PRIEDAS

I.   BŪTINOJO NAUDOJIMO KONCEPCIJOS MONREALIO PROTOKOLE APŽVALGA

Monrealio protokolas – 1989 m. įsigaliojęs visuotinis susitarimas, kurio tikslas – palaipsniui atsisakyti Žemės ozono sluoksnį ardančių cheminių medžiagų naudojimo. Šis tarptautinis susitarimas padėjo sėkmingai palaipsniui atsisakyti taršiausio ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimo, išskyrus jų naudojimą tam tikroms būtinosioms reikmėms. Buvo pripažinta, kad nedidelės dalies naudojimo reikmių laipsniškam atsisakymui reikės daugiau laiko, todėl jų klausimas turėtų būti sprendžiamas atskirai, o ne pagal sutartą laipsniško atsisakymo tvarkaraštį. 1992 m. Monrealio protokolo šalys nusprendė (1), kad medžiagos naudojimas turėtų būti laikomas būtinu tik tuo atveju, jei

a)	jis būtinas dėl sveikatos bei saugos arba yra ypač svarbus visuomenės funkcionavimui (apima kultūros ir intelekto aspektus) ir

b)	nėra techniškai ir ekonomiškai įgyvendinamų alternatyvų ar pakaitalų, priimtinų aplinkos ir sveikatos aspektais.

Be to, šalys nusprendė, kad gamyba ir vartojimas, jei reikia, turėtų būti leidžiami tik jei buvo imtasi visų ekonomiškai įmanomų priemonių, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti tų medžiagų būtiną naudojimą ir į aplinką išmetamą kiekį, ir nėra pakankamo kiekio ir kokybės saugomų arba recirkuliuotų medžiagų atsargų.

Pagal Monrealio protokolą būtinas naudojimas apima medžiagas, kurių yra vaistuose, visų pirma astmos inhaliatoriuose, laboratorijų ir analizės reikmes, technologijos agentus, gaisro gesinimo priemones ir kosmoso ir aviacijos pramonės tirpiklius. Šiam būtinam naudojimui kuo labiau sumažinti buvo taikomi skirtingi metodai ir sąlygos. Tačiau Monrealio protokole minimi būtinojo naudojimo kriterijai nėra tiksliau apibrėžti nei pačiame protokole, nei kokiose nors gairėse.

Monrealio protokolas dažnai laikomas vienu sėkmingiausių daugiašalių aplinkos susitarimų. Tačiau pažymėtina, kad jis apima palyginti nedaug cheminių medžiagų ir yra taikomas pasauliniu mastu. Vis dėlto Monrealio protokole taikomi būtinojo naudojimo kriterijai nepakankamai bendri, kad tiktų visiems susijusiems ES teisės aktams, kuriais reglamentuojamos cheminės medžiagos.

II.   KOKS KONKRETUS NAUDOJIMAS TURI BŪTI ĮVERTINTAS?

Vertinimas pradedamas nuo nustatymo, kam konkrečiai naudojama cheminė medžiaga ir kokia to naudojimo aprėptis, ir jo pagrindą sudaro šie elementai:

—	Pagrindinės naudojimo charakteristikos ir procesas, kuriam skirtas konkretus naudojimas (pvz., koks yra naudojimas, kaip jis atliekamas ir kas tai atlieka).

—

Techninė funkcija, kurią atlieka naudojama medžiaga – vaidmuo, kuris jai tenka, kai ji naudojama pati ar naudojama mišinyje, gaminyje ar gamybos procese; pvz., pagalbinė perdirbimo medžiaga, ekstrahentas, riebalų šalinimo priemonė, korozijos inhibitorius, plastiklis, antioksidantas, dažiklis ir kt. Techninių funkcijų aprašymo pagrindas gali būti ECHA naudojimo deskriptorių sistema (2), naudojama cheminėms medžiagoms registruoti pagal REACH reglamentą, tačiau naudojimo aprašymą gali reikėti papildyti išsamesne informacija, visų pirma informacija apie naudojamos medžiagos technines charakteristikas ir savybes (pvz., valymo medžiaga, turinti savybių, mažinančių skysčių paviršiaus įtemptį).

—

Naudojimo aplinkybės, visų pirma: — koks galutinis produktas (-ai) arba paslauga (-os) gaunami naudojant medžiagą; — naudojamos medžiagos reikalingumas (pvz., ar galutinis produktas arba procesas turėtų naudotojui reikalingą paskirtį, jei nebūtų naudojama ta medžiaga); — galutinio produkto techninės funkcijos reikalingumas ir įtaka, kurią turi to produkto gamybai naudojamos medžiagos techninė funkcija, nustatant, ar toks medžiagos naudojimas yra būtinas dėl sveikatos ar saugos arba yra ypač svarbus visuomenės funkcionavimui (pvz., ar rinkoje yra kitokių produktų, kurie galėtų turėti tokią pačią paskirtį ir kuriems nereikia tos medžiagos arba jos atliekamos techninės funkcijos); — naudojimo ir (arba) galutinio produkto charakteristikų rinkinys (pvz., sąlygos, reikalavimai, techninės charakteristikos), skirtas pagrįsti alternatyvų vertinimui ir pakeitimui alternatyva (pvz., reikalavimų rinkinys, pagal kurį naudojant medžiagą gali būti užtikrinamas reikiamas paslaugos ir funkcijos lygis ir jis būtų priimtinas visuomenei). Naudojimo aprėptis turėtų būti apibrėžta pakankamai siaurai, kad būtų galima parodyti, jog stinga alternatyvų; — išsami informacija apie tai, kaip medžiaga naudojama, ir apie įvairią su naudojimu susijusią veiklą ir (arba) užduotis, įskaitant ekspozicijos scenarijus ir susijusias rizikos valdymo priemones bei veiklos sąlygas (žmonių sveikatos ir aplinkos požiūriu).

Apibrėžus konkretaus naudojimo aprėptį, ją reikėtų pakankamai detalizuoti naudojimo aprašyme, kad būtų galima išsiaiškinti, ar įvykdyti būtinojo naudojimo kriterijai. Rekomenduojama, kad į naudojimo aprašymą būtų įtraukti šie elementai:

—	naudojimo aprašymas, susijęs su naudojant medžiagą gaunamu galutiniu produktu arba paslauga;

—	naudojimo aprašymas, susijęs su naudojimo būtinumu dėl sveikatos ar saugos arba ypatinga svarba visuomenės funkcionavimui (pvz., technine funkcija ir jos reikalingumu galutiniam produktui, įskaitant naudojimo aplinkybes);

—	naudojimo aprašymas, susijęs su alternatyvų analize (pvz., naudojimo ir galutinio produkto (-ų) charakteristikos, kuriomis remiantis analizuojamos alternatyvos);

—	naudojimo aprašymas, susijęs su ekspozicijos scenarijais (pvz., tam tikros naudojimo proceso dalys vykdomos uždaroje sistemoje), kuriuos papildo atitinkamos priemonės medžiagos naudojimui, ekspozicijai ir į aplinką išmetamam kiekiui sumažinti.

III.   NAUDOJIMO BŪTINUMO VISUOMENEI VERTINIMAS

Šiame skirsnyje pateikiamos rekomendacijos, kaip atlikti vertinimą pagal būtinojo naudojimo kriterijus. Kai koncepcija įtraukiama į tam tikrą teisės aktą, jame reikia nustatyti būtinojo naudojimo vertinimo ir sprendimų dėl jo priėmimo procedūras, dalyvaujančius subjektus ir organus. Nors abu būtinojo naudojimo kriterijai, nustatyti 2.1 skirsnyje, turėtų būti vertinami atskirai, jie gali būti tarpusavyje susiję. Būtinumo dėl sveikatos ar saugos arba ypatingos svarbos visuomenės funkcionavimui vertinimas galėtų turėti įtakos alternatyvų vertinimo pobūdžiui ir atvirkščiai. Kaip nustatomos būtinu laikytino naudojimo sąlygos, aprašyta IV skirsnyje.

a.   Nebūtinųjų reikmių atmetimas

Būtinojo naudojimo kriterijų kumuliacinis pobūdis ir struktūrizuotas vertinimas (pagal kiekvieną kriterijų atskirai) teikia galimybę kiekviename etape atmesti būtinojo naudojimo reikalavimų neatitinkančias reikmes ir jų nereikia analizuoti pagal visus likusius kriterijus. Tai leidžia visapusiškai išnaudoti šios koncepcijos supaprastinimo ir racionalizavimo potencialą (žr. toliau paveiksle pateiktą apžvalgą).

Iš esmės išvadai, kad naudojimas yra nebūtinas, padaryti pakanka, kad jis neatitiktų vieno iš dviejų kumuliacinių kriterijų. Naudojimo reikmės, neatitinkančios atskiro kriterijaus, gali būti atmestos ir jų nebereikia vertinti pagal likusįjį kriterijų – taip procesas racionalizuojamas ir supaprastinamas. Kartu išvada, kad naudojimas yra nebūtinas, turėtų būti padaryta pakankamai patikimai. Pavyzdžiui, jei pirmasis vertinamas kriterijus yra būtinumas dėl sveikatos ar saugos arba ypatinga svarba visuomenės funkcionavimui ir jis akivaizdžiai neįvykdytas, tam, kad būtų padaryta išvada, jog naudojimas yra nebūtinas, alternatyvų nebuvimo kriterijaus vertinti nebereikia. Analogiškai, jei pirmasis vertinamas kriterijus yra priimtinų alternatyvų nebuvimas ir galima lengvai įrodyti, kad toms konkrečioms naudojimo reikmėms yra priimtinų alternatyvų, tam, kad būtų padaryta išvada, jog naudojimas yra nebūtinas, būtinumo dėl sveikatos ar saugos arba ypatingos svarbos visuomenės funkcionavimui kriterijaus vertinti nebereikia.

Ir priešingai – norint įrodyti, kad naudojimas yra būtinas, turi būti įvykdyti abu kriterijai, todėl tik vieno kriterijaus įvykdymo nepakanka tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog naudojimas yra būtinas visuomenei.

1 pav. Medžiagos naudojimo būtinumo visuomenei vertinimas

b.   Būtinumo dėl sveikatos ar saugos arba ypatingos svarbos visuomenės funkcionavimui vertinimas

Visuomenės poreikius, kuriuos apima šis kriterijus, atliepia techninės funkcijos, kurią atlieka tam tikra prie kenksmingiausių priskiriama medžiaga, naudojama konkrečioms reikmėms ir tokio naudojimo aplinkybėmis, reikalingumas. Turėtų būti akcentuojama tai, kas yra būtina dėl sveikatos ar saugos arba yra ypač svarbu visuomenės funkcionavimui, t. y.:

—	būtinu dėl sveikatos ar saugos arba ypač svarbiu visuomenės funkcionavimui turėtų būti laikomas tik toks kenksmingiausių medžiagų naudojimas, kurio reikia aukštam sveikatos, saugumo ir (arba) aplinkos apsaugos lygiui užtikrinti arba be kurio kiltų nepageidaujamų pasekmių visuomenei;

—	būtinomis dėl sveikatos ar saugos arba ypač svarbiomis visuomenės funkcionavimui paprastai neturėtų būti laikomos kenksmingiausių medžiagų techninės funkcijos, kurios suteikia tik tokių savybių, kurios susijusios su patogumu galutinio produkto naudotojui, laisvalaikiu, puošyba ar prabanga.

Skirtingoms naudojimo reikmėms įvertinti gali reikėti apsvarstyti skirtingas naudojimo aplinkybes. Kartais pakanka nustatyti tik techninę naudojamos medžiagos funkciją, kad būtų galima daryti išvadą, jog naudojimas nebūtinas, tačiau dažnai taip pat reikia atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis naudojamas ir savo paskirtį atitinka galutinis produktas. Kad naudojimas būtų laikomas būtinu dėl sveikatos ar saugos arba ypač svarbiu visuomenės funkcionavimui, teigiamai turi būti atsakyta į šiuos abu klausimus:

i.	Ar tam tikros prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos techninė funkcija yra reikalinga tam, kad galutinis produktas atitiktų savo paskirtį?

ii.

Ar tam tikros prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos naudojimas atitinka bent vieną 2 arba 3 lentelėje nurodytą elementą, t. y. konkretus naudojimas atitinka būtinumo dėl sveikatos AR saugos ARBA ypatingos svarbos visuomenės funkcionavimui kriterijų? (T. y. turi būti įvykdyta bent viena iš šių trijų šio kriterijaus dalių.)

Atsakant į šį klausimą svarbiausia apsvarstyti, ar naudojamos medžiagos atliekama techninė funkcija yra apskritai reikalinga tam, kad galutinis produktas atitiktų savo paskirtį, arba produkto techninėms charakteristikoms, susijusioms su jo paskirtimi. Jei taip nėra, naudojimas nėra būtinas dėl sveikatos ar saugos arba nėra ypač svarbus visuomenės funkcionavimui.

Jei techninė funkcija yra reikalinga tam, kad galutinis produktas atitiktų savo paskirtį, reikia tęsti vertinimą siekiant nustatyti, ar tam tikros prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos naudojimas yra būtinas dėl sveikatos ar saugos arba yra ypač svarbus visuomenės funkcionavimui. Paprastai atliekant šį vertinimą taip pat reikės apsvarstyti platesnį kontekstą, atsižvelgiant į konkrečią aplinką, kurioje galutinis produktas yra naudojamas arba atitinka savo paskirtį (pvz., ar jis naudojamas ligoninėse, ar buityje, ar pramoninėje aplinkoje).

Toliau pateiktose lentelėse nurodyti elementai, pagal kuriuos įrodoma ir tikrinama, ar naudojimas yra būtinas dėl sveikatos ar saugos (2 lentelė) arba yra ypač svarbus visuomenės funkcionavimui (3 lentelė). Kiekvieno elemento aprašu siekiama parodyti kryptį ir pateikti vertinimo gaires, siekiant didinti nuspėjamumą ir užtikrinti teisės aktų vidinį ir tarpusavio nuoseklumą.

2 lentelė. Nebaigtinis elementų, kuriais apibūdinamas būtinumo dėl sveikatos ar saugos kriterijus, sąrašas ir orientacinis naudojimo reikmių, atitinkančių kiekvieno elemento reikalavimus, aprašymas

Elementai	Aprašymas
Tam tikros prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos naudojimas yra būtinas dėl sveikatos ar saugos vieno ar kelių iš šių elementų atveju:
Ligų gydymas ir panašių sveikatos problemų sprendimas	Tam tikros prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos techninė funkcija yra būtina dėl sveikatos ar saugos, nes ja siekiama: — užtikrinti higieną ir švarą ligoninėse bei panašiose įstaigose ir situacijose, kai reikalingas aukštas dezinfekavimo lygis, pvz., chirurgijoje (įprastomis sąlygomis, kaip antai buityje, tos medžiagos naudojimas higienos ir švarinimo reikmėms nebūtų laikomas būtinu dėl sveikatos ar saugos); — vykdyti ligų (įskaitant zoonozes) plitimo prevenciją ir kontrolę; — vykdyti sveikatos priežiūrą ir sunkių ligų, įskaitant psichikos ligas, prevenciją. Liga ar panašus sveikatos sutrikimas – būklė, kuri neigiamai veikia gyvenimo kokybę ir kasdienę funkciją ir (arba) kurios simptomai ar gydymas yra varginantys. Būtinybę naudoti tam tikrą prie kenksmingiausių priskiriamą medžiagą ligų ir panašių sveikatos sutrikimų prevencijai, stebėsenai ar gydymui reikėtų kruopščiai apsvarstyti, nes pats naudojimas gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai.
Bazinių sąlygų palaikymas žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai apsaugoti	Tam tikros prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos techninė funkcija yra būtina dėl sveikatos ar saugos, nes ja siekiama: — užtikrinti, kad pakaktų maisto ir pašarų ir jie būtų saugūs, pvz., medžiaga naudojama gaminant, perdirbant, sandėliuojant, skirstant ir pristatant žmonėms vartoti skirtą maistą, gaminant augalų apsaugos ir biocidinius produktus ir diagnostikos priemones, naudojamas gyvūnų sveikatos apsaugos srityje; — užtikrinti, kad pakaktų vandens ir jis būtų švarus; — užtikrinti švarų orą; — užtikrinti šilumą ir prieglobstį apsisaugoti nuo supančios aplinkos. Būtinybę naudoti tam tikrą prie kenksmingiausių priskiriamą medžiagą užtikrinti bazinėms sąlygoms, kuriomis apsaugoma žmonių ar gyvūnų gyvybė ir sveikata, reikėtų kruopščiai apsvarstyti, nes pats naudojimas gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai.
Sveikatos krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymas	Tam tikros prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos techninė funkcija yra būtina dėl sveikatos ar saugos, nes ja siekiama: — švelninti sveikatos krizių ir ekstremaliųjų situacijų padarinius; — užtikrinti skubiosios pagalbos tarnybų, įskantant greitąją medicininę pagalbą ir ugniagesių tarnybas, veikimą. Tam tikros prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos naudojimas turėtų būti tiesiogiai susijęs su krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo operacijomis.
Asmens saugumo užtikrinimas	Tam tikros prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos techninė funkcija yra būtina dėl sveikatos ar saugos, nes ja siekiama: — užtikrinti asmeninių apsaugos priemonių, tokių kaip saugos diržai, darbo vietoje naudojamos asmeninės apsaugos priemonės, neperšaunamos liemenės, gelbėjimosi liemenės, šalmai, gaisro signalizacija, veiksmingumą; — užtikrinti produktų, įrangos ir įrankių saugą, pvz., transporto priemonės stabdžių tepimą, produktų, kurie, kaip numatoma, bus kaitinami iki užsidegimo temperatūros, atsparumą ugniai arba produktų apsaugą nuo korozijos, kai jie naudojami aplinkoje, kur to reikia.
Visuomenės saugumo užtikrinimas	Tam tikros prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos techninė funkcija yra būtina dėl sveikatos ar saugos, nes ja siekiama: — užtikrinti infrastruktūros – kelių, geležinkelių ir oro – saugą ir pastatų saugą (ji naudojama liftuose, gaisro signalizacijos ir gaisro gesinimo įrangoje); — užtikrinti skubiosios pagalbos tarnybų, pvz., karinių pajėgų, policijos, kovos su terorizmu, gaisrinės saugos ir kibernetinio saugumo tarnybų, veikimą siekiant išvengti pavojaus visuomenei; — užtikrinti muitinį tikrinimą, pakrančių apsaugą. Tam tikros prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos naudojimas turėtų būti tiesiogiai susijęs su saugos operacijomis.

3 lentelė. Nebaigtinis elementų, kuriais apibūdinamas ypatingos svarbos visuomenės funkcionavimui kriterijus, sąrašas ir orientacinis naudojimo reikmių, atitinkančių kiekvieno elemento reikalavimus, aprašymas

Elementai	Aprašymas
Tam tikros prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos naudojimas yra ypač svarbus visuomenės funkcionavimui vieno ar kelių iš šių elementų atveju:
Išteklių ar paslaugų, kurie reikalingi visuomenei funkcionuoti, teikimas	Tam tikros prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos techninė funkcija yra ypač svarbi visuomenės funkcionavimui, nes ja siekiama: — sudaryti sąlygas įrengti, techniškai prižiūrėti ir perduoti visuomenei ypač svarbią infrastruktūrą ir paslaugas, kaip antai energijos konversijos, kaupimo ir tiekimo (pvz., atsinaujinančiųjų išteklių energijos, elektros energijos, naftos, dujų), mobilumo ir transporto (pvz., kelių, geležinkelių, oro ir vandens kelių, laivybos ir uostų), vandens valymo ir tiekimo, atliekų apdorojimo, skaitmeninių ryšių ir sveikatos priežiūros infrastruktūrą (3); — sudaryti sąlygas veikti nepakeičiamai skaitmeninei infrastruktūrai, technologijoms ir paslaugoms, tokioms kaip duomenų tvarkymas, navigacija ir aptikimas; — sudaryti sąlygas išgauti, transformuoti, perdirbti ir laikyti ypatingos svarbos žaliavas (4) arba užtikrinti atsparumą tokių žaliavų tiekimo sutrikimams; — sudaryti sąlygas taikyti analizės, matavimo ir bandymo sistemas, skirtas visuomenei ypač svarbiems ištekliams ir paslaugoms; — sudaryti sąlygas gaminti, tiekti, techniškai prižiūrėti ir perdirbti pagrindinę įrangą ir komponentus, skirtus visuomenei ypač svarbiems ištekliams ir paslaugoms (5). Ištekliai ar paslaugos, kurie reikalingi visuomenei funkcionuoti, yra ištekliai ar paslaugos, kurių netekus ar kuriems sumenkus labai sutriktų visuomenės sauga ir saugumas arba būtų kitų pragaištingų pasekmių. Tokie ištekliai ar paslaugos galėtų būti vieši arba privatūs ir turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, ką konkrečios prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos naudojimas reiškia visuomenei (o ne individui). Tos prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos naudojimas turėtų būti tiesiogiai susijęs su pačiomis paslaugomis ir infrastruktūra.
Išteklių, tokių kaip infrastruktūra ir įranga, teikimas visuomenės gynybai ir saugumui užtikrinti, jei kyla tradicinių, netradicinių ir hibridinių grėsmių	Tam tikros prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos techninė funkcija yra ypač svarbi visuomenės funkcionavimui, nes ja siekiama: — sudaryti sąlygas įrengti ir techniškai prižiūrėti gynybos ir saugumo infrastruktūrą; — sudaryti sąlygas gaminti, tiekti, techniškai prižiūrėti ir perdirbti pagrindinę įrangą ir komponentus, skirtus gynybai ir saugumui. Ištekliai, tokie kaip infrastruktūra ir įranga, skirti visuomenės gynybai ir saugumui užtikrinti, jei kyla tradicinių, netradicinių ir hibridinių grėsmių, yra ištekliai, kurių netekus ar kuriems sumenkus labai sumažėtų Europos Sąjungos ar jos valstybių narių gebėjimas pačioms apsisaugoti ir apsaugoti savo gyventojus nuo tokių grėsmių. Tam tikros prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos naudojimas turėtų būti tiesiogiai susijęs su ištekliais, tokiais kaip infrastruktūra ir įranga.
Gaivalinių krizių ir nelaimių rizikos ir poveikio visuomenei valdymas	Tam tikros prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos techninė funkcija yra ypač svarbi visuomenės funkcionavimui, nes ja siekiama: — išvengti gaivalinių nelaimių, tokių kaip potvyniai, gaisrai ir žemės drebėjimas, daromos žalos infrastruktūrai ar ją atitaisyti. Tam tikros prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos naudojimas turėtų būti tiesiogiai susijęs su krizių valdymo operacijomis.
Natūralios aplinkos apsauga ir atkūrimas	Tam tikros prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos techninė funkcija yra ypač svarbi visuomenės funkcionavimui, nes ja siekiama: — mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir švelninti jų poveikį, pavyzdžiui, ji naudojama atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijoms ir visai netaršaus transporto technologijoms; — mažinti vandens, dirvožemio ar oro teršalų kiekį, pvz., ji naudojama dujų plautuvų technologijoms ir panašioms reikmėms; — apsaugoti ekosistemas ir biologinę įvairovę, pvz., ji naudojama invazinių rūšių kontrolei; — analizuoti ir stebėti teršalus; — pašalinti teršalus iš aplinkos. Visuomenė yra priklausoma nuo natūralios aplinkos apsaugos ir atkūrimo. Tam tikros prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos naudojimo natūraliai aplinkai apsaugoti, taip pat taršos problemai spręsti ypatingą svarbą reikėtų kruopščiai apsvarstyti, nes pats naudojimas gali prisidėti prie taršos. Ypatingai svarbai įrodyti turėtų būti surinkti svarūs įrodymai, kokiu mastu naudojimas galėtų padėti laikytis ES teisės aktų ir tarptautinių sutarčių.
Mokslinių tyrimų ir plėtros vykdymas	Tam tikros prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos techninė funkcija yra ypač svarbi visuomenės funkcionavimui, nes ja siekiama: — atlikti laboratorinę analizę, matavimus ir bandymus kontroliuojamomis sąlygomis mokslinių tyrimų ar plėtros reikmėms; — atlikti laboratorinius eksperimentus kontroliuojamomis sąlygomis aukštojo mokslo institucijose (universiteto lygmuo) ir mokslo tiriamosiose įstaigose.
Kultūros paveldo apsauga	Tam tikros prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos techninė funkcija yra ypač svarbi visuomenės funkcionavimui, nes ja siekiama: — apsaugoti kultūros paveldą, įskaitant visų pirma paminklus, apibrėžtus Pasaulio paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo veiklos gairėse (6): a) paminklai: architektūros kūriniai, monumentaliosios skulptūros ir tapybos kūriniai, archeologinio pobūdžio elementai ar struktūros, užrašai, gyvenamieji urvai ir ypatybių deriniai, turintys išskirtinę visuotinę istorinę, meninę ar mokslinę vertę; b) pastatų grupės: atskirų ar sujungtų pastatų grupės, dėl savo architektūros, vientisumo ar reikšmės kraštovaizdžiui turinčios išskirtinę visuotinę istorinę, meninę ar mokslinę vertę; c) vietovės: žmogaus kūriniai arba bendri gamtos ir žmogaus kūriniai ir vietovės, įskaitant archeologines vietoves, turintys išskirtinę visuotinę istorinę, estetinę, etnologinę ar antropologinę vertę. Kultūros paveldo apsauga turėtų būti aiškinama kaip reikalavimas ypatingą dėmesį skirti kultūros paveldo išsaugojimui. Tam tikrais atvejais puošybos ar estetinės vertės aspektai gali būti pripažįstami turinčiais didelę kultūrinę vertę (pvz., įtraukimas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą), taip pat UNESCO apibrėžtu nematerialiu kultūros paveldu (7), tokiu kaip tradiciniai amatai, pripažinti UNESCO (8). Vienodai gerbiamas ir objektyviai vertinamas turėtų būti visų socialinių ir demografinių grupių kultūros paveldas. Dėl tam tikros prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos naudojimo kultūros paveldui apsaugoti jos ekspozicijos neturi patirti vaikai ar kitos pažeidžiamos grupės. Tam tikros prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos naudojimas turėtų būti tiesiogiai susijęs su išsaugojimo operacija, kitoks naudojimas nebūtų laikomas ypač svarbiu visuomenės funkcionavimui.

c.   Priimtinų alternatyvų nebuvimo vertinimas

Šis būtinojo naudojimo kriterijus įvykdomas, jei nėra priimtinų alternatyvų ir tai įrodyta atliekant alternatyvų analizę. Todėl vertinant šį kriterijų turėtų būti atsižvelgiama bent į šiuos du aspektus (9):

i.

identifikuojamos galimos naudojimo alternatyvos įvertinat tai, ar vietoj vertinamos medžiagos galima būtų naudoti alternatyvią cheminę ar kitokią medžiagą, produktą, procesą ar technologiją (t. y. kokios yra galimos alternatyvos, kurios pakankamai užtikrintų techninę funkciją, reikalingą galutiniam produktui, kad jis atitiktų numatytąją paskirtį). Alternatyvos sąvoka paprastai priklauso nuo konkretaus teisės akto; IR

ii.	įvertinamas jų priimtinumas.

Priimtinos alternatyvos turi galėti atlikti funkciją ir užtikrinti veiksmingumo lygį, kurie visuomenei priimtini kaip pakankami numatytajai paslaugai teikti, ir būti saugesnės. Kaip išdėstyta šio komunikato 2.2 skirsnyje, alternatyvų vertinimas paprastai apibrėžiamas konkrečiais reikalavimais konkrečiame teisės akte, o į daugelį tokių teisės aktų taip pat įtrauktas techninio ir (arba) ekonominio įgyvendinamumo vertinimas. Kaip minėta pirmiau, Komisija, siūlydama į tokias teisės aktų sritis įtraukti būtinojo naudojimo koncepciją, neketina keisti esamų nuorodų į techninio ir (arba) ekonominio įgyvendinamumo vertinimą. Vertinimas turėtų neapsiriboti konkretaus naudotojo vykdomu naudojimu, bet turėtų būti siejamas su naudojimu rinkos lygmeniu ir visuomenės poreikiais. Todėl atliekant vertinimą reikėtų atsižvelgti ne tik į galimas tokio paties veiksmingumo lygio alternatyvas, bet ir į tokias alternatyvas, kurių funkcija ir veiksmingumo lygis visuomenei galėtų būti priimtini kaip pakankami numatytajai paslaugai teikti. Todėl galimos alternatyvos, kurias reikia apsvarstyti, yra šios:

—	rinkoje esantys tos pačios produktų kategorijos produktai, kuriuose nenaudojama konkreti prie kenksmingiausių priskiriama medžiaga;

—	mažiau veiksmingos alternatyvos, jeigu tai priimtina visuomenei (10);

—	alternatyvos, kurių techninė funkcija ir veiksmingumo lygis yra panašūs į vertinamos prie kenksmingiausių priskiriamos medžiagos.

Toliau pateikiama keletas pavyzdžių, kaip alternatyvų vertinimas atliekamas pagal galiojančius ES teisės aktus.

REACH reglamente (Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006) (11) nustatyta cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų sistema. Alternatyvų vertinimas atliekamas atsižvelgiant į autorizaciją ir apribojimus. Priimant sprendimus dėl apribojimų pagal 68 straipsnio 1 dalį reikia atsižvelgti į alternatyvų prieinamumą. Vertinimas grindžiamas informacija apie alternatyvas, apimančia jų prieinamumą ir techninį bei ekonominį įgyvendinamumą (12). Vykdant autorizacijos procedūrą pagal REACH reglamentą reikalaujama įvertinti labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos naudojimo alternatyvų tinkamumą, taip pat jų techninį ir ekonominį įgyvendinamumą. REACH reglamente šie terminai neapibrėžti. Autorizacijos srityje jie nustatomi pagal atitinkamą teismų praktiką (13). Remiantis šia teismų praktika:

—	Terminu „tinkama“ siekiama, kad susijusios alternatyvos apsiribotų saugesnėmis alternatyvomis, t. y. medžiagomis ar technologijomis, kurių naudojimas kelia mažesnę riziką nei atitinkamos labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos naudojimas.

—	Be to, terminas „tinkama“ reiškia, kad alternatyva turi būti „racionali ekonominiu ir techniniu požiūriu“  (14). Neapsiribojama tuo, kad alternatyva egzistuoja in abstracto, laboratorijos arba išskirtinėmis sąlygomis.

—	Vertinant techniškai ir ekonomiškai įgyvendinamų alternatyvų prieinamumą, alternatyvos analizuojamos atsižvelgiant į alternatyvių medžiagų gamybos pajėgumus ir alternatyvių technologijų įgyvendinamumą, taip pat į teisinius ir faktinius jų išleidimo į apyvartą reikalavimus.

Reglamentu (ES) Nr. 528/2012  (15) nustatyta biocidinių produktų, kaip antai dezinfekavimo priemonių, konservantų, rodenticidų, insekticidų ir kt., kurių paskirtis – kontroliuoti žmonėms, jų veiklai arba jų naudojamiems ar gaminamiems produktams (įskaitant vartojimo prekes) arba gyvūnams ar aplinkai kenksmingus organizmus, pateikimo rinkai ir naudojimo sistema. Reglamente nustatyti netvirtinimo kriterijai, taikomi tam tikrų pavojingų savybių turinčioms veikliosioms medžiagoms (1A ir 1B kategorijų kancerogeninės, mutageninės ar toksiškos reprodukcijai medžiagos, endokrininę sistemą ardančios medžiagos, PBT ir vPvB), kurios paprastai netvirtinamos. Remiantis to reglamento 5 straipsnio 2 dalimi gali būti taikoma nukrypti leidžianti nuostata, kuri, be kitų kriterijų, apima į būtinojo naudojimo koncepciją panašius elementus, konkrečiau tariant:

—	įrodyta, kad veiklioji medžiaga yra svarbi siekiant išvengti didelio pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba aplinkai arba jį kontroliuoti;

—	tvirtinant nukrypti leidžiančias nuostatas visų pirma atsižvelgiama į tai, ar nėra tinkamų ir pakankamų alternatyvių medžiagų ar technologijų;

—	nuo reikalavimų nukrypstančiam naudojimui taikomos tinkamos rizikos mažinimo priemonės siekiant užtikrinti, kad žmonių, gyvūnų ir aplinkos patiriama ekspozicija būtų kuo mažesnė.

Komisija taip pat gali leisti valstybei narei autorizuoti biocidinį produktą, kurio sudėtyje yra nepatvirtintos veikliosios medžiagos, jei ta veiklioji medžiaga yra svarbi siekiant apsaugoti kultūros paveldą (16) ir nėra jokių tinkamų alternatyvų (55 straipsnio 3 dalis).

Taksonomijos reglamente dėl tvaraus investavimo (Reglamentas (ES) 2020/852) (17) nustatyta bendra sistema, kurią taikant nustatoma, ar ekonominė veikla laikytina tvaria aplinkos atžvilgiu remiantis tuo, kaip ji prisideda prie šešių tame reglamente nustatytų aplinkos tikslų (18). Reikšmingos žalos taršos prevencijai ir kontrolei nedarymo kriterijais (19) nustatyti reikalavimai, kad dėl šios veiklos vykdymo nebūtų pradedama gaminti, naudoti ar nebūtų pateikiama rinkai medžiagų, kurios atitinka priskyrimo vienai iš REACH reglamento 57 straipsnyje nurodytų pavojingumo klasių arba pavojingumo kategorijų kriterijus, išskyrus atvejus, kai veiklos vykdytojai įvertina ir dokumentais patvirtina, kad rinkoje nėra kitų tinkamų cheminių medžiagų ar technologijų alternatyvų ir kad jos naudojamos kontroliuojamomis sąlygomis.

Gyvsidabrio reglamentu (Reglamentas (ES) 2017/852) (20) leidžiama gaminti ir pateikti rinkai naujus produktus, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, ir naudoti naujus gamybos procesus, kuriuose naudojamas gyvsidabris arba jo junginiai, tik tuo atveju, jei atlikus vertinimą įrodoma, kad naujas gyvsidabrio naudojimo būdas teiktų reikšmingą naudą aplinkai ar sveikatai ir nekeltų didelės rizikos nei aplinkai, nei žmonių sveikatai ir kad nėra techniniu praktiniu atžvilgiu įmanomų alternatyvų be gyvsidabrio, kurios teiktų tokią naudą.

IV.   SU SPRENDIMU DĖL BŪTINOJO NAUDOJIMO SUSIJUSIOS SĄLYGOS

Atliekant tikslinį rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimą turėtų būti nustatyta, ar rizikos valdymo priemonės ir veiklos sąlygos, taikomos naudojimui, užtikrina, kad į aplinką išmetami kiekiai ir žmonių bei aplinkos patiriama ekspozicija būtų kuo mažesni, kiek techniškai ir praktiškai įmanoma Jei taip nėra, turėtų būti nustatytos sąlygos šiam tikslui pasiekti, atsižvelgiant į tai, kas aktualu pagal kiekvieną konkretų teisės aktą.

Naudojimo, kuris, kaip nustatyta, yra būtinas visuomenei, sąlygų nustatymo principais:

—

mažinama žmonių ir gyvūnų patiriama ekspozicija ir į aplinką išmetami kiekiai gamybos, naudojimo, gyvavimo ciklo užbaigimo ir grąžinamojo perdirbimo metu, taip pat nustatomos sąlygos, kuriomis ribojamas naudojamos medžiagos kiekis (21), visų pirma siekiant išvengti pažeidžiamų asmenų grupių – vaikų, nėščių moterų ir vyresnio amžiaus asmenų, kurie yra jautresni kenksmingoms cheminėms medžiagoms, – ekspozicijos ar ją kuo labiau sumažinti;

—

užtikrinamos paskatos diegti saugių ir tvarių alternatyvų ir pakaitalų inovacijas: — paprastai turėtų būti nustatytos sąlygos, kuriomis įsipareigojama vykdyti pakeitimą ir stebėti perėjimo prie pakaitalų pažangą (pakeitimo planai), ir — laikotarpis, kuriuo leidžiama nukrypti nuo apribojimų ir autorizuoto naudojimo;

—	užtikrinamas informacijos apie naudojimą prieinamumas tiekimo grandinėje ir vartotojams bei atliekų tvarkytojams.

---

(1)  Monrealio protokolo šalių sprendimas IV/25: https://ozone.unep.org/treaties/montreal-protocol/meetings/fourth-meeting-parties/decisions/decision-iv25-essential-uses.

(2)  Informacijai keliamų reikalavimų ir cheminės saugos vertinimo rekomendacijų R.12 skyriaus „Naudojimo aprašymas“ (3.0 versija, 2015 m. gruodžio mėn.) R.12.4 priedėlis.

(3)   2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2557 dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2008/114/EB.

(4)  Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma saugaus ir tvaraus svarbiausiųjų žaliavų tiekimo užtikrinimo sistema, COM(2023) 160 final.

(5)  Žr., pvz., 2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/1781, kuriuo nustatoma Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/694 (Lustų aktą).

(6)  UNESCO. Pasaulio paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo veiklos gairės. Žiūrėta 2023 3 29, https://whc.unesco.org/en/guidelines/.

(7)  Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija, MISC/2003/CLT/CH/14.

(8)  UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašai ir gerosios apsaugos praktikos pavyzdžių registras. Žiūrėta 2023 3 29, https://ich.unesco.org/en/lists.

(9)  Apibrėžiant šį kriterijų ir siūlant jo vertinimą atsižvelgiama į atitinkamas Monrealio protokolo būtinojo naudojimo kriterijų dalis ir į Cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti.

(10)  Tačiau vertinant alternatyvas, kai svarstomi alternatyvūs produktai, medžiagos ir technologijos, reikėtų atsižvelgti į bendrą to produkto, kuriam naudojama vertinama medžiaga, paskirtį ir jo atliekamas funkcijas.

(11)   2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1–849).

(12)  REACH reglamento XV priedas.

(13)   2019 m. kovo 7 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje T-837/16, 71–74 punktai.

(14)  Pagal REACH reglamento 55 straipsnį.

(15)   2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1–123).

(16)  Iki šiol prašyta padaryti tik vienos rūšies tokią išimtį, ji buvo laikoma pagrįsta ir buvo patvirtinta: in situ pagaminto azoto naudojimas kultūros vertybėms muziejuose apsaugoti.

(17)   2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13–43).

(18)  Klimato kaitos švelninimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga, perėjimas prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencija ir kontrolė, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas.

(19)   2023 m. birželio 27 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/2485, kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotojo akto (ES) 2021/2139 dėl taksonomijos pagal klimato srities tikslus C priedėlis.

(20)   2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/852 dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 (OL L 137, 2017 5 24, p. 1–21).

(21)  Pvz., 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe.