EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52024DC0617
Recommendation for a COUNCIL RECOMMENDATION on the economic, social, employment, structural and budgetary policies of Hungary
Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl Vengrijos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos
Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl Vengrijos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos
COM/2024/617 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2024 06 19
COM(2024) 617 final
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl Vengrijos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos
{SWD(2024) 600 final} - {SWD(2024) 617 final}
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl Vengrijos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,
atsižvelgdama į 2024 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97( 1 ), ypač į jo 3 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo 2 , ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,
atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,
atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,
atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,
atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,
atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,
atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,
kadangi:
(1)2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241 3 , kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę valstybėms narėms teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. ES finansuojama fiskalinė paskata. Pagal Europos semestro prioritetus Priemonė padeda užtikrinti ekonomikos bei socialinį atsigavimą ir įgyvendinti tvarias reformas ir investicijas, kuriomis siekiama visų pirma skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir didinti valstybių narių ekonomikos atsparumą. Ji taip pat padeda stiprinti viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, gerinti teritorinę sanglaudą ES ir remti tolesnį Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą;
(2)2023 m. vasario 27 d. priimtu reglamentu „REPowerEU“ 4 siekiama laipsniškai panaikinti ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro importo. Tai padėtų užtikrinti ES energetinį saugumą ir diversifikuoti jos energijos tiekimo šaltinius, kartu didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, energijos kaupimo pajėgumus ir energijos vartojimo efektyvumą. Vengrija į nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukė naują skyrių „REPowerEU“, kad būtų galima finansuoti pagrindines reformas ir investicijas, kurios padės pasiekti „REPowerEU“ tikslus;
(3)siekdama padėti priimti politikos sprendimus ir sudaryti pagrindines augimo didinimo sąlygas, 2023 m. kovo 16 d. Komisija paskelbė komunikatą „Ilgalaikis ES konkurencingumas. Perspektyvos po 2030 m.“ 5 . Komunikate išdėstomi devyni vienas kitą stiprinantys konkurencingumo veiksniai. Tarp šių veiksnių, kaip svarbiausi reformų ir investicijų politikos, kuria siekiama įveikti dabartinius produktyvumo iššūkius ir didinti ilgalaikį ES ir jos valstybių narių konkurencingumą, prioritetai, iškyla prieiga prie privataus kapitalo, moksliniai tyrimai ir inovacijos, švietimas ir įgūdžiai ir bendroji rinka. Paskelbusi šį komunikatą, 2024 m. vasario 14 d. Komisija pateikė metinę bendrosios rinkos ir konkurencingumo ataskaitą 6 . Ataskaitoje išsamiai aptariami bendrosios rinkos konkurenciniai pranašumai ir jai kylantys iššūkiai ir analizuojami per metus įvykę pokyčiai, suskirstyti pagal nustatytus devynis konkurencingumo veiksnius;
(4)2023 m. lapkričio 21 d. Komisija priėmė 2024 m. metinę tvaraus augimo apžvalgą 7 , kuria pradedamas Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro 2024 m. ciklas. 2024 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino apžvalgoje, grindžiamoje keturiais konkurencingo tvarumo aspektais, išdėstytus prioritetus. 2023 m. lapkričio 21 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė 2024 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Vengrija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, kuriose gali būti susidaręs disbalansas arba gali kilti jo susidarymo rizika ir dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Be to, Komisija priėmė Rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (ją Taryba priėmė 2024 m. balandžio 12 d.) ir Pasiūlymą dėl 2024 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas (ją Taryba priėmė 2024 m. kovo 11 d.);
(5)2024 m. balandžio 30 d. įsigaliojo naujoji ES ekonomikos valdymo sistema. Sistema apima naują Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97. Be to, ji apima iš dalies pakeistą Reglamentą (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo ir iš dalies pakeistą Direktyvą 2011/85/ES dėl valstybių narių biudžeto sistemų 8 . Naujosios sistemos tikslai – valstybės skolos tvarumo ir tvaraus bei integracinio augimo užtikrinimas vykdant laipsnišką fiskalinį konsolidavimą ir reformas bei investicijas. Ja valstybės narės skatinamos prisiimti atsakomybę ir daugiau dėmesio skiriama vidutinės trukmės laikotarpiui ir veiksmingesniam bei nuoseklesniam vykdymo užtikrinimui. Kiekviena valstybė narė turėtų pateikti Tarybai ir Komisijai nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Nacionaliniame vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane išdėstomi valstybės narės fiskaliniai, reformų ir investicijų įsipareigojimai ir jis apima 4 arba 5 metų planavimo laikotarpį, priklausomai nuo įprastos nacionalinio teisėkūros ciklo trukmės. Nacionaliniame vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane nustatytas grynųjų išlaidų 9 planas turėtų atitikti Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus, įskaitant reikalavimus užtikrinti, kad valdžios sektoriaus bendroji skola būtų pradėta patikimai mažinti arba ir toliau būtų patikimai mažinama vėliausiai iki koregavimo laikotarpio pabaigos arba kad ji išliktų apdairaus lygio, mažesnė nei 60 % BVP, ir kad per vidutinės trukmės laikotarpį valdžios sektoriaus deficitas būtų sumažintas iki žemesnio už 3 % BVP pamatinę vertę lygio ir (arba) toks išliktų. Koregavimo laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgiau kaip trejiems metams, jeigu valstybė narė įsipareigoja vykdyti atitinkamas reformas ir investicijas pagal Reglamente (ES) 2024/1263 nustatytus kriterijus. Siekdama padėti tuos planus parengti, 2024 m. [birželio 21 d.] Komisija ketina valstybėms narėms pateikti planų ir vėlesnių metinių pažangos ataskaitų, kurias jos turės pateikti, turinio gaires ir pagal Reglamento (ES) 2024/1263 5 straipsnį išsiųs joms technines fiskalinio koregavimo gaires (jei taikoma, orientacines trajektorijas ir techninę informaciją). Valstybės narės nacionalinius vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus turėtų pateikti iki 2024 m. rugsėjo 20 d., nebent valstybė narė ir Komisija susitaria pratęsti terminą pagrįstos trukmės laikotarpiu. Valstybės narės turėtų užtikrinti nacionalinių parlamentų dalyvavimą ir konsultacijas su nepriklausomomis fiskalinėmis institucijomis, socialiniais partneriais ir atitinkamais kitais nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais;
(6)2024 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras toliau kinta atsižvelgiant į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimą. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, vis dar itin svarbu visiškai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jie padeda veiksmingai spręsti visus per kelerius pastaruosius metus konkrečioms šalims pateiktose rekomendacijose nustatytus uždavinius arba didelę jų dalį. 2019, 2020, 2022 ir 2023 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius;
(7)2021 m. gegužės 11 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Vengrija Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną įvertino vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2022 m. gruodžio 15 d. Taryba priėmė Sprendimą dėl Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo 10 , kuris buvo iš dalies pakeistas 2023 m. gruodžio 8 d., įtraukus skyrių „REPower“ 11 . Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį Komisijos priimto sprendimo, kad Vengrija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes;
(8)2024 m. balandžio 30 d. Vengrija pateikė 2024 m. nacionalinę reformų programą, o pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 8 straipsnio 1 dalį – 2024 m. konvergencijos programą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį, 2024 m. nacionalinė reformų programa taip pat atspindi Vengrijos du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ataskaitas;
(9)2024 m. birželio 19 d. Komisija paskelbė 2024 m. Vengrijos ataskaitą 12 . Joje įvertinta pažanga, Vengrijos padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019–2023 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas, ir apžvelgta, kaip ji įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis šia analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai. Be to, joje įvertinta pažanga, Vengrijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant ES pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat JT darnaus vystymosi tikslų;
(10)pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį Komisija atliko nuodugnią Vengrijos apžvalgą. 2024 m. balandžio mėn. paskelbtos pagrindinės Komisijos tarnybų to reglamento tikslais atlikto Vengrijos makroekonominio pažeidžiamumo vertinimo 13 išvados. 2024 m. birželio 19 d. Komisija padarė išvadą, kad Vengrijoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas. Visų pirma Vengrija susiduria su pažeidžiamumu, susijusiu su kainų spaudimu ir išorės bei vyriausybės finansavimo poreikiais, kurie tebėra aktualūs, nors gerėjanti išorės aplinka ir sumažino tam tikrą trumpalaikę riziką. Didelis einamosios sąskaitos deficitas 2023 m. buvo panaikintas, kai dėl nuosmukio Vengrijoje ir dėl mažesnių energijos kainų sumažėjo vidaus paklausa. Šie veiksniai kartu su griežtesne pinigų politika padėjo sumažinti labai aukštą infliacijos lygį. Vis dėlto grynoji infliacija išliko viena didžiausių ES ir vienetui tenkančios darbo sąnaudos toliau sparčiai augo, o tai darė spaudimą konkurencingumui. Tikimasi, kad, atsigaunant vidaus paklausai, kitais metais einamosios sąskaitos deficitas vėl bus nedidelis, o ekonomika ir jos išorės finansavimas ir toliau bus veikiami energijos kainų ir rizikos priedų pokyčių. Būsto kainų augimas sulėtėjo, o pervertinimas dėl labai išaugusių palūkanų normų 2023 m. sumažėjo. Dėl ekspansinės politikos ir lėtėjančio ekonomikos augimo nuo 2023 m. nuosmukio biudžeto deficitas išlieka didelis. Prognozuojama, kad deficitas šiek tiek sumažės, tačiau išliks didelis ir prisidės prie infliacijos bei išorės skolinimosi poreikių augimo. Valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP ir palūkanų našta turėtų išlikti dideli. Politikos pažanga visose srityse, ypač fiskalinėje ir struktūrinėje, buvo nedidelė, todėl nustatytas pažeidžiamumas išlieka. Fiskalinis koregavimas padėtų sumažinti grynąją infliaciją ir sustiprinti išorės poziciją, taip pat suvaldyti valdžios sektoriaus skolos didėjimą; tokį koregavimą turėtų paremti pradėta perviršinio deficito procedūra. Tikimasi, kad laiku ir veiksmingai įgyvendinus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą bus sumažintas pažeidžiamumas ir prie to dar labiau prisidės laipsniškas rinkas iškraipančių intervencijų panaikinimas ir reformos, kuriomis remiamas fiskalinis konsolidavimas;
(11)remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis 14 , Vengrijos valdžios sektoriaus deficitas padidėjo nuo 6,2 % BVP 2022 m. iki 6,7 % 2023 m., o valdžios sektoriaus skola sumažėjo nuo 74,1 % BVP 2022 m. pabaigoje iki 73,5 % 2023 m. pabaigoje. Kaip paskelbta 2024 m. fiskalinės politikos gairėse 15 , Komisija, laikydamasi galiojančių teisės nuostatų ir remdamasi 2023 m. galutiniais duomenimis, imasi pradinių veiksmų, kad pradėtų deficito kriterijumi grindžiamas perviršinio deficito procedūras. 2024 m. birželio 19 d. Komisija priėmė pranešimą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį 16 . Tame pranešime įvertinta Vengrijos biudžeto būklė, nes jos valdžios sektoriaus deficitas 2023 m. viršijo 3 % BVP pamatinę vertę. Pranešime padaryta išvada, kad, atsižvelgdama į šį vertinimą ir apsvarsčiusi pagal SESV 126 straipsnio 4 dalį parengtą Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę, liepos mėn. Komisija ketina siūlyti pradėti perviršinio deficito procedūrą ir rekomenduoti Tarybai dėl Vengrijos priimti sprendimą pagal 126 straipsnio 6 dalį, kuriuo nustatoma, kad yra susidaręs perviršinis deficitas;
(12)2022 m. liepos 12 d. Taryba rekomendavo 17 Vengrijai imtis veiksmų 2023 m. užtikrinti, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas atitiktų bendrą neutralios politikos kryptį 18 , atsižvelgiant į tolesnę laikiną ir tikslinę paramą namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir iš Ukrainos bėgantiems žmonėms. Vengrijai rekomenduota būti pasirengusiam einamąsias išlaidas pritaikyti prie kintančios situacijos. Vengrijai taip pat rekomenduota didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat į energetinį saugumą atsižvelgiant į iniciatyvą „REPowerEU“, be kita ko, naudojantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų Sąjungos fondų lėšomis; Remiantis Komisijos skaičiavimais, esant aukštai infliacijai, 2023 m. fiskalinė politika 19 buvo stabdomoji (jos kryptis – 4,7 % BVP). Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones) augimo poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. buvo stabdomasis ir sudarė 1,7 % BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas 2023 m. atitiko Tarybos rekomendacijos. Tačiau svarbu pažymėti, kad tai daugiausia lėmė labai aukštas grynųjų išlaidų lygis 2022 m., palyginti su 2023 m., įskaitant netikslines išlaidas keliose srityse, kurios prisidėjo prie makroekonominio disbalanso ir kurios buvo finansuotos iš nenumatyto pelno ir sektorių mokesčių, taikomų įmonėms, daugiausia energetikos, finansų ir mažmeninės prekybos sektoriuose. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamos investicijos 2023 m. sudarė 4,6 % BVP, t. y. 0,2 procentinio punkto daugiau negu 2022 m. Vengrija finansavo viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir energetinį saugumą, pvz., energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir skaitmenizaciją sveikatos priežiūros ir švietimo srityse. Mokėjimo prašymo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Vengrija dar nepateikė;
(13)pagrindines 2024 m. konvergencijos programos projekcijas galima apibendrinti, kaip išdėstyta toliau. Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiamos biudžeto projekcijos, numatoma, kad realusis BVP augs 2,5 % 2024 m. ir 4,1 % 2025 m., o infliacija pagal SVKI bus 4,2 % 2024 m. ir 3,6 % 2025 m. Numatoma, kad 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas sumažės iki 4,5 % BVP, o 2025 m. sieks 3,7 % BVP, o valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP sumažės iki 73,2 % 2024 m. pabaigoje ir 72,1 % 2025 m. pabaigoje. Numatoma, kad po 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas palaipsniui sumažės iki 2,9 % BVP 2026 m., 2,4 % – 2027 m. ir 1,9 % – 2028 m. Taigi planuojama, kad 2026 m. valdžios sektoriaus balansas bus mažesnis už 3 % BVP deficito pamatinę vertę. Numatoma, kad po 2025 m. valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP savo ruožtu laipsniškai mažės iki 68,8 % 2026 m., 66,0 % 2027 m. ir 62,8 % 2028 m.;
(14)Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje numatoma, kad realusis BVP išaugs 2,4 % 2024 m. ir 3,5 % 2025 m., o infliacija pagal SVKI bus 4,1 % 2024 m. ir 3,7 % 2025 m.;
(15)Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarys 5,4 % BVP, o valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP iki 2024 m. pabaigos turėtų padidėti iki 74,3 %. Deficito sumažėjimas 2024 m. daugiausia atspindi laipsnišką mokestinių pajamų atsigavimą, mažesnes išlaidas subsidijoms komunalinių paslaugų įmonėms, skirtas nuostoliams, patirtiems nustačius viršutines namų ūkiams tiekiamos energijos kainų ribas, padengti, ir viešųjų investicijų mažėjimą. Skolos santykio su BVP padidėjimą lemia didelis nominalusis deficitas, mažesnis nominaliojo BVP augimas ir papildomi skolą didinantys sandoriai, kaip antai valdžios sektoriaus subjektų numatomas Budapešto oro uosto įsigijimas ir finansinių priemonių, remiamų „REPowerEU“ paskolomis, įgyvendinimas. Remiantis Komisijos įverčiais, 2024 m. fiskalinė politika bus stabdomoji ir jos kryptis sudarys 1,0 % BVP;
(16)pagal Komisijos 2024 m. pavasario prognozę, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) 2024 m. bus finansuojamos išlaidos, sudarančios 0,8 % BVP, palyginti su 0,3 % BVP 2023 m. Išlaidas dengiant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis atsiras galimybių vykdyti aukštos kokybės investicijas ir našumą skatinančias reformas be tiesioginio poveikio Vengrijos valdžios sektoriaus balansui ir skolai. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paskolomis 2024 m. bus remiamos išlaidos, sudarančios 0,4 % BVP (2023 m. paskolomis finansuojamų išlaidų nebuvo);
(17)2023 m. liepos 14 d. Taryba rekomendavo 20 , kad Vengrija užtikrintų apdairią fiskalinę politiką, visų pirma ribodama nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų pirminių išlaidų 21 nominalų padidėjimą 2024 m., kad jis neviršytų 4,4 %. Valstybės narės paragintos, vykdant 2023 m. biudžetus ir rengiant 2024 m. biudžetus, atsižvelgti į tai, kad Komisija, remdamasi 2023 m. galutiniais duomenimis, Tarybai pasiūlys pradėti deficito kriterijumi grindžiamas perviršinio deficito procedūras. Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje numatoma, kad Vengrijos nacionalinėmis lėšomis finansuojamos grynosios pirminės išlaidos 2024 m. padidės 3,6 %, t. y. bus mažesnės už rekomenduojamą didžiausią prieaugį. Tačiau grynosios išlaidos 2023 m. buvo 1,8 % BVP didesnės, nei tikėtasi rekomendacijos pateikimo metu. Todėl vertinant atitiktį taip pat reikia atsižvelgti į 2023 m. bazės efektą, kadangi 2024 m. rekomendacija buvo suformuluota kaip augimo rodiklis. Jeigu 2023 m. grynosios išlaidos būtų atitikusios rekomendacijos pateikimo metu numatytas išlaidas, atitinkamas 2024 m. grynųjų išlaidų prieaugis būtų buvęs 1,5 % BVP didesnis už rekomenduojamą prieaugį. Todėl vertinama, kad esama rizikos, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamos grynosios pirminės išlaidos ne visai atitinka rekomendaciją;
(18)be to, Taryba rekomendavo, kad Vengrija imtųsi veiksmų kaip galima greičiau 2023 ir 2024 m. laipsniškai panaikinti galiojančias neatidėliotinas energijos paramos priemones, valdžios sektoriaus deficitui mažinti panaudojant su tuo susijusias sutaupytas lėšas. Taryba papildomai nurodė, kad jei dėl vėl padidėjusių energijos kainų reikėtų imtis naujų paramos priemonių arba toliau taikyti esamas, Vengrija turėtų užtikrinti, kad jomis būtų siekiama apsaugoti pažeidžiamus namų ūkius ir įmones, kad jos būtų fiskaliniu požiūriu prieinamos ir išlaikytų paskatas taupyti energiją. Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad grynosios biudžeto išlaidos 22 energijos paramos priemonėms 2023 m. sudarys 1,6 % BVP, ir numatyta, kad 2024 m. jos sudarys 0,9 %, o 2025 m. – 0,4 % BVP. Visų pirma daroma prielaida, kad 2024 ir 2025 m. toliau galios subsidijos komunalinių paslaugų įmonėms, skirtos nuostoliams, patirtiems nustačius viršutines namų ūkiams tiekiamos energijos kainų ribas, padengti 23 . Jei su tuo susijusios sutaupytos lėšos būtų naudojamos valdžios sektoriaus deficitui mažinti, kaip rekomendavo Taryba, šios projekcijos reikštų, kad 2024 m. fiskalinis koregavimas sudarys 0,6 % BVP, o nacionalinėmis lėšomis finansuojamos grynosios pirminės išlaidos 24 fiskalinės politikos krypčiai tais metais turės stabdomąjį 1,9 % BVP poveikį. Nenumatoma kaip galima greičiau 2023 ir 2024 m. laipsniškai panaikinti neatidėliotinų energijos paramos priemonių. Kyla rizika, kad tai neatitiks Tarybos rekomendacijos. Tačiau nenumatoma su tuo susijusių sutaupytų lėšų panaudoti valdžios sektoriaus deficitui mažinti. Tai atitinka Tarybos rekomendaciją. Apskaičiuota, kad biudžeto išlaidos neatidėliotinoms energijos paramos priemonėms, kuriomis siekiama apsaugoti pažeidžiamus namų ūkius ir įmones, sudarys 0,0 % BVP 2024 m. (0,1 % 2023 m.), o iš jų 0,0 % BVP (0,1 % 2023 m.) vertės priemonėmis išsaugomas kainos signalas mažinti energijos poreikį ir didinti energijos vartojimo efektyvumą;
(19)be to, Taryba taip pat rekomendavo, kad Vengrija išlaikytų nacionalinėmis lėšomis finansuojamas viešąsias investicijas ir užtikrintų veiksmingą dotacijų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir kitų Sąjungos fondų lėšų įsisavinimą, visų pirma siekdama skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2024 m. nacionalinėmis lėšomis finansuojamos viešosios investicijos sumažės iki 4,0 % BVP nuo 4,6 % BVP 2023 m. Tai daugiausia susiję su tuo, kad valdžios institucijos, atsižvelgdamos į didelį numatomą deficitą, sumažino arba atidėjo nacionalinėmis lėšomis finansuojamus investicinius projektus. Kyla rizika, kad tai neatitiks Tarybos rekomendacijos. Iš ES fondų gautomis pajamomis, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijas, finansuojamos viešosios išlaidos 2024 m. savo ruožtu turėtų padidėti iki 1,7 % BVP nuo 0,8 % BVP 2023 m. Šį padidėjimą lėmė prognozuojamas geresnis 2020–2027 m. programavimo laikotarpio ES sanglaudos politikos finansavimo įsisavinimas ir didesnės išlaidos investicijoms, remiamoms pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę;
(20)remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones ir darant nesikeičiančios politikos prielaidą, Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarys 4,5 % BVP. Deficito sumažėjimas 2025 m. daugiausia siejamas su dėl spartesnio augimo padidėsiančiomis PVM ir gyventojų pajamų mokesčio pajamomis, toliau mažėjančiomis subsidijomis komunalinių paslaugų įmonėms, skirtomis nuostoliams, patirtiems nustačius viršutines namų ūkiams tiekiamos energijos kainų ribas, padengti ir mažesnėmis palūkanų išlaidomis dėl mažėjančių atkarpos mokėjimų už su infliacija susietas mažmenines obligacijas. Be to, planuojamas laipsniškas laikinų nenumatyto pelno ir sektorinių mokesčių panaikinimas, laikantis nuo 2022 m. taikomų laikino galiojimo sąlygų, turės skolą didinantį poveikį. Valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2025 m. pabaigoje turėtų šiek tiek sumažėti iki 73,8 %. Apdairi fiskalinė politika turėtų padėti sumažinti grynąją infliaciją, kuri gerokai viršija ES vidurkį ir, jei užsitęstų, galėtų lemti konkurencingumo sumažėjimą, ir taip pat sustiprinti išorės poziciją;
(21)dėl biudžeto planavimo ir vykdymo trūkumų padidėjo fiskalinės politikos skatinamasis polinkis ir tai prisidėjo prie dabartinių makroekonominių iššūkių. Labai anksti priėmus metinius biudžetus 2016–2023 m., sumažėjo makroekonominių ir biudžeto prognozių patikimumas. Įvairios biudžeto lankstumo taisyklės ir dideli biudžeto rezervai sudarė sąlygas didesnėms diskrecinėms išlaidoms. Ad hoc sprendimai dėl išlaidų dažnai buvo priimami biudžetinių metų pabaigoje arba buvo priimami vyriausybės dekretais visus metus be tinkamos parlamentinės priežiūros ir viešų konsultacijų, o tai savo ruožtu sumažino biudžeto skaidrumą. Dėl trūkumų rengiant vidaus fiskalines taisykles, visų pirma dėl prociklinių savybių turinčios skolos taisyklės, prasto vidutinės trukmės biudžeto planavimo vykdymo, kurį dar labiau susilpnino specialios „pavojingos padėties“ režimo nuostatos, nacionalinė fiskalinė sistema neužtikrino apdairesnės fiskalinės politikos krypties. Dažni ir reikšmingi fiskalinių tikslų patikslinimai pakenkė biudžeto, kaip atramos rinkos dalyviams, vaidmeniui ir sukėlė abejonių dėl vidutinio laikotarpio fiskalinių planų patikimumo. Vidutinės trukmės fiskalinį planavimą grindžiant daugiametėmis išlaidų viršutinėmis ribomis, nustatytomis peržiūrėtose ES fiskalinėse taisyklėse, galėtų būti lengviau mažinti fiskalinės politikos skatinamąjį polinkį. Nacionalinės fiskalinės tarybos veiksmingumą vedant viešas diskusijas fiskaliniais klausimais vis dar varžo riboti įgaliojimai ir ištekliai;
(22)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų, kurios turi būti įgyvendintos iki 2026 m. Jos turėtų padėti veiksmingai spręsti visus atitinkamose šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius arba didelę jų dalį. Kad būtų padidintas Vengrijos ilgalaikis konkurencingumas vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kartu užtikrinant socialinį teisingumą, per šį trumpą laikotarpį labai svarbu plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, veiksmingą įgyvendinimą vykdyti sparčiai. Kad plane nustatyti įsipareigojimai būtų įvykdyti iki 2026 m. rugpjūčio mėn., Vengrijai labai svarbu gerokai paspartinti reformų ir investicijų įgyvendinimą, visų pirma skubiai imantis būtinų priemonių ES finansinių interesų apsaugai užtikrinti. Kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už sėkmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, itin svarbus tebėra sistemingas vietos ir regionų valdžios institucijų, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;
(23)per sanglaudos politikos fondų laikotarpio vidurio peržiūrą, pagal Reglamento (ES) 2021/1060 18 straipsnį, Vengrija iki 2025 m. kovo mėn. turi peržiūrėti kiekvieną programą, atsižvelgdama į, be kita ko, 2024 m. priimtose šaliai skirtose rekomendacijose ir nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytus uždavinius. Ši peržiūra yra ES finansavimo, įtraukto į kiekvieną programą, galutinio paskyrimo pagrindas. Nors Vengrija padarė pažangą įgyvendindama sanglaudos politiką ir Europos socialinių teisių ramstį, vis dar yra spręstinų uždavinių, o tarp mažiausiai ir labiausiai išsivysčiusių šalies rajonų, taip pat tarp miesto ir ne miesto vietovių išlieka didelių socialinių ir regioninių skirtumų. Būtina sparčiau įgyvendinti sanglaudos politiką ir kartu subnacionaliniu lygmeniu stiprinti administracinius gebėjimus. Programose sutarti prioritetai tebėra aktualūs. Ypač svarbu sparčiai įgyvendinti investicijas į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, įskaitant pagrindinių skaitmeninių įgūdžių ugdymą, įmonių skaitmeninę transformaciją, pažangiųjų miestų sprendimų diegimą, gamtos procesais grindžiamas ir nulinio balanso technologijas ir vandentvarką, taip pat teritorinius teisingos pertvarkos planus. Vengrija taip pat turėtų toliau siekti integruotos teritorinės plėtros funkcinėse zonose ir mažiausiai išsivysčiusiuose rajonuose. Be to, vienas iš prioritetų tebėra investicijų į socialinę įtrauktį ir skurdo mažinimą, daugiausia dėmesio skiriant vaikams ir labiausiai skurstantiems rajonams, taip pat visapusiškas pagrindinių įgūdžių stiprinimas ir galimybių gauti kokybišką bendrąjį išsilavinimą ir mokytis visą gyvenimą gerinimas. Šiuo atžvilgiu tebėra labai svarbu vykdyti švietimo sistemos struktūrines reformas, kuriomis, be kita ko, būtų didinamos galimybės gauti kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, taip pat tikslinius veiksmus, kuriais siekiama spręsti pažeidžiamų grupių darbo rinkos problemas ir stiprinti socialinių partnerių gebėjimus. Kad Vengrija galėtų visapusiškai pasinaudoti sanglaudos politikos lėšomis, būtina išspręsti neišspręstus reikiamų sąlygų ir bendro sąlygų režimo klausimus;
(24)atliekant sanglaudos politikos programų laikotarpio vidurio peržiūrą, energijos nepritekliaus ir iš kartos į kartą perduodamo skurdo problemos sprendimas taikant integruotas intervencines priemones, daugiausia dėmesio skiriant mažiausiai išsivysčiusiems rajonams ir savivaldybėms, taip pat poreikis stiprinti pažangiosios specializacijos strategijos valdymą ir diferenciaciją yra tos sritys, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio. Vengrija galėtų pasinaudoti Europos strateginių technologijų platformos (STEP) iniciatyva, kad paskatintų investicijas į giliąsias ir skaitmenines technologijas (pvz., daiktų internetą, didžiuosius duomenis, dirbtinį intelektą), švarias technologijas (pvz., atsinaujinančiųjų išteklių energiją, geoterminę energiją) ir biotechnologijas (farmaciją, medicinos produktus), kartu investuodama į įgūdžius ir kvalifikacijas, kurių reikia darbo jėgos paklausai šiuose sektoriuose patenkinti;
(25)be ekonominių ir socialinių uždavinių, kuriuos spręsti padeda ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas ir kiti ES fondai, Vengrijai kyla keletas papildomų uždavinių, susijusių su verslo aplinka, įgūdžių lygiu ir palankių sąlygų neturinčių grupių integracija į darbo rinką, socialine parama ir socialiniu dialogu, taip pat priklausomybe nuo Rusijos iškastinio kuro;
(26)verslo aplinka toliau blogėjo, visų pirma dėl didėjančio valstybės kišimosi į ekonomiką ir dažnų reglamentavimo sistemos ad hoc pakeitimų. Vengrijos rodikliai, pagal kuriuos vertinamas konkurencingumas ir reglamentavimo kokybė, yra prasti. Didelis mokesčių skaičius 2024 m. dar labiau išaugo. Pastaraisiais metais tam tikriems sektoriams ir įmonėms buvo taikoma dar daugiau mokesčių. Paprastai taip būna sektoriuose, kuriuose yra didelė užsienio kapitalo dalis (pvz., mažmeninės prekybos, cemento, statybos ir keramikos medžiagų), dėl to atitinkamoms įmonėms užkraunama neproporcinga našta ir daromas poveikis bendrajai rinkai. Įmonės skundžiasi dėl nevienodų sąlygų ir savivalės, institucijoms atliekant administracinius patikrinimus arba priimant sprendimus dėl leidimų. Įvairios valstybės intervencinės priemonės naudojamos siekiant priversti užsienio savininkus parduoti savo įmones, taip sudarant palankesnes sąlygas steigti viešuosius ar su vyriausybe susijusius nacionalinius lyderius. Vyriausybė vis dažniau tam tikrus investicinius projektus paskelbia strategiškai svarbiais nacionalinei ekonomikai, kad paspartintų ir palengvintų administracinį procesą. Vyriausybės taikomi kriterijai nėra skaidrūs ir negali būti ginčijami teisme. Vyriausybė toliau naudojasi savo įgaliojimais atleisti tam tikrus sandorius nuo susijungimų kontrolės. Šių išimčių kriterijai yra neskaidrūs ir nėra oficialios procedūros jiems užginčyti. Vyriausybė taip pat ir toliau plačiai naudojasi savo įgaliojimais priimti nepaprastosios padėties dekretus pagal „nepaprastosios padėties“ režimą. Panašu, kad daugelis šių dekretų nėra susiję su nurodyta nepaprastąja padėtimi, o tai silpnina teisinį tikrumą ir trukdo įprastai verslo veiklai;
(27)nepaisant didelio bendro užimtumo lygio, kai kurios nepalankioje padėtyje esančios grupės, pvz., menkai išsilavinę, romai ir asmenys su negalia, vis dar susiduria su kliūtimis, trukdančiomis pasinaudoti kvalifikacijos kėlimo galimybėmis ir patekti į darbo rinką. Tų pačių nepalankioje padėtyje esančių grupių asmenys taip pat dažnai neįgyja pakankamų pagrindinių įgūdžių mokykloje, nebaigia mokyklos, tampa bedarbiais arba neaktyviais ir retai kada siekia aukštojo išsilavinimo. Nelygybės priežastys yra susijusios su tuo, kaip organizuota švietimo sistema, kuriai būdinga nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių mokinių koncentracija tam tikrose mokyklose. 2014–2022 m. didelės ES sanglaudos politikos lėšų sumos buvo skirtos mokyklos nebaigimo prevencijai ir aktyvių darbo rinkos priemonių įgyvendinimui. Nors žemos kvalifikacijos darbuotojų ir romų užimtumo lygis per tą laikotarpį gerokai padidėjo, jis tebėra daug mažesnis nei bendras užimtumo lygis. Neįgaliųjų užimtumo atotrūkis tebėra gerokai didesnis už ES vidurkį. Keliuose sektoriuose trūksta kvalifikuotų darbuotojų, todėl Vengrijai sunku pereiti prie didelės pridėtinės vertės ekonomikos augimo modelio. Aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų dalis yra viena iš mažiausių ES, dėl to kyla sunkumų tenkinant augančią aukštos kvalifikacijos darbo jėgos paklausą. Dėl trumpos bedarbio pašalpų mokėjimo trukmės žmonėms sunku persikvalifikuoti, kelti kvalifikaciją ir susirasti tinkamesnius darbus, kurie galėtų padidinti našumą ir konkurencingumą. Nors pastaraisiais metais labai išaugo užsieniečių darbuotojų skaičius, tai gali nevisiškai atitikti sektorių, kuriuose trūksta įgūdžių ir darbo jėgos, poreikius;
(28)per pastarąjį dešimtmetį, didėjant užimtumo lygiui, gerokai pagerėjo skurdo rodikliai. Tačiau didelio materialinio ir socialinio nepritekliaus lygis tebėra vienas didžiausių ES ir jis padidėjo tarp vaikų, romų ir atokių vietovių gyventojų. Skurdą mažinančių socialinių pervedimų poveikis, nors vis dar panašus į kitų ES valstybių narių, pastaraisiais metais sumažėjo. Nepaisant didelės infliacijos ekonominės aplinkos, kai kurios socialinės išmokos, pavyzdžiui, minimalios pajamos, išmokos šeimai ir šeimos mokesčių lengvatos, nominaliai liko nepakitusios. Minimalių pajamų ir bedarbio pašalpų adekvatumas yra vienas mažiausių ES. Bendra mažai uždirbantiems asmenims tenkanti mokesčių našta ir priklausomybė nuo pridėtinės vertės mokesčio yra didelė, o tai neproporcingai apsunkina mažas pajamas gaunančias grupes, nes taikomas neprogresinis vienodo tarifo gyventojų pajamų apmokestinimas. Žmonių, kurie daugiau kaip 40 % namų ūkio pajamų išleidžia būsto išlaidoms padengti, dalis taip pat padidėjo dėl infliacijos, energijos ir būsto kainų šuolių ir tikslinių paramos priemonių trūkumo. Šių problemų sprendimas taip pat padėtų remti aukštynkryptę socialinę konvergenciją, kaip rodo Komisijos tarnybų atlikta antrojo etapo analizė, pagrįsta socialinės konvergencijos sistemos elementais 25 ;
(29)nepaisant tam tikro pagerėjimo, socialinis dialogas tebėra silpnas ir fragmentiškas. Privačiojo sektoriaus trišalis forumas, kurį sudaro vyriausybė, profesinės sąjungos ir darbdavių asociacijos, turi ribotas galimybes daryti įtaką vyriausybės planams arba juos keisti. Dėl riboto socialinio dialogo darbuotojai atsiduria nepalankioje padėtyje, be kita ko, derėdamiesi dėl darbo užmokesčio, ypač viešajame sektoriuje. Atskiro užimtumo statuso nustatymas tam tikroms viešojo sektoriaus darbuotojų grupėms susilpnino jų gebėjimą ginti savo kolektyvinius interesus. Dėl to kai kuriais atvejais kolektyvinės sutartys tapo niekinės ir dėl jų reikėjo derėtis iš naujo. Tokios priemonės kaip mokytojų teisės streikuoti apribojimas arba kolektyvinių derybų panaikinimas sveikatos sektoriuje palaipsniui susilpnino darbuotojų teises. Naujasis teisės aktas dėl narystės profesinėse sąjungose mokesčių rinkimo viešajame sektoriuje galėtų dar labiau susilpninti profesinių sąjungų atstovavimą. 2023 m. buvo surengtas tik vienas atitinkamų viešojo sektoriaus forumų susitikimas;
(30)Vengrija ir toliau labai priklauso nuo iškastinio kuro, o jos pastangos didinti energetinį saugumą mažinant priklausomybę nuo importo iš Rusijos yra vangios. Vengrijos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis 2023 m. sudarė 25,7 %, t. y. 18 procentinių punktų mažiau už ES vidurkį. 2021 ir 2023 m. Rusijos žalios naftos ir dujų importo dalis sudarė atitinkamai 64 % ir 75 %. Nafta ir dujos sudaro du trečdalius suvartojamos energijos. Dėl subsidijuojamų energijos kainų namų ūkiams Vengrijos iškastinio kuro subsidijų rodiklis, išreikštas BVP dalimi, yra vienas didžiausių ES;
(31)atsižvelgiant į Komisijos atliktą nuodugnią apžvalgą ir išvadą dėl susidariusio disbalanso, rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį atspindėtos toliau išdėstytose 1, 3 ir 4 rekomendacijose. 1 ir 4 rekomendacijose nurodyta politika padeda šalinti pažeidžiamumą, susijusį su išorės ir vyriausybės finansavimo poreikiais ir kainų spaudimu. 3 rekomendacijoje nurodyta politika padeda mažinti pažeidžiamumą, susijusį su kainų spaudimu,
REKOMENDUOJA Vengrijai 2024 ir 2025 m. imtis šių veiksmų:
1.Laiku pateikti vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Laikantis reformuoto Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, grynųjų išlaidų 26 augimą 2025 m. apriboti iki tokio tempo, kuris padėtų vidutinės trukmės laikotarpiu patikimai mažinti valdžios sektoriaus skolą, o valdžios sektoriaus deficitą sumažinti iki artimo Sutartyje nustatytai 3 % BVP pamatinei vertei. Iki 2024–2025 m. šildymo sezono laipsniškai panaikinti galiojančias neatidėliotinas energijos paramos priemones. Veiksmingai koordinuoti ir aiškiai atskirti makroekonominę politiką, kad būtų užtikrintas fiskalinis ir išorinis tvarumas. Laipsniškai panaikinti likusias kainų ir palūkanų normų viršutines ribas, kad būtų sumažintas iškreipiamasis poveikis ir sudarytos palankesnės sąlygos sklandžiam pinigų politikos perdavimui. Būsto sektoriaus paramos priemones nukreipti į mažas pajamas gaunančius namų ūkius. Stiprinti vidutinės trukmės biudžeto sistemą, suderinti metinių biudžetų rengimą su biudžetiniais metais ir apriboti veiksmų laisvę vykdant metinius biudžetus.
2.Atsižvelgiant į užsitęsusius vėlavimus, gerokai sparčiau įgyvendinti sanglaudos politikos programas ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant skyrių „REPowerEU“, užtikrinant, kad reformos ir investicijos būtų užbaigtos iki 2026 m. rugpjūčio mėn., skubiai imantis būtinų priemonių ES finansinių interesų apsaugai užtikrinti ir sprendžiant neišspręstus reikiamų sąlygų klausimus. Atliekant sanglaudos politikos programų laikotarpio vidurio peržiūrą toliau daugiausia dėmesio skirti sutartiems prioritetams, imtis veiksmų, kad būtų geriau sprendžiama skurdo problema, daugiausia dėmesio skiriant energijos nepritekliui ir mažiausiai išsivysčiusiems rajonams ir savivaldybėms, ir gerinti pažangiosios specializacijos strategiją, kartu apsvarstant Europos strateginių technologijų platformos iniciatyvos teikiamas galimybes didinti konkurencingumą.
3.Gerinti reglamentavimo sistemą ir didinti konkurenciją produktų rinkose ir paslaugų srityje, vengiant selektyvių ir savavališkų administracinių intervencijų ir specialiai pritaikytų teisės aktų, kuriais konkrečioms įmonėms suteikiamas nederamas pranašumas arba jos atsidurtų nepalankioje padėtyje, naudojimo, sistemingai tikrinant, ar verslo sandoriuose laikomasi konkurencijos taisyklių, ir mažinant neatidėliotinų priemonių taikymą, kad jos neviršytų to, kas tikrai būtina, laikantis bendrosios rinkos ir teisinės valstybės principų. Didinti socialinės apsaugos sistemos, įskaitant bedarbio pašalpas, adekvatumą. Didinti išsilavinimo lygį ir galimybes pasinaudoti veiksmingomis aktyviomis darbo rinkos priemonėmis, visų pirma nepalankiausioje padėtyje esančių grupių galimybes kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti, ir užtikrinti veiksmingą socialinį dialogą.
4.Mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro, sparčiau diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius, orientuojantis į ne rusiškus šaltinius ir imtis veiksmų siekiant laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
