PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (penktoji kolegija)

SPRENDIMAS

2004 m. spalio 28 d.

Sujungtos bylos T‑219/02 ir T‑337/02

Olga Lutz Herrera

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Atviras konkursas – Neleidimas dalyvauti testuose – Pranešimas apie konkursą – Amžiaus riba“

Visas tekstas ispanų kalba  II-0000

Dalykas:      Ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti 2001 m. liepos 31 d. konkurso COM/A/6/01 atrankos komisijos sprendimą ir 2001 m. gruodžio 20 d. konkurso COM/A/10/01 atrankos komisijos sprendimą atsisakyti leisti ieškovei dalyvauti šių konkursų testuose dėl to, kad ji neatitinka amžiaus ribos sąlygos, bei, subsidiariai – panaikinti konkursų COM/A/6/01 ir COM/A/6/01 atrankos komisijų sprendimus atmesti ieškovės pateiktus administracinius skundus.

Sprendimas:      Atmesti ieškinius. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.     Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys, pareikštas dėl konkurso atrankos komisijos priimto sprendimo atsisakyti leisti dalyvauti – Galimybė remtis pranešimo apie konkursą neteisėtumu skundžiant atsisakymą leisti dalyvauti – Sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

2.     Pareigūnai – Priėmimas į darbą – Priėmimo į darbą procedūra – Administracijos diskrecija – Teismo kontrolė – Ribos

3.     Pareigūnai – Konkursas – Organizavimas – Leidimo dalyvauti sąlygos ir tvarka – Paskyrimų tarnybos diskrecija – Amžiaus ribos nustatymas – Priimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnio pirmoji pastraipa ir 29 straipsnio 1 dalis; III priedo 1 straipsnio 1 dalies g punktas)

4.     Bendrijos teisė – Pagrindinės teisės – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – Apimtis

5.     Pareigūnai – Priėmimas į darbą – Bendrasis nediskriminavimo principas – Amžiaus ribos nustatymas – Priimtinumas siektų teisėtų tikslų atžvilgiu

(Tarybos direktyva 2000/78)

6.     Pareigūnai – Konkursas – Atsisakymas leisti konkuruoti – Suinteresuotojo asmens negalėjimas remtis leidimo dalyvauti kituose konkursuose sąlygomis

1.     Kandidatas dėl dalyvavimo konkurse, grįsdamas ieškinį, pareikštą dėl atrankos komisijos sprendimo atsisakyti leisti jam dalyvauti konkurse, gali remtis pagrindais dėl tariamo pranešimo apie konkursą, kuris per nustatytą terminą nebuvo apskųstas, neteisėtumo, jeigu egzistuoja glaudus nagrinėjamų pagrindų ir skundžiamo sprendimo motyvų ryšys.

(žr. 45 ir 47 punktus)

Nuoroda: 1993 m. rugsėjo 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Noonan prieš Komisiją, T‑60/92, Rink. p. II‑911, patvirtintas 1995 m. rugpjūčio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimu Komisija prieš Noonan, C‑448/93 P, Rink. p. I‑2321.

2.     Pirmosios instancijos teismo vykdoma sprendimų, priimtų per priėmimo į darbą procedūrą, kontrolė, atsižvelgiant į Paskyrimų tarnybai suteiktą diskreciją, apsiriboja patikrinimu, ar administracijos naudotos procedūros buvo teisėtos, ar faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas administracijos priimtas sprendimas, yra tikslios, ar nebuvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida, teisės klaida ir ar nebuvo piktnaudžiaujama įgaliojimais, dėl ko administracinis sprendimas būtų negaliojantis.

(žr. 59 punktą)

Nuoroda: 1991 m. kovo 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Perez-Mínguez Casariego prieš Komisiją, T‑1/90, Rink. p. II‑143, 56 punktas.

3.     Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalies g punkto išplaukia, kad nuostatai suteikia teisę Bendrijos institucijoms priėmimo į darbą procedūroje laisvai nustatyti tiek amžiaus ribą pranešime apie konkursą, tiek tokios amžiaus ribos pratęsimą Bendrijų tarnautojams, atitinkantiems sąlygą išdirbti institucijoje ne mažiau kaip vienerius metus. Todėl Pareigūnų tarnybos nuostatai amžiaus ribos nustatyti nedraudžia, o priešingai, suteikia tokią teisę ir naudojimasis ja priklauso nuo kiekvienos institucijos diskrecijos.

Pareigūnų tarnybos nuostatai institucijoms konkurso organizavimo srityje suteikia didelę diskreciją. Iš tikrųjų su sąlyga, kad bus laikomasi Pareigūnų tarnybos nuostatų, būtent 27 straipsnio pirmosios pastraipos ir 29 straipsnio 1 dalies, Paskyrimų tarnyba turi didelę diskreciją nustatyti užimamoms pareigoms keliamų reikalavimų kriterijus ir, atsižvelgdama į šiuos kriterijus bei vadovaudamasi tarnybos interesais, nustatyti konkurso organizavimo sąlygas bei tvarką.

Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnis tarp kriterijų, kuriuos turi atitikti Bendrijos atrankos procedūros, neįtvirtino reikalavimo užtikrinti, kad priimami į darbą asmenys būtų atrenkami neatsižvelgiant į jų amžių. Laisvų pareigų užėmimo procedūrą reglamentuojančioje Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnio 1 dalyje tokia pareiga taip pat nėra nustatyta.

Institucijų naudojimasis suteikta diskrecija konkurso organizavimo srityje, konkrečiai kalbant, nustatant amžiaus ribą kaip konkrečią leidimo dalyvauti konkurse sąlygą, atitinka Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnio pirmąją pastraipą ir 29 straipsnio 1 dalį.

(žr. 78 ir 80–84 punktus)

Nuoroda: 1975 m. spalio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas Deboeck prieš Komisiją, 90/74, Rink. p. 1123, 29 punktas; 1990 m. spalio 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Gallone prieš Tarybą, T‑132/89, Rink. p. II‑549, 27 punktas; 1990 m. lapkričio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Bataille ir kt. prieš Parlamentą, T‑56/89, Rink. p. II‑597, 42 punktas; 2000 m. lapkričio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Carrasco Benítez prieš Komisiją, T‑214/99, Rink. VT p. I‑A‑257 ir II‑1169, 52 punktas.

4.     Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija įtvirtina Europos Sąjungos pagrindinių teisių katalogą siekdama užtikrinti Bendrijos piliečių teisių apsaugą. Vis dėlto, nors Bendrijos teismai ne kartą rėmėsi chartija kaip šaltiniu, pripažindami ir gindami piliečių teises, ir kaip Bendrijos teisės sistema užtikrinamų teisių kriterijumi, šiuo metu (t. y. 2004 m. spalio mėn.) ji yra privalomosios teisinės galios neturinti deklaracija.

(žr. 87 ir 88 punktus)

Nuoroda: 2003 m. sausio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Philip Morris International ir kt. prieš Komisiją, T‑377/00, T‑379/00, T‑380/00, T‑260/01 ir T‑272/01, Rink. p. II‑1, 122 punktas.

5.     Komisija, nustatydama priėmimo į darbą procedūroje amžiaus ribą, siekia suteikti karjeros galimybę tiek joje ilgą laiką dirbsiantiems pareigūnams, tiek asmenims, kurie į darbą buvo priimti būdami vyresnio amžiaus, bei užtikrinti, kad pareigūnai vykdytų funkcijas bent minimalų laikotarpį, o tai susiję su Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtinta teise į pensiją, t. y. išsaugoti Bendrijos pensijų fondo finansinį balansą. Atsižvelgiant į šiuos tikslus toks nustatymas yra pagrįstas bei proporcingas. Todėl jos negalima kaltinti nei bendro diskriminavimo principo, nei Direktyvos 2000/78, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, pažeidimu.

(žr. 95–100 punktus)

Nuoroda: 2004 m. kovo 2 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Di Marzio prieš Komisiją, T‑14/03, dar nepaskelbtas Rinkinyje, 83 punktas.

6.     Vienos institucijos pareigūnas negali grįsti argumento dėl vienodo požiūrio pažeidimo kitos institucijos priimtomis priemonėmis konkrečios asmenų grupės naudai, nesant iš Pareigūnų tarnybos nuostatų išplaukiančios teisinės pareigos.

Taip pat kandidatas, kuriam nebuvo leista dalyvauti konkrečiame konkurse, negali remtis leidimo dalyvauti kituose konkursuose, kurie organizuojami kita tvarka ir kuriais siekiama kitų tikslų, sąlygomis.

(žr. 110 ir 112 punktus)

Nuoroda: 1990 m. sausio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Maurissen ir Union syndicale prieš Audito rūmus, C‑193/87 ir C‑194/87, Rink. p. I‑95, 26 ir 27 punktai; 1994 m. kovo 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Cortes Jiménez ir kt. prieš Komisiją, T‑82/92, Rink. VT p. I‑A‑69 ir II‑237, 44 punktas; 1997 m. lapkričio l6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Wolf prieš Komisiją, T‑101/96, Rink. VT p. I‑A‑351 ir II‑949.