EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 10 02

JOIN(2024) 25 final

BENDRAS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR EUROPOS INVESTICIJŲ BANKUI

Tvarių tarptautinių partnerysčių kūrimas vadovaujantis Europos komandos principu

Įvadas

Per pastaruosius penkerius metus Europos Sąjunga (ES) atnaujino savo vystomojo bendradarbiavimo modelį, atsižvelgdama į naujas pasaulines realijas, įskaitant COVID-19 pandemijos poveikį, karą, demokratijos nuosmukį, klimato kaitą ir didėjančią geopolitinę konkurenciją. Šie pokyčiai padidino nelygybę ir trukdė siekti darnaus vystymosi tikslų. Tapo aišku, kad svarbu didinti atsparumą išorės sukrėtimams.

Įvyko kardinalus ES požiūrio į tai, kaip plėtoti savo tarptautines partnerystes už artimiausios ES kaimynystės ribų, pokytis. Šį pokytį lemia pripažinimas, kad turime atsisakyti paramos teikėjo ir gavėjo dinamikos ir užimti ryžtingesnę poziciją vis konkurencingesnėje tarptautinėje aplinkoje. Naujos tarptautinės partnerystės papildo kitas struktūrinio ekonominio bendradarbiavimo formas, pavyzdžiui, prekybą, energetiką, klimatą.

Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nustatyta, kad ES turėtų dėti pastangas, kad „skatintų besivystančių šalių ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos tvarų vystymąsi, pirmiausia siekdama panaikinti skurdą“. Pastaraisiais dešimtmečiais skurdas labiausiai sumažėjo tose šalyse, kurios investavo į infrastruktūrą, vidaus pridėtinės vertės kūrimą, valdymą ir žmogaus socialinę raidą ir taip integravo savo ekonomiką į pasaulio prekybos bei investicijų grandines.

Reaguodama į COVID-19 pandemiją, ES pradėjo taikyti Europos komandos principą 1 – naują metodą, kuriuo koordinuotai sutelkiami ES, valstybių narių, Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) veiksmai, siekiant kuo didesnio poveikio. Jį taikant lengviau sutelkti ne tik finansavimą, bet ir ekspertines žinias, taip pat puoselėti strategiškesnę bendradarbiavimo kultūrą. Šis principas tapo įgyvendinimo metodu plėtojant ES tarptautines partnerystes.

2021 m. gruodžio mėn. Pirmininkė U. von der Leyen paskelbė investicijų strategiją „Global Gateway“ 2 . Strategijoje, kurioje ir toliau daug dėmesio skiriama darnaus vystymosi tikslams, įtvirtintas konceptualus perėjimas prie abiem pusėms naudingų lygiaverčių partnerysčių ir siekiama dvigubo tikslo – išorės ir vidaus atsparumo. Įgyvendindama strategiją „Global Gateway“, ES sutelkia savo priemones ten, kur jos gali padaryti didžiausią poveikį darniam vystymuisi.

ES ir jos valstybės narės tebėra pirmaujančios pasaulyje oficialios paramos vystymuisi (OPV) teikėjos – 2023 m. jos skyrė 42 proc. visos paramos arba 95,9 mlrd. EUR. Tačiau tarptautinis viešas finansavimas yra labai menkas, atsižvelgiant į šiandienos iššūkių mastą, ir vien jo nepakanka. Todėl strategija „Global Gateway“ taip pat siekiama pritraukti privačiųjų investicijų.

Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir didėjantis priklausomybių suginklinimas patvirtino, kad strategijoje „Global Gateway“ nustatytas tinkamas pagrindas – šiandien partnerių poreikiai ir pagrindiniai ES interesai, visų pirma susiję su klimatu ir energetika, svarbiausiosiomis žaliavomis, saugiu skaitmeniniu junglumu ir transporto koridoriais, sutampa.

Nors strategija „Global Gateway“ tapo labai svarbia plėtojant ES tarptautines partnerystes, ji neaprėpia visų jų aspektų. Konfliktų zonose, nestabiliose šalyse ir kitur, kur susiklosčiusi sudėtinga padėtis, ir toliau bendradarbiaujame pasitelkdami specialiai pritaikytas priemones. Pastaraisiais metais ES taip pat pradėjo laikytis visapusiškesnio ir strategiškesnio požiūrio į migracijos valdymą ir priverstinį perkėlimą. Pasauliniu lygmeniu daugiašalis bendradarbiavimas tebėra svarbus Europos įtakos svertas.

Vakarų Balkanuose ir rytinėse bei pietinėse kaimyninėse šalyse strategija „Global Gateway“ įgyvendinama pagal ekonomikos ir investicijų planus. Visgi šiuose regionuose ES įgyvendina visapusišką politiką – naujas strategines ir visapusiškas partnerystes su kaimyninėmis šalimis, Ukrainos priemonę, Vakarų Balkanų reformų ir ekonomikos augimo priemonę. Todėl šiame komunikate apžvelgiama tik pažanga, padaryta plėtojant naujas ES tarptautines partnerystes ne kaimyninėse ir plėtros regionams nepriklausančiose šalyse.

1.Europos komandos principas

COVID-19 pandemija išryškino poreikį kuo veiksmingiau sutelkti išteklius. ES reagavo plėtodama Europos komandos principą, kuris yra platesnio masto pastangų stiprinti Europos vystymosi finansinę struktūrą dalis. Šis metodas sutelkia ES, jos valstybes nares, jų diplomatinius tinklus, įgyvendinančias agentūras ir plėtros finansų įstaigas, eksporto kreditų agentūras, EIB, ERPB ir privatųjį sektorių. Jį taikant ES ir valstybės narės turi veikti bendrai ir užtikrinti geresnį viešųjų ir privačiųjų subjektų bendradarbiavimą. Veikdamas kaip komandos, siekiančios konkrečių bendrų tikslų, narys, kiekvienas subjektas gali pasinaudoti savo santykiniu pranašumu ir prisidėti tuo, ką daro geriausiai. Ištekliai naudojami nuosekliai, o tai savo ruožtu leidžia ES ir jos valstybėms narėms padidinti mūsų veiksmų mastą, poveikį ir matomumą.

ES valstybės narės Europos komandos principą pradėjo taikyti per rekordiškai trumpą laiką. Dabar jis yra neatsiejama mūsų išorės veiksmų priemonių rinkinio dalis, labai svarbi plėtojant ES tarptautines partnerystes, tiek pagal strategiją „Global Gateway“, tiek esant nestabilioms aplinkybėms ar vykdant daugiašalį bendradarbiavimą. Pagal dabartinius įgaliojimus buvo parengtos pirmosios Europos komandos iniciatyvos 3 (daugiau kaip 160) visuose regionuose ir pirmosios bendros politinio lygmens misijos, skirtos strategijai „Global Gateway“ propaguoti.

2.Strategija „Global Gateway“

Jau ir taip didelis finansavimo darnaus vystymosi tikslams pasiekti deficitas labai išaugo dėl COVID-19 pandemijos ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, dabar jis siekia apie 4 trln. EUR per metus. Strategija „Global Gateway“ ES prisideda prie šio deficito mažinimo investuodama į pažangias, švarias ir saugias energetikos, skaitmenines ir transporto sektorių jungtis ir stiprindama sveikatos, švietimo ir mokslinių tyrimų sistemas visame pasaulyje. Taikydama Europos komandos principą, ji remia pasaulio ekonomikos atsigavimą, prisideda prie dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos už Europos sienų ir didina mūsų partnerių atsparumą bei pačios Europos strateginį savarankiškumą, kartu atsižvelgdama į kitas ES politikos sritis.

Strategija „Global Gateway“ yra kiekybinis pasiūlymas – ja siekiama iki 2027 m. sutelkti iki 300 mlrd. EUR viešųjų ir privačiųjų investicijų (be kita ko, kaimynystės ir plėtros regionuose) derinant dotacijas, lengvatines paskolas ir garantijas investicijų rizikai sumažinti.

2021–2023 m. ES, valstybės narės, EIB ir ERPB sutelkė 179 mlrd. EUR strategijai „Global Gateway“ įgyvendinti. Iš šios sumos ES skyrė 50 mlrd. EUR paramą, o ES valstybės narės, EIB ir ERPB sutelkė 129 mlrd. EUR.

Strategija „Global Gateway“ taip pat yra kokybinis pasiūlymas, kuriuo skatinami aukšti socialiniai, aplinkos ir finansiniai standartai ir puoselėjama demokratija, teisinės valstybės principai bei žmogaus teisės.

Pagal ją siūlomos visapusiškos prie partnerių poreikių pritaikytos partnerystės, apimančios ne tik materialiąją infrastruktūrą, bet ir investicijas į švietimą, įgūdžius ir galimybes gauti tvarų finansavimą, reguliavimo paramą, naudotis technologijų perdavimu ir dalytis žiniomis. Strategijos „Global Gateway“ projektais skatinama palanki reglamentavimo ir verslo aplinka šalyse partnerėse, sudarant vienodas sąlygas verslui. Dėl šio unikalaus 360 laipsnių požiūrio strategija „Global Gateway“ yra išskirtinė; labai svarbu užtikrinti, kad investicijos būtų ilgalaikės ir darytų poveikį.

Strategija „Global Gateway“ įgyvendinama įvairiose šalyse visame pasaulyje. Investicinių priemonių rinkiniai pradėti įgyvendinti Afrikoje, Pietryčių Azijoje, Lotynų Amerikoje, Karibų regione ir Vidurinėje Azijoje. Vykdomi 225 pavyzdiniai projektai 4 . 2023 m. spalio mėn. Pirmininkė U. von der Leyen surengė pirmąjį strategijos „Global Gateway“ forumą; per dvi dienas su įvairiais partneriais pasirašyta 3 mlrd. EUR vertės įsipareigojimų.

Kitas strategijos „Global Gateway“ išskirtinis požymis – jos įtraukumas. Strategijos „Global Gateway“ valdymo struktūra pradėjo veikti surengus pirmuosius strategijos „Global Gateway“ valdybos, Verslo patariamosios grupės ir Pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų patariamosios platformos posėdžius.

Privatusis sektorius, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, yra vienas iš pagrindinių subjektų įgyvendinant strategiją „Global Gateway“, nes pasaulinius investicijų poreikius galima patenkinti tik plačiu mastu sutelkus privatųjį finansavimą. ES parengė tam skirtas novatoriškas priemones, pirmiausia 40 mlrd. EUR vertės „Europos darnaus vystymosi fondo +“ 5 garantijų programą, kuria sumažinama investicijų rizika plėtros finansų įstaigoms, bankams ir instituciniams investuotojams. Be to, ES surengė apie 30 strategijos „Global Gateway“ verslo forumų 6 šalyse partnerėse. Nors sukurti konceptualūs ir praktiniai pagrindai, dar reikia daug nuveikti, kad būtų išnaudotas visas privačiojo sektoriaus potencialas. Tai apima geresnį šių novatoriškų priemonių finansinių pajėgumų panaudojimą.

Strategija „Global Gateway“ įgyvendinama penkiose prioritetinėse srityse.

a.Klimatas ir energetika 

Reaguojant į trejopą planetą ištikusią krizę, kurią lemia klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir tarša, reikalingas tvirtas ES atsakas, apjungiantis Europos žaliojo kurso vidaus ir tarptautinius aspektus. Įgyvendinant strategiją „Global Gateway“ žalioji pertvarka įtvirtinta kaip svarbiausias mūsų tarptautinių partnerysčių elementas. 2021–2027 m. laikotarpiu bus siekiama užtikrinti, kad 35 proc. ES išorės biudžeto būtų skiriama klimato politikos veiksmams, o 10 proc. – biologinės įvairovės apsaugai.

Pagal strategiją „Global Gateway“ telkiamos investicijos į atsparumą klimato kaitai, prieigą prie švarios energijos ir infrastruktūrą, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos jėgaines ir perdavimo linijas, taip pat žaliojo vandenilio įrenginius. Ja padedama šalims partnerėms atsisakyti iškastinio kuro plėtojant Teisingos energetikos pertvarkos partnerystes 7 ir taip prisidedama įgyvendinant COP28 pasaulinį įsipareigojimą iki 2030 m. tris kartus padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos pajėgumus ir dukart – energijos vartojimo efektyvumą 8 . Šia strategija remiamas darbas prisitaikymo prie klimato kaitos srityje. Ji labai svarbi įgyvendinant 14 ES strateginių partnerysčių žaliavų vertės grandinių srityje 9 ir pagal ją sukuriamos naujos rinkos ES švarių technologijų įmonėms. Strategija remiamos įtraukios ir tvarios maisto sistemos, kuriomis siekiama stiprinti ir atkurti pasaulinį apsirūpinimo maistu saugumą ir skatinama klimato kaitos poveikiui atspari žuvininkystė bei akvakultūra. Ją įgyvendinant aplinkos problemos virsta galimybėmis kurti darbo vietas ir gerovę (kaip antai, partnerystės miškų srityje, kuriomis saugoma, atkuriama ir užtikrinama tvari miškotvarka, kartu stiprinant su mišku susijusias vertės grandines 10 ).

b.Skaitmeninis sektorius 

Šiandien skaitmeninė pertvarka yra vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių. Tačiau daugelis šalių partnerių vis dar neturi prieigos prie saugių ir patikimų skaitmeninių priemonių ir skaitmeninio pasirinkimo galimybių. Nors 2022 m. didelių pajamų šalyse internetu naudojosi daugiau kaip 90 proc. gyventojų, mažų pajamų šalyse tai darė tik 25 proc. gyventojų 11 . Per pastaruosius penkerius metus ES pirmoji pradėjo į žmogų orientuotą skaitmeninę pertvarką, siekdama skaitmenines technologijas naudoti įtraukiam, žaliajam ir tvariam augimui.

Be to, ES remia saugios ir atsparios junglumo bei skaitmeninės infrastruktūros, kuria sukuriama piliečiams, įmonėms, pilietinei visuomenei ir vyriausybėms naudinga pasitikėjimo aplinka, diegimą. ES nefinansuoja didelės rizikos pardavėjų; vietoj to ji remia patikimus pardavėjus, kad visame pasaulyje užtikrintų saugų ir patikimą skaitmeninį junglumą. Maždaug 10 proc. Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“ lėšų bus skirta skaitmeniniams veiksmams.  

Pagal strategiją „Global Gateway“ ES remia skaitmeninę infrastruktūrą, skaitmeninius įgūdžius ir verslumą, įmonių ir viešųjų paslaugų skaitmeninę pertvarką, taip pat bendradarbiavimą reguliavimo srityje. ES paskelbė penkis išsamius skaitmeninės ekonomikos dokumentų rinkinius 12 . Saugios ir patikimos skaitmeninės infrastruktūros prioritetai apima saugius povandeninius kabelius, magistralinę infrastruktūrą, palydovinius vaizdus ir duomenis, paskutinės atkarpos junglumą, duomenų valdymą ir kibernetinį saugumą.

c.Transportas 

Nors transporto jungtys yra svarbus tvaraus ekonomikos augimo ir esminis prekybos skatinimo veiksnys, daugelis šalių vis dar susiduria su dideliais infrastruktūros trūkumais. Pagal strategiją „Global Gateway“ ES siekia plėtoti visų rūšių – kelių, geležinkelių, jūrų, oro ir miesto – transportą, kartu remdama pastangas sumažinti jo priklausomybę nuo iškastinio kuro ir suderinti su Europos bei tarptautiniais principais, standartais ir normomis. Ir šiuo atveju siūloma veikti dviem kryptimis: investuoti į fizinę infrastruktūrą, siekiant stiprinti transporto tinklus, ir stiprinti palankią reglamentavimo aplinką, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti projektų tikslai (pavyzdžiui, Lobito ekonominis koridorius 13 , Transkaspijos transporto koridorius 14 ).

d.Sveikata

Reaguodama į COVID-19 pandemiją, ES atliko pagrindinį vaidmenį sparčiai kuriant COVID-19 vakcinas, terapinius vaistus ir diagnostikos priemones, plečiant jų gamybą ir juos teisingai platinant. Maždaug du trečdaliai ES pagamintų vakcinų dozių (3,1 mlrd. dozių) buvo eksportuotos į kitas pasaulio šalis. ES buvo viena iš Prieigos prie kovos su COVID-19 priemonių spartinimo iniciatyvos kūrėjų bei aktyvių rėmėjų ir didžiausia COVAX – daugiašalės iniciatyvos, kuria siekiama užtikrinti visuotinę lygiateisę prieigą prie COVID-19 vakcinų, – paramos teikėja. Po neseniai įvykusio beždžionių raupų protrūkio ES skubiai sutelkė Europos komandą, kad koordinuotų vakcinų dovanojimą ir tiekimą nukentėjusioms Afrikos šalims 15 .

ES priėmė Visuotinę sveikatos strategiją 16 , kuria siekiama užtikrinti geresnę ilgalaikę žmonių sveikatą visame pasaulyje ir didinti investicijas į sveikatą. Strategijoje pabrėžiama, kad svarbu stiprinti sveikatos sistemas, skatinti visuotinę sveikatos apsaugą ir taikyti bendros sveikatos koncepciją. Pagal strategiją „Global Gateway“ ES daugiausia dėmesio skyrė sveikatos sistemoms, vaistų tiekimo grandinių saugumui ir vietos gamybos plėtojimui – investavo į infrastruktūrą ir palankią reglamentavimo aplinką (pavyzdžiui, Europos komandos iniciatyva dėl vakcinų, vaistų ir sveikatos technologijų gamybos ir prieigos prie jų Afrikoje 17 ).

e.Švietimas ir moksliniai tyrimai 

ES, kuri ryžtingiausiai remia švietimą kaip esminį augimo ir darnaus vystymosi veiksnį, investicijas šioje srityje padidino nuo 7 iki 13 proc. tarptautinėms partnerystėms 2021–2023 m. skirto ES biudžeto. Dėl to ES tapo Jungtinių Tautų (JT) pasaulinio švietimo lydere. 2024 m. balandžio mėn. Briuselyje sušauktame strategijos „Global Gateway“ aukšto lygio susitikime švietimo klausimais 18 ES pasirašė regionines ir dvišales programas, kurių vertė – 245 mln. EUR.

Pagrindinėse strategijos „Global Gateway“ pavyzdinėse iniciatyvose daugiausia dėmesio skiriama: 1) lygybei ir mergaičių pagrindiniam ugdymui (nuo 2021 m. 92 proc. įsipareigojimų skirta lyčių lygybei), 2) mokytojų rengimui, 3) profesiniam rengimui ir mokymui. Pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ 20 proc. 2021–2027 m. ES išorės biudžeto turėtų būti skirta žmogaus socialinei raidai ir socialinei įtraukčiai, įskaitant švietimą ir sveikatą. ES taip pat naudojasi programa „Erasmus+“, kad pagerintų švietimo kokybę ir įgūdžių ugdymą.

3.Nestabilios šalys

Nestabilumo lygis aukščiausias per pastaruosius dešimt metų – šiuo metu 24 proc. pasaulio gyventojų gyvena nestabiliomis aplinkybėmis 19 . ES, atsižvelgdama į humanitarinės pagalbos, vystymosi ir taikos priežastinį ryšį, imasi veiksmų konfliktų zonose, nestabiliose šalyse ir kitose sudėtingose aplinkose, pirmiausia siekdama pašalinti pagrindines nestabilumo priežastis ir kartu suteikti galimybę naudotis gyvybiškai svarbiomis pagrindinėmis paslaugomis bei didinti gyventojų atsparumą.

Politiniu požiūriu nutolusiose vietovėse, visų pirma centrinėje Sahelio dalyje ir Afganistane, ES laikosi lankstaus, pragmatiško ir principingo požiūrio. Tai reiškia, kad ES ir toliau veikia, siekdama ginti savo interesus ir vertybes, tęsia gyventojams, ypač pažeidžiamiausioms grupėms, naudingus projektus ir išsaugo galimybę vesti atvirą dialogą su valdžios institucijomis, nepripažindama karinių chuntų ar kitų nepripažintų vyriausybių teisėtumo. Taip siekiama užkirsti kelią tolesniam destabilizavimui, kuris turėtų tiesioginį poveikį Europai (kaip antai, terorizmas, smurtinis ekstremizmas, organizuotas nusikalstamumas, prekyba narkotikais ir ginklais, neteisėta migracija).

ES pradėjo vidaus svarstymus, kaip geriausiai veikti nestabiliomis ir konfliktų paveiktomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į politinius, ekonominius, saugumo, migracijos, humanitarinius bei žmogaus socialinės raidos aspektus ir laikantis ES integruoto požiūrio į išorės konfliktus ir krizes 20 . Kadangi šios aplinkybės tampa vis sudėtingesnės, reikia laikytis bendro požiūrio, kuriuo atsižvelgiama į humanitarinius poreikius, siekiama darnaus vystymosi ir taikos užtikrinimo. Europos komandos principas turi būti stiprinamas, siekiant labiau suderintų ir nuoseklesnių ES veiksmų. ES taip pat bendradarbiauja su JT, Pasaulio banko grupe ir Tarptautiniu valiutos fondu, kad būtų kuo geriau išnaudojamas kiekvieno iš jų santykinis pranašumas ir stiprinamas politinis suderinimas.

4.Migracija 

Per pastaruosius penkerius metus, laikydamasi Europos komandos principo, kad sustiprintų abipusiais interesais grindžiamas visapusiškas partnerystes, ES padarė didelę pažangą migracijos išorės aspekto srityje. Ji išplėtė savo veiklą, siekdama užtikrinti visapusišką atsaką, ir rėmėsi ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo 21 patirtimi ir šalino pagrindines neteisėtos migracijos bei priverstinio gyventojų perkėlimo priežastis. ES taip pat paspartino pastangas padėti šalims partnerėms stiprinti nacionalinį migracijos valdymą ir sienų valdymą, užkirsti kelią neteisėtam atvykimui ir žmonių žūtims, kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis, gerinti grąžinimą, readmisiją bei tvarią reintegraciją ir toliau plėtoti teisėtus migracijos būdus, kartu pabrėžiant pagarbos pagrindinėms teisėms ir tarptautinei teisei svarbą. Ji ėmėsi įgyvendinti dvi Europos komandos iniciatyvas, susijusias su Atlanto vandenyno ir vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies migracijos maršrutu ir centrinės Viduržemio jūros regiono dalies migracijos maršrutu 22 .

Migracijos išorės aspektas yra pagrindinis Migracijos ir prieglobsčio pakto 23 , kuriuo skatinamas požiūris į migracijos valdymą visais valdžios lygmenimis ir visais maršrutais, komponentas. Laikydamasi pakto, ES sustiprino bendradarbiavimą su (kilmės ir tranzito) šalimis partnerėmis, kad paremtų visapusiškas partnerystes migracijos srityje (pavyzdžiui, su Mauritanija, kuri nėra ES kaimyninė šalis 24 ). Šios partnerystės apima visus ES politikos ir bendradarbiavimo aspektus, įskaitant veiksmus pagal strategiją „Global Gateway“, kurie padeda kurti integracinį augimą ir darbo vietų kūrimą, suteikiant ekonominių galimybių jaunimui jų gimtosiose šalyse.

2024 m. birželio mėn. priimtame Bendrame Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimo plane 25 valstybės narės raginamos, remiantis savo patirtimi ir privilegijuotais santykiais, planuoti veiksmus, kuriais galima sustiprinti šį Europos komandos bendradarbiavimą su pagrindinėmis trečiosiomis šalimis.

2021–2027 m. programavimo laikotarpiu su migracija ir priverstiniu perkėlimu susijusiems veiksmams preliminariai numatyta skirti 10 proc. tarptautinių partnerysčių biudžeto. Šiuo metu įgyvendinama daugiau kaip 190 veiksmų, kurių vertė – 5,3 mlrd. EUR, visų pirma Užsachario Afrikoje, Šiaurės Afrikoje ir Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

ES taip pat daug dėmesio skyrė susirūpinimą keliančioms teminėms sritims, kaip antai, kovai su organizuotu nusikalstamumu – kūrė strategines koalicijas su šalimis partnerėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Ji toliau remsis Pasauliniu kovos su neteisėtu migrantų gabenimu aljansu 26 .

2023 m. lapkričio mėn. ES taip pat paskelbė Kvalifikuotų darbuotojų ir specialistų judumo dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama padėti spręsti darbo jėgos ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą ir skatinti teisėtus migracijos būdus iš ES nepriklausančių šalių. Su pagrindinėmis šalimis partnerėmis pradėtos plėtoti specialistų pritraukimo partnerystės.

5.Daugiašalis bendradarbiavimas

a.JT, G7 / G20, tarptautinės finansų įstaigos 

Atsinaujinus išpuoliams prieš daugiašališkumą, ES toliau bendradarbiavo su pagrindiniais daugiašalių forumų dalyviais ir skatino strateginį dialogą su JT bei pagrindiniais daugiašaliais partneriais, visų pirma Tarptautiniu valiutos fondu, Pasaulio banko grupe ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. ES padėjo atgaivinti daugiašalę tvarką – bendradarbiavo su JT vadovais ir kitais subjektais, kad įgyvendintų Darbotvarkę iki 2030 m. ir užtikrintų Ateities pakto priėmimą JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl ateities. Įgyvendindama strategiją „Global Gateway“, ji ir toliau deda daugiausiai pastangų darnaus vystymosi tikslams pasiekti, kaip matyti iš pirmosios ES savanoriškos peržiūros, pristatytos 2023 m. Aukšto lygio politiniame forume darnaus vystymosi srityje 27 . Ji taip pat bendradarbiavo su G 7, siekdama koordinuoti pagrindines infrastruktūros iniciatyvas pagal Pasaulinės infrastruktūros ir investicijų partnerystę.

ES aktyviai veikė G 20, kad į darbotvarkę būtų įtraukti darnaus vystymosi klausimai, kaip antai pasauliniai kovos su klimato kaita veiksmai, Pasaulinio kovos su badu ir skurdu aljanso 28 įsteigimas. Ji parėmė Afrikos Sąjungos prašymą skirti jai nuolatinę vietą G 20 ir rodė lyderystę kovos su nelygybe srityje. Ji taip pat aktyviai prisidėjo prie diskusijų dėl tvaraus finansavimo ir tarptautinės finansų struktūros reformos. Ji atliko svarbų vaidmenį Šalių klimato kaitos ir biologinės įvairovės konferencijose 29 , taip pat derantis dėl Susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose 30 . Veikdama JT ypatingos svarbos energetikos pertvarkos naudingųjų iškasenų komisijoje, ji padėjo nustatyti neprivalomus teisingo ir tvaraus visuotinio perėjimo prie švarios energijos principus. 4-ojoje tarptautinėje konferencijoje dėl mažų besivystančių salų valstybių 31 ji dar kartą išreiškė savo solidarumą su partneriais, kurie ypač pažeidžiami dėl klimato kaitos.

b.Pasauliniai fondai 

Nuo 2019 m. ES teikė didžiausią paramą įvairiems pasauliniams fondams tokiuose sektoriuose kaip švietimas (didžiausia paramos teikėja Pasaulinei partnerystei švietimo srityje, kuriai 2021–2027 m. įsipareigota skirti 700 mln. EUR), sveikata (didžiausia paramos teikėja Pandemijų fondui, kuriam įsipareigota skirti 427 mln. EUR, 300 mln. EUR – vakcinų aljansui GAVI, 715 mln. EUR – Pasauliniam kovos su tuberkulioze ir maliarija fondui), klimato kaita (100 mln. EUR – Prisitaikymo fondui, 25 mln. EUR – Nuostolių ir žalos fondui) ir kelių eismo saugumas (daugiau kaip 2 mln. EUR – JT kelių eismo saugumo patikos fondui). ES stengėsi geriau suderinti šiuos veiksmus su strategijos „Global Gateway“ prioritetais ir užtikrinti, kad mūsų kolektyviniai įsipareigojimai būtų visapusiškai matomi.

c.Samoa susitarimas 

2023 m. lapkričio mėn. ES, jos valstybės narės ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos valstybės narės, atstovaujančios 1,5 mlrd. žmonių, pasirašė Kotonu susitarimą pakeisiantį Samoa susitarimą 32 . Samoa susitarimas pradėtas laikinai taikyti 2024 m. sausio mėn.; jį jau pasirašė 77 iš 79 Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių. Juo modernizuojamas partnerystės modelis ir stiprinami mūsų gebėjimai per ateinančius 20 metų kartu spręsti pasaulinius uždavinius. Dabar jis bus įgyvendinamas taikant regioninius protokolus, pritaikant partnerystes pagal paregionius. 2024 m. vasario mėn. Angoloje įvyko pirmoji Jungtinės parlamentinės asamblėjos ir trijų regioninių parlamentinių asamblėjų plenarinė sesija.

6.Horizontalieji prioritetai: žmogaus teisės, nelygybė, lytis, jaunimas, negalia

Žmogaus teisės, demokratija ir teisinės valstybės principai sudaro ES išorės veiksmų pagrindą. Pasaulyje mažėjant pilietinei ir demokratinei erdvei, ES toliau besąlygiškai remia žmogaus teisių, įskaitant lyčių lygybę, ir demokratijos apsaugą bei propagavimą. 2020–2027 m. veiksmų planu žmogaus teisių ir demokratijos srityje 33 sustiprintos ES pastangos puoselėti žmogaus teises ir demokratiją vykdant išorės veiksmus.

Kova su nelygybe ir moterų bei jaunimo įgalinimas yra horizontalieji Komisijos prioritetai. Didėjanti nelygybė trukdo siekti pažangos įgyvendinant visus darnaus vystymosi tikslus. Tačiau dėl COVID-19 pandemijos nelygybė pasaulyje padidėjo labiausiai per tris dešimtmečius 34 . 2023 m. Komisija pradėjo taikyti novatorišką nelygybės rodiklį 35 , kad galėtų geriau suprasti, sekti ir palyginti savo veiksmų poveikį mažinant nelygybę. Jis parodė, kad daug dėmesio nelygybės mažinimui skirta įgyvendinant 59 proc. iš visų naujų intervencinių priemonių, kurios 2023 m. finansuotos iš tarptautinių partnerysčių biudžeto.

Veiksmų plane dėl lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo vykdant išorės veiksmus (LLVP III) 36 įsipareigota, kad iki 2025 m. 85 proc. visų naujų išorės veiksmų bus prisidedama prie lyčių lygybės. Iki 2022 m. pagal 72 proc. ES išorės veiksmų lyčių lygybės užtikrinimas jau buvo pagrindinis arba svarbus tikslas.

2021 m. ES įsteigė Jaunimo reikalų tarybą 37 , kuri tiesiogiai prisideda įgyvendinant ES partnerystės prioritetus; panašios struktūros įsteigtos ir šalių lygmeniu. 2022 m. spalio mėn. Komisija paskelbė pirmąjį Jaunimo veiksmų planą ES išorės veiksmų srityje 38 , kuriuo siekiama visame pasaulyje jaunimą įtraukti, suteikti jam galių ir padėti užmegzti ryšius. ES pastangas šioje srityje rėmė specialieji patarėjai jaunimo klausimais.

2021 m. ES atnaujino savo priemonių rinkinį, kurio tikslas – užtikrinti teisių turėtojams pagrindinį vaidmenį ES kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo srityje; į šį rinkinį įtrauktos Neįgaliųjų įtraukties vykdant išorės veiksmus gairės 39 . Iki 2023 m. 41 proc. ES išorės veiksmų buvo daugiau ar mažiau susiję su neįgaliųjų įtrauktimi.

7.Pagal regioną 

a.Afrika 

Afrikoje yra apie pusė iš 20 sparčiausiai pasaulyje augančios ekonomikos šalių, jaunos bei dinamiškos darbo jėgos ir gausių gamtos išteklių. Tačiau jai trūksta investicijų, ji labai veikiama aplinkos būklės blogėjimo ir klimato kaitos, taip pat kenčia nuo karo ir politinio nestabilumo. Nuo 2020 m., kai buvo priimtas bendras komunikatas „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ 40 , ES stiprino savo partnerystę su žemynu. 2022 m. vasario mėn. vykusiame 6-ajame ES ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime abi šalys susitarė dėl bendros 2030 m. vizijos 41 , kuriai skirtas 150 mlrd. EUR vertės strategijos „Global Gateway“ Afrikos ir Europos investicinių priemonių rinkinys. Afrikos ir ES partneryste skatinama žalioji ir skaitmeninė pertvarka, žmogaus socialinė raida, tvarus migracijos valdymas, regioninė ekonominė integracija ir taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka.

Investicinių priemonių rinkinys sėkmingai įgyvendinamas visose strategijos „Global Gateway“ prioritetinėse srityse: žalinimo (keturios iš 14 strateginių partnerysčių žaliavų vertės grandinių srityje; Afrikos ir ES žaliosios energijos iniciatyva), skaitmeninimo (Afrikos ir Europos skaitmeninių inovacijų tiltas 2.0; projektas „Digitalisation4Development Hub“), transporto (Susitarimo memorandumas dėl ekonominio koridoriaus, jungiančio Angolos Lobito uostą su Kongo Demokratine Respublika ir Zambija), sveikatos (Europos komandos iniciatyva dėl vakcinų, vaistų ir sveikatos technologijų gamybos ir prieigos prie jų; Afrikos vakcinų gamybos spartinimo priemonė), švietimo ir mokslinių tyrimų (Regioninė mokytojų iniciatyva Afrikai).

b.Azija ir Ramiojo vandenyno regionas

Azija kryptingai siekia tapti pasaulio ekonomikos centru. Per pastaruosius penkerius metus ES laikėsi skirtingiems paregioniams pritaikyto požiūrio.

Ji užmezgė tvirtas dvišales ir regionines partnerystes Vidurinėje Azijoje. Priėmus ES ir Vidurinės Azijos strategiją 44 , padidinome savo politinio dalyvavimo dažnumą ir lygį. Regioniniu lygmeniu įgyvendinamos ES ir Vidurinės Azijos veiksmų ES ir Vidurinės Azijos ryšiams stiprinti gairės 45 . Dvišaliu lygmeniu pagrindiniai pokyčiai apima susitarimo memorandumus dėl svarbiausiųjų žaliavų, sudarytus su Kazachstanu (2022 m.) ir Uzbekistanu (2024 m.) 46 .

2021 m. ES strategijoje dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione 48 nustatytas partnerystės tame regione pagrindas. Kasmetiniuose ES, Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono ministrų forumuose buvo pradėtos įgyvendinti bendros iniciatyvos.

ES sustiprino dvišales partnerystes su Indija (ES ir Indijos strateginė partnerystė. Veiksmų gairės iki 2025 m. 49 ; ES ir Indijos partnerystė sujungiamumo srityje; ES ir Indijos prekybos ir technologijų taryba) ir likusiomis Pietų Azijos regiono šalimis (dvišalės Europos komandos iniciatyvos, derinamos su veiksmais, kuriais siekiama tolesnės regioninės integracijos, kaip antai strategijos „Global Gateway“ pavyzdinė iniciatyva dėl Pietų Azijos energetinio sujungiamumo).

2020 m. ES užmezgė strateginę partnerystę su Pietryčių Azijos valstybių asociacija ir 2022 m. surengė jubiliejinį aukščiausiojo lygio susitikimą 45-osioms partnerystės metinėms paminėti. Ta proga ji paskelbė, kad regionui bus skirtas 10 mlrd. EUR vertės strategijos „Global Gateway“ investicinių priemonių rinkinys 50 .

Bendradarbiaudamos ES ir Ramiojo vandenyno valstybės daugiausia dėmesio skyrė klimato politikos veiksmams ir aplinkos tvarumui. 2021 m. pradėta įgyvendinti iniciatyva „Žaliasis ir mėlynasis aljansas Ramiojo vandenyno regione“ 52 papildyta dvišaliais veiksmais.

ES taip pat sustiprino strateginį dialogą ir techninius mainus su pramoninėmis šalimis partnerėmis (pavyzdžiui, Partnerystė sujungiamumo srityje su Japonija, bendras komunikatas „Strateginė partnerystė su Persijos įlankos regionu“ 53 ). Nagrinėjamos ir kitos galimybės bendradarbiauti įgyvendinant strategiją „Global Gateway“.

c.Lotynų Amerika ir Karibų regionas

Lotynų Amerika ir Karibų regionas yra labai svarbūs partneriai Europos strateginiam savarankiškumui užtikrinti. Daugelis regiono šalių gali gauti naudos iš pasaulinių vertės grandinių (pavyzdžiui, jose yra apie 60 proc. nustatytų pasaulinių ličio atsargų), tačiau joms reikia kapitalo, technologijų, mokymo ir standartų, kad būtų panaikintas investicijų trūkumas.

2023 m. liepos mėn. įvykus aukščiausiojo lygio susitikimui su Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrija prasidėjo naujas partnerystės etapas – šalys nebėra laikomos įprastomis partnerėmis, bet viena kitą pasirinkusiomis partnerėmis 55 . Pagal strategijos „Global Gateway“ investicijų darbotvarkę ES įsipareigojo iki 2027 m. šiam regionui sutelkti bent 45 mlrd. EUR investicijų. Priemonių rinkinį sudaro daugiau kaip 130 projektų 56 tokiuose sektoriuose kaip atsinaujinančiųjų išteklių energija ir vandenilis, vandenynų ir miškų išsaugojimas, svarbiausiosios žaliavos, skaitmeninė pertvarka, sveikatos sistemos atsparumas, švietimas ir transporto infrastruktūra. ES taip pat dėjo dvigubai daugiau pastangų, kad paskatintų Karibų regiono partneres veikti pagal tris strategines partnerystes – aplinkos tvarumo, ekonominio atsparumo bei prekybos, taip pat valdymo, saugumo ir žmogaus socialinės raidos srityse. Pradėjus įgyvendinti projektą „EL PACcTO 2.0“ 57 , taip pat sustiprinti kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu veiksmai.

d.Užjūrio šalys ir teritorijos

Parama Europos užjūrio šalims ir teritorijoms apima investicijas į švietimą, jaunimo įgalėjimą ir perėjimą prie žalesnės, mėlynesnės ir labiau skaitmeniniu požiūriu integruotos ekonomikos. ES išplėtė bendradarbiavimą su Grenlandija pasirašydama Susitarimo memorandumą dėl tvarių svarbiausiųjų žaliavų vertės grandinių (2023 m. lapkričio mėn.) 59 ir atidarydama naują Komisijos biurą Nūke (2024 m. kovo mėn.).

Išvada

Atsižvelgdama į sudėtingesnes geopolitines aplinkybes, klimato kaitą ir nuožmią geoekonominę konkurenciją, ES modernizavo savo vystomojo bendradarbiavimo modelį. Jos tarptautinės partnerystės tapo galinga atsparumo didinimo tiek Europos viduje, tiek už jos ribų priemone. Strategija „Global Gateway“ pagrįstas naujasis principas suteikia ES galimybę itin veiksmingai prisidėti įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus.

Be to, ES ėmėsi pasaulinės švietimo, jaunimo ir kovos su nelygybe lyderės vaidmens, pradėjo taikyti naują požiūrį į migracijos valdymą ir pritaikė savo veiksmus nestabilių aplinkybių atveju. Siekdama įgyvendinti šią plataus užmojo darbotvarkę, ji ėmė taikyti svarbų novatorišką metodą – Europos komandos principą.

Sukurtas reikiamas pagrindas. Strategija „Global Gateway“ ir atitinkamas rinkoženklis sulaukia susidomėjimo ES ir už jos ribų. Strategija sėkmingai įgyvendinama visuose regionuose. Reikės dėti daugiau pastangų, ypač siekiant pritraukti privačiojo sektoriaus finansavimą, sutelkti išteklius vidutinių pajamų šalims, koordinuoti Europos komandos principo komponentų sąveiką ir kiekvieno komponento įgyvendinimo veiksmus, taip pat propaguoti rinkoženklį. Visgi kita Komisijos narių kolegija turės tvirtą pagrindą, kad vykdydama naują ekonominę užsienio politiką ji ES tarptautines partnerystes galėtų plėtoti aukštesniu lygmeniu.

Priedas. Strategijos „Global Gateway“ rezultatų pavyzdžiai

a.Afrika

·Kotonu uostas. Kotonu uostas yra vienas iš svarbiausių Vakarų Afrikos jūrų laivininkystės centrų, esantis strategiškai patogiojoje vietoje tarp Lomės ir Lagoso. Nuo 2018 m. jį valdo bendrovė „Port of Antwerp Bruges International“, kuri ėmėsi uostą modernizuoti ir plėsti, paversdama Kotonu kompetencijos pavyzdžiu logistikos ir skaitmeninimo srityse. ES, Belgija, Prancūzija ir Nyderlandai, veikdami pagal Europos komandos principą, jau sutelkė daugiau kaip 200 mln. EUR, skirtų jo infrastruktūrai, teikiamoms paslaugoms ir susisiekimui su atokiau nuo uosto esančiais regionais atnaujinti. Tai apima muitinės procesų supaprastinimą ir modernizavimą, investicijas į valdymą ir konkurencingumą, taip pat paramą naujo žvejybos terminalo statybai.

·Strateginiai koridoriai Afrikoje. ES ir valstybės narės skatina darnųjį transportą ir susisiekimą 12 Užsachario Afrikos strateginių koridorių, pavyzdžiui, žalinami ir plečiami Dakaro ir Nairobio viešojo transporto tinklai, modernizuojamas Kotonu uostas ar rekonstruojamas Dakaro-Abidžano kelias. ES taip pat pasirašė susitarimo memorandumą su Zambija, Kongo Demokratine Respublika ir Angola dėl Lobito koridoriaus.

·Vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių Namibijoje. Namibijoje yra dideli vėjo ir saulės energijos ištekliai, taip pat dideli retųjų žemių ir kitų naudingųjų iškasenų telkiniai, kurie galėtų sudaryti konkurencingos žaliosios pramonės ekonomikos pagrindą. 2022 m. ji buvo pirmoji Afrikos šalis, užmezgusi strateginę partnerystę su ES tvarių žaliavų vertės grandinių ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje. 2023 m. įvykusiame „Global Gateway“ forume susitarta dėl įgyvendinimo veiksmų gairių. Strateginė partnerystė plėtojama įgyvendinant Europos komandos iniciatyvą, kurioje dalyvauja ES, EIB, Vokietija, Nyderlandai, Belgija ir Suomija. Numatyta įgyvendinti septynis žaliojo vandenilio projektus, investicijų į kuriuos bendra suma gali siekti 20 mlrd. EUR. Kartu ES remia Nacionalinę vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių programą, daugiausia dėmesio skirdama reglamentavimo suderinimui, gebėjimų stiprinimui ir įgūdžių ugdymui. Strategija „Global Gateway“ taip pat apima Roterdamo uosto, Antverpeno–Briugės uosto ir „Namport“ bendradarbiavimą.

·Afrikos ir ES iniciatyva „Žalioji energija“. Įgyvendinant 2022 m. pradėtą Europos komandos iniciatyvą dėl Afrikos ir ES iniciatyvos „Žalioji energija“ padaryta didelė pažanga bendradarbiaujant energetikos pertvarkos srityje. 12 valstybių narių, EIB ir ERPB jau yra įsipareigoję 2021–2027 m. skirti daugiau kaip 20 mlrd. EUR, iš kurių 3,4 mlrd. EUR įsipareigojo skirti ES. Nustatyta daug skirtingo brandos lygio investicijų į energetiką projektų.

·Teisingos energetikos pertvarkos partnerystės su Senegalu ir Pietų Afrika. Šiomis partnerystėmis siekiama paspartinti šalių partnerių ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir remti teisingą energetikos pertvarką.

·Strateginė partnerystė žaliavų vertės grandinių srityje su Namibija, Kongo Demokratine Respublika, Zambija ir Ruanda. Afrika turi daug žaliavų, kurios yra labai svarbios vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Partnerystėmis, plėtojamomis atsižvelgiant į ES žaliavų politikos išorės aspektą, siekiama kurti pridėtinę vertę šalyse partnerėse ir užtikrinti saugų bei tvarų žaliavų ir perdirbtų medžiagų tiekimą. Jomis remiama kasybos vertės grandinių plėtra vietos lygmeniu ir sudaromos palankesnės sąlygos investicijoms ir finansavimo galimybėms, siekiant modernizuoti vietos pramonės šakas. Strategija „Global Gateway“ remiamas jų įgyvendinimas.

·Mėlynoji ekonomika. Tanzanijoje įgyvendinant Europos komandos mėlynosios ekonomikos iniciatyvą daugiausia dėmesio skiriama: i) aplinkos apsaugai ir klimato kaitos poveikiui atspariam tvaraus pakrančių ekosistemų tvarkymui; ii) paramai, teikiamai tvarioms ir daug darbo vietų sukuriančioms mėlynosios ekonomikos įmonėms, įskaitant produktyvius jūrų ir pakrančių ekosistemų naudojimo būdus; iii) pokyčius skatinančiam valdymui ir politikos reformoms.

·Partnerystės miškų srityje su Kongo Respublika, Uganda ir Zambija. Jomis siekiama visapusiškai ir integruotai spręsti su miškais susijusius klausimus. Jos padeda apsaugoti, atkurti ir užtikrinti tvarų miškų naudojimą ir tvarkymą, skatinti gerą miškų valdymą, stiprinti su miškais susijusias vertės grandines, skatinti stabilią bei teisėtą verslo aplinką ir užtikrinti prekybos miškų produktais ir kitomis prekėmis, susijusioms su miškų naikinimu, tvarumą.

·Skaitmeninės ekonomikos dokumentų, pasirašytų su Nigerija, Kenija ir Kongo Demokratine Respublika, rinkiniai. Paskelbdama skaitmeninės ekonomikos dokumentų rinkinius, ES padeda didinti junglumą, ugdyti įgūdžius ir skatinti įtraukų valdymą šalių partnerių skaitmeniniuose sektoriuose. Kenijoje šis dokumentų rinkinys bus įgyvendinamas pagal Europos komandos iniciatyvą dėl į žmogų orientuotos skaitmenizacijos.

·Skaitmeninė ekonomika ir visuomenė Užsachario Afrikoje. Pradėjusi įgyvendinti Europos komandos iniciatyvą dėl skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės Užsachario Afrikoje, ES remia ir skatina Afrikos skaitmeninę pertvarką, spręsdama junglumo, valdymo, verslumo ir įgūdžių klausimus, be kita ko, dalyvaudama Afrikos skaitmeninės plėtros centro padalinio veikloje.

·Vakcinų gamyba Afrikoje. Europos komandos iniciatyva dėl vakcinų, vaistų ir sveikatos technologijų gamybos ir prieigos prie jų remiamos Afrikos Sąjungos pastangos skatinti vakcinų gamybą vietoje ir platesnę prieigą prie sveikatos produktų. Iki šiol pagal ją sutelkta daugiau kaip 2 mlrd. EUR iš ES ir valstybių narių biudžeto, įskaitant paramą Afrikos vakcinų gamybos spartinimo priemonei. Šia iniciatyva sprendžiami pasiūlos (gamyba), paklausos (įsipareigojimas pirkti) ir įgalinančios aplinkos klausimai; pavyzdžiui, 2023 m. gruodžio mėn. atidaryta pirmoji iRNR vakcinų gamykla Kigalyje (Ruanda), 2023 m. balandžio mėn. Ruandos universitete pradėtos dėstyti biotechnologijų programos. Senegale įgyvendinamu projektu MADIBA („Gamyba Afrikoje ligų imunizacijai ir savarankiškumui didinti“) siekiama 2025 m. pradėti gaminti vakcinas. Pietų Afrikoje įmonė „Aspen Pharmacare“ jau pradėjo COVID-19 vakcinų gamybą. Ganoje „DEK Vaccines Limited“ įrengia išpilstymo ir galutinio pagaminimo gamyklą, kurioje gamybą tikimasi pradėti 2025 m.

·Regioninė mokytojų iniciatyva Afrikai. Afrikoje papildomai prireiks daugiau kaip 15 mln. mokytojų, siekiant iki 2030 m. užtikrinti visuotinį pradinį ir vidurinį ugdymą. 2023 m. sausio mėn. pradėta įgyvendinti Regioninė mokytojų iniciatyva Afrikai subūrė ES ir kelias ES valstybes nares, Afrikos Sąjungą bei UNESCO. Ji padeda mažinti mokytojų trūkumą ir pasiekti, kad mokytojai būtų kompetentingesni, labiau motyvuoti bei geriau užtikrinantys įtraukumą ir gebėtų suteikti galimybę kokybiškai mokytis.

·Galimybėmis grindžiami įgūdžiai ir profesinis rengimas bei mokymas Afrikoje. Europos komandos iniciatyva, kurioje daugiausia dėmesio skiriama galimybėmis grindžiamiems įgūdžiams ir profesiniam rengimui bei mokymui Afrikoje, siekiama nustatyti deramas užimtumo galimybes ir reikalaujamus įgūdžius, kad profesinio rengimo ir mokymo intervencines priemones būtų galima pritaikyti šalies lygmeniu.

b.Azija ir Ramiojo vandenyno regionas 

·Transkaspijos transporto koridorius. Pagal strategiją „Global Gateway“ ES siekia, kad Transkaspijos transporto koridorius taptų Europą ir Aziją sujungsiančiu šiuolaikišku, konkurencingu ir veiksmingu maršrutu, įveikiamu per ne ilgiau kaip 15 dienų. Bus sustiprintas Vidurinės Azijos, kaip junglumo centro, vaidmuo ir skatinamas penkių Vidurinės Azijos šalių ekonominis bendradarbiavimas bei regioninė integracija, kartu glaudžiau susiejant regioną su Europa. ES, valstybės narės ir Europos finansų įstaigos, veikdamos pagal Europos komandos principą, rems Transkaspijos transporto koridorių įvairiomis regioninėmis programomis, taip pat naudodamos derinimo operacijas ir teikdamos paskolų garantijas. 2024 m. sausio mėn. ES ir Vidurinės Azijos transporto investuotojų forumo dalyviai, remdamiesi 2023 m. birželio mėn. paskelbtu tyrimu 60 , įsipareigojo sutelkti 10 mlrd. EUR (vykdomų ir planuojamų investicijų) tvarioms transporto jungtims Vidurinėje Azijoje. 2024 m. birželio mėn. Astanoje pradėjo veikti koordinavimo platforma.

·Tvari urbanizacija ir žaliasis judumas miestuose Indijoje. ES remia miestų infrastruktūros atnaujinimą, daugiausia dėmesio skirdama integruotam atliekų tvarkymui ir miestų tvarkymui atsižvelgiant į klimato kaitą. Tai apima integruotų, tvarių ir efektyviai energiją vartojančių metro geležinkelio sistemų diegimą Surate ir Ahmedabade.

·Lumuto uosto plėtra Malaizijoje. Įgyvendinamas jūrų pramonės miesto projektas, kuriuo siekiama Lumuto uostą pertvarkyti iš birių krovinių uosto į daugiafunkcinį bei konteinerių uostą, taip pat sukurti žaliąjį pramonės ir logistikos kompleksą, kurio specializacija būtų vandenilio gamyba, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir tvari vidutinės ir galutinės grandies pramonė.

·Strateginė partnerystė žaliavų vertės grandinių srityje su Kazachstanu ir Uzbekistanu. Strategija „Global Gateway“ remiamas partnerysčių su žaliavomis turtingomis Vidurinės Azijos šalimis įgyvendinimas. ES pasirašė susitarimo memorandumus dėl strateginių partnerysčių svarbiausiųjų žaliavų srityje su Kazachstanu (2022 m.) ir Uzbekistanu (2024 m.).

·Pietų Azijos energijos tinklų sujungiamumas. Fotovoltinių saulės jėgainių, hidroelektrinių ir perdavimo linijų, skirtų prijungti prie tinklo Butane, statyba; Čilimo–Trisūlio perdavimo linijos išplėtimas ir Dud Košės hidroakumuliacinės elektrinės projektas Nepale; parama regioninės energijos rinkos ir investicijų aplinkos plėtrai Bangladeše, Butane, Indijoje ir Nepale.

·Europos komandos iniciatyva „Žalioji energetikos pertvarka Bangladeše“. Pagal iniciatyvą Bangladešo žalioji pertvarka remiama investicijomis į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir efektyvų energijos vartojimą. 2023 m. įvykusiame „Global Gateway“ forume Bangladešas ir ES pasirašė 400 mln. EUR vertės susitarimus dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų ir penkių 70 mln. EUR vertės papildomų bendradarbiavimo veiksmų, kuriais remiamas švietimas, deramas darbas, žalioji statyba, e. valdymas ir smurto dėl lyties prevencija.

·Teisingos energetikos pertvarkos partnerystė su Indonezija ir Vietnamu. Šiomis partnerystėmis siekiama paspartinti šalių partnerių ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir remti teisingą energetikos pertvarką.

·Bak Ai hidroakumuliacijos įrenginių statyba Vietname. Šiuo projektu, parengtu plėtojant Teisingos energetikos pertvarkos partnerystę, siekiama padėti Vietnamo vyriausybei pastatyti keturių blokų hidroakumuliacinę hidroelektrinę. Naujosios hidroelektrinės bendras pajėgumas bus 1 200 megavatų.

·Kalivanos–Vatutokokoko pakopinė hidroelektrinė Fidžyje. EIB rems Kalivanos–Vatutokokoko pakopinės hidroelektrinės statybą, siekdamas padidinti Fidžio atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir taip gerokai sumažinti jo priklausomybę nuo iškastinio kuro.

·Partnerystė miškų srityje su Mongolija. Pagrindinis partnerystės tikslas – spręsti Mongolijos miškų apsaugos, atkūrimo, tvaraus tvarkymo ir naudojimo klausimus. 2022 m. lapkričio mėn. Komisijos pirmininkė ir Mongolijos prezidentas pasirašė Susitarimo memorandumą dėl partnerystės miškų srityje.

·Europos komandos iniciatyva „Žaliasis ir mėlynasis aljansas Ramiojo vandenyno regione ir Rytų Timore“. Iniciatyva apima 15 salų šalių (įskaitant Papua Naująją Gvinėją, Rytų Timorą) ir tris Prancūzijos užjūrio šalis bei teritorijas. Ja siekiama integruoti klimato kaitos aspektą ir tvariai naudoti Ramiojo vandenyno regiono gamtinį kapitalą.

·Skaitmeninė pertvarka Filipinuose. Programa „Copernicus“ Filipinuose yra pirmoji ES Žemės stebėjimo programa, skirta nelaimių rizikos valdymui Pietryčių Azijoje. Remiantis partneryste su Europos kosmoso agentūra, pagal šią iniciatyvą 61 bus įsteigtas duomenų centras, kuriam prieglobą teiks Filipinų kosmoso agentūra. Prieiga prie palydovinių duomenų turėtų padėti gerinti aplinkosaugos vadybą ir sušvelninti klimato kaitos poveikį. Įgyvendindamos skaitmeninės ekonomikos dokumentų rinkinį, ES ir valstybės narės, vadovaudamosi Europos komandos principu, taip pat padės Filipinams naujovinti junglumo infrastruktūrą, kad būtų užtikrinta geresnė prieiga prie programos „Copernicus“ duomenų. Pagal jį bus stiprinamas kibernetinis saugumas ir 5G diegimo pajėgumai, finansuojamos stipendijos ir sudarytos palankesnės sąlygos techniniams mainams. 

c.Lotynų Amerika ir Karibų regionas 

·Elektromobilumas Kosta Rikoje. Kosta Rikos nacionaliniu priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planu siekiama iki 2050 m. sukurti neutralaus poveikio klimatui ekonomiką, daugiausia dėmesio skiriant transporto sektoriui. Pagal Lotynų Amerikai ir Karibų jūros regionui skirtą strategijos „Global Gateway“ investicijų darbotvarkę, ES, Portugalija, Ispanija, Prancūzija, Vokietija, Švedija ir Nyderlandai, vadovaudamosi Europos komandos principu, teikia techninę, finansinę paramą ir paramą pramonei, kad padėtų Kosta Rikai elektrifikuoti viešąjį transportą. Tai apima autobusų sistemos modernizavimą, keleivinių traukinių elektrifikavimą ir elektromobilumo infrastruktūros gerinimą.

·Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtra Čilėje. Pagal Europos komandos iniciatyvą dėl vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių Čilėje  remiamas Čilės ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, kuriamos žaliosios darbo vietos ir verslo galimybės Čilės bei Europos įmonėms, kartu patenkinant pačios Europos žaliojo vandenilio importo paklausą. Šia iniciatyva skatinamos privačiosios investicijos, remiama infrastruktūros plėtra, propaguojamos ES normos ir aplinkos, socialiniai bei valdymo standartai; prisidedama prie technologijų perdavimo, reglamentavimo reformos ir mokymo. Roterdamo, Antverpeno ir Hamburgo uostai pasirašė susitarimo memorandumus su Čilės energetikos ministerija. ES ir valstybės narės taip pat teikia techninę pagalbą.

·ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono skaitmeninis aljansas. 2023 m. kovo mėn. įsteigto aljanso veikla apima visus skaitmeninės pertvarkos aspektus, įskaitant optinio skaidulinio kabelio „Bella“ (angl. Building the Europe Link to Latin America and the Caribbean) plėtrą, skaitmeninį magistralinį junglumą, bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje, regioninės programos „Copernicus“ strategiją, ES ir LAK skaitmeninę spartinimo priemonę ir politinį dialogą kibernetinio saugumo klausimais.

·Junglumas ir skaitmeninė pertvarka Kolumbijoje. Siekiant paremti vyriausybės iniciatyvą gerinti junglumą, kad internetu besinaudojančių gyventojų dalis padidėtų nuo 50 iki 85 proc., reikia derinti viešąją politiką, viešąsias ir privačiąsias investicijas, technologijas ir bendruomenės dalyvavimą. ES užmezgė tvirtą dialogą su nacionalinėmis institucijomis, ES valstybėmis narėmis ir jų bendrovėmis.

·Paversti sargaso dumblius ekonomine galimybe. Pagal strategijos „Global Gateway“ ES ir LAK investicijų darbotvarkę ES, EIB, Prancūzija, Vokietija, Ispanija ir Suomija pradėjo įgyvendinti Europos komandos iniciatyvą, kuria siekiama sumažinti sargaso dumblių daromą žalą ir integruoti juos į žiedinę ekonomiką (pavyzdžiui, kosmetikos, trąšų, biomasės srityse). Komponentai apima mokslinius tyrimus, politiką ir norminę sistemą, dalijimąsi žiniomis, stebėseną ir prognozavimą, palankesnių sąlygų privačiojo sektoriaus investicijoms sudarymą ir viešąsias investicijas.

·Taršos Motagvos upės baseine problemos sprendimas. Motagvos upė yra viena iš labiausiai plastiku užterštų upių pasaulyje – jos tarša kasmet sudaro maždaug du procentus pasaulinės vandenynų taršos plastiku. Laikantis Europos komandos principo, ES siekia gerinti nuotekų sistemas savivaldybių lygmeniu ir statyti vandens valymo įrenginius.

·Partnerystė sveikatos atsparumo ir vakcinų gamybos srityje. ES iniciavo šią partnerystę, kad sustiprintų ir suderintų reglamentavimo aplinką ir plėtotų sveikatos produktų rinkos integraciją.

·Pasaulinė žaliųjų obligacijų iniciatyva Dominikos Respublikoje. Bendradarbiaudama su ES, Dominikos Respublikos vyriausybė 2024 m. liepos mėn. sėkmingai išleido pirmąsias valstybės žaliąsias obligacijas.

d.Užjūrio šalys ir teritorijos

·Strateginė partnerystė su Grenlandija žaliavų vertės grandinių srityje. Susitarimo memorandumas pasirašytas 2023 m. lapkričio mėn. ES rems investicijų į Grenlandijos svarbiausiąsias žaliavas skatinimą ir palankesnių sąlygų joms sudarymą. Tai padės Grenlandijai įvairinti savo ekonomiką.

(1)

  https://international-partnerships.ec.europa.eu/policies/team-europe-initiatives_lt

(2)

  https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/stronger-europe-world/global-gateway_lt

(3)

  https://capacity4dev.europa.eu/resources/team-europe-tracker_en

(4)

  https://international-partnerships.ec.europa.eu/policies/global-gateway/global-gateway-flagship-projects_en

(5)

  https://international-partnerships.ec.europa.eu/funding-and-technical-assistance/funding-instruments/european-fund-sustainable-development-plus_en

(6)

  https://international-partnerships.ec.europa.eu/news-and-events/eu-business-fora_en

(7)

Indonezija, Senegalas, Pietų Afrika, Vietnamas.

(8)

https://www.cop28.com/en/global-renewables-and-energy-efficiency-pledge

(9)

Su Kanada, Ukraina, Namibija, Kazachstanu, Argentina, Čile, Kongo Demokratine Respublika, Zambija, Grenlandija, Ruanda, Norvegija, Uzbekistanu, Australija, Serbija.

(10)

Su Mongolija, Hondūru, Gajana, Kongo Respublika, Uganda, Zambija.

(11)

  https://www.itu.int/itu-d/reports/statistics/2022/11/24/ff22-internet-use/

(12)

Su Nigerija, Kenija, Kongo Demokratine Respublika, Filipinais, Kolumbija.

(13)

  https://international-partnerships.ec.europa.eu/policies/global-gateway/lobito-corridor-connecting-democratic-republic-congo-and-zambia-global-markets-angola_en

(14)

  https://international-partnerships.ec.europa.eu/news-and-events/news/global-gateway-eu-and-central-asian-countries-agree-building-blocks-develop-trans-caspian-transport-2024-01-30_en

(15)

  https://health.ec.europa.eu/latest-updates/first-delivery-mpox-vaccine-doses-arrives-democratic-republic-congo-2024-09-05_en

(16)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_22_7153

(17)

  https://international-partnerships.ec.europa.eu/policies/team-europe-initiatives/team-europe-initiative-manufacturing-and-access-vaccines-medicines-and-health-technologies-africa_en

(18)

  https://international-partnerships.ec.europa.eu/news-and-events/global-gateway-high-level-event-education_en

(19)

  https://www.oecd.org/en/publications/states-of-fragility-2022_c7fedf5e-en.html

(20)

  https://www.eeas.europa.eu/eeas/integrated-approach-external-conflicts-and-crises_en

(21)

  https://international-partnerships.ec.europa.eu/funding-and-technical-assistance/funding-instruments/trust-funds_en#the-eu-emergency-trust-fund-for-africa-eutf

(22)

Europos komandos iniciatyvoje dėl Atlanto vandenyno ir vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies maršruto dalyvauja ES, Belgija, Čekija, Danija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Ispanija, Šveicarija, Alžyras, Mauritanija, Marokas, Senegalas, Gambija, Burkina Fasas, Gana, Gvinėja, Dramblio Kaulo Krantas, Malis, Nigeris, Nigerija. Europos komandos iniciatyvoje dėl centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršruto dalyvauja ES, Austrija, Belgija, Vokietija, Čekija, Danija, Prancūzija, Italija, Malta, Nyderlandai, Ispanija, Šveicarija, Burkina Fasas, Čadas, Egiptas, Libija, Nigeris, Etiopija, Eritrėja, Somalis, Sudanas, Tunisas, Dramblio Kaulo Krantas, Gvinėja, Nigerija.

(23)

  https://home-affairs.ec.europa.eu/policies/migration-and-asylum/pact-migration-and-asylum_lt

(24)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/pt/ip_24_1335

(25)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_24_3161

(26)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_23_6081

(27)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_23_3801

(28)

  https://www.g20.org/en/tracks/sherpa-track/hunger-and-poverty

(29)

  https://unfccc.int/ ; https://www.cbd.int/cop

(30)

  https://www.un.org/bbnjagreement/en

(31)

  https://sdgs.un.org/conferences/sids2024

(32)

  https://www.consilium.europa.eu/lt/policies/samoa-agreement/

(33)

  https://www.eeas.europa.eu/eeas/eu-action-plan-human-rights-and-democracy-0_en

(34)

  https://www.un.org/sustainabledevelopment/inequality/

(35)

  https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/2faa22b4-a8fb-11ed-b508-01aa75ed71a1/language-en/format-PDF/source-280515442#:~:text=The%20I-Marker%20is%20a%20fundamental%20tool%20for%20the,inequality%20reduction%20is%20an%20objective%20of%20development%20intervention

(36)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_20_2184

(37)

  https://international-partnerships.ec.europa.eu/policies/youth/youth-sounding-board_en

(38)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/qanda_22_5882

(39)

  https://international-partnerships.ec.europa.eu/news-and-events/events/human-rights-based-approach-eu-toolbox-placing-rights-holders-centre-international-partnerships-2021-09-16_en

(40)

  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52020JC0004

(41)

    https://www.consilium.europa.eu/media/54412/final_declaration-en.pdf

(42)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_22_6683

(43)

  https://international-partnerships.ec.europa.eu/policies/global-gateway/regional-teachers-initiative-africa_en?prefLang=lt

(44)

  https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2019/06/17/central-asia-council-adopts-a-new-eu-strategy-for-the-region/

(45)

  https://www.eeas.europa.eu/eeas/eu-central-asia-19th-ministerial-meeting-held-luxembourg-23-october-2023_en

(46)

  https://global-gateway-forum.ec.europa.eu/news/global-gateway-forum-eu-and-uzbekistan-forge-strategic-alliance-critical-raw-materials-partnership-2023-10-25_en

(47)

  https://transport.ec.europa.eu/transport-themes/international-relations/study-sustainable-transport-connections-central-asia_en

(48)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/qanda_21_4709

(49)

  https://www.consilium.europa.eu/media/45026/eu-india-roadmap-2025.pdf

(50)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_22_7678

(51)

  https://international-partnerships.ec.europa.eu/policies/global-gateway/digital-transformation-and-connectivity-initiative-philippines_en

(52)

  https://international-partnerships.ec.europa.eu/policies/global-gateway/green-blue-alliance-pacific_en

(53)

  https://www.eeas.europa.eu/eeas/joint-communication-%E2%80%9Cstrategic-partnership-gulf%E2%80%9D_en

(54)

  https://global-gateway-forum.ec.europa.eu/news/global-gateway-forum-eu-and-costa-rica-strengthen-their-partnership-advances-secure-connectivity-2023-10-24_en

(55)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_23_3045

(56)

  https://international-partnerships.ec.europa.eu/policies/global-gateway/initiatives-region/initiatives-latin-america-and-caribbean_en

(57)

  https://international-partnerships.ec.europa.eu/news-and-events/news/new-means-fight-transnational-crime-between-eu-and-latin-america-and-caribbean-launch-el-paccto-20-2024-03-12_en

(58)

  https://international-partnerships.ec.europa.eu/news-and-events/news/cop28-eu-joins-forces-latin-america-and-caribbean-combat-sargassum-and-make-it-economic-opportunity-2023-12-06_en#:~:text=Under%20the%20EU%2DLAC%20Global,algae%20and%20integrate%20them%20into

(59)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_23_6166

(60)

  https://transport.ec.europa.eu/transport-themes/international-relations/study-sustainable-transport-connections-central-asia_en

(61)

  https://international-partnerships.ec.europa.eu/policies/global-gateway/digital-transformation-and-connectivity-initiative-philippines_en