Byla C‑372/03

Europos Bendrijų Komisija

prieš

Vokietijos Federacinę Respubliką

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Direktyva 91/439/EEB – Vairuotojo pažymėjimas – Minimalus amžius, reikalingas norint įgyti teisę vairuoti tam tikras transporto priemones – Galimybė vairuoti kitos kategorijos transporto priemones nei tos, kurioms vairuoti buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas – Privalomas vairuotojo pažymėjimo registravimas ir keitimas“

Generalinio advokato P. Léger išvada, pateikta 2005 m. gegužės 12 d. I‑0000

2005 m. rugsėjo 15 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas I‑0000

Sprendimo santrauka

1.     Transportas — Kelių transportas — Vairuotojo pažymėjimas — Direktyva 91/439 — Išdavimo sąlygos — Minimalus amžius — A kategorijos sunkiųjų motociklų vairavimas — Valstybių narių galimybė nustatyti didesnį minimalų amžių — Apimtis

(Tarybos direktyvos 91/439 6 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis)

2.     Transportas — Kelių transportas — Vairuotojo pažymėjimas — Reglamentas Nr. 3820/85 ir Direktyva 91/439 — Išdavimo sąlygos — Minimalus amžius — C1 ir C1 + E pakategorių transporto priemonių vairavimas — Valstybių narių galimybė nustatyti mažesnį minimalų amžių — Nebuvimas

(Tarybos reglamento Nr. 3820/85 5 straipsnio 1 dalies b punktas; Tarybos direktyvos 91/439 6 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis)

1.     Nustatydama, kad valstybės narės turi galimybę leisti asmenims, kuriems ne mažiau nei 21 metai, iš karto gauti pažymėjimus A kategorijos sunkiesiems motociklams vairuoti, Direktyvos 91/439 dėl vairuotojo pažymėjimų 6 straipsnio 1 dalies b punkto pirma įtrauka aiškiai neapriboja valstybių narių galimybės nustatyti didesnį minimalų amžių, o, atvirkščiai, reiškia, kad valstybės narės gali nustatyti didesnę negu 21 metai amžiaus ribą.

Kadangi nustatant didesnį nei numatytas šio straipsnio paskutiniame sakinyje, norint iš karto gauti teisę vairuoti šiuos motociklus, minimalų amžių padedama gerinti kelių eismo saugumą, o tai, kaip matyti iš šios direktyvos preambulės, yra pagrindinis direktyvos tikslas, toks nustatymas neprieštarauja šiai nuostatai, jeigu laikomasi proporcingumo principo.

(žr. 27–28 punktus)

2.     Nei Direktyva 91/439 dėl vairuotojo pažymėjimų, nei Reglamentas Nr. 3280/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo nenumato galimybės nukrypti nuo minimalaus 18 metų amžiaus reikalavimo išduodant pažymėjimus vairuoti C1 ir C1 + E pakategorių transporto priemones. Viena vertus, Direktyvos 91/439 6 straipsnio 2 dalyje numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos nemini C1 ir C1 + E pakategorių transporto priemonių. Kita vertus, dėl to, kad Reglamento Nr. 3280/85 5 straipsnio 1 dalies b punkto antra įtrauka nedraudžia, kad reikalaujamo minimalaus amžiaus dar nesulaukęs asmuo galėtų įgyti vairavimo patirties, ši nuostata neturėtų būti aiškinama kaip leidžianti valstybėms narėms šiam asmeniui išduoti pažymėjimą vairuoti šių kategorijų transporto priemones. Iš tiesų galimybė įgyti tokią patirtį jokiu būdu nereiškia, kad atitinkamam kandidatui išduodamas vairuotojo pažymėjimas, jam leidžiantis vairuoti šių kategorijų transporto priemones be už jo profesinį parengimą atsakingo asmens.

(žr. 38–41 punktus)

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2005 m. rugsėjo 15 d.(*)

,,Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Direktyva 91/439/EEB – Vairuotojo pažymėjimas – Minimalus amžius, reikalingas norint įgyti teisę vairuoti tam tikras transporto priemones – Galimybė vairuoti kitos kategorijos transporto priemones nei tos, kurioms vairuoti buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas – Privalomas vairuotojo pažymėjimo registravimas ir keitimas“

Byloje C‑372/03

dėl 2003 m. rugsėjo 2 d. pagal EB 226 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo,

Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama G. Braun ir W. Wils, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ieškovė,

prieš

Vokietijos Federacinę Respubliką, atstovaujamą M. Lumma,

atsakovę,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans, teisėjai C. Gulmann, R. Schintgen (pranešėjas), G. Arestis ir J. Klučka,

generalinis advokatas P. Léger,

kancleris R. Grass,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

susipažinęs su 2005 m. gegužės 12 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1       Savo ieškiniu Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo pripažinti, kad priimdama ir palikdama galioti 1998 m. rugpjūčio 18 d. Nutarimo dėl leidimo dalyvauti kelių eisme (Verordnung über die Zulassung von Personen zum Strassenverkehr), tai yra nutarimo dėl leidimo vairuoti (Fahrerlaubnis-Verordnung, BGBl. 1998 I, p. 2214, toliau – FeV), 6 straipsnio 3 dalies 6 punktą, 4 straipsnį, 10 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį, 29 straipsnio 1 ir 3 dalis bei 47 straipsnio 2 dalį Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvos 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL L 237, p. 1), iš dalies pakeistos 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/47/EB (OL L 235, p. 1, toliau – Direktyva 91/439), 1 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnį, 5 straipsnio 2 dalies b punktą, 6 straipsnio 1 dalies b punkto pirmą ir trečią įtrauką bei 8 straipsnio 2 dalį.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisės aktai

2       Direktyvos Nr. 91/439 trečia–penkta konstatuojamosios dalys nustato:

,,kadangi Bendrijos pavyzdžio nacionalinis vairuotojo pažymėjimas, nustatytas Direktyvos 80/1263/EEB, turėtų būti toks, kad, inter alia, būtų galima atsižvelgti į transporto priemonių kategorijų ir pakategorių derinimą ir padaryti pažymėjimus lengviau suprantamus tiek pačioje Bendrijoje, tiek už jos ribų;

kadangi, siekiant stiprinti kelių eismo saugumą, reikia nustatyti minimalius vairuotojo pažymėjimo išdavimo reikalavimus;

kadangi Direktyvos 80/1263/EEB 3 straipsnyje reikalaujama, kad baigiamosios nuostatos, Bendrijos mastu apibendrinančios tame straipsnyje minimas transporto priemonių kategorijas, turėtų būti priimtos nepaliekant galimybės nukrypti nei nuo jų, nei nuo vairuotojo pažymėjimų galiojimo sąlygų.“

3       Direktyvos 91/439 1 straipsnis nustato:

,,1.      Valstybės narės, laikydamosi šios direktyvos nuostatų, įveda I arba Ia priede aprašytu Bendrijos pavyzdžiu pagrįstą nacionalinį vairuotojo pažymėjimą.

2.      Valstybių narių išduoti vairuotojo pažymėjimai yra abipusiai pripažįstami.

3.      Kai galiojančio nacionalinio vairuotojo pažymėjimo savininkas nuolatos apsigyvena ne toje valstybėje narėje, kuri pažymėjimą išdavė, priimančioji valstybė narė gali vairuotojo pažymėjimo savininkui taikyti nacionalines pažymėjimo galiojimo laiko, medicininio patikrinimo bei apmokestinimo taisykles ir tame pažymėjime nurodyti bet kokią administravimui reikalingą informaciją.“

4       Tos pačios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos skirtingos transporto priemonių kategorijos, kurioms vairuoti gali būti išduotas vairuotojo pažymėjimas. Šios kategorijos suskirstytos taip:

–       A kategorija: motociklai su šonine priekaba ar be jos,

–       B kategorija: motorinės transporto priemonės, kurių leidžiamas maksimalus svoris ne didesnis kaip 3 500 kilogramų; prie B kategorijos priskiriami vilkiko ir priekabos junginiai, kurių leidžiamas maksimalus svoris ne didesnis kaip 3 500 kilogramų,

–       B + E kategorija: transporto priemonių junginiai, susidedantys iš vilkiko, priskiriamo prie B kategorijos, ir priekabos, jei tas junginys nepriskiriamas prie B kategorijos,

–       C kategorija: motorinės transporto priemonės, nepriskiriamos prie D kategorijos, kurių leidžiamas maksimalus svoris didesnis kaip 3 500 kilogramų,

–       C + E kategorija: transporto priemonių junginiai, kurių vilkikas priskiriamas prie C kategorijos, o jo priekabos leidžiamas maksimalus svoris didesnis kaip 750 kilogramų,

–       D kategorija: motorinės transporto priemonės, skirtos keleiviams vežti, kurios, be vairuotojo vietos, turi daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas,

–       D + E kategorija: transporto priemonių junginiai, kurių vilkikas priskiriamas prie D kategorijos, o jo priekabos leidžiamas maksimalus svoris didesnis kaip 750 kilogramų.

5       Remiantis Direktyvos Nr. 91/439 3 straipsnio 2 dalimi, pagal A, B, B + E, C, C + E, D ir D + E kategorijas gali būti išduodamas specialios paskirties vairuotojo pažymėjimas, leidžiantis vairuoti tokių pakategorių transporto priemones:

–       A1: lengvuosius motociklus, kurių variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 125 cm³, o galingumas neviršija 11 kW,

–       C1: motorines transporto priemones, nepriskiriamas prie D kategorijos, kurių leidžiamas maksimalus svoris didesnis kaip 3 500 kilogramų, bet ne mažesnis kaip 7 500 kilogramų,

–       C1 + E: transporto priemonių junginį, kurio vilkikas priskiriamas prie C1 pakategorės, o jo priekabos leidžiamas maksimalus svoris didesnis kaip 750 kilogramų, jei taip sudaryto junginio leidžiamas maksimalus svoris ne didesnis kaip 12 000 kilogramų, o leidžiamas maksimalus priekabos svoris neviršija nepakrauto vilkiko svorio,

–       D1: motorines transporto priemones, skirtas keleiviams vežti, kurios, be vairuotojo vietos, turi daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas, bet ne daugiau kaip 16 sėdimų vietų, be vairuotojo vietos,

–       D1 + E: transporto priemonių junginius, kurių vilkikas priskiriamas prie D1 pakategorės, o jo priekabos leidžiamas maksimalus svoris didesnis kaip 750 kilogramų, jeigu, pirma, taip sudaryto junginio leidžiamas maksimalus svoris ne didesnis kaip 12 000 kilogramų, o leidžiamas maksimalus priekabos svoris neviršija nepakrauto vilkiko svorio, ir, antra, priekaba nenaudojama keleiviams vežti.

6       Pagal Direktyvos Nr. 91/439 5 straipsnio 1 dalį:

,,Vairuotojo pažymėjimai turi būti išduodami tokiomis sąlygomis:

a)      C ir D kategorijos pažymėjimai turi būti išduodami tik vairuotojams, jau turintiems teisę vairuoti prie B kategorijos priskiriamas transporto priemones;

b)      B + E, C + E ir D + E kategorijos pažymėjimai turi būti išduodami tik vairuotojams, jau turintiems teisę vairuoti atitinkamai prie B, C ar D kategorijų priskiriamas transporto priemones.“

7       Šios direktyvos 6 straipsnis išdėstytas taip:

,,1.      Minimalaus amžiaus sąlygos vairuotojo pažymėjimams išduoti yra tokios:

a)      16 metų:

–       A1 pakategorei,

–       B1 pakategorei;

b)      18 metų:

–       A kategorijai; tačiau, norint gauti teisę vairuoti galingesnius kaip 25 kW galingumo ar didesnio kaip 0,16 kW/kg galingumo ir svorio santykio motociklus (ar motociklus su šoninėmis priekabomis, kurių galingumo ir svorio santykis didesnis kaip 0,16 kW/kg), reikia turėti dvejų metų žemesnių specifikacijų motociklų vairavimo su A pažymėjimu stažą; stažo gali būti nereikalaujama, jei kandidatui ne mažiau kaip 21 metai ir jis yra išlaikęs įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą pagal tą kategoriją,

–       B ir B + E kategorijoms,

–       C, C + E kategorijoms ir C1, C1 + E pakategorėms, nepažeidžiant transporto priemonių vairavimo nuostatų, nustatytų 1985 m. gruodžio 20 dienos Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (OL L 370, p. 1);

c)      21 metai:

–       D ir D + E kategorijoms bei D1 ir D1 + E pakategorėms, nepažeidžiant transporto priemonių vairavimo nuostatų, nustatytų Reglamente (EEB) Nr. 3820/85.

2.      Valstybės narės gali nukrypti nuo A, B ir B + E kategorijoms nustatytų minimalių amžiaus reikalavimų ir išduoti vairuotojo pažymėjimus nuo 17 metų amžiaus, išskyrus A kategorijai skirtas nuostatas, nustatytas 1 dalies b punkto pirmos įtraukos paskutiniame sakinyje.

3.      Valstybės narės gali atsisakyti pripažinti galiojančius savo teritorijoje vairuotojo pažymėjimus, išduotus 18 metų neturintiems vairuotojams.“

8       Tos pačios direktyvos 8 straipsnio 1 ir 2 dalys numato:

,,1. Tais atvejais, kai vienos valstybės narės išduoto galiojančio nacionalinio vairuotojo pažymėjimo savininkas pasirenka nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje, jis gali prašyti, kad jo vairuotojo pažymėjimas būtų pakeistas lygiaverčiu pažymėjimu; prireikus pažymėjimą keičianti valstybė narė gali patikrinti, ar pateiktas vairuotojo pažymėjimas iš tikrųjų galioja.

2. Laikydamasi baudžiamųjų ir policijos įstatymų teritoriškumo principo, valstybė narė, kurioje yra nuolatinė gyvenamoji vieta, gali taikyti nacionalines teisės vairuoti apribojimo, sustabdymo, atėmimo ar panaikinimo nuostatas kitos valstybės narės išduoto vairuotojo pažymėjimo savininkui ir, jeigu reikia, pakeisti vairuotojo pažymėjimą.“

9       Reglamento Nr. 3820/85 5 straipsnis nustato:

,,1.      Minimalus krovinius vežančių vairuotojų amžius yra toks:

a)      transporto priemonėmis, įskaitant, jei reikia, priekabas ar puspriekabes, kurių maksimalus leistinas svoris yra ne didesnis kaip 7,5 tonos, ? 18 metų;

b)      kitomis transporto priemonėmis:

–       21 metai, arba

–       18 metų tik tuo atveju, jei asmuo turi profesinį pasirengimą liudijantį ir vienos iš valstybių narių pripažintą dokumentą, patvirtinantį, kad jis yra baigęs transporto priemonių, skirtų krovinius keliais vežti, vairuotojų mokymo kursą, atitinkantį nustatytas Bendrijos taisykles dėl minimalaus kelių transporto priemonių vairuotojų pasirengimo lygio.

<…>

5.      Šalyje 50 km spinduliu nuo nuolatinės transporto priemonės laikymo vietos, įskaitant ir vietines administracines teritorijas, kurių centrai neviršija 50 km spindulio, atliekant transporto operacijas minimalų vairuotojo padėjėjo amžių valstybės narės gali sumažinti iki 16 metų tik tuo atveju, jeigu tai yra daroma dėl profesinio mokymo ir laikantis nacionalinės teisės aktuose nustatytų priėmimo į darbą amžiaus ribų.“ (Pataisytas vertimas)

 Nacionalinės teisės aktai

10     FeV 6 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus 25 metų amžius, norint iš karto įgyti teisę vairuoti A kategorijos sunkiuosius motociklus.

11     Pagal FeV 6 straipsnio 3 dalies 6 punktą C1 + E ir D pažymėjimų savininkams leidžiama vairuoti D + E kategorijos transporto priemones. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, C1, C1 + E, C ir C + E pažymėjimų savininkams Vokietijos teritorijoje leidžiama vairuoti D kategorijos transporto priemones be keleivių, norint patikrinti techninę transporto priemonių būklę arba jas nugabenti į kitą vietą.

12     FeV 9 straipsnis nustato, kad pažymėjimas vairuoti C1 kategorijos transporto priemones gali būti išduotas tik tada, kai kandidatas jau turi B kategorijai skirtą pažymėjimą arba atitinka šiam pažymėjimui gauti nustatytas sąlygas. Pastaruoju atveju pažymėjimas vairuoti C1 kategorijos transporto priemones gali būti išduotas ne anksčiau negu pažymėjimas, tinkamas vairuoti B kategorijos transporto priemones.

13     FeV 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad vairuotojų parengimo metu minimalus amžius gauti pažymėjimus vairuoti B, C1 ar C1 + E kategorijų transporto priemones yra 17 metų, o kai C ir C + E kategorijų pažymėjimams gauti nustatytas 18 metų amžius. Norint tokį pažymėjimą išduoti asmeniui, kuriam dar nesukako 18 metų, jis turi sėkmingai praeiti medicininį psichologinį patikrinimą. Iki pažymėjimo savininkui sukaks 18 metų, jam išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja tik su jo profesiniu parengimu susijusiems maršrutams.

14     Pagal FeV 29 straipsnio 1 ir 2 dalis kitoje negu Vokietijos Federacinė Respublika valstybėje narėje išduotų pažymėjimų savininkai, gresiant piniginei baudai, privalo registruoti savo pažymėjimus Vokietijos administracinėse institucijose, jei jie nuolat apsigyveno Vokietijoje ir turi savo pažymėjimus ne daugiau kaip dvejus metus.

15     FeV 29 straipsnio 3 dalis ir 47 straipsnio 2 dalis įpareigoja kitoje negu Vokietijos Federacinė Respublika valstybėje narėje išduotų pažymėjimų savininkus, kurie nuolat apsigyveno Vokietijoje, pakeisti savo pažymėjimą Vokietijos pažymėjimu, kad jame būtų įrašyta tam tikra informacija, be kita ko, apie minėto pažymėjimo galiojimo šioje valstybėje laiką, kai šis galiojimo laikas yra trumpesnis nei numatytas jį išdavusioje valstybėje narėje.

 Ikiteisminė procedūra

16     Manydama, kad į Vokietijos teisės aktus perkeltos tam tikros Direktyvos 91/439 nuostatos neatitinka pačios direktyvos, Komisija 1997 m. birželio 10 d. laišku Vokietijos Federacinei Respublikai nusiuntė oficialų pranešimą, prašydama per du mėnesius pateikti savo pastabas.

17     Manydama, kad 1998 m. rugpjūčio mėn. jai pateikti šių teisės aktų pakeitimai nereiškia įsipareigojimų, kurių neįvykdymu buvo kaltinama Vokietijos Federacinė Respublika, įvykdymo, 2001 m. liepos 18 d. laišku šiai valstybei narei Komisija nusiuntė papildomą oficialų pranešimą, nurodydama per du mėnesius pateikti savo pastabas.

18     Kadangi Vokietijos valdžios institucijų atsakymai į šį oficialų pranešimą Komisijos neįtikino, 2002 m. kovo 21 d. pastaroji Vokietijos Federacinei Respublikai išsiuntė pagrįstą nuomonę, nurodydama per du mėnesius nuo šios pagrįstos nuomonės gavimo imtis būtinų priemonių, kad būtų laikomasi iš Direktyvos 91/439 kylančių įsipareigojimų.

19     2002 m. birželio 10 d. laišku Vokietijos valdžios institucijos informavo Komisiją, kad tam tikrus šioje pagrįstoje nuomonėje nurodytus kaltinimus jos laiko nepagrįstais ir kad į kitus kaltinimus bus atsižvelgta artimiausiu metu, priimant FeV pakeitimus.

20     Kadangi šis atsakymas Komisijos neįtikino, ji pareiškė šį ieškinį.

 Dėl ieškinio

21     Grįsdama savo ieškinį, Komisija pateikė šešis kaltinimus – dėl minimalaus amžiaus, reikalingo norint įgyti teisę vairuoti, pirma, A kategorijos sunkiuosius motociklus ir, antra, C1 ir C1 + E pakategorių transporto priemones, dėl galimybės vairuoti kitas transporto priemones negu tos, kurioms vairuoti buvo gautas pažymėjimas, ir taip pat dėl kitoje negu Vokietijos Federacinė Respublika valstybėje narėje išduotų vairuotojo pažymėjimų registravimo ir keitimo procedūrų.

 Dėl kaltinimo, susijusio su minimaliu amžiumi, kuris reikalingas norint iš karto įgyti teisę vairuoti A kategorijos sunkiuosius motociklus

 Šalių argumentai

22     Pateikdama šį kaltinimą, Komisija teigia, kad Vokietijos Federacinė Respublika pažeidė Direktyvos 91/439 6 straipsnio 1 dalies b punkto pirmą įtrauką, nustatančią, kad minimalus amžius vairuotojo pažymėjimams A kategorijai priklausančioms transporto priemonėms išduoti yra 21 metai. Pagal FeV 6 straipsnio 2 dalies antrą sakinį minimalus amžius norint iš karto įgyti teisę vairuoti šias transporto priemones yra 25 metai. Komisija pažymi, kad Direktyvos 91/439 6 straipsnis nustato minimalų amžių, kurio sumažinti ar padidinti valstybės narės neturi teisės, nes šia nuostata siekiama suderinti tam tikras teisės vairuoti skirtingų kategorijų transporto priemones sąlygas. Tai, kad valstybės narės gali drausti iš karto išduoti A kategorijos transporto priemonėms vairuoti skirtus pažymėjimus, nesusiję su faktu, kad minimalus šiai teisei įgyti reikalingas amžius negali būti didesnis negu 21 metai.

23     Šiuo atžvilgiu Vokietijos vyriausybė visų pirma pažymi, kad Direktyva 91/439 valstybėms narėms leidžia drausti ar leisti iš karto įgyti teisę vairuoti sunkiuosius motociklus. Tačiau, kadangi valstybės narės gali atsisakyti šią teisę suteikti iš karto, joms niekas nekliudo nustatyti minimalaus amžiaus, kuris būtų didesnis negu numatytas šioje direktyvoje.

24     Vokietijos vyriausybė taip pat tvirtina, kad Direktyvos 91/439 6 straipsnio 1 dalies b punkto pirmoje įtraukoje esantys žodžiai ,,ne mažiau“ neleidžia abejoti, kad norint įgyti teisę iš karto vairuoti A kategorijos transporto priemones, valstybės narės gali reikalauti, kad asmuo būtų vyresnio amžiaus. Jeigu įstatymų leidėjas būtų norėjęs nustatyti, kad tik 21 metai gali būti laikomi minimaliu amžiumi, šie žodžiai būtų pertekliniai.

25     Vokietijos vyriausybė galiausiai tvirtina, kad minimalaus amžiaus, norint įgyti teisę iš karto vairuoti A kategorijos transporto priemones, padidinimą lėmė saugaus eismo sumetimai. Be to, rengiant naują ,,vairuotojų pažymėjimų“ direktyvą (KOM (2003) 621 galutinis, 2003 m. spalio 21 d.), Komisija pati pasiūlė nagrinėjamą amžių padidinti iki 24 metų, kad būtų labiau atsižvelgta į kelių eismo saugumo reikalavimus.

 Teisingumo Teismo vertinimas

26     Nors tiesa, kad, kaip teigia Komisija, iš Direktyvos 91/439 6 straipsnio 1 dalies b punkto pirmos įtraukos ir 2 straipsnio matyti, jog ši direktyva valstybėms narėms draudžia 21 metų neturintiems asmenims iš karto suteikti teisę vairuoti A kategorijos sunkiuosius motociklus, tai nereiškia, kad šios nuostatos turi būti suvokiamos kaip draudžiančios valstybei narei nustatyti didesnį minimalų amžių, kuriam sukakus gali būti išduotas pažymėjimas, skirtas vairuoti šios kategorijos transporto priemones.

27     Iš tiesų, nustatydama, kad valstybės narės turi galimybę leisti asmenims, kuriems ne mažiau nei 21 metai, iš karto gauti šiuos pažymėjimus, Direktyvos 91/439 6 straipsnio 1 dalies b punkto pirma įtrauka aiškiai neapriboja valstybių narių galimybės nustatyti didesnį minimalų amžių, o, atvirkščiai, reiškia, kad jos gali nustatyti didesnę negu 21 metai amžiaus ribą.

28     Kadangi šioje byloje nebuvo ginčyta, jog nustatant didesnį minimalų amžių nei numatytasis Direktyvos 91/439 6 straipsnio 1 dalies b punkto pirmos įtraukos paskutiniame sakinyje, norint iš karto gauti teisę vairuoti šiuos motociklus, padedama gerinti kelių eismo saugumą, o tai, kaip matyti iš šios direktyvos preambulės, yra pagrindinis direktyvos tikslas, toks nustatymas neprieštarauja šiai nuostatai, jeigu laikomasi proporcingumo principo.

29     Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad Direktyvos 91/439 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos leidžiančios nukrypti nuostatos suteikia tik galimybę prireikus nustatyti mažesnę minimalaus amžiaus ribą negu iš principo nustatytoji vairuoti įvairių kategorijų transporto priemones, nes, vadovaujantis ta pačia mažiausios ribos nustatymo logika, nukrypimas nuo šios ribos yra pagrįstas tik tada, kai šios ribos nustatytas slenkstis yra sumažinamas, o ne tada, kai valstybė narė nustato didesnį amžių.

30     Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad, priešingai nei tvirtina Komisija, Direktyvos 91/439 6 straipsnio 1 dalies b punkto pirmos įtraukos paskutinis sakinys valstybei narei iš esmės nedraudžia nustatyti didesnio negu šioje nuostatoje numatytas minimalaus amžiaus, reikalingo norint iš karto įgyti teisę vairuoti A kategorijos sunkiuosius motociklus.

31     Šiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad pirmasis Komisijos kaltinimas, kuriuo ji grindžia savo ieškinį, yra nepagrįstas, todėl jį reikia atmesti.

 Dėl kaltinimo, susijusio su minimaliu amžiumi, kuris reikalingas norint įgyti teisę vairuoti C1 ir C1 + E pakategorių transporto priemones

 Šalių argumentai

32     Pateikdama šį kaltinimą Komisija teigia, kad Vokietijos Federacinė Respublika pažeidė Direktyvos 91/439 6 straipsnio 1 dalies b punkto trečią įtrauką ir Reglamento Nr. 3820/85 5 straipsnio 1 dalies b punkto antrą įtrauką. Iš tiesų, iš kartu skaitomų šių dviejų straipsnių išplaukia, kad valstybė narė negali teisėtai išduoti pažymėjimo vairuoti C1 ar C1 + E pakategorių transporto priemones kandidatams, kuriems nesukako 18 metų. Tačiau taikant FeV 10 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį tokie pažymėjimai Vokietijoje išduodami 17 metų amžiaus vairuotojams. Šiuo atžvilgiu Komisija patikslina, kad šios Bendrijos teisės nuostatos nedraudžia, kad dar 18 metų amžiaus nesulaukęs asmuo galėtų pradėti profesinį vairuotojo parengimą ar įgytų vairavimo įgūdžius, praktiškai mokydamasis su instruktoriaus pagalba.

33     Dėl šio kaltinimo Vokietijos vyriausybė nurodo, pirma, kad, priešingai nei tvirtina Komisija, norint gauti pažymėjimą vairuoti C1 kategorijos transporto priemones, Vokietijoje prieš tai privaloma gauti pažymėjimą vairuoti B kategorijos transporto priemones.

34     Ši vyriausybė taip pat pažymi, kad Direktyvos 91/439 6 straipsnio 1 dalies b punktas ir Reglamento Nr. 3820/85 5 straipsnio 1 dalies b punktas leidžia 18 metų sulaukusiam vairuotojui, vežančiam krovinius, vairuoti transporto priemones, kurių maksimalus leistinas svoris yra ne didesnis kaip 7,5 tonos, jei asmuo turi profesinį pasirengimą liudijantį dokumentą. Tačiau šia teise galima naudotis, tik jei pažymėjimas buvo išduotas, kai šiam vairuotojui sukako 18 metų. Kadangi taip pat egzistuoja būtinybė įgyti tam tikrą vairavimo patirtį, turi būti įmanoma šį pažymėjimą gauti iki sueis prieš tai nurodytas amžius.

35     Galiausiai Vokietijos vyriausybė tvirtina, kad taikant FeV 10 straipsnio 2 dalį jaunesniam negu 18 metų vairuotojui išduotas pažymėjimas nėra pažymėjimas, kuris leistų be apribojimų vairuoti C1 kategorijos transporto priemones, nes jo galiojimas apribotas profesinio parengimo programos metu vykstamais maršrutais, o jo išdavimui taikomas dvigubas reikalavimas – savininkas turi lankyti šią profesinio parengimo programą ir pasitikrinti sveikatą (turi būti atliktas medicininis psichologinis patikrinimas).

 Teisingumo Teismo vertinimas

36     Reikia priminti, kad Direktyvos 91/439 6 straipsnio 1 dalies b punkto trečia įtrauka nustato, jog minimalus amžius išduoti vairuotojo pažymėjimus vairuoti C1 ir C1 + E pakategorių transporto priemones yra 18 metų.

37     Krovinius vežančių vairuotojų atveju ta pati amžiaus riba yra nustatyta Reglamento Nr. 3280/85 5 straipsnio 1 dalies b punkto antroje įtraukoje.

38     Tačiau, kaip generalinis advokatas teisingai nurodo savo išvados 41 punkte, nei Direktyva 91/439, nei Reglamentas Nr. 3280/85 nenumato galimybės nukrypti nuo šio minimalaus amžiaus reikalavimo.

39     Viena vertus, Direktyvos 91/439 6 straipsnio 2 dalis, nustatanti baigtinį transporto priemonių, kurioms vairuoti, nukrypstant nuo bendros taisyklės, gali būti išduotas pažymėjimas, kai asmuo yra 17 metų amžiaus, kategorijų sąrašą, nemini C1 ir C1 + E pakategorių transporto priemonių.

40     Kita vertus, dėl to, kad Reglamento Nr. 3280/85 5 straipsnio 1 dalies b punkto antroji įtrauka nedraudžia, kad mokydamasis krovinių transporto priemonių vairuotojo profesijos dar 18 metų nesulaukęs asmuo galėtų įgyti vairavimo patirties, ši nuostata neturėtų būti aiškinama kaip leidžianti valstybėms narėms šiam asmeniui išduoti pažymėjimą vairuoti šių kategorijų transporto priemones.

41     Iš tiesų tokiam pažymėjimui gauti būtina vairavimo patirtis gali būti įgyta prižiūrint dėstytojui ir jam dalyvaujant, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad atitinkamam kandidatui išduodamas vairuotojo pažymėjimas, jam leidžiantis vairuoti C1 ar C1 + E pakategorių transporto priemones be už jo profesinį parengimą atsakingo asmens.

42     Tačiau šiuo atveju iš Vokietijos vyriausybės pateiktų paaiškinimų atsakant į jai Teisingumo Teismo pateiktus klausimus išplaukia, kad taikant FeV 10 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį 17 metų asmenys gali gauti pažymėjimą, jiems leidžiantį Vokietijos teritorijoje ir profesinio vairuotojų parengimo metu be už jų parengimą atsakingo asmens vairuoti C1 ir C1 + E pakategorių transporto priemones.

43     Iš šių paaiškinimų ir iš Komisijos pateiktos informacijos taip pat matyti, kad nagrinėjamų pažymėjimų, kuriuose įrašytos tam tikros pastabos apie jų ribotą naudojimą, pasibaigus jų taikymo laikotarpiui, tai yra tą dieną, kurią šio pažymėjimo savininkui sukanka 18 metų, nebūtina pakeisti kitu pažymėjimu.

44     Iš to išplaukia, kad FeV 10 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys yra nesuderinamas su Direktyvos 91/439 6 straipsnio 1 dalies b punkto trečia įtrauka ir Reglamento Nr. 3820/85 5 straipsnio 1 dalies b punkto antra įtrauka.

45     Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad antrasis kaltinimas, kurį Komisija pasitelkė savo ieškiniui paremti, yra pagrįstas.

 Dėl trečiojo–šeštojo kaltinimų

 Šalių argumentai

46     Trečiajame kaltinime Komisija nurodo, kad FeV 6 straipsnio 3 dalies 6 punktas pažeidžia Direktyvos 91/439 5 straipsnio 2 dalies b punktą, nes FeV nuostata numato, jog C1 + E ir D pažymėjimų savininkai turi teisę vairuoti D + E kategorijos transporto priemones.

47     Ketvirtajame kaltinime Komisija teigia, kad Vokietijos Federacinė Respublika pažeidė Direktyvos 91/439 3 straipsnį, nes FeV 6 straipsnio 4 dalis leido C1, C1 + E, C arba C + E transporto priemonių pakategorių pažymėjimų savininkams Vokietijos teritorijoje vairuoti D kategorijos transporto priemones be keleivių tik tuo atveju, kai reikia patikrinti transporto priemonių techninę būklę arba jas nugabenti į kitą vietą.

48     Penktąjį kaltinimą Komisija grindžia tuo, kad Vokietijos Federacinė Respublika pažeidė Direktyvos 91/439 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą abipusio pažymėjimų pripažinimo principą, nes FeV 29 straipsnio 1 dalis, gresiant piniginei baudai, nustatė privalomą reikalavimą per 185 dienas nuo nuolatinio apsigyvenimo Vokietijoje kompetetingose valdžios institucijose registruoti kitose valstybėse narėse išduotus pažymėjimus, jei minėtų pažymėjimų savininkai nuolat apsigyveno Vokietijoje ir turi savo pažymėjimus ne daugiau kaip dvejus metus.

49     Pateikdama šeštąjį kaltinimą Komisija teigia, kad Vokietijos Federacinė Respublika pažeidė Direktyvos 91/439 1 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį, nes FeV 29 straipsnio 3 dalis ir 47 straipsnio 2 dalis įpareigoja kitoje negu Vokietijos Federacinė Respublika valstybėje narėje išduotų pažymėjimų savininkus, kurie nuolat apsigyveno Vokietijoje, pakeisti savo pažymėjimą Vokietijos pažymėjimu. Tuo siekiama, kad Vokietijos valdžios institucijos galėtų į jį įrašyti tam tikrą informaciją, be kita ko, apie pažymėjimo galiojimo laiką Vokietijoje, kai šis galiojimo laikas yra trumpesnis nei numatytas išdavusioje valstybėje narėje, arba nuorodą į nuostatas, susijusias su teise vairuoti mokantis vairavimo.

50     Šių keturių kaltinimų atveju Vokietijos Federacinė Respublika pripažįsta, kad Komisijos nurodytos FeV nuostatos neužtikrino tinkamo Direktyvos 91/439 perkėlimo į nacionalinę teisę. Vis dėlto ji tvirtina, kad 2004 m. rugpjūčio 9 d. (BGBl. 2004 I, p. 2092) buvo priimti ir 2005 m. vasario 1 d. įsigaliojo šiuos įsipareigojimų neįvykdymus nutraukiantys jo pakeitimai (dritte Verordnung zur Änderung der FeV und anderer straßenverkehrsrechtlicher Vorschriften).

 Teisingumo Teismo vertinimas

51     Primintina, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką įsipareigojimų neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į valstybės narės padėtį pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje ir į vėlesnius pasikeitimus Teisingumo Teismas neatsižvelgia (žr., pavyzdžiui, 2002 m. sausio 30 d. Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C‑103/00, Rink. p. I‑1147, 23 punktą ir 2002 m. gegužės 30 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑323/04, Rink. p. I‑4711, 8 punktą).

52     Tačiau šiuo atveju nustatyta, kad, pasibaigus 2002 m. kovo 21 d. išsiųstoje pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui, teisės aktai, užtikrinantys teisingą Direktyvos 91/439 1 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio, 5 straipsnio 2 dalies b punkto ir 8 straipsnio 2 dalies perkėlimą, nebuvo priimti.

53     Šiomis aplinkybėmis manytina, kad trečiasis–šeštasis Komisijos kaltinimai, kuriais ji grindė savo ieškinį, yra pagrįsti.

54     Vadinasi, reikia konstatuoti, pirma, kad, priimdama ir palikdama galioti FeV 6 straipsnio 3 dalies 6 punktą, 4 straipsnį, 10 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį, 29 straipsnio 1 ir 3 dalis bei 47 straipsnio 2 dalį, Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 91/439 1 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnį, 5 straipsnio 2 dalies b punktą, 6 straipsnio 1 dalies b punkto trečią įtrauką ir 8 straipsnio 2 dalį ir, antra, atmesti kitą ieškinio dalį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

55     Pagal Teisingumo Teismo Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Vokietijos Federacinė Respublika iš esmės pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

1.      Priimdama ir palikdama galioti 1998 m. rugpjūčio 18 d. Nutarimo dėl leidimo dalyvauti kelių eisme (Verordnung über Zulassung von Personen zum Strassenverkehr) 6 straipsnio 3 dalies 6 punktą, 4 straipsnį, 10 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį, 29 straipsnio 1 ir 3 dalis bei 47 straipsnio 2 dalį, Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvos 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų, iš dalies pakeistos 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/47/EB, 1 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnį, 5 straipsnio 2 dalies b punktą, 6 straipsnio 1 dalies b punkto trečią įtrauką ir 8 straipsnio 2 dalį.

2.      Atmesti kitą ieškinio dalį.

3.      Priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.

---

* Proceso kalba: vokiečių.