TEISINGUMO TEISMO (plenarinė sesija)

SPRENDIMAS

2003 m. lapkričio 25 d.(*)

„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas įsipareigojimų neįvykdymas – Nevykdymas – EB 228 straipsnis – Piniginės baudos – Periodinė bauda – Maudyklų vandens kokybė – Direktyva 76/160/EEB“

Byloje C‑278/01

Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama G. Valero Jordana, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ieškovė,

prieš

Ispanijos Karalystę, atstovaujamą S. Ortiz Vaamonde, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

atsakovę,

dėl pripažinimo, kad, pirma, nesiimdama būtinų priemonių užtikrinti, jog Ispanijos teritorijoje esančių vidaus vandenų maudyklų kokybė atitiktų pagal 1975 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvos 76/160/EEB dėl maudyklų kokybės (OL L 31, 1976, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių kalba 15 sk., 1 t., p. 26) 3 straipsnį nustatytas ribines vertes, taip nepaisydama įsipareigojimų pagal šios direktyvos 4 straipsnį, Ispanijos Karalystė neįvykdė 1998 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Ispaniją (C‑92/96, Rink. p. I‑505) ir dėl to neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 228 straipsnį, bei, antra, nurodyti Ispanijos Karalystei sumokėti į Komisijos sąskaitą „Europos Bendrijos nuosavi ištekliai“ baudą, lygią 45 600 EUR už kiekvieną pavėluotą priimti būtinas priemones minėtam Sprendimui Komisija prieš Ispaniją įvykdyti dieną, mokėtiną nuo sprendimo priėmimo šioje byloje dienos iki dienos, kai bus įvykdytas minėtas Sprendimas Komisija prieš Ispaniją,

TEISINGUMO TEISMAS (plenarinė sesija),

kurį sudaro pirmininkas V. Skouris, kolegijų pirmininkai C. W. A. Timmermans, C. Gulmann ir J. N. Cunha Rodrigues (pranešėjas), teisėjai D. A. O. Edward, A. La Pergola, J.-P. Puissochet, R. Schintgen, F. Macken, N. Colneric ir S. von Bahr,

generalinis advokatas J. Mischo,

posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,

susipažinęs su teismo posėdžio pranešimu,

išklausęs 2003 m. gegužės 6 d. posėdyje šalių kalbas,

susipažinęs su 2003 m. birželio 12 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Pagal EB 228 straipsnį pareikštu ieškiniu, kurį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2001 m. liepos 13 d., Europos Bendrijų Komisija prašo, pirma, pripažinti, kad, nesiimdama būtinų priemonių užtikrinti, jog Ispanijos teritorijoje esančių vidaus vandenų maudyklų kokybė atitiktų pagal 1975 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvos dėl maudyklų kokybės 76/160/EEB (OL L 31, 1976, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių kalba 15 sk., 1 t., p. 26, toliau ­ – direktyva) 3 straipsnį nustatytas ribines vertes, taip nepaisydama įsipareigojimų pagal šios direktyvos 4 straipsnį, Ispanijos Karalystė neįvykdė 1998 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Ispaniją (C‑92/96, Rink. p. I‑505) ir dėl to neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 228 straipsnį, bei, antra, nurodyti Ispanijos Karalystei sumokėti į Komisijos sąskaitą „Europos Bendrijos nuosavi ištekliai“ baudą, lygią 45 600 EUR už kiekvieną pavėluotą priimti būtinas priemones minėtam Sprendimui Komisija prieš Ispaniją įvykdyti dieną, mokėtiną nuo sprendimo priėmimo šioje byloje dienos iki dienos, kai bus įvykdytas minėtas Sprendimas Komisija prieš Ispaniją.

 Bendrijos teisės aktai

2        Pagal pirmą konstatuojamąją dalį direktyva siekiama apsaugoti aplinką ir visuomenės sveikatą, sumažinant maudyklų taršą ir apsaugant jų vandenį nuo tolesnio blogėjimo.

3        Pagal direktyvos 2 ir 3 straipsnius valstybės narės privalo nustatyti jos priede pateiktų fizikinių, cheminių ir mikrobiologinių parametrų maudykloms taikytinas vertes, kurios negali būti mažesnės negu to paties priedo l skiltyje nurodytos vertės.

4        Pagal direktyvos 4 straipsnio 1 dalį per 10 metų nuo pranešimo apie šią direktyvą maudyklų kokybė turi atitikti pagal 3 straipsnį nustatytas vertes.

5        Kadangi Akto dėl Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių pritaikomųjų pataisų (OL L 302, 1985, p. 23) 395 straipsnyje nenumatyta jokių Ispanijos Karalystei leidžiančių nukrypti nuostatų dėl direktyvos, nuo 1986 m. sausio 1 dienos Ispanijos maudyklų kokybė turėjo atitikti direktyvoje nustatytas ribines vertes.

6        Pagal direktyvos, iš dalies pakeistos 1991 m. gruodžio 23 d. Tarybos direktyva 91/692/EEB, standartizuojančia ir racionalizuojančia ataskaitas apie tam tikrų su aplinka susijusių direktyvų įgyvendinimą (OL L 377, p. 48; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių kalba, 5 sk., 2 t., p. 10), 13 straipsnį:

„Valstybės narės kasmet, o pirmą kartą iki 1993 m. gruodžio 31 d., atsiunčia Komisijai ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą tais metais. Ataskaita parengiama pagal klausimyną ar gaires, sudarytas Komisijos direktyvos 91/692/EEB 6 straipsnyje numatyta tvarka. Klausimynas ar gairės valstybėms narėms atsiunčiamos prieš šešis mėnesius iki ataskaita apimamo laikotarpio pradžios. Ataskaita pateikiama Komisijai prieš atitinkamų metų pabaigą.

Komisija per keturis mėnesius po valstybių narių ataskaitų gavimo paskelbia Bendrijos pranešimą apie direktyvos įgyvendinimą.“

 Sprendimas „Komisija prieš Ispaniją“

7        Minėtame Sprendime Komisija prieš Ispaniją Teisingumo Teismas pripažino, kad nesiimdama būtinų priemonių užtikrinti, jog Ispanijos teritorijoje esančių vidaus vandenų maudyklų kokybė atitiktų pagal direktyvos 3 straipsnį nustatytas ribines vertes, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 4 straipsnį.

 Ikiteisminė procedūra

8        1998 m. kovo 17 d. laišku Komisija Ispanijos valdžios institucijoms priminė, kad jos privalo laikytis iš minėto Sprendimo Komisija prieš Ispaniją išplaukiančių pareigų.

9        Atsakydamos 1998 m. birželio 5, 11 ir 19 dienų bei 1999 m. kovo 12 d. laiškais Ispanijos valdžios institucijos informavo Komisiją apie priemones, kurių imtasi ar imamasi minėtam sprendimui įvykdyti, tarp kurių paminėjo tai, kad pagal 1995 m. nacionalinį valymo planą vykdomi tam tikri miesto nuotekų valymo projektai, kontroliuojamos, stebimos nuotekos ir baudžiama už jas bei draudžiama maudytis nustatytose reikalavimų neatitinkančiose zonose, imamasi tam tikrų konkrečių priemonių, o 1999 m. pradėta studija, skirta išanalizuoti maudymosi zonas, skirtingas zonas paveikiančias nuotekas, kokybines maudyklų charakteristikas bei nuotekų įtaką kiekvienoje zonoje, taip pat numatytus ar siūlomus sprendimus pagal gautas išvadas.

10      Manydama, kad Ispanijos Karalystė nesiėmė būtinų priemonių minėtam Sprendimui Komisija prieš Ispaniją įvykdyti, 2000 m. sausio 24 d. Komisija išsiuntė jai oficialų pranešimą pagal EB 228 straipsnį.

11      2000 m. gegužės 16 d. laišku Ispanijos valdžios institucijos nurodė Komisijai, kad Aplinkos ministerija, vadovaudamasi direktyva, užsakė tyrimą dėl maudytis skirtų vidaus vandenų būklės, kuris turėjo būti užbaigtas per 2000 metus. Jos taip pat nurodė tyrimo tikslus ir apimtį bei veiksmų, kurių bus imtasi siekiant laikytis direktyvos ir kurie, tikėtina, turėtų būti užbaigti 2005 m., įgyvendinimo kalendorių.

12      Manydama, kad šių priemonių nepakanka įrodyti, jog įsipareigojimai įvykdyti, 2000 m. liepos 27 d. pagal EB 228 straipsnį Komisija išsiuntė Ispanijos Karalystei pagrįstą nuomonę. Komisija joje padarė išvadą, kad nesiimdama būtinų priemonių užtikrinti, jog Ispanijos teritorijoje esančių vidaus vandenų maudyklų kokybė atitiktų pagal direktyvos 3 straipsnį nustatytas ribines vertes, ši valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal direktyvos 4 straipsnį, todėl ji neįvykdė minėto Sprendimo Komisija prieš Ispaniją ir dėl to – įsipareigojimų pagal EB 228 straipsnį. Komisija minėtai valstybei narei priminė, kad jeigu ginčas bus perduotas spręsti Teisingumo Teismui, ji siūlys skirti periodinę baudą. Ji Ispanijos Karalystei nustatė dviejų mėnesių terminą, skirtą priimti reikiamas priemones pagrįstai nuomonei įvykdyti.

13      Atsakydama į šią nuomonę, Ispanijos vyriausybė išsiuntė du 2000 m. rugsėjo 26 d. ir 27 d. laiškus, informuodama Komisiją apie tai, kad yra veiksmų planas, apie maudyklų kokybės per 1998 m. ir 1999 m. maudymosi sezonus atitikmens lygį bei tai, kad vykdomas nacionalinis miesto nuotekų valymo ir švarinimo planas.

14      2001 m. sausio 11 d. įvyko Ispanijos aplinkos ministerijos ir Komisijos aplinkos generalinio direktorato atstovų susitikimas, kad Ispanijos vyriausybė galėtų pateikti papildomą informaciją apie minėtas priemones.

15      2001 m. sausio 16 d. Ispanijos Aplinkos ministras išsiuntė už aplinkos klausimus atsakingam Komisijos nariui laišką, kuriuo jis perdavė naują veiksmų planą ir įsipareigojo užbaigti reikiamus veiksmus 2003 metais.

16      2001m. kovo 26 d. Ispanijos valdžios institucijos išsiuntė Komisijai Aplinkos ministerijos parengtą ataskaitą apie veiksmų, kurių imtasi minėtam Sprendimui Komisija prieš Ispaniją įvykdyti, tolesnę eigą ir už vandenis ir pakrantes atsakingo Valstybės sekretoriaus laišką.

17      Manydama, kad Ispanijos Karalystė neįvykdė minėto sprendimo, Komisija nusprendė pareikšti šį ieškinį.

 Šalių reikalavimai

18      Komisija Teisingumo Teismo prašo:

–        pripažinti, kad nesiimdama būtinų priemonių užtikrinti, jog Ispanijos teritorijoje esančių vidaus vandenų maudyklų kokybė atitiktų pagal direktyvos 3 straipsnį nustatytas ribines vertes, taip nepaisydama įsipareigojimų pagal šios direktyvos 4 straipsnį, Ispanijos Karalystė neįvykdė minėto Sprendimo Komisija prieš Ispaniją ir dėl to – įsipareigojimų pagal EB 228 straipsnį,

–        nurodyti Ispanijos Karalystei sumokėti į Komisijos sąskaitą „Europos Bendrijos nuosavi ištekliai“ baudą, lygią 45 600 EUR už kiekvieną pavėluotą priimti būtinas priemones minėtam Sprendimui Komisija prieš Ispaniją įvykdyti dieną, mokėtiną nuo sprendimo priėmimo šioje byloje dienos iki dienos, kai bus įvykdytas minėtas Sprendimas Komisija prieš Ispaniją,

–        priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

19      Ispanijos Karalystė prašo:

–        atmesti visą ieškinį,

–        nepatenkinus šio reikalavimo, atmesti prašymą sumokėti baudą už kiekvieną pavėluotą dieną,

–        nepatenkinus šių reikalavimų, skirti ne didesnę kaip 11 400 EUR baudą už kiekvieną pavėluotą dieną,

–        bet kuriuo atveju priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl esmės

 Šalių argumentai

20      Savo ieškinyje, kalbėdama apie Ispanijos teritorijoje esančių vidaus vandenų maudyklų kokybę, Komisija tvirtina, kad 1998 m. maudymosi sezonu direktyvos privalomas vertes atitiko 73 % maudymosi zonų, 1999 m. maudymosi sezonu ­ 76,5 %, o 2000 m. maudymosi sezonu – 79,2 % maudymosi zonų.

21      Vykstant procesui ji Teisingumo Teismui taip pat pranešė, kad 2001 m. maudymosi sezonu ši procentinė dalis sudarė 80 %, o 2002 m. maudymosi sezonu – 85,1 %.

22      Ispanijos Karalystė neginčija šių skaičių, kurie, beje, matyti ir iš jos Komisijai pagal iš dalies pakeistos direktyvos 13 straipsnį perduotų ataskaitų.

23      Vis dėlto Ispanijos Karalystė mano, kad reikia atmesti šį ieškinį dėl to, kad nepakankamą laikotarpį Komisija laukė prieš padarydama išvadą, jog minėtas Sprendimas Komisija prieš Ispaniją neįvykdytas. Jos teigimu, atsižvelgiant į direktyvos ir Ispanijos vandenų ypatumus, visam minėtam sprendimui įvykdyti buvo reikalingas ilgesnis laikotarpis nei nustatytas Komisijos, t. y. nuo 1998 m. vasario 12 d., kada priimtas minėtas sprendimas, iki 2000 m. rugsėjo 27 d., kada baigėsi šioje byloje pateiktoje pagrįstoje nuomonėje nustatytas laikotarpis.

24      Iš tikrųjų daugeliu atvejų siekiant nustatyti tikruosius taršos šaltinius reikalingi keli maudymosi sezonai, o nustačius problemą, norint ją išspręsti, reikia parengti veiksmų planus ar netgi ilgas žemės ūkio praktikos gerinimo programas ir juos vykdyti. Sprendžiant maudyklų kokybės problemas vykdomi darbai, kartais net didelės apimties, kuriems reikia taikyti griežtas procedūras pagal Bendrijos viešųjų pirkimų direktyvas. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad Ispanijos valdžios institucijos deklaravo didelį maudymosi zonų skaičių, bei į tai, kad Ispanijos vandentakių srovė nėra didelė, palyginti su daugelyje kitų valstybių narių esančiais vandentakiais. Todėl Komisija turėjo laukti, kol bus užbaigti veiksmai pagal atsakant į oficialų pranešimą jai pateiktą kalendorių: iš pradžių, kaip nurodyta 2000 m. gegužės 26 d. Ispanijos valdžios institucijų laiške, teigta, kad veiksmai bus užbaigti 2005 m. pabaigoje, paskui, kaip nurodyta 2001 m. sausio 16 d. Ispanijos Aplinkos ministro laiške, – 2003 metais.

 Teisingumo Teismo vertinimas

25      Minėtame Sprendime Komisija prieš Ispaniją Teisingumo Teismas nusprendė, kad nesiimdama būtinų priemonių užtikrinti, jog Ispanijos teritorijoje esančių vidaus vandenų maudyklų kokybė atitiktų pagal direktyvos 3 straipsnį nustatytas ribines vertes, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 4 straipsnį.

26      Pagal EB 228 straipsnio 1 dalį Ispanijos Karalystė privalėjo imtis būtinų priemonių šiam sprendimui įvykdyti.

27      EB 228 straipsnyje nenurodoma, per kiek laiko reikia įvykdyti sprendimą. Tačiau pagal nusistovėjusią teismo praktiką interesas nedelsiant vienodai taikyti Bendrijos teisę reikalauja, kad vykdyti būtų pradėta nedelsiant ir užbaigta kuo greičiau (2000 m. liepos 4 d. Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C‑387/97, Rink. p. I‑5047, 82 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

28      Pagal EB 228 straipsnio 2 dalį, jei atitinkama valstybė narė per Komisijos pagrįstoje nuomonėje nustatytą terminą nesiima būtinų priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti, Komisija gali kreiptis į Teisingumo Teismą, nurodydama iš tos valstybės narės pagal aplinkybes atitinkamai reikalaujamo sumokėti vienkartinio mokesčio arba baudos dydį.

29      Tai darydama Komisija turi įvertinti aplinkybes, esančias EB 228 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pagrindu priimtoje pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje.

30      Reikia pažymėti, kad nuo tada, kai priimtas minėtas Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, kol pasibaigė šioje byloje pagrįstoje nuomonėje nustatytas terminas, praėjo trys maudymosi sezonai. Net jeigu, kaip teigia Ispanijos vyriausybė, tam, kad būtų įvykdytas minėtas sprendimas, reikia imtis sudėtingų ir ilgai trunkančių operacijų, reikia manyti, kad toks terminas yra pakankamas imtis būtinų priemonių Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti pagal EB 228 straipsnį.

31      Taigi šio ieškinio negalima atmesti dėl argumentų, kuriais remiasi Ispanijos vyriausybė ir kurie susiję su minėtam Sprendimui Komisija prieš Ispaniją vykdyti reikalingų operacijų sudėtingumu ir trukme.

32      Kalbant apie priemones, kurių ėmėsi Ispanijos Karalystė siekdama įvykdyti minėtą sprendimą, naujausioje Teisingumo Teismui pateiktoje statistikoje nurodyta, kad 2002 m. maudymosi sezonu 85,1 % aptariamų maudyklų atitiko pagal direktyvą nustatytas privalomas vertes. Vis dėlto neginčijama, kad Ispanijos teritorijoje esančios vidaus vandenų maudyklos ir toliau neatitiko minėtų privalomų verčių.

33      Komisija taip pat pastebi, kad einant metams Ispanijos vyriausybė vidaus vandenų maudyklose sumažino maudymosi zonų skaičių nepagrįsdama tokio sumažinimo. Komisijos teigimu, 1998 m. buvo išbrauktos 39 zonos, 1999 m. – 10 zonų, o 2000 m. – 14. Maudymosi zonų vidaus vandenų maudyklose skaičius sumažėjo nuo 302 1996 m. iki 202 2000 metais. Taigi Ispanijos Karalystė minėtą sprendimą Komisija prieš Ispaniją siekė vykdyti ne gerindama šių vandenų kokybę, bet dirbtinai mažindama minėtų zonų skaičių.

34      Nesprendžiant, ar toks argumentas pagrįstas, pakanka pažymėti, kad šioje byloje nėra svarbu pripažinti, jog neįvykdyti įsipareigojimai, nes Komisija šį ieškinį grindė jos metinėse ataskaitoje nurodytais skaičiais, kurie paminėti šio sprendimo 20 ir 21 punktuose ir kuriais neatsižvelgta į iš maudymosi zonų sąrašo išbrauktas zonas.

35      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad nesiimdama būtinų priemonių užtikrinti, jog Ispanijos teritorijoje esančių vidaus vandenų maudyklų kokybė atitiktų pagal direktyvos 3 straipsnį nustatytas ribines vertes, taip nepaisydama įsipareigojimų pagal šios direktyvos 4 straipsnį, Ispanijos Karalystė nesiėmė visų būtinų priemonių minėtam Sprendimui Komisija prieš Ispaniją įvykdyti ir dėl to neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 228 straipsnį.

 Dėl periodinės baudos nustatymo

 Šalių argumentai

36      Remdamasi skaičiavimo metodu, nustatytu jos 1996 m. rugpjūčio 21 d. Pranešime 96/C 242/07 dėl Sutarties (228) straipsnio įgyvendinimo (OL C 242, p. 6) ir 1997 m. vasario 28 d. Pranešime dėl EB sutarties (228) straipsnyje numatytos baudos apskaičiavimo (OL C 63, p. 2), Komisija Teisingumo Teismui siūlo Ispanijos Karalystei skirti 45 600 EUR baudą už kiekvieną pavėluotą vykdyti minėtą Sprendimą Komisija prieš Ispaniją dieną, pradedant skaičiuoti nuo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki dienos, kai bus įvykdytas minėtas Sprendimas Komisija prieš Ispaniją.

37      Komisija mano, kad periodinės baudos priteisimas yra tinkamiausia priemonė kuo greičiau nutraukti nustatytą pažeidimą ir kad šiuo atveju 45 600 EUR dydžio bauda už kiekvieną pavėluotą dieną atitinka pažeidimo sunkumą ir jo trukmę, kartu atsižvelgiant į būtinybę, kad sankcija būtų veiksminga. Ši suma apskaičiuojama padauginus standartinę 500 EUR sumą iš pažeidimo sunkumo koeficiento 4 (skalėje nuo 1 iki 20), pažeidimo trukmės koeficiento 2 (skalėje nuo 1 iki 3) ir vadinamojo aptariamos valstybės narės mokumo koeficiento 11,4 (grindžiamo atitinkamos valstybės narės bendruoju vidaus produktu ir balsų Europos Sąjungos Taryboje skaičiumi).

38      Ispanijos Karalystė tvirtina, jog bauda už kiekvieną pavėluotą dieną nėra tinkama priemonė pasiekti, kad minėtas Sprendimas Komisija prieš Ispaniją būtų įvykdytas. Tokia periodinė bauda ir toliau būtų taikoma, jeigu valstybė narė imtųsi visų būtinų priemonių šiam sprendimui įvykdyti. Norint patikrinti, ar gautas rezultatas atitinka norimą, reikėtų laukti kito maudymosi sezono duomenų. Komisija turėjo išnagrinėti galimybę siūlyti metinę baudą, kuri būtų mokama pagal gautus kiekvieno maudymosi sezono rezultatus. Nėra jokios prasmės skirti baudą už kiekvieną pavėluotą dieną, norint priversti laikytis įsipareigojimo, kurį įvykdyti galima tik einant metams.

39      Subsidiariai Ispanijos Karalystė teigia, kad siūlomos periodinės baudos suma bet kuriuo atveju yra pernelyg didelė. Kalbant apie pažeidimo trukmės koeficientą, tai, kad nuo tada, kai priimtas minėtas Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, praėjo nedaug maudymosi sezonų, pateisina koeficiento 1, o ne 2 taikymą. Kalbant apie pažeidimo sunkumo koeficientą, reikia atsižvelgti į tai, kad pareiškiant ieškinį šioje byloje 79,2 % maudymosi zonų Ispanijos teritorijoje esančiose vidaus vandenų maudyklose atitiko privalomas direktyvos vertes. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Ispanijos Karalystei nebuvo suteiktas dešimties metų įgyvendinimo terminas, kurį turėjo kitos valstybės narės. Atžvelgiant į šias dvi aplinkybes, pažeidimo sunkumo koeficientą reikia sumažinti nuo 4 iki 2. Pritaikius šias dvi baudos už kiekvieną pavėluotą dieną apskaičiavimo korekcijas, jos suma būtų lygi 11 400  EUR.

 Teisingumo Teismo vertinimas

40      Teisingumo Teismui pripažinus, kad Ispanijos Karalystė neįvykdė minėto Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, taikydamas EB 228 straipsnio 2 dalies trečiąja pastraipą jis gali skirti jai už tai sumokėti vienkartinį mokestį arba baudą.

41      Šiuo klausimu reikia priminti, kad Komisijos pasiūlymai negali įpareigoti Teisingumo Teismo ir yra tik naudingas referencinis pagrindas. Naudodamasis diskrecija Teisingumo Teismas turi nustatyti tokį vienkartinio mokesčio arba periodinės baudos dydį, kad jis, pirma, atitiktų aplinkybes, ir, antra, būtų proporcingas nustatytam įsipareigojimų neįvykdymui bei atitinkamos valstybės narės mokumui (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Graikiją 89 ir 90 punktus).

42      Yra aišku, kad periodinė bauda įsipareigojimų nevykdančią valstybę narę gali paskatinti kuo skubiau nutraukti nustatytą įsipareigojimų nevykdymą. Siekiant ją paskirti šioje byloje, reikia išnagrinėti, pirma, siūlomos baudos periodiškumą, antra, ar šios baudos dydis turi išlikti toks pats, ar jį reikia sumažinti, ir, trečia, tikslų baudos dydžio apskaičiavimą.

43      Kalbant apie šioje byloje siūlomos baudos periodiškumą, reikia priminti, kad pagal iš dalies pakeistos direktyvos 13 straipsnį maudyklų būklė vertinama kasmet. Pagal šią nuostatą valstybės narės kasmet privalo atsiųsti Komisijai ataskaitą apie direktyvos įgyvendinimą. Ataskaitą reikia pateikti Komisijai prieš atitinkamų metų pabaigą.

44      Iš to matyti, kad nustatyti, ar pažeidimas buvo nutrauktas, galima tik kasmet, kai pateikiamos šios ataskaitos.

45      Taigi bauda už kiekvieną pavėluotą dieną gali būti mokėtina tik už laikotarpį, kuriuo direktyvoje nustatyti reikalavimai jau buvo įvykdyti, net jeigu pripažinti tokį direktyvos vykdymą įmanoma tik vėliau. Taigi valstybė narė gali būti įpareigota sumokėti baudą už laikotarpius, per kuriuos pažeidimas iš tikrųjų nutrauktas.

46      Todėl bauda turi būti paskirta remiantis ne diena, o metais, atitinkamai valstybei narei pateikus ataskaitą apie direktyvos įgyvendinimą.

47      Kalbant apie tai, ar Komisijos siūlomas baudos dydis turi išlikti toks pats, reikia pastebėti, kad valstybėms narėms yra ypač sunku direktyvą įgyvendinti visiškai, kaip tai pastebėjo generalinis advokatas savo išvados 66 ir 67 punktuose.

48      Atsižvelgus į šį ypatumą, tikėtina, kad valstybei narei atsakovei pavyks reikšmingai padidinti direktyvos įgyvendinimo lygį, tačiau greitu laiku nepavyks jos įgyvendinti visiškai. Jeigu baudos dydis liktų nepakeistas, ją ir toliau būtų reikalaujama mokėti tol, kol valstybė narė visiškai įvykdys direktyvą.

49      Tokiomis aplinkybėmis sankcija, kuria neatsižvelgiama į valstybės narės vykdant įsipareigojimus galbūt padarytą progresą, neatitinka nei aplinkybių, nei proporcinga nustatytam įsipareigojimų neįvykdymui.

50      Tam, kad periodinė bauda atitiktų konkrečias šios bylos aplinkybes ir būtų proporcinga nustatytam įsipareigojimų neįvykdymui, nustatant jos dydį reikia atsižvelgti į valstybės narės atsakovės padarytą progresą vykdant minėtą Sprendimą Komisija prieš Ispaniją. Šiuo tikslu šiai valstybei reikia nurodyti kasmet sumokėti sumą, apskaičiuotą pagal Ispanijos vidaus vandenyse esančių maudymosi zonų, kurios ir toliau neatitinka pagal direktyvą nustatytų privalomų verčių, procentinę dalį.

51      Ją reikės mokėti nuo tada, kai per pirmąjį maudymosi sezoną nuo šio sprendimo priėmimo bus nustatyta netinkama maudyklų kokybė, ir prireikus iki tada, kai kitais metais tai vėl bus nustatyta.

52      Kalbant apie periodinės baudos dydį, pagrindiniai kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti, iš principo yra pažeidimo trukmė, jo sunkumas ir aptariamos valstybės narės mokumas (žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Graikiją 92 punktą).

53      Kalbant apie pažeidimo trukmę, reikia pripažinti, kad aptariamai valstybei narei yra sunku per trumpą laiką įvykdyti minėtą Sprendimą Komisija prieš Ispaniją. Šiuo atveju norint jį įvykdyti, reikia nustatyti problemas, parengti veiksmų planus ir juos vykdyti. Reikia atsižvelgti, be kita ko, į tai, kad pagal Bendrijos viešųjų pirkimų direktyvas prieš pradedant pirkimų procedūrą reikalaujama galutinai parengti specifikacijas, kurių vėliau negalima keisti. Be to, pagal šias direktyvas perkančiosios organizacijos privalo laikytis tam tikrų terminų, kurių negalima sutrumpinti, o galimybė taikyti skubos procedūras griežtai ribota.

54      Atsižvelgiant į šiuos argumentus, darytina išvada, kad Komisijos siūlomas koeficientas 2 (skalėje nuo 1 iki 3), skirtas atsižvelgti į pažeidimo trukmę šioje byloje, atrodo pernelyg griežtas ir tinkamesnis yra koeficientas 1,5.

55      Kalbant apie pažeidimo sunkumą, reikia atmesti Ispanijos vyriausybės argumentą, jog nustatant periodinę baudą būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškiant šį ieškinį 79,2 % aptariamų maudymosi zonų jau atitiko direktyvos ribines vertes. Iš bylos medžiagos matyti, kad savo siūlyme Komisija jau atsižvelgė į direktyvos įgyvendinimo lygį, kurį Ispanijos valdžios institucijos pasiekė gerindamos aptariamų vandenų atitikmens dalį nuo 54,5 % 1992 metais iki 79,2 % 2000 metais.

56      Taip pat reikia atmesti Ispanijos vyriausybės argumentą, kad jai nebuvo suteiktas dešimties metų įgyvendinimo terminas, kurį turėjo kitos valstybės narės. Iš tiesų stodama į Europos Bendrijas Ispanijos Karalystė galėjo prašyti suteikti pereinamąjį laikotarpį direktyvai įgyvendinti. Nepateikusi tokio prašymo, šiandien ji negali remtis savo neveikimu reikalaudama sumažinti periodinę baudą.

57      Be to, reikia priminti, kad užtikrinant maudyklų atitiktį direktyvos ribinėms vertėms siekiama apsaugoti aplinką ir visuomenės sveikatą. Kadangi šio sprendimo 35 punkte konstatuotas įsipareigojimų neįvykdymas gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai ir padaryti žalą aplinkai, jis neabejotinai svarbus.

58      Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atrodo, kad Komisijos siūlomas koeficientas 4 (skalėje nuo 1 iki 20) tinkamai atspindi pažeidimo sunkumo laipsnį.

59      Komisijos pasiūlymas padauginti bazinę sumą iš koeficiento, lygaus 11,4, grindžiamo Ispanijos Karalystės bendruoju vidaus produktu ir Taryboje jos turimais balsais, tinkamai atspindi šios valstybės narės mokumą, išlaikant protingą skirtumą tarp įvairių valstybių narių (žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Graikiją 88 punktą).

60      Bazinę 500 EUR sumą padauginus iš 11,4 (dėl mokumo), iš 4 (dėl pažeidimo sunkumo) ir iš 1,5 (dėl pažeidimo trukmės) gaunama 34 200 EUR per dieną, t. y. 12 483 000 EUR per metus. Kadangi ši suma grindžiama argumentu, jog 20 % aptariamų maudymosi zonų neatitiko direktyvos ribinių verčių, reikia ją padalyti iš 20 norint gauti sumą, atitinkančią 1 % verčių neatitinančių zonų, t. y. 624 150 EUR per metus.

61      Taigi bus teisingai įvertintos konkrečios šios bylos aplinkybės nustačius baudą, lygią 624 150 EUR per metus už 1 % direktyvos ribinių verčių neatitinkančių maudymosi zonų.

62      Todėl iš Ispanijos Karalystės reikia priteisti sumokėti į Komisijos sąskaitą „Europos Bendrijos nuosavi ištekliai“ baudą, lygią 624 150 EUR per metus už 1 % Ispanijos vidaus vandenyse esančių maudymosi zonų, kurios nagrinėjamais metais bus pripažintos kaip neatitinkančios pagal direktyvą nustatytų ribinių verčių, pradedant skaičiuoti nuo tada, kai per pirmąjį maudymosi sezoną nuo šio sprendimo priėmimo bus nustatyta netinkama maudyklų kokybė, iki metų, kuriais bus visiškai įvykdytas minėtas Sprendimas Komisija prieš Ispaniją.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

63      Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija prašė priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas, o ši iš esmės bylą pralaimėjo, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

TEISINGUMO TEISMAS (plenarinė sesija)

nusprendžia:

1.      Nesiimdama būtinų priemonių užtikrinti, jog Ispanijos teritorijoje esančių vidaus vandenų maudyklų kokybė atitiktų pagal 1975 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvos 76/160/EEB dėl maudyklų kokybės 3 straipsnį nustatytas ribines vertes, taip nepaisydama įsipareigojimų pagal šios direktyvos 4 straipsnį, Ispanijos Karalystė nesiėmė visų būtinų priemonių 1998 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimui Komisija prieš Ispaniją (C‑92/96) įvykdyti ir dėl to neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 228 straipsnį.

2.      Priteisti iš Ispanijos Karalystės sumokėti į Komisijos sąskaitą „Europos Bendrijos nuosavi ištekliai“ baudą, lygią 624 150 EUR per metus už 1 % Ispanijos vidaus vandenyse esančių maudymosi zonų, kurios nagrinėjamais metais bus pripažintos kaip neatitinkančios pagal Direktyvą 76/160 nustatytų ribinių verčių, pradedant skaičiuoti nuo tada, kai per pirmąjį maudymosi sezoną nuo šio sprendimo priėmimo bus nustatyta netinkama maudyklų kokybė, iki metų, kuriais bus visiškai įvykdytas minėtas Sprendimas Komisija prieš Ispaniją.

3.      Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Skouris

Timmermans

Gulmann

Cunha Rodrigues

Edward

La Pergola

Puissochet

Schintgen

Macken

Colneric

von Bahr

Paskelbta 2003 m. lapkričio 25 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Kancleris

Pirmininkas

R. Grass

V. Skouris

---

* Proceso kalba: ispanų.