EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 04 08

COM(2024) 153 final

2024/0084(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi pagal Konvenciją dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos (OSPAR konvenciją), dėl sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas OSPAR sprendimas Nr. 98/3 dėl nebenaudojamų jūroje esančių įrenginių šalinimo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.Pasiūlymo dalykas

Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Šiaurės rytų Atlanto jūrų aplinkos apsaugos komisijoje, dėl numatomo sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas OSPAR sprendimas Nr. 98/3 dėl nebenaudojamų jūroje esančių įrenginių šalinimo pagal Konvenciją dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos, priėmimo.

2.Pasiūlymo aplinkybės

2.1.OSPAR konvencija

Konvencijos dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos (toliau – Susitarimas) tikslas – apsaugoti šiaurės rytų Atlanto jūros baseiną nuo neigiamo žmogaus veiklos poveikio siekiant saugoti žmonių sveikatą, išsaugoti jūrų ekosistemas ir, jei įmanoma, atkurti neigiamai paveiktas jūrų teritorijas. Konvenciją pasirašė 16 susitariančiųjų šalių: Airija, Belgija, Danija, ES 1 , Islandija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Šveicarija ir Vokietija. Susitarimas buvo pateiktas pasirašyti 1992 m. rugsėjo 22 d. Oslo ir Paryžiaus komisijų ministrų susitikime ir įsigaliojo 1998 m. kovo 25 d.

2.2.OSPAR komisija

OSPAR komisiją (įsteigtą pagal Konvencijos 10 straipsnį) sudaro visų susitariančiųjų šalių atstovai; ji renkasi reguliariai arba, jei to reikia dėl ypatingų aplinkybių, bet kuriuo metu. Jos pareigos yra, be kita ko, prižiūrėti Konvencijos įgyvendinimą ir vertinti jūros baseino būklę, priimtų priemonių veiksmingumą, prioritetus ir papildomų ar kitokių priemonių poreikį.

Pagal Konvencijos 20 straipsnį kiekviena susitariančioji šalis komisijoje turi vieną balsą. ES gali turėti tiek balsų, kiek jos valstybių narių yra Konvencijos susitariančiosios šalys. ES nesinaudoja savo balsavimo teise, jei ta teise naudojasi jos valstybės narės, ir atvirkščiai.

2.3.Numatomas OSPAR komisijos aktas

2024 m. birželio 24 d. įvyksiančioje 27-ojoje sesijoje / susitikime OSPAR komisija turi priimti sprendimą, kuriuo iš dalies keičiamas OSPAR sprendimas Nr. 98/3 dėl nebenaudojamų jūroje esančių įrenginių šalinimo (toliau – numatomas aktas).

Siūloma iš dalies pakeisti sąvokos „betoninis įrenginys“ apibrėžtį, pateiktą OSPAR sprendime Nr. 98/3 dėl nebenaudojamų jūroje esančių įrenginių šalinimo, siekiant paaiškinti, kad bet koks ertmių turinys konstrukcijoje nėra įrenginio dalis. Tokių įrenginių (vadinamųjų betoninių gravitacinių pamatų (angl. „concrete gravity-based structures“, CGBS) ertmėse laikomi angliavandeniliai, o šiose ertmėse esančių medžiagų liekanos, kurių sudėtis iš esmės nežinoma, yra daugiausia skysto pavidalo ir jose yra daug naftos. Toks ertmių turinys yra pavojingosios atliekos, kurios, jei paliekamos jūroje nutraukus įrenginio eksploatavimą, kelia didelį pavojų aplinkai, ekosistemoms ir galbūt žmonių sveikatai.

OSPAR sprendime Nr. 98/3 iš esmės reikalaujama visiškai pašalinti eksploatuoti netinkamus įrenginius, tačiau leidžiama taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas.

Betoninių gravitacinių pamatų ertmių turinys nėra jūroje esančio įrenginio dalis, todėl pagal Sprendimą Nr. 98/3 jam neturėtų būti taikoma nukrypti leidžianti nuostata; siekdami aiškumo šiuo klausimu, OSPAR teisininkai lingvistai rekomendavo iš dalies pakeisti OSPAR sprendimo Nr. 98/3 1 dalyje pateiktą betoninio įrenginio apibrėžtį taip: „betoninis įrenginys – visiškai arba daugiausia iš betono pagamintas nebenaudojamas jūroje esantis įrenginys; bet koks konstrukcijos ertmių turinys nėra įrenginio dalis ir jam taikomos OSPAR konvencijos III priedo nuostatos.“ Įtraukus kursyvu pažymėtą dalį, kuria aiškiai nurodyta, kad betoninio įrenginio apibrėžtis ertmių turinio neapima, pašalinama bet kokia galimybė, nukrypstant nuo Sprendime Nr. 98/3 nustatyto visiško pašalinimo įpareigojimo, nutraukus eksploatavimą leisti tokį ertmių turinį palikti jūroje.

3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu

Po praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje įvykusio „Brent Spar“ incidento (visuomenei pasipiktinus „Shell“ turėjo pakeisti savo sprendimą išmesti nebenaudojamą naftos gavybos įrenginį į jūrą), 1998 m. OSPAR ministrų susitikime Sintroje (Portugalija) buvo priimtas OSPAR sprendimas Nr. 98/3 dėl nebenaudojamų jūroje esančių įrenginių šalinimo; šiuo sprendimu draudžiamas OSPAR konvencijoje apibrėžtame jūros baseine esančių nebenaudojamų įrenginių išmetimas ir jų visiškas ar dalinis palikimas vietoje.

Tik tam tikrų kategorijų atveju ir atlikus vertinimą pagal Sprendimo Nr. 98/3 2 priedą, atitinkamos OSPAR susitariančiosios šalies kompetentinga institucija gali išduoti išimtinį leidimą palikti įrenginius ar jų dalis vietoje. Nebenaudojamų jūroje esančių įrenginių, kuriems gali būti taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, kategorijos apima, pvz., plieno įrenginius, kurių svoris ore viršija dešimt tūkstančių tonų, arba betoninius gravitacinius pamatus.

2019–2020 m. pradėtas konsultacijų procesas pagal OSPAR sprendimą Nr. 98/3 dėl Jungtinės Karalystės ketinimo išduoti išimtinį leidimą palikti in situ „Brent Alpha Steel Jacket“, „Brent Bravo“, „Brent Charlie“ ir „Brent Delta“ betoninių gravitacinių įrenginių pamatų padą; toks leidimas būtų taikomas betoninių gravitacinių įrenginių pamatų ertmių turiniui.

ES atstovaujanti Komisija kartu su kitomis OSPAR susitariančiosiomis šalimis paprieštaravo Jungtinės Karalystės ketinimui, nes toks turinys yra pavojingosios atliekos, kurios neturėtų likti jūroje; be to, turėtų būti parengta tinkama jūros aplinkos, esančios aplink jūroje paliktas nebenaudojamo įrenginio dalis, stebėsenos programa; taip pat, siekiant, kad nutraukus eksploatavimą jūroje neliktų jokių dalių, kaip numatyta Sprendime Nr. 98/3, reikėtų paspartinti su visišku pašalinimu susijusių technologinių sprendimų kūrimą; suteikiant išimtinius leidimus be tinkamo pagrindimo neskatinama kurti tokių sprendimų.

Konsultacijų procesas, be kita ko, atsispindi naujojoje 2021 m. OSPAR ministrų susitikime Kaskaise (Portugalija) priimtoje OSPAR strategijoje, kurios tikslas – peržiūrėti ir prireikus iš dalies pakeisti nebenaudojamų jūroje esančių įrenginių kategorijas, dėl kurių pagal OSPAR sprendimą Nr. 98/3 dėl nebenaudojamų jūroje esančių įrenginių šalinimo galima svarstyti nukrypti leidžiančias nuostatas, siekiant sumažinti galimų nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo sritį. Peržiūra bus grindžiama, inter alia, eksploatavimo nutraukimo technologijų pažanga ir geriausiomis turimomis mokslo žiniomis. Strategijoje taip pat nustatytas tikslas skatinti eksploatavimo nutraukimo technologijas; OSPAR komisija taip pat rengia suderintą eksploatavimo nutraukimo galimybių vertinimo metodiką.

Atsižvelgiant į tai, siūlomo pakeitimo tikslas – suteikti tvirtą teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų užkirstas kelias palikti in situ užterštą ertmių turinį nutraukus eksploatavimą. Tai atitinka ne tik pirmiau minėtus Komisijos ir kitų OSPAR susitariančiųjų šalių prieštaravimus dėl su ertmių turiniu susijusių nukrypti leidžiančių nuostatų, bet ir atitinkamą ES politiką, pvz., Nulinės taršos veiksmų planą, kuriuo siekiama iki 2050 m. sumažinti vandens taršą iki tokio lygio, kuris nebelaikomas žalingu sveikatai ir natūralioms ekosistemoms, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, pagal kurią reikalaujama užtikrinti gerą ES jūrų vandenų aplinkos būklę, Atliekų pagrindų direktyvą, kuria draudžiamas atliekų išmetimas, ir Operacijų jūroje saugos direktyvą, kurioje taip pat atsižvelgiama į eksploatavimo nutraukimo aplinkosaugos aspektus. Nė viena iš šių politikos krypčių negali būti tinkamai įgyvendinta, jei šiaurės rytų Atlante yra potencialiai didelės ir ilgalaikės tarpvalstybinio masto taršos šaltinių, pvz., užteršto ertmių turinio nebenaudojamuose naftos perdirbimo įrenginiuose.

Kadangi 2024 m. birželio 24–28 d. vyks OSPAR komisijos susitikimas, būtina priimti Sąjungos poziciją, nes numatomas sprendimas, kuris bus priimtas, yra teisiškai privalomas dokumentas. Kadangi šiuo sprendimu bus sudaromos palankesnės sąlygos įgyvendinti ES politiką ir teisės aktus ir užkertamas kelias žalai jūrų aplinkai, siūloma, kad Sąjunga pritartų sprendimo priėmimui balsuodama už jį.

4.Teisinis pagrindas

4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas

4.1.1.Principai

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.

Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų [...] turinį“ 2 .

4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju

OSPAR komisija yra susitarimu, t. y. Konvencija dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos, įsteigtas organas.

Aktas, kurį turi priimti OSPAR komisija, yra teisinę galią turintis aktas. Numatomas aktas turi teisinę galią, nes pagal OSPAR konvencijos 13 straipsnio 2 dalį visi OSPAR komisijos sprendimai susitariančiosioms šalims yra teisiškai privalomi: „[s]prendimas tampa privalomas praėjus 200 dienų laikotarpiui po jo priėmimo toms Susitariančiosioms Šalims, kurios už jį balsavo ir per tą laikotarpį raštu nepranešė vykdomajam sekretoriui, kad jos negali nepripažinti sprendimą, su sąlyga, kad praėjus tam laikotarpiui trys ketvirčiai Susitariančiųjų Šalių balsavo už tą sprendimą ir neatsisakė savo pripažinimo arba raštu pranešė vykdomajam sekretoriui, kad jos gali pripažinti sprendimą. Toks sprendimas tampa privalomas bet kuriai kitai Susitariančiajai Šaliai, kuri raštu pranešė vykdomajam sekretoriui, kad ji gali pripažinti sprendimą, tokio pranešimo dieną arba praėjus 200 dienų laikotarpiui nuo sprendimo priėmimo, pasirenkant vėlesnę datą.“

Numatomu aktu Susitarimo institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama.

Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.

4.2.Materialinis teisinis pagrindas

4.2.1.Principai

Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu numatomu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.

4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su aplinkos apsauga.

Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 192 straipsnio 1 dalis.

4.3.Išvada

Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 192 straipsnio 1 dalis kartu su 218 straipsnio 9 dalimi.

2024/0084 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi pagal Konvenciją dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos (OSPAR konvenciją), dėl sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas OSPAR sprendimas Nr. 98/3 dėl nebenaudojamų jūroje esančių įrenginių šalinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Konvencija dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos 3 (toliau – Konvencija), kurios susitariančioji šalis yra Sąjunga, įsigaliojo 1998 m. kovo 25 d.;

(2)pagal Konvencijos 10 straipsnio 3 dalį, Konvencijos 10 straipsnio 1 dalimi įsteigta komisija (toliau – OSPAR komisija) pagal Konvencijos 13 straipsnį gali priimti sprendimus;

(3)2024 m. birželio 24 d. įvyksiančioje 27-ojoje eilinėje sesijoje / susitikime OSPAR komisija turi priimti sprendimą, kuriuo iš dalies keičiamas OSPAR sprendimas Nr. 98/3 dėl nebenaudojamų jūroje esančių įrenginių šalinimo;

(4)numatomu sprendimu iš dalies keičiama sąvokos „betoninis įrenginys“ apibrėžtis, siekiant paaiškinti, kad bet koks ertmių turinys konstrukcijoje nėra įrenginio dalis;

(5)tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi OSPAR komisijoje, nes jos priimtinas sprendimas bus privalomas Sąjungai;

(6)Sąjungos pozicija turėtų būti balsuoti už sprendimą, kuriuo iš dalies keičiamas OSPAR sprendimas Nr. 98/3, nes juo bus sudaromos palankesnės sąlygos įgyvendinti ES politiką ir teisės aktus ir užkertamas kelias žalai jūrų aplinkai,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi 27-ojoje OSPAR komisijos sesijoje / susitikime, yra balsuoti už sprendimo, kuriuo dėl sąvokos „betoninis įrenginys“ apibrėžties iš dalies keičiamas OSPAR sprendimas Nr. 98/3 dėl nebenaudojamų jūroje esančių įrenginių šalinimo, priėmimą.

2 straipsnis

Atsižvelgdami į OSPAR komisijos 27-ojo susitikimo eigą, Sąjungos atstovai, pasikonsultavę su valstybėmis narėmis vietoje surengtuose koordinaciniuose susitikimuose, gali susitarti dėl 1 straipsnyje nurodytos pozicijos koregavimo be papildomo Tarybos sprendimo.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Komisijai.

Priimta Briuselyje

(1)    1997 m. spalio 7 d. Tarybos sprendimas 98/249/EB dėl Konvencijos dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos sudarymo (OL L 104, 1998 4 3, p. 1).

(2)    2014 m. spalio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija prieš Tarybą, C-399/12, ECLI:EU:C:2014:2258, 61–64 punktai.

(3)    OL L 104, 1998 4 3, p. 2,