Vyno sektoriaus produkto specifikacijos Sąjungos lygmens pakeitimo paraiškos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnio 4 dalyje, paskelbimas

(2023/C 272/06)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 98 straipsnį (1) per du mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

PRODUKTO SPECIFIKACIJOS SĄJUNGOS LYGMENS PAKEITIMO PARAIŠKA

„Мелник“

PDO-BG-A1472-AM01

Paraiškos pateikimo data: 2021 3 24

1.   Pareiškėjas ir teisėtas interesas

Regioniniai vynuogių ir vyno rūmai (RLVK) „Pirin“

RLVK „Pirin“ įregistruoti pagal Vyno ir spiritinių gėrimų įstatymą, o jos nariai yra gamintojai, turintys teisėtą interesą keisti SKVN „Мелник“ specifikaciją.

2.   Keičiama (-os) produkto specifikacijos antraštinė (-ės) dalis (-ys)

☐	Produkto pavadinimas

☐	Vynuogių produkto kategorija

☒	Ryšys su geografine vietove

☐	Prekybos apribojimai

3.   Pakeitimo aprašymas ir priežastys

3.1.   Geografinės vietovės išplėtimas

Šiuo metu nustatyta SKVN „Мелник“ žymimo vyno gamybos vietovė apima tik Drangovo kaimą Petričiaus savivaldybėje, Blagojevgrado regione. Šioje vietovėje yra nedaug vynuogynų, jų produkcija – ribota ir užima nedidelę rinkos dalį. Dėl dabartinių ribų vietovė negali tinkamai įsitvirtinti rinkoje ir pasinaudoti SKVN „Мелник“ žymimų vynų pridėtine verte. Vietovės ribos turi būti peržiūrėtos ir teisingai apibrėžtos, atsižvelgiant į tai, kad dirvožemio ir klimato ypatybės yra vienodos didesnėje teritorijoje, kurioje yra veislių, iš kurių gaminami specifinėmis juslinėmis savybėmis pasižymintys vynai. Tokiu būdu vietovė gali susigrąžinti gerą vardą rinkoje ir užimti vynų kokybę atitinkančią rinkos dalį. Siekiant parengti šią paraišką, buvo atliktas išsamus vietovės tyrimas, įskaitant istorinę perspektyvą. Ištirtos dirvožemio savybės, sudarytas klimato žemėlapis ir pridėtas dokumentas, kuriame nurodyti sklypai, apsodinti į sąrašą įtrauktų ir vietovėje paplitusių veislių vynmedžiais. Vietovės išplėtimas turi įtakos produkto ryšiui su geografine vietove, tačiau jo nepažeidžia, nes tai nedaro poveikio specifinėms šios vietovės dirvožemio ir klimato ypatybėms, taip pat žmogiškojo veiksnio įtakai SKVN „Мелник“ žymimo vyno gamybai. Pridedamos šios Blagojevgrado regiono vietovės:

—

Sandanskio savivaldybėje šie kaimai: Lehovo, Novo Hodzhovo, Piperitsa, Petrovo, Yanovo, Vranya, Katuntsi, Kalimantsi, Harsovo, Zlatolist, Zornitsa, Vinogradi, Hotovo, Lozenitsa, Levunovo, Novo Delchevo, Damyanitsa, Spatovo, Sklave, Leshnitsa, Polenitsa, Ploski, Debrene, Dzhigurovo, Laskarevo, Ladarevo, Lyubovka, Gorna Sushitsa, Rozhen, Kovachevo, Chereshnitsa, Gorno Spanchevo, Belevehchevo. Taip pat Sandanskio miestelis;

—	Petričiaus savivaldybėje šie kaimai: Kulata, Chuchuligovo, Dolno Spanchevo, Marino Pole, Topolnitsa, Drangovo, Kapatovo, Mitino, Marikostinovo, Kromidovo, Novo Konomladi, General Todorov, Rupite, Starchevo, Karnalovo, Mihnevo, Belasitsa. Taip pat Petričiaus miestelis;

—	Strumianų savivaldybėje šie kaimai: Ilindentsi, Drakata, Mikrevo, Kamenitsa;

—	Krešno savivaldybėje Krešno miestelis ir Dolna Gradešnicos kaimas.

Šis pakeitimas turi įtakos produkto specifikacijos 3 punktui „Vietovė, kurioje gaminamas SKVN „Мелник“ žymimas vynas“ ir bendrojo dokumento 6 punktui „Nustatyta geografinė vietovė“.

3.2.   Naujų vyninių vynuogių veislių įtraukimas

Per pastaruosius 20 metų vynuogynų pasiskirstymas siūlomoje platesnėje Melniko vietovėje labai pasikeitė. Pasikeitė ir vynuogių veislių struktūra. Pastebimas didelis ir nuolatinis domėjimasis vietinių vyninių vynuogių veislių, taip pat naujų Bulgarijoje vynuogių veislių auginimu ir vyno iš jų gaminimu. Nustatyta, kad šių veislių vynuogės puikiai prisitaikiusios prie šios vietovės sąlygų ir kad rinka vis labiau domisi iš jų pagamintais vynais. Šis pakeitimas sudarys sąlygas išplėsti siūlomų vynų asortimentą atsižvelgiant į vartotojų poreikius. Siūloma įtraukti šias veisles:

—	baltųjų vynų: „Misket Sandanski“, „Keratsuda“, „Tamyanka“, „Muscat Ottonel“, „Chardonnay“, „Sauvignon Blanc“, „Viognier“, „Pinot Gris“;

—	raudonųjų ir rožinių vynų: „Shiroka Melnishka Loza“, „Ranna Melnishka Loza“ („Melnik 55“), „Melnik 82“, „Melnik 1300“, „Rubin“, „Ruen“, „Melnishki Rubin“, „Cabernet Sauvignon“, „Syrah“, „Mourvèdre“, „Cabernet Franc“, „Pinot Noir“, „Grenache“.

Šis pakeitimas turi įtakos produkto specifikacijos 5 punktui „Vynuogių veislės, iš kurių leidžiama gaminti SKVN „Мелник“ žymimą vyną“ ir bendrojo dokumento 7 punktui „Pagrindinė (-ės) vynuogių veislė (-ės)“.

3.3.   Baltojo vyno gamybos įtraukimas

Atsižvelgiant į išsiplėtusią vynuogių veislių struktūrą ir rinkos paklausą, vietovėje leista gaminti baltuosius vynus. Baltieji vynai yra išskirtiniai ir aukštos kokybės, nes baltųjų vynuogių veislės yra gerai prisitaikiusios prie vietovės sąlygų. Baltieji vynai papildo vietovės specifiką, o jų išskirtinumą lemia dirvožemio ir klimato ypatybės bei žmogiškieji veiksniai. Šis pakeitimas turi įtakos produkto specifikacijos 2 punktui „Pagamintas vynas, savybės“ ir 6 punktui „Ryšys su geografine vietove“ bei bendrojo dokumento 4 punktui „Vyno (-ų) apibūdinimas“, 5 punktui „Vyno gamybos būdai“ ir 8 punktui „Ryšio (-ių) su geografine vietove apibūdinimas“.

3.4.   Taikomos auginimo praktikos pokyčiai

Dėl naujų vynuogynų įkūrimo ir esamų vynuogynų restruktūrizavimo, taip pat siekiant atsižvelgti į specifinį klimatą ir pagerinti gaminamo vyno savybes, gali būti taikomi šie nauji vynmedžių formavimo metodai: Guyot ir taurės formos. Dėl pasikeitusios vynuogynų struktūros leidžiamas vynuogynų tankumas yra ne daugiau kaip 500 vynmedžių dešimtyje arų arba 5 000 vynmedžių viename hektare. Šis pakeitimas turi įtakos produkto specifikacijos 6 punktui „Ryšys su geografine vietove“ ir bendrojo dokumento 5 punktui „Vyno gamybos būdai“.

3.5.   Didžiausia vyno išeiga iš 100 kg vynuogių (vynas, pagamintas iš 100 kg vynuogių)

Kadangi leista gaminti baltąjį vyną, baltiesiems vynams nustatyta maksimali 60 l išeiga (vynas, pagamintas iš 100 kg vynuogių). Šis pakeitimas turi įtakos produkto specifikacijos 6 punktui ir bendrojo dokumento 5 punktui „Vyno gamybos būdai“.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Produkto pavadinimas

„Мелник“

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vyninių vynuogių produktų kategorijos

1 kategorija. Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

Baltasis vynas

Baltieji vynai gaminami iš veislių „Misket Sandanski“, „Keratsuda“, „Tamyanka“, „Muscat Ottonel“, „Chardonnay“, „Sauvignon Blanc“, „Viognier“ ir „Pinot Gris“ vynuogių kaip vienos veislės vynuogių vynai arba kaip kiuvė vynai, gaminami iš kelių veislių vynuogių. Jie yra sodrūs, jiems būdinga spalvų gama nuo skaidrios šiaudų iki ryškios aukso ir turtinga kvapų paletė nuo baltųjų gėlių iki subtilių citrusinių vaisių pokvapių bei vaisiški svarainių uogienės, trešnių ir persikų aromatai. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies nuostatos taikomos didžiausiai bendrai alkoholio koncentracijai.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,0 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	13,3
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	200

Raudonasis vynas

Raudonieji vynai gaminami iš veislių „Shiroka Melnishka Loza“, „Ranna Melnishka Loza“ („Melnik 55“), „Melnik 82“, „Melnik 1300“, „Rubin“, „Ruen“, „Melnishki Rubin“, „Merlot“, „Cabernet Sauvignon“, „“Syrah, „Mourvèdre“, „“Cabernet Franc, „Pinot Noir“ ir „Grenache“ vynuogių kaip vienos veislės vynuogių vynai arba kaip kiuvė vynai, gaminami iš kelių veislių vynuogių. Jie yra nuo rubino iki tamsiai raudonos spalvos, intensyvaus aromato ir įvairaus skonio – nuo miško vaisių iki egzotiškų prieskonių, tokių kaip gvazdikėliai, cinamonas ir džiovintos žolelės. Juose gausu taninų ir ekstraktų, jie yra sodrūs ir pasižymi dideliu ilgo brandinimo potencialu. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies nuostatos taikomos didžiausiai bendrai alkoholio koncentracijai.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,0 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	15
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	150

Rožinis vynas

Rožiniai vynai gaminami iš veislių „Shiroka Melnishka Loza“, „Ranna Melnishka Loza“ („Melnik 55“), „Melnik 82“, „Melnik 1300“, „Rubin“, „Ruen“, „Melnishki Rubin“, „Merlot“, „Cabernet Sauvignon“, „“Syrah, „Mourvèdre“, „“Cabernet Franc, „Pinot Noir“ ir „Grenache“ vynuogių kaip vienos veislės vynuogių vynai arba kaip kiuvė vynai, gaminami iš kelių veislių vynuogių. Jų spalvų gama turtinga – nuo subtilių blyškių iki aviečių atspalvių. Prinokusių braškių ir sultingų aviečių aromatai persipina su minerališkais citrusinių vaisių pokvapiais, švelniu gaivumu, stipriu braškių skoniu ir ilgai išliekančiu vaisišku poskoniu. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalies nuostatos taikomos didžiausiai bendrai alkoholio koncentracijai.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,0 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	13,3
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	200

5.   Vyno gamybos praktika

a.   Specifiniai vynininkystės metodai

Išeiga (vynas, pagamintas iš 100 kg vynuogių)

Susijęs vynų gamybos apribojimas

Vynas gaminamas tradiciniu raudonojo, baltojo ir rožinio vyno gamybos būdu. Leidžiama brandinti ąžuolo statinėse.

Didžiausia vyno išeiga iš 100 kg vynuogių (vynas, pagamintas iš 100 kg vynuogių)

—	65 l raudonųjų vynų (65 proc.);

—	60 l baltųjų vynų (60 proc.);

—	60 l rožinių vynų (60 proc.).

Auginimo reikalavimai

Auginimo metodas

Vynmedžių auginimo reikalavimai yra šie:

—	formavimas: skėčio forma, Moser metodas, vidurinės vielos dvišalio kordono metodas, Guyot metodas arba taurės forma;

—	genėjimas: kombinuotas ir žemas genėjimas, ant kiekvieno vynmedžio išsaugojant iki 54 pumpurų;

—	sodinimo tankumas: 2,0–3,4 m tarp eilių ir 1,0–1,5 m atstumas tarp vynmedžių eilėse, ne daugiau kaip 500 vynmedžių viename are arba 5 000 vynmedžių viename hektare.

b.   Didžiausias derlius

9 000 kg vynuogių iš hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Nustatyta SKVN (GKNP – garantuota ir kontroliuojama kilmės vietos nuoroda) „Мелник“ žymimo vyno gamybos vietovė yra šių vietovių ribose:

—

Sandanskio savivaldybėje šie kaimai: Lehovo, Novo Hodzhovo, Piperitsa, Petrovo, Yanovo, Vranya, Katuntsi, Kalimantsi, Harsovo, Zlatolist, Zornitsa, Vinogradi, Hotovo, Lozenitsa, Levunovo, Novo Delchevo, Damyanitsa, Spatovo, Sklave, Leshnitsa, Polenitsa, Ploski, Debrene, Dzhigurovo, Laskarevo, Ladarevo, Lyubovka, Gorna Sushitsa, Rozhen, Kovachevo, Chereshnitsa, Gorno Spanchevo, Belevehchevo. Taip pat Sandanskio miestelis;

—	Petričiaus savivaldybėje šie kaimai: Kulata, Chuchuligovo, Dolno Spanchevo, Marino Pole, Topolnitsa, Drangovo, Kapatovo, Mitino, Marikostinovo, Kromidovo, Novo Konomladi, General Todorov, Rupite, Starchevo, Karnalovo, Mihnevo, Belasitsa. Taip pat Petričiaus miestelis;

—	Strumianų savivaldybėje šie kaimai: Ilindentsi, Drakata, Mikrevo, Kamenitsa;

—	Krešno savivaldybėje Krešno miestelis ir Dolna Gradešnicos kaimas.

7.   Vyninių vynuogi‘ų veislė (-s)

„Viognier“

„Grenache“

„Cabernet Sauvignon“

„Cabernet Franc“

„Keratsuda“

„Melnik 82“

„Melnik Yubileen 1300“

„Melnishki Rubin“

„Merlot“

„Misket Sandanski“ – „Muscat Sandanski“

„Mourvèdre“

„Muscat Ottonel“

„Pinot Gris“

„Pinot Noir“

„Ranna Melnishka Loza“ – „Melnik 55“

„Rubin“

„Ruen“

„Syrah“ – „Shiraz“

„Sauvignon Blanc“

„Tamyanka“ – „Temenuga“

„Chardonnay“

„Shiroka Melnishka Loza“ – „Melnik“

8.   Ryšio (-ių) su geografine vietove aprašymas

Nustatytoje teritorijoje esantys vynuogynai išsidėstę pietvakarių Bulgarijoje, Strumos slėnyje palei Melniko upę pietinėje Kresnos tarpeklio dalyje ir Osogovo-Belasicos kalnų papėdėje. Šioje vietovėje vyrauja pereinamasis Viduržemio jūros klimatas, o Egėjo jūros, į kurią įteka Strumos upė, šiluma jaučiama ištisus metus. Žiema trumpa, švelni ir be sniego, vasara karšta, o ruduo ilgas ir šiltas. Vidutinė metinė temperatūra yra 12,5–14 oC. Ilgalaikės aukštesnės nei 5 oC temperatūros laikotarpis nedideliame aukštyje virš jūros lygio esančiose vietovėse trunka 280–290 dienų, per kurias suminė temperatūra pasiekia 4 800 oC. Aukštesnės nei 10 oC temperatūros laikotarpis trunka 225–230 dienų, o suminė temperatūra yra 4 300–4 400 oC. Per metus iškrenta 470–670 mm kritulių. Šilčiausio mėnesio vidutinė paros temperatūra yra 24,9 oC. Dirvožemio tipai yra šie: vidutinio sunkumo ir sunkaus smėlingo molio dirvožemiai, rendzina ir pararendzina, koliuviniai dirvožemiai, aliuvinių pievų dirvožemiai ir miškų rudžemiai.

Dėl vietovei būdingo klimato, kuriam turi įtakos Egėjo jūra, į kurią įteka Strumos upė, Osogovo-Belasicos kalnų kaimynystės, palankių dirvožemio sąlygų, taip pat dėl žmogaus nustatytų apribojimų čia gaminami tipiški šios vietovės vynai. Žmogiškojo veiksnio vaidmuo siejamas su veislių atranka, vynuogynų auginimo praktika, vynuogių derliaus ir vyno išeigos ribojimu bei vyno gamybos metodais.

Šioje vietovėje gaminami vynai yra išskirtiniai, o jų juslinėms savybėms daro poveikį specifinis vietovės klimatas ir dirvožemio sudėtis. Dėl dirvožemio ir klimato sąlygų gaminami vynai išsiskiria dideliu ekstraktų kiekiu, puikia struktūra ir dideliu aromatingumu. Išskirtinę vynų struktūrą ir juslines savybes lemia tinkamai parinktos veislės, pritaikytos vietovei būdingiems dirvožemiams – miško rudžemiams, susiformavusiems ant senųjų kvartero nuogulų, koliuviniams dirvožemiams, susiformavusiems ant koliuvinių nuogulų, rendzinai, susiformavusiai ant kalkakmenio, pararendzinai, susiformavusiai ant požeminių kalkakmenio sluoksnių, ir aliuviniams dirvožemiams, susidariusiems iš upių sąnašų. Šios vietovės dirvožemiai ir podirviai yra labai gilūs, vidutinio ir sunkaus smėlingo molio mechaninės sudėties, jie gerai sulaiko vandenį ir pasižymi geru drenavimu. Tai sudaro sąlygas vynmedžių šaknims giliai įsiskverbti į žemę ir aprūpinti augalą reikalingomis maisto medžiagomis, kurios turi tiesioginės įtakos ekstraktų gausai vynuose. Dėl vietovės aukštos vidutinės temperatūros vynuogės labai gerai sunoksta, todėl perdirbant vaisius užtikrinama aukšta produkto kokybė. Daugiau kaip 220 dienų per metus temperatūra viršija 10 oC, o 209 dienas per metus nebūna šalnų, todėl net ir vėliausiai nokstančių veislių vynuogės būna reikiamoje temperatūroje, kad puikiai sunoktų. Šie ypatumai lemia tipiškas šioje vietovėje gaminamų vynų juslines savybes.

9.   Kitos specifinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Teisinė sistema:

Nustatyta nacionalinės teisės aktuose.

Papildomos sąlygos rūšis:

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata.

Sąlygos aprašymas:

Vynuogių perdirbimas ir vyno gamyba vyksta nustatytoje vietovėje ir arčiausiai jos esančioje vietovėje. Nustatant SKVN „Мелник“ žymimų vynų gamybos vietovės ribas, arčiausiai esančia vietove laikoma Blagojevgrado administracinio regiono teritorija.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://eavw.com/updocs/2323031679562021_PDO_Melnik_Specification-NEW.pdf

---

(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.