranešimą Graikijos vyriausybė iš dalies ginčijo rengiant IBA 2000 naudotus metodologiją ir kriterijus ir informavo Komisiją apie sunkumus, su kuriais ji susidūrė norėdama kai kurias šiame inventoriuje nurodytas teritorijas priskirti SAT. Toliau Graikijos valdžios institucijos įsipareigojo išsiųsti Komisijai apie 40 naujų teritorijų, kurias ketino priskirti SAT, sąrašą.

9

2002 m. rugsėjo 30 d. laišku Graikijos valdžios institucijos pateikė kartografinę ir techninę informaciją, papildančią 2001 m. spalio 11 d. pateiktame sąraše nurodytų teritorijų priskyrimą SAT. Remdamasi šia informacija, Komisija konstatavo, kad Graikijos Respublika įsteigė 110 SAT, kurių plotas yra 811236 ha. Negavusi papildomos informacijos dėl kitų SAT steigimo, Komisija 2002 m. gruodžio 19 d. išsiuntė pagrįstą nuomonę, ragindama šią valstybę narę per du mėnesius nuo jos gavimo imtis būtinų priemonių, kad į ją būtų tinkamai atsižvelgta.

10

Savo pirmame atsakyme į pagrįstą nuomonę Graikijos valdžios institucijos 2003 m. vasario 20 d. laišku pateikė techninės ir kartografinės informacijos dėl 51 SAT, siūlydamos pakeisti dešimties jų ribas.

11

Susipažinusi su šiuo atsakymu ir papildomais atsakymais, kuriuos Graikijos valdžios institucijos išsiuntė 2003 m. gegužės 5 d. ir gruodžio 2 d., Komisija, manydama, kad situacija išlieka nepatenkinama, pareiškė šį ieškinį.

12

2004 m. gruodžio 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Portugalijos Respublikai ir Suomijos Respublikai buvo leista įstoti į bylą Graikijos Respublikos reikalavimams palaikyti.

13

Visų pirma pirmuosius du Komisijos kaltinimus reikia nagrinėti kaip vieną kaltinimą, susijusį su IBA 2000 nustatytų teritorijų nepriskyrimu SAT arba nepakankamu priskyrimu.

14

Komisija tvirtina, kad Graikijos Respublika SAT nepriskyrė 45 paukščių apsaugai svarbių teritorijų ir tik iš dalies SAT priskyrė 141 šių teritorijų, atitinkančių sąlygas, kad būtų priskirtos SAT Direktyvos 79/409 4 straipsnio 1 dalies prasme. Šios teritorijos sudaro 151 SAT, kurių nereglamentavo joks teisiškai privalomas aktas, nes apie jokį Aplinkos, Teritorijų planavimo ir Viešųjų darbų bei Žemės ūkio ministrų bendrai priimtą įsakymą Komisijai nebuvo pranešta. Be to, ji priduria, kad šis įsteigimas apima 1360069 ha plotą, kuris sudaro tik 40 % bendro IBA 2000 aprašytų paukščių apsaugai svarbių 186 teritorijų ploto.

15

Galiausiai Komisija pažymi, kad išvada, jog dalis IBA  2000 nurodytų paukščių apsaugai svarbių teritorijų buvo priskirta SAT, visų pirma susijusi su Direktyvos 79/409 4 straipsnio 2 dalyje nurodytomis šlapžemėmis, ypač tarptautinės svarbos šlapžemėmis, kokios apibrėžtos 1971 m. vasario 2 d. Ramsare sudarytoje konvencijoje dėl pelkių, turinčių tarptautinę reikšmę, ypač vandens ir pelkių paukščių apsaugai (toliau – Ramsaro konvencija).

16

Graikijos vyriausybė pripažįsta, kad IBA 2000 aprašytos paukščių apsaugai svarbios 45 teritorijos nebuvo priskirtos SAT ir bus analizuojamos vykdant 2004 m. vasario 11 d. programą „Paukščių apsaugai svarbių 69 teritorijų pakartotinės analizės, siekiant jas priskirti paukščių faunai skirtoms SAT, programa. Veiksmų planų siekiant apsaugoti prioritetines rūšis parengimas“ (toliau – pakartotinės analizės programa).

17

Be to, ši vyriausybė pabrėžia, kad 151 SAT įsteigimas buvo atliktas remiantis naujausiais ornitologiniais duomenimis, kuriuos nurodo kompetentingos Graikijos valdžios institucijos ir specialus tarpžinybinis komitetas, dalyvaujant Elliniki Ornithologiki Etaireia (Graikijos ornitologų draugija, toliau – EOE).

18

Galiausiai Graikijos vyriausybė mano, kad visos šlapžemės, kurios yra svarbios paukščių apsaugai, buvo priskirtos SAT. Kalbėdama konkrečiau apie tarptautinės svarbos šlapžemes, ji paaiškina, kad daugiau kaip 85 % šių teritorijų ploto, išskyrus Nestou ir Vistonida deltų teritorijas, SAT buvo įsteigtos. Jūrų plotai, kuriuos apima Ramsaro konvencijoje apibrėžtos šlapžemės, taip pat pateko į SAT. SAT dydžiai skiriasi nuo šioje konvencijoje apibrėžtų teritorijų dydžių, nes kai kurių šių teritorijų atžvilgiu nebuvo ornitologinio suinteresuotumo, leidžiančio jas priskirti SAT.

19

Toliau Graikijos vyriausybė mano, kad nors teritorijų, kurios buvo priskirtos SAT, skaičius ir plotas yra mažesni nei paukščių apsaugai svarbių teritorijų, aprašytų IBA 2000, skaičius ir plotas, toks priskyrimas nėra akivaizdžiai mažesnis, palyginti su inventoriumi, nes įsteigdama 151 SAT, ji priskyrė SAT 141 iš 186 paukščių apsaugai svarbių teritorijų, aprašytų šiame inventoriuje, o tai sudaro daugiau nei pusę šių teritorijų.

20

Ispanijos vyriausybės teigimu, IBA 2000 turi trūkumų, visų pirma dėl to, kad nė viena aplinkos apsaugos srityje kompetentinga administracinė institucija neprižiūrėjo minėto inventoriaus parengimo, kad užtikrintų jo duomenų tikslumą ir teisingumą, ir dėl to negalima jam suteikti tokios pačios vertės kaip 1989 m. paskelbtam Inventory of Important Bird Areas in the European Community (Paukščių apsaugai svarbių teritorijų Europos bendrijoje inventorius, toliau – IBA 89).

21

Prancūzijos vyriausybė tvirtina, kad IBA 2000 yra naudingas šaltinis, bet jo nepakanka SAT Direktyvos 79/409 prasme priskirti šiame inventoriuje nurodytas teritorijas, ir kad ši direktyva nenustato SAT identifikavimo kriterijų, apibrėžtų bendru plotu ar procentiniu dydžiu.

22

Portugalijos vyriausybė nurodo, kad valstybėms narėms turi būti nustatytas protingas terminas būtiniems tyrimams atlikti. Tokie inventoriai kaip IBA 2000 yra pripažintais ir neginčijamais šaltiniais, kurie negali būti kiekybiniai registrai, skirti kontroliuoti Direktyva 79/409 nustatytų įsipareigojimų vykdymą.

23

Suomijos vyriausybės manymu, rėmimasis IBA 2000 įrodinėjimo naštą daro neproporcingą, nes valstybės narės turi pareigą pateikti mokslo duomenis, kad įrodytų, jog kuri nors teritorija neatitinka priskyrimo SAT kriterijų, nors minėtame inventoriuje ji ir priskirta tokioms teritorijoms.

24

Reikia priminti, kad Direktyvos 79/409 4 straipsnis numato aiškiai apibrėžtą ir sustiprintą apsaugą tiek šios direktyvos I priede nurodytoms rūšims, tiek šiame priede nenurodytoms migruojančioms rūšims, pateisinamą tuo, kad kalbama atitinkamai apie rūšis, kurioms labiausiai gresia pavojus, ir rūšis, esančias bendro Bendrijos paveldo dalimi (2006 m. liepos 13 d. Sprendimo Komisija prieš Portugaliją, C-191/05, Rink. p. I-6853, 9 punktas ir nurodyta teismo praktika). Be to, iš šios direktyvos devintos konstatuojamosios dalies matyti, kad visų paukščių rūšių apsaugai yra būtina išsaugoti, palaikyti arba atkurti pakankamos įvairovės ir ploto buveines. Taigi valstybės narės privalo imtis priemonių, kurios būtinos minėtų rūšių apsaugai (2007 m. birželio 28 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C-235/04, Rink. p. I-5415, 23 punktas).

25

Tam būtina atnaujinti mokslinius duomenis siekiant nustatyti rūšių, kurioms labiausiai gresia pavojus, bei rūšių, esančių bendro Bendrijos paveldo dalimi, padėtį tam, kad tinkamiausios teritorijos būtų priskirtos SAT. Taigi svarbu naudoti naujausius mokslo duomenis, turimus pagrįstoje nuomonėje nurodyto termino pabaigoje (minėto sprendimo Komisija prieš Ispaniją 24 punktas).

26

Šiuo klausimu reikia priminti, kad nacionaliniais inventoriais, tarp kurių yra EOE parengtas IBA 2000, buvo peržiūrėtas IBA 89 atliktas pirmasis Europos lygiu tyrimas, pateikiant tikslesnių ir naujausių mokslo duomenų.

27

Teisingumo Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į IBA 89 mokslinį pobūdį ir valstybei narei nepateikus jokių mokslo įrodymų, be kita ko, patvirtinančių, jog kitas nei šiame inventoriuje nurodytas vietas, kurių bendras plotas yra mažesnis nei pastarųjų, priskyrus SAT, buvo galima įvykdyti įsipareigojimus pagal Direktyvos 79/409 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, nors šis inventorius nėra teisiškai privalomas, Teisingumo Teismas gali jį naudoti kaip nuorodą, leidžiančią įvertinti, ar valstybė narė SAT priskyrė pakankamo dydžio teritorijas ir pakankamą jų kiekį minėtų Direktyvos 79/409 nuostatų prasme (šia prasme žr. 1998 m. gegužės 19 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus, C-3/96, Rink. p. I-3031, 68–70 punktus; 2003 m. kovo 20 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-378/01, Rink. p. I-2857, 18 punktą ir minėto sprendimo Komisija prieš Ispaniją 26 punktą).

28

Reikia pripažinti, kad IBA 2000 pateikiamas naujas paukščių apsaugai svarbių teritorijų Graikijoje inventorius, kuris, nesant priešingų mokslo įrodymų, yra šaltinis, leidžiantis įvertinti, ar ši valstybė narė SAT priskyrė pakankamo dydžio teritorijas ir pakankamą jų kiekį, kad suteiktų apsaugą visoms Direktyvos 79/409 I priede išvardytoms paukščių rūšims ir šiame priede nenurodytoms migruojančioms rūšims.

29

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad, kaip paaiškina pati Graikijos vyriausybė, dėl IBA 2000 pateiktos informacijos, kiek tai susiję su Graikija, sprendimą priėmė visų pirma EOE. Be to, 151 SAT buvo pasirinktos bendradarbiaujant su šia sąjunga, kuri suteikė mokslo ir techninę pagalbą.

30

Nagrinėjamu atveju yra aišku, kad vykdydama pakartotinės analizės programą, kurios rezultatų vis dar nebuvo pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje, ir iki šio termino pabaigos nepateikusi Komisijai informacijos apie metodologiją, kuria vadovautasi šioje programoje, ir kitų mokslo duomenų, Graikijos Respublika nepateikė įrodymų, galinčių paneigti IBA 2000 esančius rezultatus.

31

Abejonių dėl pastarosios išvados negali sukelti argumentas, pagrįstas būtinybe valstybėms narėms nustatyti protingą terminą ilgalaikiams stebėjimo ir kartografijos tyrimams atlikti, kad būtų nustatytos paukščių apsaugai svarbios teritorijos.

32

Iš tiesų, kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 48 ir 49 punktuose, nors tik valstybės narės yra atsakingos už SAT įsteigimą ir tam turi remtis geriausiomis turimomis mokslo žiniomis, tai nereiškia, kad tokia pareiga netaikoma, kol kompetentingos institucijos įvertina ir patikrina naujas mokslo žinias. Tokia įsteigimo pareiga egzistuoja nuo Direktyvos 79/409 perkėlimo termino pasibaigimo, t. y. Graikijos Respublikos atžvilgiu – nuo 1981 m. balandžio 6 dienos.

33

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia konstatuoti, kad nepateikus mokslo tyrimų, galinčių paneigti IBA 2000 rezultatus, šis inventorius yra naujausias ir tiksliausias šaltinis siekiant nustatyti paukščių apsaugai skaičiumi ir plotu tinkamiausias vietas.

34

Toliau, kalbant apie akivaizdžiai nepakankamą teritorijų, atitinkančių sąlygas, kad būtų priskirtos SAT Direktyvos 79/409 4 straipsnio 1 dalies prasme, priskyrimo SAT pobūdį, svarbu priminti, kad valstybės narės turi SAT priskirti visas vietas, kurios, pritaikius ornitologinius kriterijus, pasirodo esančios tinkamiausios nagrinėjamų rūšių apsaugos atžvilgiu (žr. minėto sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 62 punktą).

35

Nagrinėjamu atveju aišku, kad iš 151 SAT, kurias įsteigė Graikijos Respublika, 141 sudaro sąlygas apsaugoti tik 40 % bendro paukščių apsaugai svarbių 186 teritorijų, aprašytų IBA 2000, ploto. Iš to išplaukia, kad paukščių apsaugai svarbios 45 teritorijos, sudarančios 60 % bendro minėto ploto, nėra priskirtos SAT.

36

Reikia konstatuoti, kad nesant mokslo duomenų, galinčių paneigti IBA 2000 rezultatus, Graikijos Respublika SAT priskyrė teritorijas, kurių bendras skaičius ir plotas yra akivaizdžiai mažesni už vietų, laikomų tinkamiausiomis nagrinėjamų paukščių apsaugai, bendrą skaičių ir plotą. Taigi šiuo klausimu ieškinį reikia patenkinti.

37

Galiausiai, kalbant apie dalinį paukščių apsaugai svarbių teritorijų, ypač šlapžemių, priskyrimą SAT, reikia priminti, kad Direktyvos 79/409 4 straipsnio 2 dalis numato, jog valstybės narės kreipia ypatingą dėmesį į šlapžemių, ypač tų, kurios yra reikšmingos tarptautiniu mastu, apsaugą (žr. minėto sprendimo Komisija prieš Ispaniją 81 punktą).

38

Šiuo atžvilgiu iš IBA 2000 matyti, kad 32 šlapžemėse aptinkama daugiau kaip 1 % vandens paukščių biogeografinių populiacijų, o kitose 49 teritorijose aptinkama daugiau kaip 1 % vieno ar keleto vandens paukščių migruojančių populiacijų.

39

Taigi reikia išnagrinėti, ar Graikijos Respublika, kaip tvirtina Komisija, SAT priskyrė kai kurias tarptautinės svarbos šlapžemes, ypač Ramsaro konvencijoje nurodytąsias, kurios tik iš dalies atitinka paukščių apsaugai svarbių teritorijų, atitinkamai aprašytų IBA 2000, dydį, ir ar, kaip irgi teigia Komisija, tam tikros vietos, kurios atitinka šioje konvencijoje išvardytus kriterijus bei yra paukščių apsaugai svarbios teritorijos, aprašytos IBA 2000, remiantis Direktyvos 79/409 4 straipsnio 2 dalimi, turi būti priskirtos SAT, bet tai vis dar nepadaryta.

40

Kaip tarptautinės svarbos šlapžemių, kurios nebuvo priskirtos SAT arba buvo priskirtos SAT, bet kuriose SAT užima mažiau nei 50 % ploto, pavyzdį, Komisija nurodo vietovę Nr. 45 (Lake Vegoritis and Lake Petron), vietovę Nr. 91 (Lakes Trichonida and Lysimachia), vietovę Nr. 99 (Kotychi Lagoon), vietovę Nr. 166 (Mount Dikios, Cape Louros, Lake Psalidi, and Alyki) ir vietovę Nr. 180 (Lake Kourna, Almyrou Delta and Georgioupolis Beach), dėl kurių Graikijos vyriausybė pabrėžia priežastis, susijusias su skirtumais, esančiais tarp paukščių apsaugai svarbių teritorijų, aprašytų IBA 2000, ir teritorijų, kurias ji priskyrė SAT.

41

Reikia pažymėti, kad dėl vietovės Nr. 45 Graikijos vyriausybė tvirtina, jog SAT turi būti priskirtas tik Petron ežeras (Lake Petron), nes tik jame aptinkami mažieji kormoranai (Phalacrocorax pygmæus). Tas pats taikoma vietovei Nr. 91, kur tik Lysimachia ežere (Lake Lysimachia) gyvena rudės (Aythya nyroca).

42

Reikia priminti, kad vertinimo diskrecija, kurią turi valstybės narės pasirinkdamos tinkamiausias SAT priskirtinas teritorijas, susijusi su ornitologinių kriterijų įgyvendinimu, siekiant identifikuoti tinkamiausias teritorijas nagrinėjamoms rūšims apsaugoti (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 61 punktą).

43

Kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 54 punkte, pasirodo, kad minėtos dvi vietos buvo pasirinktos taikant Ramsaro konvencijoje apibrėžtus kriterijus, atsižvelgiant į mažųjų kormoranų ir rudžių svarbą. Kadangi Komisija neginčija, kad plotai, kuriuose šios dvi rūšys neaptinkamos, yra neįdomūs, reikia sutikti su Graikijos vyriausybės argumentu šiuo klausimu.

44

Kalbant apie vietovę Nr. 166, iš jos aprašymo IBA 2000 matyti, kad ją sudaro kalnų masyvas, kuriame dominuoja krūmynai ir miškai bei kuriame taip pat yra šlapžemių. Ši vieta jame yra aprašyta kaip svarbi perėjimo vieta ir plėšriųjų paukščių sustojimo keliaujant vieta.

45

Be to, nesant priešingų mokslo duomenų, IBA 2000 paminėta vietovė Nr. 166 atrodo esanti tinkamiausia nagrinėjamų rūšių apsaugos požiūriu (žr. minėto sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 62 punktą). Tačiau tik ežerų Psalidi ir Alyki (Lake Psalidi ir Alyki), kaip šlapžemių, priskyrimo SAT nepakanka tam, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai pagal Direktyvos 79/409 4 straipsnio 1 ir 2 dalis. Todėl Komisijos ieškinį šiuo klausimu reikia patenkinti.

46

Kalbant konkrečiau apie vietoves Nr. 99 ir 180, Graikijos vyriausybė mano, kad jos ornitologiniu požiūriu nėra įdomios. Komisija šį argumentą ginčija, nes jai nebuvo pateiktas joks mokslinis įvertinimas. Kadangi Graikijos vyriausybė pasibaigus pagrįstoje nuomonėje numatytam terminui nepateikė priešingo mokslinio įrodymo, Komisijos ieškinį šiuo klausimu reikia patenkinti.

47

Kalbant apie kitas Komisijos paminėtas vietas, būtent vietovę Nr. 59 (Pinios Delta), vietovę Nr. 61 (Reservoirs of former Lake Karla), vietovę Nr. 89 (Lake Amvrakia), vietovę Nr. 98 (Kalogria lagoon, Strofilia forest, and Lamia marshes), kurioje didelės dalys nėra priskirtos SAT, vietovę Nr. 132 (Lakes Khortaro and Alyki, Moudros gulf, Diapori fen, and Fakos peninsula), kur SAT neapima Moudros įlankos, ir vietovę Nr. 138 (Gera Gulf-Dipi and Haramida marshes, Lesvos), kurią SAT apima iš dalies, reikia konstatuoti, kad Graikijos Respublika yra paskelbusi, jog ji dar kartą įvertins šias vietas.

48

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą: kadangi nebuvo pateikta mokslo tyrimų, galinčių paneigti IBA 2000 rezultatus, priskyrusi SAT teritorijas, kurių bendras skaičius ir plotas akivaizdžiai mažesnis nei bendras skaičius ir plotas teritorijų, atitinkančių sąlygas, kad būtų priskirtos SAT, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 79/409 4 straipsnio 1 ir 2 dalis.

49

Komisijos nuomone, įsteigiant SAT nepakankamai apsaugotos šios Direktyvos 79/409 I priede nurodytos paukščių rūšys, t. y. kuoduotasis kormoranas (Phalacrocorax aristotelis desmarestii), aviėdra (Gypætus barbatus), tamsusis grifas (Ægypius monachus), mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina), karališkasis erelis (Aquila heliaca), ilgakojis suopis (Buteo rufinus), vanagiškasis erelis (Hieraætus fasciatus), stepinis pelėsakalis (Falco naumanni), Eleonoros sakalas (Falco eleonoræ), rudagalvis sakalas (Falco biarmicus), Kriuperio bukutis (Sitta krueperi) ir azijinė starta (Emberiza cineracea).

50

Kalbėdama apie migruojančias rūšis, Komisija pažymi, kad daug IBA 2000 nurodytų vietų yra taip pat labai svarbios pagal Direktyvos 79/409 4 straipsnio 2 dalį saugomoms rūšims. Tai ypač taikoma tam tikriems žąsiniams paukščiams (Anseriformes), sėjikiniams paukščiams (Charadriiformes) ir kai kurioms bendresnėms šios direktyvos I priede nurodytoms rūšims, atsižvelgiant į migraciją ir žiemojimą.

51

Graikijos vyriausybė mano, kad Direktyvos 79/409 I priede nurodytos rūšys yra pakankamai apsaugotos, išskyrus ilgakojį suopį, stepinį pelėsakalį, Kriuperio bukutį ir azijinę startą. Dėl karališkojo erelio ji paaiškina, kad užbaigus dešimties bandomųjų vietų tyrimą bus gauti naujausi įrodymai.

52

Graikijos vyriausybė priduria, kad SAT saugomos populiacijos ir IBA 2000 nurodytos populiacijos palyginimas atitinkamos rūšies atžvilgiu negali būti vienas ir neginčijamas pakankamo šios rūšies apsaugos pobūdžio kriterijus. Šios vyriausybės nuomone, egzistuoja galimybė, kad, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies pasiskirstymą vietoje, IBA 2000 esančios C kriterijų grupės (grupė, susijusi su Europos Sąjungos valstybėmis) nustatyti reikalavimai šios rūšies populiacijos atžvilgiu nebus įvykdyti.

53

Dėl metodologijos ir taikytų kriterijų Komisija tvirtina, kad Graikijos valdžios institucijos tam tikrais atvejais ginčija IBA 2000 pateiktus kriterijus, tačiau tuos pačius kriterijus taiko kitais atvejais, taip prieštaraudamos pačios sau, ir kad jos grindžia savo argumentus tam tikrų vietų svarba, nors siekiamas rezultatas yra rūšių apsauga.

54

Savo trečiuoju ir ketvirtuoju kaltinimais Komisija priekaištauja Graikijos Respublikai, kad ši neįsteigė SAT daugeliui Direktyvos 79/409 I priede nurodytų paukščių rūšių ir daugeliui šiame priede nenurodytų migruojančių rūšių, arba teritorijas, kuriose šios rūšys yra nepakankamai reprezentuojamos, priskyrė SAT.

55

Reikia iš karto atmesti Komisijos išvadas, kuriomis siekiama, kad būtų pripažinta, jog neįsteigusi SAT daugeliui Direktyvos 79/409 I priede nurodytų paukščių rūšių ir šiame priede nenurodytų migruojančių rūšių, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 79/409 4 straipsnio 1 ir 2 dalis.

56

Iš procedūros matyti, kad, kalbant apie Direktyvos 79/409 I priede nurodytas rūšis, vienintelė rūšis, kurios pagrindinė veisimosi vieta nebuvo priskirta SAT, yra Kriuperio bukutis, o kalbant apie šiame priede nenurodytas migruojančias rūšis, nėra nė vienos rūšies, kuriai nebūtų įsteigta nė viena teritorija. Kadangi Graikijos vyriausybė pripažino Komisijos kaltinimą dėl Kriuperio bukučio, reikia patenkinti Komisijos reikalavimus dėl SAT neįsteigimo tik tiek, kiek tai susiję su šia rūšimi.

57

Savo kaltinimu, susijusiu su teritorijų, kuriose daugelis Direktyvos 79/409 I priede nurodytų paukščių rūšių ir daugelis šiame priede nenurodytų migruojančių rūšių yra nepakankamai reprezentuojamos, priskyrimu SAT, Komisija teigia, kad, kiek tai susiję su būtent dvylikos paukščių rūšių populiacija, Graikijos nustatytos SAT ribos apima nepakankamą IBA 2000 identifikuotų vietų, kur aptinkamos šios rūšys, plotą.

58

Kadangi Graikijos vyriausybė aiškiai pripažino šį kaltinimą, kiek jis susijęs su ilgakojais suopiais, stepiniais pelėsakaliais ir azijinėmis startomis, reikia patenkinti ieškinį šių rūšių atžvilgiu.

59

Kalbant apie kitas rūšis, būtent apie kuoduotąjį kormoraną, aviėdrą, tamsųjį grifą, mažąjį erelį rėksnį, karališkąjį erelį, vanagiškąjį erelį, Eleonoros sakalą ir rudagalvį sakalą, reikia konstatuoti, kad, nurodžiusi pakartotinės analizės programą ir dešimties bandomųjų vietų tyrimą, kurių visų tyrimas nebuvo pasibaigęs, ir nepranešusi apie EOE tyrimą dėl tamsiojo grifo, Graikijos vyriausybė nepateikė mokslo tyrimų, galinčių užginčyti IBA 2000 rezultatus ir įrodyti, kad SAT priskirtos teritorijos, kuriose šios rūšys pakankamai reprezentuojamos. Todėl Komisijos ieškinį šiuo klausimu reikia patenkinti.

60

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia pripažinti, kad neįsteigusi SAT, jog užtikrintų apsaugą Kriuperio bukučiams, ir teritorijas, kuriose kuoduotieji kormoranai, aviėdros, tamsieji grifai, mažieji ereliai rėksniai, karališkieji ereliai, ilgakojai suopiai, vanagiškieji ereliai, stepiniai pelėsakaliai, Eleonoros sakalai, rudagalviai sakalai ir azijinės startos yra nepakankamai reprezentuojami, priskyrusi SAT, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 79/409 4 straipsnio 1 ir 2 dalis.

61

Todėl Komisijos pareikštą ieškinį reikia laikyti pagrįstu.

62

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, reikia pripažinti, kad:

Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 79/409 4 straipsnio 1 ir 2 dalis.

63

Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, o Graikijos Respublika iš esmės pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti. Pagal to paties straipsnio 4 dalies pirmąją pastraipą Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Portugalijos Respublika ir Suomijos Respublika, įstojusios į bylą šalys, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia: