EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 07 09

COM(2024) 285 final

2024/0159(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2024–2029 m.) sudarymo Europos Sąjungos vardu

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Naujojo protokolo tikslas – remiantis Jungtinio mokslinio komiteto ir kompetentingų regioninių žvejybos valdymo organizacijų, visų pirma Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT), mokslinėmis nuomonėmis ir rekomendacijomis, Sąjungos laivams suteikti žvejybos Bisau Gvinėjos Respublikos vandenyse esančiose žvejybos zonose galimybių. Naujajame protokole numatytos šios žvejybos galimybės:

–žuvų ir galvakojų moliuskų traleriai šaldikliai: 3 500 GRT per metus;

–krevečių traleriai šaldikliai: 3 700 GRT per metus;

–smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybos traleriai: 0 tonų per metus;

–28 tunų seineriai šaldikliai ir dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojantys laivai;

–13 tunus kartinėmis ūdomis žvejojančių laivų;

taip pat aptarnaujantys laivai, kurių skaičius nustatytas laikantis atitinkamų ICCAT rezoliucijų.

Kitas tikslas – sustiprinti Sąjungos ir Bisau Gvinėjos Respublikos bendradarbiavimą įgyvendinant susitarimo partnerystės sistemą, kuria siekiama plėtoti tausios žuvininkystės politiką ir atsakingai naudoti Bisau Gvinėjos Respublikos vandenyse esančius žvejybos išteklius, atsižvelgiant į abiejų susitariančiųjų šalių interesus.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pasiūlymas priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai SESV 3 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytoje srityje. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

•Proporcingumas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimai / tinkamumo patikrinimai

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

Suderėtame protokole numatyta nuostata dėl pagrindinių su žmogaus teisėmis susijusių elementų, nustatytų Samoa susitarimo 5 8 ir 9 straipsniuose, pažeidimo pasekmių.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Finansinis įnašas pagal naująjį protokolą yra 17 000 000 EUR per metus:

(a)12 500 000 EUR metinė suma už galimybę naudotis žvejybos ištekliais Bisau Gvinėjos Respublikos žvejybos zonoje ir

(b)4 500 000 EUR metinė speciali suma, skirta Bisau Gvinėjos Respublikos sektoriaus politikai remti.

Metinė įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma, įskaitant metų pradžioje dar neįsigaliojusių protokolų rezervo eilutę, nustatoma metinės biudžeto sudarymo procedūros metu 6 .

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

2024/0159 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2024–2029 m.) sudarymo Europos Sąjungos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu ir į jos 218 straipsnio 7 punktą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)pagal [...] Tarybos sprendimą [XXX] 7 , protokolas, kuriuo įgyvendinamas Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas (toliau – Protokolas), buvo pasirašytas [...] su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau;

(2)Protokolo tikslai – suteikti teisę Sąjungos laivams vykdyti žvejybos veiklą Bisau Gvinėjos Respublikos žvejybos zonoje ir sudaryti sąlygas Sąjungai ir Bisau Gvinėjos Respublikai glaudžiai bendradarbiauti siekiant toliau skatinti darnios žuvininkystės politikos plėtrą ir atsakingai naudoti Bisau Gvinėjos Respublikos žvejybos zonoje esančius žvejybos išteklius. Šis bendradarbiavimas taip pat padeda sudaryti deramas darbo sąlygas žuvininkystės sektoriuje;

(3)Protokolas turėtų būti patvirtintas Europos Sąjungos vardu;

(4)kad Protokolas galėtų įsigalioti, Komisija, kaip Sąjungos atstovė, turėtų imtis tolesnių veiksmų dėl Tarybos sprendimo ir pranešti Bisau Gvinėjos Respublikai apie Sąjungos sutikimą laikytis Protokolo;

(5)Susitarimo 10 straipsniu įsteigiamas jungtinis komitetas, atsakingas už susitarimo ir Protokolo įgyvendinimo stebėseną. Šis komitetas turi įgaliojimus patvirtinti tam tikrus Protokolo pakeitimus. Siekiant palengvinti tokių pakeitimų tvirtinimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai laikantis tam tikrų su turiniu ir forma susijusių konkrečių sąlygų juos tvirtinti Sąjungos vardu pagal supaprastintą procedūrą;

(6)Taryba turėtų nustatyti Sąjungos poziciją dėl siūlomų Protokolo pakeitimų. Siūlomi pakeitimai turėtų būti patvirtinami, išskyrus atvejus, kai jiems prieštarauja valstybių narių blokuojanti mažuma pagal Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalį;

(7)vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 8 42 straipsniu, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę [data],

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolas (toliau – Protokolas).

Protokolo tekstas pridedamas prie šio sprendimo kaip 1 priedas.

2 straipsnis

Laikantis šio sprendimo 2 priede išdėstytų nuostatų ir sąlygų Komisijai suteikiami įgaliojimai Sąjungos vardu tvirtinti pagal Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo 10 straipsnį įsteigto jungtinio komiteto priimtus Protokolo pakeitimus.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

X nauja priemone 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 9  

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

X trukmė ribota

–X    Galioja penkerius metus nuo pasirašymo dienos.

–X    Finansinis poveikis – penkerius metus nuo įsipareigojimų asignavimų pasirašymo dienos ir penkerius metus ir šešis mėnesius nuo mokėjimų asignavimų pasirašymo dienos.

 trukmė neribota

–Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 10

X Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–X padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–    vykdomųjų įstaigų

 Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ar jų agentūroms (nurodyti);

– EIB ir Europos investicijų fondui;

– įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

– viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Vidaus taisyklių V priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas 

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–X    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–X    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms 

–X    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms

–    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–    nuosaviems ištekliams

–    kitoms pajamoms

–nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms     

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    Tarybos sprendimas, kuriuo suteikiami įgaliojimai Europos Sąjungos vardu pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo sudarymo (Nr. 6007/24 + ADD 1, 2024 m. vasario 14 d. patvirtinta Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER I)): https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-6641-2024-INIT/lt/pdf .

(2)    OL L 28, 2023 1 31, p. 1. Žr. 3 skirsnį ir ID priedą.

(3)    Europos Komisija, Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas, POSEIDON, „Europos Sąjungos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo retrospektyvinis ir perspektyvinis vertinimas. Galutinė ataskaita“ (pranc. Évaluation rétrospective et prospective du protocole de mise en œuvre de l’accord de partenariat dans le domaine de la pêche entre l’Union européenne et la République de Guinée-Bissau – Rapport final), ES leidinių biuras, 2023 m., https://data.europa.eu/doi/10.2771/196367 .

(4)    Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Europos Sąjungos ir Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo protokolo vertinimas“ (angl. Evaluation to the Protocol to the Fisheries Partnership Agreement between the European Union and Guinea-Bissau), https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52024SC0005 .

(5)     Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos narių partnerystės susitarimas (OL L 2023/2861, 2023 12 28) https://data.europa.eu/eli/reg/2023/02862/oj.

(6)    Atsižvelgiant į Tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais 20 punktą (OL L 433 I, 2020 12 22).

(7)    (…) (OL L […], […], p. […]).

(8)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(9)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(10)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/FR/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx  

(11)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(12)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(13)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(14)    Pagal oficialią biudžeto nomenklatūrą.

(15)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(16)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(17)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(18)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(19)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(20)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(21)    AC – sutartininkas, AL – vietinis darbuotojas, END – deleguotasis nacionalinis ekspertas, INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas, JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas.

(22)    Neviršijant viršutinių ribų, nustatytų išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(23)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(24)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 07 09

COM(2024) 285 final

PRIEDAI

prie

pasiūlymo dėl TARYBOS SPRENDIMO

dėl Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2024–2029 m.) sudarymo Europos Sąjungos vardu

1 PRIEDAS

 Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo įgyvendinimo PROTOKOLAS (2024–2029 m.)

1 straipsnis
Tikslas

Protokolo tikslas – įgyvendinti Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo 1 (toliau – Susitarimas) nuostatas, visų pirma nustatant Europos Sąjungos (toliau – Sąjunga) laivų patekimo į Bisau Gvinėjos Respublikos (toliau – Bisau Gvinėja) žvejybos zoną sąlygas ir tausios žvejybos partnerystės įgyvendinimo nuostatas.

Protokolas aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į Susitarimą ir jam neprieštaraujant.

2 straipsnis
Protokolo ir kitų susitarimų bei teisinių priemonių ryšys

Protokolas aiškinamas ir taikomas laikantis:    

(a)1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS);

(b)Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) arba kitų atitinkamų regioninių žvejybos organizacijų, pavyzdžiui, CECAF (Rytų vidurio Atlanto žuvininkystės komisija) rekomendacijų ir rezoliucijų;

(c)1995 m. Jungtinių Tautų susitarimo dėl žuvų išteklių;

(d)1995 m. Atsakingos žvejybos kodekso (FAO);

(e)2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių (FAO);

(f)2015 m. paskelbtų Neprivalomų gairių dėl tausios smulkiosios žvejybos užtikrinimo atsižvelgiant į aprūpinimą maistu ir skurdo panaikinimą (FAO);

ir jiems neprieštaraujant.

3 straipsnis
Principai

1.Laikydamosi skaidrumo principo, Šalys įsipareigoja viešai skelbti ir keistis informacija apie visus susitarimus, kuriais užsienio laivams leidžiama įplaukti į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną, ir atitinkamas žvejybos pastangas, ypač išduotų leidimų skaičių ir laimikį.

1.Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žvejybą Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje, remdamosi nediskriminavimo principu. Bisau Gvinėja įsipareigoja kitiems užsienio laivynams, vykdantiems veiklą Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje, pasižymintiems tomis pačiomis savybėmis ir žvejojantiems tas pačias rūšis, nesudaryti palankesnių techninių sąlygų nei nustatytos Protokole. Šios atitinkamos sąlygos yra susijusios su išteklių išsaugojimu ir tausiu naudojimu, plėtra ir valdymu, su mokesčiais bei teisėmis, susijusiais su veiklos žvejybos zonoje leidimų išdavimu.

2.Daugiateritorių išteklių arba toli migruojančių žuvų išteklių atveju nustatydamos galimus žvejoti išteklius Šalys deramai atsižvelgia į nacionaliniu ir regionų lygmeniu atliktus mokslinius vertinimus, taip pat į nacionaliniu lygmeniu priimtas išsaugojimo ir valdymo priemones ir kompetentingų regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) priimtas išsaugojimo ir valdymo priemones.

3.Šalys įsipareigoja Protokolą įgyvendinti vadovaudamosi Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių susitarimo su paskutiniais pakeitimais 2 (toliau – Samoa susitarimas) 9 straipsniu dėl esminių su žmogaus teisėmis, demokratijos ir teisinės valstybės principais susijusių elementų ir pagrindinio su geru valdymu, darniu vystymusi ir patikimu aplinkos valdymu susijusio elemento.

4.Žvejų įdarbinimo ir darbo Sąjungos laivuose sąlygos neturi prieštarauti žvejams taikomoms Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ir Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) priemonėms, visų pirma TDO deklaracijai dėl pagrindinių principų ir teisių darbe (1998 m.) su pakeitimais, padarytais 2022 m., ir TDO konvencijai Nr. 188 dėl darbo žvejybos sektoriuje. Tai visų pirma apima laisvės jungtis į asociacijas paisymą ir darbuotojų teisės į kolektyvines derybas veiksmingą pripažinimą, priverčiamojo darbo ir vaikų darbo panaikinimą, diskriminacijos panaikinimą darbo ir profesinėje srityse, taip pat saugios ir sveikos darbo aplinkos ir deramų gyvenimo bei darbo sąlygų užtikrinimą Sąjungos žvejybos laivuose.

5.Šalys įsipareigoja skatinti ratifikuoti žvejams taikomas TDO ir IMO konvencijas. Jos taip pat įsipareigoja skatinti tinkamą žvejų mokymą, visų pirma numatytą IMO tarptautinėje konvencijoje dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW-F).

6.Sąjungos laivai pagal Susitarimo 5 straipsnį gali vykdyti žvejybos veiklą Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje tik turėdami žvejybos leidimą, išduotą pagal Protokolą laikantis jo priede nustatytų sąlygų. Sąjungos laivams išduoti žvejybos licencijas, visų pirma tiesiogines žvejybos licencijas, ne pagal Protokolą yra draudžiama.

4 straipsnis
Žvejybos galimybės

Sąjungos laivams pagal Susitarimo 5 straipsnį suteiktos žvejybos galimybės nustatomos pagal šį straipsnį:

1.Žvejybos galimybės išreiškiamos žvejybos pastangų sistema (bendrąja registrine talpa (GRT) arba bendru leidžiamu sužvejoti kiekiu (BLSK)) laikantis tokio paskirstymo:

(a)demersinės rūšys (vėžiagyviai, galvakojai moliuskai ir žuvys) ir smulkiosios pelaginės žuvys:

(1)žuvų ir galvakojų moliuskų traleriai šaldikliai: 3 500 GRT per metus;

(2)krevečių traleriai šaldikliai: 3 700 GRT per metus;

(3)smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybos traleriai: 0 tonų per metus;

(b)toli migruojančios rūšys (1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos I priede išvardytos rūšys), išskyrus visų pirma Alopiidae ir Sphyrnidae šeimas, ir šios rūšys: Cetorhinus maximus, Rhincodon typus, Carcharodon carcharias, Carcharinus falciformis ir Carcharinus longimanus:

(1)tunų seineriai šaldikliai ir dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojantys laivai: 28 laivai;

(2)tunus kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai: 13 laivų.

2.Laikantis šiame priede nustatytų sąlygų leidžiama pagal atitinkamas ICCAT rezoliucijas ir rekomendacijas naudoti aptarnaujančius laivus.

3.Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą pereiti nuo žvejybos pastangų valdymo sistemos prie laimikio apribojimo sistemos (pagrįstos BLSK), kuri galės būtų taikoma, kai bus įvykdytos techninės ir teisinės sąlygos, o tai visų pirma reiškia veiksmingą elektroninės duomenų teikimo sistemos (ERS, angl. Electronic Reporting System) naudojimą ir tokių duomenų tvarkymą pagal priede išdėstytas nuostatas. Susitarimo 10 straipsnyje numatytas Jungtinis komitetas (toliau – Jungtinis komitetas) priims sprendimą dėl tokio perėjimo sąlygų ir tvarkos.

4.Šio straipsnio pirma pastraipa taikoma laikantis 10 ir 11 straipsnių.

5 straipsnis
Trukmė

Protokolas ir jo priedas taikomi penkerius metus nuo pirmos jo laikino taikymo dienos pagal 19 straipsnį, nebent pateikiamas pranešimas apie nutraukimą, kaip numatyta 18 straipsnyje.

6 straipsnis
Finansinis įnašas

1.Protokolo 5 straipsnyje nurodytu laikotarpiu Susitarimo 7 straipsnyje nustatytas finansinis įnašas yra 17 000 000 EUR.

2.Finansinis įnašas apima:

(a)12 500 000 EUR metinę sumą už galimybę naudotis žuvininkystės ištekliais Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje; ir

(b)4 500 000 EUR metinę specialią sumą, skirtą Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus politikai remti.

3.Šio straipsnio 1 dalis taikoma laikantis 10, 11, 17 ir 18 straipsnių.

4.Pirmaisiais metais finansinio įnašo, nustatyto 2 dalies a punkte, mokėjimas atliekamas ne vėliau kaip per 90 dienų po Protokolo laikino taikymo pradžios, o vėlesniais metais – ne vėliau kaip per 30 dienų po Protokolo laikino taikymo pradžios sukakties.

5.2 dalies a punkte nurodytą finansinį įnašą Bisau Gvinėjos valdžios institucijos naudoja savo nuožiūra.

6.Šiame straipsnyje numatyti mokėjimai atliekami į Bisau Gvinėjos centriniame banke atidarytą valstybės iždo sąskaitą, kurios rekvizitus kasmet pateikia už žuvininkystę atsakinga ministerija. 2 dalies b punkte nustatytas sektorinei paramai skirtas finansinis įnašas Bisau Gvinėjai pervedamas į bendrą už žuvininkystę atsakingos ministerijos ir už finansus atsakingos ministerijos valstybinę sąskaitą. Bisau Gvinėjos valdžios institucijos Europos Komisijai kasmet pateikia banko sąskaitų rekvizitus.

7.Visi finansinio įnašo komponentai įtraukiami į valstybės biudžetą ir jiems taikomos Bisau Gvinėjos viešųjų finansų valdymo taisyklės ir procedūros.

7 straipsnis
Sektorinė parama

1.Protokole numatyta sektorine parama prisidedama prie nacionalinės žuvininkystės ir mėlynosios ekonomikos strategijos įgyvendinimo. Ja siekiama užtikrinti tvarų žuvininkystės išteklių valdymą ir sektoriaus plėtrą Bisau Gvinėjoje, visų pirma:

–stiprinant žvejybos veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą (be kita ko, įrengiant ERS ir užtikrinant, kad ji veiktų);

–tobulinant mokslinės paskirties duomenų rinkimą ir apdorojimą bei stiprinant žuvininkystės išteklių ir žvejybos analizės ir vertinimo pajėgumus;

–stiprinant žuvininkystės sektoriaus subjektų pajėgumus;

–remiant smulkiąją žvejybą;

–stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą;

–gerinant žuvininkystės produktų eksporto sąlygas ir skatinant investicijas į šį sektorių;

–plėtojant su žuvininkyste susijusią infrastruktūrą;

–remiant mėlynąją ekonomiką ir akvakultūros plėtrą.

2.Ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo Protokolo laikino taikymo pradžios dienos Jungtinis komitetas susitaria dėl daugiametės sektoriaus programos ir išsamių įgyvendinimo taisyklių, visų pirma:

(a)metinių ir daugiamečių gairių, kuriomis remiantis bus naudojamas 6 straipsnio 2 dalies b punkte numatytas finansinis įnašas;

(b)metinių ir daugiamečių tikslų, kurie turi būti pasiekti, kad būtų skatinama atsakinga ir tausi žvejyba, atsižvelgiant į Bisau Gvinėjos nurodytus nacionalinės žuvininkystės ar kitų sričių politikos prioritetus, visų pirma susijusius su parama smulkiajai žvejybai, priežiūra, kontrole ir kova su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba, ir į Bisau Gvinėjos mokslinių pajėgumų stiprinimo žuvininkystės sektoriuje prioritetus;

(c)metiniams rezultatams įvertinti skirtų kriterijų ir procedūrų, atitinkamais atvejais įskaitant ir biudžeto bei finansinius rodiklius.

3.Visus pasiūlytus sektorinės programos pakeitimus Šalys turi patvirtinti Jungtiniame komitete.

4.Bisau Gvinėja kasmet pateikia projektų, įgyvendinamų naudojant sektorinę paramą, pažangos ataskaitą ir patvirtinamuosius dokumentus, kuriuos turi išnagrinėti Jungtinis komitetas. Bisau Gvinėja iki Protokolo galiojimo pabaigos taip pat pateikia galutinę ataskaitą.

5.Sąjunga gali persvarstyti arba iš dalies ar visiškai sustabdyti Protokolo 6 straipsnio 2 dalies b punkte numatyto specialaus finansinio įnašo mokėjimą, jei tas finansinis įnašas nepanaudojamas arba jei, Jungtiniam komitetui atlikus vertinimą, gauti rezultatai neatitinka programavimo tikslų. Šalims pasikonsultavus ir susitarus, finansinis įnašas vėl pradedamas mokėti, kai tai pateisinama atsižvelgiant į įgyvendinimo rezultatus.

6.Šalys toliau prižiūri sektorinės paramos įgyvendinimą, kol visiškai išnaudojamas 6 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas specialus finansinis įnašas, jei reikia – ir pasibaigus Protokolo galiojimui. Tačiau finansinis įnašas negali būti mokamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo Protokolo galiojimo pabaigos.

7.Šalys užtikrina veiklos, finansuojamos iš sektorinės paramos, ir Sąjungos paramos pagal partnerystę su Bisau Gvinėja matomumą. Šis matomumas yra vienas iš pirmiau minėtų tikslų.

8.6 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto įnašo lėšų naudojimo patikras ir kontrolę gali atlikti kiekvienos Šalies audito ir kontrolės įstaigos, įskaitant Europos Audito Rūmus ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba. Tai apima galimybę susipažinti su paramos gavėjų informacija, dokumentais, objektais ir įrenginiais.

8 straipsnis
Mokslinis bendradarbiavimas siekiant užtikrinti tausią žvejybą

1.Šalys įsipareigoja Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje skatinti atsakingą žvejybą ir kovoti su NNN žvejyba remdamosi įvairių tuose vandenyse žvejojančių laivynų nediskriminavimo principu ir tvaraus žuvininkystės išteklių bei jūrų ekosistemų valdymo principu.

2.Protokolo galiojimo laikotarpiu Sąjunga ir Bisau Gvinėja bendradarbiauja siekdamos stebėti išteklių būklės ir žvejybos raidą Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje.

3.Šalys įsipareigoja skatinti laikytis ICCAT ir CECAF rekomendacijų, taip pat skatinti bendradarbiavimą paregionio lygmeniu, visų pirma Žuvininkystės paregioninėje komisijoje (SRFC), siekdamos tvaraus žvejybos valdymo.

4.Šalys tariasi Jungtiniame komitete ir, jei reikia, abipusiu susitarimu priima naujas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti tausų žuvininkystės išteklių valdymą.

9 straipsnis
Jungtinis mokslinis komitetas

1.Susitarimo 4 straipsnyje numatytą Jungtinį mokslinį komitetą sudaro mokslininkai, kurių po lygiai paskiria kiekviena Šalis. Abiem Šalims sutarus, Jungtiniame moksliniame komitete gali dalyvauti ir stebėtojai, visų pirma regioninių žvejybos valdymo organizacijų (pvz., CECAF) atstovai.

2.Jungtinis mokslinis komitetas posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per metus, kaip nurodyta Susitarimo 6 straipsnio 1 dalyje. Paprastai posėdžiai vyksta paeiliui Bisau Gvinėjoje ir Sąjungoje. Kurios nors Šalies prašymu gali būti sušaukti papildomi posėdžiai. Posėdžiams paeiliui pirmininkauja abi Šalys.

3.Jungtinio mokslinio komiteto funkcijos yra tokios:

(a)rinkti duomenis apie nacionalinio ir užsienio laivynų, vykdančių veiklą Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje ir žvejojančių rūšis, kurioms taikomas Protokolas, žvejybos pastangas ir sužvejotą laimikį;

(b)siūlyti, stebėti ar tirti metines įvertinimo kampanijas, kuriomis prisidedama prie išteklių vertinimo proceso ir padedama nustatyti žvejybos galimybes ir išteklių naudojimo valdymo alternatyvas, užtikrinančias išteklių ir jų ekosistemos išsaugojimą;

(c)tuo remiantis, rengti metines mokslines žvejybos, kuriai taikomas Protokolas, ataskaitas;

(d)savo iniciatyva arba Jungtiniam komitetui ar vienai iš Šalių prašant rengti mokslines nuomones apie valdymo priemones, kurios laikomos būtinomis siekiant, kad ištekliai, kuriems taikomas Protokolas, būtų valdomi tausiai, o jame numatyta žvejyba vykdoma tvariai.

4.Remdamasis ICCAT priimtomis rekomendacijomis ir rezoliucijomis ir atsižvelgdamos į patikimiausias mokslines rekomendacijas, kaip antai paskelbtas CECAF, taip pat atitinkamais atvejais į Jungtinio mokslinio komiteto susitikimų išvadas, Jungtinis komitetas priima priemones, kuriomis siekiama tausiai valdyti į Protokolą įtrauktus žuvininkystės išteklius ir kurios galioja Sąjungos laivų veiklai.

10 straipsnis
Žvejybos galimybių ir techninių priemonių peržiūra 

1.Jei Bisau Gvinėja, remdamasi Jungtinio mokslinio komiteto nuomone ir siekdama išsaugoti išteklius, priima sprendimą laikinai uždrausti žvejybą tam tikrame rajone arba tam tikru laikotarpiu, Jungtinis komitetas nagrinėja sprendimo priežastis, įvertina tokio uždraudimo pasekmes pagal Susitarimą vykdomai Sąjungos laivų veiklai ir nusprendžia dėl galimų taisomųjų priemonių.

2.1 dalyje numatytais atvejais Jungtinis komitetas susitaria dėl proporcingo pagal Susitarimą Sąjungos mokamo finansinio įnašo sumažinimo ir prireikus dėl kompensacijų laivų savininkams.

3.Bet koks žvejybos draudimas, Bisau Gvinėjos paskelbtas remiantis moksline nuomone, taikomas nediskriminuojant jokių tą žvejybą vykdančių laivų, įskaitant nacionalinius ir su trečiųjų valstybių vėliava plaukiojančius laivus.

4.4 straipsnyje nustatytos žvejybos galimybės gali būti peržiūrėtos bendru Jungtinio komiteto sutarimu, remiantis Jungtinio mokslinio komiteto rekomendacija. Tokiu atveju proporcingai pakoreguojamas 6 straipsnio 2 dalies a punkte numatytas finansinis įnašas, o Jungtinis komitetas atlieka reikiamus Protokolo ir jo priedo pakeitimus.

5.Jungtinis komitetas, kai būtina, gali išnagrinėti ir bendru sutarimu koreguoti su žvejybos vykdymo sąlygomis susijusias nuostatas ir Protokolo bei jo priedų taikymo taisykles, įskaitant sektorinės paramos stebėsenos taisykles.

11 straipsnis
Eksperimentinė žvejyba ir naujos žvejybos galimybės

1.Jei Sąjungos laivai yra suinteresuoti 4 straipsnyje nenumatyta žvejybos veikla ir nori patikrinti, ar nauja žvejyba yra techniškai įmanoma ir ekonomiškai rentabili, pagal galiojančius Bisau Gvinėjos teisės aktus gali būti išduotos licencijos vykdyti tokią eksperimentinę veiklą. Kiek įmanoma, tokia eksperimentinė žvejyba vykdoma, naudojantis vietos lygmeniu prieinamomis mokslinėmis ir techninėmis ekspertinėmis žiniomis. Eksperimentinių žvejybos reisų tikslas – patikrinti, ar nauja žvejyba techniškai įmanoma ir ekonomiškai rentabili.

2.Šiuo tikslu Europos Komisija Bisau Gvinėjos valdžios institucijoms praneša apie eksperimentinės žvejybos licencijų paraiškas, parengdama techninius dokumentus, kuriuose nurodoma:

(a)tikslinės rūšys;

(b)techninės laivo charakteristikos;

(c)laivo pareigūnų patirtis vykdant atitinkamos žvejybos veiklą;

(d)pasiūlymas dėl reiso techninių detalių (trukmė, žvejybos įrankiai, tyrinėjimo rajonas ir pan.);

(e)duomenų, renkamų siekiant užtikrinti mokslinę tos žvejybos veiklos poveikio ištekliams ir ekosistemoms stebėseną, tipas.

3.Eksperimentinės žvejybos licencijos suteikiamos ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Už jas mokamas mokestis, kurį nustato Bisau Gvinėjos valdžios institucijos.

4.Per visą reisą laive būna vėliavos valstybės mokslinis stebėtojas ir Bisau Gvinėjos paskirtas mokslinis stebėtojas.

5.Per eksperimentinės žvejybos reisą leidžiamo sužvejoti laimikio dydį nustato Bisau Gvinėjos valdžios institucijos. Per eksperimentinės žvejybos reisą sužvejotas jo tikslus atitinkantis laimikis yra laivo savininko nuosavybė. Žuvys, kurių dydis neatitinka nustatytų reikalavimų arba kurių žvejyba neleidžiama Bisau Gvinėjos teisės aktais, negali būti laikomos laive ar parduodamos.

6.Išsamūs reiso rezultatai pateikiami nagrinėti Jungtiniam komitetui ir Jungtiniam moksliniam komitetui.

7.Atsižvelgdamos visų pirma į eksperimentinės žvejybos sezono rezultatus ir Jungtinio mokslinio komiteto rekomendacijas, Šalys gali nuspręsti nustatyti naujas žvejybos galimybes, nenurodytas Protokolo 4 straipsnyje. Šalys susitaria dėl toms naujoms žvejybos galimybėms taikytinų sąlygų ir iki Protokolo galiojimo pabaigos padaro jo ir jo priedo pakeitimus. Tokiu atveju padidinamas Protokolo 6 straipsnio 2 dalies a punkte minimas finansinis įnašas. Atitinkamai nustatomi priede numatyti laivų savininkams taikomi mokesčiai ir kitos sąlygos.

12 straipsnis
Ekonominė Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojų integracija į Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektorių

1.Šalys įsipareigoja skatinti Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojų ekonominę integraciją į visą Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektorių, visų pirma steigdamos bendrąsias įmones ir sukurdamos infrastruktūrą.

2.Šalys bendradarbiauja siekdamos sudominti privačius Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojus prekybinėmis ir pramoninėmis galimybėmis visame Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriuje, visų pirma tiesioginių investicijų srityje.

3.To paties tikslo vedina, Bisau Gvinėja tokias investicijas vykdantiems Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams galės taikyti skatinamąsias priemones.

4.Šalys bendradarbiauja siekdamos nustatyti investavimo galimybes ir finansavimo priemones suplanuotiems veiksmams ar projektams įgyvendinti, visų pirma susijusias su esamomis Sąjungos finansavimo priemonėmis.

5.Šalys bendradarbiauja, kai įvykdomos visos būtinos techninės sąlygos, siekdamos skatinti Sąjungos laivų Bisau Gvinėjoje sužvejoto laimikio pardavimą Sąjungos rinkai.

6.Šalys remia darbo grupės, kuri nustatytų investicinius projektus ir prie jų prisidėtų, sudarymą ir palengvintų finansavimo paiešką tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu lygmeniu.

7.Jungtinis komitetas kasmet teikia šio straipsnio įgyvendinimo ataskaitą.

13 straipsnis
Keitimasis informacija

1.Šalys įsipareigoja keisdamosi su Protokolo įgyvendinimu susijusia informacija ir dokumentais pirmenybę teikti elektroninėms sistemoms. Jos įdiegia saugias IT sistemas, kurios automatizuoja duomenų, susijusių su Sąjungos laivų leidimais ir veikla, mainus arba mainus elektroninėmis priemonėmis pagal Protokolo nuostatas.

2.Protokole numatytų dokumentų elektroninė versija bet kuriuo metu yra laikoma lygiaverte popierinei versijai.

3.Šalys nedelsdamos praneša viena kitai apie bet kokį informacinės sistemos sutrikimą. Tokiomis aplinkybėmis su Protokolo įgyvendinimu susijusi informacija ir dokumentai automatiškai pakeičiami jų popierinėmis versijomis laikantis Protokolo priede nustatytų sąlygų.

4.Duomenų siuntimo tvarka, įskaitant nuostatas dėl informacijos mainų tęstinumo, išdėstyta priede.

14 straipsnis
Duomenų konfidencialumas

1.Bisau Gvinėja ir Sąjunga užtikrina, kad duomenis, kuriais keičiamasi pagal Susitarimą, kompetentinga institucija naudotų tik Susitarimui įgyvendinti, visų pirma valdymo ir žvejybos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros tikslais.

2.Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad visi su Sąjungos laivais ir jų žvejybos veikla susiję neskelbtini komerciniai ir asmens duomenys, gauti pagal Susitarimą, taip pat visa neskelbtina komercinė informacija, susijusi su Sąjungos naudojamomis ryšių sistemomis, būtų laikomi konfidencialiais. Šalys užtikrina, kad viešai skelbiami būtų tik su žvejybos veikla žvejybos zonoje susiję suvestiniai duomenys.

3.Asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu bei skaidriu būdu.

4.Asmens duomenys, kuriais keičiamasi pagal Susitarimą, tvarkomi laikantis Protokolo priedo 3 priedėlio nuostatų. Jungtinis komitetas gali nustatyti kitų su asmens duomenimis ir atitinkamų subjektų teisėmis susijusias apsaugos ir teisių gynimo priemones.

5.Duomenys, kuriais keičiamasi pagal Susitarimą, net ir pasibaigus Protokolo galiojimui toliau tvarkomi pagal šį straipsnį ir 3 priedėlį.

15 straipsnis
Taikomi teisės aktai 

1.Bisau Gvinėjos vandenyse vykdomą Sąjungos laivų veiklą reglamentuoja Bisau Gvinėjoje taikomi teisės aktai, nebent Susitarime arba Protokole su jo priedu ir priedėliais yra numatyta kitaip.

2.Šalys viena kitai praneša apie visus su jų žuvininkystės politika ar teisės aktais susijusius pasikeitimus. Techninio pobūdžio poveikį žvejybos veiklai turintys teisės aktų ar reguliavimo pakeitimai Sąjungos laivams pradedami taikyti praėjus trims mėnesiams nuo oficialaus pranešimo apie juos.

16 straipsnis
Jungtinio komiteto prerogatyvos

1.Susitarimo 10 straipsniu įsteigtas Jungtinis komitetas gali svarstyti arba priimti sprendimus pasikeisdamas laiškais arba per nuotolinį posėdį.

2.Jungtinis komitetas priima Protokolo pakeitimus, susijusius su:

(a)žvejybos galimybėmis pagal 4 ir 10 straipsnius ir, jei reikia, 6 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytu finansiniu įnašu;

(b)išsamiomis 7 straipsnyje nurodytos sektorinės paramos įgyvendinimo taisyklėmis;

(c)Sąjungos laivų žvejybos vykdymo sąlygomis ir techninėmis taisyklėmis;

(d)14 straipsnio 4 dalyje numatytomis papildomomis asmens duomenų apsaugos priemonėmis.

Tokie Protokolo pakeitimai išdėstomi Šalių pasirašytame susitikimo protokole, kuriame nurodoma data, kurią šie pakeitimai įsigalioja.

17 straipsnis
Protokolo įgyvendinimo sustabdymas

1.Po konsultacijų Jungtiniame komitete Protokolo įgyvendinimas, įskaitant 6 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodyto finansinio įnašo mokėjimą, gali būti sustabdytas, jei tenkinamos viena ar daugiau iš šių sąlygų:

(a)žvejybos veiklai Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje trukdo neįprastos aplinkybės (išskyrus gamtos reiškinius);

(b)žymiai pasikeičia kurios nors Šalies žuvininkystės politikos nuostatos bei įgyvendinimas, ir tai paveikia Protokolo nuostatas;

(c)pradedami taikyti Samoa susitarimo 96 straipsnyje numatyti konsultacijos mechanizmai dėl esminių elementų ir pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų, kaip apibrėžta to susitarimo 9 straipsnyje;

(d)Sąjunga nesumoka 6 straipsnio 2 dalies a punkte numatyto finansinio įnašo dėl kitų priežasčių nei išvardytosios šios dalies c punkte;

(e)tarp Šalių kilus dideliam ir neišspręstam ginčui dėl Susitarimo ar Protokolo aiškinimo ar įgyvendinimo.

2.Finansinis įnašas vėl pradedamas mokėti po abiejų Šalių konsultacijų ir pasiekto susitarimo, kai tik atkuriama padėtis, buvusi prieš 1 dalyje nurodytus įvykius.

3.Sustabdžius 6 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto finansinio įnašo mokėjimą gali būti sustabdytas ir Sąjungos laivams išduotų žvejybos leidimų galiojimas. Vėl pradėjus mokėti finansinį įnašą, žvejybos leidimų galiojimas pratęsiamas žvejybos veiklos vykdymo sustabdymo trukmei lygiaverčiam laikotarpiui. Sustabdymo laikotarpiu visa Sąjungos laivų veikla Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje nutraukiama.

4.Norėdama sustabdyti Protokolo įgyvendinimą, suinteresuotoji šalis apie savo ketinimą praneša raštu ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki tos dienos, kurią sustabdymas turi įsigalioti, išskyrus šio straipsnio 1 dalies c punkte numatytą atvejį, dėl kurio Protokolo taikymas sustabdomas nedelsiant. Laikotarpiu tarp raštiško pranešimo ir sustabdymo įsigaliojimo Šalys pradeda konsultacijas Jungtiniame komitete.

5.Jei Protokolo taikymas sustabdomas, Šalys ir toliau konsultuojasi tarpusavyje, siekdamos taikiai išspręsti ginčą. Šalims išsprendus ginčą, Protokolas toliau įgyvendinamas, o finansinio įnašo suma sumažinama proporcingai ir pro rata temporis, atsižvelgiant į Protokolo įgyvendinimo sustabdymo trukmę.

18 straipsnis
Nutraukimas

1.Protokolo nutraukimo atveju atitinkama Šalis apie savo ketinimą nutraukti Protokolą kitai Šaliai praneša raštu likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki dienos, kurią toks nutraukimas turėtų įsigalioti.

2.Pateikus 1 dalyje nurodytą pranešimą, prasideda Šalių konsultacijos.

19 straipsnis
Laikinas taikymas

Protokolas laikinai taikomas nuo jo pasirašymo dienos.

20 straipsnis
Įsigaliojimas

Protokolas įsigalioja tą dieną, kurią Šalys viena kitai praneša, kad šiam tikslui reikalingos procedūros yra baigtos.

21 straipsnis
Autentiški tekstai

Protokolas parengtas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis; visi tekstai yra vienodai autentiški.

PRIEDAS

ŽVEJYBOS VEIKLOS, SĄJUNGOS LAIVŲ VYKDOMOS BISAU GVINĖJOS ŽVEJYBOS ZONOJE, SĄLYGOS

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1.Kompetentingos institucijos skyrimas

Jei nėra nurodyta kitaip, šiame priede nuorodos į Sąjungos arba Bisau Gvinėjos kompetentingą instituciją yra nuorodos:

(a)Sąjungos atveju – į Europos Komisiją, kai taikytina, tarpininkaujant Sąjungos delegacijai Bisau Gvinėjoje;

(b)Bisau Gvinėjos atveju – į už žuvininkystę atsakingą vyriausybės padalinį.

2.Žvejybos zona, kurioje leidžiama žvejoti

Žvejybos zona, kurioje leidžiama žvejoti Sąjungos laivams, atitinka Bisau Gvinėjos žvejybos zoną, įskaitant dalį, atitinkančią bendrą Bisau Gvinėjos ir Senegalo zoną, laikantis Bisau Gvinėjos teisės aktų ir atitinkamų taikomų tarptautinių konvencijų, kurias Bisau Gvinėja yra pasirašiusi.

Bazinės linijos nustatomos pagal nacionalinę teisę.

3.Vietinio agento paskyrimas

Bet kuriam Sąjungos laivui, išskyrus tunų žvejybos laivus, norinčiam gauti žvejybos leidimą pagal Protokolą, turi atstovauti Bisau Gvinėjoje reziduojantis agentas.

4.Banko sąskaita

Prieš Protokolo įsigaliojimo datą Bisau Gvinėja Sąjungai praneša banko sąskaitos (-ų), į kurią (-ias) turėtų būti pervedamos Sąjungos laivų pagal Susitarimą mokamos sumos, rekvizitus. Banko pervedimų išlaidas sumoka laivų savininkai.

5.Ryšių punktai

Šalys viena kitai praneša apie savo atitinkamus ryšių punktus, per kuriuos keičiamasi informacija apie Protokolo įgyvendinimą, visų pirma apie klausimus, susijusius su keitimusi bendrais laimikio ir žvejybos pastangų duomenimis, su žvejybos leidimais ir laimikiu susijusias procedūras ir sektorinės paramos įgyvendinimą.

II SKYRIUS
ŽVEJYBOS LEIDIMAI

1 skirsnis

Taikomos procedūros

1.Žvejybos leidimo suteikimo sąlyga – reikalavimus atitinkantys laivai

Susitarimo 6 straipsnyje nurodyti žvejybos leidimai išduodami su sąlyga, kad laivas yra įrašytas į Sąjungos žvejybos laivų registrą, ir laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 3 . Turėtų būti įvykdyti visi ankstesni su laivo savininku, kapitonu arba pačiu laivu siejami įpareigojimai, susiję su žvejybos veikla, vykdoma Bisau Gvinėjoje pagal Susitarimą.

2.Prašymas išduoti žvejybos leidimą

Likus ne mažiau kaip 40 darbo dienų iki pageidaujamos vykdyti veiklos pradžios Sąjunga, naudodama Protokolo priedo priedėlyje pateiktą formą, Bisau Gvinėjai elektroninėmis priemonėmis pateikia prašymą dėl kiekvieno laivo, kuriam reikia leidimo.

Prašymai išduoti žvejybos leidimą ir pranešimai apie patenkintus prašymus gali būti pateikiami naudojantis Europos Komisijos sukurta saugia elektronine žvejybos leidimų tvarkymo sistema LICENCE.

Kol sistema LICENCE pradės veikti visu pajėgumu, Sąjunga toliau oficialiomis priemonėmis Bisau Gvinėjai teiks prašymus dėl kiekvieno laivo, kuriam reikia leidimo. Jungtinis komitetas priims sprendimą dėl perėjimo prie sistemos LICENCE.

Pirmą kartą pagal Protokolą teikiant prašymą išduoti žvejybos leidimą arba, atlikus atitinkamo laivo techninių pakeitimų, kartu su prašymu pateikiama:

(a)įrodymas, kad sumokėtas nustatyto dydžio mokestis už prašomo žvejybos leidimo galiojimo laikotarpį;

(b)vietinio laivo agento, jei toks yra, vardas, pavardė ir adresas;

(c)tralerių atveju – išankstinio nustatyto mokesčio, skirto su stebėtoju susijusioms išlaidoms padengti, sumokėjimo įrodymas;

(d)tralerių atveju – vėliavos valstybės išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama laivo talpa.

Norint pagal Protokolą pratęsti laivo, kurio techninės specifikacijos nėra pakeistos, žvejybos leidimo galiojimą, kartu su pratęsimo prašymu pateikiamas tik įrodymas, kad sumokėtas leidimo mokestis ir, esant reikalui, nustatyto dydžio mokestis už stebėtoją.

3.Žvejybos leidimo išdavimas

Pirminį žvejybos leidimą Bisau Gvinėja išduoda ne vėliau kaip per 25 dienas nuo dienos, kai gaunami visus prašymo dokumentai, ir ne vėliau kaip likus 15 dienų iki žvejybos laikotarpio pradžios. Šis leidimas siunčiamas laivų savininkams:

(a)tralerių atveju – per agentus, skenuotą kopiją siunčiant Sąjungai, ir

(b)tunus žvejojančių laivų atveju – per Sąjungos delegaciją Bisau Gvinėjoje. Jei Sąjungos delegacija nedirba, Bisau Gvinėja žvejybos leidimą gali siųsti tiesiai laivo savininkui arba jo agentui, o kopiją nusiųsti Sąjungai.

Tunus žvejojančių laivų atveju šio žvejybos leidimo kopiją kompetentinga institucija elektroniniu būdu iš karto siunčia laivo savininkui ir, jei reikia, jo vietiniam agentui. Tos kopijos galiojimas baigiasi gavus žvejybos leidimo originalą. Tunų žvejybos laivuose ta kopija galioja 40 dienų ir tuo laikotarpiu laikoma lygiaverte originalui.

Kai priemonė LICENCE pradės veikti, Bisau Gvinėja pateiks pranešimą apie patenkintą prašymą ir į sistemą LICENCE įkels pasirašytos licencijos originalo elektroninę kopiją. Kol kas Bisau Gvinėja išduotų licencijų skenuotas kopijas Sąjungai siųs elektroniniu paštu.

4.Sistemos LICENCE sutrikimai

Jei kyla sunkumų perduodant informaciją LICENCE sistema tarp Europos Komisijos ir Bisau Gvinėjos, kol sistema vėl pradės veikti, elektroninis keitimasis žvejybos licencijomis vykdomas oficialiais kanalais.

Atkūrus sistemos LICENCE veikimą, kiekviena Šalis atnaujina joje esančią informaciją.

5.Žvejybos leidimus turinčių laivų sąrašas

Išdavusi žvejybos leidimus, Bisau Gvinėja nedelsdama sudaro galutinį kiekvienos kategorijos laivų, kuriems leista žvejoti Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje, sąrašą. Šis sąrašas nedelsiant pateikiamas už žvejybos priežiūrą atsakingai nacionalinei institucijai ir, elektroniniu būdu, Sąjungai.

6.Žvejybos leidimo galiojimo laikotarpis

Žvejybos leidimai išduodami ketvirčiui, pusmečiui ar metams. Nustatant galiojimo laikotarpio pradžią, metiniu laikotarpiu laikomas:

(a)pirmaisiais Protokolo taikymo metais – laikotarpis nuo Protokolo laikino taikymo pradžios dienos iki tų pačių metų gruodžio 31 d.;

(b)vėliau – kiekvieni ištisi kalendoriniai metai;

(c)paskutiniais Protokolo taikymo metais – laikotarpis nuo sausio 1 d. iki Protokolo galiojimo pabaigos.

Ketvirtinis ar pusmetinis galiojimo laikotarpis prasideda kiekvieno mėnesio pirmąją dieną. Žvejybos leidimų galiojimo laikotarpis bet kokiu atveju baigiasi jų išdavimo metų gruodžio 31 d.

7.Žvejybos leidimo laikymas laive

Žvejybos leidimas nuolat turi būti laive.

Tačiau tunų žvejybos laivams leidžiama žvejoti nuo to momento, kai jie įtraukiami į laikiną sąrašą. Laikinas sąrašas turi būti nuolat laikomas tokiuose laivuose iki žvejybos leidimų išdavimo.

8.Žvejybos leidimo perleidimas

Žvejybos leidimas išduodamas konkrečiam laivui ir nėra perleidžiamas.

Tačiau force majeure atveju, Sąjungai paprašius, žvejybos leidimas pakeičiamas nauju kitam į keičiamąjį laivą panašiam laivui išduotu žvejybos leidimu.

Perleidimo atveju laivo savininkas ar jo agentas keičiamą žvejybos leidimą grąžina Bisau Gvinėjai, o Bisau Gvinėja nedelsdama parengia pakaitinį žvejybos leidimą. Pakaitinis žvejybos leidimas nedelsiant išduodamas laivo savininkui ar jo agentui, kai tik grąžinamas keičiamasis žvejybos leidimas, po to, kai pagal šio skyriaus 9 punktą atlikta techninė apžiūra. Pakaitinis žvejybos leidimas įsigalioja tą dieną, kurią grąžinamas keičiamasis leidimas.

Tralerių atveju, jei pakeičiančio laivo talpa didesnė už keičiamojo, proporcingai pagal talpos skirtumą ir likusį galiojimo laikotarpį apskaičiuojamas mokesčio padidinimas. Tokį papildomą mokestį laivo savininkas sumoka, kai perduodamas žvejybos leidimas.

Bisau Gvinėja nedelsdama atnaujina laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašą. Naujasis sąrašas nedelsiant pateikiamas už žvejybos veiklos priežiūrą atsakingai nacionalinei institucijai ir Sąjungai.

Šalys atnaujina informaciją sistemoje LICENCE.

9.Aptarnaujantys laivai

Sąjungai prašant Bisau Gvinėja leidžia, kad žvejybos leidimus turintiems Sąjungos laivams padėtų aptarnaujantys laivai. Aptarnaujantys laivai turi plaukioti su Sąjungos valstybės narės vėliava ar priklausyti Sąjungos įmonei, juose negali būti žvejoti skirtos įrangos.

Bisau Gvinėja parengia ir nedelsdama už žvejybos kontrolę atsakingai nacionalinei institucijai ir Sąjungai perduoda aptarnaujančių laivų, kuriems leidžiama vykdyti veiklą, sąrašą.

Šalys atnaujina informaciją sistemoje LICENCE.

Aptarnaujantys laivai turi turėti pagal Bisau Gvinėjos teisę šiam tikslui išduotą leidimą, už kurį sumokamas metinis mokestis.

10.Tralerių techninė apžiūra

Kartą per metus arba pakeitus laivo talpą, arba ėmus naudoti kitokio tipo žvejybos įrankius, dėl kurių pakinta žvejybos kategorija, Sąjungos traleriai turi atplaukti į Bisau Gvinėjos uostą, kur atliekama jų techninė apžiūra, numatyta galiojančiuose Bisau Gvinėjos teisės aktuose.

Techninės apžiūros tikslas – patikrinti laivo techninių charakteristikų ir laive esančių žvejybos įrankių atitiktį reikalavimams, taip pat sanitarijos taisyklių ir nacionalinių jūrininkų įlaipinimo į laivą taisyklių laikymąsi.

Techninę apžiūrą Bisau Gvinėja atlieka ne vėliau kaip per 48 val. nuo tralerio atvykimo į uostą su sąlyga, kad apie atvykimą buvo pranešta iš anksto.

Atlikusi techninę apžiūrą, Bisau Gvinėja nedelsdama išduoda laivo kapitonui atitikties sertifikatą.

Atitikties sertifikatas galioja vienerius metus. Tačiau jei laivas pereina prie kitokios žvejybos arba pasirenka krevečių žvejybos kategoriją, būtina gauti naują atitikties sertifikatą. Be to, jei laivas iš Bisau Gvinėjos žvejybos zonos išplaukia ilgesniam nei 45 dienų laikotarpiui, būtina gauti naują atitikties sertifikatą.

Atitikties sertifikatas laive turi būti nuolat.

Su technine apžiūra susijusias išlaidas sumoka laivo savininkas, jos lygios įkainiams, kurie nustatyti Bisau Gvinėjos teisės aktuose. Tokios išlaidos negali būti didesnės už sumą, kurią už tą pačią paslaugą moka nacionaliniai ar su trečiųjų valstybių vėliava plaukiojantys laivai.

2 skirsnis

Mokesčiai ir avansai

Nustatyto dydžio mokestis kiekvienai laivų kategorijai nustatytas šio priedo priedėliuose esančiuose techninių duomenų lapuose. Jis apima visus nacionalinius ir vietos mokesčius, išskyrus uosto mokesčius, mokesčius už paslaugas ir žyminį mokestį, taikomą licencijų sumoms.

Protokolo pasirašymo metu galiojančiose taisyklėse dėl žyminio mokesčio nustatomas licencijoms taikomas tarifas, kuris nekinta visą Protokolo galiojimo laikotarpį.

Jei žvejybos leidimas galioja trumpiau nei metus, nustatyto dydžio mokestis proporcingai pakoreguojamas prašomam laikotarpiui. Esant reikalui, toks pakoreguotas mokestis padidinamas tam tikra suma už ketvirtį ar pusmetį pagal atitinkamuose techninių duomenų lapuose nustatytus įkainius.

III SKYRIUS
TECHNINĖS IŠSAUGOJIMO PRIEMONĖS

Žvejybos leidimus turintiems Sąjungos laivams taikomos techninės priemonės, susijusios su zona, žvejybos įrankiais ir priegauda, pagal laivų kategorijas nustatytos šio priedo priedėliuose esančiose techninių duomenų lapuose.

Tunų žvejybos laivai laikosi visų ICCAT priimtų rekomendacijų.

IV SKYRIUS
LAIMIKIO ATASKAITŲ TEIKIMAS

1.Žvejybos žurnalas

Pagal Susitarimą žvejojančio Sąjungos laivo kapitonas pildo žvejybos žurnalą. Tunų žvejybos laivų žvejybos žurnalas turi būti pildomas laikantis galiojančių ICCAT rezoliucijų, susijusių su žvejybos veiklos duomenų rinkimu ir perdavimu.

Visuose Sąjungos laivuose turi būti įrengta elektroninė sistema (toliau – ERS sistema), kuri gali registruoti ir perduoti duomenis apie laivo žvejybos veiklą (toliau – ERS duomenys).

Sąjungos laivui, kuris neturi ERS sistemos arba kurio ERS sistema neveikia, į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną žvejybos tikslais įplaukti neleidžiama.

Kapitonas žvejybos žurnalą pildo kiekvieną dieną, kurią laivas praleidžia Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje. ERS duomenis laivas perduoda savo vėliavos valstybei, kuri automatiškai perduoda juos Bisau Gvinėjos žvejybos stebėjimo centrui (toliau – ŽSC), kai pradės veikti jo ERS sistema.

ERS duomenys perduodami naudojant Europos Komisijos prižiūrimas elektroninio ryšio priemones, skirtas keistis standartizuotais žvejybos duomenimis. ERS ryšių techninius reikalavimus tvirtina Jungtinis komitetas.

Kapitonas į žvejybos žurnalą kiekvieną dieną įrašo gyvojo svorio kilogramais arba, jei reikia, žuvų skaičiumi išreikštą kiekvienos rūšies sužvejotų ir laive laikomų žuvų kiekį, žuvų rūšį nurodydamas FAO triraidžiu kodu.

Atitinkamais atvejais kapitonas taip pat kiekvieną dieną žvejybos žurnale įrašo atgal į jūrą išmestų kiekvienos rūšies žuvų kiekį, išreikštą gyvojo svorio kilogramais arba atitinkamai žuvų skaičiumi.

Bisau Gvinėjos valdžios institucijoms perduodamas žvejybos žurnalas pildomas įskaitomai, spausdintinėmis didžiosiomis raidėmis, jį pasirašo kapitonas.

Už žvejybos žurnale įrašytų duomenų tikslumą atsako kapitonas.

2.Laimikio ataskaitų teikimas

Laimikio ataskaitų teikimo, kol ERS sistema faktiškai nepradėta naudoti, taisyklė

Kapitonas praneša apie laivo laimikį Bisau Gvinėjai pateikdamas laikotarpio, kurį laivas praleido Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje, žvejybos žurnalus.

Kapitonas žvejybos žurnalus Bisau Gvinėjai siunčia šiuo tikslu nurodytu el. pašto adresu. Bisau Gvinėja nedelsdama elektroniniu paštu patvirtina gavimą.

Be to, žvejybos žurnalai taip pat gali būti perduodami taip:

(a)įplaukiant į Bisau Gvinėjos uostą, kiekvieno žvejybos žurnalo originalas pateikiamas Bisau Gvinėjos žvejybos ministerijos pramoninės žvejybos generalinio direktorato (toliau – pramoninės žvejybos generalinio direktorato) atstovui, o šis raštu patvirtina, kad žurnalą gavo;

(b)jei išplaukiant iš Bisau Gvinėjos žvejybos zonos neužsukama į kurį nors Bisau Gvinėjos uostą, kiekvieno žvejybos žurnalo originalas išsiunčiamas per 14 dienų nuo atvykimo į bet kurį kitą uostą; bet kokiu atveju, jis išsiunčiamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo išplaukimo iš Bisau Gvinėjos žvejybos zonos.

Vieną visų žvejybos žurnalų kopiją kapitonas nusiunčia Sąjungai. Tunų žvejybos seinerių ir dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojančių laivų kapitonai vieną visų žvejybos žurnalų kopiją nusiunčia vienam iš nurodytų mokslo institutų:

(a)Vystymosi mokslinių tyrimų institutui (Institut de recherche pour le développement, IRD),

(a)Ispanijos okeanografijos institutui (Instituto Español de Oceanografia, IEO) arba

(b)Portugalijos jūrų ir atmosferos tyrimų institutui (Instituto Português do Mar e da Atmosfera, IPMA).

Jeigu laivas grįžta į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną nesibaigus žvejybos leidimo galiojimui, jis privalo toliau teikti veiklos ir laimikio ataskaitas.

Jei nesilaikoma šio skyriaus nuostatų, Bisau Gvinėja gali sustabdyti atitinkamo laivo žvejybos leidimo galiojimą, kol bus gauta trūkstama laimikio ataskaita, ir, remdamasi atitinkamomis galiojančių nacionalinės teisės aktų nuostatomis, taikyti nuobaudas laivo savininkui. Pažeidimui pasikartojus, Bisau Gvinėja gali atsisakyti pratęsti žvejybos leidimo galiojimą. Bisau Gvinėja nedelsdama praneša Sąjungai apie visas tokiais atvejais taikomas nuobaudas.

Laimikio ataskaitų teikimo, pradėjus faktiškai naudoti ERS sistemą, taisyklė

Laimikio ataskaitų teikimo tvarka:

(a)visų pagal Protokolą Bisau Gvinėjos vandenyse žvejojančių laivų kapitonai kiekvieną dieną pildo elektroninį žvejybos žurnalą ir siunčia jį vėliavos valstybės ŽSC ir Bisau Gvinėjos žvejybos stebėjimo centrams (ŽSC) per ERS sistemą, o jei ERS sistema neveikia – elektroniniu paštu per septynias dienas nuo išplaukimo iš žvejybos zonos;

(b)į žvejybos žurnalą įrašomas gyvojo svorio kilogramais arba, jei reikia, žuvų skaičiumi išreikštas kiekvienos rūšies sužvejotų ir laive laikomų žuvų kiekis, žuvų rūšis ir nurodomas FAO triraidis kodas. Jei pagrindinių rūšių žuvų nesužvejota, kapitonas tai taip pat nurodo. Jame taip pat nurodomas atgal į jūrą išmestų kiekvienos rūšies žuvų kiekis, išreikštas gyvojo svorio kilogramais arba atitinkamai žuvų skaičiumi.

ERS duomenis laivas perduoda savo vėliavos valstybei, kuri ją automatiškai perduoda Bisau Gvinėjai. Vėliavos valstybė užtikrina, kad duomenys būtų gauti ir įrašyti į kompiuterinę duomenų bazę, leidžiančią saugiai juos laikyti bent 36 mėnesius.

Vėliavos valstybė ir Bisau Gvinėja įsitikina, kad turi kompiuterinę ir programinę įrangą, reikalingą ERS duomenims automatiškai perduoti.

ERS duomenys perduodami naudojant Europos Komisijos prižiūrimas elektroninio ryšio priemones, skirtas keistis standartizuotais žvejybos duomenimis.

Jei nesilaikoma nuostatų dėl laimikio ataskaitų teikimo, Bisau Gvinėja gali sustabdyti atitinkamo laivo žvejybos leidimo galiojimą, kol bus gauta trūkstama laimikio ataskaita, ir, remdamasi atitinkamomis galiojančių nacionalinės teisės aktų nuostatomis, taikyti nuobaudas laivo savininkui. Pažeidimui pasikartojus, Bisau Gvinėja gali atsisakyti pratęsti žvejybos leidimo galiojimą. Bisau Gvinėja nedelsdama praneša Sąjungai apie visas tokiais atvejais taikomas nuobaudas.

Vėliavos valstybė ir Bisau Gvinėja paskiria ERS korespondentą, kuris veiks kaip ryšių palaikymo su šio priedo įgyvendinimu susijusiais klausimais centras. Vėliavos valstybė ir Bisau Gvinėja viena kitai perduoda savo ERS korespondentų kontaktinius duomenis ir prireikus tą informaciją nedelsdamos atnaujina.

3.Tunų žvejybos seinerių mokesčių ataskaita

Remdamasi tunų žvejybos seinerių laimikio ataskaitomis Sąjunga parengia galutinę kiekvieno tokio laivo mokesčių ataskaitą už praėjusių kalendorinių metų sezoną.

Šią galutinę ataskaitą Sąjunga Bisau Gvinėjai perduoda ne vėliau kaip metų, einančių po tų metų, kai buvo sužvejotas laimikis, balandžio 30 d. Bisau Gvinėja turi per vieną mėnesį patvirtinti šią ataskaitą arba paprašyti paaiškinimo.

Jei galutinės ataskaitos suma didesnė už nustatyto dydžio mokestį, sumokėtą už žvejybos leidimo išdavimą, laivo savininkas mokėtiną likutį nedelsdamas perveda Bisau Gvinėjai. Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra mažesnė už nustatyto dydžio mokestį, likutis laivo savininkui negrąžinamas.

V SKYRIUS
IŠKROVIMAS IR PERKROVIMAS

1.Laimikio iškrovimas arba perkrovimas

Sąjungos laivo, kuris nori iškrauti arba perkrauti Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje sužvejotą laimikį Bisau Gvinėjos uoste, kapitonas ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki iškrovimo arba perkrovimo pramoninės žvejybos generalinio direktorato atstovui praneša:

(a)iškrovimo arba perkrovimo veikloje dalyvaujančio Sąjungos laivo pavadinimą;

(b)iškrovimo ar perkrovimo uostą;

(c)numatomą iškrovimo ar perkrovimo datą ir laiką;

(d)ketinamų iškrauti ar perkrauti kiekvienos rūšies žuvų kiekį (nurodomas FAO triraidis kodas ir gyvojo svorio kilogramai arba, jei reikia, žuvų skaičius);

(e)perkrovimo atveju – laivo, į kurį perkraunama, pavadinimą.

Perkraunant kapitonas turi įsitikinti, kad laivas, į kurį perkraunama, turi kompetentingų institucijų išduotą leidimą tokiai veiklai.

Perkrovimo operacijos, laikantis Bisau Gvinėjos teisės aktų, turi būti atliekamos Bisau uosto, kurio geografines koordinates kompetentingos institucijos perduos laivo kapitonui ir laivo agentui, akvatorijoje. Perkrauti jūroje draudžiama.

Jei nesilaikoma tų nuostatų, taikomos atitinkamos pagal Bisau Gvinėjos teisės aktus nustatytos nuobaudos.

2.Įnašas natūra užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą

Siekiant šalies apsirūpinimo maistu saugumo, traleriams, kurie vykdo žvejybos veiklą Bisau Gvinėjoje, taikomas įpareigojimas dalį savo laimikio iškrauti Bisau Gvinėjoje. Iškrovimų tvarka:

(a)žuvų ir (arba) galvakojų moliuskų traleriai – 2,5 tonos per ketvirtį iš kiekvieno laivo;

(a)krevečių žvejybos laivai – 1,25 tonos per ketvirtį iš kiekvieno laivo.

Siekiant palengvinti tokios priemonės įgyvendinimą, kelių laivų įnašai gali būti sujungiami draugėn ir pristatyti iš karto už kelis ketvirčius. Iškraunama Bisau Gvinėjos uosto teritorijoje, iškrautą kiekį priima pramoninės žvejybos generalinio direktorato atstovas.

Pagal Susitarimo 5 straipsnį, iškraunami kiekiai, kuriems taikomas šis skyrius, turi atitikti Bisau Gvinėjoje galiojančius teisės aktus, visų pirma susijusius su mažiausiu rūšių, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, dydžiu. Laikydamiesi šio įpareigojimo, Sąjungos laivai iškrauna tik tų rūšių žuvis, kurias leidžiama sužvejoti pagal Protokolą, įskaitant leidžiamą priegaudą.

Tokių įnašų natūra priėmimo formą sistemingai parengia ir pasirašo pramoninės žvejybos generalinis direktoratas, forma atiduodama kapitonui.

VI SKYRIUS
KONTROLĖ IR INSPEKTAVIMAS

1.Įplaukimas į žvejybos zoną ir išplaukimas iš jos

Apie žvejybos leidimą turinčio Sąjungos laivo įplaukimą į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną ar išplaukimą iš jos Bisau Gvinėjai turi būti pranešama prieš 24 valandas iki įplaukimo ar išplaukimo. Tunų žvejybos seineriams toks laikotarpis sutrumpinamas iki 4 valandų.

Pranešant apie laivo įplaukimą ar išplaukimą, visų pirma nurodoma:

(a)numatyta įplaukimo (išplaukimo) data, laikas ir geografinės koordinatės;

(b)laive laikomas kiekvienos rūšies žuvų kiekis (nurodomas FAO triraidis kodas ir gyvojo svorio kilogramai arba, jei reikia, žuvų skaičius).

(c)produktų pateikimo būdas.

Pranešama elektroniniu paštu (pageidautina) arba, jei tai neįmanoma, faksu ar radijo ryšiu, naudojant Bisau Gvinėjos nurodytą el. pašto adresą, fakso numerį arba radijo dažnį. Bisau Gvinėja atitinkamiems laivams ir Sąjungai nedelsdama praneša apie bet kokius el. pašto adreso, telefono numerio ar perdavimo dažnio pasikeitimus.

Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje žvejybos veiklą vykdantis apie tai iš anksto nepranešęs laivas laikomas be leidimo žvejojančiu laivu.

2.Laivo geografinių koordinačių pranešimai. LSS sistema

Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje esančiuose Sąjungos laivuose turi būti įdiegta palydovinė laivų stebėjimo sistema (LSS), užtikrinanti, kad duomenys apie tų laivų geografines koordinates būtų nuolat (kas valandą) automatiškai perduodami jų vėliavos valstybės žvejybos stebėjimo centrui (ŽSC).

Laive esantį ir duomenims perduoti skirtą nuolatinio laivo geografinių koordinačių nustatymo palydovinį įtaisą draudžiama perkelti, išjungti, sunaikinti, sugadinti, padaryti neveikiančia ar tyčia pakeisti, pakoreguoti ar suklastoti jo perduodamus ar užregistruotus duomenis.

Pranešimai apie geografines koordinates ir laimikį teikiami per LSS / ERS sistemą arba, įvykus tokių sistemų gedimui, – el. paštu, faksu ar radijo ryšiu. Bisau Gvinėja atitinkamiems laivams ir Sąjungai nedelsdama praneša apie bet kokius el. pašto adreso, telefono numerio ar perdavimo dažnio pasikeitimus.

Kiekviename pranešime apie geografines koordinates turi būti nurodoma:

(a)laivo identifikavimo duomenys;

(b)paskutinės geografinės laivo koordinatės (ilguma, platuma) su mažesne kaip 500 m paklaida, taikant 99 proc. pasikliautinąjį intervalą;

(c)geografinių koordinačių užregistravimo data ir laikas;

(d)laivo greitis ir kursas.

Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje žvejybos veiklą vykdantis apie tai iš anksto nepranešęs laivas laikomas laivu pažeidėju.

3.Inspektavimas jūroje arba uoste

Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje ar uoste esančių ir žvejybos leidimus turinčių Sąjungos laivų inspektavimą jūroje atliks Bisau Gvinėjos laivai ir inspektoriai, aiškiai atpažįstami kaip paskirti žvejybos kontrolei vykdyti.

Prieš įlipdami į laivą, įgaliotieji Bisau Gvinėjos inspektoriai informuoja Sąjungos laivą apie savo sprendimą atlikti inspektavimą. Inspektavimą atlieka ne daugiau kaip du inspektoriai; prieš tai jie privalo įrodyti savo tapatybę ir inspektoriaus statusą. Jei reikia, remiantis tarptautine jūrų teise juos gali lydėti Bisau Gvinėjos nacionalinių saugumo pajėgų atstovai.

Įgaliotieji inspektoriai Sąjungos laive nebūna ilgiau, nei būtina su inspektavimu susijusioms pareigoms atlikti. Inspektavimą jie atlieka taip, kad jo poveikis laivui, jo žvejybos veiklai ir kroviniui būtų jaučiamas kuo mažiau.

Bisau Gvinėja gali leisti inspektavime stebėtojų teisėmis dalyvauti Sąjungos akredituotiems inspektoriams.

Sąjungos laivo kapitonas Bisau Gvinėjos inspektoriams padeda patekti į laivą ir stengiasi palengvinti jų darbą.

Kiekvieno inspektavimo pabaigoje Bisau Gvinėjos įgaliotieji inspektoriai parengia inspektavimo ataskaitą. Sąjungos laivo kapitonas turi teisę į inspektavimo ataskaitą įrašyti savo pastabų. Inspektavimo ataskaitą pasirašo ją parengęs inspektorius ir Sąjungos laivo kapitonas.

Prieš palikdami laivą įgaliotieji Bisau Gvinėjos inspektoriai Sąjungos laivo kapitonui atiduoda inspektavimo ataskaitos kopiją. Per aštuonias dienas po atlikto inspektavimo Bisau Gvinėjos inspektoriai perduoda vieną inspektavimo ataskaitos kopiją Sąjungai.

4.Laimikio kontrolė

Iki ERS sistemos faktinio naudojimo pradžios rotaciniu būdu vieną kartą per ketvirtį viename trečdalyje Sąjungos tralerių, kuriems leidžiama žvejoti, atliekamos mėginių ėmimo operacijos, skirtos patikrinti, ar sužvejotas laimikis atitinka žvejybos žurnaluose registruojamą informaciją. Vėliau laimikio kontrolės operacijų dažnis bus peržiūrėtas, kad būtų atsižvelgta į laimikio duomenų tikrinimo pagal ERS sistemą įvedimą.

Apie kiekvieną kontrolės operaciją pranešama ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki jos pradžios, ji atliekama pasibaigus reisui ir trunka ne ilgiau kaip keturias valandas.

Šios kontrolės operacijos atliekamos vietoje, kurios geografines koordinates kompetentingos institucijos pagal Bisau Gvinėjos nacionalinius teisės aktus perduoda laivo kapitonui ir laivo agentui.

VII SKYRIUS
PAŽEIDIMAI

1.Bendrosios nuostatos

Pagal Susitarimo 5 straipsnį, Bisau Gvinėjos žvejybos veiklos kontrolės taisyklės taikomos Sąjungos laivams, vykdantiems veiklą žvejybos zonoje pagal Protokolą.

Sąjunga imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad su vienos iš jos valstybių narių vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi Protokolo ir žvejybą Bisau Gvinėjos vandenyse reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pagal UNCLOS.

2.Su pažeidimais susijusios informacijos tvarkymas

Apie bet kokį žvejybos leidimą turinčio Sąjungos laivo padarytą Protokolo nuostatų pažeidimą Sąjungai turi būti pranešta per 48 valandas, nurodant pažeidimo pobūdį. Su pažeidimu susijęs sprendimas Sąjungai ir vėliavos valstybei perduodamas per septynias darbo dienas.

Tai, kad kapitonas pasirašo inspektavimo ataskaitą, nedaro poveikio laivo savininko teisei į gynybą nustatyto pažeidimo atveju.

3.Laivo sulaikymas. Informacinis susitikimas

Jei tai leidžiama nustatyto pažeidimo atveju taikytinuose nacionalinės teisės aktuose, pažeidimą padaręs Sąjungos laivas gali būti priverstas nutraukti savo žvejybos veiklą ir, jei laivas tuo metu yra jūroje, grįžti į Bisau Gvinėjos uostą.

Ne vėliau kaip per 48 valandas Bisau Gvinėja Sąjungai praneša apie bet kokį žvejybos leidimą turinčio Sąjungos laivo sulaikymą. Prie to pranešimo pridedami nustatyto pažeidimo įrodymai.

Prieš taikydama priemones atitinkamam laivui, kapitonui ar kroviniui, išskyrus įrodymams išsaugoti būtinas priemones, Bisau Gvinėja Sąjungos prašymu per vieną darbo dieną nuo pranešimo apie laivo sulaikymą surengia informacinį susitikimą faktams, dėl kurių laivas buvo sulaikytas, išsiaiškinti ir tolesniems veiksmams, kurių gali būti imamasi, paaiškinti. Tokiame informaciniame susitikime gali dalyvauti laivo vėliavos valstybės atstovas.

4.Nuobaudos už pažeidimus. Kompromiso procedūra

Nuobaudą už nustatytą pažeidimą nustato Bisau Gvinėja, remdamasi savo galiojančiais nacionalinės teisės aktais.

Kai pažeidimo klausimui išspręsti reikalingas teismo procesas, prieš jį pradedant Bisau Gvinėja ir Sąjunga pradeda kompromiso procedūrą, kad būtų nustatyti nuobaudos sąlygos ir dydis. Tokioje kompromiso procedūroje gali dalyvauti laivo vėliavos valstybės atstovas. Kompromiso procedūra baigiama ne vėliau kaip per keturias dienas nuo pranešimo apie laivo sulaikymą.

5.Teismo procesas. Banko garantija

Jei kompromiso procedūra rezultatų neduoda ir pažeidimo byla atsiduria kompetentingame teisme, laivo pažeidėjo savininkas Bisau Gvinėjos nurodytam bankui pateikia banko garantiją, o garantijos suma, kurią nustato Bisau Gvinėja, turi padengti su laivo sulaikymu, numatoma bauda ir galimomis kompensacinėmis sumomis susijusias išlaidas. Banko garantijos negalima atsiimti iki teismo proceso pabaigos.

Paskelbus nuosprendį, banko garantijos užšaldymas panaikinamas ir laivo savininkui garantijos suma grąžinama nedelsiant:

(a)visa, jei netaikoma jokia nuobauda,

(a)jos likutis, jei taikoma nuobauda yra bauda, kurios suma mažesnė už banko garantiją.

Apie teismo proceso baigtį Bisau Gvinėja praneša Sąjungai per aštuonias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

6.Laivo paleidimas

Laivui ir jo įgulai leidžiama palikti uostą, kai sumokama per kompromiso procedūrą nustatyta bauda arba kai pateikiama banko garantija.

VIII SKYRIUS
JŪRŲ ŽVEJŲ ĮDARBINIMAS SĄJUNGOS LAIVUOSE

1.Priimamų jūrų žvejų skaičius

Sąjungos laivo, kuriam išduotas leidimas pagal Protokolą, valdytojas priima į laivą jūrų žvejus iš Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos (AKRVO) valstybių, kad jie dirbtų laive kaip įgulos nariai, kol laivas vykdo žvejybos veiklą pagal Protokolą.

Žvejybos leidimo galiojimo laikotarpiu kiekvienas Sąjungos demersinės žvejybos traleris įdarbina Bisau Gvinėjos jūrų žvejus, tačiau ne daugiau kaip:

(a)šešis jūrų žvejus, jei laivo talpa mažesnė kaip 250 GRT;

(b)septynis jūrų žvejus, jei laivo talpa 250–400 GRT;

(c)aštuonis jūrų žvejus, jei laivo talpa didesnė kaip 400 GRT.

Jūrų žvejai, kurie turi būti priimti į laivą pagal 1.1 punktą, turi atitikti vėliavos valstybės teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Tarybos direktyva (ES) 2017/159, reikalavimus, įskaitant reikalavimus dėl paso, jūrininko knygelės, sveikatos pažymėjimo ir pagrindinio mokymo kurso baigimo. Vėliavos valstybė pakankamai iš anksto pateikia Bisau Gvinėjos valdžios institucijoms pagal tuos teisės aktus keliamų reikalavimų sąrašą. AKRVO valstybių jūrų žvejai, kurie turi būti priimti į laivą pagal 1.1 punktą, turi gebėti suprasti žvejybos laive vartojamą darbo kalbą.

Kompetentingos Bisau Gvinėjos institucijos parengia, reguliariai atnaujina ir laivų savininkams pateikia kompetentingų jūrų žvejų sąrašą.

Kapitonas sudaro, datuoja ir pasirašo įgulos sąrašą, naudodamas IMO konvencijos dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo 5 formą, ir prieš laivui išplaukiant iš uosto teritorijos perduoda to sąrašo kopiją Bisau Gvinėjos valdžios institucijoms.

Laivo savininkas arba jo vardu veikdamas kapitonas atsisako priimti jūrų žveją į savo laivą, jei jis neatitinka 1.3 punkte nurodytų reikalavimų.

Sąjungos laivų savininkai stengiasi į laivus priimti papildomų Bisau Gvinėjos jūrų žvejų.

2.Darbo sąlygos

Sąlygos, kurių laikomasi priimant į laivą AKRVO valstybių jūrų žvejus, turi atitikti vėliavos valstybės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Tarybos direktyva (ES) 2017/159, įskaitant nuostatas, susijusias su darbo ir poilsio valandomis, repatriacijos teisėmis ir darbuotojų sauga bei sveikata.

3.Jūrų žvejo darbo sutartis

Dėl kiekvieno jūrų žvejo, įdarbinamo Sąjungos laive pagal 1 punktą, suderama rašytinė darbo sutartis, kurią pasirašo žvejys ir darbdavys, o patvirtina – Bisau Gvinėjos kompetentinga institucija.

Sutartis atitinka vėliavos valstybės teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Tarybos direktyva (ES) 2017/159 (direktyvos I priedas), reikalavimus.

4.Jūrų žvejų užmokestis

Užmokestį ir papildomas su darbo jėga susijusias išlaidas tiesiogiai arba, jei jūrų žvejo darbdavys yra privati darbo rinkos tarnyba, netiesiogiai dengia laivo savininkas.

AKRVO valstybių jūrų žvejams turi būti mokamas garantuotas mėnesinis arba reguliarus atlyginimas, pageidautina banko pavedimu. Atlyginimas nustatomas bendru laivų savininkų arba jų agentų ir jūrų žvejų bei (arba) jų profesinių sąjungų ar atstovų sutarimu. Jei kolektyvinės sutartys nesudaromos ir vėliavos valstybių minimalus bazinis darbo užmokestis netaikomas, AKRVO valstybių jūrų žvejams taikomos bazinės darbo užmokesčio sąlygos negali būti prastesnės už TDO standartus.

Jūrų žvejai neturi dengti galimų išlaidų, susijusių su jiems skirtais mokėjimais. Jūrų žvejams turi būti suteikiama galimybė nemokamai šeimai pervesti visas jiems išmokėtas sumas arba jų dalį, įskaitant avansus.

Kaskart sumokėjus darbo užmokestį jūrų žvejui turi būti pateiktas atlyginimo lapelis ir paprašius – atlyginimo mokėjimo įrodymas.

5.Socialinė apsauga

Bisau Gvinėja užtikrina, kad jūrų žvejai, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra jos teritorijoje, ir jų išlaikomi asmenys, laikantis nacionalinės teisės, turėtų teisę į socialinę apsaugą, kuri jiems būtų užtikrinama ne mažiau palankiomis sąlygomis nei kitiems darbuotojams, visų pirma darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra jos teritorijoje.

6.Privačios jūrininkų samdos ir įdarbinimo tarnybos

Privati darbo rinkos tarnyba gali būti:

privati jūrininkų samdos ir įdarbinimo tarnyba, bet koks viešajame ar privačiajame sektoriuje veikiantis asmuo, bendrovė, institucija, agentūra ar kita organizacija, įskaitant laivų savininkų pasirinktus agentus, kurie samdo jūrų žvejus laivų savininkų vardu arba įdarbina juos laivų savininkų laivuose.

Bisau Gvinėjos valdžios institucijos užtikrina, kad agentai, teikiantys privačias samdos ir įdarbinimo paslaugas jūrų žvejams ir laivų savininkams:

(a)nesinaudotų priemonėmis, mechanizmais ar sąrašais, kuriais siekiama sutrukdyti jūrų žvejams būti įdarbintiems arba atgrasyti juos nuo įsidarbinimo;

(b)jūrų žvejų neverstų tiesiogiai ar netiesiogiai atsilyginti jiems iki galo ar iš dalies, pinigais ar natūra, už suteiktas darbo rinkos paslaugas arba padengti susijusias išlaidas;

(c)jūrų žvejams neteiktų paskolų arba išteklių ar paslaugų, už kurias jie paskui turėtų atsilyginti arba sumokėti;

(d)iš jūrų žvejo užmokesčio neišskaitytų paskolų arba mokesčio už išteklius ar paslaugas, suteiktas iki jo įdarbinimo, ir

(e)užtikrintų, kad:

(1)jūrų žvejo darbo sutartis atitiktų šį skyrių, įstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat kolektyvinius susitarimus, reglamentuojančius jūrų žvejo darbo sutartį;

(2)jūrų žvejo darbo sutartis būtų surašoma žvejui suprantama kalba ir atitinkamo Sąjungos žvejybos laivo oficialiąja arba darbo kalba;

(3)prieš pasirašydami darbo sutartį įdarbinami jūrų žvejai būtų informuojami apie jų teises ir pareigas;

(4)būtų imtasi būtinų priemonių, kad įdarbinami jūrų žvejai, prieš pasirašydami darbo sutartį, galėtų išnagrinėti jos sąlygas ir dėl jų konsultuotis;

(5)įdarbinami jūrų žvejai gautų pasirašytą darbo sutarties kopiją;

(6)jūrų žvejai vykdytų pagal šį skyrių jiems tenkančias pareigas ir

(7)laivo savininkas po kiekvieno sumokėto darbo užmokesčio laiku gautų kiekvieno atlyginimo lapelio kopiją ir mokėjimo įrodymą, jei užmokestį moka agentas.

Bisau Gvinėjos valdžios institucijos užtikrina, kad nacionaliniai agentai, samdantys komandiruotus jūrų žvejus Sąjungos žvejybos laivuose, užtikrintų, kad su jais pasirašytose jūrų žvejo darbo sutartyse būtų nurodyta, jog atitinkamas jūrų žvejas yra pasamdytas agento tam, kad dirbtų laivo savininkui, kuris jūrų žvejui paves atlikti užduotis ir prižiūrės tų užduočių vykdymą.

Nukrypstant nuo 6.2 punkto b papunkčio, jūrininko knygelės, sveikatos pažymėjimo ir paso gavimo išlaidas padengia jūrų žvejas. Vizos ir darbo leidimo gavimo, jei jų reikia, išlaidas padengia darbdavys.

7.Šio skyriaus nuostatų laikymasis

Abiejų Šalių kompetentingos institucijos užtikrina, kad jūrų žvejams taikytinų teisės aktų tekstai būtų prieinami lengvai, nemokamai, skaidriai ir būtų išsamūs.

Bisau Gvinėjos valdžios institucijos užtikrina tinkamą šio skyriaus įgyvendinimą, laikydamosi savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę ir šiame skyriuje nustatytų pareigų.

Vėliavos valstybės institucijos užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose būtų tinkamai laikomasi 1, 2 ir 3 skirsnių. Šios institucijos vykdo savo pareigas pagal TDO gaires dėl vėliavos valstybės atliekamo gyvenimo ir darbo sąlygų žvejybos laivuose inspektavimo.

Jungtinis komitetas stebi, kaip laikomasi šiame skyriuje nustatytų pareigų.

IX SKYRIUS
STEBĖTOJAI

1.Žvejybos veiklos stebėjimas

Žvejybos leidimus turintiems laivams taikoma pagal Susitarimą vykdomos jų žvejybos veiklos stebėjimo sistema.

Stebėtojas – bet kuris asmuo, įgaliotas nacionalinės institucijos, atsakingos už žvejybos operacijoms taikomų taisyklių įgyvendinimo stebėjimą arba tokių operacijų stebėjimą mokslo tikslais.

Tunų žvejybos laivų ir dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojančių laivų atveju Šalys kuo skubiau konsultuojasi tarpusavyje ir su kitomis suinteresuotosiomis šalimis dėl regiono stebėtojų sistemos nustatymo ir kompetentingos žvejybos organizacijos parinkimo.

Kiti laivai įlaipina Bisau Gvinėjos paskirtą stebėtoją. Jei stebėtojas sutartu laiku neatvyksta į sutartą vietą, toks stebėtojas turėtų būti pakeistas, kad laivas galėtų pradėti savo veiklą nedelsdamas.

2.Paskirti laivai ir stebėtojai

Išduodama žvejybos leidimą, Bisau Gvinėja praneša Sąjungai ir laivo savininkams ar jų agentams, į kuriuos laivus paskirti stebėtojai, ir nurodo stebėtojų pavardes, taip pat laiką, kurį stebėtojas bus kiekviename laive. Bisau Gvinėja Sąjungai, laivo savininkams ar jų agentams nedelsdama praneša apie bet kokius pasikeitimus, susijusius su paskirtais laivais ir stebėtojais.

Stebėtojai laive praleidžia ne daugiau laiko, nei būtina jų pareigoms atlikti.

3.Nustatyto dydžio finansinis įnašas

Mokėdamas mokestį, laivo savininkas Bisau Gvinėjai už kiekvieną tralerį perveda 10 000 EUR už metus sumą, kuri proporcingai koreguojama pro rata temporis, atsižvelgiant į paskirtųjų laivų žvejybos leidimų galiojimą.

4.Stebėtojo atlyginimas

Stebėtojų atlyginimą ir socialines įmokas moka Bisau Gvinėja.

5.Įlaipinimo sąlygos

Stebėtojui laive taikomas aukšto rango įgulos nario statusas. Tačiau stebėtojo priėmimas į laivą priklauso nuo techninės laivo struktūros.

Apgyvendinimo ir maitinimo laive išlaidas padengia laivo savininkas.

Kapitonas imasi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad būtų užtikrintas stebėtojo fizinis saugumas ir bendra gerovė.

Stebėtojams sudaromos sąlygos naudotis visa jų pareigoms vykdyti reikalinga įranga. Stebėtojas gali naudotis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, susijusiais su laivo žvejybos veikla, visų pirma, žvejybos žurnalu ir navigacijos knyga, ir patekti į laivo dalis, būtinas jo pareigoms vykdyti.

6.Stebėtojo pareigos

Būdami laive stebėtojai:

(a)imasi visų būtinų priemonių, kad nenutrūktų žvejybos operacijos ir kad nebūtų trukdoma jas vykdyti,

(b)tausoja laive esančias priemones ir įrangą,

(c)laikosi konfidencialumo bet kokių laive esančių dokumentų atžvilgiu.

7.Stebėtojų įlaipinimas ir išlaipinimas

Laivo savininkas ar jo atstovas ne vėliau kaip likus 10 dienų iki įlaipinimo praneša Bisau Gvinėjai stebėtojo įlaipinimo datą, laiką ir uostą. Jei stebėtojai į laivą įlaipinami užsienio šalyje, jų kelionės į įlaipinimo uostą išlaidas padengia laivo savininkas.

Jei stebėtojas išlaipinamas ne Bisau Gvinėjos uoste, laivo savininkas savo sąskaita užtikrina kuo greitesnį stebėtojo grįžimą į Bisau Gvinėją.

8.Stebėtojo užduotys

Stebėtojas atlieka šias užduotis:

(a)stebi laivo žvejybos veiklą;

(b)tikrina laivo geografines koordinates per žvejybos operacijas;

(c)atlieka operacijas pagal mokslo programas, įskaitant biologinių ėminių ėmimą;

(d)registruoja naudojamus žvejybos įrankius;

(e)tikrina žvejybos žurnale įregistruotus duomenis apie laimikį, sužvejotą Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje;

(f)tikrina priegaudos procentinę dalį remdamasis kiekvienos žvejybos kategorijos techninių duomenų lapais ir įvertina į jūrą išmetamą sužvejotų žuvų kiekį;

(g)kartą per dieną, atlikdamas savo pareigas, perduoda savo pastabas, įskaitant dėl laive esančio laimikio ir priegaudos kiekio.

9.Stebėtojo ataskaita

Prieš palikdamas laivą stebėtojas laivo kapitonui pateikia savo stebėjimo ataskaitą. Laivo kapitonas turi teisę įrašyti savo pastabas. Ataskaitą pasirašo stebėtojas ir kapitonas. Stebėtojas Bisau Gvinėjos valdžios institucijoms, atsakingoms už kontrolę ir priežiūrą, nedelsdamas po iškrovimo pateikia ataskaitos originalą ir galutinę misijos ataskaitą, tinkamai pasirašytą ir antspauduotą laivo kapitono, kuris iš stebėtojo gauna kopiją. Bisau Gvinėjos valdžios institucijos siunčia Sąjungai visų dokumentų kopijas.

PRIEDĖLIAI

1 priedėlis Žvejybos leidimo prašymo forma

2 priedėlis Techninių duomenų lapai pagal žvejybos kategoriją

3 priedėlis Asmens duomenų tvarkymas

1 priedėlis

Žvejybos leidimo prašymo forma

BISAU GVINĖJOS IR EUROPOS SĄJUNGOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS PARTNERYSTĖS SUSITARIMAS

I. PRAŠYMO TEIKĖJAS

1. Prašymo teikėjo pavadinimas (vardas ir pavardė):        

2. Gamintojų organizacijos (GO) pavadinimas arba laivo savininko vardas ir pavardė:    

3. GO arba laivo savininko adresas:    

4. Tel.:    Faksas:    E. paštas:    

5. Kapitono vardas ir pavardė:    Pilietybė:    E. paštas:    

6. Vietinio agento pavadinimas (vardas ir pavardė) ir adresas:    

II. LAIVO IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS

7. Laivo pavadinimas:    

8. Vėliavos valstybė:    Registracijos uostas:    

9. Išoriniai žymenys:    MMSI numeris:    IMO numeris:    

10. Dabartinės registracijos data (MMMM-MM-DD): ……I…...I    

11. Ankstesnė laivo vėliavos valstybė (jeigu yra):    

12. Pastatymo vieta:    Data (DD/MM/MMMM): ……I…..I…..

13. Radijo šaukinys:    HF:    VHF:    

14. Palydovinio ryšio numeris:    Tarptautinis radijo šaukinys (IRCS):    

III. TECHNINIAI LAIVO DUOMENYS

15. Bendrasis laivo ilgis (metrais):    Bendrasis laivo plotis (metrais):    

16. Bendroji registrinė talpa (išreikšta GRT):

17. Tonažas (išreikštas Londono GT)    

18. Variklio tipas:    Variklio galia (KW):    

19. Laivo įgulos narių skaičius:    

20. Laimikio laikymo laive būdas: [ ] ledas [ ] atšaldymas [ ] mišrus [ ] užšaldymas

21. Paros (24 val.) perdirbimo pajėgumas tonomis:    

Žuvų triumų skaičius:    Bendras žuvų triumų tūris (m3):    

22. LSS. Automatinio geografinių koordinačių nustatymo įrangos duomenys:    

Gamintojas:    Modelis:    Serijos numeris:    

Programinės įrangos versija: …................................ Palydovinio ryšio operatorius (MCSP): …..................................

IV. ŽVEJYBOS VEIKLA

1. Žuvų, galvakojų moliuskų ir krevečių traleriai šaldikliai

   Tralo tipas: žuvų:...◻ galvakojų moliuskų:..◻ krevečių:...◻

   Tralo ilgis:    Viršutinės tralo pavaros ilgis:    

   Tralo maišo tinklinio audeklo akių dydis:    

   Tralo sparnų tinklinio audeklo akių dydis:    

   Tralo traukimo greitis:    

2. Stambiųjų pelaginių žuvų (tunų) žvejyba

   Kartinėmis ūdomis:    ◻ Kartinių ūdų skaičius:……

   Traukiamaisiais tinklais:    ◻ Tinklo ilgis:    Tinklo gylis:    

   Ūdomis: ◻

   Talpyklų skaičius:    Pajėgumas tonomis:    

3. Smulkiųjų pelaginių žuvų žvejyba

   Pelaginiais tralais:    ◻

   Tralo ilgis:    Viršutinės tralo pavaros ilgis:    

   Tralo maišo tinklinio audeklo akių dydis:        

   Tralo sparnų tinklinio audeklo akių dydis:    

   Tralo traukimo greitis:    

   Gaubiamaisiais tinklais:    ◻

   Tinklo ilgis:    Tinklo gylis:    

4. Laimikio iškrovimo vieta:    

5. Licencijos prašoma laikotarpiui

nuo (MMMM-MM-DD)    iki (MMMM-MM-DD)    

Aš, toliau pasirašęs, tvirtinu, kad šiame prašyme nurodyta informacija yra teisinga, tiksli ir pateikta sąžiningai.

Kur …,    kada …/…/…

Prašymo teikėjo parašas:    

2 priedėlis

Techninių duomenų lapai pagal kategoriją

1 TECHNINIŲ DUOMENŲ LAPAS

1 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. ŽUVŲ IR GALVAKOJŲ MOLIUSKŲ TRALERIAI ŠALDIKLIAI

2 TECHNINIŲ DUOMENŲ LAPAS

2 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. KREVEČIŲ TRALERIAI

3 TECHNINIŲ DUOMENŲ LAPAS

3 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. TUNUS KARTINĖMIS ŪDOMIS ŽVEJOJANTYS LAIVAI

4 TECHNINIŲ DUOMENŲ LAPAS

3 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. TUNŲ SEINERIAI ŠALDIKLIAI IR DREIFUOJANČIOSIOMIS ŪDOMIS ŽVEJOJANTYS LAIVAI ŠALDIKLIAI

5 TECHNINIŲ DUOMENŲ LAPAS

5 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. SMULKIIŲJŲ PELAGINIŲ ŽUVŲ ŽVEJYBOS LAIVAI

Reiso apibrėžimas:

Šiame priedėlyje Sąjungos laivo reiso trukmė apibrėžiama taip:

–laikotarpis nuo įplaukimo į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną iki išplaukimo iš jos arba

–laikotarpis nuo įplaukimo į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną iki perkrovimo arba

–laikotarpis nuo įplaukimo į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną iki iškrovimo Bisau Gvinėjoje.

3 priedėlis

Asmens duomenų tvarkymas

1.Terminų apibrėžtys ir taikymo sritis

1.1.    Terminų apibrėžtys

Šiame priedėlyje vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos žuvininkystės susitarimo 2 straipsnyje arba pateiktos toliau:

–asmens duomenys – bet kokia informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę galima tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, pvz., vardą, pavardę, identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis;

–tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, pavyzdžiui, rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu suteikiant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas;

–perduodančioji institucija – valdžios institucija, siunčianti asmens duomenis;

–priimančioji institucija – valdžios institucija, gaunanti asmens duomenis;

–duomenų saugumo pažeidimas – saugumo pažeidimas, dėl kurio netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami persiųsti, saugomi arba kitaip tvarkomi asmens duomenys arba prie jų be leidimo gaunama prieiga;

–tolesnis perdavimas – gaunančioji Šalies atliekamas asmens duomenų perdavimas subjektui, kuris nėra šio protokolo signataras (toliau – trečioji šalis);

–kontrolės institucija – nepriklausoma valdžios institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymo stebėseną, siekiant apsaugoti fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves tvarkant asmens duomenis.

1.2.    Taikymo sritis

Asmenys, susiję su Protokolu, yra visų pirma fiziniai asmenys, kuriems priklauso Sąjungos laivai, jų atstovai, kapitonas ir įgula, dirbanti Sąjungos laivuose, kurie vykdo veiklą pagal Protokolą.

Kalbant apie Protokolo įgyvendinimą, visų pirma apie paraiškas dėl dotacijų, žvejybos veiklos stebėseną ir kovą su neteisėta žvejyba, galima tarpusavyje perduoti ir paskui tvarkyti šiuos duomenis:

–laivo identifikavimo duomenis ir kontaktinius duomenis;

–laivo ar su laivu susijusios veiklos, laivo geografinių koordinačių ir judėjimo, jo žvejybos veiklos arba su žvejyba susijusios veiklos duomenis, surinktus per kontrolę, inspektavimą arba stebėjimo operacijas;

–laivo savininko (-ų) arba jo atstovo duomenis, pvz., vardą, pavardę, pilietybę, profesinius kontaktinius duomenis ir profesinės banko sąskaitos duomenis;

–vietinio agento duomenis, pvz., vardą, pavardę, pilietybę ir profesinius kontaktinius duomenis;

–su laivo kapitonu ir įgulos nariais susijusius duomenis, tokius kaip vardas, pavardė, pilietybė, pareigos, o kapitono atveju – jo kontaktinę informaciją;

–su laive dirbančiais jūrų žvejais susijusius duomenis, tokius kaip vardas, pavardė, kontaktinė informacija, baigti mokymai, sveikatos pažyma.

1.3.    Atsakingosios institucijos

Už duomenų tvarkymą atsakingos institucijos Sąjungos atveju yra Europos Komisija ir vėliavos valstybės narės institucija, o Bisau Gvinėjos atveju – jos paskirta kompetentinga institucija.

2.Asmens duomenų apsaugos priemonės

2.1.    Tikslo apribojimas ir duomenų kiekio mažinimas

Pagal Protokolą prašomi ir perduodami asmens duomenys turi būti adekvatūs, aktualūs ir skirti tik tam, kas būtina Protokolui įgyvendinti, t. y. žvejybos leidimų tvarkymui ir Sąjungos laivų vykdomos veiklos kontrolei bei stebėsenai. Šalys keičiasi asmens duomenimis pagal Protokolą tik konkrečiais Protokole nustatytais tikslais.

Gauti duomenys nebus tvarkomi kitu tikslu, nei pirmiau nurodyti tikslai, arba jie bus nuasmeninti.

Gavusi prašymą priimančioji institucija nedelsdama informuoja perduodančiąją instituciją apie pateiktų duomenų naudojimą.

2.2.    Tikslumas

Šalys užtikrina, kad pagal Protokolą perduodami asmens duomenys būtų tikslūs, aktualūs ir prireikus reguliariai atnaujinami pagal perduodančiosios institucijos žinias. Jei viena iš Šalių nustato, kad perduoti arba gauti asmens duomenys yra netikslūs, ji nedelsdama apie tai praneša kitai Šaliai ir siekia, kad būtų atlikti reikiami pataisymai ir atnaujinimai.

2.3.    Saugojimo apribojimas

Asmens duomenys nėra saugomi ilgiau, nei būtina tikslui, kurio siekiant jais buvo keičiamasi, pasiekti; jie saugomi ne ilgiau kaip vienus metus po Protokolo galiojimo pabaigos, išskyrus atvejus, kai asmens duomenys būtini, kad būtų galima imtis tolesnių veiksmų, susijusių su pažeidimu, inspektavimu arba teisminėmis ar administracinėmis procedūromis. Tokiu atveju duomenys gali būti saugomi tiek laiko, kiek reikia tolesniems su pažeidimu ar inspektavimu susijusiems veiksmams atlikti, arba iki visiškos teisminės ar administracinės procedūros pabaigos.

Jeigu asmens duomenys saugomi ilgesnį laikotarpį, tie duomenys turi būti nuasmeninami.

2.4.    Saugumas ir konfidencialumas

Asmens duomenys tvarkomi taip, kad būtų užtikrintas tinkamas jų saugumas, atsižvelgiant į konkrečią tvarkymo riziką, įskaitant apsaugą nuo tvarkymo be leidimo ar neteisėto tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo. Už duomenų tvarkymą atsakingos institucijos reaguoja į bet kokį su duomenimis susijusį pažeidimą ir imasi visų būtinų priemonių, kad pašalintų arba sušvelnintų bet kokį galimą neigiamą asmens duomenų saugumo pažeidimo poveikį. Priimančioji institucija nepagrįstai nedelsdama praneša apie tokį pažeidimą atitinkamai perduodančiajai institucijai ir jos laiku tarpusavyje, kiek būtina, bendradarbiauja, kad kiekviena iš jų galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su asmens duomenų saugumo pažeidimu pagal jų nacionalinę teisinę sistemą.

Šalys įsipareigoja įdiegti tinkamas technines ir organizacines priemones, kad užtikrintų, jog duomenų tvarkymas atitiktų Protokolo nuostatas.

2.5.    Ištaisymas arba ištrynimas

Šalys užtikrina, kad perduodančiosios ir gaunančiosios institucijos imtųsi visų pagrįstų veiksmų siekdamos kuo greičiau užtikrinti, jog asmens duomenys būtų atitinkamai ištaisyti ar ištrinti, jei tvarkymas neatitinka Protokolo nuostatų, visų pirma tais atvejais, kai tokie duomenys nėra tinkami, aktualūs, tikslūs ar kai jie yra pertekliniai, palyginti su duomenų tvarkymo tikslu.

Šalys privalo viena kitai pranešti apie bet kokį ištaisymą ar ištrynimą.

2.6.    Skaidrumas

Šalys užtikrina, kad duomenų subjektai atskiru pranešimu ir paskelbiant šį susitarimą jų interneto svetainėse būtų informuojami apie perduodamų ir toliau tvarkomų duomenų kategorijas, asmens duomenų tvarkymo būdą, atitinkamą perdavimo priemonę, duomenų tvarkymo tikslą, trečiąsias šalis arba trečiųjų šalių, kurioms gali būti toliau perduodama informacija, kategorijas, individualias teises ir mechanizmus, kuriais galima pasinaudoti teisėms apginti ir žalos atlyginimui gauti, taip pat kontaktinius duomenis ieškiniui ar skundui pateikti.

2.7.    Tolesnis perdavimas

Gaunančioji institucija pagal Protokolą gautus asmens duomenis perduoda trečiajai šaliai, įsisteigusiai ne vėliavos valstybėje narėje, tik jei tai pateisinama svarbiu viešojo intereso tikslu, kuris taip pat pripažįstamas perduodančiajai institucijai taikomoje teisinėje sistemoje, ir jei įvykdyti kiti priedėlio reikalavimai (visų pirma susiję su tikslo apribojimu ir duomenų kiekio mažinimu) ir

–jei valstybei, kurioje įsikūrusi trečioji šalis, arba tarptautinei organizacijai taikomas pagal Reglamento (ES) 2016/679 45 straipsnį priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl tinkamumo (sprendimas dėl tinkamumo), apimantis tolesnį perdavimą, arba

–konkrečiais atvejais, kai toks perdavimas būtinas, kad perduodančioji institucija galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus regioninėms žvejybos valdymo organizacijoms arba regioninėms žuvininkystės organizacijoms, arba

–išimties tvarka ir kai manoma, kad tai būtina, jei trečioji šalis įsipareigoja tvarkyti duomenis tik konkrečiu (-iais) tikslu (-ais), kuriuo (-iais) jie toliau perduodami, ir juos nedelsiant ištrinti, kai tvarkymas tuo tikslu nebereikalingas.

3.Duomenų subjektų teisės

3.1.    Galimybė susipažinti su asmens duomenimis

Duomenų subjekto prašymu gaunančioji institucija privalo:

–pranešti duomenų subjektui, ar yra tvarkomi su juo susiję asmens duomenys;

–pateikti informaciją apie duomenų tvarkymo paskirtį, asmens duomenų kategorijas, saugojimo laikotarpį (jei įmanoma), teisę prašyti ištaisyti ir (arba) ištrinti duomenis, teisę pateikti skundą ir t. t.;

–pateikti asmens duomenų kopiją;

–pateikti bendrą informaciją apie taikomas apsaugos priemones.

3.2.    Asmens duomenų ištaisymas

Duomenų subjekto prašymu gaunančioji institucija ištaiso jo asmens duomenis, jei jie yra neišsamūs, netikslūs ar pasenę.

3.3.    Asmens duomenų ištrynimas

Duomenų subjekto prašymu gaunančioji institucija privalo:

–ištrinti su juo susijusius asmens duomenis, jei jie buvo tvarkomi nesilaikant Protokole nustatytų apsaugos priemonių;

–ištrinti su juo susijusius asmens duomenis, jei jie nebėra būtini tai paskirčiai, kuriai jie buvo teisėtai tvarkomi;

–nutraukia asmens duomenų tvarkymą, jei duomenų subjektas tam prieštarauja dėl priežasčių, susijusių su jo konkrečia padėtimi, išskyrus atvejus, kai yra įtikinamų teisėtų duomenų tvarkymo priežasčių, kurios yra viršesnės už duomenų subjekto interesus, teises ir laisves.

3.4.    Sąlygos

Gaunančioji institucija per pagrįstą laikotarpį, laiku ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos atsako į duomenų subjekto prašymą dėl prieigos prie jo asmens duomenų, jų ištaisymo ar jų ištrynimo. Gaunančioji institucija gali imtis tinkamų veiksmų, pvz., taikyti pagrįstus mokesčius, kuriais būtų galima padengti administracines išlaidas, arba atsisakyti imtis veiksmų pagal prašymą, jei jis yra akivaizdžiai nepagrįstas arba neproporcingas.

Jei į duomenų subjekto prašymą atsakoma neigiamai, gaunančioji institucija turi jį informuoti apie to priežastis.

3.5.    Apribojimas

Pirmiau nurodytos teisės gali būti apribotos, jei toks apribojimas numatytas įstatyme ir yra būtinas bei proporcingas demokratinėje visuomenėje nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo bei nustatymo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais.

Šios teisės taip pat gali būti apribotos siekiant užtikrinti stebėsenos, inspektavimo ar reguliavimo funkciją, susijusią, net jei tik retsykiais, su viešosios valdžios funkcijų vykdymu.

Tokiomis pačiomis sąlygomis jos taip pat gali būti ribojamos siekiant apsaugoti duomenų subjektą arba kitų asmenų teises ir laisves.

4.Teisių gynimas ir nepriklausoma priežiūra

4.1.    Nepriklausoma priežiūra

Asmens duomenų tvarkymo atitiktį Protokolui prižiūri nepriklausoma išorės arba vidaus įstaiga, kuri vykdo tokią priežiūrą ir turi su tyrimais ir teisių gynimu susijusius įgaliojimus.

4.2.    Priežiūros institucijos

Sąjungos atveju tokią priežiūrą vykdo Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP), jei duomenų tvarkymas priklauso Komisijos kompetencijai, arba ES nacionalinės duomenų apsaugos priežiūros institucijos, jei duomenų tvarkymas priklauso vėliavos valstybės narės kompetencijai, o Bisau Gvinėjos atveju – paskirtoji kompetentinga institucija.

Minėtos institucijos veiksmingai ir laiku nagrinėja duomenų subjektų skundus dėl jų asmens duomenų tvarkymo pagal Protokolą.

4.3.    Teisė į teisių gynimą

Kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal jos teisinę tvarką duomenų subjektas, manantis, kad institucija nesilaikė 14 straipsnyje ir šiame priedėlyje nustatytų apsaugos priemonių arba kad buvo pažeista jo asmens duomenų apsauga, galėtų teisme arba lygiavertėje institucijoje siekti žalos atlyginimo iš tos institucijos, kiek tai leidžiama pagal taikytinas teisines nuostatas.

Visų pirma, bet koks skundas prieš bet kurią instituciją gali būti teikiamas EDAPP (Europos Komisijos atveju) ir paskirtajai kompetentingai institucijai (Bisau Gvinėjos atveju). Be to, kai kurie skundai prieš bet kurią instituciją gali būti teikiami Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (Europos Komisijos atveju) ir Bisau Gvinėjos teismams (Bisau Gvinėjos atveju).

Jei duomenų subjektas, kurio asmens duomenys buvo tvarkomi, pateikia ieškinį arba skundą prieš perduodančiąją instituciją, gaunančiąją instituciją arba abi, institucijos informuoja viena kitą apie tokį ieškinį ar skundą ir deda visas pastangas, kad dėl ieškinio arba skundo būtų kuo greičiau rastas taikus sprendimas.

4.4.    Informacijos atskleidimas

Šalys informuoja viena kitą apie visus gautus skundus dėl asmens duomenų tvarkymo pagal Protokolą ir apie dėl jų priimtus sprendimus.

5.Peržiūra

Šalys informuoja viena kitą apie savo teisės aktų, turinčių įtakos asmens duomenų tvarkymui, pakeitimus. Kiekviena Šalis periodiškai patikrina savo politiką ir procedūras, kurios įgyvendinamos pagal 14 straipsnį ir šį priedėlį, ir pagrįstu vienos Šalies prašymu kita Šalis peržiūri savo asmens duomenų tvarkymo politiką ir procedūras, kad įsitikintų ir patvirtintų, kad 14 straipsnyje ir šiame priedėlyje numatytos apsaugos priemonės yra veiksmingai įgyvendinamos. Patikrinimo rezultatai perduodami prašančiajai Šaliai.

Prireikus Šalys Jungtiniame komitete susitaria dėl būtinų šio priedo pakeitimų.

6.Perdavimo sustabdymas

Perduodančioji Šalis gali sustabdyti arba nutraukti asmens duomenų perdavimą, jei Šalys nesugeba taikiai išspręsti ginčų dėl asmens duomenų tvarkymo pagal šį priedėlį, kol nuspręs, kad gaunančioji Šalis patenkinamai išsprendė klausimą. Jau perduoti duomenys toliau tvarkomi pagal šį priedėlį.

2 PRIEDAS

JUNGTINIO KOMITETO PRIIMAMŲ PROTOKOLO PAKEITIMŲ TVIRTINIMO PROCEDŪRA

Kai Jungtinio komiteto prašoma pagal Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo 10 straipsnį ir Protokolo 16 straipsnį priimti Protokolo pakeitimus, Komisija įgaliojama siūlomus pakeitimus tvirtinti Sąjungos vardu laikantis tokių sąlygų:

1.Komisija užtikrina, kad patvirtinimas Sąjungos vardu:

(a)atitiktų bendros žuvininkystės politikos tikslus;

(a)arba būtų suderinamas su regioninių žvejybos valdymo organizacijų priimtomis atitinkamomis taisyklėmis ir juo būtų atsižvelgta į pakrantės valstybių bendrai vykdomą valdymą;

(b)būtų atliekamas atsižvelgiant į Komisijai pateiktą naujausią statistinę, biologinę ir kitą susijusią informaciją.

2.Prieš Sąjungos vardu patvirtindama siūlomus pakeitimus, Komisija juos pateikia Tarybai likus pakankamai laiko iki atitinkamo Jungtinio komiteto susitikimo.

3.Taryba įvertina, ar siūlomi pakeitimai atitinka šio priedo 1 punkte nustatytus kriterijus.

4.Komisija siūlomus pakeitimus patvirtina Sąjungos vardu, jeigu jiems neprieštarauja tiek valstybių narių, kiek sudaro Tarybos blokuojančią mažumą pagal ES sutarties 16 straipsnio 4 dalį. Jeigu susidaro tokia sprendimą blokuojanti mažuma, Komisija Sąjungos vardu atmeta siūlomus pakeitimus.

5.Jei paskesniuose Jungtinio komiteto susitikimuose, įskaitant susitikimus vietoje, susitarimo pasiekti nepavyksta, klausimas vėl perduodamas Tarybai 2–4 punktuose nustatyta tvarka, kad nustatant ES poziciją būtų atsižvelgta į naujus veiksnius.

6.Komisijos prašoma tinkamu laiku imtis visų priemonių, kurios būtinos tolesniems veiksmams, susijusiems su Jungtinio komiteto sprendimu, atlikti, be kita ko, atitinkamais atvejais paskelbti atitinkamą sprendimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikti visus pasiūlymus, kurie būtini tam sprendimui įgyvendinti.

Pozicija, kurios Sąjunga turi laikytis Jungtiniame komitete, dėl klausimų, kurie nėra susiję su Protokolo pakeitimais, daromais pagal Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo 10 straipsnį ir Protokolo 16 straipsnį, nustatoma laikantis Sutarčių ir įtvirtintos darbo praktikos.

(1)    OL L 342, 2007 12 27, p. 5.

(2)    OL ES  L 2862, 2023 12 28, p. 10–11. 

(3)    2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).