PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (vienas teisėjas)

SPRENDIMAS

2004 m. rugsėjo 28 d.

Byla T‑216/03

Mario Paulo Tenreiro

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Pareigūnai – Mobilumas – Atsisakymas paaukštinti pareigas – Nuopelnų palyginimas“

Visas tekstas prancūzų kalba II‑0000

Dalykas:         Ieškinys, pareikštas dėl prašymo panaikinti 2002 m. rugpjūčio 14 d. paskelbtą Komisijos sprendimą, patvirtinantį 2002 m. į A4 lygį paaukštintų pareigūnų sąrašą ta dalimi, kuria jame neminima ieškovo pavardė.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.     Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Tas pats dalykas ir pagrindas – Skunde nenurodyti, tačiau glaudžiai su juo susiję pagrindai bei argumentai – Priimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 str.)

2.     Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Vertinimas –Atsisakymas įrašyti į tinkamų būti paaukštintais pareigūnų sąrašą – Parengiamasis aktas, nedraudžiantis paaukštinti neįrašytų į sąrašą pareigūnų

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 str.)

3.     Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Administracijos diskrecija – Teismo kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 str.)

4.     Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Įrodinėjimo pareiga

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 str.)

5.     Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Tvarka – Administracijos diskrecija – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 str.)

6.     Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Kriterijai – Nuopelnai – Atsižvelgimas į tarnybos stažą ir amžių – Papildomas pobūdis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 str.)

7.     Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Pareigūnų, per ankstesnę paaukštinimo procedūrą įrašytų į daugiausia nuopelnų turinčiųjų sąrašą, automatiškas paaukštinimas – Neteisėtumas – Atsižvelgimas į tai, kad asmuo yra įrašytas į minėtą sąrašą – Priimtinumas – Sąlyga

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 str.)

8.     Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nediskriminavimo principas – Perkeliami pareigūnai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 str.)

9.     Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Tvarka – Metodų, kurie panaikintų dėl skirtingų vertintojų vertinimų atsirandantį subjektyvumą, taikymas – Teisėtumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 str.)

1.     Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinio skundo ir vėliau pareikšto ieškinio atitikties taisyklę reikalaujama, kad Bendrijos teisme nurodytas pagrindas būtų tas pats, kuriuo buvo remtasi ikiteisminės procedūros metu, kad Paskyrimų tarnyba galėtų tiksliai susipažinti su suinteresuotojo asmens argumentais, suformuluotais ginčijant sprendimą. Tokia taisyklė pateisinama ikiteisminės procedūros tikslu – leisti taikiai išspręsti tarp pareigūnų ir administracijos iškilusius ginčus.

Nors Bendrijos teisme pateikti reikalavimai gali apimti tik skunde nurodytuosius, paremtus tais pačiais pagrindais, šie reikalavimai Bendrijos teisme gali būti išdėstyti išsamiau, pateikiant pagrindus ir argumentus, kurie nebūtinai buvo nurodyti skunde, tačiau yra glaudžiai su juo susiję.

(žr. 38–40 punktus)

Nuoroda: 1987 m. gegužės 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Geist prieš Komisiją, 242/85, Rink. p. 2181, 9 punktas; 1989 m. sausio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Koutchoumoff prieš Komisiją, 224/87, Rink. p. 99, 10 punktas; 1989 m. kovo 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Del Amo Martinez prieš Parlamentą, 133/88, Rink. p. 689, 9 ir 10 punktai; 1990 m. kovo 29 d. Pirmosios instancijos sprendimo Alexandrakis prieš Komisiją, T‑57/89, Rink. p. II‑143, 8 punktas; 2004 m. liepos 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Schmitt prieš AER, T‑175/03, dar nepaskelbtas Rinkinyje, 42 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

2.     Pareigūno įrašymas į daugiausia nuopelnų turinčiųjų sąrašą, kad jį būtų galima paaukštinti institucijos viduje, tėra parengiamasis aktas ir nėra laikomas asmens nenaudai priimtu aktu. Iš tikrųjų, kadangi Paskyrimų tarnyba neprivalo būtinai paaukštinti šiame sąraše įrašyto pareigūno, toks įrašymas negali tiesiogiai daryti poveikio suinteresuotojo asmens teisinei padėčiai, nes sprendimas dėl jo galimo paaukštinimo atidedamas. Kalbant apie neįrašytus pareigūnus, tai, kad kitas pareigūnas bus įrašytas į sąrašą, nepakeis jų teisinės padėties, kuriai bus daromas poveikis tik juos realiai paaukštinus. Todėl šio sąrašo teisėtumas gali būti ginčijamas pareiškus ieškinį dėl paaukštinimo procedūros metu priimto sprendimo.

Tik tuo atveju, jeigu Paskyrimų tarnyba manytų, jog sąrašas, sudarytas paaukštinimo komitetui atlikus savo darbą, yra jai privalomas ta prasme, kad į šį sąrašą neįrašyti asmenys būtų pašalinti iš paaukštinimo procedūros, sprendimas atsisakyti pareigūną įrašyti į sąrašą tiesiogiai pakeistų tokio pareigūno teisinę padėtį ir jo atžvilgiu būtų laikomas asmens nenaudai priimtu sprendimu.

(žr. 47 ir 48 punktus)

Nuoroda: 1990 m. gruodžio 5 d. Pirmosios instancijos sprendimo Marcato prieš Komisiją, T‑82/89, Rink. p. II‑735, 40 ir 52 punktai; 2000 m. spalio 3 d. Pirmosios instancijos sprendimo Cubero Vermurie prieš Komisiją, T‑187/98, Rink. VT p. I‑A‑195 ir II‑885, 3 punktas.

3.     Lygindama kandidatų, kurie gali būti paaukštinti, nuopelnus Paskyrimų tarnyba naudojasi didele diskrecija ir šioje srityje Bendrijos teismų kontrolė apsiriboja atsakymu į klausimą, ar atsižvelgiant į būdus ir priemones, galinčius turėti įtakos administracijos vertinimui, pastarasis buvo atliktas tinkamai ir ar administracija savo diskrecija nesinaudojo akivaizdžiai klaidingai. Teismas negali pakeisti šios tarnybos atlikto kandidatų kvalifikacijos bei nuopelnų įvertinimo pateikdamas savo vertinimą.

(žr. 50 punktą)

Nuoroda: 1989 m. kovo 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bevan prieš Komisiją, 140/87, Rink. p. 701, 34 punktas; 1996 m. birželio 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Baiwir prieš Komisiją, T‑262/94, Rink. VT p. I‑A‑257 ir II‑739, 66 ir 138 punktai; 1998 m. kovo 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Manzo-Tafaro prieš Komisiją, T‑221/96, Rink. VT p. I‑A‑115 ir II‑307, 16 punktas; 2000 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Griesel prieš Tarybą, T‑157/99, Rink. VT p. I‑A‑151 ir II‑699, 41 punktas.

4.     Dėl įrodinėjimo, kad prieš priimant sprendimą dėl paaukštinimo buvo teisėtai palyginti tinkamų būti paaukštintais pareigūnų nuopelnai, pareigos ieškovas, abejojantis tokio palyginimo tikrumu, privalo bent jau pateikti savo argumentus patvirtinančią pakankamai suderintų įrodymų visumą, jog tokio palyginimo nebuvo, kad įpareigotų atitinkamą instituciją įrodyti, jog ji iš tikrųjų atliko tokį palyginimą.

(žr. 59 punktą)

Nuoroda: 1992 m. sausio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Schönherr prieš CES, T‑25/90, Rink. p. II‑63, 25 punktas; 2003 m. kovo 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tsarnavas prieš Komisiją, T‑188/01–T‑190/01, Rink. VT p. I‑A‑95 ir II‑495, 115 punktas.

5.     Paskyrimų tarnyba turi diskreciją taikyti metodą, kurį ji mano esant tinkamiausiu palyginti vertinimo ataskaitas ir tinkamų būti paaukštintais kandidatų nuopelnus, suprasdama, kad pasirinktas metodas turi užtikrinti, jog kandidatų nuopelnai būtų palyginami vadovaujantis tarnybos interesais, vienodu pagrindu ir remiantis panašia informacija.

(žr. 68 punktą)

Nuoroda: 1993 m. lapkričio 30 d. Pirmosios instancijos sprendimo Perakis prieš Parlamentą, T‑78/92, Rink. p. II‑1299, 14 punktas; 1995 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos sprendimo Rasmussen prieš Komisiją, T‑557/93, Rink. VT p. I‑A‑195 ir II‑603, 20 punktas.

6.     Nors tinkamų būti paaukštintais pareigūnų nuopelnai yra lemiantis veiksnys sprendžiant klausimą dėl kiekvieno paaukštinimo, Paskyrimų tarnyba, jeigu pareigūnų nuopelnai yra vienodi, gali papildomai atsižvelgti ir į kitus veiksnius, pavyzdžiui, į kandidatų amžių ir jų darbo stažą tarnyboje arba lygyje.

(žr. 79 punktą)

Nuoroda: 2003 m. balandžio 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Tejada Fernández prieš Komisiją, T‑134/02, Rink. VT p. I‑A‑125 ir II‑609, 42 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

7.     Pareigūnų, per ankstesnę paaukštinimo procedūrą įrašytų į daugiausia nuopelnų turinčiųjų sąrašą, tačiau nepaaukštintų, automatiško paaukštinimo praktika pažeistų Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnyje numatytą pareigūnų, kurie gali būti paaukštinti, nuopelnų palyginimo principą.

Vis dėlto reikalavimas palyginti nuopelnus nedraudžia Paskyrimų tarnybai atsižvelgti į aplinkybę, kad kandidatas ankstesnėje paaukštinimo procedūroje jau buvo įrašytas į daugiausia nuopelnų turinčių pareigūnų sąrašą, jeigu kiekvieno kandidato nuopelnai vertinami kitų galinčių būti paaukštintais kandidatų atžvilgiu. Iš to išplaukia, kad atsižvelgimas į ankstesnės paaukštinimo procedūros „likutį“ negali būti draudžiamas su sąlyga, kad Paskyrimų tarnybos jam neskiria pernelyg didelio dėmesio.

(žr. 82 ir 84 punktus)

Nuoroda: 1999 m. kovo 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hamptaux prieš Komisiją, T‑76/98, Rink. VT p. I‑A‑59 ir II‑303, 44 punktas.

8.     Bendrijos institucijos privalo užtikrinti, kad mobilumas nepažeistų pareigūno karjeros, į kurią jis turi teisę. Todėl šios institucijos privalo patikrinti, ar per paaukštinimo procedūrą perkeltas pareigūnas nebus nubaustas vien dėl perkėlimo.

Vis dėlto pareigūnas, siekdamas nustatyti, ar buvo pažeistas nediskriminavimo principas, negali teisėtai palyginti savo dabartinės situacijos su situacija, kuri atsirastų jo neperkėlus. Kadangi tokia pareigūno situacija tėra hipotetinė, neįmanoma konkrečiai nustatyti, kokių paaukštinimo galimybių jis būtų turėjęs, nes šios galimybės yra pernelyg neapibrėžtos.

(žr. 92 ir 95 punktus)

Nuoroda: 1977 m. spalio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Giry prieš Komisiją, 126/75, 34/76 ir 92/76, Rink. p. 1937, 27 ir 28 punktai; 1983 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Pizziolo prieš Komisiją, 785/79, Rink. p. 1343, 16 punktas; minėto sprendimo Cubero Vermurie prieš Komisiją 68 ir 69 punktai.

9.     Todėl manytina, kad Paskyrimų tarnybos naudojamas pareigų paaukštinimo metodas, palyginant pareigūnų, priklausančių dviem skirtingiems generaliniams direktoratams, vidutinę vertinimų analizę su pareigūnų atitinkamų generalinių direktoratų vidutine vertinimų analize tiek, kiek tokiu metodu siekiama išvengti dėl skirtingų vertintojų vertinimo atsirandančio subjektyvumo, yra teisėtas.

(žr. 97 punktą)

Nuoroda: minėto sprendimo Cubero Vermurie prieš Komisiją 85 punktas.