EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 06 12

COM(2024) 251 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Bendras Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimo planas

{SWD(2024) 251 final}

Įvadas

Migracijos ir prieglobsčio pakte 1 numatyta migracijos ir prieglobsčio politikos reforma yra istorinis proveržis. Šia reforma ES sukuriama teisinė sistema ir priemonės, kuriomis siekiama toliau stiprinti veiksmingą ES išorės sienų valdymą, nustatyti greitas ir veiksmingas prieglobsčio ir grąžinimo procedūras, kartu užtikrinant tvirtas apsaugos priemones. Sukuriama sąžininga ir veiksminga solidarumo ir atsakomybės už kolektyvinį migracijos valdymą sistema, kurią taikant būtų teikiama pagalba visoms spaudimą patiriančioms valstybėms narėms.

Sėkmingas šios reformos priėmimas taip pat atspindi bendrą ES ir jos valstybių narių įsipareigojimą rasti bendrų problemų sprendimus ir taip sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą. Tai naujas etapas, kai bus įgyvendinamas dvejopas požiūris – bus vykdomos tvarios struktūrinės reformos ir užtikrinamas tikslinis operatyvinis reagavimas, be kita ko, pasitelkiant visapusiškas partnerystes su šalimis partnerėmis. Per pastaruosius ketverius metus ši reforma padėjo ES atversti kitą puslapį po ankstesnio susiskaldymo ir įtvirtinti bendrą požiūrį į migraciją ir sienų valdymą 2 .

Todėl dabar turime pasinaudoti šiuo teigiamu postūmiu, kad šis paktas taptų realia veikiančia priemone. 2024 m. birželio 11 d. įsigaliojusias Migracijos ir prieglobsčio paktą sudarančias teisines priemones bus pradėta taikyti po dvejų metų – nuo 2026 m. vidurio 3 . Šiuo bendru įgyvendinimo planu bus padedama Sąjungai ir jos valstybėms narėms veiksmingai pasirengti tų priemonių įgyvendinimui. Šiuo planu bus užtikrinama, kad dvejų metų pereinamasis laikotarpis būtų išnaudojamas veiksmingai, užtikrinant, kad visi atitinkami suinteresuotieji subjektai imtųsi būtinų administracinių, operatyvinių ir teisinių veiksmų.

Pagal Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentą ir Prieglobsčio procedūros reglamentą Komisija turi pateikti bendrą įgyvendinimo planą 4 . Atsižvelgdama į įgyvendinimo svarbą ir sudėtingą jo pobūdį, Komisija nusprendė paankstinti jo priėmimą ir perkelti šį terminą iš 2024 m. rugsėjo mėn. į birželio mėn., kad valstybės narės turėtų kuo daugiau laiko parengti savo nacionalinius įgyvendinimo planus, kurie turi būti pateikti iki 2024 m. gruodžio 12 d.

Bendro įgyvendinimo plano tikslas ir paskirtis

Bendrame įgyvendinimo plane laikomasi pragmatiško požiūrio ir daugiausia dėmesio skiriama pagrindiniams aspektams, į kuriuos valstybės narės turi atsižvelgti rengdamos savo nacionalinius įgyvendinimo planus, kurie turi būti parengti Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, siekiant užtikrinti, kad Migracijos ir prieglobsčio paktą būtų pradėta taikyti iki 2026 m. vidurio. Šiuo planu sukuriamas pagrindas bendrai ateinančių dvejų metų darbo programai, įskaitant teisinius ir operatyvinius rezultatus, diskusijų struktūras ir atitinkamą operatyvinę bei finansinę paramą.

Bendras įgyvendinimo planas grindžiamas tuo, kad jis yra bendras: bendras visoms valstybėms narėms, bendras visoms Migracijos ir prieglobsčio pakto teisėkūros priemonėms, kurias reikia įgyvendinti, ir juo siekiama bendro tikslo – iki pereinamojo laikotarpio pabaigos sukurti gerai parengtą sistemą.

Pirma, bendras įgyvendinimo planas yra bendras, nes juo suburiamos visos valstybės narės, taip pripažįstant, kad migracija 27 valstybių narių Sąjungoje yra bendras Europos uždavinys, kuriam reikia bendro europinio sprendimo. Sistemos sėkmė neišvengiamai priklausys nuo visų valstybių narių pasirengimo, o vienos šalies veiksmai turės poveikį visoms kitoms šalims. Bendro įgyvendinimo plano tikslas – užtikrinti, kad Paktą būtų galima įgyvendinti ir bendrai valdyti.

Planas parengtas glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis ES agentūromis, visų pirma per 2024 m. balandžio 29–30 d. Gente ES pirmininkavusios Belgijos surengtą ministrų konferenciją dėl pakto įgyvendinimo, taip pat įvairių Tarybos Imigracijos, sienų ir prieglobsčio strateginio komiteto (SCIFA) posėdžių metu. Komisija taip pat surengė konsultacijas su pilietine visuomene, įskaitant Komisijos ekspertų grupę migrantų nuomonės migracijos, prieglobsčio ir integracijos klausimais, taip pat su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR).

Antra, bendras įgyvendinimo planas yra bendras, nes apima visas teisėkūros priemones, kuriomis grindžiamas Migracijos ir prieglobsčio paktas, kurios yra tarpusavyje susijusios ir negali būti veiksmingai taikomos atskirai. Kartu Pakto priemonės sudaro integruotą sistemą, atspindinčią visapusišką ir subalansuotą Europos požiūrį į migraciją, kuriuo užtikrinami solidarumas ir atsakomybė, teisių apsauga ir įsipareigojimų laikymasis. Šis visapusiškas požiūris yra įtvirtintas Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamente 5 . Todėl Komisija bendrame įgyvendinimo plane turėtų atsižvelgti į pagrindinius šio visapusiško požiūrio elementus.

Trečia, bendru įgyvendinimo planu siekiama bendro tikslo – iki pereinamojo laikotarpio pabaigos sukurti gerai parengtą sistemą, kuri yra labai svarbi siekiant sukurti abipusį pasitikėjimą, kurio reikia norint, kad naujas subalansuotas požiūris būtų veiksmingas. Gera parengtis yra esminė koncepcija, kuria grindžiami pagrindiniai Pakte nustatyti įpareigojimai, nes tai yra atskaitos taškas, kuriuo remiantis nustatoma, ar valstybės narės patiria migracijos spaudimą, susiduria su reikšminga migracijos padėtimi arba krize. Būtent vadovaujantis šia koncepcija valstybėms narėms suteikiama galimybė pasinaudoti solidarumo priemonėmis ar solidarumo įsipareigojimų atskaitomis. Vadovaujantis šia koncepcija užtikrinama, kad Paktas veiktų kaip nuosekli visuma.

Tačiau „bendras“ nereiškia „toks pat“ visiems. Bendru įgyvendinimo planu užtikrinamas lankstumas, kurio reikia valstybėms narėms, kad jos galėtų pritaikyti Pakte nustatytus įpareigojimus prie savo nacionalinių sistemų. Kiekviena valstybė narė susiduria su skirtingais iššūkiais ir yra kitame pasirengimo etape, tačiau nė viena valstybė narė nepradeda nuo nulio. Daug Pakte numatytų inovacijų grindžiamos esama praktika arba jomis sugriežtinami esami reikalavimai. Valstybės narės raginamos išnaudoti savo žinias bei patirtį ir dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais.

Be to, siekiant pereinamuoju laikotarpiu nustatyti tinkamą užmojų lygį, reikia atsižvelgti į tris toliau išvardytus elementus.

Pirma, nors iš esmės turime dvejus metus pasirengti naujos teisinės sistemos įsigaliojimui, svarbu pabrėžti, kad kai kurie elementai turės būti įdiegti jau anksčiau nei 2026 m. viduryje. Pavyzdžiui, pirmasis metinis solidarumo ciklas prasidės 2025 m. birželio mėn., o 2025 m. spalio mėn. Komisija turės pasiūlyti pirmuosius Komisijos sprendimus, kuriais bus nustatytos valstybės narės, kurios patiria migracijos spaudimą, kurioms gresia toks spaudimas arba kuriose yra susidariusi reikšminga migracijos padėtis.

Antra, reikia nedelsiant imtis priemonių, kad visi esminiai naujosios sistemos elementai būtų įdiegti iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, tačiau visos Migracijos ir prieglobsčio paktu suteikiamos galimybės turės būti visapusiškai įgyvendintos vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Pakto įgyvendinimas yra ne vienkartinis, o dinamiškas procesas. Siekiant padidinti nacionalinių migracijos ir prieglobsčio sistemų veiksmingumą ir jas toliau integruoti į Europos migracijos ir prieglobsčio politiką, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu reikės imtis tolesnių veiksmų.

Strateginė ir perspektyvomis grindžiama vizija bus aprašyta pirmojoje penkerių metų Europos prieglobsčio ir migracijos valdymo strategijoje, kuri bus paskelbta iki 2025 m. pabaigos ir bus grindžiama išsamiomis nacionalinėmis migracijos ir prieglobsčio strategijomis, apie kurias valstybės narės turi pranešti Komisijai iki 2025 m. birželio mėn.

Trečia, labai svarbu toliau vykdyti darbą su migracija susijusių išorės aspektų srityje. Nors veiksmai šioje srityje nėra susieti su teisiniais įsipareigojimais, Sąjungai bus labai svarbu toliau intensyvinti darbą su šalimis partnerėmis, visų pirma trijose pagrindinėse srityse: kovos su neteisėtu migrantų gabenimu, veiksmingo grąžinimo, readmisijos ir reintegracijos bei teisėtų atvykimo būdų.

1 diagrama. Pagrindinių tarpinių reikšmių tvarkaraštis per dvejų metų įgyvendinimo laikotarpį

1Bendras įgyvendinimo planas ir nacionaliniai įgyvendinimo planai

Bendras įgyvendinimo planas

Migracijos ir prieglobsčio paktas apima dešimt išsamių teisėkūros procedūra priimtų aktų. Siekiant palengvinti šių sudėtingų tekstų supratimą ir įgyvendinimą, bendrame įgyvendinimo plane įvairūs įsipareigojimai, kylantys iš įvairių teisės aktų, ir veiksmai, kurių reikia imtis jiems įgyvendinti, suskirstyti į dešimt sudedamųjų dalių. Šis pragmatiškas požiūris leidžia sutelkti išteklius nukreipiant juos į pagrindinius naujosios sistemos veikimo pagrindus.

Negali būti jokių pasirinkimų ir pageidavimų. Turi būti įgyvendintos visos sudedamosios dalys ir jos visos priklauso viena nuo kitos. Pavyzdžiui, gerai veikianti priėmimo sistema (3 sudedamoji dalis) bus perkrauta, jeigu procedūros nebus vykdomos greitai (4 sudedamoji dalis) arba jeigu asmenys, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, per ilgai pasiliks prašytojams skirtuose būstuose (10 sudedamoji dalis). Solidarumas (7 sudedamoji dalis) ir atsakomybė (6 sudedamoji dalis) arba nauja migracijos srautų prie ES išorės sienų valdymo sistema (2 sudedamoji dalis) veiks tik tuo atveju, jeigu laiku pradės veikti sistema EURODAC (1 sudedamoji dalis). Apsaugos priemonių ir teisių užtikrinimas (9 sudedamoji dalis) yra kompleksinis visų teisėkūros procedūra priimtų aktų aspektas, kurį reikės įgyvendinti kiekvienoje sudedamojoje dalyje. Nors būtų galima nustatyti su sudedamosiomis dalimis susijusių veiksmų prioritetus, kiekviena sudedamoji dalis turės būti įgyvendinama lygiagrečiai.

2 diagrama. Dešimt pagrindinių sudedamųjų dalių, kuriomis įgyvendinami Migracijos ir prieglobsčio pakte nustatyti įsipareigojimai.

Kiekviena sudedamoji dalis apima teisinius įsipareigojimus ir jų padarinius reglamentavimo sistemos kūrimo užbaigimui, administraciniams procesams, organizavimui, taip pat žmogiškiesiems ištekliams ir infrastruktūros pajėgumams, kuriuos turi pasiekti valstybės narės, Komisija ir ES agentūros.

Bendrame įgyvendinimo plane taip pat nurodoma, kaip įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu ES lygmens veiksmais bus remiamas skatinant valstybių narių keitimąsi informacija ir porinės veiklos vykdymą (be kita ko, nustatant gerosios praktikos pavyzdžius ir sritis, kuriose valstybės narės gali padėti viena kitai) ir parengiant praktinius modelius, rekomendacinius dokumentus ir bendrus kontrolinius sąrašus, kad būtų užtikrinamas bendras ir suderintas įgyvendinimas. Išsamūs kiekvienos sudedamosios dalies elementai pateikiami pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateiktame kontroliniame sąraše.

Nacionaliniai įgyvendinimo planai

Kaip numatyta Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamente ir Prieglobsčio procedūros reglamente, kiekviena valstybė narė, padedama Komisijos ir atitinkamų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 12 d. parengia nacionalinį įgyvendinimo planą, kuriame, remdamasi šiuo bendru įgyvendinimo planu, nustato veiksmus ir jų įgyvendinimo tvarkaraštį.

Kiekviena valstybė narė turi spręsti skirtingas problemas, ir pradeda nuo skirtingų aplinkybių. Todėl kiekvienos valstybės narės nacionaliniame įgyvendinimo plane pirmiausia turėtų būti aprašoma esama padėtis, įskaitant nacionalines aplinkybes, galiojančią teisės aktų sistemą ir administracinę praktiką, organizacinę sandarą ir esamas struktūras, esamus pajėgumus ir su geografinėmis aplinkybėmis susijusius iššūkius.

Siekdama užtikrinti, kad valstybės narės įdiegtų kiekvienai sudedamajai daliai nustatytus pagrindinius elementus, kurie yra būtini siekiant, kad visose valstybėse narėse būtų laikomasi bendro ir palyginamo požiūrio, Komisija parengė nacionalinių įgyvendinimo planų šabloną, kuris atitinka prie šio komunikato pridedamą sudedamųjų dalių struktūrą.

Komisija ragina valstybes nares rengiant ir įgyvendinant savo nacionalinį įgyvendinimo planą nacionaliniu lygmeniu dirbti pasitelkiant tarpžinybinę ir tarpsektorinę darbo grupę. Veiksmingas koordinavimas bus viena iš pagrindinių visų Migracijos ir prieglobsčio pakto aspektų įgyvendinimo iki 2026 m. vidurio sąlygų.

Siekdama parengti patikimą nacionalinį įgyvendinimo planą, Komisija ragina valstybes nares kiekvienos sudedamosios dalies atveju imtis toliau nurodytų veiksmų.

·Peržiūrėti savo nacionalines teisines sistemas ir atlikti reikiamus reguliavimo ir administracinių taisyklių pakeitimus. Į nacionalinį įgyvendinimo planą turėtų būti įtrauktas tokių priemonių pateikimo ir priėmimo nacionaliniu lygmeniu tvarkaraštis.

·Peržiūrėti ir prireikus pritaikyti esamą organizacinę struktūrą, įskaitant tarnybų, ministerijų departamentų ir tarpžinybinio lygmens veiklos koordinavimo struktūras, taip užtikrinant, kad jos atitiktų savo paskirtį. Prireikus valstybės narės turės nustatyti ir planuoti naujų struktūrų kūrimą arba tarnybų reorganizavimą arba apsvarstyti integruotų bylų valdymo sistemų naudojimą. Nacionaliniame įgyvendinimo plane turėtų būti aprašytos esamos struktūros ir organizacijos (nacionaliniu lygmeniu, taip pat regionų ar vietos valdžios institucijoms pavestos užduotys), būtini pakeitimai ir jų įgyvendinimo tvarkaraštis.

·Peržiūrėti ir prireikus pakoreguoti administracinio darbo srautus, standartines veiklos procedūras ir protokolus. Šis procesas turėtų būti naudojamas siekiant nustatyti esamas turimas informacines priemones ir poreikį sukurti naujas. Nacionaliniame įgyvendinimo plane turėtų būti nurodyti pagrindiniai rezultatai, kuriuos reikės pasiekti šioje srityje, ir jų įgyvendinimo tvarkaraštis.

·Peržiūrėti esamus žmogiškųjų išteklių pajėgumus ir nustatyti poreikius, įskaitant įdarbinimą ir mokymą. Nacionaliniame įgyvendinimo plane turėtų būti atsižvelgiama į esamą darbuotojų skaičių ir bet kokį reikalingą skirtingų profilių darbuotojų skaičiaus padidinimą, taip pat turėtų būti numatomas aiškus įvairių etapų planas, jeigu numatoma įdarbinti bet kokius naujus darbuotojus. Šiame plane taip pat turėtų būti aprašomi mokymo poreikiai, įskaitant tokio mokymo planus ir jų įgyvendinimo tvarkaraštį.

·Nustatyti, kokią veiklą vykdys suinteresuotieji subjektai arba atitinkamos organizacijos (pvz., teisininkų asociacijos, NVO, privatūs subjektai) ir kokius pajėgumų poreikius jie patenkins. Jame taip pat turėtų būti numatomas tokių užsakomųjų paslaugų planavimas ir mechanizmai, kuriais būtų užtikrinama šių suinteresuotųjų subjektų ar organizacijų vykdomos veiklos stebėsena ir kokybės kontrolė.

·Peržiūrėti esamus pajėgumus ir nustatyti infrastruktūros ir įrangos poreikius bei galimus logistikos reikalavimus. Ši dalis apima pajėgumus, susijusius su fizine priėmimo ir sulaikymo infrastruktūra šalies teritorijoje ir pasienyje, taip pat IT infrastruktūra, interneto junglumu ir saugumo aplinka. Nacionaliniame įgyvendinimo plane turėtų būti aprašomi su šiais elementais susiję esami pajėgumų lygiai ir kiek juos reikėtų padidinti, taip pat turėtų būti numatomi aiškūs įvairių veiksmų, skirtų užbaigti įrangos pirkimą ir statybos ar atnaujinimo darbus, planai.

Visose sudedamosiose dalyse valstybės narės turės įvertinti išlaidas, kad poreikiai atitiktų išteklius, ir visapusiškai atsižvelgti į nacionalinius biudžeto ciklus ir prieinamas ES lėšas.

Komisija ragina visas valstybes nares reguliariai keičiantis informacija bendrauti su socialiniais partneriais, vietos ir regionų valdžios institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, ypač pilietinės visuomenės organizacijų atstovais. Taip galima nustatyti problemas, tobulinti politikos sprendimus ir užtikrinti didesnės atsakomybės sritis rengiant nacionalinius įgyvendinimo planus ir vėliau juos įgyvendinant, kai tie subjektai dažnai atlieka itin svarbų vaidmenį.

Komisija ragina valstybes nares iki 2024 m. spalio mėn. pateikti savo planų projektus, kad būtų galima užtikrinti dialogą dėl poreikių ir turimų išteklių ir laiku, t. y. ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 12 d., užbaigti šių planų rengimą.

2Dešimt pagrindinių sudedamųjų dalių, kuriomis įgyvendinamas Migracijos ir prieglobsčio paktas

EURODAC yra didelės apimties IT sistema, kuri, be kita ko, padės praktiškai taikyti Paktą, visų pirma nustatant atsakomybės sritis ir stebint antrinį judėjimą.

Sistemoje EURODAC bus saugomi ir tvarkomi tarptautinės apsaugos prašytojų, po paieškos ir gelbėjimo operacijų išlaipintų asmenų, taip pat asmenų, sulaikytų dėl neteisėto išorės sienos kirtimo arba neteisėtai esančių valstybės narės teritorijoje, biometriniai duomenys, tapatybės duomenys ir kita informacija. Todėl naudojant šią sistemą galima palyginti naujus tarptautinės apsaugos prašymus su duomenų bazėje jau užregistruotais prašymais, kad būtų galima taikyti Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentu nustatytas atsakomybės taisykles, taip pat stebėti antrinį judėjimą ir žymėti asmenis, kurie gali kelti grėsmę vidaus saugumui.

Naujoji sistema EURODAC yra vienas iš operatyvinių veiksmų pagrindų, kuriais grindžiama naujoji teisinė sistema. Siekiant įgyvendinti visus kitus Pakto elementus, būtina, kad reformuota sistema EURODAC būtų sukurta ir pradėtų veikti laiku. Taip valstybėms narėms bus suteikta galimybė įgyvendinti naująsias solidarumo taisykles, kurios gali būti susijusios tiek su perkėlimu Europos Sąjungoje, tiek su solidarumo kompensacijomis. Ši sistema taip pat padės taikyti naujas atsakomybės taisykles, visų pirma naujus atsakomybės perkėlimo ir panaikinimo terminus arba naują pagrindą, kuriuo remiantis būtų panaikinami taikant pasienio procedūrą priimti sprendimai dėl prieglobsčio.

Priėmus Migracijos ir prieglobsčio paktą, sistema EURODAC taps sąveikios ir integruotos migracijos ir sienų valdymo sistemos dalimi. Naujosios sistemos reikalavimai apima gerokai daugiau nei vien šiuo metu veikiančios sistemos EURODAC pertvarkymą. Atsižvelgiant į daug platesnę duomenų bazės taikymo sritį ir žymiai geresnes funkcijas, reikės sukurti visiškai naują sistemą. Tai pasakytina tiek apie pačią duomenų bazę, kurią sukurs eu-LISA, tiek apie kiekvieną nacionalinį komponentą, kurį turės sukurti valstybės narės ir kuris turės būti prijungtas prie tos duomenų bazės. Kalbant apie tai, kaip kompetentingos institucijos taiko EURODAC reglamentą, biometriniai duomenys turi būti renkami visapusiškai gerbiant asmens orumą ir fizinę neliečiamybę. Atlikdamos peržiūrą ir planuodamos valstybės narės turėtų atsižvelgti į galimą poveikį duomenų apsaugos institucijų darbo krūviui.

Šiomis aplinkybėmis visi subjektai turėtų imtis toliau nurodytų veiksmų, kad iki pereinamojo laikotarpio pabaigos būtų įdiegtos pagrindinės sistemos EURODAC funkcijos ir valstybių narių sistemos būtų parengtos jomis naudotis.

Valstybė narė

Teisės aktai

üValstybės narės turės peržiūrėti savo nacionalines reglamentavimo sistemas ir prireikus jas pakoreguoti, kad teisiniu ir operatyviniu požiūriu visoms kompetentingoms institucijoms, pavyzdžiui, prieglobsčio institucijoms ar sienos apsaugos pareigūnams, būtų užtikrinamos galimybės naudotis sistema laikantis ES duomenų apsaugos teisės aktų.

Organizavimas ir administraciniai procesai

üValstybės narės per tris mėnesius nuo reglamento įsigaliojimo turės pranešti Komisijai apie paskirtąsias ir tikrinančiąsias sistemos EURODAC institucijas.

üNaujojoje sistemoje EURODAC yra daug naujų funkcijų, tačiau ne visas jas galima laikyti esminėmis išankstinėmis sąlygomis iki 2026 m. vidurio įgyvendinant kitus Pakto elementus (pvz., naują laikinosios apsaugos gavėjų kategoriją). Todėl, atsižvelgdamos į trumpą terminą, valstybės narės, eu-LISA ir Komisija turėtų bendrai sutarti, kurioms sistemos EURODAC funkcijoms turėtų būti teikiama pirmenybė įgyvendinant Paktą. Taip pat turėtų būti pasiektas bendras sutarimas dėl įvairių įgyvendintinų techninių sprendimų (centralizuotų sprendimų ir nacionalinių sistemų, žr. toliau) atitinkamos svarbos.

üValstybės narės turėtų peržiūrėti savo vidaus darbo srautus ir standartines veiklos procedūras, kad galėtų užtikrinti sklandų institucijų keitimąsi informacija ir tinkamą informacijos registravimą sistemoje EURODAC, ypatingą dėmesį skirdamos ES duomenų apsaugos reikalavimams.

Pajėgumai (žmogiškieji ištekliai, infrastruktūra ir įranga)

üValstybės narės turės įdiegti ir išbandyti pagrindines EURODAC funkcijas nacionaliniu lygmeniu, taip užtikrindamos, kad informacija būtų tinkamai renkama ir skleidžiama pasitelkiant nacionalinius prieigos punktus. Atsižvelgdamos į sudėtingus terminus, valstybės narės turėtų apsvarstyti visas galimybes, kaip nacionaliniu lygmeniu būtų galima sumažinti ir supaprastinti kūrimo ir įgyvendinimo pastangas, pavyzdžiui, naudojant standartinius produktus. Dėl sprendimo, ar eu-LISA turėtų sukurti labiau centralizuotą, ar daugiau nacionalinio lygmens sistemą, taip pat turėtų būti svarstoma ankstyvame etape. Be to, kad būtų labai supaprastintas kūrimas, būtų galima paspartinti sistemos EURODAC įgyvendinimą ir užtikrinti lankstumą, jeigu reikėtų atlikti paskutinės minutės korekcijas.

üValstybės narės turėtų užtikrinti, kad jos turės pakankamai ir tinkamai parengtų darbuotojų, galėsiančių vykdyti sistemos EURODAC patikrinimus, ir įtraukti įdarbinimo ir mokymo veiklą į savo planavimo tvarkaraščius.

üValstybės narės taip pat turėtų tinkamai aprūpinti savo darbuotojus, kad jie galėtų laiku rinkti ir į sistemą EURODAC įkelti reikiamą informaciją (pvz., sistemos EURODAC aparatus, veido atvaizdų fiksavimo įrangą ir kt.). Šiuo tikslu galėtų būti organizuojami viešieji pirkimai, skirti įsigyti sistemos EURODAC duomenims rinkti reikalingą aparatinę įrangą ir užtikrinti junglumo reikalavimus. Reikėtų numatyti viešųjų pirkimų terminus ir į juos atsižvelgti.

Komisija

Teisinė prievolė

üSiekdama priimti EURODAC reglamente numatytą įgyvendinimo aktą, Komisija iki 2024 m. rugsėjo mėn. sušauks Sistemos EURODAC reguliavimo komitetą 6 .

üKomisija atnaujins devynis deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus pagal sąveikumo reglamentus, Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS) ir Vizų informacinės sistemos (VIS) reglamentą 7 , kad juos taikant būtų galima naudotis sistemos EURODAC duomenimis. Ji taip pat priims įgyvendinimo aktą dėl tarpsisteminių statistinių duomenų.

Praktinė parama

üKomisija glaudžiai bendradarbiaus su eu-LISA, kad valstybėms narėms būtų lengviau priimti pagrindinius sprendimus.

üKomisija papildys techninį darbą, kuriam vadovauja eu-LISA, pasitelkdama esamą sistemos EURODAC ekspertų grupę (toliau – EURODAC kontaktinis komitetas) 8 ir taip sudarydama palankesnes sąlygas tinkamai taikyti Reglamentą (be kita ko, paaiškindama kai kurių nuostatų prasmę) ir nustatydama sritis, kurioms pereinamuoju laikotarpiu reikėtų skirti daugiau dėmesio.

eu-LISA

Teisinė prievolė

üIki 2024 m. pabaigos eu-LISA turės centriniu lygmeniu priimti peržiūrėtą EURODAC sąsajos kontrolės dokumentą (ICD), į kurį turės būti įtrauktos naujos funkcijos. Šiuo tikslu visos valstybės narės, Komisija ir eu-LISA turėtų iš anksto susitarti dėl techninio sprendimo, kaip įgyvendinti sistemos EURODAC sąsajos kontrolės dokumentą (ICD), kuriuo bus nustatyti svarbūs įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu parametrai, ir jo funkcijas. Atsižvelgdama į tai, Komisija kartu su eu-LISA parengs koncepcijos dokumentą, skirtą diskusijoms su valstybėmis narėmis dėl duomenų bazės techninių sprendimų ir dėl svarbiausių funkcijų, kurios turėtų būti įdiegtos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 12 d.

Praktinė parama

üeu-LISA atnaujins naudotojo vadovą ir išmokys sistemos EURODAC naudotojus, suteikdama jiems techninę sistemos EURODAC naudojimo informaciją.

üeu-LISA nustatys sąveikumo reikalavimus, kuriais vadovaujantis bus galima integruoti EURODAC į sąveikumo sistemą, ir į juos atsižvelgs.

üeu-LISA rems technologinių sprendimų kūrimą, kad FRONTEX grupės ir EUAA prieglobsčio paramos grupės galėtų teikti atitinkamą pagalbą, kurios gali prašyti valstybės narės.

Įgyvendinant Paktą bus sukurtas sklandus požiūris, kuriuo vadovaujantis bus toliau stiprinamas veiksmingas Europos Sąjungos išorės sienų valdymas. Pakte numatomos reikiamos priemonės trečiųjų šalių piliečių atvykimui valdyti ir greitoms bei veiksmingoms prieglobsčio ir grąžinimo procedūroms nustatyti, taikant griežtas asmenų apsaugos priemones. Tikrinimo reglamente, Prieglobsčio procedūros reglamente ir Grąžinimo pasienio procedūros reglamente numatomas suderintas požiūris.

Visi neteisėti migrantai bus registruojami ir bus tikrinama jų tapatybė, pavojus saugumui, pažeidžiamumas ir sveikata. Tai pasakytina apie šalies teritorijoje sulaikytus asmenis, kurie dar nebuvo patikrinti arba jeigu nebuvo atliktas jų patikrinimas kertant sieną. Tai pasakytina ir apie visus asmenis, kurie sienos perėjimo punkte prašo tarptautinės apsaugos. Antrajame etape asmenims, kuriems greičiausiai nereikės tarptautinės apsaugos, kurie gali kelti pavojų saugumui arba klaidinti valdžios institucijas, bus taikoma privaloma pasienio procedūra. Tikrinimo reglamente ir Prieglobsčio procedūros reglamente taip pat yra naujų nuostatų, kuriomis siekiama pagerinti asmenų be pilietybės tapatybės nustatymą.

Norint sėkmingai vykdyti naujas prievoles, reikia, kad tikrinimas ir prieglobsčio bei (kai aktualu) grąžinimo pasienio procedūros vyktų sklandžiai, užtikrinant kruopštų sprendimų priėmimą, visapusiškai laikantis visų garantijų ir gerbiant asmenų teises.

Reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė turėtų pajėgumų pasienio procedūros metu tinkamomis sąlygomis tikrinti visus neteisėtai atvykstančius asmenis ir priimti tam tikrą skaičių tarptautinės apsaugos prašytojų (ir grąžinamų asmenų). Sąjungos lygmeniu nustatyti tinkami pajėgumai 9 , kurių reikia prieglobsčio prašymų ir grąžinimo atvejų nagrinėjimui pasienyje užtikrinti yra 30 000, o valstybių narių atskiras tų tinkamų pajėgumų dalis pagal Prieglobsčio procedūros reglamente nustatytą formulę kas trejus metus apskaičiuoja Komisija.

Paspartinta procedūra gali būti taikoma nedarant neigiamo poveikio sprendimų priėmimo kokybei ar prašytojų teisėms. Tikrinimo ir pasienio procedūros metu asmenims neleidžiama atvykti į ES teritoriją, tačiau jie turi teisę likti šalyje. Valstybės narės turi vykdyti šias procedūras laikydamosi apsaugos priemonių ir garantijų, numatytų Pakto teisėkūros priemonėse, ir visapusiškai gerbdamos ES chartijoje nustatytas pagrindines teises, įskaitant negrąžinimo principo taikymą ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą, kai sprendimai priimami taikant pasienio procedūrą 10 .

Naujoji pasienio sistema grindžiama esamomis struktūromis ir žiniomis. Daug valstybių narių jau įgyvendina tikrinimo protokolus, kurie didele dalimi tapo naujų teisinių įsipareigojimų pagrindu. Be to, ne mažiau kaip 14 valstybių narių jau taiko prieglobsčio pasienio procedūrą arba tam tikrus gerosios praktikos pasienyje pavyzdžius.

Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti veiksmingą šios sudedamosios dalies įgyvendinimą, reikėtų imtis toliau išvardytų veiksmų.

Valstybės narės

Teisės aktai

üValstybės narės turėtų atsižvelgdamos į naujas nuostatas peržiūrėti ir pritaikyti savo nacionalines reglamentavimo sistemas ir užtikrinti, kad sienų kontrolė, tikrinimas ir prieglobsčio bei grąžinimo pasienio procedūros būtų organizuojamos sklandžiai, kad būtų laikomasi naujų griežtų terminų (tikrinimas turi būti atliekamas per septynias dienas, prieglobsčio pasienio procedūra – per 12 savaičių, o grąžinimo pasienio procedūra – per 12 savaičių).

Organizavimas ir administraciniai procesai

üValstybės narės turėtų peržiūrėti savo administracinius procesus, pradėdamos nuo savo darbo srautų ir standartinių veiklos procedūrų, taip pat priemones, kuriomis užtikrinamas tinkamas informacijos srautas kiekviename etape ir tarp susijusių institucijų, ir laikytis naujų griežtų terminų ir ataskaitų teikimo prievolių. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę sukurti integruotas bylų valdymo sistemas, kad prireikus jos galėtų rinkti atitinkamą informaciją ir ja dalytis su įvairiomis tarnybomis.

üValstybės narės turės imtis tinkamų veiksmų siekdamos užtikrinti, kad tikrinimo ir pasienio procedūrų metu su migrantais galėtų bendrauti valdžios institucijos (ir kad būtų užkertamas kelias jų neteisėtam atvykimui ir apribojamos galimybės judėti neleistinais būdais 11 ). Šie veiksmai galėtų apimti protokolus, susijusius su priemonių, kuriomis siekiama sumažinti pasislėpimo pavojų, vertinimu, įskaitant sulaikymo alternatyvas (kurios turėtų būti apibrėžtos teisės aktuose), visų pirma skirtas šeimoms su vaikais, ir galimą sulaikymą.

üValstybės narės turėtų įtraukti tikrinimą į savo nacionalines integruoto sienų valdymo strategijas.

üValstybės narės turės integruoti tapatybės, saugumo, pažeidžiamumo ir sveikatos patikrinimus, reikalingus tikrinimui teritorijoje atlikti, į jau taikomą nacionalinę sulaikymo / grąžinimo praktiką.

Pajėgumai (žmogiškieji ištekliai, infrastruktūra ir įranga)

üValstybės narės turės nustatyti vietas, kuriose bus atliekamas tikrinimas ir pasienio procedūros. Prireikus jos turės išplėsti arba sukurti reikiamą infrastruktūrą. Ši infrastruktūra turėtų apimti neteisėtų migrantų ir tarptautinės apsaugos prašytojų tikrinimo priemones, kurios turi atitikti Grąžinimo direktyvos (neteisėtų migrantų atveju) ir naujos redakcijos Priėmimo sąlygų direktyvos (tarptautinės apsaugos prašytojų atveju) standartus. Infrastruktūra taip pat turėtų apimti valstybės narės tinkamų pajėgumų reikalavimus atitinkančius tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo centrus (įskaitant tinkamus sulaikymo pajėgumus), kurie taip pat turi atitikti naujos redakcijos Priėmimo sąlygų direktyvoje 12 nustatytus standartus, taip pat atsižvelgiant į konkrečius reikalavimus šeimų su vaikais atvejais 13 . Todėl reikia nuodugniai įvertinti esamus pajėgumus ir planuoti infrastruktūros statybą ar atnaujinimą iš karto po to, kai Komisija nustatys tinkamus pajėgumus, kuriuos turės įdiegti kiekviena valstybė narė.

üValstybės narės turės užtikrinti pakankamą skaičių kompetentingų darbuotojų 14 , galinčių vykdyti tikrinimo ir prieglobsčio / grąžinimo pasienio procedūras per teisės aktuose nustatytus trumpus terminus, deramai atsižvelgdamos į visas pagrindinių teisių apsaugos priemones. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti pakankamus teisminių institucijų pajėgumus, kad visus apeliacinius skundus būtų galima pateikti iki nustatyto pasienio procedūrų termino.

üPrireikus valstybės narės turės įsigyti reikiamą įrangą tikrinimo ir pasienio procedūroms atlikti (pvz., sistemos EURODAC aparatus, suklastotų dokumentų nustatymo įrangą) ir užtikrinti tinkamą interneto ryšį, kad būtų galima naudotis įvairiomis duomenų bazėmis.

üValstybės narės taip pat turės užtikrinti, kad tinkamai įgalioti tikrinimo institucijų darbuotojai galėtų naudotis ES ir Interpolo duomenų bazių ir Europolo duomenimis.

üVykdydamos savo duomenų teikimo įpareigojimus, valstybės narės turės sukurti reikiamus duomenų rinkimo pajėgumus, kad įvykdytų ataskaitų teikimo prievoles, kai pasiekiami tinkami pajėgumai arba didžiausias metinis prašymų skaičius.

Komisija

Teisinė prievolė

üKomisija iki 2024 m. rugpjūčio mėn. (praėjus dviem mėnesiams nuo Prieglobsčio procedūros reglamento įsigaliojimo) priims įgyvendinimo aktą, kuriuo apskaičiuos tinkamus pajėgumus, kuriuos kiekviena valstybė narė turės įdiegti trejų metų laikotarpiui.

Praktinė parama

üKomisija kartu su Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EUAA) ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) parengs pasienio procedūros modelius (įskaitant pagrindinių teisių apsaugos priemones). Prireikus Komisija taip pat peržiūrės praktinį sienos apsaugos pareigūnų darbo vadovą. Siekdama užtikrinti bendrą sienos apsaugos pareigūnų, prieglobsčio pareigūnų ir grąžinimo bylas nagrinėjančių darbuotojų sutarimą, Komisija surengs specialias diskusijas, kuriose dalyvaus visi šie subjektai.

üKomisija imsis visų būtinų veiksmų, be kita ko, vykdydama tolesnę veiklą, susijusią su 5 skirsnyje aprašytu Vizų kodekso 25a straipsnio procesu, ir tiksliniais grąžinimo veiksmais, susijusiais su ES grąžinimo koordinatoriaus vykdomu darbu (žr. 5 sudedamąją dalį), siekdama užtikrinti, kad grąžinimo pasienio procedūra būtų veiksminga, atsižvelgiant į pilietybes, kurias turintiems asmenims turi būti taikoma privaloma pasienio procedūra.

üKomisija tikrinimo procedūras integruos į Europos integruoto sienų valdymo politikos ciklą.

ES agentūros

Teisinė prievolė

üEUAA parengs gaires dėl veiksmingų sulaikymo alternatyvų.

üBūsimos reguliarios EUAA konvergencijos ataskaitos turėtų padėti valstybėms narėms nustatyti pilietybes, kurias turintiems asmenims iš esmės būtų taikoma pasienio procedūra, ir nustatyti atvejus, kai 20 proc. prieglobsčio suteikimo pirmojoje instancijoje lygis nėra reprezentatyvus dėl didelių skirtumų tarp pirmosios instancijos ir galutinių sprendimų.

üEUAA turės skirti ypatingą dėmesį įvertinimui, kaip valstybės narės taiko pasienio procedūrą. Tais atvejais, kai iš EUAA stebėsenos duomenų matyti, kad nesudaromos vaikų apgyvendinimo sąlygos, Komisija privalo paskelbti viešą rekomendaciją sustabdyti pasienio procedūrų taikymą šeimoms su vaikais.

Praktinė parama

üEUAA atnaujins mokymo modulius ir gaires. Reikalingų atnaujinimų pavyzdžiai: tikrinimo darbo srautai, tikrinimo / pažeidžiamumo nustatymo priemonių rinkinys arba praktinė priemonė, skirta pirminio kontakto pareigūnams.

üFRONTEX valstybėms narėms teiks su tikrinimu susijusią operatyvinę paramą, visų pirma rengdama tikrinimo institucijų mokymus.

üFRONTEX valdyba tikrinimą, kaip naują Šengeno išorės sienų valdymo priemonę, turėtų įtraukti į Europos integruoto sienų valdymo techninės ir veiklos strategijos priedą.

Priėmimo pajėgumai apima gebėjimą tarptautinės apsaugos prašytojams suteikti materialines priėmimo sąlygas (būstą, maistą, drabužius, asmens higienos produktus ir dienpinigius, į kuriuos visada turėtų būti įtraukiama tam tikra pinigų suma), atitinkančias jų lytį, amžių ir bet kokius specialius priėmimo poreikius. Šie pajėgumai taip pat apima gebėjimą suteikti fizinės ir psichinės sveikatos priežiūros, nepilnamečių švietimo paslaugas, ankstyvosios integracijos priemones ir informaciją, taip pat užtikrinti jų teisių apsaugą 15 .

Siekiant užtikrinti tinkamą Europos migracijos ir prieglobsčio sistemos veikimą, be kita ko, perduodant asmenis pagal atsakomybės taisykles, labai svarbu suvienodinti tinkamus tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo standartus, kad jais būtų užtikrinamos panašios gyvenimo sąlygos visose valstybėse narėse. Tinkamos priėmimo sąlygos yra vienas iš pagrindinių elementų sprendžiant, ar valstybė narė yra gerai pasirengusi. Naujos redakcijos Priėmimo sąlygų direktyvos standartus atitinkančios materialinės priėmimo sąlygos taip pat yra labai svarbus veiksnys sprendžiant, ar pasienio pajėgumai gali būti laikomi tinkamais 16 .

Dauguma valstybių narių patiria daug su priėmimu susijusių problemų. Naujos redakcijos Priėmimo sąlygų direktyva ne tik išplečiama dabartinė sistema, bet ir suteikiama galimybė persvarstyti priėmimo sistemų organizavimą nacionaliniu lygmeniu. Joje numatomos svarbios naujos priėmimo valdymo priemonės, kuriomis užtikrinamas didesnis lankstumas, veiksmingumas ir antrinio judėjimo prevencija. Pavyzdžiui, naujos redakcijos Priėmimo sąlygų direktyvoje numatoma galimybė paskirstyti prašytojus pagal apgyvendinimo vietas ir geografines vietoves, o materialinių priėmimo sąlygų užtikrinimas susiejamas su faktine gyvenamąja vieta apgyvendinimo vietoje, kuri priskiriama prašytojams, arba konkrečioje vietovėje. Valstybės narės turėtų visapusiškai išnaudoti šias galimybes. Be to, tais atvejais, kai prašytojai nėra valstybėje narėje, kurioje jie turėtų būti, valstybės narės turės tenkinti tik pagrindinius poreikius.

Naujos redakcijos Priėmimo sąlygų direktyva taip pat dar labiau suderinami standartai ir sustiprinamos tarptautinės apsaugos prašytojų apsaugos priemonės, įskaitant suteikiamą galimybę anksčiau patekti į darbo rinką (nebe per devynis mėnesius, o per šešis), fizinės ir psichinės sveikatos priežiūrą ir didesnę šeimų, vaikų ir pažeidžiamų prašytojų apsaugą 17 .

Atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašytojų priėmimo valdyme dalyvauja daug subjektų, įvairių suinteresuotųjų subjektų partnerystės su atitinkamais subjektais kai kuriose valstybėse narėse dažnai būna labai svarbios tinkamam priėmimo sistemų valdymui. Tai pasakytina ir apie vietos ir regionų valdžios institucijų, socialinių ir ekonominių partnerių, tarptautinių organizacijų, NVO arba migrantų vadovaujamų organizacijų dalyvavimą.

Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti veiksmingą šios sudedamosios dalies įgyvendinimą, reikėtų imtis toliau išvardytų veiksmų.

Valstybės narės

Teisės aktai

üValstybės narės turės iki 2026 m. birželio 12 d. turi peržiūrėti savo nacionalines reglamentavimo sistemas ir priimti visas būtinas teisėkūros priemones, kuriomis Priėmimo sąlygų direktyva būtų perkelta į nacionalinę teisę, ir apie jas pranešti Komisijai. Siekiant, kad valstybės narės galėtų taikyti naujos redakcijos Direktyvoje numatytus lanksčius sprendimus, pavyzdžiui, susijusius su gyvenamąja vieta ir prašytojų priskyrimu konkrečioms vietoms, šios galimybės turi būti perkeltos į nacionalinę teisę. Teisės aktuose taip pat turėtų būti numatytos sulaikymo alternatyvos.

Organizavimas ir administraciniai procesai

üValstybės narės turės pranešti Komisijai apie institucijas, atsakingas už įsipareigojimų, kylančių iš naujos redakcijos Priėmimo sąlygų direktyvos, vykdymą.

üValstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę peržiūrėti nacionalinių priėmimo sistemų organizavimą, kad būtų optimizuotas jų organizavimas. Pavyzdžiui, valstybės narės, atsižvelgdamos į tarptautinės apsaugos prašytojo profilį, t. y. lytį, amžių, šeimos sudėtį, pažeidžiamumą ir poreikius, galėtų derinti priėmimo centrus su gyvenamaisiais būstais, paramos paslaugomis ir parama pinigais.

üTaikant naujas technologijas atsiranda galimybių naudoti automatizuotas priemones, kurių šiuo metu trūksta daugelyje valstybių narių ir kurias pasitelkiant būtų galima veiksmingiau valdyti priėmimo pajėgumus. Todėl valstybės narės raginamos apsvarstyti galimybę sukurti integruotą bylų valdymo sistemą, kurią naudojant būtų galima veiksmingai rinkti svarbius kiekybinius ir kokybinius duomenis ir informaciją apie priėmimo pajėgumus bei jais dalytis. Tokia integruota sistema suteiktų daugiau galimybių naudotis paslaugomis visiems atitinkamiems subjektams ir padėtų nustatyti pasislėpimo atvejus.

üValstybės narės turėtų imtis būtinų administracinių priemonių ir parengti procedūras, kad būtų atsižvelgta į naujos redakcijos direktyvoje numatytas naujas priemones, kuriomis siekiama pažaboti antrinį judėjimą ir piktnaudžiavimą (perkėlus jas į nacionalinę teisę), pavyzdžiui, įpareigojimą tenkinti tik pagrindinius poreikius, kai prašytojai nėra valstybėje narėje, kurioje jie privalo būti, arba galimybę paskirti prašytojus į konkrečias apgyvendinimo vietas ir geografines vietoves, nustatant, kad materialinių priėmimo sąlygų sudarymas priklausytų nuo faktinio buvimo apgyvendinimo vietose ar vietovėse, į kurias prašytojai buvo paskirti 18 .

Pajėgumai (žmogiškieji ištekliai, infrastruktūra ir įranga)

üValstybės narės turės užtikrinti pakankamus priėmimo pajėgumus, be kita ko, susijusius su infrastruktūra, būstu, parama pinigais ir kt. (taip pat ir specialiųjų priėmimo poreikių turintiems asmenims 19 ), kad būtų galima patenkinti numatytus poreikius ir užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį. Šie pajėgumai turėtų apimti numatomus perkėlimus (jei valstybė narė pasirenka šią solidarumo priemonę), parengties pajėgumus 20 , taip pat gebėjimus įgyvendinti veiksmingas alternatyvas sulaikymui. Todėl reikės nuodugniai įvertinti esamus pajėgumus ir suplanuoti būtinus pakeitimus.

üValstybės narės turės užtikrinti pajėgumus suteikti pakankamas ir pritaikytas galimybes naudotis fizinės ir psichinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir greitesnėmis bei veiksmingomis ankstyvosios integracijos priemonėmis (pvz., švietimo, kalbų mokymo paslaugomis, galimybe patekti į darbo rinką per šešis mėnesius nuo prašymo užregistravimo, užimtumo parama). Valstybės narės turės užtikrinti, kad priėmimo srityje dirbtų pakankamai tinkamai parengtų darbuotojų (pvz., vertėjų žodžiu, vertėjų raštu, socialinių darbuotojų, medicinos darbuotojų, įskaitant psichikos sveikatos specialistus, ir vaikų apsaugos pareigūnų). Todėl reikės nuodugniai įvertinti esamus pajėgumus ir suplanuoti reikiamus darbuotojų įdarbinimo ir mokymo veiksmus. Mokymas turi apimti pagrindines Europos prieglobsčio srities mokymo programos dalis, susijusias su priėmimo sąlygomis, taip pat EUAA sukurtą specialių priėmimo poreikių turinčių prašytojų nustatymo priemonę. Jeigu įgyvendinant naujos redakcijos Priėmimo sąlygų direktyvą dalyvaus vietos ir regionų valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ar tarptautinės organizacijos, valstybės narės turės joms skirti reikiamus išteklius.

Komisija

Praktinė parama

üKomisija per priėmimo ekspertų grupę (toliau – priėmimo kontaktinis komitetas) 21 teiks reikiamą techninę paramą, taip siekdama sudaryti palankesnes sąlygas teisingam naujos redakcijos direktyvos taikymui, be kita ko, paaiškindama kai kurių nuostatų prasmę, ir nustatys sritis, kurioms pereinamuoju laikotarpiu reikėtų skirti daugiau dėmesio, be kita ko, atsižvelgiant į naujos redakcijos Priėmimo sąlygų direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę.

ES agentūros

Teisinė prievolė

üEUAA parengs standartinį informacijos šabloną ir gaires dėl sulaikymo alternatyvų.

Praktinė parama

üEUAA teiks paramą per savo priėmimo tinklą, atnaujins esamus rekomendacinius dokumentus, priemones ir mokymo medžiagą ir peržiūrės savo priėmimo ir pažeidžiamumo nustatymo standartus ir rodiklius. Tai visų pirma pasakytina apie dokumentą „2024 m. Priėmimo gairės. Standartai ir rodikliai“.

Siekiant išlaikyti visos prieglobsčio sistemos vientisumą, taip pat sumažinti antrinį judėjimą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui, labai svarbu, kad procedūros būtų spartesnės ir labiau suderintos. Prieglobsčio procedūros reglamentu ir Priskyrimo reglamentu supaprastinama ir skatinama suvienodinti atskirų prieglobsčio prašymų vertinimo ir sprendimų priėmimo procesus visoje Europoje ir sustiprinamos tarptautinės apsaugos prašytojų ir gavėjų apsaugos priemonės, teisės ir garantijos. Į Prieglobsčio procedūros reglamentą taip pat įtrauktos nuostatos, kuriomis turėtų būti sudaromos palankesnės sąlygos nustatyti bepilietybę.

Prieglobsčio procedūros reglamentu supaprastinama galimybė pasinaudoti prieglobsčio procedūra ir suderinami terminai, taip numatant trumpesnes ir veiksmingesnes procedūras. Pavyzdžiui, Reglamente nustatyti aiškūs trijų prieglobsčio procedūros etapų terminai, t. y. terminas, iki kurio pabaigos prašytojas pareiškia pageidavimą gauti tarptautinę apsaugą (toliau – pareiškimo etapas), terminas, iki kurio pabaigos valstybių narių institucijos turi priimti ir užregistruoti atitinkamą prašymą (toliau – registravimo etapas) ir terminas, iki kurio pabaigos prašytojas turi pateikti prašymą (toliau – pateikimo etapas). Reglamente paaiškinama, ką apima kiekvienas iš šių trijų etapų, kokios yra prašytojo ir valdžios institucijų pareigos ir kokie yra kiekvieno etapo terminai (penkios dienos registravimui, dvidešimt viena diena pateikimui). Reglamente taip pat nustatyti prašymo nagrinėjimo terminai (šeši mėnesiai sprendimui priimti, kai taikoma įprasta procedūra, trys mėnesiai, kai taikoma pagreitinta procedūra, ir nuo 10 dienų iki dviejų mėnesių, kai vykdomi nepriimtinumo priežasčių patikrinimai).

Valstybės narės taip pat turės taikyti naujas privalomas taisykles, pavyzdžiui, privalomas paspartintas procedūras (iki šiol jos buvo neprivalomos), taip pat griežtesnę privalomą tvarką, taikomą paskesnių prašymų atvejais (įskaitant pareigą nagrinėti prašymus, pateiktus po to, kai jie buvo atmesti kitoje valstybėje narėje, kaip paskesnius prašymus). Valstybės narės taip pat turės atlikti būtinus patikslinimus tais atvejais, kai galima laikyti, kad prašymas buvo numanomai atsiimtas, nes prašytojas neįvykdė tam tikrų prievolių, pavyzdžiui, reikalavimo pateikti biometrinius duomenis, arba taikyti naują veiksmingos apsaugos sąvoką, kad būtų galima nustatyti saugias trečiąsias šalis ir taikyti pirmosios prieglobsčio šalies koncepciją. Be to, daugumos piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinių ir paskesnių prašymų atvejais apeliacinis skundas neturės automatinio stabdomojo poveikio, o tai reiškia, kad jeigu prašymas atmetamas ir teismas asmeniui neleidžia pasilikti, institucijos gali vykdyti sprendimą grąžinti.

Valstybės narės taip pat turės taikyti naujus Priskyrimo reglamente numatytus reikalavimus, pavyzdžiui, pareigą įvertinti vidaus apsaugos alternatyvą ir pareigą panaikinti tarptautinės apsaugos statusą, jeigu padaromos tam tikros nusikalstamos veikos arba asmuo kitaip kelia grėsmę saugumui.

Prieglobsčio procedūros reglamento pakeitimai ir Priskyrimo reglamento procedūriniai aspektai suteikia galimybę valstybėms narėms spręsti dabartines problemas, susijusias su ilgomis prieglobsčio procedūromis ir besikaupiančiomis neišnagrinėtomis bylomis. Siekiant tinkamai įgyvendinti šią sudedamąją dalį, labai svarbu gerbti pagrindines tarptautinės apsaugos prašytojų ir asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, Chartijoje nustatytas teises ir konkrečias šiuo dviejuose reglamentuose numatytas teises (žr. 9 sudedamąją dalį).

Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti veiksmingą šios sudedamosios dalies įgyvendinimą, reikėtų imtis toliau išvardytų veiksmų.

Valstybės narės

Teisės aktai

üValstybės narės turėtų peržiūrėti savo nacionalines reglamentavimo sistemas ir atlikti būtinus pakeitimus, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą abiejų reglamentų taikymą. Šiuo požiūriu kai kurie elementai, kuriems reikės skirti ypatingą dėmesį, yra galimybės naudotis procedūra organizavimo būdas (t. y. etapai, terminai, susijusios institucijos), neautomatinis tam tikros rūšies sprendimų stabdomasis poveikis ir galutinio sprendimo apibrėžimo būdas. Pastaruoju atveju labai svarbu užtikrinti, kad pagal apibrėžtį būtų galima sklandžiai taikyti taisykles dėl paskesnių prašymų, nesukuriant lygiagrečių procedūrų pirmojo apeliacinio skundo pateikimo etape ir antrojo prašymo administraciniame etape.

Organizavimas ir administraciniai procesai

üValstybės narės turės nustatyti prie naujos sistemos pritaikytas atsakomybės sritis ir aiškiai atskirtus prieglobsčio procedūros etapus, t. y. prašymų pareiškimo / priėmimo, prašymų registravimo ir prašymų pateikimo.

üValstybės narės turėtų sukurti veiksmingus vidaus darbo srautus, skirtus keitimuisi informacija tarp įvairių tarnybų (pvz., laikantis pareigos teikti informaciją, kai prašymą gaunanti institucija skiriasi nuo jį registruojančios institucijos) ir su kitomis valstybėmis narėmis (pvz., jeigu prašymas jau buvo atmestas kitoje valstybėje narėje).

üValstybės narės turėtų peržiūrėti ir prireikus pakoreguoti darbo metodus ir parengti standartines veiklos procedūras, kurios turės būti taikomos įvairiais prieglobsčio procedūros etapais, visapusiškai laikantis naujų terminų (įprastų ir paspartintų procedūrų ir nepriimtinumo patikrinimų) ir prievolių, be kita ko, susijusių su apeliaciniais skundais, kartu numatydamos visas reikiamas apsaugos priemones ir garantijas 22 .

üValstybės narės turėtų peržiūrėti dabartinę savo prieglobsčio tarnybų struktūrą, atsižvelgdamos į esamus sunkumus, susijusius su neišnagrinėtų bylų skaičiumi ir vidutine prieglobsčio procedūros trukme.

üValstybės narės turės užtikrinti, kad sprendimai dėl prieglobsčio būtų priimami ir apie juos būtų pranešama pagal naujus reikalavimus. Valstybės narės, kai taikytina, į savo administracines procedūras taip pat turės įtraukti būtinus elementus, kad būtų galima taikyti saugios trečiosios šalies ir pirmosios prieglobsčio šalies koncepcijas ir visų pirma veiksmingos apsaugos sąvoką. Jos taip pat turės įtraukti pareigą laikyti, kad prašymas buvo netiesiogiai atsiimtas Reglamente numatytais atvejais (šis sprendimas priimamas nedelsiant, nenustatant sustabdymo laikotarpio, išskyrus atvejus, kai valstybė narė nustato kitaip). Jos taip pat turės į savo sprendimų priėmimo procedūras įtraukti pareigą įvertinti vidaus apsaugos alternatyvą ir pareigą panaikinti tarptautinės apsaugos statusą, jeigu padaromos tam tikros nusikalstamos veikos arba asmuo dėl kitų priežasčių kelia grėsmę saugumui.

üValstybės narės turėtų didinti informuotumą apie EUAA informaciją apie kilmės šalį ir šalies gaires ir turės užtikrinti, kad prieglobsčio bylas nagrinėjantys darbuotojai atsižvelgtų į šiuos produktus, be kita ko, siekdami padėti patikimai įvertinti privalomos vidaus apsaugos alternatyvą. Valstybės narės taip pat turėtų didinti teisėjų informuotumą apie EUAA informaciją apie kilmės šalį ir šalies gaires.

Pajėgumai (žmogiškieji ištekliai, infrastruktūra ir įranga)

üAtsižvelgdamos į esamus trūkumus, susikaupusias neišnagrinėtas bylas ir vidutinę prieglobsčio procedūros trukmę, taip pat į naujus įsipareigojimus, valstybės narės turės užtikrinti pakankamą kompetentingų darbuotojų (prieglobsčio bylas nagrinėjančių darbuotojų, vertėjų žodžiu ir kt.) skaičių. Jos turės užtikrinti, kad į rengiamus mokymus būtų įtraukiamos pagrindinės Europos prieglobsčio srities mokymo programos dalys.

üValstybės narės turės užtikrinti, kad prieglobsčio tarnybos būtų tinkamai aprūpintos (sistemos EURODAC aparatais ir kt.), kad galėtų veiksmingai atlikti savo užduotis laikydamosi naujų terminų ir įsipareigojimų.

Komisija

Teisinė prievolė

üKomisija ne vėliau kaip 2025 m. birželio 12 d. peržiūrės saugios trečiosios šalies koncepciją ir prireikus pasiūlys tikslinius pakeitimus.

Praktinė parama

üKomisija rengs Prieglobsčio procedūrų ir priskyrimo ekspertų grupių (Prieglobsčio procedūrų kontaktinio komiteto ir Priskyrimo kontaktinio komiteto) 23 posėdžius, taip siekdama sudaryti palankesnes sąlygas teisingai taikyti teisinę sistemą, be kita ko, paaiškinant kai kurių nuostatų prasmę, ir nustatyti sritis, kurioms reikėtų skirti daugiau dėmesio. Komisija sieks, kad bendri kontaktiniai komitetai apimtų visus procedūrinius aspektus pagal Prieglobsčio procedūros reglamentą ir Priskyrimo reglamentą. Komisija taip pat padės koordinuoti gerosios praktikos pavyzdžių nustatymą ir sklaidą.

ES agentūros

Praktinė parama

üEUAA įsteigs atsakingų nacionalinių institucijų padalinių tinklą ir atnaujins visą informacinę ir mokymo medžiagą, taip pat rekomendacinius dokumentus ir prireikus rodiklius, į kuriuos reikėtų atsižvelgti viso sprendimų priėmimo proceso metu (taip pat teismų atvejais).

üEUAA toliau teiks informaciją apie kilmės šalį ir šalims skirtas gaires visoms nacionalinėms administracinėms ir teisminėms institucijoms ir pritaikys esamas duomenų bazes (pavyzdžiui, ankstyvojo perspėjimo ir parengties sistemą) prie naujų sistemų.

üEUAA Komisijos prašymu pateiks jai informaciją ir analizę dėl konkrečių trečiųjų šalių, kurių priskyrimą Sąjungos lygmeniu prie saugių trečiųjų šalių būtų galima svarstyti.

ES migracijos politika galės būti tvari tik jei asmenys, kurie neturi teisės pasilikti ES, bus veiksmingai grąžinami. Šioje sudedamojoje dalyje išvardijami tolesni veiksmai, kuriais bus siekiama sukurti bendrą ES grąžinimo sistemą, pagal kurią grąžinami asmenys būtų skatinami bendradarbiauti, būti pasiekiami viso proceso metu ir, kai įmanoma, savanoriškai sugrįžti. Priemonės, kuriomis siekiama skatinti savanorišką grįžimą, turėtų papildyti patikimą ir gerai veikiančią priverstinio grąžinimo procedūrą. Valstybės narės taip pat turėtų turėti priemonių ir procedūrų, kurios padėtų užtikrinti efektyvų vidaus valdymą ir tvirtesnį bendradarbiavimą, bei dalytis informacija su kitomis valstybėmis narėmis siekiant sukurti veiksmingesnį grąžinimo procesą.

Siekiant panaikinti prieglobsčio ir grąžinimo procedūros spragas, Prieglobsčio procedūros reglamentu valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad kiekvienas prašytojas, dėl kurio priimamas neigiamas sprendimas dėl prieglobsčio, tuo pačiu metu arba netrukus po to gautų ir sprendimą grąžinti. Jeigu sprendimas grąžinti priimamas kaip susijusio neigiamo sprendimo dėl prieglobsčio dalis, abu sprendimai galės būti bendrai apskundžiami tam pačiam teismui, tame pačiame teismo procese ir laikantis tų pačių terminų. Jei sprendimas grąžinti priimamas atskirai, jis galės būti apskundžiamas atskirai, tačiau laikantis tų pačių terminų 24 . Asmenims, kurie mėgins vilkinti procedūras teikdami apeliacinius skundus ar paskesnius prieglobsčio prašymus, vieninteliu tikslu, t. y. siekdami trukdyti grąžinimui iš Sąjungos, bus taikomos sugriežtintos taisyklės.

Kai kurios valstybės narės vykdo centralizuotą grąžinimo procese dalyvaujančių subjektų valdymą per vieną instituciją, o kitos valstybės narės, siekdamos kad grąžinimo procesas būtų efektyvesnis ir tvaresnis, yra sudariusios įvairių subjektų ir valdžios institucijų darbo susitarimus.

19 valstybių narių jau priima neigiamus sprendimus dėl prieglobsčio kartu su sprendimais grąžinti, kai kuriose iš jų šie sprendimai yra to paties dokumento dalys, o kitos juos priima kaip du atskirus dokumentus, tačiau vis tiek tuo pačiu metu. Penkios valstybės narės jau yra skaitmenizavusios grąžinimo bylų valdymo IT sistemas, o 11 valstybių narių šiuo metu rengia FRONTEX sukurtu grąžinimo bylų valdymo modeliu grindžiamą sistemą (RECAMAS). ES finansuojamos readmisijos bylų valdymo sistemos palengvina readmisijos procedūras dirbant su kai kuriomis trečiosiomis šalimis, su kuriomis yra susijusios dauguma valstybių narių.

Be to, grąžinimo procese dalyvauja daug nacionalinio lygmens subjektų, o siekiant, kad šis procesas būtų veiksmingas, bendradarbiavimas yra labai svarbus. Šiuo metu atliekant teminį Šengeno vertinimą grąžinimo srityje, kad būtų galima sukurti veiksmingą ES grąžinimo sistemą, visų pirma nagrinėjama, kaip būtų galima panaikinti atotrūkį tarp grąžinimo procese dalyvaujančių subjektų. Vertinimo rezultatai (įskaitant geriausios praktikos pavyzdžius) turėtų būti laikomi svarbiais įgyvendinant Pakto elementus, susijusius su efektyvesnėmis ir sąžiningesnėmis grąžinimo procedūromis visoje Europoje 25 .

Savanoriškas grįžimas, palaikomas patikimu priverstiniu grąžinimu ir reintegracija, yra tvaresnis, ekonomiškai efektyvesnis ir humaniškesnis / oresnis grąžinimo būdas, todėl jam ir toliau turėtų būti teikiama pirmenybė. Svarbu stiprinti savanoriško grįžimo paskatas ir teikti nuoseklią reintegracijos paramą, be kita ko, naudojantis ES reintegracijos programa, kuriai vadovauja FRONTEX. Šiuo metu FRONTEX ES reintegracijos programoje dalyvauja ir ja naudojasi 25 iš 31 valstybių narių ir asocijuotųjų Šengeno šalių.

Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti veiksmingą šios sudedamosios dalies įgyvendinimą, reikėtų imtis toliau išvardytų veiksmų.

Valstybės narės

Teisės aktai

üValstybės narės prireikus turėtų peržiūrėti ir pritaikyti nacionalines reglamentavimo sistemas.

üValstybės narės turės užtikrinti, kad sprendimas grąžinti būtų priimamas kaip neigiamo sprendimo dėl prieglobsčio dalis arba, jeigu jis priimamas kaip atskiras dokumentas, kad sprendimas grąžinti būtų priimamas tuo pačiu metu, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio, arba netrukus po to.

üValstybės narės taip pat turės užtikrinti, kad skundai dėl neigiamų sprendimų dėl prieglobsčio ir sprendimo grąžinti būtų nagrinėjami kartu arba laikantis Prieglobsčio procedūros reglamente nustatytų terminų. Pavyzdžiui, valstybės narės teisės aktuose galėtų nustatyti bendrus abiem atvejais taikomus terminus.

Organizavimas ir administraciniai procesai

üValstybės narės turėtų peržiūrėti savo vidaus procedūras ir nustatyti aiškų bylų valdymo procesą ir darbo srautą, kad būtų užtikrinamas sklandus procesas nuo neigiamo sprendimo dėl prieglobsčio priėmimo iki sprendimo grąžinti priėmimo, t. y. nuo momento, kai asmuo nebeturi teisės būti ES, iki sprendimo grąžinti priėmimo, readmisijos prašymo pateikimo trečiajai šaliai ir savanoriško grįžimo / priverstinio grąžinimo ir reintegracijos paramos suteikimo. Valstybės narės taip pat turėtų sukurti struktūras, kurios užtikrintų, kad skundai dėl neigiamų sprendimų dėl prieglobsčio ir sprendimo grąžinti būtų nagrinėjami kartu arba laikantis Prieglobsčio procedūros reglamente nustatytų terminų.

üValstybės narės raginamos imtis aktyvių veiksmų, kad būtų sukurta moderni ir veiksminga IT grąžinimo bylų valdymo sistema, kurioje būtų galima tvarkyti informaciją ir atlikti teisės aktų ir administracinius pokyčius ir darbo srauto reikalavimus atspindinčius patikrinimus. Taip pat reikėtų remti ir išplėsti esamos grąžinimo bylų valdymo sistemos ir reintegracijos pagalbos priemonių naudojimą.

Pajėgumai (žmogiškieji ištekliai, infrastruktūra ir įranga)

üValstybės narės turėtų peržiūrėti tiek infrastruktūros reikalavimus, tiek darbuotojų pajėgumus, kad galėtų numatyti veiksmingas priemones, kuriomis būtų užtikrinamas grąžinamo asmens prieinamumas per visą procedūrą, taip siekiant išvengti pasislėpimo pavojaus ir, be kita ko, kai aktualu, taikant sulaikymo alternatyvas.

üValstybės narės turėtų suteikti pajėgumų stiprinti konsultacijas grąžinimo klausimais, taip užtikrindamos, kad pagalba grąžintiniems asmenims būtų sparčiai teikiama viso proceso metu.

üValstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su FRONTEX, turėtų stiprinti savanoriško grįžimo paskatas ir supaprastinti reintegracijos paramos teikimą.

Komisija

Praktinė parama

üGrąžinimo koordinatorius atliks svarbų vaidmenį vykdant tolesnę veiklą, susijusią su konkrečiai nustatomomis problemomis grąžinimo srityje, ir skatinant didesnį efektyvumą, vidinį suderinamumą ir valstybių narių bendradarbiavimą. Grąžinimo koordinatorius tai darys vykdydamas tikslinius grąžinimo veiksmus, grindžiamus jau pradėtu darbu, kuriuo siekiama pagerinti bendrą skrydžių planavimą ir tapatybės nustatymo misijas, be kita ko, optimizuoti FRONTEX paramos naudojimą, keistis praktika ir patirtimi, susijusia su bendru neigiamų sprendimų dėl prieglobsčio ir sprendimų grąžinti priėmimu, taip pat su bendradarbiavimu grąžintinų asmenų, dėl kurių kyla grėsmė saugumui, grąžinimo srityje. Šias pastangas taip pat rems Aukšto lygio tinklas grąžinimo klausimams ir FRONTEX.

üSiekdama pagerinti praktinį Europos komandos požiūrio įgyvendinimą ir sustiprinti veiksmingą trečiųjų šalių bendradarbiavimą readmisijos srityje, Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, naudodamasi visais turimais svertais ir paskatomis, pavyzdžiui, tolesniais veiksmais, susijusiais su Vizų kodekso 25a straipsnyje nustatytu mechanizmu, kuriuo susiejamas bendradarbiavimas vizų ir readmisijos srityje, kaip aprašyta 5 skirsnyje, taip pat su prekybos, vizų, plėtros ir kitų sričių politika.

üLaikydamasi holistinio požiūrio į visus Pakto įgyvendinimo elementus, Komisija parengs bendras gaires dėl ES grąžinimo sistemos skaitmenizacijos.

ES agentūros

Praktinė parama

üGlaudžiai bendradarbiaudama su Komisija ir grąžinimo koordinatoriumi, FRONTEX atliks svarbų vaidmenį įgyvendinant šią sudedamąją dalį, teikdama paramą valstybėms narėms visuose grąžinimo proceso etapuose. Bus labai svarbu stiprinti ir visapusiškai pasinaudoti FRONTEX parama vykdant tapatybės nustatymą, grąžinimo operacijas ir tvarią reintegraciją.

üNuspėjama FRONTEX koordinavimo sistema, grindžiama bendru valstybių narių naudojimosi FRONTEX parama planavimu, turėtų padėti geriau sutelkti išteklius visuose grąžinimo etapuose. Ši sistema turėtų būti grindžiama darbu, susijusiu su tiksliniais grąžinimo veiksmais, daugiausia dėmesio skiriant suderinamumo, koordinavimo, veiksmingumo didinimo ir keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais tarp valstybių narių ir jų viduje stiprinimui, vadovaujant grąžinimo koordinatoriui.

Veiksmingo ir stabilaus atsakomybės pasidalijimo visoje Sąjungoje užtikrinimas ir antrinio judėjimo paskatų mažinimas yra vienas iš svarbiausių Pakto prioritetų ir vienas esminių valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo elementų.

Šiandien III Dublino reglamente 26 įtvirtinti kriterijai ir mechanizmai, kuriais nustatoma, kuri valstybė narė yra atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą. Jei tarptautinės apsaugos prašytojai nėra už jų prašymų nagrinėjimą atsakingoje valstybėje narėje, jie turi būti perduodami tai valstybei narei. Įgyvendinant Dublino reglamentą iškilo didelių sunkumų, kurie visų pirma buvo susiję su perdavimo vykdymu.

Naujai priimtu Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentu nustačius teisingesnes ir veiksmingesnes atsakomybės taisykles buvo reformuota Dublino sistema. Tinkamas naujųjų taisyklių taikymas yra labai svarbus siekiant užtikrinti veiksmingą Europos prieglobsčio sistemos veikimą ir valstybių narių solidarumą. Sistemingo ir spartaus perdavimo atsakingai valstybei narei užtikrinimas padės spręsti palankiausios prieglobsčiui valstybės paieškos problemą ir taip atgrasyti nuo neteisėto atvykimo ir sumažinti kai kuriuos veiksnius, dėl kurių žmonės skatinami neteisėtai judėti iš vienos valstybės narės į kitą.

Vykdant šį procesą bus labai svarbu greitai pašalinti esamus trūkumus. Naujos atsakomybės taisyklės yra reikšmingas palyginti su šiuo metu taikoma sistema pasiektos raidos rezultatas. Pavyzdžiui, Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamente nustatytas naujas atsakomybės kriterijus, grindžiamas diplomais ir kvalifikacijos dokumentais, o atsakomybė tampa stabilesnė dėl paprastai pratęsiamų atsakomybės perkėlimo ir panaikinimo terminų. Šiuo reglamentu taip pat sustiprinami šeimos kriterijai, nes, be kita ko, nustatoma nauja pareiga teikti pirmenybę šeimos byloms.

Pagal naująjį reglamentą taikomos procedūros tampa efektyvesnės, nes sutrumpinami terminai, o vietoje atsiėmimo procedūros taikoma pranešimo procedūra. Taip pat nustatomos naujos prašytojų prievolės mažinti piktnaudžiavimą sistema (pvz., pareiga pateikti prašymą valstybėje narėje, į kurią atvykstama pirmiausia) ir valstybės narės prievolės reaguoti antrinio judėjimo atveju (pvz., prievolė pasislėpimo atveju tenkinti tik pagrindinius prašytojo poreikius) arba tuomet, kai prašytojas kelia grėsmę saugumui. Šios prievolės derinamos su naujomis prašytojams suteikiamomis garantijomis 27 .

Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Dublino veiksmų gairės. Reglamento „Dublinas III“ veiksmingumo didinimas: gerosios praktikos pavyzdžių nustatymas valstybėse narėse“ 28 nustatyti praktikos pavyzdžiai, kurie gali padėti valstybėms narėms spręsti kai kurias esamas šiuo metu taikomos sistemos problemas, kol bus įdiegta naujoji sistema.

Siekiant sėkmingai pereiti nuo Dublino III sistemos prie Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamento teisinių ir veiklos standartų, reikėtų imtis toliau išvardytų veiksmų.

Valstybės narės

Teisės aktai

üValstybės narės turėtų peržiūrėti ir prireikus pakoreguoti savo nacionalines reglamentavimo sistemas, kad galėtų užtikrinti veiksmingą Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamento taikymą. Be kita ko, valstybės narės turės skirti ypatingą dėmesį veiksmingoms teisių gynimo priemonėms 29 , teisės į priėmimo sąlygas nesuteikimui pasislėpimo atveju ir suderinimui su naujais pagal skirtingas procedūras numatomais terminais.

Organizavimas ir administraciniai procesai

üValstybės narės turėtų peržiūrėti ir prireikus pakoreguoti nacionalinių Dublino padalinių struktūrą ir veikimą. Tai pasakytina apie Dublino padalinių darbo metodų peržiūrą ir standartinių veiklos procedūrų atnaujinimą siekiant įgyvendinti naujas procedūras (t. y. pranešimų apie atsiėmimą, perkėlimą ir atsakomybės kompensacijas, taip pat tolesnį atsakomybės nustatymą nedalyvaujant prašytojui) ir laikytis trumpesnių visų procedūrų terminų.

üSiekdamos užtikrinti veiksmingą naujų taisyklių taikymą, valstybės narės turėtų sukurti savo Dublino padalinių ir kitų institucijų veiklos koordinavimo struktūras ir darbo metodus. Tai, pavyzdžiui, būtų konkrečių bendradarbiavimo su tikrinimo ir teisėsaugos institucijomis (pvz., siekiant atsižvelgti į tikrinimo metu atlikto saugumo patikrinimo rezultatus arba saugumui svarbią informaciją, kuria apsikeičiama prieš perdavimą) ir priėmimo institucijomis (vykdančiomis buvimo apgyvendinimo vietoje stebėseną ir kt.) metodų sukūrimas.

Šiuo tikslu valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę sukurti arba atnaujinti savo esamą IT bylų valdymo sistemą, kad pertvarkytą Dublino sistemą būtų galima integruoti į kitus su prieglobsčiu ir priėmimu susijusius procesus. Integruota bylų valdymo sistema palengvins naujų įpareigojimų vykdymą ir padidins esamų procedūrų efektyvumą. Taip pat bus užtikrinta geresnė įvairių procedūros etapų apžvalga bei veiksmingesnis kompetentingų nacionalinių institucijų (pvz., prieglobsčio, priėmimo, grąžinimo, migracijos ir sienų valdymo) bendradarbiavimas ir bendravimas. Valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti galimybę automatizuoti tam tikras procedūros dalis, įskaitant automatinį galiojančių terminų apskaičiavimą, priminimus artėjant terminų pabaigai arba pasiūlymus dėl tolesnių procedūros etapų.

üValstybės narės raginamos sudaryti Tarptautinio standartinio švietimo klasifikatoriaus antrojo ir tolesnių lygių diplomų ir kitų kvalifikacijos dokumentų aprašą, kuris padės efektyviau taikyti naują kriterijų diplomams ir kvalifikacijos dokumentams. Į šį aprašą taip pat galėtų būti įtraukiamas valstybių narių švietimo įstaigų, turinčių teisę išduoti tokius diplomus ir kvalifikacijos dokumentus, sąrašas.

üValstybės narės turės užtikrinti, kad kiekvienu procedūros etapu pirmenybė būtų teikiama su šeimomis susijusioms byloms, pavyzdžiui, parengdamos specialias standartines veiklos procedūras. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su organizacijomis, kurioms pavedama vykdyti šeimos narių paiešką.

Pajėgumai (žmogiškieji ištekliai, infrastruktūra ir įranga)

üValstybės narės turės užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų reikiamų žmogiškųjų, materialinių ir finansinių išteklių savo užduotims pagal Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentą vykdyti, įskaitant pakankamą skaičių tinkamai parengtų darbuotojų. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės turėtų peržiūrėti ir prireikus padidinti nacionalinių Dublino padalinių pajėgumus, kad jie galėtų atlikti visas savo užduotis per naujus trumpesnius terminus. Valstybės narės taip pat turės užtikrinti pakankamus pajėgumus, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti sprendimus dėl perdavimo, pavyzdžiui, apribodamos pasislėpimo galimybes 30 , gerindamos valstybių narių tarpusavio ryšius, didindamos lankstumą atsakingoje valstybėje narėje ir remdamos perduodančiąją valstybę narę 31 . Tam reikalingi žmogiškieji ištekliai ir mechanizmai, įskaitant, pavyzdžiui, specialią pagal Dublino reglamentą perduodamiems asmenims skirtą infrastruktūrą.

üValstybės narės turi užtikrinti, kad sistema „DubliNet“ būtų atnaujinta nacionaliniu lygmeniu, taip užtikrinant, kad sistema „DubliNet“ ir toliau veiktų ir kad joje būtų galima keistis visa informacija, kurios reikalaujama pagal Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentą.

Komisija

Teisinė prievolė

üIki 2024 m. rugsėjo mėn. Komisija sušauks naująjį Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamento reguliavimo komitetą, kad jis priimtų įgyvendinimo aktus, kurių reikalaujama pagal šį reglamentą.

üKomisija priims PMVR veikimui būtinas įgyvendinimo taisykles, kuriomis bus pakeistas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1560/2003 32 (toliau – Dublino įgyvendinimo taisyklės).

Praktinė parama

üKomisija, bendradarbiaudama su EUAA, rengs Dublino ekspertų grupės (toliau – Dublino kontaktinis komitetas) posėdžius, taip siekdama sudaryti palankesnes sąlygas teisingai taikyti naujas nuostatas (be kita ko, paaiškindama kai kurių nuostatų prasmę), nustatys sritis, kurioms pereinamuoju laikotarpiu reikėtų skirti daugiau dėmesio, ir prireikus parengs gaires. Ji stengsis šiuos susitikimus rengti kartu su EUAA Dublino tinklu, kuris daugiau dėmesio skiria su veikla susijusiems uždaviniams.

üKomisija, bendradarbiaudama su eu-LISA ir valstybėmis narėmis, numato atlikti laipsnišką sistemos „DubliNet“ atnaujinimą, kad ji būtų pritaikyta prie naujos teisinės sistemos ir nacionalinių Dublino padalinių poreikių.

üKomisija rems bendrą diplomų ir kitų kvalifikacijos dokumentų bei švietimo įstaigų aprašų struktūrą, remdamasi esamomis ES duomenų bazėmis (pvz., http://eter-project.com ) ir tolesniais darbais pagal Europos kvalifikacijų sandarą ir „Europass“ 33 , susijusiais su kvalifikacijos duomenų bazių sąveikumu, taip pat su nacionalinių akademinio pripažinimo centrų tinklu (ENIC-NARIC tinklu).

ES agentūros

Teisinė prievolė

üIki 2025 m. balandžio mėn. (t. y. per dešimt mėnesių nuo PMVR įsigaliojimo) EUAA parengs su šeimomis susijusių atvejų šabloną ir šeimos narių paieškos ir nustatymo gaires.

üPadedama valstybių narių, EUAA taip pat parengs pritaikytus ir išsamius informacinius lapelius bei medžiagą ir teiks gaires, kaip rengti asmeninius pokalbius naudojant vaizdo konferencijų priemones.

Praktinė parama

üEUAA pritaikys savo Dublino padalinių tinklo veikimą ir aprėptį, kad būtų atsižvelgiama į naująją sistemą, ir atnaujins gaires, kas jos padėtų taikyti naujas atsakomybės taisykles.

üeu-LISA bus atsakinga už sistemos „DubliNet“ techninį ir veiklos atnaujinimą. Pirmasis etapas (prioritetų atnaujinimas) vyks nuo 2024 m. vidurio iki 2026 m. vidurio ir juo metu bus užtikrintas sistemos „DubliNet“ formų tinkamumas. Šio etapo metu taip pat bus atlikti pagrindiniai technologiniai ir su saugumu susiję patobulinimai. Antrojo etapo, kuris vyks 2026–2028 m., metu bus toliau vykdomas procesų automatizavimas ir visapusiška integracija į nacionalines sistemas.

Solidarumas yra vienas iš pagrindinių ES principų, įtvirtintų SESV 80 straipsnyje. Pirmą kartą Sąjunga turės nuolatinį, teisiškai privalomą, tačiau lankstų solidarumo mechanizmą, kuriuo bus galima užtikrinti, kad nė viena spaudimą patirianti valstybė narė nebūtų paliekama viena. Šis mechanizmas papildys didesnės atsakomybės taisykles, aprašytas 2 ir 6 sudedamosiose dalyse.

Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentu nustatomas solidarumo mechanizmas, pagal kurį Sąjungos lygmeniu bus perkelta ne mažiau kaip 30 000 asmenų ir suteikta 600 mln. EUR finansinė parama, į kurią Komisija turės atsižvelgti apskaičiuodama metų poreikius. Šiame mechanizme turės dalyvauti visos valstybės narės, tačiau jos galės pasirinkti savo solidarumo priemones – perkėlimą Europos Sąjungoje, finansinį solidarumą ar alternatyvias priemones (paramą darbuotojams ar nefinansinę paramą). Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamente numatyta įsteigti aukšto lygio ES solidarumo forumą, kuriam pirmininkaus Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir kuriame turėtų būti prisiimami įsipareigojimai, ir techninio lygmens ES solidarumo forumą, kuriam pirmininkaus solidarumo koordinatorius ir kuris bus atsakingas už metiniame Tarybos įgyvendinimo akte nustatyto metinio solidarumo rezervo įgyvendinimą.

3 pav. Metinis migracijos valdymo ciklas

Daugelis veiksmų, kurių reikia metiniam solidarumo ciklui įgyvendinti, turi būti įgyvendinti Sąjungos lygmeniu. Komisija imsis atitinkamų veiksmų, būtinų pirmajam metiniam migracijos valdymo ciklui, ir imsis visų būtinų teisinių, administracinių ir operatyvinių priemonių, kad užtikrintų sklandų kiekvieno metinio ciklo etapo veikimą, įskaitant pirmojo metinio solidarumo rezervo, kurį Taryba turi priimti 2025 m. pabaigoje, įgyvendinimą.

Taip pat reikia imtis veiksmų nacionaliniu lygmeniu. Kaip ir daugelio pirmiau aprašytų sudedamųjų dalių atveju, Komisija ir valstybės narės, remdamosi iki šiol įgyta ad hoc solidarumo mechanizmų taikymo patirtimi, gali naudotis esamais praktikos pavyzdžiais. Visų pirma Komisijos ir valstybių narių įkvėpimo šaltinis yra savanoriško solidarumo mechanizmo įgyvendinimas nuo 2022 m. 34 , kiek tai susiję su praktika, praktine patirtimi ir patirtimi, įgyta įgyvendinant solidarumo principą tiek tarptautinės apsaugos prašytojų perkėlimo, tiek finansinio solidarumo atvejais. Į šią patirtį ir investicijas reikėtų atsižvelgti įgyvendinant įsipareigojimus pagal šią sudedamąją dalį.

Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti veiksmingą šios sudedamosios dalies įgyvendinimą, reikėtų imtis toliau išvardytų veiksmų.

Valstybės narės

Teisės aktai

üValstybės narės turėtų peržiūrėti savo nacionalines reglamentavimo sistemas ir prireikus jas pakoreguoti, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamento taikymą.

Organizavimas ir administraciniai procesai

üValstybės narės turės nustatyti dalyvavimui metiniame migracijos valdymo cikle būtinas sprendimų priėmimo procedūras ir struktūras (pavyzdžiui, paskirdamos nacionalinį koordinatorių ir sukurdamos nacionalinį koordinavimo mechanizmą). Visų pirma valstybės narės turės apibrėžti vidaus procesą, skirtą pasirinkti, kaip jos nori prisidėti prie solidarumo ir laiku prisiimti įsipareigojimus aukšto lygio ES solidarumo forume. Konsultacijos nacionaliniu lygmeniu taip pat bus įtrauktos į Komisijos konsultacijų procesą, kuris vyks prieš priimant Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos įgyvendinimo akto.

üValstybėms narėms taip pat reikės nustatyti procesus, kuriuos taikant bus renkama ir Komisijai perduodama reikiama informacija ir duomenys, kurie bus naudojami rengiant Europos metinę prieglobsčio ir migracijos ataskaitą per Reglamente numatytus terminus (nuo 2025 m. ši ataskaita turės būti pateikiama iki birželio 1 d., o atnaujinama – iki rugsėjo 1 d.). Šiuo tikslu valstybės narės turėtų parengti būtinas standartines veiklos procedūras ir koordinavimo struktūras.

üValstybės narės, kurios pasirenka perkėlimą arba kurioms toks perkėlimas yra naudingas, turės laikytis Reglamente nustatyto 1,5 mėnesio termino perkėlimo procesui užbaigti (šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo atitinkamos informacijos perdavimo valstybei narei, į kurią perkeliama). Šiuo tikslu valstybės narės turėtų nustatyti standartines veiklos procedūras ir vidaus darbo srautus. Šie darbo srautai turės apimti asmenų, atitinkančių perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, nustatymą išnagrinėjant visus svarbius veiksnius, pavyzdžiui, prasmingas sąsajas tarp atitinkamo asmens ir valstybės narės, į kurią perkeliama, ir informaciją apie procedūras, taip pat veiksmus, kurie turi būti atliekami siekiant užtikrinti vaiko interesus ir susijusias apsaugos priemones. Šios procedūros taip pat turės apimti saugumo patikrinimus ir remiamųjų valstybių narių vykdomą su saugumu susijusios informacijos perdavimą, o atitinkamais atvejais – valstybės narės, į kurią perkeliama, atliekamą saugumo patikrinimą.

Pajėgumai (žmogiškieji ištekliai, infrastruktūra ir įranga)

üValstybės narės ir ES agentūros turės užtikrinti išteklius, kurių reikės siekiant kokybiškai ir laiku prisidėti rengiant Europos metinę prieglobsčio ir migracijos ataskaitą, kuri nuo 2025 m. turės būti pateikiama iki birželio 1 d., o atnaujinama – iki rugsėjo 1 d., be kita ko, dalyvaujant nuo 2025 m. liepos ir rugsėjo mėn. vyksiančiuose ES migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo mechanizmo tinklo 35 posėdžiuose.

üValstybės narės turės plėtoti reikiamus pajėgumus, kad galėtų nustatyti savo solidarumo poreikius ir konkrečius veiksmus, susijusius su parama teikiant finansinius įnašus ar nefinansinę paramą, pateikti juos techninio lygmens ES solidarumo forumui ir vėliau užtikrinti veiksmingą tokių finansinių ar nefinansinių įnašų panaudojimą.

üTiek remiamosios, tiek prisidedančiosios valstybės narės turės užtikrinti perkėlimui vykdyti reikiamus pajėgumus (taip pat žr. ankstesnę 6 sudedamąją dalį), jeigu jos pasirinks perkėlimą arba jeigu joms ši priemonė bus naudinga. Tai reiškia, kad reikės užtikrinti būtinus išteklius ir pakankamą skaičių kompetentingų darbuotojų, be kita ko, dirbančių Dublino padaliniuose ir atliekančių bet kokius papildomus saugumo patikrinimus, sukurti reikiamą infrastruktūrą ir įsigyti įrangą, reikalingą perkėlimui per nustatytą laikotarpį. Valstybės narės turėtų užtikrinti aprėptį taikydamos bylų valdymo sistemą, taip pat nustatydamos transporto ir priėmimo pajėgumus, įskaitant perkėlimo centrus ir (nuotolinių) pokalbių centrus.

Komisija

Teisinė prievolė

üPirmąją Europos metinę prieglobsčio ir migracijos ataskaitą Komisija priims ne vėliau kaip 2025 m. spalio 15 d., remdamasi valstybių narių ir Sąjungos agentūrų pateiktais kiekybiniais ir kokybiniais duomenimis ir informacija. Ši ataskaita padės susidaryti padėties migracijos ir prieglobsčio srityje vaizdą ir bus naudojama kaip ankstyvojo perspėjimo ir informuotumo didinimo priemonė.

üKomisija ne vėliau kaip 2025 m. spalio 15 d. taip pat priims pirmąjį Komisijos įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma, kurios valstybės narės patiria migracijos spaudimą, kurioms gresia migracijos spaudimas arba kuriose yra susidariusi reikšminga migracijos padėtis, ir pirmąjį Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos įgyvendinimo akto, kuriuo sukuriamas metinis solidarumo rezervas.

üKomisija paskirs pirmąjį solidarumo koordinatorių, kuris įsteigs ir sušauks techninio lygmens ES solidarumo forumą. Šiuo metu veikianti solidarumo platforma-paktas laipsniškai taps techninio lygmens solidarumo forumu.

üKomisija sušauks PMVR reguliavimo komitetą (žr. 6 sudedamąją dalį) ir priims du su solidarumo veikimu susijusius įgyvendinimo aktus. Pirmasis bus susijęs su vienodomis informacijos ir dokumentų rengimo ir pateikimo perkėlimo Europos Sąjungoje tikslais sąlygomis, be kita ko, taikomomis atliekant saugumo patikrinimus. Antrasis bus susijęs su finansinių įnašų naudojimo taisyklėmis.

üKomisija, bendradarbiaudama su EUAA, taip pat parengs priemones, skirtas nustatyti perkeltinų asmenų tapatybę ir suderinti ją su prisidedančiąja valstybe nare, siekiant užtikrinti, kad remiamoji valstybė narė laikytųsi pareigos atsižvelgti į prasmingas sąsajas tarp atitinkamo asmens ir valstybės narės, į kurią jis perkeliamas, be kita ko, atsižvelgiant į tos valstybės narės pareikštus pagrįstus pageidavimus.

Praktinė parama

üSiekdama numatyti ir pašalinti bet kokias galimas duomenų ir informacijos spragas ir proceso trūkumus, Komisija 2024 m. atliks Europos metinės prieglobsčio ir migracijos ataskaitos testą („bandomąjį paleidimą“). Siekdama užtikrinti kritinį reikiamų duomenų konsolidavimą ir dalijimąsi analizės rezultatais, Komisija visapusiškai naudosis ES migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo mechanizmo tinklu.

üKomisija, bendradarbiaudama su EUAA, surengs keletą Komisijos ekspertų (išplėsto Dublino kontaktinio komiteto) posėdžių, taip sudarydama palankesnes sąlygas tinkamai taikyti naująją sistemą (be kita ko, paaiškinant kai kurių nuostatų prasmę), nustatyti sritis, kurioms pereinamuoju laikotarpiu reikėtų skirti daugiau dėmesio, ir koordinuoti gerosios praktikos pavyzdžių nustatymą ir sklaidą.

ES agentūros

Teisinė prievolė

üEUAA, FRONTEX, Europolas ir FRA turės rinkti atitinkamus duomenis ir informaciją iš valstybių narių ir pateikti savo duomenis Komisijai rengiant Europos metinę prieglobsčio ir migracijos ataskaitą laikydamosi Reglamente numatytų terminų.

Praktinė parama

üEUAA parengs solidarumo įsipareigojimų ir įnašų šablonus ir veiklos procedūras.

Siekiant geriau reaguoti į iššūkius ateityje, į naująją teisės aktų sistemą įtraukiamos kelios naujos ir papildomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti parengtį, nenumatytų atvejų planavimą ir reagavimą į krizes visoje ES. Jos turėtų padėti didinti atsparumą migracijos padėties raidai ir sumažinti krizinių situacijų riziką.

Parengtis ir nenumatytų atvejų planavimas yra svarbūs elementai, pagal kuriuos vertinama, ar valstybė narė yra gerai pasirengusi. Jie yra glaudžiai susiję su tinkamų priėmimo sistemų visoje ES išlaikymu (žr. 3 sudedamąją dalį), todėl yra labai svarbūs užtikrinant tinkamą atsakomybės įsipareigojimų vykdymą (žr. 6 sudedamąją dalį). Negalima laikyti, kad valstybė narė yra gerai pasirengusi, jei ji nevykdo nenumatytų atvejų planavimo, o tai gali turėti įtakos valstybės narės galimybėms naudotis solidarumu arba atskaitymais iš solidarumo įnašų (7 sudedamoji dalis). Šiuo atžvilgiu į Europos metinę prieglobsčio ir migracijos ataskaitą, kuri yra pirmasis metinio migracijos valdymo ciklo etapas, turės būti įtraukta informacija apie Sąjungos ir valstybių narių parengties lygį. Parengtis ir nenumatytų atvejų planavimas taip pat padės greitai, efektyviai ir koordinuotai reaguoti migracijos krizės atveju, atsižvelgiant į geografinius ypatumus, be kita ko, ir pasienio regionuose.

Parengtis apima būtinų žmogiškųjų, materialinių ir finansinių išteklių ir infrastruktūros paskirstymą siekiant užtikrinti prieglobsčio ir migracijos sistemų veikimą, taip pat atitinkamų valdžios institucijų veiksmų koordinavimą nacionaliniu ir ES lygmenimis.

Nenumatytų atvejų planavimas, kaip nustatyta Priėmimo sąlygų direktyvoje, yra parengties dalis. Tokio nenumatytų atvejų planavimo tikslas – visoje ES sukurti ir išlaikyti atsparesnes priėmimo sistemas, kurios galėtų veiksmingai veikti, be kita ko, esant krizinėms situacijoms. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad į šiuos nenumatytų atvejų planus būtų įtraukiamos ir prieglobsčio procedūros (žr. 4 sudedamąją dalį). Nenustačius nenumatytų atvejų priemonių prieglobsčio prašymams nagrinėti, krūvis priėmimo sistemoms spaudimo ar krizės atvejais tik dar labiau padidėtų. Įtraukiant prieglobsčio procedūras į priėmimo nenumatytų atvejų planus, kurių reikalaujama pagal naują Priėmimo sąlygų direktyvą, taip pat bus sudaromos palankesnės sąlygos įvairių susijusių subjektų sąveikai ir užtikrinama, kad procesai būtų supaprastinami ir kad būtų įdiegiamos būtinos priemonės. Šie nenumatytų atvejų planai turi būti reguliariai vertinami ir peržiūrimi (bent kas trejus metus).

Be to, nors nacionalinių strategijų, kurios turi būti rengiamos pagal Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentą taikymo sritis yra platesnė, jos turėtų nuosekliai ir papildant esamus įsipareigojimus sienų valdymo ir grąžinimo srityje apimti naujus įpareigojimus dėl nenumatytų atvejų planavimo (žr. 2 ir 5 sudedamąsias dalis). 

Operatyviniu požiūriu pasitelkiant ES migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo mechanizmo tinklą dviem etapais įgyvendinamas ES pasirengimo su migracija susijusioms krizėms ir jų valdymo mechanizmas (Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo planas) padeda sukurti dalyvaujamojo pobūdžio sistemą, skirtą migracijos srautams ir migracijos padėtims stebėti ir numatyti, atsparumui didinti ir koordinuotam atsakui į migracijos krizę organizuoti. ES agentūros taip pat atlieka svarbų vaidmenį pagal savo atitinkamus įgaliojimus teikdamos tikslinę paramą ir stebėdamos parengtį ir nenumatytų atvejų planavimą.

Darbas pagal šią sudedamąją dalį taip pat padeda plėtoti tarpsektorinį, visus pavojus apimantį ir visos visuomenės įtraukimo požiūrį į pasirengimą krizėms ir reagavimą į jas ES lygmeniu, kaip nustatyta 2024 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose.

Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti veiksmingą šios sudedamosios dalies įgyvendinimą, reikėtų imtis toliau išvardytų veiksmų.

Valstybės narės 

Teisės aktai

üValstybės narės turėtų peržiūrėti savo nacionalines reglamentavimo sistemas ir prireikus jas pakoreguoti. Visų pirma valstybės narės turės į nacionalinę teisę perkelti atitinkamas Priėmimo sąlygų direktyvos nuostatas, susijusias su nenumatytų atvejų planavimu.

Organizavimas ir administraciniai procesai

üNaudodamos naują EUAA sukurtą šabloną, Valstybės narės iki 2025 m. balandžio mėn. (t. y. per dešimt mėnesių nuo naujosios Priėmimo sąlygų direktyvos įsigaliojimo) turės parengti nacionalinius su priėmimu (ir prieglobsčiu) susijusius nenumatytų atvejų planus.

üValstybės narės turėtų imtis būtinų administracinių priemonių, kad padėtų rengti, priimti, įgyvendinti ir reguliariai peržiūrėti išsamius migracijos ir prieglobsčio srities nenumatytų atvejų planus. Tai, be kita ko, galėtų būti tarpžinybinių koordinavimo struktūrų, kurių darbo kryptys apimtų įvairius skirtingais teisiniais pagrindais grindžiamus nenumatytų atvejų planus (sienų, priėmimo, prieglobsčio ir kt.), sukūrimas.

üValstybės narės taip pat turės užtikrinti, kad atitinkama informacija apie parengtį būtų renkama ir prireikus ja būtų dalijamasi laikantis Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamente nustatytų terminų, kad būtų galima parengti Europos metinę prieglobsčio ir migracijos ataskaitą (žr. 7 sudedamąją dalį).

Pajėgumai (žmogiškieji ištekliai, infrastruktūra ir įranga)

üValstybės narės raginamos vykdyti sistemines peržiūras, kuriomis būtų padedama užtikrinti parengtį operatyviniu lygmeniu ir nenumatytų atvejų planavimą, kad prireikus būtų galima veiksmingai padidinti ir sumažinti atitinkamus pajėgumų lygius. Todėl valstybės narės turėtų apsvarstyti, kokių išteklių joms reikia, pavyzdžiui, darbuotojams parengti, IT ir kitai įrangai, taip pat priėmimui, logistikai ir platesnei infrastruktūrai užtikrinti.

Komisija

Praktinė parama

üKomisija ir EUAA valstybių narių prašymu padės joms rengti ir peržiūrėti savo nacionalinius priėmimo ir prieglobsčio srities nenumatytų atvejų planus ir sudarys palankesnes sąlygas keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir žiniomis naudojant ES pasirengimo su migracija susijusioms krizėms ir jų valdymo mechanizmą.

Teisinė prievolė

üEUAA parengs nacionalinių priėmimo ir prieglobsčio srities nenumatytų atvejų planų šabloną (šiuo metu tai numatyta padaryti 2024 m. IV ketvirtį) ir valstybių narių prašymu teiks paramą valstybėms narėms rengiant ir peržiūrint jų nenumatytų atvejų planus.

Pakte nustatomos ir išsamiau paaiškinamos svarbios apsaugos priemonės ir garantijos tarptautinės apsaugos prašytojams ir specialiųjų poreikių turintiems asmenims, visų pirma nepilnamečiams ir šeimoms su vaikais arba vienišoms moterims ir motinoms. Visuose naujuose teisės aktuose numatomos naujos ir sustiprintos teisės. Jos sujungiamos šioje kompleksinėje sudedamojoje dalyje.

Šių teisių, apsaugos priemonių ir garantijų įgyvendinimas padeda apsaugoti žmogaus orumą ir užtikrinti tikrą ir veiksmingą teisę į prieglobstį, be kita ko, pažeidžiamiausiems asmenims, taip pat galimybę naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis. Šiomis apsaugos priemonėmis ir garantijomis siekiama apsaugoti pagrindines teises pagal ES chartiją. Jos taip pat padeda apsaugoti procedūrų vientisumą taikant visas sudedamąsias dalis.

Šias teises, apsaugos priemones ir garantijas galima apibendrinti taip: 

- visuose naujuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose numatomos naujos ir sustiprinamos tarptautinės apsaugos prašytojų teisės į informaciją, taip siekiant, kad prašytojai galėtų laiku suprasti savo teises, pareigas ir pareigų nevykdymo pasekmes. Siekiant taikyti kovos su prašytojų piktnaudžiavimu taisykles, informaciją teikti būtina. Informacija turi būti teikiama atsižvelgiant į prašytojo profilio ypatumus;

- nauja procedūros administraciniame etape tarptautinės apsaugos prašytojams suteikiama teisė į nemokamas teisines konsultacijas. Tai pasakytina apie visas administravimo procedūras, įskaitant pasienio procedūrą ir valstybės narės atsakomybės už tarptautinės apsaugos prašymą nustatymo procedūrą. Visiems prašytojams ir toliau bus suteikiama teisė į advokato pagalbą ir atstovavimą apeliacinio skundo pateikimo etape;

- anksčiau nustatomas pažeidžiamumas ir specialūs procedūriniai bei priėmimo poreikiai, nes nustatomi aiškesni pirmojo ir individualaus vertinimo terminai, taip pat užtikrinimas, kad bus greitai imamasi tolesnių veiksmų kankinimo ir smurto aukų atžvilgiu;

- didesnės garantijos siekiant užtikrinti, kad sulaikymas būtų naudojamas kaip kraštutinė priemonė, atlikus individualų vertinimą, numatant apsaugos priemones tais atvejais, kai kyla didelis pavojus fizinei ar psichinei sveikatai (jeigu sulaikius specialių priėmimo poreikių turinčius prašytojus kiltų didelis pavojus jų fizinei ir psichinei sveikatai, tie prašytojai negali būti sulaikomi);

- naujos garantijos nepilnamečiams. Įgyvendindamos Paktą valstybės narės visada turi užtikrinti, kad vaiko apsaugai būtų skiriama daugiausia dėmesio, visų pirma, kad valstybės narės pirmiausia atsižvelgtų į vaiko interesus 36 .

Be to, Pakto priemonėmis nustatomos naujos toliau išdėstytos garantijos nepilnamečiams.

Visiems nelydimiems nepilnamečiams turėtų būti skubiai paskiriamas (geriau parengtas) atstovas, kuris užtikrintų, kad būtų visapusiškai paisoma vaiko interesų, įskaitant jo gerovę (laikinas atstovas turi būti paskiriamas nedelsiant, ir jis, be kita ko, turi dalyvauti pirštų atspaudų ėmimo metu 37 , o nuolatinis atstovas – per 15 dienų nuo prašymo pareiškimo dienos. 30 nelydimų nepilnamečių gali būti skiriamas vienas atstovas). Jei nelydimas nepilnametis tampa tarptautinės apsaugos gavėju, turi būti taikomos papildomos su globėjais susijusios apsaugos priemonės (reikalavimai globėjams, kiekvienas globėjas turi atstovauti proporcingam ir ribotam nelydimų nepilnamečių skaičiui, galimybė pateikti skundus dėl globėjo, globėjų priežiūra ir stebėsena).

Pakte taip pat numatomos sustiprintos garantijos nelydimiems nepilnamečiams, susijusios su pasienio procedūra. Ši procedūra jiems automatiškai netaikoma, išskyrus atvejus, kai tinkamai pagrindžiama, kad jie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau tokiu atveju turi būti taikomos visos nelydimų nepilnamečių procedūrinės ir priėmimo teisės, įskaitant apeliacinio skundo automatinį stabdomąjį poveikį tuo atveju, kai prieglobsčio prašymas atmetamas.

Visiems nepilnamečiams: naujos nuostatos, kuriomis siekiama užkirsti kelią vaikų dingimui (pirštų atspaudų ėmimas nuo šešerių metų) ir griežtesnės garantijos siekiant užtikrinti alternatyvas sulaikymui (nes vaikai paprastai neturėtų būti sulaikomi), atsižvelgti į vaiko nuomonę ir teikti vaikui suprantamą informaciją.

Nustatoma pareiga taikyti plataus pobūdžio požiūrį į amžiaus nustatymą, kad būtų kuo mažiau naudojami intervenciniai medicininiai patikrinimai, kurie turėtų būti atliekami tik tuo atveju, jei pirmasis plataus pobūdžio vertinimas buvo nepakankamas. Galimybė mokytis turi būti užtikrinama kuo greičiau ir ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prieglobsčio prašymo pateikimo dienos, o galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis turi atitikti nepilnamečių, kurie yra šalies piliečiai, galimybes.

Be to, tais atvejais, kai vaikų turinčioms šeimoms taikoma pasienio procedūra, pirmenybė turi būti teikiama nepilnamečių ir jų šeimos narių prašymų nagrinėjimui, o nepilnamečių ir jų šeimos narių priėmimo infrastruktūra turi atitikti jų poreikius, visapusiškai laikantis naujos redakcijos Priėmimo sąlygų direktyvos;

- teisė likti šalyje ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Asmuo turi teisę likti valstybėse narėse, kuriose jo prašymas nagrinėjamas administraciniame procedūros etape. Šios teisės išimtys yra aiškiai apibrėžtos. Neigiamo sprendimo atveju asmuo turi teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę (apeliacinį skundą), kuria būtų numatomas išsamus ir ex nunc faktinių ir teisinių aplinkybių nagrinėjimas bent pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas gali turėti automatinį stabdomąjį poveikį, o tai reiškia, kad asmuo turi teisę pasilikti tol, kol skundas nagrinėjamas (su aiškiai apibrėžtomis išimtimis). Viena iš tokių išimčių yra pasienio procedūra, kai apeliaciniai skundai paprastai neturi automatinio stabdomojo poveikio, tačiau asmuo turi teisę prašyti teismo suteikti teisę pasilikti tol, kol bus nagrinėjamas apeliacinis skundas;

- nepriklausomas mechanizmas, skirtas pagrindinių teisių stebėsenai tikrinimo etape ir prieglobsčio pasienio procedūros metu. Be to, valstybės narės turi numatyti veiksmingą mechanizmą įtarimams dėl pagrindinių teisių nesilaikymo tirti, kad nukentėjusieji galėtų kreiptis dėl civilinio ar baudžiamojo teisingumo proceso.

Nacionalinis nepriklausomas stebėsenos mechanizmas turės stebėti, kaip laikomasi Sąjungos ir tarptautinės teisės, kiek tai susiję su galimybe pasinaudoti prieglobsčio procedūra, negrąžinimo principu, vaiko interesais ir atitinkamomis sulaikymo taisyklėmis, tikrinimo ir prieglobsčio pasienio procedūros metu. Jis turi užtikrinti, kad pagrįsti įtarimai dėl pagrindinių teisių nesilaikymo būtų nagrinėjami veiksmingai ir kad prireikus būtų atliekami tokių įtarimų tyrimai.

Nepriklausomas stebėsenos mechanizmas savo užduotis turi vykdyti remdamasis patikrinimais vietoje ir atsitiktiniais patikrinimais, apie kuriuos iš anksto nepranešama, ir jam turėtų būti suteikiama galimybė patekti į visas atitinkamas vietas, įskaitant priėmimo ir sulaikymo centrus. Stebėsenos mechanizmas gali įtraukti atitinkamas tarptautines ir nevyriausybines organizacijas arba, jei tokios organizacijos nedalyvauja, nepriklausomas stebėsenos mechanizmas turi užmegzti su tokiomis organizacijomis glaudžius ryšius ir juos palaikyti. Stebėsenos įstaigos turi įgaliojimus teikti metines rekomendacijas valstybėms narėms, o jų išvados gali būti aktualios nacionalinio ir ES lygmenų procedūroms 38 .

Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti veiksmingą šios sudedamosios dalies įgyvendinimą, reikėtų imtis toliau išvardytų veiksmų.

Valstybės narės

Teisės aktai

üValstybės narės turėtų peržiūrėti savo nacionalines reglamentavimo sistemas ir prireikus jas pakoreguoti, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą naujų teisių ir garantijų taikymą. Peržiūrėdamos savo nacionalines reguliavimo sistemas, valstybės narės turės apsvarstyti galimybę atlikti pakeitimus, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą naujos teisės į nemokamas teisines konsultacijas taikymą prašytojams visų procedūrų metu, įskaitant pasienio procedūrą ir valstybės narės, atsakingos už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo procedūrą (pagal Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamento ir Prieglobsčio procedūros reglamento taikymo sritį ir sąlygas). Jeigu valstybė narė jau teikia nemokamą teisinę pagalbą ir atstovavimo paslaugas taip pat ir visų procedūrų administraciniuose etapuose, jos sistemų keisti nereikia.

Valstybės narės turės užtikrinti, kad nacionalinėje teisinėje sistemoje būtų numatomos sulaikymo alternatyvos, atitinkamos vaikų apsaugos priemonės, įskaitant nuostatas, kuriomis užtikrinamas veiksmingas naujo daugiadalykio amžiaus nustatymo taikymas, taip pat sustiprintos nelydimų nepilnamečių atstovavimo ir globos garantijos.

üValstybės narės turės sukurti Tikrinimo reglamente ir Prieglobsčio procedūros reglamente nustatytus reikalavimus atitinkančią nepriklausomo tikrinimo ir pasienio procedūros pagrindinių teisių stebėsenos mechanizmo teisinę sistemą. Tais atvejais, kai valstybės narės jau taiko pagrindinių teisių stebėsenos mechanizmą, teisinė sistema turi užtikrinti tokio mechanizmo nepriklausomumą ir Tikrinimo reglamente bei Prieglobsčio procedūros reglamente nustatytą taikymo sritį, uždavinius ir įgaliojimus. Be to, valstybės narės pagal nacionalinę teisę turi priimti atitinkamas nuostatas, pagal kurias būtų tiriami įtarimai dėl pagrindinių teisių nesilaikymo atliekant tikrinimą, ir atitinkamais atvejais užtikrinti galimybę kreiptis dėl civilinio ar baudžiamojo teisingumo proceso tais atvejais, kai nesilaikoma pagrindinių teisių arba neužtikrinamas jų vykdymas.

Organizavimas ir administraciniai procesai

üValstybės narės turės parengti informacinę medžiagą ir užtikrinti, kad prašytojai galėtų laiku suprasti savo teises ir pareigas visų procedūrų ir priėmimo metu. Atsižvelgdamos į tai, kas išdėstyta, valstybės narės turėtų peržiūrėti arba prireikus parengti tinkamo informacijos suteikimo proceso tvarką ir procedūras. Informacijos suteikimo procesas turi būti pritaikytas prie prašytojo ypatumų (pavyzdžiui, pažeidžiamumo), taip pat prie procedūrinių ir priėmimo poreikių (pavyzdžiui, jeigu prašytojas turi konkrečią negalią arba yra vaikas ar prekybos žmonėmis arba smurto auka) ir jo metu turi būti aiškia kalba paaiškinamos prašytojų teisės ir pareigos. Darbo srautai turėtų apimti ir gautos informacijos patvirtinimą.

üValstybės narės turės peržiūrėti ir pritaikyti esamą praktiką ir standartines veiklos procedūras, kad būtų galima anksti nustatyti konkrečius procedūrinius ar priėmimo poreikius ir imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į naujus terminus (t. y. specialiųjų priėmimo poreikių ir specialiųjų procedūrinių poreikių vertinimas turi būti atliekamas per 30 dienų nuo prašymo pareiškimo).

Šiomis aplinkybėmis valstybės narės taip pat turės užtikrinti, kad būtų vykdomi būtini administraciniai procesai (pvz., tinkami informacijos srautai tarp atitinkamų institucijų), kad pasienio procedūra nebūtų taikoma prašytojams, turintiems specialių procedūrinių ir priėmimo poreikių, kurių negalima patenkinti pasienio procedūros metu, arba būtų nutraukiama, įskaitant atvejus, kai taip yra dėl sveikatos priežasčių.

Vaikų turinčių šeimų atveju į administracinius procesus taip pat turės būti įtraukiama prievolė teikti pirmenybę vaikų turinčioms šeimoms Prieglobsčio procedūros reglamente numatytais atvejais (išskyrus atvejus, kai manoma, kad esama rimtų priežasčių, dėl kurių jos kelia pavojų valstybės narės nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai).

üValstybės narės turėtų parengti konkrečias instrukcijas ar protokolus, kaip reikėtų vertinti sulaikymo alternatyvas, taip užtikrindamos, kad sulaikymas nebūtų taikomas automatiškai, be kita ko, tinkamai atlikdamos individualius vertinimus ir taikydamos veiksmingas sulaikymo alternatyvas. Valstybės narės turės imtis būtinų teisinių ir organizacinių priemonių, kad užtikrintų, jog būtų laikomasi naujų sprendimų dėl sulaikymo teisminės peržiūros terminų (ne vėliau kaip per 15 dienų arba, išimtiniais atvejais, ne vėliau kaip per 21 dieną nuo sulaikymo pradžios).

Kalbant apie vaikus, bendra taisyklė yra ta, kad jie neturėtų būti sulaikomi. Todėl rengdamos konkrečius nurodymus ar protokolus dėl sulaikymo valstybės narės turi užtikrinti, kad vaikai būtų sulaikomi tik išimtinėmis aplinkybėmis, kai tai tikrai būtina, kaip kraštutinė priemonė ir kuo trumpesnį laiką, konstatavus, kad kitos švelnesnės alternatyvios priemonės negali būti veiksmingai taikomos, ir nustačius, kad sulaikymas atitinka jų interesus.

üValstybės narės turės peržiūrėti esamas procedūras arba parengti naujas, taip užtikrindamos galimybę gauti nemokamas teisines konsultacijas (jeigu valstybė narė dar neteikia tokių nemokamų teisinių konsultacijų), laikydamosi Prieglobsčio procedūros reglamente ir Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamente nustatytų tokių galimybių suteikimo sąlygų. Jeigu valstybė narė jau teikia nemokamą teisinę pagalbą ir atstovavimo paslaugas visų procedūrų administraciniuose etapuose, jos sistemų keisti nereikia.

üValstybės narės turėtų peržiūrėti arba įdiegti darbo srautus, protokolus ir procesus, kuriais būtų užtikrinama, kad vaiko interesai bus vertinami individualiai ir jiems bus teikiama pirmenybė visais procedūros etapais, atsižvelgiant į Komisijos rekomendaciją dėl konkrečių vaikų migrantų apsaugos priemonių 39 . Visų pirma kartu su nacionalinėmis vaikų apsaugos tarnybomis, tarptautinėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis jos turi užtikrinti integruotą bylų valdymo sistemą (ypač operatyvinės paramos ir stebėsenos procesų metu) ir užtikrinti, kad visi atitinkami procesai ir priėmimo sistemos būtų pritaikyti visų pirma atsižvelgiant į vaikų amžių, poreikius ir pažeidžiamumą.

üNorėdamos taikyti naują daugiadalykį amžiaus nustatymą, valstybės narės turės peržiūrėti ir pritaikyti standartines amžiaus nustatymo veiklos procedūras. EUAA amžiaus nustatymo praktiniame vadove 40 pateikiama elementų, kurie gali būti naudingi rengiant tokias procedūras.

üValstybės narės taip pat turės užtikrinti reikiamus administracinius procesus, kad nelydimiems nepilnamečiams nebūtų taikoma pasienio procedūra (išskyrus atvejus, kai manoma, kad jie dėl rimtų priežasčių kelia pavojų valstybės narės nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai).

üValstybės narės turės peržiūrėti savo nelydimų nepilnamečių atstovų skyrimo sistemas, darbo srautus ir procedūras, skirtas ankstyvam jų poreikių nustatymui ir vertinimui, atsižvelgdamos į naujus atstovams taikomus kokybės ir stebėsenos reikalavimus ir naujus terminus. Jos taip pat turėtų peržiūrėti savo globėjų skyrimo sistemas, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi naujų Priskyrimo reglamente nustatytų reikalavimų (būtinų ekspertinių žinių, konfidencialumo taisyklių, patikrintos reputacijos) ir naujų priežiūros ir stebėsenos reikalavimų. Jos taip pat turės nustatyti (jei tai dar nepadaryta) būtinas procedūras ir administracines struktūras, kad nelydimi nepilnamečiai galėtų teikti skundus dėl jiems paskirto globėjo.

Pajėgumai (žmogiškieji ištekliai, infrastruktūra ir įranga)

üValstybės narės turės užtikrinti pakankamus pajėgumus, kad galėtų nustatyti konkrečius prašytojų poreikius ir patenkinti tuos konkrečius poreikius visais procedūros ir priėmimo etapais. Kalbant apie infrastruktūrą, reikia, kad valstybės narės turėtų pakankamą prie konkrečių prašytojų poreikių pritaikytų apgyvendinimo vietų skaičių. Todėl taip pat reikės užtikrinti pakankamą skaičių tinkamai parengtų darbuotojų, įskaitant socialinius darbuotojus, vertėjus žodžiu, medicinos darbuotojus, vaikų apsaugos pareigūnus ir kt.

Tais atvejais, kai pasienio procedūra taikoma šeimoms su vaikais (arba nelydimiems nepilnamečiams), valstybės narės, visapusiškai laikydamosi naujos redakcijos Priėmimo sąlygų direktyvos reikalavimų ir įvertinusios vaiko interesus, turės užtikrinti, kad priėmimo infrastruktūra atitiktų jų poreikius ir kad nepilnamečiui būtų suteikiamas jo fizinį, psichinį, dvasinį, moralinį ir socialinį vystymąsi atitinkantis gyvenimo lygis.

üValstybės narės turėtų turėti pakankamai pajėgumų, kad galėtų įgyvendinti sulaikymo alternatyvas ir kuo labiau padidinti jų veiksmingumą.

üValstybės narės turės sukurti nemokamų teisinių konsultacijų pajėgumus visoms procedūroms, o šios konsultacijos galės būti teikiamos tiek tiesiogiai, tiek pagal paslaugų teikimo susitarimus su kvalifikuotomis trečiosiomis šalimis. Tai taip pat bus galimybė nustatyti ir pašalinti visus esamus pajėgumų trūkumus, susijusius su nemokama teisine pagalba ir atstovavimu apeliacinio skundo etape.

üValstybės narės turės užtikrinti, kad jos turėtų pakankamai pajėgumų užtikrinti visas vaikų, įskaitant nelydimus nepilnamečius, apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad labai padaugėjo apsaugos priemonių, kurios buvo įtrauktos į visas Pakto priemones, valstybės narės turėtų atidžiai peržiūrėti turimus pajėgumus ir rimtai apsvarstyti galimybę sustiprinti savo nacionalines vaikų apsaugos tarnybas. Šiose tarnybose turi dirbti pakankamai tinkamai parengtų darbuotojų, kad būtų galima atlikti vaiko interesų vertinimus ir numatyti tolesnius veiksmus, užtikrinant vaiko apsaugos priemones ir plataus pobūdžio paramą viso proceso metu.

üValstybės narės turės turėti pakankamai pajėgumų užtikrinti, kad visiems prašytojams vaikams per du mėnesius nuo prieglobsčio prašymo pateikimo būtų suteikiama galimybė mokytis. Gali tekti atitinkamai pritaikyti priėmimo infrastruktūrą ir tokios infrastruktūros objektus.

üValstybės narės turės užtikrinti, kad atliekant daugiadalykį amžiaus nustatymą dirbtų pakankamai kvalifikuotų specialistų (įskaitant pediatrus, psichologus, socialinius darbuotojus ir kt.). Pirmiau nurodytame EUAA amžiaus nustatymo praktiniame vadove pateikiama elementų, kurie gali būti naudingi nustatant personalo poreikius.

üValstybės narės turės užtikrinti, kad pakankamą skaičių kvalifikuotų nelydimų nepilnamečių atstovų būtų galima paskirti laikantis naujų terminų (kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prašymo pareiškimo dienos) ir neviršijant didžiausio santykio (po vieną atstovą 30 nelydimų nepilnamečių) 41 . Valstybės narės taip pat turės užtikrinti pakankamą nelydimų nepilnamečių, kurie tampa tarptautinės apsaugos gavėjais, ilgalaikių globėjų skaičių ir kad tie globėjai atstovautų proporcingam ir ribotam nelydimų nepilnamečių skaičiui. Siekdamos vykdyti naujas su atstovavimu ir globa susijusias prievoles, valstybės narės turėtų atlikti išsamų esamų pajėgumų ir trūkumų vertinimą. Siekiant užtikrinti nuolatinę paramą ir paslaugas, pasirengti perėjimui iš priėmimo sistemos ir padėti įgyvendinti ankstyvos integracijos priemones, turi būti teikiamos paslaugos pilnamečiais tampantiems nelydimiems nepilnamečiams.

üValstybės narės turės užtikrinti, kad nepriklausomas pagrindinių teisių stebėsenos mechanizmas turėtų pakankamai pajėgumų ir tinkamų finansinių išteklių savo užduotims vykdyti, įskaitant atitinkamų partnerysčių planavimą ir užtikrinimą, pakankamą kvalifikuotų darbuotojų skaičių, administracinius susitarimus ir veiklos sąnaudas. Šiame nuolatiniame procese valstybės narės taip pat turės užtikrinti glaudžius ryšius su tarptautinėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis.

Komisija

üKomisija teiks visapusišką paramą (įskaitant finansinę) šios sudedamosios dalies įgyvendinimui, be kita ko, užtikrindama tinkamą keitimąsi informacija savo ekspertų susitikimų metu ir padėdama koordinuoti ir nustatyti geriausios praktikos pavyzdžius atitinkamuose tinkluose, įskaitant ES vaiko teisių tinklą, Europos vaiko garantijų sistemos koordinatorių susitikimus arba Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose.

Komisija surengs specialų ekspertų grupės vaikų migrantų klausimais susitikimą, kuriame dalyvaus įvairių nacionalinių administravimo institucijų atstovai, aptarsiantys visose Pakto priemonėse numatytas su vaikais susijusias nuostatas.

ES agentūros

Teisinė prievolė

üEUAA pateiks gaires dėl sulaikymo alternatyvų ir informacijos teikimo šabloną.

üES pagrindinių teisių agentūra (FRA) pateiks gaires dėl pagrindinių teisių stebėsenos. Šis darbas jau prasidėjo ir 2024 m. jis bus vykdomas kartu su valstybėmis narėmis.

Praktinė parama 

üSiekdama atsižvelgti į naujus teisės aktus, EUAA peržiūrės savo dokumentą „Gairės dėl pažeidžiamumo. Standartai ir rodikliai“ ir atnaujins su pažeidžiamumu ir nepilnamečių apsauga susijusius mokymo modulius.

üValstybių narių prašymu EUAA teiks operatyvinę paramą teisinėms konsultacijoms.

üFRA atnaujins savo gaires dėl nepilnamečių / globos.

Paktu dar kartą patvirtinamas ES įsipareigojimas stiprinti saugius ir teisėtus atvykimo būdus asmenims, kuriems reikia apsaugos. Siekdama suteikti perspektyvią alternatyvą neteisėtoms ir pavojingoms kelionėms ir stiprinti partnerystes su daug pabėgėlių priimančiomis ES nepriklausančiomis šalimis, ES toliau padės tenkinti didėjančius pasaulinius perkėlimo poreikius ir gerinti perkėlimo ir humanitarinio priėmimo procesų kokybę.

Be to, valstybių narių pastangos integruoti ir įtraukti migrantus tebėra būtinos siekiant užtikrinti sėkmingą migracijos ir prieglobsčio politiką. Jos taip pat yra investicija į ilgalaikę mūsų visuomenės sanglaudą ir ekonominę gerovę. Parama integracijai yra veiksmingiausia, kai ji pradedama teikti ankstyvajame etape. Daug kartų buvo nustatyta, kad, siekiant skatinti asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, integraciją į darbo rinką, labai svarbu bendradarbiauti su socialiniais ir ekonominiais partneriais. Supaprastinus ir paspartinus trečiųjų šalių piliečių kvalifikacijų pripažinimą ir įgūdžių patvirtinimą valstybėse narėse, kaip 2023 m. lapkričio mėn. rekomendavo Komisija 42 , būtų palengvinta jų integracija.

Sąjungos lygmens perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo sistemos reglamentas (toliau – Perkėlimo į ES reglamentas) grindžiamas ekspertinėmis žiniomis, kurias ES valstybės narės įgijo įgyvendindamos šešias ad hoc ES finansuojamas perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo programas. Dėl šio reglamento ES darbas, susijęs su saugiais ir teisėtais būdais gauti apsaugą, tampa pastovesnis ir kartu visapusiškai atsižvelgiama į savanorišką valstybių narių pastangų pobūdį.

Perkėlimo į ES reglamente numatytas suderintas požiūris į asmenų, kuriems reikalinga apsauga, priėmimą, įskaitant bendrus tinkamumo kriterijus ir prieglobsčio nesuteikimo pagrindus, ir juo siekiama skatinti apsaugos statuso konvergenciją. Be to, naujajame Sąjungos lygmens perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo plane bus pateikta išsami informacija apie asmenų, kuriems reikia apsaugos, skaičių ir tokio priėmimo geografinius prioritetus dvejų metų laikotarpiu, taip padidinant šio proceso nuspėjamumą ir patikimumą.

Priskyrimo reglamentu toliau suderinamos ir paaiškinamos asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, teisės, taip suteikiant valstybėms narėms naujų galimybių optimizuoti ir skatinti integraciją. Galimybė veiksmingai ir greitai pasinaudoti šiomis teisėmis yra itin svarbi siekiant išvengti prašytojų priėmimo sistemų perkrovimo (žr. 3 sudedamąją dalį). Ši galimybė taip pat svarbi siekiant užtikrinti, kad atsakomybės taisyklės būtų veiksmingos ir būtų galima vykdyti perdavimą pagal Dublino reglamentą (žr. 6 sudedamąją dalį).

Anksti pasiekiamas paramos gavėjų savarankiškumas yra svarbus veiksnys siekiant geresnių bendrų paramos gavėjų ir bendruomenių, kuriose jie gyvena, integracijos rezultatų, taip sumažinant valstybėms narėms tenkančią finansinę naštą. Valstybės narės turėtų naudotis Paktu kaip galimybe nustatyti ir pašalinti visas savo integracijos strategijų spragas ir užtikrinti veiksmingą teisių suteikimą asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, taip pat siekdamos įgyvendinti 2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų plane nustatytus tikslus ir rekomendacijas. Kartu su parama integracijai į darbo rinką labai svarbu užtikrinti švietimo ir mokymo, kalbų mokymosi, sveikatos priežiūros paslaugų ir būsto prieinamumą.

Priskyrimo reglamentas taip pat suteikia galimybių spręsti neteisėto asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, judėjimo tarp valstybių narių problemą. Naujosiose taisyklėse numatoma, kad jeigu naudos gavėjas surandamas kitoje valstybėje narėje nei ta, kuri jam suteikė apsaugą, ir jis neturi teisės būti ar gyventi toje valstybėje narėje, penkerių metų gyvenimo šalyje laikotarpį, kurio reikalaujama norint įgyti ilgalaikio gyventojo statusą, pradedama skaičiuoti iš naujo.

Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti veiksmingą šios sudedamosios dalies įgyvendinimą, reikėtų imtis toliau išvardytų veiksmų.

Kalbant apie Sąjungos lygmens perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo sistemos reglamentą:

Valstybės narės

Teisėkūra

üValstybės narės turėtų peržiūrėti savo nacionalines reglamentavimo sistemas ir prireikus jas pakoreguoti, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą Perkėlimo į ES reglamento taikymą.

Organizavimas ir administraciniai procesai

üValstybės narės turės paskirti nacionalinį kontaktinį centrą, kuris bus atsakingas už Sąjungos lygmens perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo plano įgyvendinimą.

üValstybės narės turėtų peržiūrėti ir pritaikyti nacionalines procedūras bei praktiką ir pakoreguoti arba įdiegti darbo srautus, kad būtų galima laikytis Reglamente nustatytų įpareigojimų, visų pirma susijusių su priėmimo procedūra ir tinkamumo kriterijų ir atsisakymo priimti priežasčių vertinimu.

Pajėgumai (žmogiškieji ištekliai, infrastruktūra ir įranga)

üKiekviena valstybė narė turėtų numatyti pakankamą skaičių gerai savo darbo sritį išmanančių darbuotojų, kad būtų galima įgyvendinti Reglamente nustatytus įpareigojimus, visų pirma priėmimo procedūrą.

Komisija

Teisiniai įpareigojimai

üKomisija sušauks Perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo aukšto lygio komitetą, kuris aptars Perkėlimo į ES reglamento įgyvendinimą ir patars Komisijai. Šis aukšto lygio komitetas taip pat pateiks strategines gaires, kad būtų galima nustatyti prioritetines geografines sritis, iš kurių turėtų būti priimami asmenys.

üKomisija pasiūlys dvejų metų Sąjungos lygmens perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo planą, kuris bus grindžiamas aukšto lygio komiteto ir UNHCR visuotinių perkėlimo poreikių prognozių diskusijų rezultatais. Plane bus nurodyti valstybių narių savanoriški įnašai pagal Reglamentą ir regionai, iš kurių turėtų būti priimami asmenys. Šį Sąjungos planą Taryba priims kaip įgyvendinimo aktą.

Praktinė parama

üKomisijos perkėlimo į ES ekspertų grupė ir EUAA Perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo tinklas suteiks galimybių dalytis geriausios patirties pavyzdžiais, stiprinti gebėjimus ir skatinti valstybių narių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant tarptautines organizacijas ir pilietinę visuomenę, operatyvinius mainus.

ES agentūros

üEUAA atliks labai svarbų vaidmenį teikiant operatyvinę paramą Sąjungos lygmens perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo sistemą diegiančioms valstybėms narėms.

Kalbant apie Priskyrimo reglamentą:

Valstybės narės

Teisėkūra

üValstybės narės turėtų peržiūrėti ir prireikus pakoreguoti savo reglamentavimo sistemas taip užtikrindamos, kad naujus Priskyrimo reglamento elementus būtų galima veiksmingai taikyti nacionaliniu lygmeniu, visų pirma kiek tai susiję su leidimais gyventi ir kelionės dokumentais, asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, judėjimo laisve, suaugusiųjų galimybėmis mokytis, vienodu požiūriu į darbo sąlygas, asociacijų laisve ir laisve jungtis į sąjungas ir su užimtumu susijusiomis švietimo galimybėmis suaugusiesiems 43 , įgūdžių patvirtinimu, būtinosiomis išmokomis arba galimomis tam tikrų socialinės paramos formų sąlygomis, kad būtų galima veiksmingai dalyvauti integracijos priemonėse.

Organizavimas ir administraciniai procesai

üValstybės narės turės paskirti nacionalinį kontaktinį centrą, kuris bus atsakingas už Priskyrimo reglamento įgyvendinimą.

üValstybės narės turėtų prireikus peržiūrėti ir pakoreguoti nacionalines procedūras visų pirma siekdamos laikytis prievolės išduoti leidimus gyventi ir kelionės dokumentus laikantis naujų terminų (leidimai gyventi turi būti išduodami per 90 dienų nuo pranešimo apie sprendimą suteikti tarptautinę apsaugą) ir laikytis vienodų ES formų ir standartų 44 . Kelionės dokumentai turi galioti ilgiau nei metus. Valstybės narės turėtų peržiūrėti ir prireikus pakoreguoti mokesčius už leidimų gyventi išdavimą, nes ši paslauga turi būti nemokama arba neviršyti mokesčių, kurie mokami už šalių piliečiams išduodamus tapatybės dokumentus. Jos taip pat turės imtis administracinių priemonių (toliau – laikinosios priemonės), kurių reikės siekiant užtikrinti, kad leidimus gaunantys asmenys galėtų naudotis savo teisėmis, jeigu leidimas gyventi šalyje neišduodamas per 15 dienų nuo sprendimo suteikti tarptautinę apsaugą priėmimo. Išduodamos leidimus gyventi valstybės narės taip pat turėtų imtis būtinų priemonių, kad būtų galima išsaugoti šeimos vienetą.

üValstybės narės turėtų peržiūrėti ir prireikus pakoreguoti procedūras, kurias taikant nustatomas neteisėtas tarptautinės apsaugos gavėjų judėjimas, ir užtikrinti, kad gyvenimo šalyje laikotarpį, po kurio galima gauti ilgalaikio gyventojo statusą, prireikus būtų pradedama skaičiuoti iš naujo.

üValstybės narės turėtų peržiūrėti / plėtoti darbo srautus, kad tarptautinės apsaugos prašytojai, gavę apsaugą, galėtų laiku pasinaudoti ankstyvos integracijos priemonėmis ir pereinamojo laikotarpio parama.

üValstybės narės turėtų peržiūrėti ir prireikus atnaujinti arba nustatyti procedūras, reikalingas siekiant užtikrinti tarptautinės apsaugos gavėjų kvalifikacijų, ankstesnių mokymosi rezultatų ir patirties pripažinimą (toliau – įgūdžių patvirtinimas). Valstybės narės raginamos visapusiškai naudotis Komisijos rekomendacijoje dėl trečiųjų šalių piliečių kvalifikacijų pripažinimo numatytais veiksmais 45 . Jei galimybė gauti tam tikrų formų socialinę paramą priklauso nuo veiksmingo dalyvavimo integracijos priemonėse, valstybės narės taip pat turės imtis būtinų administracinių priemonių, kad užtikrintų, jog šios integracijos priemonės būtų prieinamos ir nemokamos (išskyrus atvejus, kai paramos gavėjas turi pakankamai lėšų).

üValstybės narės turės pateikti Reglamento I priede nurodytą informaciją.

Pajėgumai (žmogiškieji ištekliai, infrastruktūra ir įranga)

üValstybės narės turėtų užtikrinti gebėjimą parengti ir platinti tarptautinės apsaugos gavėjams pritaikytą komunikacijos ir informacinę medžiagą apie jų teises ir pareigas pagal Reglamento I priedą, įskaitant informaciją apie įsipareigojimų nevykdymo pasekmes.

üValstybės narės turėtų užtikrinti pakankamą darbuotojų skaičių ir pakankamai įrangos, kad leidimai gyventi ir kelionės dokumentai būtų išduodami laikantis naujų terminų ir standartų (leidimai gyventi turi būti išduodami per 90 dienų nuo pranešimo apie sprendimą suteikti tarptautinę apsaugą). Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti pakankamus pajėgumus (darbuotojų, įrangos), kad būtų galima įgyvendinti laikinąsias priemones (pvz., leidimus laikinai gyventi), taip užtikrinant galimybę naudotis teisėmis, jeigu leidimai gyventi šalyje neišduodami per 15 dienų nuo sprendimo suteikti tarptautinę apsaugą priėmimo.

üValstybės narės turės peržiūrėti ir prireikus pakoreguoti pajėgumus, kad tarptautinės apsaugos gavėjams būtų suteikiama veiksminga galimybė naudotis teisėmis, kaip nustatyta Priskyrimo reglamente. Šiuo atžvilgiu valstybės narės turės turėti pakankamai pajėgumų, kad galėtų suteikti galimybę veiksmingai patekti į darbo rinką, užtikrinti vienodą požiūrį į darbo sąlygas, asociacijų laisve ir laisve jungtis į sąjungas ir su užimtumu susijusias švietimo galimybes suaugusiesiems, socialinę apsaugą ir socialinę paramą (minimalias būtinąsias išmokas 46 ), sveikatos priežiūrą, integracijos priemones, švietimo ir mokymo paslaugas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, kvalifikacijų pripažinimą ir įgūdžių patvirtinimą, taip pat galimybę gauti būstą, remiantis pastangomis, įdėtomis įgyvendinant naują Priėmimo sąlygų direktyvą.

Valstybės narės raginamos laikytis daugelio suinteresuotųjų subjektų požiūrio, įskaitant bendradarbiavimą su socialiniais ir ekonominiais partneriais, tarptautinėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, visų pirma organizacijomis, kurioms vadovauja migrantai, ir vietos bei regionų valdžios institucijomis.

üValstybės narės turės užtikrinti, kad Priskyrimo reglamentą taikančios institucijos ir organizacijos būtų tinkamai parengtos ir laikytųsi konfidencialumo principo, tvarkydamos asmens duomenis, kuriuos jos gauna vykdydamos savo pareigas (šis reikalavimas turi būti nustatytas nacionalinės teisės aktais).

Komisija / ES agentūros

üKomisija, bendradarbiaudama su EUAA, surengs keletą Komisijos ekspertų grupių posėdžių, kad būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas teisingai taikyti naujas nuostatas (be kita ko, paaiškindama tų naujų nuostatų prasmę). Komisija sieks surengti bendrus Priskyrimo ir Priėmimo kontaktinių komitetų ekspertų posėdžius, kurių metu būtų skatinama sinergija su naujojoje Priėmimo sąlygų direktyvoje numatytomis ankstesnio integracijos laikotarpio priemonėmis ir Priskyrimo reglamente nustatytomis integracijos priemonėmis bei teisėmis.

üEUAA parengs pritaikytus informacinius lankstinukus ir medžiagą, taip pat gaires, kurios padės taikyti naujas taisykles.

3Operatyvinė ir finansinė parama Paktui įgyvendinti

3.1Operatyvinė parama

Rengdamos ir įgyvendindamos savo nacionalinius įgyvendinimo planus valstybės narės galės pasikliauti Komisijos ir ES agentūrų teikiama parama.

Siekdama teikti individualiai pritaikytą paramą ir pagalbą, Komisija dvišaliu pagrindu bendradarbiavo su kiekviena valstybe nare. 2024 m. pavasarį Komisijos tarnybos sukūrė daugiadalykes šalių grupes, skirtas kiekvienai valstybei narei ir asocijuotajai Šengeno šaliai, kurios padeda vykdyti jų šalių nacionalinių poreikių vertinimus ir bendradarbiauja su atsakingomis nacionalinėmis institucijomis. Kiekvienai grupei vadovauja Komisijos vyresnysis vadovas, kuriam padeda techninis ryšių punktas, ir kiekvienos atitinkamos politikos srities ekspertai. Šiose grupėse taip pat dalyvauja atitinkamų ES agentūrų atstovai. Komisija jau pradėjo visų valstybių narių poreikių vertinimo procesą. Šiuo vertinimu siekiama padėti rengti nacionalinius įgyvendinimo planus.

ES agentūros visų pirma vykdys horizontalią paramos veiklą, pavyzdžiui, teiks visoms valstybėms narėms prieinamus mokymus, priemones ir gaires, ir kartu teiks tiesioginę operatyvinę paramą valstybėms narėms, kad jos galėtų užpildyti laikinas pajėgumų spragas ir kad būtų remiamas ilgalaikių nacionalinių pajėgumų kūrimas.

EUAA šiuo metu teikia operatyvinę paramą 12 valstybių narių. Ši agentūra taip pat gavo papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad galėtų pasirengti Pakto taikymui.

FRONTEX padės rengti su tikrinimu susijusius mokymus ir teiks valstybėms narėms ekspertus / grupes, kurie padės vykdyti tikrinimą. FRONTEX taip pat teikia svarbią paramą sienų valdymo, grąžinimo, duomenų rinkimo ir analizės srityse.

eu-LISA sukurs naują sistemos EURODAC duomenų bazę ir padės valstybėms narėms sukurti nacionalinius komponentus, kurių reikės norint prisijungti prie šios duomenų bazės.

Be to, tais atvejais, kai valstybės narės, rengdamos savo nacionalinius įgyvendinimo planus, nustato poreikį vykdyti bendrus viešuosius pirkimus, reikėtų atsižvelgti į laiko ar masto ekonomijos požiūriu galimą bendrų viešųjų pirkimų procesų, kurie galėtų būti organizuojami pasitelkiant, pavyzdžiui, EUAA ar eu-LISA, naudą.

3.2Finansų planavimas ir parama

Įgyvendinimo išlaidų skaičiavimas nacionaliniu lygmeniu yra labai svarbus siekiant, kad nacionaliniai įgyvendinimo planai būtų tinkamai įtraukiami į biudžetą, nes tai yra būtina sėkmingo jų įgyvendinimo sąlyga.

Be finansavimo iš nacionalinių biudžetų, kaip galimais finansavimo šaltiniais nustatytoms išlaidoms padengti valstybės narės galės naudotis esamais ir naujais Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) 47 ir Sienų valdymo ir vizų priemonės 48 ištekliais, taip pat kitais prieinamais ES ištekliais, pavyzdžiui, sanglaudos politikos fondais.

Atlikus nacionalinių programų pagal PMIF ir Sienų valdymo ir vizų priemonės reglamentus laikotarpio vidurio peržiūrą ir 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos peržiūrą bus suteikta papildomų išteklių 2025–2027 m. laikotarpiui.

Nacionalinių programų laikotarpio vidurio peržiūra bus galimybė skirti daugiau kaip 1 mlrd. EUR PMIF ir 600 mln. EUR Sienų valdymo ir vizų priemonei. Šis paskirstymas bus grindžiamas teisės aktuose nustatytu perskirstymo raktu.

Atlikus 2021–2027 m. DFP peržiūrą migracijai ir sienų valdymui skiriamų lėšų suma iš viso padidėjo 2 mlrd. EUR. Šią sumą sudaro 810 mln. EUR, skirtų PMIF, 1 mlrd. EUR – Sienų valdymo ir vizų priemonei ir 190 mln. EUR – EUAA. Šie papildomi PMIF ir Sienų valdymo ir vizų priemonei skirti ištekliai bus pridėti prie šių lėšų teminės priemonės ir pagal ją bus paskirstomi atsižvelgiant į įvairių valstybių narių poreikius.

Komisija jau glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, siekdama sukurti veiksmingas sąsajas tarp būsimo perprogramavimo ir bendrų bei nacionalinių įgyvendinimo planų rengimo proceso, kad būtų galima pašalinti nustatytas spragas ir imtis atitinkamų operatyvinių veiksmų pagal nacionalines programas. Ateinančiais metais nauja DFP bus pagrindinis elementas, kuris padės užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą finansavimo iš ES lėšų panaudojimą ES prioritetinėse srityse, įskaitant paramą valstybėms narėms šalinant nustatytas spragas ir patenkinant poreikius prieglobsčio ir sienų valdymo srityje.

Papildomų išteklių, kurie bus paskirstyti atlikus programų laikotarpio vidurio peržiūrą ir peržiūrėjus DFP, neužteks visiems numatomiems poreikiams patenkinti. Todėl reikės nustatyti prioritetus ir sutelkti turimą finansavimą iš nacionalinių ir ES lėšų labiausiai neatidėliotiniems ir daug išteklių reikalaujantiems poreikiams, pavyzdžiui, veiksmams, kuriais siekiama sukurti tinkamus pasienio procedūros vykdymo pajėgumus, teikti teisines konsultacijas, stiprinti valstybių narių prieglobsčio ir priėmimo sistemas 49 .

Be to, valstybės narės Pakto įgyvendinimą gali remti, pavyzdžiui, sanglaudos politikos fondų lėšomis, kurios jau buvo labai svarbios įgyvendinant laikinos apsaugos priemones žmonėms, bėgantiems nuo Rusijos agresijos karo Ukrainoje. Iš tiesų 2024 m. vasario mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose primenamas sanglaudos politikos fondų potencialas remti su migracija susijusius poreikius 50 .

Todėl reikėtų sukurti sinergiją tarp PMIF, kurio lėšomis remiamos atvykimo ir priėmimo priemonės, ir sanglaudos politikos fondų, t. y. Europos socialinio fondo (ESF+) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), kurių lėšomis remiama ilgalaikė migrantų kilmės asmenų integracija ir įtrauktis. Šis papildomumas išsamiau aprašytas 2021 m. parengtame ES lėšų naudojimo migrantų kilmės asmenų integracijai 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu priemonių rinkinyje 51 .

Valstybės narės taip pat gali gauti paramą pagal techninės paramos priemonę, pagal kurią Komisija paskelbs specialų kvietimą teikti paraiškas, kad galėtų padėti valstybėms narėms parengti jų nacionalinius įgyvendinimo planus. Be to, pagal techninės paramos priemonę nustatyta, kad parama valstybėms narėms įgyvendinant Paktą yra 2025 m. pavyzdinė iniciatyva. Parama pagal techninės paramos priemonę gali būti teikiama kaip strateginės arba techninės konsultacijos, tyrimai, kuriuos atliekant vertinami reformų poreikiai ar galimybės konkrečiose srityse, mokymai arba ekspertų misijos šalyse. Ji galėtų būti naudojama nacionalinių įgyvendinimo planų įgyvendinimui remti, įskaitant Pakte nurodytas būtinas reformas, ir padėtų palengvinti atitinkamų ES lėšų panaudojimą.

Vykstant dvišaliam keitimuisi informacija tarp daugiadalykių šalių grupių, kurias įsteigs Komisija ir savo nacionalinius įgyvendinimo planus rengiančios valstybės narės, valstybių narių bus paprašyta apsvarstyti, kaip siekiant padengti Pakto įgyvendinimo išlaidas būtų galima geriausiai suderinti nacionalinius ir kitus Sąjungos išteklius.

4Migracijos išorės aspektas

Migracijos ir prieglobsčio paktas atspindi susietą ir visą maršrutą apimantį požiūrį į migracijos valdymą, kuriuo siekiama užtikrinti veiksmų ir priemonių, kurių Sąjunga ir jos valstybės narės imasi tiek viduje, tiek išorėje, nuoseklumą ir veiksmingumą.

ES laikėsi dvejopo požiūrio, kartu su teisėkūros darbu ES lygmeniu vykdydama operatyvinę veiklą su valstybėmis narėmis ir partneriais. Su migracijos išorės aspektu susiję veiksmai nėra susieti su konkrečiomis bendro įgyvendinimo plano sudedamosiomis dalimis. Vis dėlto tvirtas ES bendradarbiavimas su kilmės ir tranzito trečiosiomis šalimis partnerėmis, iš kurių kai kurios priima dideles migrantų ir pabėgėlių bendruomenes, bus svarbus siekiant užtikrinti Pakto tvarumą.

ES parengė keturis ES veiksmų planus, kuriuose laikomasi visą maršrutą apimančio požiūrio į visus pagrindinius migracijos į ES maršrutus (Vakarų Balkanų, centrinės Viduržemio jūros regiono dalies, Atlanto vandenyno / vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies ir rytinės Viduržemio jūros regiono dalies). Šiais planais nustatomas kelias kolektyvinėms operatyvinėms priemonėms, kuriomis siekiama stiprinti bendradarbiavimą su tuose maršrutuose esančiomis šalimis partnerėmis ir padidinti keliaujančių asmenų apsaugos priemones.

Sėkmingai dirbant ir pasiekiant gerų rezultatų, veiksmų planuose gali būti skiriamas dėmesys ES ir valstybių narių veiklai, kuria papildomi Pakto įgyvendinimo veiksmai, taip padidinant ES ir valstybių narių išteklių poveikį ir orientuojantis į trečiąsias šalis. Šiems veiksmų planams naudingas priemonių rinkinys, kuris jau įgyvendinamas siekiant stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis migracijos srityje.

4.1Migracija – visapusiško ir strateginio kartu su šalimis partnerėmis taikomo požiūrio dalis

Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis laikydamasi Europos komandos požiūrio, kuriuo siekiama sustiprinti visapusiškas partnerystes, grindžiamas abipusiais interesais, iš kurių vienas dažnai yra migracija. Bendrus tikslus atspindinčios specialiai pritaikytos partnerystės (pavyzdžiui, stabilumo ir saugumo, ekonominės plėtros ir reformų, investicijų, prekybos ir užimtumo, energetikos, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir žmonių tarpusavio ryšių srityse) gali sustiprinti pasitikėjimą ir bendrą strateginę viziją.

Šis požiūris taip pat padėjo sustiprinti kartu su partneriais vykdomą operatyvinį darbą, apimantį visą su migracija ir perkėlimu susijusį bendradarbiavimą: šalinant pagrindines priežastis, apsaugant pabėgėlius ir pažeidžiamus migrantus ir sprendžiant susijusias problemas, stiprinant sienų valdymą, užkertant kelią neteisėtam išvykimui ir kovojant su prekyba žmonėmis ar neteisėtu migrantų gabenimu, padidinant grąžinimo, readmisijos ir reintegracijos sričių užmojus ir kuriant teisėtus atvykimo būdus. Šiuo metu egzistuoja aiškus postūmis megzti tvirtesnes partnerystes su pagrindinėmis trečiosiomis valstybėmis; užmezgus tokias partnerystes bendradarbiavimas migracijos srityje atsidurs greta kitų svarbių bendrų interesų. Šio požiūrio buvo laikomasi, pavyzdžiui, įgyvendinant visapusiškas ir strategines partnerystes su Tunisu, Mauritanija ir Egiptu. Visose partnerystėse ES nuosekliai laikosi nuostatos, kad svarbu gerbti pagrindines teises ir tarptautinę teisę 52 .

Siekiant papildyti ES lygmens pastangas ir suteikti svarbų papildomą aspektą tokioms strateginėms ir visapusiškoms partnerystėms, valstybės narės raginamos planuoti veiksmus, kuriais būtų galima sustiprinti šį Europos komandos bendradarbiavimą su pagrindinėmis trečiosiomis šalimis, remiantis jų patirtimi ir privilegijuotais santykiais. Šiais veiksmais daugiausia dėmesio gali būti skiriama visai su migracija susijusiai veiklai, įskaitant paramą gebėjimų stiprinimui ir įrangai, ir paramai partneriams jiems patiems vykdant veiklą pabėgėlių apsaugos, prieglobsčio ir grąžinimo srityse. Šių pastangų sutelkimas į konkrečias migracijos srityje įgyvendinamas Europos komandos iniciatyvas gali turėti stiprų kolektyvinį poveikį. Siekiant šio tikslo svarbu toliau koordinuoti nacionalines priemones pasitelkiant ES valdymo struktūras, be kita ko, Tarybą.

Siekiant remti Pakto išorės aspektą, išlaidos pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ 53 šiuo metu viršija orientacinį 10 proc. tikslą įgyvendinant veiksmus, susijusius su migracija ir priverstiniu gyventojų perkėlimu 2021–2027 m. laikotarpiu. Parama su migracija susijusiam bendradarbiavimui taip pat yra labai svarbi darbo pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP) tema.

Atliekant 2021–2027 m. DFP laikotarpio vidurio peržiūrą, kad Sąjunga galėtų teikti būtiną paramą esant ypatingai geopolitinei įtampai, DFP 6 išlaidų kategorijos „Kaimyninės šalys ir pasaulis“ prioritetams, pavyzdžiui, migracijos ir išorės uždaviniams, buvo papildomai skirta 7,6 mlrd. EUR. Šis finansavimas padės išlaikyti veiksmingą bendradarbiavimą migracijos srityje su trečiosiomis šalimis, įskaitant paramą pabėgėliams iš Sirijos Turkijoje (2 mlrd. EUR) ir platesniame regione (1,6 mlrd. EUR), taip pat tęsti veiksmus, kurių anksčiau buvo imtasi pasitelkiant Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą. Jis taip pat padės remti Vakarų Balkanus, pietines kaimynines šalis ir Afriką, įskaitant migracijos maršrutams skirtas partnerystes ir finansavimą.

Socialinis ir ekonominis vystymasis ir tvarių darbo vietų kūrimas, dėl kurių sumažinamas spaudimas pagrindinėms neteisėtos migracijos priežastims kilmės ir tranzito šalyse, remiami, pavyzdžiui, įgyvendinant strategijos „Global Gateway“ projektus.

Pagal Pakto solidarumo mechanizmą finansuojami veiksmai trečiosiose šalyse arba su jomis susiję veiksmai turi būti įgyvendinami per PMIF, atsižvelgiant į atitinkamų teisės aktų taikymo sritį ir atitikti ES išorės politiką.

4.2Veiklos prioritetai

Visas su migracija susijusios paramos trečiosioms šalims spektras gali padėti papildyti Paktą. Tačiau ypač svarbios yra trys veiklos sritys: kova su neteisėtu migrantų gabenimu, veiksmingas grąžinimas ir readmisija bei teisėti atvykimo būdai.

Kova su neteisėtu migrantų gabenimu

Komisija ir valstybės narės turėtų toliau bendradarbiauti ir parengti novatoriškas ir tvarias neteisėtos migracijos prevencijos priemones. Komisija remsis Pasauliniu kovos su neteisėtu migrantų gabenimu aljansu ir jo raginimu imtis veiksmų.

Rengiami ekspertų susitikimai, skelbiami kvietimai teikti pasiūlymus dėl naujų projektų ir imamasi veiksmų, kuriais siekiama bendradarbiauti su šalimis partnerėmis 54 ir tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, UNODC, be kita ko, kovojant su skaitmeniniu neteisėto migrantų gabenimo aspektu. Tolesni veiksmai politiniu lygmeniu jau buvo atlikti 2024 m. gegužės mėn. Kopenhagoje vykusioje konferencijoje dėl partnerysčių migracijos klausimais. Kitą tarptautinę konferenciją dėl šio pasaulinio aljanso planuojama surengti 2024 m. lapkričio mėn. Briuselyje.

Neteisėtu migrantų gabenimu užsiimančių nusikalstamų grupuočių išardymas yra vienas iš pagrindinių ES veiksmų šalyse partnerėse aspektų. ES teikė ir toliau teiks didelio masto paramą mūsų partneriams Vakarų Balkanuose, Turkijoje ir pietinėse kaimyninėse šalyse. Siekiant įgyvendinti specialiai pritaikytas kovos su neteisėtu žmonių gabenimu operatyvines partnerystes 55 , būtina toliau bendradarbiauti su šalimis partnerėmis.

Neteisėtos migracijos prevencija vykdant sustiprintus sienų valdymo veiksmus ir stiprinant šalių partnerių mokymo ir įrangos pajėgumus yra vienas iš pagrindinių kovos su neteisėtu migrantų gabenimu elementų ir Pasaulinio kovos su neteisėtu migrantų gabenimu aljanso raginimo imtis veiksmų dalis. Šios pastangos apima ES finansuojamas programas, taip pat glaudesnį bendradarbiavimą su FRONTEX šalyse partnerėse pagal susitarimus dėl statuso ir darbo susitarimus.

Tokiems operatyviniams veiksmams, kuriais siekiama pagerinti ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu pajėgumus, turėtų padėti sparti pažanga derybose dėl Komisijos pasiūlymo dėl naujos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu direktyvos, kuria sugriežtinamos sankcijos tiems, kurie vykdo žmonių gyvybei pavojingą veiklą dėl finansinės naudos, ir siūlomu reglamentu dėl policijos bendradarbiavimo stiprinimo, kuriuo būtų sudarytos sąlygos kartu su Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centru veikiančiam Europolui tapti tikru kovos su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis centru.

Grąžinimas, readmisija ir tvari reintegracija

Siekiant, kad Paktas būtų visiškai veiksmingas, labai svarbu, kad grąžinimo ir readmisijos politika būtų humaniška ir veiksminga. Turi būti aišku, kad teisės pasilikti ES neturintys asmenys į savo kilmės šalį bus grąžinami saugiai, tvariai ir oriai.

Naująja teisės aktų sistema bus panaikintos kai kurios prieglobsčio ir grąžinimo procedūros spragos. Tačiau siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinio įsipareigojimo priimti atgal savo piliečius taip pat labai svarbus yra veiksmingas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis.

Visų atitinkamų ES politikos sričių, dokumentų ir priemonių, įskaitant diplomatiją, plėtrą, prekybą ir vizas, poveikis, kaip ir teisėtos migracijos galimybės gali būti svarbūs strategiškai skatinant gerą bendradarbiavimą readmisijos srityje.

Naujos vizų politikos priemonės buvo nustatytos Vizų kodekso 25a straipsnyje. Pagal šiuos teisės aktus Komisija kasmet vertina trečiųjų šalių bendradarbiavimo readmisijos srityje lygį. Per pastaruosius ketverius metus buvo įrodyta, kad šis procesas yra svarbus nustatant ir sprendžiant problemas kartu su trečiosiomis šalimis ir stiprinant dialogą siekiant pagerinti bendradarbiavimą readmisijos srityje. Pažangos pavyzdžiai – bendradarbiavimas su Gambija, Iraku ir Bangladešu. Iki vasaros Komisija pateiks penktąją vertinimo ataskaitą ir atitinkamus pasiūlymus dėl vizų režimo priemonių.

Siekiant, kad Pakto pasienio procedūra būtų sėkminga, reikėtų išnaudoti visas šio mechanizmo teikiamas galimybes, kurias pasitelkiant galima sustiprinti bendradarbiavimą readmisijos srityje su trečiosiomis šalimis, kurių piliečių prieglobsčio prašymų patenkinimo rodiklis yra ne didesnis kaip 20 proc.

Komisija, FRONTEX ir valstybės narės taip pat turėtų toliau stiprinti bendras pastangas tvarios reintegracijos srityje, teikdamos specialiai pritaikytas konsultacijas grąžinimo klausimais ir paramą savanoriškai grįžtančių ir priverstinai grąžinamų asmenų reintegracijai (pasitelkdamos finansavimą iš ES arba valstybių narių lėšų, bendradarbiaudamos su JT agentūromis ir NVO), taip pat padėti partneriams stiprinti gebėjimus ir bendradarbiauti, kad parama būtų teikiama tiek grąžinamiems asmenims, tiek priimančiosioms bendruomenėms.

Parlamentas ir Taryba taip pat turėtų sparčiai užbaigti šiuo metu vykdomą bevizio režimo sustabdymo mechanizmo peržiūrą, kurią atlikus turėtų būti sustiprinta šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, stebėsena ir geriau sprendžiama galimo piktnaudžiavimo beviziu režimu problema, taip palengvinant šio mechanizmo suaktyvinimą ir užtikrinant veiksmingesnį jo atgrasomąjį poveikį.

Teisėti atvykimo būdai

Teisėta migracija yra vienas iš pagrindinių, ir papildomas elementas padedant patenkinti ES darbo rinkos poreikius 56 , taip pat stiprinant migracijos valdymą, skatinant bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis ir galiausiai prisidedant prie neteisėtos migracijos mažinimo. Plėtojant bendradarbiavimą darbo jėgos migracijos srityje su trečiosiomis šalimis partnerėmis, kartu taikant bendras ES teisėtos migracijos taisykles ir alternatyvius atvykimo būdus asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, užtikrinamas subalansuotas požiūris į migraciją.

Nauda gaunama ne tik dėl patikimo migracijos valdymo, bet ir dėl perlaidų srautų ir įgūdžių bei žinių perdavimo šalims partnerėms. Aktyvi politika, kuria siekiama kuo geriau pasinaudoti darbo jėgos migracija valstybėse narėse, labai padeda spręsti darbo jėgos trūkumo problemą. Darbo jėgos migracijos valdymo, švietimo ir profesinio rengimo bei mokymo sistemų tobulinimas ir bendras požiūris į kvalifikacijų ir įgūdžių pripažinimą yra esminiai elementai skatinant įgūdžius, kurie yra ekonomikos augimo varomoji jėga, taip sukuriant abipusę naudą ES ir jos partneriams.

Pagal strategiją „Global Gateway“ ES bendradarbiauja su šalimis partnerėmis ugdydama trečiųjų šalių darbo jėgos įgūdžius ir visų pirma siekdama skatinti šalių partnerių gebėjimą dalyvauti novatoriškose bendradarbiavimo su ES srityse, pavyzdžiui, žaliosios pertvarkos ir skaitmenizacijos procesuose. Įgūdžių bazės stiprinimas yra visiems naudinga galimybė kurti ekonominę integraciją ir stiprias naujas tarptautines partnerystes.

Siekdamos užtikrinti visapusišką požiūrį į migraciją, ES ir valstybės narės turėtų toliau stengtis plėtoti specialistų pritraukimo partnerystes su pagrindinėmis trečiosiomis šalimis, kad būtų stiprinamas tarptautinis sąžiningas darbo jėgos judumas ir kartu išvengiama neigiamo protų nutekėjimo poveikio. Iki šiol Komisija yra užmezgusi specialistų pritraukimo partnerystes su Maroku, Tunisu, Egiptu, Pakistanu ir Bangladešu. Apskritojo stalo diskusijose su kiekviena iš šių šalių dalyvaujant suinteresuotoms valstybėms narėms buvo nustatyti bendri tikslai, taip pat abiem pusėms svarbūs sektoriai ir profesijos. Siekdamos sėkmės, valstybės narės turėtų toliau telkti ir koordinuoti savo teisėtos migracijos galimybių pasiūlą ir aktyviau dalyvauti specialistų pritraukimo partnerystėse, pavyzdžiui, įtraukdamos dvišalius susitarimus į specialistų pritraukimo partnerystę, nes tai padėtų sustiprinti kolektyvinį ES svertą. Komisija kartu su valstybėmis narėmis išnagrinės galimybę išplėsti specialistų pritraukimo partnerystes įtraukiant ir kitas šalis partneres.

ES specialistų rezervas taip pat prisidės prie sąžiningos darbo jėgos migracijos, nes tai pirmoji ES masto platforma, kurioje sudaromos palankesnės sąlygos tarptautiniam įdarbinimui, taikant integruotas apsaugos priemones, kad būtų išvengiama išnaudojamosios ir nesąžiningos praktikos, o darbo ieškantys asmenys trečiosiose šalyse būtų informuojami apie galimybes turint visų lygių įgūdžių dirbti ES trūkstamų profesijų srityse. Greitas šios priemonės įgyvendinimas priklauso nuo to, ar Europos Parlamentas ir Taryba greitai priims teisinę sistemą.

Komisija taip pat įgyvendina 2023 m. lapkričio mėn. Įgūdžių ir talentų judumo dokumentų rinkinyje nustatytas priemones, kuriomis remiamas už ES ribų įgytų įgūdžių patvirtinimas ir kvalifikacijų pripažinimas, nes tai tebėra kliūtis migrantų įdarbinimui ir integracijai į darbo rinką. Komisija toliau bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais Darbo jėgos migracijos platformoje, kuri palengvina tarpsektorines diskusijas praktiniais klausimais.

Komisija taip pat toliau propaguos saugius ir teisėtus būdus gauti apsaugą ir glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, remdama jų savanoriškas perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo pastangas. Pagal ad hoc 2024–2025 m. ES lygmens perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo programą valstybės narės iš viso prisiėmė daugiau kaip 60 000 įsipareigojimų, o tai rodo jų ilgalaikį įsipareigojimą patenkinti visuotinius perkėlimo į ES poreikius. Komisija toliau skatins taikyti novatoriškus papildomus atvykimo būdus žmonėms, kuriems reikia apsaugos, kad jie taptų alternatyvą neteisėtai migracijai.

5Valdymas ir stebėsena

Bendros pastangos, kurios yra būtinos siekiant sėkmingai įgyvendinti Paktą, turi atsispindėti jo valdymo srityje. Taip bus galima užtikrinti įgyvendinimo nuoseklumą ir kartu išsaugoti būtiną lankstumą, kurio reikia valstybėms narėms. Turėtų būti užtikrinama, kad visos Paktui įgyvendinti būtinos teisinės, administracinės ir operatyvinės priemonės būtų įgyvendinamos laiku, nuosekliai ir efektyviai. Turėtų būti atsižvelgiama į atskirų darbo krypčių tarpusavio ryšį, sudarant sąlygas veiksmingai koordinuoti įvairių subjektų ir institucijų, atsakingų už Pakto įgyvendinimą ES ir nacionaliniu lygmenimis, veiksmus.

5.1Valdymas ir stebėsena pereinamuoju etapu

Komisija stebės bendrą įgyvendinimo planą ir nacionalinius įgyvendinimo planus. Šiuo tikslu Komisija reguliariai palaikys ryšius su kiekviena valstybe nare, be kita ko, organizuodama vizitus ir reguliarius dvišalius susitikimus ir pasitelkdama jau veikiančias grupes ir tinklus, kartu vengdama sukurti nereikalingą administracinę naštą.

Be to, Komisija dirbs visapusiškai koordinuodama veiksmus su Tarybos struktūromis ir išsamiai informuos Europos Parlamentą ir Tarybą. Šiomis aplinkybėmis, siekdama užtikrinti veiksmingą ir skaidrų keitimąsi informacija tarp visų valstybių narių, Komisija reguliariai teiks Europos Parlamentui ir Tarybai naujausią informaciją apie bendro įgyvendinimo plano ir nacionalinių įgyvendinimo planų įgyvendinimo padėtį. Nors Komisija privalo tai daryti kas šešis mėnesius, atnaujinimai gali būti teikiami dažniau, kai jų paprašo Europos Parlamentas ir Taryba.

Siekdama užtikrinti įgyvendinimo darbo nuoseklumą ir koordinavimą, Komisija sukurs Pakto koordinavimo platformą (kompleksinio pobūdžio), kuri prireikus bus sušaukiama periodiškai ir visapusiškai papildys Tarybos posėdžius. Siekiant užtikrinti reikiamą ir reguliariai vykdomą įvairių lygmenų ir veiklos krypčių įgyvendinimo apžvalgą ir įvertinimą, Pakto koordinavimo platformoje kartu dirbs Komisijos tarnybos, valstybių narių nacionalinio lygmens Pakto įgyvendinimo koordinatoriai ir ES agentūros. Pakto koordinavimo platforma apžvelgs visą veiklą, įskaitant posėdžių kalendorių ir diskusijų užbaigimą, ir veiks kaip virtualus portalas atitinkamiems dokumentams. Komisija taip pat prireikus įtrauks Europos Parlamentą ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus.

Pagrindinis pakto įgyvendinimo darbas bus atliekamas jau veikiančiose grupėse ir tinkluose. Komisija supaprastins visų jau veikiančių grupių ir tinklų darbą ir užtikrins, kad posėdžiai būtų rengiami atsižvelgiant į poreikius ir vengiant dubliavimo.

Šiuo metu jau yra sukurti trys lygmenys, kurie bus svarbūs užtikrinant, kad Paktas būtų įgyvendinamas laiku ir nuosekliai:

·reguliavimo lygmuo, apimantis atitinkamus reguliavimo komitetus, kurie turėtų padėti Komisijai naudotis jos įgyvendinimo įgaliojimais pagal atitinkamus reglamentus. Šių komitetų nariai yra valstybių narių atstovai. Pagal Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentą, EURODAC reglamentą ir Tikrinimo reglamentą įsteigiami trys komitetai, padėsiantys priimti visus abiejuose pagal nagrinėjimo procedūrą priimtuose aktuose nurodytus įgyvendinimo aktus 57 . Įgyvendinimo aktų, kuriuos turi priimti Komisija, sąrašas pateikiamas pridedamame tarnybų darbiniame dokumente.

·Techninių ekspertų lygmuo, apimantis visas esamas Komisijos vadovaujamas ekspertų grupes 58 , nustatytas pagal Komisijos sprendimą C(2016) 3301. Komisija visapusiškai naudosis šiomis esamomis ekspertų grupėmis, kad galėtų sustiprinti bendrą supratimą ir skatintų nuosekliai taikyti Pakte nustatytas taisykles. Šių grupių darbo rezultatai galėtų tapti vadovais ar rekomendaciniais dokumentais arba pagal juos galėtų būti atnaujinti jau parengti dokumentai. Siekdama sukurti įvairių ekspertų grupių sinergiją ir apsaugoti valstybes nares nuo papildomos naštos, Komisija prireikus organizuos kuo daugiau bendrų ekspertų grupių posėdžių. Be to, Komisija dabartinį Solidarumo platformos paktą perkels į Techninio lygmens solidarumo forumą, kuris turėtų užtikrinti metinio solidarumo rezervo įgyvendinimą. Pereinamuoju etapu ši grupė gali konsultuoti, kaip parengti su solidarumu susijusias įgyvendinimo taisykles.

·Operatyvinis lygmuo, apimantis agentūrų tinklus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama veiklos aspektams, įskaitant rekomendacinių dokumentų ir šablonų rengimą. Siekdama užtikrinti visišką komitetų ir ekspertų grupių darbo papildomumą, Komisija derins veiksmus su ES agentūromis. Pavyzdžiui, priėmimo tinklas papildys Priėmimo ekspertų grupės darbą. FRONTEX aukšto lygio apskritojo stalo darbas grąžinimo klausimais papildys grąžinimo ekspertų grupės darbą.

Komisija stengsis lygiagrečiai organizuoti Komisijos ekspertų grupių ir agentūrų operatyvinių tinklų posėdžius, kad būtų užtikrinamas kuo didesnis naujų priemonių teisinio aiškinimo ir praktinio taikymo papildomumas (pvz., Dublino kontaktinio komiteto ir Dublino tinklo) ir išvengiama administracinės naštos.

5.2Stebėsena pradėjus taikyti Paktą

Pradėjus taikyti Paktą prasidės atsižvelgiant į Pakto įsipareigojimus vykdoma stebėsenos veikla, numatyta pagal atitinkamus mechanizmus, pavyzdžiui, EUAA vykdomą stebėsenos mechanizmą arba Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą. Vykdant šią stebėsenos veiklą bus galima nustatyti neteisingą ar dalinį teisinės ir operatyvinės sistemos taikymą, taip siekiant užtikrinti, kad bet kokie būtini taisomieji veiksmai būtų įgyvendinami laiku. Komisija taip pat yra pasirengusi tais atvejais, kai bus manoma, kad tai yra būtina ir pagrįsta, pradėti atitinkamas procedūras, įskaitant pažeidimų nagrinėjimo procedūras, kad galėtų visapusiškai atlikti savo, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį.

2026 m. viduryje EUAA pradės įgyvendinti Europos prieglobsčio sistemos operatyvinio ir techninio taikymo stebėsenos programą. Pagal EUAA reglamentą kiekvienos valstybės narės stebėsena turėtų būti atliekama bent kartą per penkerius metus. Ši agentūra taip pat gali pradėti vykdyti teminę konkrečių aspektų stebėseną. Jei kyla rimtų abejonių dėl valstybės narės prieglobsčio ar priėmimo sistemos veikimo, EUAA savo iniciatyva arba Komisijos prašymu inicijuoja ad hoc stebėseną.

Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmas yra svarbi priemonė, nes jis apims Tikrinimo reglamentą ir Grąžinimo pasienio procedūros reglamentą, o šios Pakto teisinės priemonės yra Šengeno acquis dalis. Kiekviena valstybė narė bus vertinama kas septynerius metus. Pagal šį mechanizmą taip pat bus galima atlikti teminius vertinimus ir neprograminius vizitus. Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo reglamente numatyta speciali procedūra su trumpesniais terminais, kuri taikoma tais atvejais, kai nustatomi dideli trūkumai.

Išvada

Bendras įgyvendinimo planas yra veiklos valdymo planas, kuriuo remdamasi Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis ES agentūromis siūlo paspartinti Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimą. Šiuo planu vadovausimės siekdami bendro tikslo – iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. 2026 m. vidurio, sukurti gerai parengtą sistemą. Kitas svarbus žingsnis bus tai, kad valstybės narės ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 12 d. parengs savo nacionalinius įgyvendinimo planus.

Mūsų bendru ir suderintu įsipareigojimu migracijos ir prieglobsčio paktas taps realybe. Valstybės narės gali pasikliauti Komisija ir ES agentūromis kiekviename etape, įskaitant jų teikiamą operatyvinę, techninę ir finansinę paramą.

(1)     https://home-affairs.ec.europa.eu/policies/migration-and-asylum/pact-migration-and-asylum/legislative-files-nutshell_lt

(2)    Komisijos komunikatas „Pusiausvyros siekis migracijos srityje: teisingas ir tvirtas požiūris“ (COM(2024) 126 final).

(3)    Išskyrus 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1350, kuriuo nustatoma Sąjungos lygmens perkėlimo ir humanitarinio priėmimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1147, kuris taikomas nuo 2024 m. birželio 11 d.

(4)    2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1351 dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo, (OL L, 2024/1351, 2024 5 22) 84 straipsnis; 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1348, kuriuo Sąjungoje nustatoma bendra tarptautinės apsaugos procedūra, (OL L, 2024/1348, 2024 5 22) 75 straipsnis.

(5)

   2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1351 dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1147 ir (ES) 2021/1060 bei panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 604/2013 (OL L, 2024/1351, 2024 5 22).

(6)    EURODAC reglamente nustatyta, kad tais atvejais, kai Komisijai reikia priimti įgyvendinimo aktą pagal šį reglamentą, Komisijai naudotis savo įgyvendinimo įgaliojimais padeda Reglamente (ES) Nr. 182/2011 apibrėžtas komitetas. Žr. skirsnį „Valdymas“.

(7)      Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/817 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/818 dėl ES informacinių sistemų sąveikumo sistemos sukūrimo, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1240, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas, ilgalaikes vizas ir leidimus gyventi tarp valstybių narių.

(8)    EURODAC kontaktinis komitetas yra veikianti neformali Komisijos ekspertų grupė, įsteigta pagal Komisijos sprendimą C(2016) 3301. Pagal tą sprendimą ši ekspertų grupė teikia konsultacijas ir ekspertines žinias apie Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą, taip pat koordinavimą ir bendradarbiavimą šioje srityje su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, apie pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, politikos iniciatyvų ir deleguotųjų aktų rengimą, taip pat prireikus gali teikti konsultacijas ir ekspertines žinias dėl ankstyvo įgyvendinimo aktų rengimo prieš juos pateikiant reguliavimo komitetui.

(9)    Pagal tinkamų pajėgumų koncepciją reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų priėmimo pajėgumus ir žmogiškuosius išteklius, įskaitant kvalifikuotus ir gerai parengtus darbuotojus, reikalingus, kad būtų galima bet kuriuo metu išnagrinėti nustatytą prašymų skaičių ir įvykdyti sprendimus grąžinti. Tam tikra pakankamus pajėgumus pasiekusi valstybė narė nebeprivalės taikyti pasienio procedūros papildomiems asmenims. Valstybė narė prašytojams galės taikyti paspartintą procedūrą teritorijoje. Panašiai, jeigu valstybė narė pasiekia teisės aktuose nustatytą metinę prašymų skaičiaus ribą (2026 m. tai bus pakankamas pajėgumas, padaugintas iš dviejų, 2027 m. iš trijų, o 2028 m. – iš keturių), valstybė narė nebeprivalo taikyti pasienio procedūros ir gali taikyti paspartintą procedūrą teritorijoje, net jeigu ji turi pajėgumų pasienio procedūrai vykdyti. Tačiau prašytojams, kurie gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai, visada turi būti taikoma pasienio procedūra.

(10)    Žr. 9 sudedamąją dalį.

(11)    Visos priemonės, kurių valstybės narės imasi siekdamos užkirsti kelią neteisėtam atvykimui, turi atitikti naujos redakcijos Priėmimo sąlygų direktyvą (žr. 3 sudedamąją dalį).

(12)    Žr. 3 sudedamąją dalį.

(13)    Žr. 9 sudedamąją dalį.

(14)    Pvz., sienos apsaugos pareigūnų, prieglobsčio pareigūnų, grąžinimo bylas nagrinėjančių darbuotojų, vertėjų žodžiu, pažeidžiamumo tikrinimo specialistų, sveikatos patikrinimus atliekančių medicinos darbuotojų, darbuotojų, kurių specializacija – amžiaus nustatymas, teisininkų, vaikų apsaugos pareigūnų ir kt.

(15)    Dėl konkrečių prievolių, susijusių su naujais reikalavimais, kurių reikia laikytis pažeidžiamiausių prašytojų, įskaitant vaikus, atvejais, žr. 9 sudedamąją dalį.

(16)    Žr. 2 sudedamąją dalį.

(17)    Žr. 9 sudedamąją dalį.

(18)    Žr. 9 sudedamąją dalį.

(19)    Žr. 9 sudedamąją dalį.

(20)    Žr. 8 sudedamąją dalį.

(21)    Tai veikianti neformali Komisijos ekspertų grupė, įsteigta pagal Komisijos sprendimą C(2016) 3301.

(22)    Žr. 9 sudedamąją dalį.

(23)    Tai veikiančios neformalios Komisijos ekspertų grupės, įsteigtos pagal Komisijos sprendimą C(2016) 3301.

(24)    Jeigu sprendimas grąžinti priimamas kaip atskiras dokumentas, jis galės būti skundžiamas atskirame teismo procese, o skundo dėl pasienio procedūros, paspartintos procedūros, nepriimtinumo patikrinimų ir numanomo atsiėmimo pateikimo terminas turės būti 5–10 d. Apeliacinio skundo pateikimo terminai visais kitais atvejais turi būti nuo 2 savaičių iki vieno mėnesio.

(25)    2025 m. pirmąjį ketvirtį Komisija priims ataskaitą ir pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijų.

(26)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija).

(27)    Žr. 9 sudedamąją dalį.

(28)    Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Ilgalaikė ES biudžeto gaunamų ir netenkamų pinigų srautų prognozė (2024–2028 m.)“ (COM(2023) 390 final).

(29)    Taip pat žr. 9 sudedamąją dalį.

(30)    Pavyzdžiui, užtikrindamos, kad apgyvendinimo centruose būtų daugiau darbuotojų, steigdamos pagal Dublino reglamentą perduodamiems asmenims skirtus apgyvendinimo centrus. Daugiau pavyzdžių pateikiama dokumente SWD(2023) 390 final.

(31)    Pavyzdžiui, užtikrindamos lankstumą dėl per dieną / mėnesį perduodamų asmenų skaičiaus, dėl valandų, kuriomis jie gali būti perduodami, suteikiant daugiau alternatyvių dienų perdavimui vykdyti, suteikdamos galimybę perduoti asmenis pagal Dublino reglamentą skirtinguose sienos perėjimo punktuose. Daugiau pavyzdžių pateikiama dokumente SWD(2023) 390 final.

(32)    2003 m. rugsėjo 2 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1560/2003, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, taikymo taisykles.

(33) https://europass.europa.eu/lt.

(34)    https://home-affairs.ec.europa.eu/policies/migration-and-asylum/migration-management/relocation-eu-solidarity-practice_lt; 2022 m. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkavusi Prancūzija (2022 m. birželio 22 d.). „Pirmasis žingsnis laipsniškai įgyvendinant Europos migracijos ir prieglobsčio paktą: savanoriško solidarumo mechanizmo modus operandi“.

(35) ()    2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2020/1366 dėl ES pasirengimo su migracija susijusioms krizėms ir jų valdymo mechanizmo (Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo planas).

(36)    Pagal Komisijos rekomendaciją dėl integruotųjų vaiko apsaugos sistemų kūrimo ir stiprinimo atsižvelgiant į vaiko interesus (C(2024) 2680 final).

(37)    Nelydimą nepilnametį turėtų lydėti atstovas arba, jeigu atstovas nepaskirtas, asmuo, parengtas užtikrinti geriausius vaiko interesus ir jo gerovę apskritai visą laiką, kol imami jo biometriniai duomenys. Toks parengtas asmuo neturėtų būti už biometrinių duomenų paėmimą atsakingas pareigūnas, turėtų veikti nepriklausomai ir neturėtų gauti nurodymų iš pareigūno ar tarnybos, kurie yra atsakingi už biometrinių duomenų paėmimą.

(38)    Tikrinimo reglamento 10 straipsnio 2 dalis.

(39)    C(2024) 2680 final.

(40)     Amžiaus nustatymo praktinis vadovas | Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (europa.eu) .

(41)    Dalyvavimas Europos globėjų tinklo veikloje gali padėti dalytis ekspertinėmis žiniomis ir nustatyti gerosios praktikos pavyzdžius.

(42)    2023 m. lapkričio 15 d. Komisijos rekomendacija dėl trečiųjų šalių piliečių kvalifikacijų pripažinimo (COM(2023) 7700 final).

(43)    Jeigu valstybės narės pasirenka galimybę atsisakyti suaugusiesiems skirtų mokymosi stipendijų ir paskolų, šis faktas turi būti įtrauktas į nacionalinės teisės aktus.

(44)    Reglamentas (EB) Nr. 1030/2002 dėl leidimų gyventi ir Reglamentas (EB) Nr. 2252/2004 dėl kelionės dokumentų.

(45)    2023 m. lapkričio 15 d. Komisijos rekomendacija dėl trečiųjų šalių piliečių kvalifikacijų pripažinimo (COM(2023) 7700 final).

(46)    Pajamų parama, pagalba ligos atveju / pagalba nėštumo metu, parama tėvams / vaikų priežiūrai ir būsto išmokos, jeigu tokios išmokos pagal nacionalinės teisės aktus teikiamos valstybių narių piliečiams.

(47)    2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1147, kuriuo nustatomas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (OL L 251, 2021 7 15, p. 1).

(48)    2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1148, kuriuo sukuriama sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonė, įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą (OL L 251, 2021 7 15, p. 48).

(49)    2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1351 dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo (OL L, 2024/1351, 2024 5 22) 72 konstatuojamoji dalis ir 21 straipsnio 8 dalis; 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1348, kuriuo Sąjungoje nustatoma bendra tarptautinės apsaugos tvarka ir panaikinama Direktyva 2013/32/ES (OL L, 2024/1348, 2024 5 22), 11 konstatuojamoji dalis ir 16 straipsnio 4 dalis.

(50)    2024 m. vasario 1 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, EUCO 2/24.

(51)    ES lėšų naudojimo migrantų kilmės asmenų integracijai 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu priemonių rinkinys. Europos Komisija, 2021 m. lapkričio mėn.

(52)    COM(2024) 126 final, IV.1. Naujas visapusiška partneryste grindžiamas modelis.

(53)

   2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 (OL L 209, 2021 6 14, p. 1).

(54)    Šiuo metu ES finansavimo ir konkursų portale (europa.eu) skelbiamas kvietimas teikti pasiūlymus dėl bendros veiklos partnerystės projektų už 12 mln. EUR.

(55)    2022 m. buvo pradėtos operatyvinės kovos su neteisėtu migrantų gabenimu partnerystės su Maroku, Nigeriu (sustabdyta) ir Vakarų Balkanais, o 2023 m. – su Tunisu.

(56)    Žr. Veiksmų planą dėl darbo ir įgūdžių trūkumo ES (COM(2024) 131).

(57)    Reglamentuose numatyta, kad kai kurių įgyvendinimo aktų atveju komitetas Komisijai nepadeda. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomi tinkami kiekvienos valstybės narės pajėgumai.

(58)    Tai, be kita ko, Dublino kontaktinis komitetas, Priskyrimo kontaktinis komitetas, EURODAC kontaktinis komitetas, Priėmimo kontaktinis komitetas, Prieglobsčio procedūrų kontaktinis komitetas, Grąžinimo direktyvos kontaktinė grupė, Readmisijos ekspertų grupė, Išorės sienų valdymo ekspertų grupė, Perkėlimo į ES ekspertų grupė ir Europos integracijos tinklas, ES pasirengimo ir krizių valdymo mechanizmas. Šių ekspertų grupių įgaliojimus gali reikėti peržiūrėti ir pritaikyti siekiant užtikrinti, kad jie būtų susiję su Pakto priemonėmis (o ne senomis priemonėmis).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2024 06 12

COM(2024) 251 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Bendras Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimo planas

{SWD(2024) 251 final}

Nacionalinių įgyvendinimo planų šablonas

I.Padėties ir pagrindinių spragų apžvalga

(Bendras pastarųjų metų padėties aprašymas, pagrindinių susirūpinimą keliančių sričių nustatymas)

II.Sudedamosios dalys

1.Sistema EURODAC

·Padėtis. Bazinių pajėgumų apžvalga, pagrindiniai administraciniai subjektai / kompetentingos institucijos;

·tikslų apibrėžimas;

·reikalavimai: a) teisėkūros / reglamentavimo tvarka, b) organizavimas / administraciniai procesai, c) personalas (darbuotojai ir mokymo veikla), d) infrastruktūra, e) IT poreikiai, f) sąnaudos ir viešųjų pirkimų poreikiai;

·tarpinės reikšmės: 6 mėnesių, 12 mėnesių, 18 mėnesių.

2.Pasienio procedūra / tikrinimas

·Padėtis. Bazinių pajėgumų apžvalga, pagrindiniai administraciniai subjektai / kompetentingos institucijos;

·tikslų apibrėžimas;

·Reikalavimai: a) teisėkūros / reglamentavimo tvarka, b) organizavimas / administraciniai procesai, c) personalas (darbuotojai ir mokymo veikla), d) infrastruktūra, e) IT poreikiai, f) sąnaudos ir viešųjų pirkimų poreikiai;

·Tarpinės reikšmės: 6 mėnesių, 12 mėnesių, 18 mėnesių.

3.Priėmimas (įskaitant pasirengimo integracijai priemones, sulaikymą /sulaikymo alternatyvas)

·Padėtis. Bazinių pajėgumų apžvalga, pagrindiniai administraciniai subjektai / kompetentingos institucijos;

·tikslų apibrėžimas;

·Reikalavimai: a) teisėkūros / reglamentavimo tvarka, b) organizavimas / administraciniai procesai, c) personalas (darbuotojai ir mokymo veikla), d) infrastruktūra, e) IT poreikiai, f) sąnaudos ir viešųjų pirkimų poreikiai;

·Tarpinės reikšmės: 6 mėnesių, 12 mėnesių, 18 mėnesių.

4.Prieglobsčio procedūra

·Padėtis. Bazinių pajėgumų apžvalga, pagrindiniai administraciniai subjektai / kompetentingos institucijos;

·tikslų apibrėžimas;

·Reikalavimai: a) teisėkūros / reglamentavimo tvarka, b) organizavimas / administraciniai procesai, c) personalas (darbuotojai ir mokymo veikla), d) infrastruktūra, e) IT poreikiai, f) sąnaudos ir viešųjų pirkimų poreikiai;

·Tarpinės reikšmės: 6 mėnesių, 12 mėnesių, 18 mėnesių.

5.Grąžinimas

·Padėtis. Bazinių pajėgumų apžvalga, pagrindiniai administraciniai subjektai / kompetentingos institucijos;

·tikslų apibrėžimas;

·Reikalavimai: a) teisėkūros / reglamentavimo tvarka, b) organizavimas / administraciniai procesai, c) personalas (darbuotojai ir mokymo veikla), d) infrastruktūra, e) IT poreikiai, f) sąnaudos ir viešųjų pirkimų poreikiai;

·Tarpinės reikšmės: 6 mėnesių, 12 mėnesių, 18 mėnesių.

6.Atsakomybė

·Padėtis. Bazinių pajėgumų apžvalga, pagrindiniai administraciniai subjektai / kompetentingos institucijos;

·tikslų apibrėžimas;

·Reikalavimai: a) teisėkūros / reglamentavimo tvarka, b) organizavimas / administraciniai procesai, c) personalas (darbuotojai ir mokymo veikla), d) infrastruktūra, e) IT poreikiai, f) sąnaudos ir viešųjų pirkimų poreikiai;

·Tarpinės reikšmės: 6 mėnesių, 12 mėnesių, 18 mėnesių.

7.Solidarumas

·Padėtis. Bazinių pajėgumų apžvalga, pagrindiniai administraciniai subjektai / kompetentingos institucijos;

·tikslų apibrėžimas;

·Reikalavimai: a) teisėkūros / reglamentavimo tvarka, b) organizavimas / administraciniai procesai, c) personalas (darbuotojai ir mokymo veikla), d) infrastruktūra, e) IT poreikiai, f) sąnaudos ir viešųjų pirkimų poreikiai;

·Tarpinės reikšmės: 6 mėnesių, 12 mėnesių, 18 mėnesių.

8.Nenumatyti atvejai / krizės

·Padėtis. Bazinių pajėgumų apžvalga, pagrindiniai administraciniai subjektai / kompetentingos institucijos;

·tikslų apibrėžimas;

·Reikalavimai: a) teisėkūros / reglamentavimo tvarka, b) organizavimas / administraciniai procesai, c) personalas (darbuotojai ir mokymo veikla), d) infrastruktūra, e) IT poreikiai, f) sąnaudos ir viešųjų pirkimų poreikiai;

·Tarpinės reikšmės: 6 mėnesių, 12 mėnesių, 18 mėnesių.

9.Horizontali veikla: teisinės apsaugos priemonės / teisinė pagalba / pažeidžiamumo klausimai / pagrindinių teisių stebėsena

·Padėtis. Bazinių pajėgumų apžvalga, pagrindiniai administraciniai subjektai / kompetentingos institucijos;

·tikslų apibrėžimas;

·Reikalavimai: a) teisėkūros / reglamentavimo tvarka, b) organizavimas / administraciniai procesai, c) personalas (darbuotojai ir mokymo veikla), d) infrastruktūra, e) IT poreikiai, f) sąnaudos ir viešųjų pirkimų poreikiai;

·Tarpinės reikšmės: 6 mėnesių, 12 mėnesių, 18 mėnesių.

10.Perkėlimas, įtrauktis ir integracija

·Padėtis. Bazinių pajėgumų apžvalga, pagrindiniai administraciniai subjektai / kompetentingos institucijos;

·tikslų apibrėžimas;

·Reikalavimai: a) teisėkūros / reglamentavimo tvarka, b) organizavimas / administraciniai procesai, c) personalas (darbuotojai ir mokymo veikla), d) infrastruktūra, e) IT poreikiai, f) sąnaudos ir viešųjų pirkimų poreikiai;

·Tarpinės reikšmės: 6 mėnesių, 12 mėnesių, 18 mėnesių.

III.Koordinavimas / valdymas

·Koordinavimo mechanizmai

·Stebėsena ir duomenų rinkimas

IV.Išvada

Reikalavimų santrauka, įskaitant orientacinius finansavimo šaltinius (nacionalines, ES fondų lėšas), visų pirma, kokie elementai turi būti nagrinėjami atliekant vidaus reikalų fondų laikotarpio vidurio peržiūrą ir specialūs asignavimai, nustatomi peržiūrėjus daugiametę finansinę programą.