Byla C‑15/04

Koppensteiner GmbH

prieš

Bundesimmobiliengesellschaft mbH

(Bundesvergabeamt prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Viešojo pirkimo sutartys – Direktyva 89/665/EEB – Peržiūros procedūra sudarant viešojo pirkimo sutartis – Sprendimas atšaukti konkursą atplėšus vokus su pasiūlymais – Teisminė kontrolė – Apimtis – Veiksmingumo principas“

Generalinės advokatės C. Stix-Hackl išvada, pateikta 2004 m. gruodžio 16 d.  I‑0000

2005 m. birželio 2 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas  I‑0000

Sprendimo santrauka

Teisės aktų derinimas — Peržiūros procedūros sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis — Direktyva 89/665 — Konkurso atšaukimas — Valstybių narių pareiga numatyti peržiūrėjimo procedūrą — Tokios procedūros nebuvimas nacionalinėje teisėje — Nepriimtinumas — Direktyvos 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 1 dalies b punkto tiesioginis veikimas — Nacionalinių teismų pareigos

(Tarybos direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 1 dalies b punktas)

Direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 1 dalies b punktas reikalauja, jog perkančiosios organizacijos sprendimas atšaukti viešojo pirkimo konkursą prireikus galėtų būti peržiūros procedūros dalyku ir būti panaikintas tuo pagrindu, kad jis pažeidė Bendrijos teisę dėl viešųjų pirkimų ar šią teisę perkeliančias nacionalines taisykles.

Todėl, jeigu pagal nacionalinę teisę, net jei ji aiškinama atsižvelgiant į Bendrijos teisės reikalavimus, pasiūlymą pateikęs asmuo negali ginčyti sprendimo atšaukti konkurso dėl to, kad šis prieštarauja Bendrijos teisei, ir šiuo pagrindu reikalauti jį panaikinti, nacionalinė teisė neatitinka Direktyvos 89/665/EEB 1 straipsnio 1 dalies bei 2 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimų.

Šiomis aplinkybėmis kompetentingas teismas privalo netaikyti nacionalinių taisyklių, kliudančių laikytis iš šių nuostatų kylančios pareigos.

Iš tiesų šios nuostatos yra besąlyginės ir pakankamai tikslios, kad pagrįstų asmens teisę, kuria jis prireikus gali remtis prieš perkančiąją organizaciją.

(žr. 30–31, 38–39 punktus ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMAS (antroji kolegija)

2005 m. birželio 2 d.(*)

,,Viešojo pirkimo sutartys – Direktyva 89/665/EEB – Ieškinio dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūra – Sprendimas atšaukti viešojo pirkimo konkursą atplėšus vokus su pasiūlymais – Teisminė kontrolė – Apimtis – Veiksmingumo principas“

Byloje C-15/04

dėl Bundesvergabeamt (Austrija) 2004 m. sausio 12 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2004 m. sausio 19 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

 Koppensteiner GmbH

prieš

 Bundesimmobiliengesellschaft mbH,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans, teisėjai R. Silva de Lapuerta, C. Gulmann (pranešėjas), P. Kūris ir G. Arestis,

generalinė advokatė C. Stix-Hackl,

kancleris R. Grass,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs rašytines pastabas, pateiktas:

–       Koppensteiner GmbH, atstovaujamos advokatų D. Benko ir T. Anker,

–       Bundesimmobiliengesellschaft mbH, atstovaujamos advokato O. Sturm,

–       Austrijos vyriausybės, atstovaujamos M. Fruhmann,

–       Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos K. Wiedner,

susipažinęs su 2004 m. gruodžio 16 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1       Prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra susijęs su 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, p. 33), iš dalies pakeistos 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 209, p. 1, toliau – Direktyva 89/665/EEB), 1 straipsnio bei 2 straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimu.

2       Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant bylą tarp bendrovių Koppensteiner GmbH (toliau ? Koppensteiner) ir Bundesimmobiliengesellschaft mbH (toliau ? BIG) dėl pastarosios priimto sprendimo atšaukti pirkimo konkursą viešojo paslaugų pirkimo sutartims, pasibaigus pasiūlymams pateikti numatytam terminui.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisės aktai

3       Direktyvos 89/665/EEB 1 straipsnio 1 dalis nustato:

,,1.      Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad dėl sutarčių sudarymo tvarkos, kuri patenka į Direktyvų 71/305/EEB, 77/62/EE ir 92/50/EEB taikymo sritį, sprendimai, kuriuos priima perkančiosios organizacijos, gali būti veiksmingai ir kuo greičiau peržiūrėti pagal sąlygas, numatytas toliau esančiuose straipsniuose, ypač 2 straipsnio 7 punkte, remiantis tuo, kad tokie sprendimai pažeidė Bendrijos teisę viešojo pirkimo srityje arba nacionalines tą teisę įgyvendinančias taisykles.“ (Pataisytas vertimas)

4       Pagal Direktyvos 89/665/EEB 2 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatas:

1. Valstybės narės užtikrina, kad dėl 1 straipsnyje nurodytos peržiūros procedūros vykdomos priemonės apimtų nuostatas dėl įgaliojimų:

a)      kuo anksčiau imtis tarpinių priemonių, kuriomis siekiama atitaisyti tariamą konkrečių interesų pažeidimą arba užkirsti kelią jų tolesniam pažeidimui <...>

b)      anuliuoti arba užtikrinti neteisėtai priimtų sprendimų anuliavimą, įskaitant diskriminuojančių techninių, ekonominių ar finansinių specifikacijų, nurodytų konkurso skelbime, sutarties dokumentuose arba bet kuriuose su sutarties sudarymo procedūra susijusiuose dokumentuose, pašalinimą;

c)      priteisti atlyginti nuostolius tokį pažeidimą patyrusiems asmenims.

<…>

6.       Šio straipsnio 1 dalyje minimų įgaliojimų panaudojimą su konkurso nugalėtoju pasirašytos sutarties atžvilgiu lemia nacionalinės teisės aktai.

Be to, išskyrus atvejus, kai sprendimas turi būti anuliuotas dar prieš žalos atlyginimą, valstybė narė gali numatyti, kad pasirašius kontraktą po jo suteikimo institucijos, atsakingos už peržiūros procedūras, įgaliojimai apribojami žalos atlyginimu visiems dėl pažeidimo nukentėjusiems asmenims.

<...>“

 Nacionalinės teisės aktai

5       2002 m. Federalinis įstatymas dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo (Bundesvergabegesetz 2002, BGBl. I, 99/2002, toliau ? BVergG) numato, be kita ko, skirtumą tarp sprendimų, kuriuos galima ginčyti atskirai, ir sprendimų, kurių atskirai ginčyti negalima.

6       Pagal BVergG 20 straipsnio 13 dalies a punkto aa papunktį sprendimai, kuriuos viešojo pirkimo procedūroje galima atskirai ginčyti, yra pirkimo paskelbimas, įvairios išvados, pateiktos per terminą pasiūlymams pateikti, ir sprendimas sudaryti sutartį.

7       BVergG 20 straipsnio 13 dalies b punktas numato:

,,Sprendimai, kurių negalima ginčyti atskirai, yra visi sprendimai, priimti iki atskirai ginčijamų sprendimų priėmimo. Sprendimus, kurių negalima ginčyti atskirai, galima apskųsti tik kartu su vėlesniais atskirai ginčytinais sprendimais.“

8       Remiantis BVergG 166 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškinys yra nepriimtinas, jeigu jis nėra nukreiptas prieš atskirai ginčytiną sprendimą.

9       Iš BVergG 162 straipsnio 5 dalies išplaukia, kad atšaukus viešojo pirkimo konkursą Bundesvergabeamt yra kompetetingas tik patikrinti, ar šis atšaukimas buvo teisėtas.

 Pagrindinė byla ir prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateikti klausimai

10     BIG, bendrovė, atsakinga už Austrijos federacinės valstybės statybų ir nekilnojamojo turto valdymą, kurios 100 % akcijų priklauso Austrijos valstybei, yra perkančioji organizacija pagrindinėje byloje. 2003 m. rugsėjo 26 d. ji paskelbė atvirą pirkimo procedūrą ,,griovimo darbų“ daliai statant pradinę mokyklą ir tris sporto sales. Visas projektas buvo įvertintas 8 600 000 eurų. Pagrindinėje byloje nagrinėjami griovimo darbai buvo įvertinti 95 000 eurų.

11     Koppensteiner šioje pirkimo procedūroje pateikė pasiūlymą, susijusį su šia darbų dalimi.

12     2003 m. spalio 29 d. BIG laišku informavo Koppensteiner, kad dėl rimtų priežasčių BVergG 105 straipsnio prasme viešojo pirkimo konkursas buvo atšauktas pasibaigus terminui, skirtam pasiūlymams pateikti.

13     2003 m. lapkričio 6 d. BIG pasiūlė Koppensteiner dalyvauti neskelbiamų derybų procedūroje dėl sutarties griovimo darbams, kurie iš esmės apėmė tas pačias paslaugas kaip ir pirmoji procedūra. Šioje antrojoje procedūroje sutarties, susijusios su šia dalimi, vertė nuo šiol buvo 90 000 eurų.

14     Koppensteiner taip pat pateikė pasiūlymą šioje antrojoje procedūroje.

15     2003 m. lapkričio 13 d. Koppensteiner pareiškė ieškinį Bundesvergabeamt, pirmosios pirkimo procedūros atžvilgiu reikalaudama panaikinti sprendimą atšaukti viešojo pirkimo konkursą ir uždrausti naują konkursą naujos viešojo pirkimo procedūros metu bei, nepatenkinus pirmųjų reikalavimų, pripažinti neteisėtą atšaukimo pobūdį. Tuo pat metu ji prašė panaikinti antrąją pirkimo procedūrą.

16     2003 m. lapkričio 20 d. Bundesvergabeamt savo sprendimu BIG uždraudė atplėšti vokus su pasiūlymais, gautus antrojoje pirkimo procedūroje, kol bus išspręstas ieškinys, tačiau ne ilgiau negu iki 2004 m. sausio 13 dienos.

17     2004 m. sausio 28 d. BIG neperžengdama antrosios pirkimo procedūros ribų sudarė sutartį su kita įmone, ir nuo šio momento pastaroji įmonė atliko griovimo darbus.

18     Per procesą BundesvergabeamtBIG tvirtino, o to ji šiuo metu neteigia, kad visų pateiktų pasiūlymų vertė buvo gerokai didesnė negu įvertinta sutarties kaina. Taigi pirmosios pirkimo procedūros metu ,,griovimo darbų“ dalis buvo įvertinta 95 000 eurų. Mažiausia pasiūlyta kaina buvo 304 150 eurų, o tai atrodė aiškiai per daug.

19     Koppensteiner, be kita ko, tvirtina, kad pagal 2002 m. birželio 18 d. Sprendimą HI (C‑92/00, Rink. p. I‑5553) perkančiosios organizacijos sprendimą atšaukti pirkimo konkursą turi būti galima peržiūrėti teismine tvarka ir prireikus panaikinti tuo pagrindu, kad jis pažeidžia Bendrijos teisę viešojo pirkimo sutarčių srityje.

20     Sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Bundesvergabeamt primena, kad BVergG numatyta sistema neleidžia pagal pareikštą ieškinį nagrinėti ir prireikus panaikinti viešojo pirkimo konkurso atšaukimo atplėšus vokus su pasiūlymais atviroje pirkimo procedūroje. Atšaukus pirkimo konkursą, šis teismas yra kompetentingas tik patikrinti, ar dėl BVergG pažeidimo šis atšaukimas buvo neteisėtas; tai nustačius, iš konkurso pašalinti dalyviai perkančiajai organizacijai gali pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

21     Tačiau, Bundesvergabeamt nuomone, Direktyvos 89/665/EEB 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 1 dalies b punktas, išaiškintas prieš tai nurodytame Teisingumo Teismo sprendime HI, reikalauja, kad nacionalinė teisinė sistema numatytų galimybę panaikinti atšaukimą, kuris įvyko jau atplėšus vokus su pasiūlymais pirkimo procedūroje. Taigi kontroliuojančios institucijos kompetencijos pripažinti atšaukimo neteisėtumą, esant galimybei paskui reikalauti atlyginti nuostolius, nepakanka.

22     Šiomis aplinkybėmis Bundesvergabeamt nusprendė sustabdyti bylą ir Teisingumo Teismui prejudicine tvarka pateikti šiuos klausimus:

,,1.      Ar <…> Direktyvos 89/665/EEB 1 straipsnis ir 2 straipsnio 1 dalies b punktas, skaitomi kartu, yra tokie besąlyginiai ir tikslūs, kad jie reiškia, jog viešojo pirkimo konkurso atšaukimo atplėšus vokus su pasiūlymais atveju asmuo gali jais remtis tiesiogiai ir dėl šio atšaukimo pareikšti ieškinį nacionaliniuose teismuose?

2.      Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas, ar <…> Direktyvos 89/665/EEB 1 straipsnis ir 2 straipsnio 1 dalies b punktas, skaitomi kartu, turi būti aiškinami kaip reiškiantys, kad valstybės narės bet kuriuo atveju privalo numatyti galimybę perkančiosios organizacijos sprendimą atšaukti viešojo pirkimo konkursą, priimamą iki pačio atšaukimo, prieš sudarant sutartį (sprendimą dėl atšaukimo prilyginant sprendimui sudaryti sutartį) peržiūrėti teismine tvarka, dėl ko į teismą besikreipusio asmens prašymu sprendimą galima panaikinti, jei buvo įvykdytos atitinkamos sąlygos, nepaisant to, kad egzistuoja galimybė po atšaukimo reikalauti nuostolių atlyginimo?“

 Dėl prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateiktų klausimų

 Dėl priimtinumo

23     Austrijos vyriausybė, be kita ko, nurodo tai, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama sutartis po antrosios pirkimo procedūros buvo sudaryta ne su Koppensteiner, o su kita įmone, ir kad griovimo darbai jau yra užbaigti. Todėl atsakymas į klausimus neturi jokios reikšmės, nes Koppensteiner gali prisiteisti tik nuostolių atlyginimą, o tai bet kuriuo atveju numato BVergG. Be to, ši vyriausybė patikslina, kad prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikęs teismas nėra kompetetingas panaikinti sprendimą dėl atšaukimo ir kad atsakymas į klausimus jam nebus naudingas sprendžiant pagrindinę bylą.

24     BIG vertinimu antras klausimas yra grynai hipotetinis ir todėl nepriimtinas. Jos nuomone, tai, kad ši sutartis jau buvo sudaryta, lemia, jog klausimas neturi reikšmės pagrindinės bylos išsprendimui iš esmės todėl, kad perkančioji organizacija negali a posteriori priimti sprendimo atšaukti šį viešojo pirkimo konkursą.

25     Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad vien bylą iškėlusiems ir už būsimą sprendimą atsakingiems nacionaliniams teismams priklauso pareiga įvertinti, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, ir prejudicinio sprendimo reikalingumą, kad jie galėtų priimti sprendimą, ir Teisingumo Teismui pateiktų klausimų tinkamumą. Taigi, kai pateikti klausimai yra susiję su Bendrijos teisės aiškinimu, Teisingumo Teismas iš principo turi priimti sprendimą (ypač žr. 2003 m. vasario 27 d. Sprendimo Adolf Truley, C‑373/00, Rink. p. I‑1931, 21 punktą).

26     Nors Austrijos vyriausybė ir BIG teisingai primena, kad Teisingumo Teismas turi atsisakyti priimti sprendimą dėl prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateikto klausimo, kai akivaizdžiai matyti, jog Bendrijos teisės aiškinimas neturi jokio ryšio su pagrindinės bylos faktinėmis aplinkybėmis ar dalyku arba problema yra hipotetinė (žr., be kita ko, prieš tai nurodyto sprendimo Adolf Truley 22 punktą), šioje byloje pateiktų klausimų atveju šie požymiai nėra akivaizdūs.

27     Iš tiesų nagrinėjamu atveju savo sprendime nacionalinis teismas išdėstė, jog klausimai pateikti tam, kad jis galėtų nuspręsti, ar prašymas panaikinti sprendimą dėl pirmojo viešojo pirkimo konkurso atšaukimo yra priimtinas, ar ne ir prireikus, – kokie būtų galimo nepriimtinumo motyvai.

28     Iš to išplaukia, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.

 Dėl esmės

29     Prieš nagrinėjant klausimus, kurie turi būti svarstomi kartu, reikia priminti, jog prieš tai nurodytame sprendime HI Teisingumo Teismas pažymėjo, kad:

–       sprendimas atšaukti pirkimo konkursą viešojo pirkimo sutartims yra vienas sprendimų, kurių atžvilgiu valstybės narės pagal Direktyvą 89/665/EEB turi nustatyti teismines panaikinimo procedūras tam, kad būtų užtikrintas Bendrijos teisės taisyklių viešojo pirkimo sutarčių srityje bei šią teisę perkeliančių nacionalinių taisyklių laikymasis (54 punktas),

–       visiškam šia direktyva siekiamo tikslo įgyvendinimui kiltų pavojus, jei perkančiosioms organizacijoms būtų leidžiama atšaukti viešojo pirkimo konkursą viešojo paslaugų pirkimo sutartims, tuo pat metu nesant teisminės peržiūros procedūrų, skirtų visais atžvilgiais užtikrinti direktyvų, nustatančių esmines viešojo pirkimo sutarčių taisykles, ir šių direktyvų pamatinių principų veiksmingą laikymąsi (53 punktas).

30     Be to, pastarajame sprendime Teisingumo Teismas teisingai pareiškė, kad Direktyvos 89/665/EEB 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 1 dalies b punktas reikalauja, jog perkančiosios organizacijos sprendimas atšaukti viešojo pirkimo konkursą prireikus galėtų būti peržiūros procedūros dalyku ir būti panaikintas tuo pagrindu, kad jis pažeidė Bendrijos teisę dėl viešųjų pirkimų ar šią teisę perkeliančias nacionalines taisykles.

31     Iš to išplaukia, kad jeigu pagal nacionalinę teisę, net jei ji aiškinama atsižvelgiant į Bendrijos teisės reikalavimus, pasiūlymą pateikęs asmuo negali ginčyti sprendimo atšaukti pirkimo konkursą dėl to, kad šis prieštarauja Bendrijos teisei, ir šiuo pagrindu reikalauti jį panaikinti, nacionalinė teisė neatitinka Direktyvos 89/665/EEB 1 straipsnio 1 dalies bei 2 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimų.

32     Nacionalinis teismas, į kurį besikreipęs asmuo prašo panaikinti sprendimą atšaukti viešojo pirkimo konkursą dėl to, kad šis sprendimas prieštarauja Bendrijos teisei, ir kuriam nacionalinė teisė neleidžia šio prašymo nagrinėti, susiduria su klausimu, ar prireikus ir kokiomis aplinkybėmis jis pagal Bendrijos teisę šį ieškinį dėl panaikinimo turi pripažinti priimtinu.

33     Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad iš direktyvos kylanti valstybių narių pareiga pasiekti joje numatytą tikslą bei jų pareiga EB 10 straipsnio pagrindu imtis visų bendrų ar specialiųjų priemonių, tinkamų šios pareigos įvykdymui užtikrinti, įpareigoja visas valstybių narių valdžios institucijas, įskaitant jų kompetencijai priskiriamų klausimų atžvilgiu – teismus (žr., be kita ko, 1999 m. kovo 4 d. Sprendimo HI, C‑258/97, Rink. p. I‑1405, 25 punktą).

34     Nors kiekvienos valstybės narės teisinė sistema turi nustatyti valstybių narių peržiūros institucijas, kompetentingas spręsti ginčus dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų, susijusių su iš Bendrijos teisės kylančiomis individualiomis teisėmis (žr., pavyzdžiui, 1998 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Tögel, C‑76/97, Rink. p. I‑5357, 28 punktą ir 1999 m. spalio 28 d. Sprendimo Alcatel Austria ir kt., C‑81/98, Rink. p. I‑7671, 49 punktą), neatrodo, kad pagrindinėje byloje iškilo šio pobūdžio teismų kompetencijos problema.

35     Iš tiesų nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad pagal taikytiną nacionalinę teisę Bundesvergabeamt yra kompetentingas spręsti ieškinius, susijusius su ,,sprendimais“ Direktyvos 89/665 1 straipsnio 1 dalies prasme, kuriuos viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo procese priėmė perkančiosios organizacijos.

36     Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo (žr. šio sprendimo 20 punktą), kad taikytina nacionalinė teisė neleidžia nagrinėti ir prireikus, pareiškus ieškinį Bundesvergabeamt, panaikinti sprendimų, priimtų dėl viešojo pirkimo konkurso atšaukimo atplėšus vokus su pasiūlymais atviroje pirkimo procedūroje.

37     Tačiau, kaip buvo pažymėta šio sprendimo 30 punkte, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad Direktyvos 89/665/EEB 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 1 dalies b punktas tokio pobūdžio išimtį draudžia.

38     Šios Direktyvos 89/665/EEB nuostatos yra besąlyginės ir pakankamai tikslios, kad pagrįstų asmens teisę, kuria jis prireikus gali remtis prieš perkančiąją organizaciją, šiuo atveju BIG.

39     Šiomis aplinkybėmis kompetentingas teismas privalo netaikyti nacionalinių taisyklių, kliudančių laikytis iš Direktyvos 89/665/EEB 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 1 dalies b punkto kylančios pareigos.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

40     Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

Kompetentingas teismas privalo netaikyti nacionalinių taisyklių, kliudančių laikytis iš 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665 dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, iš dalies pakeistos 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 1 dalies b punkto kylančios pareigos.

Parašai.

---

* Proceso kalba: vokiečių.