EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 03 28

COM(2025) 132 final

2025/0068(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Paryžiaus susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės organizacijos Uosto valstybės kontrolės komiteto posėdyje

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.Pasiūlymo dalykas

Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma, kokios pozicijos Sąjungos vardu laikytis Paryžiaus susitarimo memorandumu dėl uosto valstybės kontrolės organizacijos įsteigtame Uosto valstybės kontrolės komitete dėl numatytų priimti sprendimų, kurie būtini siekiant tinkamai taikyti ES uosto valstybės kontrolės tvarką, nustatytą Direktyva 2009/16/EB 1 .

2. Pasiūlymo aplinkybės

2.1.Paryžiaus susitarimo memorandumas dėl uosto valstybės kontrolės

Paryžiaus susitarimo memorandume nustatyta tarptautinė užsienio laivų inspektavimo kituose nacionaliniuose uostuose tvarka, kurią taiko uosto valstybės kontrolės pareigūnai, siekdami patikrinti, ar laivo kapitono, pareigūnų ir įgulos narių kompetencija, laivo būklė ir jo įranga atitinka tarptautinių konvencijų reikalavimus ir ar laivas valdomas ir eksploatuojamas laikantis taikytinos tarptautinės teisės. Paryžiaus susitarimo memorandumas pasirašytas 1982 m. sausio 26 d.

Į Direktyvą 2009/16/EB (su pakeitimais) įtrauktos Paryžiaus susitarimo memorandumo procedūros ir priemonės. Prie Paryžiaus susitarimo memorandumo yra prisijungusios visos jūrų uostus turinčios valstybės narės 2 , Islandija, Juodkalnija, Kanada, Norvegija ir Rusija 3 . Europos Sąjunga prie Paryžiaus susitarimo memorandumo nėra prisijungusi.

2.2.Numatomas Paryžiaus susitarimo memorandumo Uosto valstybės kontrolės komiteto aktas

Kad uosto valstybės kontrolė Sąjungoje veiktų, kasmet pagal Paryžiaus susitarimo memorandumą turi būti priimtas tam tikras sprendimų skaičius. Prie tokių sprendimų priskiriamas kiekvienos valstybės narės metinis inspektavimo įsipareigojimas, vidutinis laivų trūkumų ir sulaikymų santykis, būtinas siekiant nustatyti laivo rizikos lygį, kuriuo remiantis atrenkami inspektuotini laivai, taip pat inspektavimo instrukcijų ir gairių atnaujinimas.

Tokius sprendimus bendru sutarimu priima kasmet gegužės mėn. posėdžiaujantis Uosto valstybės kontrolės komitetas. Paryžiaus susitarimo memorandume nėra vykdymo užtikrinimo priemonių, taikomų jo narių institucijų atžvilgiu, todėl ES valstybėms narėms privalomi tampa sprendimai, kuriuos pagal Direktyvą 2009/16/EB priima atitinkamas kompetentingas Paryžiaus susitarimo memorandumo organas.

3. POZICIJA, KURIOS TURI BŪTI LAIKOMASI SĄJUNGOS VARDU

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 9 dalį pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi tarptautinėse organizacijose (tokiose kaip Paryžiaus susitarimo memorandumas), kai joms reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, turi būti priimama Tarybos sprendimu, grindžiamu Komisijos pasiūlymu.

Pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Uosto valstybės kontrolės komiteto posėdyje 2016–2019 m., buvo nustatyta Tarybos sprendimu (ES) 2016/381 4 ; vėliau priimtas Tarybos sprendimas (ES) 2020/722 5 , kuriuo tokia pozicija nustatyta 2020–2024 m. 

Tarybos sprendimas priimtas taikant dviejų pakopų procedūrą. Pačiu sprendimu nustatomi daugiametės Sąjungos pozicijos priėmimo pagrindiniai principai bei gairės. Ši pozicija prieš kiekvieną metinį Uosto valstybės kontrolės komiteto posėdį buvo koreguojama neoficialiais Komisijos dokumentais ir jie buvo aptariami Tarybos Laivybos darbo grupėje. Šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti 2025–2029 m. Sąjungos poziciją Uosto valstybės kontrolės komiteto posėdžiuose.

Šiame pasiūlyme numatyta procedūra atsižvelgiama į Paryžiaus susitarimo memorandumo sprendimų priėmimo proceso ypatumus. Paryžiaus susitarimo memorandumo organizacijos vidaus taisyklėse nustatyta, kad narės ir darbo grupės, kurioms pavesta parengti gaires ir instrukcijas, bet kokius dokumentus pateikia ne vėliau kaip likus šešioms savaitėms iki Uosto valstybės kontrolės komiteto posėdžio. Tik tada galima susipažinti su visais pateiktais dokumentais ir Komisija gali pradėti juos analizuoti, kad parengtų pasiūlymą dėl koordinuotos Sąjungos pozicijos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 9 dalį, kurį po to turi priimti Taryba. Kadangi laiko atlikti analizę, parengti Komisijos pasiūlymą ir priimti Tarybos sprendimą nėra daug, 2 priede išdėstomas kasmetinio Sąjungos pozicijos patikslinimo procesas.

Pagal Direktyvą 2009/16/EB Paryžiaus susitarimo memorandumo dalykas yra susijęs su sritimi, kuri priklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai.

4.Teisinis pagrindas

4.1. Procedūrinis teisinis pagrindas

4.1.1.Principai

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.

SESV 218 straipsnio 9 dalis taikoma neatsižvelgiant į tai, ar Sąjunga yra organo narė arba susitarimo šalis 6 .

Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų [...] turinį“ 7 .

4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Uosto valstybės kontrolės komitetas yra susitarimu, t. y. Paryžiaus susitarimo memorandumu, įsteigtas organas.

Aktas, kurį turi priimti Paryžiaus susitarimo memorandumo organizacija, yra teisinę galią turintis aktas. Numatomas aktas gali stipriai paveikti ES teisės aktų, visų pirma Direktyvos 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės, turinį, nes Paryžiaus susitarimo memorandumo Uosto valstybės kontrolės komitetas priima sprendimus, kurie turi būti priimami kiekvienais metais, kad direktyva veiktų tinkamai.

Numatomu aktu Susitarimo institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama. Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.

4.2.Materialinis teisinis pagrindas

4.2.1.Principai

Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu numatomu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.

4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su jūrų transportu. Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 100 straipsnio 2 dalis.

4.3. Išvada

Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 100 straipsnio 2 dalis kartu su SESV 218 straipsnio 9 dalimi.

2025/0068 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Paryžiaus susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės organizacijos Uosto valstybės kontrolės komiteto posėdyje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį kartu su jos 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)1982 m. sausio 26 d. pasirašytas Susitarimo memorandumas dėl uosto valstybės kontrolės (toliau – Paryžiaus susitarimo memorandumas) įsigaliojo 1982 m. liepos 1 d. Be to, pagal Paryžiaus susitarimo memorandumo 7.1 skirsnį Uosto valstybės kontrolės komitetą sudaro kiekvienos laivybos institucijos ir Komisijos atstovai, o jo kompetencijos sritys išdėstytos 7.3 skirsnyje. Dera nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Uosto valstybės kontrolės komitete, nes Paryžiaus susitarimo memorandumo kompetentingo organo priimti sprendimai gali stipriai paveikti ES teisės aktų, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/16/EB 8 , turinį, t. y. tais sprendimais gali būti nustatytas inspektavimo įsipareigojimas ir vidutinis laivų trūkumų bei sulaikymų santykis, naudojamas laivo rizikos profilyje, kuriuo remiantis atrenkami inspektuotini laivai, taip pat atnaujinamos inspektavimo instrukcijos ir gairės jį atliekantiems inspektoriams;

(2)Direktyvoje 2009/16/EB nustatyta Sąjungos teisinė uosto valstybės kontrolės tvarka ir performuluoti bei sugriežtinti ankstesni nuo 1995 m. galiojantys šios srities Sąjungos teisės aktai. Sąjungos teisinė tvarka grindžiama ankstesne 1982 m. sukurtos tarptautinės organizacijos – Paryžiaus susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės – struktūra. Kalbant apie valstybes nares, Paryžiaus susitarimo memorandumo organizacijos procedūros, priemonės ir darbas į Sąjungos teisės taikymo sritį faktiškai buvo įtraukti Direktyva 2009/16/EB;

(3)Paryžiaus susitarimo memorandumo Uosto valstybės kontrolės komitetas susitinka kartą per metus ir savo posėdžiuose nusprendžia dėl keleto darbotvarkės punktų, kurie yra būtina Direktyvos 2009/16/EB įgyvendinimo sąlyga;

(4)šis sprendimas turėtų būti taikomas 2025–2029 m.;

(5)Sąjungos poziciją turi pareikšti Sąjungos interesų labui drauge veikiančios Sąjungos valstybės narės, kurių laivybos institucijos yra Paryžiaus susitarimo memorandumo Uosto valstybės kontrolės komiteto narės,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Paryžiaus susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės (toliau – Paryžiaus susitarimo memorandumas) organizacijos Uosto valstybės kontrolės komiteto metiniame posėdyje, išdėstyta šio sprendimo I priede.

2 straipsnis

Kasmetinis pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Paryžiaus susitarimo memorandumo Uosto valstybės kontrolės komiteto metiniuose posėdžiuose, patikslinimas išdėstytas šio sprendimo II priede.

3 straipsnis

1 straipsnyje nurodytą Sąjungos poziciją įvertina ir prireikus ne vėliau kaip iki 2029 m. metinio Paryžiaus susitarimo memorandumo Uosto valstybės kontrolės komiteto posėdžio patikslina Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.

4 straipsnis

1 straipsnyje nurodytą Sąjungos poziciją pareiškia Sąjungos interesų labui drauge veikiančios Sąjungos valstybės narės, kurios yra Paryžiaus susitarimo memorandumo Uosto valstybės kontrolės komiteto narės.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

(1)    2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, 2009 5 28, p. 57.).

(2)    Airija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija ir Vokietija prie memorandumo prisijungė 1982 m. sausio 26 d. Bulgarija prie memorandumo prisijungė 2007 m. gegužės 10 d. Kroatija prie memorandumo prisijungė 1996 m. lapkričio 8 d. Kipras prie memorandumo prisijungė 2006 m. gegužės 12 d. Estija prie memorandumo prisijungė 2005 gegužės 12 d., Latvija prie memorandumo prisijungė 2005 m. gegužės 12 d. Lietuva prie memorandumo prisijungė 2006 gegužės 12 d. Malta prie memorandumo prisijungė 2006 m. gegužės 12 d. Lenkija prie memorandumo prisijungė 1991 m. lapkričio 27 d. Rumunija prie memorandumo prisijungė 2007 m. gegužės 10 d. Slovėnija prie memorandumo prisijungė 2003 m. gegužės 15 d.

(3)    Rusijos narystė Paryžiaus susitarimo memorandume sustabdyta 2022 m. dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą.

(4)    2016 m. kovo 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/381 dėl pozicijos, kuri turi būti priimta Europos Sąjungos vardu Paryžiaus susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės Uosto valstybės kontrolės komiteto posėdyje, (OL L 72, 2016 3 17, p. 53).

(5)    2020 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimas (ES) 2020/722 dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Paryžiaus susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės Uosto valstybės kontrolės komiteto posėdyje 2020–2024 m., (OL L 171, 2020 6 2, p. 4).

(6)    2014 m. spalio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija prieš Tarybą, C-399/12, ECLI:EU:C:2014:2258, 64 punktas.

(7)    2014 m. spalio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija prieš Tarybą, C-399/12, ECLI:EU:C:2014:2258, 61–64 punktai.

(8)    2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, 2009 5 28, p. 57.).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 03 28

COM(2025) 132 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Paryžiaus susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės organizacijos Uosto valstybės kontrolės komiteto posėdyje

I PRIEDAS […]

Pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Paryžiaus susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės organizacijoje

Pagrindiniai principai

Vykdydama Paryžiaus susitarimo memorandumą dėl uosto valstybės kontrolės, Sąjunga:

a)    veikia atsižvelgdama į Sąjungos tikslus, visų pirma, gerinti laivybos saugą, taršos prevenciją ir gyvenimo bei darbo sąlygas laivuose griežtai taikant tarptautines konvencijas ir kodeksus ir taip smarkiai sumažinant standartų neatitinkančių laivų skaičių;

b)    skatina Paryžiaus susitarimo memorandumo nares įgyvendinti suderintą metodą, kad būtų veiksmingai užtikrinamas šių tarptautinių standartų taikymas jų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse plaukiojantiems ir jų uostais besinaudojantiems laivams;

c)    bendradarbiauja Paryžiaus susitarimo memorandumo organizacijoje, kad būtų sukurta visapusiška inspektavimo schema ir tolygiai pasidalyta inspektavimo našta, ypač priimant metinį inspektavimo įsipareigojimą, parengtą laikantis sutartos metodikos, išdėstytos Paryžiaus susitarimo memorandumo 11 priede;

d)    deda pastangas Paryžiaus susitarimo memorandumo organizacijoje, skatindama, kad Paryžiaus susitarimo memorandumo narės įdarbintų, išlaikytų ir mokytų reikiamą darbuotojų, įskaitant kvalifikuotus inspektorius, skaičių, atsižvelgdamos į laivų eismo apimtį ir pobūdį kiekviename uoste;

e)    užtikrina, kad Paryžiaus susitarimo memorandumo organizacijoje priimtos priemonės derėtų su tarptautine teise, ypač su tarptautinėmis konvencijomis ir kodeksais, susijusiais su laivybos sauga, taršos prevencija ir gyvenimo bei darbo sąlygomis laivuose;

f)    skatina kurti bendrus metodus su kitomis uosto valstybės kontrolę vykdančiomis įstaigomis;

g)    užtikrina derėjimą su kitų sričių Sąjungos politika, visų pirma, išorės santykių, įskaitant Europos Sąjungos taikomas ribojamąsias priemones, saugumo ir aplinkos.

Gairės

Siekdama užtikrinti sklandų kasmetinį Sąjungos uosto valstybės kontrolės tvarkos taikymą pagal Direktyvą 2009/16/EB, Sąjunga siekia, kad Paryžiaus susitarimo memorandumo organizacija imtųsi šių veiksmų:

1.    atrenkant inspektuotinus laivus naudotų šiuos laivo rizikos lygio elementus:

a)    vėliavos valstybių baltąjį, pilkąjį ir juodąjį sąrašus pagal Paryžiaus susitarimo memorandumą sukurtą formulę, pateiktą Komisijos reglamento (ES) Nr. 801/2010 1 priede,

b)    pripažintų organizacijų veiklos rezultatų sąrašą pagal 2004 m. gegužės mėn. Uosto valstybės kontrolės komiteto 37-ajame posėdyje Uosto valstybės kontrolės komiteto priimtą metodiką (Darbotvarkės punktas 4.5.2),

c)    laivų trūkumų ir sulaikymų santykio vidurkį, naudotiną kompanijos veiklos rezultatų formulėje, remiantis Komisijos reglamento (ES) Nr. 802/2010 2 priedu [Jei nenurodyta kitaip, visos nuorodos į kitą Sąjungos teisės aktą arba jo dalį yra kintamosios. Nuoroda yra kintamoji, jei norma, į kurią daroma nuoroda, yra su visais paskesniais daliniais pakeitimais.];

2.    užtikrintų, kad bet koks Paryžiaus susitarimo memorandumo organizacijos procedūrų ir gairių pakeitimas ar atnaujinimas derėtų su Sąjungos tikslais, visų pirma, gerinti laivybos saugą, taršos prevenciją ir gyvenimo bei darbo sąlygas laivuose.

(1)    2010 m. rugsėjo 13 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 801/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/16/EB 10 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl vėliavos valstybės kriterijų, (OL L 241, 2010 9 14, p. 1).

(2)    2010 m. rugsėjo 13 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 802/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/16/EB 10 straipsnio 3 dalies ir 27 straipsnio nuostatos dėl kompanijų veiklos vertinimo, (OL L 241, 2010 9 14, p. 4).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 03 28

COM(2025) 132 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Paryžiaus susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės organizacijos Uosto valstybės kontrolės komiteto posėdyje

II PRIEDAS

Kasmetinis pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Paryžiaus susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės organizacijos Uosto valstybės kontrolės komitete, patikslinimas

Prieš kiekvieną metinį Paryžiaus susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės organizacijos Uosto valstybės kontrolės komiteto posėdį imamasi reikiamų veiksmų, kad pozicijoje, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi, pagal I priede išdėstytus pagrindinius principus ir gaires būtų atsižvelgta į visą reikšmingą Komisijai perduotą informaciją ir visus į Sąjungos kompetencijos sritį patenkančius dokumentus, dėl kurių turi būti diskutuojama.

Šiuo tikslu, remdamosi ta informacija, Komisijos tarnybos, likus pakankamai laiko iki Uosto valstybės kontrolės komiteto posėdžio, Tarybai arba jos parengiamiesiems organams apsvarstyti ir patvirtinti pateikia parengiamąjį dokumentą, kuriame detalizuojama numatoma pozicija.

Jei per Tarybos parengiamojo organo posėdį arba per 20 dienų nuo parengiamojo dokumento gavimo dienos (priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau) tam nepaprieštarauja blokuojamąją mažumą atitinkantis skaičius valstybių narių, laikoma, kad parengiamajame dokumente numatyta pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi, yra patvirtinta. Jei blokuojamoji mažuma pareiškia prieštaravimą, klausimas perduodamas spręsti Tarybai.