Pranešėjas:

Maurizio MENSI

Bendrapranešėjis:

Jan PIE

Patarėjai:	Alberto DAL FERRO (pranešėjo, III grupė) Vassilis THEODOSOPOULOS (bendrapranešėjo, I grupė)
Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2024 3 27
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)
Priimta skyriuje	2024 5 15
Priimta plenarinėje sesijoje	2024 5 30
Plenarinė sesija Nr.	588
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	208 / 2 / 10

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Europos gynybos pramonės strategiją kaip svarbų žingsnį stiprinant Europos gynybos parengtį, taigi ir jos gebėjimą apsaugoti savo piliečius, teritoriją, pagrindines vertybes ir gyvenimo būdą.

1.2.

EESRK mano, kad Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės (EGTPB) parengties ir atsako užtikrinimas yra labai svarbus Europos gynybos parengties ramstis, nes EGTPB yra patikima vietos pažangiausios aparatinės įrangos, programinės įrangos ir paslaugų, kurių mūsų ginkluotosioms pajėgoms reikia tam, kad jos galėtų vykdyti savo misiją, tiekėja.

1.3.

EESRK palankiai vertina perėjimą nuo neatidėliotinų priemonių prie ilgalaikio struktūrinio atsako, kuris yra labai svarbus remiant EGTPB pritaikymą prie naujų saugumo aplinkybių. Visų pirma, EESRK palankiai vertina skiriamą dėmesį poreikiui didinti Europos apsirūpinimą tenkinant Europos poreikius. Šiuo atžvilgiu didinti Europos paklausą, ją konsoliduoti ir nukreipti į EGTPB yra taip pat svarbu, kaip ir didinti EGTPB pajėgumą patenkinti tokią paklausą.

1.4.

EESRK palankiai vertina skiriamą dėmesį tiekimo saugumui, kuris yra labai svarbus Europos gynybos parengčiai ir kuriam šiuo metu kyla pavojus dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo ne Europos tiekėjų ir dėl to, kad nėra ES masto krizių valdymo mechanizmo. Jis taip pat pažymi, kad siūlomame tiekimo saugumo režime yra keletas įdomių elementų, tačiau jo taikymas gali būti probleminis dėl tiekimo grandinių sudėtingumo ir galimo informacijos, reikalingos kartografavimui ir stebėsenai, neskelbtinumo ir įslaptinimo.

1.5.

Be to, EESRK pabrėžia, kad siekiant strategijos tikslų svarbu pasitelkti partnerystes su bendrų vertybių besilaikančiomis draugiškomis šalimis. Ukrainos dalyvavimas ES gynybos pramonės programose, taip pat glaudesnių EGTPB ir Ukrainos gynybos technologinės ir pramoninės bazės (Ukrainos GTPB) ryšių skatinimas abiem pusėms duos didelės strateginės naudos. Geresnis abipusio intereso klausimų koordinavimas su NATO taip pat būtų naudingas, jei bus visapusiškai paisoma visų ES valstybių narių saugumo interesų.

1.6.

Kartu EESRK apgailestauja, kad strategijoje neatsižvelgiama į visuomenės nuomonę. Tai didelis trūkumas, nes visuomenės nuomonė yra vienas pagrindinių demokratinių visuomenių ir laisvųjų rinkų, tokių kaip mūsų, veiksnių, taigi ir svarbus EGTPB uždavinių, susijusių su tvarumu, aspektas, darantis įtaką tiek politiniams, tiek rinkos sprendimams. Šį trūkumą reikia skubiai šalinti, be kita ko, vykdant koordinuotą ES masto viešosios komunikacijos kampaniją, kuria būtų siekiama panaikinti įsišaknijusias klaidingas nuostatas, didinti Europos visuomenės paramą ir informuotumą apie būtinybę apsaugoti Europos taiką, saugumą, klestėjimą ir vertybes bei apie esminį EGTPB indėlį siekiant šio tikslo.

1.7.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK mano, kad strategija turi tam tikrų trūkumų, kurie nurodomi toliau. Kalbant apie strategijos tikslus, mažai tikėtina, kad pagrindinė jos įgyvendinimo priemonė – Europos gynybos pramonės programa (EGPP) – pradės veikti anksčiau nei 2025 m. pabaigoje. Todėl strategiją reikia papildyti kitomis trumpalaikėmis priemonėmis, skirtomis patenkinti neatidėliotinus poreikius.

1.8.

Taigi, EESRK ragina valstybes nares priimti Komisijos kvietimą pasitelkti turimas priemones ir trumpuoju laikotarpiu ieškoti galimybių skatinti didelio masto bendrus viešuosius pirkimus gynybos srityje, didelio masto EGTPB plėtrą ir pradėti pavyzdinius gynybos projektus.

1.9.

EESRK taip pat laikosi nuomonės, kad tiek pramonės, tiek strateginiu požiūriu labai svarbu užtikrinti galimybę gynybos pramonei įgyti įgūdžių, naudotis technologijomis ir moksliniais tyrimais. Šiuo tikslu labai svarbu investuoti į mokymą, mokslinius tyrimus ir strategijų plėtojimą. Be to, į pirmiau minėtą kampaniją, kuria siekiama didinti Europos visuomenės informuotumą apie EGTPB indėlį į Europos saugumą, gerovę ir vertybes, turėtų būti įtrauktas komponentas, kuriuo būtų siekiama skatinti EGTPB įvairovę ir patrauklumą būsimiems ir jauniesiems specialistams, taip pat panaikinti kliūtis, pavyzdžiui, universitetų taisyklių civilines nuostatas. Taip pat būtų galima išnagrinėti iniciatyvas, kuriomis skatinamas darbo jėgos judumas gynybos tikslais, galbūt remiantis karine „Erasmus“ programa.

1.10.

EESRK pabrėžia, kad strategijos sėkmė visų pirma priklausys nuo to, ar valstybės narės visapusiškai įsitrauks ir pripažins Europos požiūrio pridėtinę vertę. Todėl ragina valstybes nares nepagrįstai neatidėlioti ir pradėti įgyvendinti strategiją bei skirti pakankamai finansinių išteklių jai remti. Šiuo atžvilgiu EESRK taip pat labai pritaria Komisijos raginimui, kad Europos investicijų bankas pakeistų skolinimo politiką ir visapusiškai remtų gynybos pramonę, taip pat palankiai vertina paaiškinimus dėl gynybos veiklos neįtraukimo į ES aplinkos taksonomiją. Labai svarbu užmegzti glaudesnius pramonės, kariuomenės, mokslo ir mokslinių tyrimų ryšius ir bendradarbiavimą.

2.   Nuomonės, įskaitant atitinkamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, rengimo aplinkybės

2.1.

2024 m. kovo 5 d. Europos Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis pristatė pirmąją Europos gynybos pramonės strategiją kartu su Europos gynybos pramonės programa (EGPP).

2.2.

Šios strategijos tikslas – platesniu mastu stiprinti Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės (EGTPB) parengtį ir konkurencingumą, nes tai yra esminės Europos gynybos parengties sąlygos.

2.3.

Gynybos parengtis tapo itin svarbi naujojoje saugumo aplinkoje, pasižyminčioje smarkiai išaugusiomis grėsmėmis regioniniam ir pasauliniam saugumui, ypač po to, kai 2022 m. vasario mėn. dėl Rusijos neteisėtos, brutalios ir plataus masto invazijos į Ukrainą į Europą sugrįžo itin intensyvus konvencinis karas.

2.4.

Šiomis aplinkybėmis ES ir jos valstybėms narėms kyla du pagrindiniai iššūkiai. Per labai trumpą laiką jos turi gebėti padėti Ukrainai pasipriešinti Rusijos agresijai. Ilgesnės trukmės laikotarpiu ES turi nedelsiant pradėti ruoštis galimam didelio masto konfliktui. Tai labai svarbu, nes Europos karybos ekspertai ne kartą įspėjo, kad Rusija, kuri vis daugiau išteklių nukreipia į savo karinį aparatą, per kelerius metus gali pradėti didelio masto hibridinį ar karinį išpuolį prieš ES narę, o vienas Europos lyderis neseniai aiškiai įspėjo, kad Europa įžengė į „prieškarinę erą“.

2.5.

Kad ES galėtų pasiekti savo tikslus, EGTPB visada turi būti pasirengusi ir pajėgi suteikti visus kokybiniu požiūriu pranašesnius pajėgumus, kurių reikia Europos ginkluotosioms pajėgoms.

2.6.

Tačiau šiuo metu tokios parengties nėra. Tris dešimtmečius buvo nepakankamai investuojama į ginkluotę ir su gynyba susijusį mokymą bei įgūdžius visoje Europoje, todėl EGTPB gamybos pajėgumai gerokai susilpnėjo. ES valstybės narės nekoordinuodamos savo veiksmų ribotus gynybos srities biudžetus daugiausia naudojo ne Europos produktams įsigyti.

2.7.

Nuo 2022 m. vasario mėn. investicijų į gynybą išlaidos visoje ES smarkiai išaugo, tačiau pavienių šalių tendencija pirkti iš užsienio dar labiau sustiprėjo. Remiantis neseniai atliktu tyrimu, 78 proc. visų gynybos prekių, kurias valstybės narės įsigijo nuo Rusijos agresijos pradžios iki 2023 m. birželio mėn., buvo nupirkta iš ne ES šalių, ir, remiantis naujausiais Europos gynybos agentūros (EGA) duomenimis, 2022 m. tik 18 proc. visų ES išlaidų įrangai buvo skirta bendradarbiaujamiesiems viešiesiems pirkimams. Ši tendencija daro itin žalingą poveikį EGTPB, nes dėl jos prarandamos pajamos, investavimo pajėgumai, masto ekonomija, praktinė patirtis ir gamybos pajėgumai.

2.8.

Siekiant išspręsti šią problemą, Europos gynybos pramonės strategijoje numatyti keli veiksmai, suskirstyti į keturias grupes, t. y: 1) sudaryti palankesnes sąlygas ir skatinti valstybes nares bendrai planuoti EGTPB, į ją investuoti ir vykdyti viešuosius pirkimus iš jos (1); 2) remti EGTPB gamybos ir inovacijų pajėgumus ir sukurti ES tiekimo saugumo sistemą; 3) integruoti gynybos pramonės aspektus į visas ES politikos sritis ir 4) pasitelkti partnerystes su Ukraina, NATO ir kitais partneriais siekiant remti šiuos tikslus.

2.9.

Strategijoje pripažįstama, kad pagal dabartinę ES daugiametę finansinę programą (DFP) EGPP skirtų išteklių (1,5 mlrd. EUR) pakanka tik nedidelio masto pastangoms ir kad trumpuoju laikotarpiu juos reikėtų papildyti kitomis svarbiomis finansavimo priemonėmis ir šaltiniais. Manoma, kad labai svarbu po 2027 m. pagal kitą ES daugiametę finansinę programą (DFP) numatyti plataus užmojo finansinį paketą.

2.10.

Strategijoje nustatyti neprivalomi vidutinės trukmės tikslai, susiję su ES vidaus prekybos gynybos produktais dalimi visoje ES gynybos rinkoje.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina Europos gynybos pramonės strategiją kaip svarbų žingsnį stiprinant Europos gynybos parengtį, taigi ir jos gebėjimą apsaugoti savo piliečius, teritoriją, pagrindines vertybes ir gyvenimo būdą. Tai yra labai svarbu visoms ES valstybėms narėms.

3.2.

EESRK taip pat mano, kad EGPTB parengties ir reagavimo užtikrinimas yra labai svarbus Europos gynybos parengties ramstis.

3.3.

EESRK palankiai vertina perėjimą nuo neatidėliotinų priemonių prie ilgalaikio struktūrinio atsako, kuris yra labai svarbus remiant EGTPB pritaikymą prie naujų saugumo aplinkybių.

3.4.

EESRK laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į ES kompetenciją gynybos srityje, strategija apima pagrindinius nagrinėjamo klausimo aspektus, įskaitant paklausos konsolidavimą, paramą pramonei, įskaitant mokslinių tyrimų ir plėtros ir inovacijų sektorius, tiekimo saugumą, gynybos parengties integravimą į ES politiką ir partnerystes, ir suteikia tvirtą pagrindą ir priemones tolesniam Europos bendradarbiavimui skatinti.

3.5.

EESRK itin palankiai vertina skiriamą dėmesį poreikiui didinti Europos apsirūpinimą tenkinant Europos poreikius. Šiuo atžvilgiu didinti Europos paklausą, ją konsoliduoti ir nukreipti į EGTPB yra taip pat svarbu, kaip ir didinti EGTPB pajėgumą patenkinti tokią paklausą.

3.6.

Strategijoje nustatyti vidutinės trukmės tikslai yra svarbus pažangos rodiklis, ir jie yra būtini vertinant ir galbūt nustatant būsimas pastangas. Tačiau EESRK apgailestauja, kad tikslai nėra privalomi, ir mano, kad, atsižvelgiant į pavojų saugumui, tikslai buvo nustatyti per maži ir jų įgyvendinimo tempas per lėtas. Pramonės atstovai apskaičiavo, kad, kuriant prie naujos saugumo aplinkos pritaikytą EGTPB, 80 proc. Europos gynybos produktų įsigijimo biudžetų reikia investuoti Europoje. Todėl EESRK mano, kad tai turėtų tapti tikslu ir kad ES turėtų siekti skubiai ir ne vėliau kaip 2040 m. jį įgyvendinti.

3.7.

EESRK ragina valstybes nares, taip pat Europos Komisiją ir Europos Parlamentą dėti visas pastangas ir užtikrinti, kad šie tikslai neliktų tik siekiais ir būtų visiškai įgyvendinti. Tai taip pat padės išvengti bereikalingo susiskaidymo ir dubliavimosi ir veiksmingiau paskirstyti ribotus išteklius.

3.8.

Siekiant šio tikslo labai svarbu į ES politikos sritis integruoti gynybos pramonės aspektus. Aiški Komisijos žinia apie esminį EGTPB indėlį į atsparumą ir saugumą ir apie būtinybę atsižvelgti į šį indėlį suteikiant pramonei galimybes gauti finansavimą yra itin svarbi. EESRK taip pat labai pritaria Komisijos raginimui, kad Europos investicijų bankas pakeistų skolinimo politiką ir visapusiškai remtų gynybos pramonę, taip pat palankiai vertina paaiškinimus dėl gynybos veiklos neįtraukimo į ES aplinkos taksonomiją.

3.9.

EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad strategijoje dėmesys skiriamas tiekimo saugumui, ypatingos svarbos žaliavoms, lustams, įgūdžiams, kurie yra labai svarbūs gynybos parengčiai. Europoje tiekimo saugumui šiuo metu kyla pavojus dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo ne Europos tiekėjų ir dėl to, kad nėra ES masto krizių valdymo mechanizmo. Siūloma tiekimo saugumo tvarka apima keletą įdomių aspektų, pavyzdžiui, skirtingų rūšių krizių atskyrimą ir laipsniško pobūdžio priemones, taip pat galimą paramą strateginiam pagrindinių komponentų kaupimui. Kitos priemonės, pavyzdžiui, esamų preliminariųjų sutarčių naudojimas krizių metu, taip pat galėtų gerokai padidinti tiekimo saugumą. Tačiau įgyvendinti tokią tvarką gali būti nelengva. Dėl sudėtingų gynybos tiekimo grandinių išsamiam padėties nustatymui ir stebėsenai reikėtų daug išteklių, o juos užtikrinti būtų sunku, ypač kalbant apie už Sąjungos ribų esančius elementus. Taip pat gali kilti sunkumų dėl galimo reikiamos informacijos neskelbtinumo ir įslaptinimo. Šią problemą būtų galima sumažinti visų pirma naudojant viešai prieinamą informaciją ir savanoriškus prašymus pateikti informaciją, tačiau tokiu atveju galėtų sumažėti informacijos tikslumas, pagrįstumas, aktualumas ir išsamumas.

3.10.

Be to, EESRK pabrėžia, kad siekiant strategijos tikslų svarbu pasitelkti partnerystes su bendrų vertybių besilaikančiomis draugiškomis šalimis. Ukrainos dalyvavimas ES gynybos pramonės programose, taip pat glaudesnių EGTPB ir Ukrainos GTPB ryšių skatinimas abiem pusėms duos didelės strateginės naudos karo metu ir jam pasibaigus bei rengiantis galimam Ukrainos įstojimui į Sąjungą. Geresnis abipusio intereso klausimų koordinavimas su NATO taip pat būtų naudingas, jei bus visapusiškai paisoma visų ES valstybių narių saugumo interesų.

3.11.

Kartu EESRK apgailestauja, kad strategijoje konkrečiai neatsižvelgiama į visuomenės nuomonę. Tai didelis trūkumas, nes visuomenės nuomonė yra vienas pagrindinių demokratinių visuomenių ir laisvųjų rinkų, tokių kaip mūsų, veiksnių, taigi ir svarbus EGTPB uždavinių, susijusių su tvarumu, aspektas, darantis įtaką tiek politiniams, tiek rinkos sprendimams. Pavyzdžiui, daug europiečių vis dar mano, kad gynybos pramonė yra „netvari“ ir „susiurbia“ socialinėms reikmėms skirtas lėšas, todėl neverta palaikymo. Bet jie neįvertina tiek gyvybiškai svarbaus gynybos indėlio į viešąją gėrybę – saugumą, tiek abiem pusėms naudingos civilinių ir gynybos technologijų bei inovacijų kryžmaveikos. Šį klaidingą suvokimą gali dar labiau sustiprinti užsienio vykdomas manipuliavimas informacija ir kišimasis į mūsų visuomenę ir politinius procesus, kurie yra piktavališkų subjektų, visų pirma Rusijos, vykdomų hibridinių kampanijų dalis. Dėl neigiamo gynybos pramonės įvaizdžio EGTPB susiduria su rimtomis problemomis, kurios yra susijusi su galimybėmis gauti ne tik finansavimą, bet ir draudimą, energijos, įrangos ir įgūdžių. Šią problemą reikia skubiai spręsti, be kita ko, vykdant koordinuotą ES masto viešosios komunikacijos kampaniją, kuria būtų siekiama panaikinti įsišaknijusias klaidingas nuostatas, didinti Europos visuomenės informuotumą apie būtinybę apsaugoti Europos taiką, saugumą, klestėjimą ir vertybes bei apie esminį EGTPB indėlį siekiant šio tikslo. Politinių lyderių pareiga – priminti mūsų laisvos ir demokratinės visuomenės piliečiams, kad taika ir laisvė nėra nemokamos ir turi būti ginamos. Kartu Strateginiame kelrodyje numatytas ES hibridinių priemonių rinkinys turėtų būti naudojamas ir EGTPB nuo hibridinių grėsmių apsaugoti.

3.12.

Apskritai EESRK teigiamai vertina tai, kad šioje strategijoje pripažįstama, kad Rusijos agresija – išskirtinis iššūkis Europai. Tuo pat metu Europai kyla ir kitų rimtų pavojų, pavyzdžiui, susijusių su vykstančiais ir galimais būsimais konfliktais Europos kaimynystėje ir už jos ribų, taip pat su galimu jos pagrindinės sąjungininkės pasitraukimu. Strategija parengta tuo metu, kai šios problemos paaštrėjo, ir ilgą laiką svarstomas poreikis Europai prisiimti didesnę atsakomybę už savo pačios saugumą tapo neatidėliotinas. Todėl tikrasis strategijos vertinimo kriterijus bus tai, ar ji padės išspręsti šiuos uždavinius.

3.13.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK mano, kad strategija turi tam tikrų trūkumų, kurie nurodyti toliau. Kalbant apie strategijos tikslus, mažai tikėtina, kad pagrindinė jos įgyvendinimo priemonė (EGPP) pradės veikti anksčiau nei 2025 m. pabaigoje. Laikantis tokio termino nepavyks patenkinti neatidėliotinų Ukrainos poreikių ir pašalinti trumpalaikį valstybių narių pajėgumų trūkumą; šiems klausimams spręsti reikia imtis skubių veiksmų. Todėl strategiją reikia papildyti kitomis trumpalaikėmis priemonėmis, skirtomis patenkinti neatidėliotinus poreikius.

3.14.

EESRK taip pat pabrėžia, kad, nors Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis strategijoje paskelbė apie iš esmės pasikeitusį ES požiūrį į gynybos pramonę, pačia strategija nebus sukurta karui pritaikyta gynybos pramoninė bazė, kurios reikia Europai. Iš tiesų, valstybės narės turi išteklių ir įgaliojimus priimti sprendimus, būtinus siekiant pakeisti viešųjų pirkimų tendencijas gynybos srityje, bendradarbiauti įgyvendinant pajėgumų programas ir tvirtai suformuoti požiūrį į gynybą, kaip saugumo garantiją. Komisija gali paraginti valstybes nares veikti šiomis kryptimis ir teikti paskatas tai daryti, tačiau šiuo metu teikiamos paskatos yra ribotos, o finansavimas galiausiai taip pat priklauso nuo valstybių narių pasiryžimo.

3.15.

EESRK pabrėžia, kad jau daugelį dešimtmečių smarkiai skiriasi valstybių narių retorika ir veiksmai įvairiais gynybos klausimais, pradedant karinių reikalavimų ir bendradarbiavimo projektų suderinimu ir baigiant valstybių narių kontroliuojamu nuolatiniu gynybos neįtraukimu į daugelio nacionalinių pensijų fondų investicijų politiką, ir tai tik keletas pavyzdžių. Svarbu tai, kad valstybėse narėse gynyba dažnai laikoma antraeiliu klausimu, o ne esminiu prioritetu. Be to, gynybos biudžetai, visų pirma jų investicijų elementai, dažnai naudojami kaip biudžeto reguliavimo priemonė finansinių suvaržymų taikymo metu.

3.16.

EESRK taip pat pritaria Komisijos vertinimui, kad kol kas turimos strategijos įgyvendinimo priemonės yra nepakankamos. EGPP siūlomas 1,5 mlrd. EUR biudžetas yra per maža Europos išlaidų poreikiams ir gynybai dalis, kad darytų struktūrinį poveikį rinkai, taip pat vis dar nėra tiksliai nuspręsta dėl galimo nenumatyto įšaldyto Rusijos turto uždirbto pelno panaudojimo EGPP finansuoti.

3.17.

Taigi, EESRK ragina valstybes nares priimti Komisijos kvietimą pasitelkti turimas priemones ir trumpuoju laikotarpiu ieškoti galimybių skatinti didelio masto bendrus viešuosius pirkimus gynybos srityje, didelio masto EGTPB plėtrą ir pradėti pavyzdinius gynybos projektus. Peržiūrėtame Stabilumo ir augimo pakte planuojama investicijas į gynybą laikyti svarbiu veiksniu, o tai galėtų turėti reikšmės tokių projektų finansavimui.

3.18.

EESRK pritaria Komisijos vertinimui, kad strategijos tikslams pasiekti pagal kitą DFP reikės priimti išties plataus užmojo finansinį paketą. Siekiant remti EGTPB pritaikymą prie naujos strateginės konkurencijos eros, 2028–2035 m. gynybai skirtai ES biudžeto eilutei galėtų prireikti maždaug 100 mlrd. EUR. Šio finansinio paketo reikėtų siekiant tinkamai finansuoti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektus pagal sustiprintą Europos gynybos fondą (EGF), taip pat skatinti ir remti valstybių narių bendrus viešuosius pirkimus ir pajėgumų, ypač svarbių įgalinančių priemonių, palaikymą, taip pat remti pramonę didinant jos parengtį, gamybos pajėgumus ir tiekimo grandinės atsparumą, įgyvendinant visavertį EGPP pakeisiantį projektą.

3.19.

EESRK taip pat laikosi nuomonės, kad tiek pramonės, tiek strateginiu požiūriu labai svarbu užtikrinti galimybę gynybos pramonei įgyti įgūdžių. Šiuo tikslu į pirmiau minėtą kampaniją, kuria siekiama didinti Europos visuomenės informuotumą apie EGTPB indėlį į Europos saugumą, gerovę ir vertybes ir paramą jai, turėtų būti įtrauktas komponentas, kuriuo būtų siekiama skatinti EGTPB įvairovę ir patrauklumą, taip pat panaikinti kliūtis, pavyzdžiui, universitetų taisyklių civilines nuostatas. Taip pat būtų galima išnagrinėti iniciatyvas, kuriomis skatinamas darbo jėgos judumas gynybos tikslais, galbūt remiantis karine „Erasmus“ programa.

3.20.

Apibendrinant, EESRK mano, kad svarbu, jog Europos gynybos pramonės strategijoje pripažįstami Europai kylantys iššūkiai ir neatidėliotinas poreikis dėti visapusiškas pastangas EGTPB parengčiai ir konkurencingumui stiprinti. Be to, šiam tikslui pasiekti siūlomos priemonės atskleidžia ribotą ES kompetenciją ir išteklius gynybos srityje.

3.21.

Todėl EESRK pabrėžia, kad strategijos sėkmė visų pirma priklausys nuo to, ar valstybės narės visapusiškai įsitrauks ir pripažins Europos požiūrio pridėtinę vertę.

3.22.

EESRK taip pat mano, kad tik valstybių ir vyriausybių vadovai gali imtis vadovaujamo vaidmens ir užtikrinti konkretų valstybių narių pritarimą, kurio skubiai reikia siekiant iš esmės pagerinti Europos gynybos (pramonės) parengtį.

3.23.

Todėl EESRK ragina neapsiribojant Europos gynybos pramonės strategija lygiagrečiai dėti pastangas Europos Vadovų Tarybos lygmeniu, užtikrinant, kad Europos gynybai ir EGTPB būtų teikiama visapusiška valstybių narių ir Europos Parlamento parama, kurios reikia Europos technologiniam suverenumui ir strateginiam savarankiškumui šiandieninėje ypatingos svarbos saugumo aplinkoje stiprinti.

3.24.

EESRK taip pat pabrėžia, kad Europos gynybos pramonė yra vienas iš pagrindinių pramonės sektorių, kuriais grindžiama Europos strateginio savarankiškumo ateitis, ne tik dėl to, kad pati gynyba yra nepaprastai svarbi, bet ir dėl to, kad gynybos srityje veikiančios įmonės taip pat yra reikšmingos strategiškai svarbaus Europos kosmoso sektoriaus dalyvės ir kuria patikimus, aukščiausios klasės saugumo sprendimus, skirtus ypatingos svarbos Europos skaitmeninei infrastruktūrai apsaugoti.

3.25.

Galiausiai, atsižvelgdamas į vis pavojingesnę geopolitinę aplinką ir rimtas pasekmes mūsų bendram Europos saugumui, kurias galėtų sukelti nesuderintas ir neveiksmingas strategijos ir kitų atitinkamų priemonių įgyvendinimas, EESRK ragina valstybes nares išnagrinėti visas galimybes visapusiškiau pasinaudoti esamomis Sutarties nuostatomis, kuriomis numatomas laipsniškas bendros gynybos politikos formavimas, galintis padėti sukurti bendrą gynybą.

---

(1)  Žr. 2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/2418, kuriuo nustatoma priemonė Europos gynybos pramonei stiprinti vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus (EDIRPA) (OL L, 2023/2418, 26.10.2023, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2418/oj), ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktas (COM(2022) 349 final) (OL C 486, 2022 12 21, p. 168).