Byla C‑293/02

Jersey Produce Marketing Organisation Ltd

prieš

States of Jersey

ir

Jersey Potato Export Marketing Board

(Royal Court of Jersey prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Teisės aktai, reglamentuojantys bulvių eksportą iš Džersio į Jungtinę Karalystę – 1972 m. Stojimo aktas – Protokolas Nr. 3 dėl Normandijos salų ir Meno salos – Reglamentas Nr. 706/73 – EB 23, 25 ir 29 straipsniai – Muitams lygiaverčio poveikio mokėjimai – Kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonės“

Generalinio advokato P. Léger išvada, pateikta 2005 m. gegužės 3 d. . I‑0000

2005 m. lapkričio 8 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas  I‑0000

Sprendimo santrauka

1.     Naujų valstybių narių stojimas – 1972 m. Stojimo aktas – Protokolas Nr. 3 dėl Normandijos salų ir Meno salos – Laisvas prekių judėjimas – Sutarties nuostatos – Taikymo sritis – Žemės ūkio produktai – Įtraukimas – Džersio saloje auginamos bulvės

(EB 23, 25, 28 ir 29 straipsniai; 1972 m. Stojimo akto Protokolo Nr. 3 1 ir 2 straipsniai)

2.     Naujų valstybių narių stojimas – 1972 m. Stojimo aktas – Protokolas Nr. 3 dėl Normandijos salų ir Meno salos – Laisvas prekių judėjimas – Jungtinės Karalystės, Normandijos salų ir Meno salos traktavimas kaip vienos valstybės narės teritorijos taikant EB 23, 25, 28 ir 29 straipsnius

(EB 23, 25, 28 ir 29 straipsniai; 1972  m. Stojimo akto Protokolo Nr. 3 1 straipsnis)

3.     Naujų valstybių narių stojimas – 1972 m. Stojimo aktas – Protokolas Nr. 3 dėl Normandijos salų ir Meno salos – Laisvas prekių judėjimas – Muitai – Lygiaverčio poveikio mokėjimai – Džersio teisės aktai, nustatantys bulvių augintojų eksportą administruojančiam subjektui mokėtiną mokestį, apskaičiuojamą atsižvelgiant į Jungtinę Karalystę eksportuojamų bulvių kiekį – Neleistinumas – Teisės aktai, taikomi tik eksportui į Jungtinę Karalystę – Poveikio nebuvimas – Mokestis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į dirbamos žemės plotą ir skirtas finansuoti minėto subjekto vykdomą veiklą pažeidžiant EB 29 straipsnį – Neleistinumas

(EB 23, 25 ir 29 straipsniai; 1972 m. Stojimo akto Protokolo Nr. 3 1 straipsnis)

4.     Naujų valstybių narių stojimas – 1972 m. Stojimo aktas – Protokolas Nr. 3 dėl Normandijos salų ir Meno salos – Laisvas prekių judėjimas – Kiekybiniai apribojimai – Lygiaverčio poveikio priemonės – Džersio teisės aktai, kurie, nustatydami sankcijas, draudžia eksportuoti į Jungtinę Karalystę bulvių augintojams, neįregistruotiems eksportą administruojančio subjekto ir nesudariusiems su pastaruoju prekybos susitarimo, ir prekybos subjektams, nesudariusiems su šiuo subjektu administravimo susitarimo – Neleistinumas – Teisės aktai, taikomi tik eksportui į Jungtinę Karalystę – Poveikio nebuvimas

(EB 29 straipsnis; 1972 m. Stojimo akto Protokolo Nr. 3 1 straipsnis)

1.     Pagal Protokolo Nr. 3 dėl Normandijos salų ir Meno salos, pridėto prie Akto dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų, 1 straipsnio 1 dalį Bendrijos taisyklės, susijusios su muitinės veikla ir kiekybiniais apribojimais, Normandijos saloms ir Meno salai taikomos tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Jungtinei Karalystei, neatsižvelgiant į atitinkamų produktų pobūdį. Kadangi EEB sutarties II priede (dabar – EB sutarties I priedas) nurodytiems žemės ūkio produktams nėra taikomas joks specialus režimas, EB 23, 25, 28 ir 29 straipsniai taikomi Džersio saloje auginamoms bulvėms bei šioje saloje jas perdirbus gautiems produktams.

Tam, kad minėtas nuostatas būtų galima taikyti žemės ūkio produktams, Taryba neturi priimti priemonių, laikomų būtinomis užtikrinti, kad Normandijos saloms ir Meno salai nustatytas režimas tinkamai funkcionuotų pagal Protokolo Nr. 3 1 straipsnio 2 dalį arba Bendrijoje egzistuotų bendras jų rinkų organizavimas.

(žr. 35–36, 38–39, 41 punktus)

2.     Taikant EB 23, 25, 28 ir 29 straipsnius Normandijos salos, Meno sala ir Jungtinė Karalystė turi būti traktuojamos kaip viena valstybė narė.

(žr. 54 punktą)

3.     EB 23 ir 25 straipsnių ir Protokolo Nr. 3 dėl Normandijos salų ir Meno salos, pridėto prie Akto dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų, 1 straipsnio nuostatos kartu turi būti aiškinamos kaip draudžiančios Džersio teisės aktus, kurie eksportą administruojančiam subjektui suteikia teisę nustatyti Džersio bulvių augintojams mokestį, kurio dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į suinteresuotųjų asmenų išaugintų bulvių kiekį, eksportuojamą į Jungtinę Karalystę.

Šiuo atžvilgiu nesvarbu, kad nagrinėjami teisės aktai taikomi tik su šios valstybės narės vidaus prekyba susijusiems atvejams. Iš tiesų muitų sąjunga būtinai reikalauja užtikrinti laisvą prekių judėjimą tarp valstybių narių ir apskritai pačioje muitų sąjungoje, ir šiuo atveju negalima atmesti galimybės, kad į Jungtinę Karalystę transportuojamos bulvės gali būti vėliau reeksportuojamos į kitas valstybes nares.

Be to, Bendrijos teisė draudžia mokestį, kuris renkamas tokiomis pačiomis sąlygomis, bet kurio dydį toks subjektas nustato atsižvelgdamas į suinteresuotųjų asmenų bulvėms auginti naudojamą žemės plotą, jeigu iš nagrinėjamo mokesčio gaunamos pajamos naudojamos pažeidžiant EB 29 straipsnį minėto subjekto veiklai finansuoti.

(žr. 61, 64–65, 67, 85 punktus, rezoliucinės dalies 2–3 punktus)

4.     EB 29 straipsnio ir Protokolo Nr. 3 dėl Normandijos salų ir Meno salos, pridėto prie Akto dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų, 1 straipsnio nuostatos kartu turi būti aiškinamos kaip draudžiančios Džersio teisės aktus, kurie:

–      pirma, nustatydami sankcijas draudžia Džersio augintojams teikti eksportui arba eksportuoti bulves į Jungtinės Karalystės rinką, jei jie nėra įregistruoti eksportą administruojančio subjekto ir nėra sudarę su pastaruoju prekybos susitarimo, be kita ko, apibrėžiančio galimus eksportuojamo derliaus auginimo plotus bei asmenų, kuriems leista įsigyti šį derlių, tapatybę, ir

–      antra, taip pat nustatydami sankcijas draudžia prekybos subjektams užsiimti tokiu eksportu, jei jie nėra sudarę su tuo pačiu subjektu administravimo susitarimo, be kita ko, numatančio pardavėjų, iš kurių jiems leidžiama pirkti, tapatybę.

Šiuo atžvilgiu nesvarbu, jog tokie teisės aktai susiję tik su eksportu į Jungtinę Karalystę, nes negalima atmesti galimybės, kad į Jungtinę Karalystę transportuojamos bulvės gali būti vėliau reeksportuojamos į kitas valstybes nares.

(žr. 79, 85 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija)

SPRENDIMAS

2005 m. lapkričio 8 d.(*)

„Teisės aktai, reglamentuojantys bulvių eksportą iš Džersio į Jungtinę Karalystę – 1972 m. Stojimo aktas – Protokolas Nr. 3 dėl Normandijos salų ir Meno salos – Reglamentas Nr. 706/73 – EB 23, 25 ir 29 straipsniai – Muitams lygiaverčio poveikio mokėjimai – Kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonės“

Byloje C-293/02

dėl Royal Court of Jersey (Normandijos salos) 2002 m. rugpjūčio 5 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2002 m rugpjūčio 13 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Jersey Produce Marketing Organisation Ltd

prieš

States of Jersey,

Jersey Potato Export Marketing Board,

dalyvaujant

Top Produce Ltd,

Fairview Farm Ltd,

TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas V. Skouris, kolegijų pirmininkai C. W. A. Timmermans, A. Rosas, J. Malenovský, teisėjai J.‑P. Puissochet, R. Schintgen, N. Colneric (pranešėja), S. von Bahr, G. Arestis, A. Borg Barthet, M. Ilešič, J. Klučka ir U. Lõhmus,

generalinis advokatas P. Léger,

posėdžio sekretorė M.-F. Contet, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2004 m. rugsėjo 14 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–       Jersey Produce Marketing Organisation Ltd, atstovaujamos advokato T. Le Cocq bei barristers M. Sheridan ir J. Simor,

–       States of Jersey, atstovaujamos QC S. Nicolle, QC R. Plender, HM Attorney General for Jersey W. Bailhache ir barrister M. Jarvis,

–       Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos X. Lewis,

susipažinęs su 2005 m. gegužės 3 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1       Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su EB 23, 25, 28 ir 29 straipsnių aiškinimu.

2       Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Jersey Produce Marketing Organisation Ltd (toliau – JPMO) ir States of Jersey bei Jersey Potato Export Marketing Board (toliau – PEMB) dėl States of Jersey priimto įstatymo, susijusio su Džersio bulvių eksporto prekybos tvarkos nustatymu (Jersey Potato Export Marketing Scheme Act 2001, toliau – 2001 m. Įstatymas), atitikties Bendrijos teisei.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisės aktai

3       EB 23 straipsnio 1 dalis nustato:

„Bendrija grindžiama visą prekybą prekėmis apimančia muitų sąjunga, kurioje tarp valstybių narių uždraudžiami importo ir eksporto muitai bei visi lygiaverčio poveikio mokėjimai, o jų santykiams su trečiosiomis šalimis nustatomas bendrasis muitų tarifas.“

4       EB 25 straipsnis numato:

„Valstybių narių tarpusavio prekyboje uždraudžiami importo ir eksporto muitai ar lygiaverčio poveikio mokėjimai. Šis draudimas galioja ir fiskalinio pobūdžio muitams.“

5       EB 28 straipsnis įtvirtina:

„Tarp valstybių narių uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės.“

6       Pagal EB 29 straipsnį:

„Tarp valstybių narių uždraudžiami kiekybiniai eksporto apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės.“

7       EB 299 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta:

„Šios Sutarties nuostatos taikomos Europos teritorijoms, už kurių išorės santykius atsako kuri nors valstybė narė.“

8       Pagal to paties straipsnio 6 dalį:

„Nepaisant to, kas išdėstyta pirmesnėse šio straipsnio dalyse:

<…>

c)       ši Sutartis taikoma Normandijos saloms ir Meno salai tik tiek, kiek reikia įgyvendinti susitarimus dėl šių salų, nurodytus Sutartyje dėl naujų valstybių narių įstojimo į Europos ekonominę bendriją ir į Europos atominės energijos bendriją, pasirašytoje 1972 m. sausio 22 d.“

9       Protokolo Nr. 3 dėl Normandijos salų ir Meno salos (OL L 73, 1972, p. 164, toliau – Protokolas Nr. 3), pridėto prie Akto dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų (OL L 73, 1972, p. 14, toliau – 1972 m. Stojimo aktas), 1 straipsnis nustato:

„1.      Bendrijos taisyklės, o ypač tos, kurios įtvirtintos Stojimo akte, susijusios su muitinės veikla ir kiekybiniais apribojimais, Normandijos saloms ir Meno salai taikomos tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Jungtinei Karalystei. Remiantis Stojimo akto 32 ir 36 straipsniuose numatytu tvarkaraščiu, palaipsniui mažinami muitai ir lygiaverčio poveikio mokėjimai tarp šių teritorijų ir pirminės sudėties Bendrijos bei tarp šių teritorijų ir naujųjų valstybių narių.

2.      Trečiosioms šalims taikomi žemės ūkio produktų ir iš jų pagamintų produktų, kuriems yra taikomas specialus prekybos režimas, importo mokesčiai ir kitos importo priemonės, kuriuos nustato Bendrijos taisyklės ir kuriuos taiko Jungtinė Karalystė.

Taip pat yra taikomos Bendrijos taisyklės, o ypač tos, kurios įtvirtintos Stojimo akte, būtinos šių produktų laisvam judėjimui ir įprastų konkurencijos sąlygų laikymuisi jais prekiaujant.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, nustato sąlygas, kuriomis aukščiau esančiose pastraipose minimos nuostatos taikomos šioms teritorijoms.“

10     Protokolo Nr. 3 1 straipsnio 2 dalies trečiosios pastraipos pagrindu 1973 m. kovo 12 d. priimto Tarybos reglamento (EEB) Nr. 706/73 dėl Bendrijos tvarkos, skirtos prekybai žemės ūkio produktais, taikomos Normandijos saloms bei Meno salai (OL L 68, p. 1), iš dalies pakeisto 1986 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1174/86 (OL L 107, p. 1, toliau – Reglamentas Nr. 706/73), 1 straipsnis numato:

„1.      Bendrijos taisyklės, taikytinos Jungtinėje Karalystėje prekybai žemės ūkio produktais, kuriems taikomas Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties II priedas, ir prekybai prekėmis, kurioms taikomas Reglamentas Nr. 170/67/EEB ir Reglamentas (EEB) Nr. 1059/69, turi būti taikomos saloms, išskyrus taisykles, skirtas mokesčių grąžinimui ir kompensacijoms, teikiamoms Jungtinės Karalystės eksportui.

2.      Pagal 1 punkte minimas taisykles Jungtinė Karalystė ir salos turi būti traktuojamos kaip viena valstybė narė.

<…>“

11     Pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1), 3 straipsnio 1 dalies nuostatas:

„Bendrijos muitų teritorija apima:

–       Belgijos Karalystės teritoriją,

<…>

–       Portugalijos Respublikos teritoriją,

–       Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir Normandijos salų bei Meno salos teritoriją.“

 Nacionalinės teisės aktai

12     Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų matyti, kad 2001 m. Įstatymo priėmimą lėmė žemdirbių skundai dėl mažo pelno, gauto už Jersey Royal rūšies bulvių, sudarančių pagrindinę salos laukuose auginamą kultūrą, kurios derliaus didžioji dalis parduodama Jungtinėje Karalystėje, pardavimą. Šią padėtį ypač lėmė konkurencija tarp šią prekybą užtikrinančių subjektų ir žemdirbių negalėjimas derėtis ar paveikti šių subjektų vykdomo jų produkcijos pardavimo sąlygų. Pastarųjų siūlomos prekybos sąlygos pasižymi skaidrumo trūkumu.

13     2001 m. Įstatymo 2 straipsnis „eksportą“ apibrėžia kaip „tiesioginį ar per kitą vietovę bulvių transportavimą iš salos į Jungtinę Karalystę, Gernsį arba Meno salą jų pardavimui ir vartojimui“, o „bulvių“ sąvoka, remiantis minėta nuostata, apima visus iš bulvių pagamintus arba iš jų perdirbtus maisto ir nemaisto produktus.

14     Pagal šį įstatymą augintojai gali „eksportuoti bulves“, tik jei jie yra įregistruoti PEMB ir sudarę su ja prekybos susitarimą. Savo ruožtu prekybos subjektai „bulves eksportui“ gali priimti, tik jei jie su PEMB yra sudarę administravimo susitarimą.

15     Remiantis Džersio žemės ūkio prekybos įstatymo (Agricultural Marketing (Jersey) Law 1953, toliau – 1953 m. Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kuris parduoda, siūlo parduoti ar pageidauja pirkti reglamentuotą produktą pažeisdamas nustatytą tvarką, nesvarbu, kokia ji yra, padaro pažeidimą, už kurį gali būti skirta maksimali 200 svarų sterlingų bauda ir (arba) įkalinimas iki šešių mėnesių.

16     Be to, iš 2001 m. Įstatymo 32–39 bei 56 straipsnių ir 1953 m. Įstatymo 23 straipsnio matyti, kad PEMB turi teisę skirti sankcijas registruotiems augintojams, pažeidusiems su ja sudarytus prekybos susitarimus, o padarius antrą pažeidimą – apie tokius augintojus pranešti States of Jersey žemės ūkio ir žvejybos komisijai, kuri šiuo atveju gali juos išbraukti iš registro ir taip panaikinti jų teisę sudaryti tokius susitarimus.

17     Pagal JPMO, States of Jersey ir PEMB pateiktas pastabas tarp PEMB ir augintojų sudarytuose prekybos susitarimuose turi būti nurodyti „eksportui“ skirtų bulvių auginimo plotas, asmenų, įregistruotų PEMB, ir galinčių priimti šias bulves, tapatybė bei kokybės standartai ir tinkamo administravimo kriterijai, kurių reikia laikytis.

18     Iš minėtų nuostatų taip pat aišku, kad tarp PEMB ir prekybos subjektų sudarytuose administravimo susitarimuose, be kita ko, turi būti nuostatos dėl PEMB įregistruotų augintojų, kurių bulves gali parduoti šie subjektai, tapatybės, kokybės standartų, kurių reikia laikytis, ir „eksporto“ arba kitų operacijų, kai bulvių kiekis viršija realią ar prognozuojamą rinkos paklausą. Tokiuose susitarimuose taip pat turi būti tiksliai nurodyta, kuo remiantis prekybos subjektas ima iš augintojų mokestį už savo paslaugas, parduoda bulves pirkėjams, išmoka augintojams pirkėjų jam sumokėtas sumas. Be to, minėtuose susitarimuose turi būti nustatytos visos aplinkybės, dėl kurių kitu nei rinkos kaina pagrindu šis subjektas gali susitarti su trečiąja šalimi, su pajamingumu susijusios priemokos ar sankcijos, taikomos minėtam subjektui, taip pat reklamos ir nuolaidų teikimo pareigos arba visos išlaidos, kurias turi padengti PEMB ar prekybos subjektas.

19     JPMO nuomone, kurios šiuo atžvilgiu States of Jersey neginčijo, iš 2001 m. Įstatymo matyti, kad PEMB turi diskreciją spręsti dėl prekybos susitarimo su augintoju arba administravimo susitarimo su prekybos subjektu sudarymo. Iš šio įstatymo taip pat aišku, kad PEMB, be kita ko, yra suteikta teisė pirkti bulves, jas perdirbti, parduoti, transportuoti, skatinti jų auginimą ar prekybą jomis bei su tuo susijusius bendradarbiavimą, tyrimus ar mokymus, teikti registruotiems augintojams paskolas ir iš pastarųjų reikalauti teikti statistinius duomenis.

20     Pagal 2001 m. Įstatymo 24 straipsnį PEMB priimdama rezoliuciją gali reikalauti, kad visi registruoti augintojai mokėtų mokesčius į specialų fondą, skirtą jos pagrindinėms išlaidoms padengti, ir dalyvautų padengiant galimus jos nuostolius, nesvarbu, ar tuo metu šie augintojai su PEMB yra sudarę prekybos susitarimą.

21     Komisija savo rašytinėse pastabose ir JPMO per posėdį nurodė, o States of Jersey dėl to neprieštaravo, kad minėta nuostata taip pat įtvirtina, jog remiantis PEMB periodiškai priimamais sprendimais šis mokestis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į augintojo „eksportui“ parduotų bulvių tonas arba į ankstesniais kalendoriniais metais bulvėms auginti naudotą žemės plotą.

 Pagrindinis ginčas ir prejudiciniai klausimai

22     JPMO ir Top Produce Ltd, atitinkamai ieškovė ir pirmoji į pagrindinę bylą įstojusi šalis, yra du iš keturių Džersyje veikiančių prekybos subjektų. Kartu jie vykdo apie 80 % Jersey Royal bulvių eksporto į Jungtinę Karalystę. Fairview Farm Ltd, antroji į pagrindinę bylą įstojusi šalis ir Top Produce Ltd patronuojanti bendrovė, yra viena iš apytikriai 80 Jersey Royal bulvių augintojų saloje.

23     Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme JPMO, Top Produce Ltd ir Fairview Farm Ltd visų pirma tvirtino, kad nors 2001 m. Įstatymas turėtų apimti tik eksportą į Jungtinę Karalystę, jis, pažeisdamas EB 28 ir 29 straipsnius, turi realų ar potencialų ribojantį poveikį prekybai tarp valstybių narių. Konkrečiai kalbant, šis įstatymas yra taikomas ne tik tiesioginiam eksportui į Jungtinę Karalystę, bet ir bulvių transportavimui perdirbti į kitą valstybę narę arba paprastam tranzitui prieš galutinai jas pristatant į Jungtinę Karalystę.

24     Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiuo atžvilgiu padarė išvadą, kad vienintelis 2001 m. Įstatymo 2 straipsnyje esančios formuluotės „tiesiogiai arba per kitą vietovę“ tikslas yra užtikrinti, kad taikant minėtą teisės aktą nebus daromas skirtumas tarp tiesiogiai į Jungtinę Karalystę keltu transportuojamų bulvių ir bulvių, kurios transportuojamos per Prancūzijos ar kitos valstybės uostus. Minėtas teismas nusprendė, kad šis teisės aktas netaikomas tais atvejais, kai bulvės į kitą valstybę transportuojamos perdirbimui, pavyzdžiui, plovimui, pakavimui, supylimui į maišus, tam, kad vėliau būtų nugabentos parduoti ir suvartoti į Jungtinę Karalystę. Anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, šiuo atžvilgiu lieka vienintelis klausimas, t. y. ar tai, kad 2001 m. Įstatymas yra taikomas tiesiogiai iš Džersio į Jungtinę Karalystę transportuojamoms bulvėms, kurios vežamos tranzitu per kitą valstybę narę neiškraunant jų iš laivo, pažeidžia EB 29 straipsnį.

25     Antra, JPMO, Top Produce Ltd ir Fairview Farm Ltd teigia, kad 2001 m. Įstatymas pažeidžia EB 23, 25, 28 ir 29 straipsnius, nes sudaro kliūčių prekybai tarp Džersio ir Jungtinės Karalystės.

26     Iš tiesų, šių bendrovių teigimu, tokiai prekybai taikyti išvardytų straipsnių nuostatas įpareigoja Protokolo Nr. 3 nuostatos, o ypač jo 1 straipsnio 1 dalis. Be to, net jei taikant EB 23, 25, 28 ir 29 straipsnius Džersis ir Jungtinė Karalystė turėtų būti laikomos viena valstybe nare, minėtomis nuostatomis taip pat siekiama reglamentuoti prekybą tarp dviejų tos pačios valstybės narės teritorijų (žr., pavyzdžiui, 1992 m. liepos 16 d. Sprendimą Legros ir kt., C‑163/90, Rink. p. I‑4625; 1994 m. rugpjūčio 9 d. Sprendimą Lancry kt., C‑363/93, C‑407/93–C‑411/93, Rink. p. I‑3957 ir 1995 m. rugsėjo 14 d. Sprendimą Simitzi, C‑485/93 ir 486/93, Rink. p. I‑2655).

27     Pagrindinėje byloje PEMB renkami mokesčiai ir 2001 m. Įstatymo pažeidimo atveju skiriamos baudos yra EB 25 straipsniu draudžiami muitams lygiavečio poveikio mokėjimai. Be to, 2001 m. Įstatymu įtvirtinta tvarka, pagal kurią norint prekiauti reikia įsiregistruoti ir sudaryti jame nurodytus prekybos ir administravimo susitarimus, sudaro EB 28 ir 29 straipsniais draudžiamas importo ir eksporto kliūtis.

28     States of Jersey ir PEMB atsikerta, kad, kaip matyti iš EB 299 straipsnio, Protokolo Nr. 3 1 straipsnio ir Reglamento Nr. 706/73 1 straipsnio 2 dalies, prekyba bulvėmis tarp Džersio ir Jungtinės Karalystės yra tik prekyba šioje valstybėje narėje, todėl ji visiškai nesusijusi su EB 23, 25, 28 ir 29 straipsniuose numatytais atvejais. Be to, minėti sprendimai Legros ir kt., Lancry kt. ir Simitzi nėra susiję su EB 28 ir 29 straipsniais, o šiose bylose nagrinėjami mokėjimai buvo renkami nedarant skirtumo tarp valstybės narės vidaus ir užsienio prekybos.

29     Antra vertus, EB 23 ir 25 straipsniai negalėtų būti taikomi pagrindinėje byloje, nes 2001 m. Įstatymu įtvirtinti mokesčiai renkami ir sankcijos skiriamos ne dėl sienos kirtimo.

30     Šiomis aplinkybėmis Royal Court of Jersey nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar teisinė tvarka, reglamentuojanti bulvių eksportą iš Džersio į Jungtinę Karalystę, turi būti laikoma kiekybiniams eksporto apribojimams lygiaverčio poveikio priemone, pažeidžiančia EB 29 straipsnį, dėl to, kad tiesiogiai iš Džersio į Jungtinę Karalystę transportuojamos bulvės gali būti vežamos tranzitu per kitą valstybę narę, bet neiškraunant iš laivo?

2.      Ar teisinė tvarka, reglamentuojanti bulvių eksportą iš Džersio į Jungtinę Karalytę turi būti laikoma nesuderinama su (EB) 23, (EB) 25, (EB) 28 ir EB 29 straipsniais, nes ji gali paveikti prekybą tarp šios salos ir Jungtinės Karalystės (bei Gernsio ir Meno salos) arba lemti su šia prekyba susijusių mokesčių rinkimą?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl antrojo klausimo

31     Savo antruoju klausimu, JPMO ir Komisijos siūlymu nagrinėtinu pirmiausia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pageidauja sužinoti, ar EB 23, 25, 28 ir 29 straipsniai turi būti aiškinami kaip draudžiantys 2001 m. Įstatymu nustatytą tvarką.

32     Tam, kad būtų pateiktas atsakymas į šį klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar šios EB sutarties nuostatos taikytinos 2001 m. Įstatymu numatytiems produktams, t. y. Džersyje auginamoms bulvėmss bei iš jų pagamintiems arba perdirbtiems maisto ir ne maisto produktams.

33     Jei atsakymas bus teigiamas, tada reikės nustatyti, ar taikant šias EB sutarties nuostatas prekyba tokiais produktais tarp Džersio ir Jungtinės Karalystės turi būti laikoma prekyba prekėmis tarp valstybių narių, kaip teigė JPMO, ar taikant minėtas nuostatas Džersis ir Jungtinė Karalystė turi būti traktuojamos kaip sudarančios vieną valstybę narę, kaip tvirtino States of Jersey.

34     Galiausiai išsiaiškinus antrąjį aspektą, reikės patikrinti, ar tos pačios Sutarties nuostatos turi būti aiškinamos kaip draudžiančios 2001 m. Įstatymu nustatyto pobūdžio tvarką.

 Dėl EB 23, 25, 28 ir 29 straipsnių taikymo 2001 m. Įstatymu numatytiems produktams

35     Kaip matyti iš Protokolo Nr. 3 1 straipsnio 1 dalies, Bendrijos taisyklės, susijusios su muitinių veikla ir kiekybiniais apribojimais, Normandijos saloms ir Meno salai yra taikomos tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Jungtinei Karalystei. Šios taisyklės, be kita ko, apima EB 23, 25, 28 ir 29 straipsnius.

36     Minėta 1 dalis atitinkamų produktų neskirsto pagal jų pobūdį. Taigi teisės aktai, kuriais ji paremta, yra skirti taikyti visoms prekėms, kurias jie paprastai apima. Kadangi EEB sutarties II priede (vėliau tapusiame EB sutarties I priedu) nurodytiems žemės ūkio produktams nėra taikomas joks ypatingas režimas, jie patenka į minėtos dalies taikymo sritį.

37     Protokolo Nr. 3 1 straipsnio 2 dalis nepaneigia šios išvados. Pagal šią nuostatą trečiosioms šalims taikomi žemės ūkio produktų ir iš jų pagamintų produktų, kuriems yra taikomas specialus prekybos režimas, importo mokesčiai ir kitos importo priemonės, kuriuos nustato Bendrijos taisyklės ir kuriuos taiko Jungtinė Karalystė. Taip pat yra taikomos Bendrijos taisyklės, būtinos šių produktų laisvam judėjimui ir įprastų konkurencijos sąlygų laikymuisi jais prekiaujant. Šiais dviem atvejais atitinkamos nuostatos yra taikomos Tarybos nustatytomis sąlygomis.

38     Minėtoje 2 dalyje iš esmės išreikštas rūpestis tinkamai atsižvelgti į tai, jog Bendrijoje žemės ūkio produktus apima bendra žemės ūkio politika ir dėl to jiems gali būti taikomos tam tikros specifinės taisyklės. Būtent dėl šios aplinkybės minėta nuostata numato priimti priemones, pripažintas būtinas Normandijos saloms ir Meno salai nustatyto režimo tinkamam funkcionavimui, t. y. taikančias tam tikras minėtas taisykles šioms teritorijoms.

39     Atvirkščiai, minėta nuostata negali būti aiškinama taip, kad EB 23, 25, 28 ir 29 straipsnius žemės ūkio produktams taikyti galima, tik jei Taryba priima tokias priemones arba Bendrijoje egzistuoja bendras jų rinkos organizavimas.

40     Be to, šiuo atžvilgiu primintina, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką bendro specifinio žemės ūkio sektoriaus rinkos organizavimo nebuvimas neturi reikšmės EB 28 ir 29 straipsnių taikymui šio sektoriaus produktų prekybai ir kad Teisingumo Teismas nusprendė, jog būtent taip yra valstybių narių, įstojusių į Bendrijas 1972 m. Stojimo akto pagrindu, atveju (konkrečiai dėl bulvių sektoriaus žr. 1977 m. kovo 16 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, 68/76, Rink. p. 515, 17–21 punktus; 1979 m. kovo 29 d. Sprendimo Komisija prieš Jungtinę Karalystę, 231/78, Rink. p. 1447, 12–18 punktus ir 1985 m. birželio 11 d. Sprendimo Komisija prieš Airiją, 288/83, Rink. p. 1761, 23 punktą).

41     Iš to, kas pasakyta, aišku, kad EB 23, 25, 28 ir 29 straipsniai taikomi Džersio saloje auginamoms bulvėms bei šioje saloje jas perdirbus gautiems produktams, taip pat patenkantiems į 2001 m. Įstatymo taikymo sritį.

 Dėl klausimo, ar taikant EB 23, 25, 28 ir 29 straipsnius Jungtinė Karalystė, Normandijos salos ir Meno sala laikytinos vienos valstybės narės teritorija

42     Iš ankstesnėje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktų paaiškinimų matyti, kad Džersis yra pusiau autonominė Britanijos karūnos, kurią Džersyje atstovauja Lieutenant Governor, teritorija. Jungtinės Karalystės vyriausybė Karūnos vardu yra atsakinga už gynybą ir tarptautinius santykius (šiuo klausimu žr. 1998 m. liepos 16 d. Sprendimo Pereira Roque, C‑171/96, Rink. p. I‑4607, 11 punktą).

43     Džersis nėra sudėtinė Jungtinės Karalystės dalis. Jis, remiantis EB 299 straipsnio 4 dalimi, yra teritorija, už kurios išorės santykius atsako minėta valstybė narė.

44     Nukrypdamas nuo minėtos 4 dalies, nustatančios, kad tokioms teritorijoms taikomos Sutarties nuostatos, EB 299 straipsnio 6 dalies c punktas numato, kad ši Sutartis taikoma Normandijos saloms ir Meno salai tik tiek, kiek reikia įgyvendinti 1972 m. Stojimo aktu šioms saloms numatytą tvarką. Šioje nuostatoje minima speciali tvarka yra išdėstyta Protokole Nr. 3.

45     Visų pirma primintina, kad Teisingumo Teismas jau anksčiau yra nurodęs, jog kaip skirtumo tarp Normandijos salų gyventojų ir kitų Britanijos piliečių negalima prilyginti skirtumui tarp dviejų valstybių narių piliečių, kiti Normadijos salų statuso aspektai taip pat neleidžia santykių tarp šių salų ir Jungtinės Karalystės laikyti panašiais į egzistuojančius tarp dviejų valstybių narių (minėto sprendimo Pereira Roque 41 ir 42 punktai).

46     Toliau reikia pažymėti, kad iš Protokolo Nr. 3 1 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, jog Bendrijos taisyklės dėl muitinės veiklos ir kiekybinių apribojimų Normandijos saloms ir Meno salai taikomos „tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Jungtinei Karalystei“.

47     Tokia formuluotė reiškia, kad taikant minėtas Bendrijos taisykles Jungtinė Karalystė ir salos iš esmės laikomos viena valstybe nare.

48     Tas pats pasakytina ir dėl Protokolo Nr. 3 1 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje esančio patikslinimo, paremto importo mokesčiais ir kitomis importo priemonėmis, kuriuos nustato Bendrijos taisyklės ir „kuriuos taiko Jungtinė Karalystė“.

49     Šiuo atžvilgiu galima daryti išvadą, kad tokiu Protokolo Nr. 3 1 straipsnio aiškinimu taip pat rėmėsi ir Bendrijos teisės aktų leidėjas.

50     Iš Reglamento Nr. 2913/92 3 straipsnio 1 dalies išplaukia, kad Jungtinės Karalystės teritorija bei Normandijos salos ir Meno sala kartu sudaro vieną Bendrijos muitų teritorijos sudėtinių dalių.

51     Be to, Reglamento Nr. 706/73 1 straipsnio 1 ir 2 dalys nurodo, kad Bendrijos taisyklės, kurių išplėtimą minėtoms saloms numato ši nuostata, yra taisyklės, „taikytinos Jungtinėje Karalystėje“, ir kad jas taikant „Jungtinė Karalystė ir salos turi būti traktuojamos kaip viena valstybė narė“.

52     Priešingai nei tvirtino JPMO, Protokolo Nr. 3 1 straipsnio 1 dalyje esantis patikslinimas, numatantis, kad remiantis 1972 m. Stojimo akte numatytu tvarkaraščiu, palaipsniui mažinami muitai ir lygiaverčio poveikio mokėjimai tarp šių salų „ir pirminės sudėties Bendrijos“ bei tarp salų „ir naujųjų valstybių narių“, neprieštarauja tokiam aiškinimui.

53     Iš tikrųjų, ypač atsižvelgus į toje pačioje nuostatoje esantį minėtą patikslinimą, nustatantį, kad nagrinėjamos Bendrijos taisyklės Normandijos saloms ir Meno salai turi būti taikomos „tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Jungtinei Karalystei“, šioje nuostatoje esanti nuoroda į „naujas valstybes nares“ turi būti suprantama kaip apimanti Danijos Karalystę ir Airiją, neįskaitant Jungtinės Karalystės. Ši išvada taip pat patvirtinama tuo, kad, kaip ką tik buvo priminta, ši nuoroda yra sakinyje, kurio vienintelis tikslas – numatyti laipsnišką muitų ir lygiaverčio poveikio mokėjimų, egzistavusių 1972 m. stojimo metu, panaikinimą. Tačiau akivaizdu, kad tuo metu muitai prekybai prekėmis tarp Jungtinės Karalystės ir minėtų salų nebuvo taikomi.

54     Iš visų pateiktų patikslinimų matyti, kad taikant EB 23, 25, 28 ir 29 straipsnius Normandijos salos, Meno sala ir Jungtinė Karalystė turi būti traktuojamos kaip viena valstybė narė.

 Dėl EB 23 ir 25 straipsnių

55     Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką bet koks tiesiogiai muitu nelaikomas vienašališkai įvestas piniginis apmokestinimas, nepaisant jo pavadinimo ar jo taikymo mechanizmo, kuriuo prekės apmokestinamos dėl to, kad jos kerta sieną, sudaro lygiaverčio poveikio mokėjimą EB 23 ir 25 straipsnių prasme, nesvarbu, kad minėtas piniginis apmokestinimas renkamas ne valstybės naudai (žr., pavyzdžiui, 1969 m. liepos 1 d. Sprendimo Sociaal Fonds voor de Diamantarbeiders, 2/69 ir 3/69, Rink. p. 211, 18 punktą; 1983 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Komisija prieš Daniją, 158/82, Rink. p. 3579, 18 punktą; 1994 m. liepos 7 d. Sprendimo Lamaire, C‑130/93, Rink. p. I‑3215, 13 punktą; 2000 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Michaïlidis, C‑441/98 ir C‑442/98, Rink. p. I‑7145, 15 punktą ir 2002 m. balandžio 23 d. Sprendimo Nygård, C‑234/99, Rink. p. I‑3657, 19 punktą).

56     Kitaip yra tik tuo atveju, jei nagrinėjamas mokestis yra atlyginimas už realiai suteiktą paslaugą, o jo suma yra proporcinga minėtai paslaugai, arba jei jis patenka į bendrą vidaus mokesčių, kuriais, remiantis tokiais pačiais kriterijais, sistemingai apmokestinami nacionaliniai produktai bei importuojami ir eksportuojami produktai, sistemą arba, esant atitinkamoms sąlygoms, jei jis yra renkamas dėl kontrolės, atliekamos tam, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai pagal Bendrijos teisės aktus (žr., pavyzdžiui, minėtų sprendimų Komisija prieš Daniją 19 punktą ir Lamaire 14 punktą).

57     Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pageidauja nustatyti, ar privalomi mokesčiai, kuriuos, remiantis 2001 m. Įstatymu, gali įvesti PEMB, bei piniginės sankcijos, taikomos minėtu įstatymu nustatytą tvarką pažeidžiantiems augintojams ir prekybos subjektams, gali būti laikomi muitams lygiaverčio poveikio mokėjimais EB 23 ir 25 straipsnių prasme.

58     Visų pirma dėl mokesčių, kuriais PEMB gali apmokestinti įregistruotus bulvių augintojus remiantis 2001 m. Įstatymo nustatyta tvarka, iš Teisingumo Teisme vykusios diskusijos matyti, kad jų dydį PEMB gali nustatyti atsižvelgdama į suinteresuotojo asmens išaugintų bulvių, realiai eksportuotų į Jungtinę Karalystę, kiekį arba į bulvėms auginti jo naudotą žemės plotą.

59     Pirmiausia primintina, kad pareigą registruotis PEMB remiantis 2001 m. Įstatymo įtvirtinta tvarka ir dėl to atsirandančią pareigą mokėti šio subjekto, reikalui esant, nustatytus mokesčius, turi visi Džersio bulvių augintojai, kurie patys ar per tarpininkus eksportuoja savo produktus į Jungtinę Karalystę.

60     PEMB, atsižvelgiant į iš Džersio į Jungtinę Karalystę eksportuotų suinteresuotojo asmens išaugintų bulvių kiekį, apskaičiuojamas mokestis, kuriuo apmokestinami įsiregistravę augintojai, yra aiškiai už minėtą eksportą nustatyta piniginė prievolė, kuri taikoma vien tik eksportui, nepatenka į bendrą sistemingai, remiantis tokiais pačiais kriterijais ir neatsižvelgiant į apmokestinamų prekių pobūdį, kilmę bei paskirtį renkamų vidaus mokesčių sistemą ir nėra atlyginimas už ūkio subjektui suteiktą specifinę ar konkrečią naudą, kurio suma yra proporcinga suteiktai paslaugai (žr. pagal analogiją minėto sprendimo Lamaire 19 punktą).

61     Vis dėlto States of Jersey tvirtina, kad nagrinėjamu atveju EB 23 ir 25 straipsniai negali būti taikomi, nes 2001 m. Įstatymas apima tik bulvių „eksportą“ iš Džersio į Jungtinę Karalystę tam, kad jos būtų suvartotos šioje valstybėje narėje, todėl jis taikomas tik su valstybės narės vidaus prekyba susijusiems atvejams.

62     Šiuo atžvilgiu primintina, kad minėto sprendimo Lancry ir kt. 32 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, jog prekių muitinei vertei proporcingas mokėjimas, renkamas valstybės narės už visas į jos teritorijos regioną įvežamas prekes, yra laikomas importo muitams lygiaverčio poveikio mokėjimu ne tik kai juo apmokestinamos iš kitų valstybių narių į šį regioną įvežamos prekės, bet ir kai juo apmokestinamos iš kitos tos pačios valstybės dalies į šį regioną įvežamos prekės.

63     Be to, minėto sprendimo Simitzi 26 ir 27 punktuose Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad tokia logika turėtų būti taikoma ir tuo atveju, kai apmokestinamos iš vieno regiono į kitus tos pačios valstybės regionus transportuojamas prekės, prieš nuspręsdamas, jog mokėjimai ad valorem, valstybės narės renkami už iš vieno jos teritorijos regiono į kitus tos pačios valstybės regionus transportuojamas prekes, yra eksporto muitams lygiaverčio poveikio mokėjimai.

64     Šiuo atžvilgiu Sutartimi siekiama nustatyti bendrus muitų ir jiems lygiaverčio poveikio mokėjimų panaikinimo taisyklės taikymo sritį bei poveikį, kad būtų užtikrintas laisvas prekių judėjimas. Muitų sąjunga būtinai reikalauja užtikrinti laisvą prekių judėjimą tarp valstybių narių ir apskritai pačioje muitų sąjungoje (žr. 2003 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Komisija prieš Jungtinę Karalystę, C‑30/1, Rink. p. I-9481, 52 ir 53 punktus).

65     Nagrinėjamu atveju pažymėtina, pirma, kad atsižvelgiant į šio sprendimo 54 punkte padarytą išvadą, šioje byloje nagrinėjamas mokestis, kurį apskaičiuoja PEMB pagal suinteresuotojo asmens išaugintų bulvių, eksportuojamų iš Džersio į Jungtinę Karalystę, kiekį, tikrai yra mokėjimas, kuriuo apmokestinamos iš vienos valstybės narės teritorijos dalies į kitą transportuojamos prekės. Antra, pridurtina, kad nors pagal 2001 m. Įstatymo formuluotę jis apima tik į Jungtinę Karalystę suvartoti transportuojamas bulves, negalima atmesti galimybės, kad iš Jungtinės Karalytės teritorijos bulvės gali būti reeksportuojamos į kitas valstybes nares, ir todėl nagrinėjamu mokesčiu gali būti apmokestinami tranzitu per Jungtinę Karalystę vežti produktai, kurie realiai bus eksportuoti į šias kitas valstybes nares.

66     Šiuo atveju galima tokių reeksporto iš Jungtinės Karalystės į kitas valstybes nares srautų plėtra atrodo visiškai suprantama, atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš Teisingumo Teismui pateiktų paaiškinimų, beveik visos Džersyje auginamos Jersey Royal bulvės paprastai eksportuojamos į Jungtinę Karalystę.

67     Iš to, kas pasakyta, reikia padaryti išvadą, kad šioje byloje nagrinėjamas mokestis, kurį apskaičiuoja PEMB pagal eksportuotų į Jungtinę Karalystę suinteresuotojo asmens išaugintų bulvių kiekį, pažeidžia EB 23 ir 25 straipsnius.

68     Atvirkščiai, jei PEMB nustato mokestį pagal bulvėms auginti naudojamą plotą, nedarydama skirtumo, ar jos yra suvartojamos saloje, ar eksportuojamos, neatrodo, kad toks mokestis iš esmės galėtų būti laikomas pinigine prievole, nustatyta už bulvių eksportą.

69     Žinoma, Komisija nurodė, kad tokių mokesčių paskirtis paprastai yra finansuoti įvairią PEMB vykdomą veiklą, kuri iš esmės yra skirta bulvių eksportui iš Džersio į Jungtinę Karalystę reglamentuoti. Vis dėlto tokios aplinkybės nepakanka konstatuoti, kad minėti mokesčiai turi būti pripažinti muitams lygiaverčio poveikio mokėjimais, draudžiamais EB 25 straipsnio.

70     Antra, kalbant apie pinigines sankcijas, kurios gali būti skirtos 2001 m. Įstatymo nuostatas pažeidusiems ūkio subjektams, tokios sankcijos, turinčios vienintelį tikslą – užtikrinti veiksmingą minėtų nuostatų taikymą, negali būti atskirtos nuo pastarųjų nuostatų, nes jos jas papildo.

71     Taigi minėtos piniginės sankcijos nėra susijusios nei su 2001 m. Įstatymo nuostatomis dėl mokesčių, nei su kitomis nuostatomis, numatančiomis muitams lygiaverčio poveikio mokėjimus EB 25 straipsnio prasme.

 Dėl EB 29 straipsnio

72     Visų pirma pažymėtina, jog neatrodo, kad bulvių ir iš jų pagamintų produktų „eksportui“ taikomas 2001 m. Įstatymas nustato į kokį nors importo apribojimą panašią priemonę, todėl šiuo atveju EB 28 straipsnio aiškinti nereikia.

73     Dėl EB 29 straipsnio primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką ši nuostata apima priemones, kurių tikslas ar poveikis yra būtent eksporto srautų ribojimas ir todėl skirtingo požiūrio į valstybės narės vidaus ir užsienio prekybą įtvirtinimas, užtikrinant suinteresuotosios valstybės nacionalinei produkcijai arba vidaus rinkai ypatingą pranašumą kitų valstybių narių prekybos arba producijos nenaudai (žr., pavyzdžiui, 1979 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Groenveld, 15/79, Rink. p. 3409, 7 punktą ir 1992 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Exportur, C‑3/91, Rink. p. I‑5529, 21 punktą).

74     Nagrinėjamu atveju aišku, kad 2001 m. Įstatymu įtvirtintos pareigos yra skirtos būtent reguliuoti bulvių prekybą eksportuojant į Jungtinę Karalystę, o Džersio rinkoje vartoti skirta produkcija nepatenka į šio įstatymo taikymo sritį.

75     Šis įstatymas konkrečiai draudžia Džersio augintojams teikti eksportui arba eksportuoti bulves į Jungtinės Karalystės rinką, jei šie augintojai nėra įregistruoti PEMB ir nėra sudarę su ja prekybos susitarimo, apibrėžiančio, be kita ko, plotus, kuriuos galima apsodinti ketinant eksportuoti derlių, ir asmenų, kuriems leista įsigyti šį derlių, tapatybę. Pažeidus šias pareigas, taikomos baudžiamosios sankcijos, o pakartotinumo atveju gali būti sustabdytos su registracija susijusios teisės ir kartu teisė ekportuoti. Be to, 2001 m. Įstatymas, nustatydamas baudžiamąsias sankcijas, draudžia prekybos subjektams užsiimti tokiu eksportu, jei jie nėra sudarę su PEMB administravimo susitarimo, be kita ko, numatančio pardavėjų, iš kurių jiems leidžiama pirkti, tapatybę.

76     Pirmiausia akivaizdu, kad vien dėl savo pobūdžio toks teisės aktas gali sudaryti kliūčių bulvių eksporto iš Džersio į Jungtinės Karalystės rinką srautams. Skirtingai traktuodamas Džersio vidaus prekybą ir eksportą iš jos teritorijos į Jungtinę Karalystę, jis užtikrina ypatingą pranašumą salos produkcijai ar jos vidaus rinkai, šiuo atveju Jungtinės Karalystės prekybos atžvilgiu.

77     Šiuo klausimu iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų matyti, kad 2001 m. Įstatymas buvo priimtas siekiant patenkinti skundus, reiškiamus Jersey Royal bulvių augintojų, teigiančių, jog jie yra skaidrumo trūkumo ir per didelės prekybos subjektų tarpusavio konkurencijos aukos, ir manančių, kad gauna per mažai pelno už savo produkciją, kurios didžioji dalis yra skirta eksportui į Jungtinės Karalystės rinką.

78     Be to, States of Jersey neginčijo šio įstatymo keliamų kliūčių eksportui į Jungtinę Karalystę ir šiuo atžvilgiu apsiribojo tvirtinimu, kad EB 28 ir 29 straipsniai neturi būti taikomi tokiam teisės aktui, nes 2001 m. Įstatymas, viena vertus, apima vien tik minėtą eksportą ir, antra vertus, prekyba tarp Džersio ir Jungtinės Karalystės turėtų būti laikoma valstybės narės vidaus prekyba taikant minėtas EB sutarties nuostatas.

79     Vis dėlto šiuo požiūriu pažymėtina, jog tokioje analizėje neatsižvelgiama į šio sprendimo 65 punkte jau nurodytą aplinkybę, kad nors pagal 2001 m. Įstatymo formuluotę jis apima tik į Jungtinę Karalystę suvartoti transportuojamas bulves, negalima atmesti galimybės, kad iš Jungtinės Karalytės teritorijos bulvės gali būti reeksportuojamos į kitas valstybes nares.

80     Iš to matyti, kad 2001 m. Įstatymu įtvirtinti apribojimai į Jungtinę Karalystę transportuojamų Jersey Royal bulvių atžvilgiu, kurių esminis poveikis, kaip buvo pažymėta šio sprendimo 75 ir 76 punktuose, yra tokių eksporto srautų ribojimas, galiausiai taip pat sudaro kliūčių minėtų produktų eksportui į kitas valstybes nares ir jų rinkoms turi tokį pat neigiamą poveikį, kaip ir Jungtinės Karalystės rinkai.

81     Kaip buvo nurodyta šio sprendimo 66 punkte, tokių Džersyje auginamų Jersey Royal bulvių reeksporto į kitas valstybes nares srautų plėtra Jungtinėje Karalystėje atrodo visiškai suprantama, atsižvelgiant į tai, kad beveik visos Jersey Royal bulvės paprastai eksportuojamos iš Džersio į Jungtinę Karalystę ir kad 2001 m. Įstatymo įtvirtinta šią rinką reglamentuojanti sistema padeda išlaikyti tokią padėtį. Šiuo požiūriu ypač primintina, kad tarp PEMB ir įregistruotų žemdirbių sudarytuose prekybos susitarimuose iš anksto turi būti nustatytas plotas, skirtas auginti į Jungtinę Karalystę eksportuojamas bulves.

82     Kita vertus, States of Jersey savo rašytinėse pastabose pažymėjo, kad tokia minėtu įstatymu įtvirtinta tvarka yra proporcinga siekiamam tikslui – skatinti sąžiningumą ir skaidrumą santykiuose tarp augintojų ir prekybos subjektų.

83     Vis dėlto šiuo atžvilgiu pakanka nurodyti, kad bet kuriuo atveju tokie tikslai gali būti pasiekti kitais nei numatyti 2001 m. Įstatyme būdais, kurie neįtvirtintų kiekybiniams eksporto apribojimams lygiaverčio poveikio priemonių, draudžiamų EB 29 straipsniu.

84     Galiausiai pridurtina, kad mokestis, kurį PEMB nustato augintojams pagal bulvėms auginti skirtą plotą, pažeidžia Bendrijos teisę, jeigu jis skirtas finansuoti šio subjekto veiklą, kuri pripažinta pažeidžianti EB 29 straipsnį (žr. 1983 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Apple and Pear Development Council, 222/82, Rink. p. 4083, 32 ir 33 punktus).

85     Iš to, kas pasakyta, aišku, kad į antrąjį klausimą reikia atsakyti taip:

EB 29 straipsnio ir Protokolo Nr. 3 1 straipsnio nuostatos kartu turi būti aiškinamos kaip draudžiančios pagrindinėje byloje nagrinėjamus teisės aktus, kurie:

–       pirma, nustatydami sankcijas draudžia Džersio augintojams teikti eksportui arba eksportuoti bulves į Jungtinės Karalystės rinką, jei jie nėra įregistruoti tokio subjekto, koks yra PEMB, ir nėra sudarę su pastaruoju prekybos susitarimo, be kita ko, apibrėžiančio galimus eksportuojamo derliaus auginimo plotus bei asmenų, kuriems leista įsigyti šį derlių, tapatybę, ir

–       antra, taip pat nustatydami sankcijas draudžia prekybos subjektams užsiimti tokiu eksportu, jei jie nėra sudarę su tuo pačiu subjektu administravimo susitarimo, be kita ko, numatančio pardavėjų, iš kurių jiems leidžiama pirkti, tapatybę.

EB 23 ir 25 straipsnių bei Protokolo Nr. 3 1 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos kaip draudžiančios pagrindinėje byloje nagrinėjamus teisės aktus, kurie tokiam subjektui kaip PEMB suteikia teisę nustatyti Džersio bulvių augintojams mokestį, kurio dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į suinteresuotųjų asmenų išaugintų bulvių kiekį, eksportuojamą į Jungtinę Karalystę.

Bendrijos teisė draudžia mokestį, kuris renkamas tokiomis pačiomis sąlygomis, bet kurio dydį toks subjektas nustato atsižvelgdamas į suinteresuotųjų asmenų bulvėms auginti naudojamą žemės plotą, jeigu iš nagrinėjamo mokesčio gaunamos pajamos naudojamos pažeidžiant EB 29 straipsnį minėto subjekto veiklai finansuoti.

 Dėl pirmojo klausimo

86     Kadangi EB 29 straipsnis, kaip matyti iš atsakymo į antrąjį prejudicinį klausimą, turi būti aiškinamas kaip draudžiantis tokius teisės aktus kaip 2001 m. Įstatymas, nes pastarojo nuostatos paveikia eksportą iš Džersio į Jungtinę Karalystę, atskirai atsakyti į pirmąjį klausimą nereikia. Iš tiesų akivaizdu, kad toks aiškinimas turi būti taikomas neatsižvelgiant į tai, ar taip eksportuojamos prekės yra transportuojamos į Jungtinę Karalystę tiesiogiai, ar, reikalui esant, per kitoje valstybėje narėje esantį uostą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

87     Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

1.      EB 29 straipsnio ir Protokolo Nr. 3 dėl Normandijos salų ir Meno salos, pridėto prie Akto dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų, 1 straipsnio nuostatos kartu turi būti aiškinamos kaip draudžiančios pagrindinėje byloje nagrinėjamus teisės aktus, kurie:

–       pirma, nustatydami sankcijas draudžia Džersio augintojams teikti eksportui arba eksportuoti bulves į Jungtinės Karalystės rinką, jei jie nėra įregistruoti tokio subjekto, koks yra Jersey Potato Export Marketing Board, ir jei jie nėra sudarę su pastaruoju prekybos susitarimo, be kita ko, apibrėžiančio galimus eksportuojamo derliaus auginimo plotus bei asmenų, kuriems leista įsigyti šį derlių, tapatybę, ir

–       antra, taip pat nustatydami sankcijas draudžia prekybos subjektams užsiimti tokiu eksportu, jei jie nėra sudarę su tuo pačiu subjektu administravimo susitarimo, be kita ko, numatančio pardavėjų, iš kurių jiems leidžiama pirkti, tapatybę.

2.      EB 23 ir 25 straipsnių ir Protokolo Nr. 3 1 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos kaip draudžiančios pagrindinėje byloje nagrinėjamus teisės aktus, kurie tokiam subjektui, koks yra Jersey Potato Export Marketing Board, suteikia teisę nustatyti Džersio bulvių augintojams mokestį, kurio dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į suinteresuotųjų asmenų išaugintų bulvių kiekį, eksportuojamą į Jungtinę Karalystę.

3.      Bendrijos teisė draudžia mokestį, kuris renkamas tokiomis pačiomis sąlygomis, bet kurio dydį toks subjektas nustato atsižvelgdamas į suinteresuotųjų asmenų bulvėms auginti naudojamą žemės plotą, jeigu iš nagrinėjamo mokesčio gaunamos pajamos naudojamos pažeidžiant EB 29 straipsnį minėto subjekto veiklai finansuoti.

Parašai.

---

* Proceso kalba: anglų.