EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 08 28

COM(2023) 492 final

2023/0301(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje 2024 m. galimybės ir dėl tam tikrų žvejybos kituose vandenyse galimybių iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/194

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 1 dėl bendros žuvininkystės politikos (toliau – pagrindinis BŽP reglamentas), gyvieji jūrų biologiniai ištekliai turi būti naudojami taip, kad žvejojamų rūšių populiacijos būtų atkurtos ir išlaikytos tokio dydžio, kuris būtų didesnis nei tas, kuriam esant gali būti gautas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis (MSY). Svarbi priemonė tam užtikrinti yra kasmet nustatomos žvejybos galimybės, t. y. bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK) ir kvotos.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1139 2 , kuriuo nustatomas Baltijos jūrai skirtas daugiametis planas, konkrečiau nurodyti tiksliniai mirtingumo dėl žvejybos intervalai. Šie intervalai naudojami šiame pasiūlyme siekiant įgyvendinti bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus, visų pirma pasiekti ir išlaikyti MSY.

Šio pasiūlymo tikslas − valstybėms narėms 2024 metams nustatyti svarbiausių verslinių Baltijos jūros žuvų išteklių žvejybos galimybes. Šiuo pasiūlymu taip pat siekiama reguliuoti mėgėjų žvejybą jūroje tiek, kiek reikalinga žuvų ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, išsaugoti. Siekiant supaprastinti ir išaiškinti su metiniais BLSK ir kvotomis susijusius sprendimus, nuo 2006 m. žvejybos Baltijos jūroje galimybės nustatomos atskiru reglamentu.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlymas suderinamas su kitomis Sąjungos politikos sritimis, visų pirma su aplinkos srities politika.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 43 straipsnio 3 dalis.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, kaip nurodyta SESV 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymu žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos atsižvelgiant į pagrindinio BŽP reglamento ir Baltijos jūrai skirto daugiamečio plano tikslus. Pagal pagrindinio BŽP reglamento 16 straipsnio 6 ir 7 dalis ir 17 straipsnį, valstybės narės, laikydamosi tuose straipsniuose nustatytų tam tikrų kriterijų, turi nuspręsti, kaip jų turimos žvejybos galimybės gali būti paskirstytos su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams. Todėl, pagal naudojimosi paskirstytomis žvejybos galimybėmis, kurioms taikomas šis pasiūlymas, pageidaujamą socialinį ir (arba) ekonominį modelį paskirstydamos joms skirtus BLSK, valstybės narės gali naudotis reikiama veiksmų laisve.

•Priemonės pasirinkimas

Laikoma, kad reglamentas yra tinkamiausia priemonė, nes juo galima nustatyti reikalavimus, tiesiogiai taikomus valstybėms narėms ir atitinkamoms įmonėms. Taip bus galima užtikrinti, kad reikalavimai būtų įgyvendinami laiku ir suderintai, o tai užtikrins didesnį teisinį tikrumą.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Remdamasi savo komunikatu „Tausioji žvejyba Europos Sąjungoje: dabartinė padėtis ir 2024 m. orientyrai“ (COM(2023) 303 final), Komisija konsultavosi su suinteresuotosiomis šalimis, visų pirma Baltijos jūros patariamojoje taryboje. Mokslinį pagrindą pasiūlymui pateikė Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES). Į suinteresuotųjų šalių, su kuriomis konsultuotasi, pareikštas preliminarias nuomones dėl visų susijusių žuvų išteklių atsižvelgta, kiek tai buvo įmanoma neprieštaraujant dabartinei politikai ir nepabloginant pažeidžiamų išteklių būklės.

Mokslinės rekomendacijos dėl laimikio limitų ir išteklių būklės taip pat apsvarstytos su valstybėmis narėmis 2023 m. birželio mėn. regioniniame BALTFISH forume.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Dėl taikytinos metodikos Komisija konsultavosi su ICES. Mokslinės ICES rekomendacijos grindžiamos jos ekspertų grupių ir sprendžiamųjų organų sukurta rekomendacijų sistema ir teikiamos atsižvelgiant į partnerystės pagrindų susitarimą, sudarytą su Komisija.

Sąjunga kasmet prašo ICES mokslinių rekomendacijų dėl svarbių žuvų išteklių būklės. Gautos rekomendacijos apima visus Baltijos jūros išteklius ir jose siūlomi svarbiausių verslinių išteklių BLSK 3 .

•Poveikio vertinimas

Pasiūlymas yra ilgalaikės strategijos, pagal kurią žvejyba koreguojama taip, kad būtų užtikrintas ir išlaikomas ilgalaikis tausus žvejybos lygis, dalis. Tikimasi, kad ilgainiui taikant šią strategiją i) žvejybos intensyvumas bus stabilus, ii) kvotos didesnės, todėl iii) žvejai ir jų šeimos gaus daugiau pajamų. Tikimasi, kad didesnis iškraunamo laimikio kiekis bus naudingas žvejybos pramonei, vartotojams, perdirbimo pramonei ir mažmeninės prekybos sektoriui, taip pat visoms kitoms su versline ir mėgėjų žvejyba susijusioms pramonės šakoms. Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į Biologinės įvairovės strategiją ir kitas susijusias iniciatyvas, visų pirma ES jūrų ekosistemų ir žuvininkystės veiksmų planą, reikia akcentuoti tausios žvejybos ir geros jūrų aplinkos būklės Baltijos jūroje sąsają 4 .

Šiuo pasiūlymu stengiamasi išvengti trumpalaikių strategijų ir siekti ilgalaikio tvarumo. Todėl jame atsižvelgiama į suinteresuotųjų šalių ir patariamųjų tarybų iniciatyvas, jei joms pritarė ICES ir (arba) Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK). Rengiant Komisijos pasiūlymą dėl BŽP reformos remtasi poveikio vertinimu (SEC(2011) 891), kuriame teigta, kad, nors MSY tikslo pasiekimas yra būtina aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo sąlyga, šių trijų tikslų negalima pasiekti atskirai.

Iki 2019 m. priimtais sprendimais dėl žvejybos Baltijos jūroje galimybių pavyko pasiekti, kad visų išteklių, dėl kurių pateikta MSY rekomendacija, mirtingumas dėl žvejybos atitiko MSY intervalus tuo momentu, kai nustatytas BSLK visiems ištekliams, išskyrus vakarinės Baltijos jūros dalies atlantines silkes (toliau – silkės). Atrodo, kad šiais sprendimais taip pat pavyko atkurti išteklius ir vėl subalansuoti žvejybos pajėgumus ir žvejybos galimybes. Tačiau 2019 m. paaiškėjo, kad rytinės Baltijos jūros dalies atlantinių menkių (toliau – menkės) ištekliai buvo itin intensyviai žvejojami. Nuo to laiko iš ICES vertinimų matyti, kad šie ištekliai ateinančius kelerius metus tikriausiai tebebus išeikvoti. 2021 m. paaiškėjo, kad ir vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliai jau daugelį metų nesiekia saugių biologinių ribų (t. y. nesiekia vadinamojo atskaitos taško Blim), o ICES pabrėžė, kad kelios atlantinių lašišų (toliau – lašišos) populiacijos irgi yra labai prastos būklės. Nors iki 2020 m. ICES vertino, kad centrinės Baltijos jūros dalies silkių biomasė nesiekė geros būklės lygio (t. y. nesiekė vadinamojo atskaitos taško Btrigger), dabartiniu ICES vertinimu, nuo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio vidurio biomasė iš tiesų maždaug siekia Blim, o kelerius metus buvo mažesnė už Blim. Galiausiai, nors iki 2022 m. ICES vertino, kad Botnijos įlankos silkių ištekliai buvo labai arti Btrigger ribos, dabartiniu ICES vertinimu, nuo 2021 m. ištekliai tos ribos nebesiekia. Taigi reikia toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas ir išlaikytas visų Baltijos jūros išteklių MSY.

2023 m. gegužės 31 d. ICES paskelbė mokslines rekomendacijas dėl įvairių Baltijos jūros išteklių. ICES vertinimu, vakarinės Baltijos jūros dalies silkių, taip pat rytinės ir vakarinės Baltijos jūros dalių menkių biomasė vis dar nesiekia Blim. Centrinės Baltijos jūros dalies silkių biomasė dabar taip pat nesiekia Blim, o Botnijos įlankos silkių biomasė nesiekia Btrigger. Dėl rytinės ir vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ir Suomijos įlankos lašišų teikiamos atsargumo principu grindžiamos rekomendacijos. Dėl likusių septynių išteklių pateikta tokia MSY rekomendacija:

·atlantinių šprotų, Rygos įlankos silkių ir jūrinių plekšnių ištekliai viršija Btrigger;

·Botnijos įlankos silkių ištekliai sumažėjo iki Btrigger nesiekiančios ribos;

·vakarinės ir centrinės Baltijos jūros dalies silkių ištekliai nesiekia Blim;

·įvairių lašišų populiacijų pagrindiniame baseine būklė labai skiriasi (gali nesiekti Rlim arba viršyti RMSY).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, siūloma toliau laikytis tokio pat požiūrio į lašišų išteklius pagrindiniame baseine, o BLSK, palyginti su 2023 m., sumažinti 15 proc. Šiuo pasiūlymu Suomijos įlankos lašišų žvejybos galimybės, palyginti su 2023 m., būtų padidintos 7 proc. Šiuo pasiūlymu Rygos įlankos silkių žvejybos galimybės, palyginti su 2023 m., būtų sumažintos 20 proc. Dėl kitų išteklių Komisija paprašė ICES pateikti daugiau informacijos apie tarprūšinius santykius ir neišvengiamą priegaudą. Komisija atnaujins savo pasiūlymą, kai tik gaus informaciją iš ICES.

Taigi šiuo etapu negalima įvertinti 2024 m. pasiūlymo ekonominio poveikio, nors žvejybos galimybės sumažės visoms valstybėms narėms.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Pasiūlyme numatyta lanksčiai taikyti kvotų mainų mechanizmus, jau nustatytus reglamentais dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje ankstesniais metais. Jokių naujų valdžios institucijoms (Sąjungos ar nacionalinėms) skirtų taisyklių ar naujų administracinių procedūrų, dėl kurių galėtų padidėti administracinė našta, įvesti nesiūloma.

Pasiūlymas teikiamas dėl metinio reglamento, kuris bus taikomas 2024 m., todėl jame nuostatos dėl peržiūros nėra.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Šiuo pasiūlymu nustatomos 2024 m. tam tikrų žuvų išteklių ar išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės.

Siekiant nustatyti bendrai su Rusijos Federacija naudojamų išteklių Sąjungos kvotas, atitinkami šių išteklių kiekiai buvo išskaičiuoti iš laimikio, kurį rekomendavo ICES. Valstybėms narėms skirti BLSK ir kvotos pateikiami šio pasiūlymo priede.

Dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių ICES vis dar negali nustatyti FMSY intervalų verčių. Todėl 2024 metams ji vėl pateikė atsargumo principu grindžiamą rekomendaciją. Penktus metus iš eilės ICES pateikė rekomendaciją dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių nulinio laimikio. ICES įvertino, kad 2023 m. išteklių dydis sudaro tik 71 proc. Blim ir vidutinės trukmės laikotarpiu nesieks šio lygio, net jei šie ištekliai visai nebus žvejojami. Be to, ICES vertinimu, išteklių pasipildymas tebėra mažas. Atsižvelgiant į tai, kad ištekliai išeikvoti, nuo 2019 m. imtasi griežtų priemonių. Rytinės Baltijos jūros dalies menkių tikslinė žvejyba uždrausta, išskyrus vien mokslinę žvejybą, o siekiant išvengti daugumos kitų išteklių žvejybos Baltijos jūroje stabdymo, BLSK taikomas tik neišvengiamai priegaudai. Nuo 2019 m. priimtos papildomos su žvejybos galimybėmis funkciškai susietos taisomosios priemonės – žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimas, taikomas aktyviausio neršto laikotarpiu galimose nerštavietėse ir neršto migracijos rajonuose. Žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimo išimtys buvo taikomos vien mokslinei žvejybai, tam tikrai mažos apimties priekrantės žvejybai pasyviosios žvejybos įrankiais ir tam tikrai maistui skirtų silkių žvejybai. Be to, mėgėjų žvejyba pagrindiniame šių žuvų paplitimo rajone uždrausta nuo 2020 m., nes, palyginti su priegaudos BLSK, sužvejoti kiekiai būtų dideli. Kadangi, taikant šias taisomąsias priemones, dar nepakako laiko išteklių būklei pagerinti, Komisija, remdamasi pagrindinio BŽP reglamento 16 straipsnio 4 dalimi, siūlo jas palikti galioti, tačiau nebetaikyti žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimo išimties tam tikrai silkių žvejybai, nes tikslinė centrinės dalies silkių žvejyba bus uždrausta. Kalbant apie BLSK, Komisija laukia ICES informacijos apie neišvengiamos rytinės Baltijos jūros dalies menkių priegaudos dydį žvejojant kitų rūšių žuvis. Tokia informacija yra būtina, nes šiuo metu turima 2020 m. informacija, o žvejybos aplinkybės nuo to laiko pasikeitė, visų pirma dėl itin didelio jūrinių plekšnių išteklių pasipildymo per pastaruosius metus.

Kelerius metus ICES rekomendacijoje dėl vakarinės Baltijos jūros dalies menkių buvo didelio neapibrėžtumo. 2021 m. rekomendacijoje ICES nurodė, kad didžiąją ankstesnių 10 metų dalį ištekliai nesiekė Blim. Todėl nuo 2021 m. Taryba nusprendė uždrausti tikslinę žvejybą, išskyrus vien mokslinę žvejybą, ir nustatyti tik neišvengiamai priegaudai skirtą BLSK, kad būtų išvengta kitų rūšių žuvų žvejybos stabdymo. Taryba taip pat toliau taikė arba sustiprino kitas anksčiau taikytas taisomąsias priemones, funkciškai susietas su žvejybos galimybėmis. Visų pirma, Taryba paliko galioti žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimą, taikomą aktyviausio neršto laikotarpiu galimose nerštavietėse, išskyrus išimtis, taikomas: i) vien mokslinei žvejybai, ii) tam tikrai mažos apimties priekrantės žvejybai pasyviosios žvejybos įrankiais, iii) tam tikrai maistui skirtų silkių žvejybai ir iv) dvigeldžių moliuskų žvejybai tam tikruose sekliuose vandenyse. Be to, Taryba pratęsė žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimo laikotarpį, kad jis apimtų pramoginę žūklę. Pramoginės žūklės, vykdomos ne žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimo laikotarpiu, dienos ribą Taryba sumažino iki vienos žuvies vienam žvejui per dieną. Kadangi neapibrėžtumas išlieka, ICES nusprendė pakeisti savo 2024 m. rekomendaciją į 3 kategorijos atsargumo principu grindžiamą rekomendaciją ir sumažinti rekomenduojamą bendrą vakarinės Baltijos jūros dalies menkių laimikį – 97 proc. ICES nurodė, kad išteklių biomasė didžiąją pastarųjų 15 metų dalį nesiekė Blim, o 2022 m. buvo kaip niekad maža. Nors nuo 2022 m. ji šiek tiek padidėjo, ji tebėra gerokai mažesnė už Blim. Atsižvelgdama į rekomendaciją dėl mažo laimikio, Komisija, vadovaudamasi pagrindinio BŽP reglamento 16 straipsnio 4 dalimi, siūlo nutraukti pramoginę žūklę, užtikrinti, kad tikslinė žvejyba būtų uždrausta, toliau taikyti žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimus ir nebetaikyti išimties tam tikrai silkių žvejybai, nes tikslinė vakarinės ir centrinės dalių silkių žvejyba bus uždrausta. Kalbant apie BLSK, Komisija laukia ICES informacijos apie neišvengiamos vakarinės Baltijos jūros dalies menkių priegaudos dydį žvejojant kitų rūšių žuvis, visų pirma plekšniažuves.

Bent nuo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio ICES teigė, kad upių lašišų išteklių būklė Baltijos jūros baseine yra labai nevienoda, kai kurie iš jų yra geros, tačiau kiti – labai prastos būklės. Po lyginamojo tyrimo ICES savo 2022 m. rekomendacijoje pirmą kartą nurodė, kad, siekiant apsaugoti nepakankamus upių išteklius, turėtų būti sustabdyta visa lašišų verslinė ir mėgėjų žvejyba pagrindiniame baseine, kuri yra iš esmės mišrioji žvejyba sužvejojant lašišų tiek iš geros, tiek ir iš prastos būklės upių išteklių. Vis dėlto, ICES taip pat manė, kad lašišų vasaros migracijos laikotarpiu vis dar būtų įmanoma tęsti esamą tikslinę žvejybą Botnijos įlankos ir Alandų jūros pakrantės rajonuose (ICES 29N, 30 ir 31 pakvadračiuose). Todėl nuo 2021 m. Taryba nusprendė uždrausti tikslinę lašišų žvejybą pagrindiniame baseine ir nustatyti neišvengiamai priegaudai taikomą BLSK, darant išimtį vien mokslinei žvejybai, tačiau leisti vasaros laikotarpiu toliau vykdyti tikslinę lašišų žvejybą tuose šiauriniuose pakrantės rajonuose. Nuo 2021 m. Taryba taip pat priėmė papildomas taisomąsias priemones, funkciškai susietas su žvejybos galimybėmis, ir uždraudė žvejybą ūdomis didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų. Be to, nuo 2021 m. Taryba nusprendė, kad vykdant mėgėjų žvejybą tose vietose ir tuo metu, kai tikslinė verslinė žvejyba yra uždrausta, o žvejybos sugaunant ir paleidžiant metodai draudžiami, taikoma dienos riba – viena lašiša su nukirptu peleku vienam žvejui. 2024 m. rekomendacijoje ICES pakartoja, kad, siekiant apsaugoti nepakankamus upių išteklius, turėtų būti sustabdyta visa lašišų verslinė ir mėgėjų žvejyba pagrindiniame baseine, tačiau tam tikra tikslinė lašišų žvejyba galėtų būti tęsiama tam tikromis sąlygomis. Vis dėlto, kadangi vienas upių lašišų išteklius Botnijos jūroje (ICES 30 pakvadratis) yra žemiau atitinkamo atskaitos taško, ICES mano, kad tikslinė žvejyba pakrantės rajonuose vasaros migracijos laikotarpiu įmanoma tik Botnijos įlankoje (ICES 31 pakvadratis) ir kad bendras sužvejojamas laimikis turėtų būti atitinkamai sumažintas. Tuo remdamasi ir vadovaudamasi pagrindinio BŽP reglamento 16 straipsnio 4 dalimi, Komisija siūlo: i) apriboti tikslinę žvejybą Botnijos įlankoje; ii) pakoreguoti BLSK, kad jis atitiktų ICES rekomenduojamą lygį, ir iii) toliau taikyti dabartines taisomąsias priemones.

ICES paskelbė 2024 m. skirtą atsargumo principu grindžiamą rekomendaciją dėl Suomijos įlankos lašišų. Tuo remdamasi, Komisija siūlo BLSK pagal pagrindinio BŽP reglamento 16 straipsnio 4 dalį. Komisija taip pat siūlo išlaikyti: i) ribotą tarprajoninį lankstumą tarp dviejų lašišų BLSK; ii) draudimą žvejoti paprastuosius šlakius (toliau – šlakiai) didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu ir iii) draudimą naudoti ūdas šlakiams arba lašišoms žvejoti didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu.

Kelerius pastaruosius metus Botnijos įlankos silkių būklės vertinime buvo neapibrėžtumo. 2023 m. rekomendacijoje ICES sumažino išteklių biomasės įvertį ir nustatė, kad ji sumažėjo iki lygio, tik šiek tiek viršijančio Btrigger. ICES nurodė, kad šį pokytį tikriausiai lėmė mažėjantis silkių dydis, – šį reiškinį jau kurį laiką pastebi ir kai kurie priekrantės žvejai. 2024 m. rekomendacijoje ICES dar labiau sumažino išteklių biomasę ir dabar ji nesiekia Btrigger. Be to, net jei laimikis visai nebūtų sužvejotas, tikimybė, kad 2025 m. ištekliai nesieks Blim, yra 9 proc. Tuo remdamasi, Komisija siūlo uždrausti tikslinę žvejybą pagal Baltijos jūros daugiamečio plano 4 straipsnio 6 dalį. Kalbant apie BLSK, Komisija laukia ICES informacijos apie neišvengiamą Botnijos silkių priegaudą žvejojant kitų rūšių žuvis, visų pirma atlantinius šprotus (toliau – šprotai).

2024 m. skirtoje ICES rekomendacijoje apskaičiuotas vakarinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių dydis 2023 m. sudaro tik 71 proc. Blim. ICES taip pat įvertino, kad biomasė bent iki 2025 m. nesieks Blim, net jei šie ištekliai visai nebus žvejojami. Išteklių pasipildymo lygis kaip niekad žemas jau daugelį metų. Kadangi pagal jokius laimikio variantus vakarinės Baltijos jūros dalies silkių biomasė artimiausiu metu neviršytų Blim, ICES šeštus iš eilės metus pateikė rekomendaciją dėl nulinio laimikio. Nuo 2021 m. Taryba nusprendė uždrausti tikslinę žvejybą, išskyrus vien mokslinę žvejybą ir mažos apimties priekrantės žvejybą, ir nustatyti neišvengiamai priegaudai skirtą BLSK, kad būtų išvengta kitų rūšių žuvų žvejybos stabdymo. Kadangi, taikant šias taisomąsias priemones, dar nepakako laiko išteklių būklei pagerinti, Komisija, vadovaudamasi Baltijos jūros daugiamečio plano 4 straipsnio 6 dalimi, siūlo toliau drausti tikslinę žvejybą ir panaikinti mažos apimties priekrantės žvejybai taikomą išimtį. Kalbant apie BLSK, Komisija laukia papildomos ICES informacijos apie neišvengiamos vakarinės Baltijos jūros dalies silkių priegaudos dydį žvejojant kitų rūšių žuvis. Ta informacija reikalinga, nes būtina uždrausti mažos apimties žvejybą, o šiuo metu turimos informacijos nepakanka, kad būtų galima pasiūlyti tinkamą BLSK.

Kelerius pastaruosius metus centrinės Baltijos jūros dalies silkių biomasės būklė buvo neapibrėžta. Todėl 2023 m. ICES atliko lyginamąjį tyrimą. Dabartiniu ICES vertinimu, didžiąją ankstesnių 30 metų dalį, taip pat ir pastaruosius metus, išteklių biomasė nesiekė Blim. Net jei laimikis visai nebūtų sužvejotas, tikimybė, kad 2025 m. ištekliai nesieks Blim, yra 22 proc. Todėl Komisija siūlo uždrausti tikslinę žvejybą pagal Baltijos jūros daugiamečio plano 4 straipsnio 6 dalį. Kalbant apie BLSK, Komisija laukia ICES informacijos apie neišvengiamą centrinės Baltijos jūros dalies silkių priegaudą žvejojant kitų rūšių žuvis, visų pirma šprotus.

Kaip ir ankstesniais metais, 2024 m. ICES rekomendacijoje dėl Rygos įlankos silkių nurodyta, kad kai kurios centrinės Baltijos jūros silkės iš pagrindinio baseino migruoja į Rygos įlanką ir kad kai kurios Rygos įlankos silkės iš Rygos įlankos migruoja į pagrindinį baseiną. Be to, kaip ir ankstesniais metais, ICES siūlo šių migruojančių silkių kiekius įtraukti į Rygos įlankos silkių BLSK arba iš jo išskaičiuoti. Tačiau Komisija mano, kad 2024 m., atsižvelgiant į tai, kad centrinės Baltijos jūros dalies silkių ištekliai nesiekia Blim ir kad centrinės Baltijos jūros dalies silkių laimikis turėtų būti kuo labiau sumažintas, būtų netikslinga centrinės Baltijos jūros silkės laimikį įtraukti į Rygos įlankos silkių BLSK. Priešingai, Komisija mano, kad tikslinga ir toliau išskaičiuoti Rygos įlankos silkių, migruojančių iš Rygos įlankos, kiekį, nes šių silkių Rygos įlankoje nebėra. Gauta Rygos įlankos silkių BLSK FMSY taško vertė sumažėjo –23 proc. Tuo remdamasi ir atsižvelgdama į tai, kad ištekliai viršija Btrigger, Komisija siūlo nustatyti BLSK viršutiniame intervale pagal Baltijos jūros daugiamečio plano 4 straipsnio 5 dalies c punktą, kad BLSK sumažėtų ne daugiau kaip –20 proc.

Jūrinių plekšnių (toliau – plekšnės) BLSK nustatytas derinant: i) MSY rekomendaciją dėl išteklių 21, 22 ir 23 pakvadračiuose ir ii) MSY rekomendaciją dėl išteklių 24–32 pakvadračiuose, kurią ICES 2022 m. pakeitė į ICES aukštesnės 2 duomenų kategorijos MSY rekomendaciją. Remiantis 2024 m. skirta ICES rekomendacija, 2019–2021 m. abu ištekliai smarkiai pasipildė. Be to, labai sumažėjo bendras iškrautų žuvų kiekis, o į jūrą išmestų žuvų kiekis padidėjo. Be to, reikėtų atsižvelgti į tarprūšinę sąveiką, turint omenyje tai, kad menkės sudaro neišvengiamą plekšnių žvejybos priegaudą, o priegaudos dydis gali būti reikšmingas, ypač kai nenaudojami selektyvesni žvejybos įrankiai. Kalbant apie BLSK, Komisija laukia ICES informacijos apie neišvengiamos menkių priegaudos dydį vykdant plekšnių žvejybą.

Remiantis 2024 m. skirta ICES rekomendacija, šprotų biomasė viršija Btrigger, nors praeityje žvejybos intensyvumas viršijo MSY, o 2021 ir 2022 m. išteklių pasipildymas buvo kaip niekad mažas. Kalbant apie BLSK lygį, Komisija laukia ICES informacijos apie neišvengiamos įvairių silkių išteklių priegaudos dydį vykdant šprotų žvejybą.

Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant, pagal jo 3 ir 4 straipsnius, lankstumo nuostatas dėl išteklių, kuriems atitinkamai taikomi atsargumo principu pagrįsti ir analitiniu įvertinimu pagrįsti BLSK. Jo 2 straipsnyje nustatyta, kad nustatydama BLSK Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę išteklių būklę, 3 ir 4 straipsniai netaikytini. Pagrindinio BŽP reglamento 15 straipsnio 9 dalyje taip pat nustatytas metų sandūros lankstumo mechanizmas visiems ištekliams, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris pažeistų racionalaus ir atsakingo gyvųjų jūrų biologinių išteklių naudojimo principą ir apsunkintų BŽP tikslų įgyvendinimą, reikėtų patikslinti, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi tik kai valstybės narės nesinaudoja pagrindinio BŽP reglamento 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis.

Komisija taip pat siūlo iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (ES) 2023/194, nustatant norveginių menkučių, kurių žvejybos metai prasideda 2023 m. lapkričio 1 d., BLSK. Laukiant, kol 2023 m. spalio 9 d. bus paskelbta numatoma ICES rekomendacija ir bus surengtos konsultacijos su Jungtine Karalyste, atitinkamas BLSK dydis žymimas „pm“ (pro memoria).

2023/0301 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje 2024 m. galimybės ir dėl tam tikrų žvejybos kituose vandenyse galimybių iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/194

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 6 reikalaujama, kad išteklių išsaugojimo priemonės būtų priimamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) ir kitų patariamųjų įstaigų parengtas ataskaitas, taip pat į patariamųjų tarybų pateiktas rekomendacijas;

(2)Taryba turi priimti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones, įskaitant, kai tikslinga, tam tikras su šiomis žvejybos galimybėmis funkciškai susietas sąlygas. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį, žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 1 dalį, žvejybos galimybės valstybėms narėms turi būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrinamas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno ištekliaus ar žvejybos rūšies atžvilgiu;

(3)todėl pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 turėtų būti nustatomi bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK), remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, atsižvelgiant į biologinius ir socialinius bei ekonominius padarinius ir kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas žvejybos sektoriams bei atsižvelgiant į konsultacijose su suinteresuotosiomis šalimis išreikštas nuomones;

(4)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1139 7 nustatytas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas. Tuo planu siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad žvejojamų rūšių populiacijos būtų atkurtos ir išlaikytos tokio dydžio, kuris viršytų didžiausiam galimam tausios žvejybos laimikiui (MSY) užtikrinti reikiamą lygį. Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatyta, kad išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, žvejybos galimybės turi būti nustatomos pagal tuose daugiamečiuose planuose nustatytas taisykles;

(5)pagal Reglamento (ES) 2016/1139 4 straipsnio 1 dalį, to reglamento 1 straipsnyje nurodytų išteklių žvejybos galimybės turi būti nustatomos taip, kad kuo greičiau ir, laipsniškai artėjant prie tikslinio lygio, ne vėliau kaip 2020 m. būtų pasiektas MSY atitinkantis mirtingumo dėl žvejybos, išreikšto intervalais, lygis. Todėl 2024 m. taikytini atitinkamų Baltijos jūros išteklių laimikio limitai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į tuo reglamentu nustatyto daugiamečio plano taisykles ir tikslus;

(6)Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) 2023 m. gegužės 31 d. paskelbė metinę rekomendaciją dėl Baltijos jūros išteklių 8 ;

(7)yra tam tikrų išteklių, kurių atžvilgiu ICES rekomenduoja nustatyti nulinį laimikį. Vis dėlto, jei tų išteklių BLSK būtų nustatyti laikantis rekomenduoto dydžio, vykdant įpareigojimą iškrauti visą laimikį, įskaitant tų išteklių priegaudą, mišriosios žvejybos atveju tektų dėl tam tikros rūšies stabdyti visą žvejybą. Vykdant mišriąją žvejybą yra sunku visus išteklius žvejoti užtikrinant MSY, todėl tam, kad būtų galima užtikrinti pusiausvyrą tarp poreikio tęsti žvejybą (siekiant išvengti didelių socialinių ir ekonominių jos nutraukimo padarinių) ir būtinybės užtikrinti gerą biologinę tų išteklių būklę, tikslinga nustatyti specialius tų išteklių priegaudos BLSK. Tie BLSK turėtų būti nustatomi tokių dydžių, kad būtų sumažintas tų išteklių individų mirtingumas ir suteiktos paskatos gerinti selektyvumą ir vengti jų priegaudos. Siekiant sumažinti išteklių, kuriems nustatyti priegaudos BLSK, laimikį, žvejybos, per kurią sužvejojama tų išteklių žuvų, galimybės turėtų būti nustatomos tokių dydžių, kad pažeidžiamų išteklių biomasė pajėgtų atsikurti iki tvaraus lygio. Taip pat turėtų būti nustatytos su žvejybos galimybėmis neatsiejamai susijusios techninės ir kontrolės priemonės, kuriomis užkardomas neteisėtas žuvų išmetimas į jūrą;

(8)kalbant apie rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklius, ICES vertinimu, rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių biomasė vis dar nesiekia neršiančių žuvų išteklių biomasės ribinio atskaitos taško, kurio nesiekiant gali sumažėti reprodukcinis pajėgumas (Blim) ir kuris, palyginti su 2022 m., beveik nepadidėjo. Todėl ICES penktus metus iš eilės rekomenduoja nežvejoti rytinės Baltijos jūros dalies menkių 9 . Tokiomis aplinkybėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi, tikslinga toliau drausti tikslinę žvejybą ir taikyti funkciškai susietas taisomąsias priemones, tačiau nebetaikyti žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimo išimties tam tikrai maistui skirtų silkių žvejybai, kurios laimikis rūšiuojamas, nes tikslinė centrinės dalies silkių žvejyba bus uždrausta. Turėtų būti nustatytos nedidelės neišvengiamos priegaudos žvejybos galimybės, kartu išvengiant žvejybą stabdančių žuvų rūšių reiškinio;

(9)kalbant apie vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklius, dėl pasikartojančio su rekomendacija susijusio neapibrėžtumo ICES teko pakeisti savo rekomendaciją 10 į atsargumo principu grindžiamą rekomendaciją. Dabar atrodo, kad didžiąją pastarųjų 15 metų dalį ištekliai nesiekė Blim, o 2022 m. buvo kaip niekad maži. Atsargumo principu grindžiamose rekomendacijose rekomenduojamas laimikis yra labai mažas. Tokiomis aplinkybėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi, tikslinga toliau drausti tikslinę žvejybą ir taikyti funkciškai susietas taisomąsias priemones, tačiau nebetaikyti išimties tam tikrai maistui skirtų silkių žvejybai, kurios laimikis rūšiuojamas, nes tikslinė centrinės dalies silkių žvejyba bus uždrausta. Be to, tikslinga nutraukti bet kokią mėgėjų žvejybą. Turėtų būti nustatytos nedidelės neišvengiamos priegaudos žvejybos galimybės, kartu išvengiant žvejybą stabdančių žuvų rūšių reiškinio;

(10)kalbant apie atlantines lašišas (toliau – lašišos) ICES 22–31 pakvadračiuose, ICES paliko galioti savo rekomendaciją dėl nulinio laimikio, apribojo galimybę vasaros laikotarpiu toliau vykdyti tikslinę priekrantės žvejybą iki ICES 31 pakvadračio ir atitinkamai sumažino savo rekomendacijas dėl laimikio 11 . Tokiomis aplinkybėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi, tikslinga žvejybos rajoną ir žvejybos galimybių lygį pakoreguoti atsižvelgiant į ICES rekomendacijas ir toliau taikyti su jomis funkciškai susietas taisomąsias priemones;

(11)siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai išnaudojamos priekrantės žvejybos ICES 32 pakvadratyje galimybės, 2019 m. lašišų atžvilgiu nustatyta riboto tarprajoninio lankstumo tarp ICES 22–31 pakvadračių ir ICES 32 pakvadračio priemonė 12 . Atsižvelgiant į šių dviejų išteklių žvejybos galimybių pokyčius, tikslinga išlaikyti tą lankstumą;

(12)draudimas žvejoti šlakius didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų ir šlakių priegaudos ribojimas iki daugiausia 3 proc. suminio šlakių ir lašišų laimikio prisidėjo prie to, kad reikšmingai sumažėjo anksčiau buvęs dažnas klaidingų ataskaitų teikimas dėl laimikio, sužvejoto vykdant lašišų žvejybą, ypač dėl šlakių laimikio. Todėl siekiant, kad klaidingų ataskaitų ir toliau būtų nedaug, tikslinga toliau taikyti esamus apribojimus;

(13)menkių ir lašišų mėgėjų žvejybai skirtos priemonės ir šlakių bei lašišų išteklių išsaugojimo priemonės neturėtų daryti poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 19 ir 20 straipsnius;

(14)kalbant apie Botnijos įlankos silkes, ICES sumažino išteklių biomasę – dabar ji yra mažesnė už atskaitos tašką, kurio nesiekiant reikia imtis konkrečių ir tinkamų valdymo veiksmų (Btrigger) 13 . Be to, ICES teigia, kad net jei laimikis nebūtų sužvejotas, tikimybė, kad 2025 m. ištekliai nebesieks Blim, yra 9 proc. Tokiomis aplinkybėmis, remiantis Reglamento (ES) 2016/1139 4 straipsnio 6 dalimi, tikslinga uždrausti tikslinę žvejybą ir nustatyti nedideles neišvengiamos priegaudos žvejybos galimybes, kartu išvengiant žvejybą stabdančių žuvų rūšių reiškinio;

(15)ICES vertinimu, vakarinės Baltijos jūros dalies silkių biomasė padidėjo, tačiau ji sudaro tik 71 proc. Blim 14 . Be to, išteklių pasipildymo lygis tebėra kaip niekad žemas ir nesitikima, kad 2025 m. biomasė viršys Blim. Todėl šeštus metus iš eilės ICES rekomenduoja vakarinės Baltijos jūros dalies silkių nežvejoti. Tokiomis aplinkybėmis, remiantis Reglamento (ES) 2016/1139 4 straipsnio 6 dalimi, tikslinga toliau drausti tikslinę žvejybą ir panaikinti išimtį smulkiesiems žvejams. Turėtų būti nustatytos nedidelės neišvengiamos priegaudos žvejybos galimybės, kartu išvengiant žvejybą stabdančių žuvų rūšių reiškinio;

(16)dabartiniu ICES vertinimu, didžiąją ankstesnių 30 metų dalį, taip pat ir pastaruosius metus, centrinės Baltijos jūros dalies silkių ištekliai nesiekė Blim 15 . Be to, net jei laimikis nebūtų sužvejotas, tikimybė, kad 2025 m. ištekliai nesieks Blim, yra 22 proc. Tokiomis aplinkybėmis, remiantis Reglamento (ES) 2016/1139 4 straipsnio 6 dalimi, tikslinga uždrausti tikslinę žvejybą ir nustatyti nedideles neišvengiamos priegaudos žvejybos galimybes, kartu išvengiant žvejybą stabdančių žuvų rūšių reiškinio;

(17)ICES vertinimu, Rygos įlankos silkių biomasė viršija Btrigger, o žvejybos intensyvumas siekia FMSY 16 . ICES vertinimu, šie ištekliai taip pat maišosi su centrinės Baltijos jūros dalies silkėmis. Remiantis ICES vertinimu, į šį maišymąsi anksčiau buvo atsižvelgta nustatant atitinkamas žvejybos galimybes. Tačiau, atsižvelgiant į centrinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių būklę, į Rygos įlanką migruojančių centrinės Baltijos jūros dalies silkių kiekis neturėtų būti pridėtas prie 2024 m. Rygos įlankos silkių BLSK. Tokiomis aplinkybėmis, remiantis Reglamento (ES) 2016/1139 4 straipsnio 5 dalies c punktu, tikslinga nustatyti viršutinę žvejybos galimybių intervalo ribą, kad kasmetiniai svyravimai neviršytų 20 proc.;

(18)kalbant apie plekšnes, ICES duomenimis, vykdant plekšnių žvejybą sužvejojama menkių priegauda 17 . Be to, labai padidėjo į jūrą išmetamų plekšnių kiekis. Todėl tikslinga atsižvelgti į šiuos veiksnius ir atitinkamai nustatyti plekšnių žvejybos galimybes;

(19)kalbant apie atlantinius šprotus (toliau – šprotai), ICES vertinimu, nors jų biomasė viršija Btrigger, nuo 2014 m. nebuvo didelio išteklių pasipildymo. Be to, ICES vertinimu, 2021 ir 2022 m. išteklių pasipildymo lygis netgi buvo kaip niekad žemas 18 . Maža to, dažnai vykdoma mišri šprotų ir silkių žvejyba. Todėl tikslinga atsižvelgti į šiuos veiksnius ir atitinkamai nustatyti šprotų žvejybos galimybes;

(20)naudojimuisi žvejybos galimybėmis, nustatytomis šiame reglamente, taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 19 , ypač jo 33 straipsnis dėl laimikio ir žvejybos pastangų registravimo ir jo 34 straipsnis dėl duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą perdavimo Komisijai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nurodyti su išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, iškrovimu susieti kodai, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos duomenis Komisijai;

(21)Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 20 nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant, pagal jo 3 ir 4 straipsnius, lankstumo nuostatas dėl išteklių, kuriems taikomi atsargumo principu pagrįsti ir analitiniu įvertinimu pagrįsti BLSK. To reglamento 2 straipsnyje nustatyta, kad nustatydama BLSK Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę išteklių būklę, 3 ir 4 straipsniai netaikytini. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalimi taip pat nustatytas metų sandūros lankstumo mechanizmas visiems ištekliams, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris kliudytų taikyti racionalaus ir atsakingo gyvųjų jūrų biologinių išteklių naudojimo principą, trukdytų siekti bendros žuvininkystės politikos tikslų ir lemtų prastesnę biologinę išteklių būklę, reikėtų aiškiai nustatyti, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 4 straipsnis taikomi analitiniu įvertinimu pagrįstiems BLSK tik kai nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

(22)rytinės Baltijos jūros dalies menkių, vakarinės Baltijos jūros dalies menkių, vakarinės Baltijos jūros dalies silkių ir centrinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių biomasė nesiekia Blim. Botnijos įlankos silkių išteklių biomasė nesiekia Btrigger ir manoma, kad 2024 m. ji labai priartės prie Blim. Visų šių išteklių atveju 2024 m. leidžiama sužvejoti tik priegaudą ir vykdyti mokslinę žvejybą. Todėl, atsižvelgiant į palyginti nedidelį Baltijos jūros ekosistemos atsparumą, valstybės narės, turinčios atitinkamų BLSK kvotos dalį, įsipareigojo 2024 m. tiems ištekliams netaikyti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytų metų sandūros lankstumo priemonių, kad 2024 m. laimikis neviršytų atitinkamų BLSK. Be to, ICES 22–30 pakvadračiuose beveik visų upių lašišų išteklių biomasė nesiekia rituolių prieaugio ribinio atskaitos taško (Rlim), ir 2024 m. leidžiama sužvejoti tik priegaudą ir vykdyti mokslinę žvejybą. Todėl atitinkamos valstybės narės prisiėmė panašų įsipareigojimą dėl metų sandūros lankstumo, susijusio su 2024 m. pagrindinio baseino lašišų laimikiu;

(23)[įrašyti norveginių menkučių žvejybos galimybes – Tarybos reglamentu (ES) 2023/194 21 nustatytos norveginių menkučių žvejybos ICES 3a kvadrate, 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse ir 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse galimybės iki 2023 m. spalio 31 d. Norveginių menkučių žvejybos laikotarpis – nuo lapkričio 1 d. iki spalio 31 d. Kad žvejybą būtų galima pradėti 2023 m. lapkričio 1 d., remiantis naujomis mokslinėmis rekomendacijomis ir pasikonsultavus su Jungtine Karalyste, būtina nustatyti preliminarų norveginių menkučių BLSK ICES 3a kvadrate, 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse ir ICES 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Šis preliminarus BLSK turėtų būti nustatytas laikantis 2023 m. spalio 9 d. paskelbtos ICES rekomendacijos 22 ;]

(24)[įrašyti kitus pakeitimus];

(25)todėl Reglamentas (ES) 2023/194 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(26)siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių, šio reglamento nuostatos dėl Baltijos jūros turėtų būti taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d. Tačiau šis reglamentas turėtų būti taikomas norveginių menkučių žvejybai ICES 3a kvadrate, ICES 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse ir ICES 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d., nes tai yra norveginių menkučių žvejybos sezonas. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai bus paskelbtas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis
Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje 2024 m. galimybės ir iš dalies keičiamos Reglamentu (ES) 2023/194 nustatytos tam tikros žvejybos kituose vandenyse galimybės.

2 straipsnis
Taikymo sritis

1.Šis reglamentas taikomas Baltijos jūroje žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams.

2.Jis taip pat taikomas mėgėjų žvejybai, kai ji aiškiai nurodyta atitinkamose nuostatose.

3 straipsnis
Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje.

Be to, vartojamos šios terminų apibrėžtys:

(1)pakvadratis – Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) Baltijos jūros pakvadratis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 218/2009 23 III priede;

(2)bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK):  

(a)žvejybos, kuriai taikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4–7 dalyse nurodyta įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis, atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima iškrauti kiekvienais metais;

(b)visos kitos žvejybos atveju – kiekvienų išteklių žuvų kiekis, kurį galima sužvejoti kiekvienais metais;

(3)kvota – Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai valstybei skirta BLSK dalis;

(4)mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla, pavyzdžiui, poilsio, turizmo arba sporto tikslais;

(5)analitinis įvertinimas – kiekybinis konkrečių išteklių kitimo tendencijų įvertinimas remiantis išteklių biologijos ir išteklių naudojimo duomenimis, įskaitant pakaitinius duomenis, kuris atlikus mokslinę peržiūrą pripažintas pakankamai kokybišku, kad juo remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas;

(6)analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK – BLSK, kurio atžvilgiu atliktas analitinis įvertinimas.

II SKYRIUS

ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

4 straipsnis
BLSK ir jų paskirstymas

BLSK, kvotos ir, kai tikslinga, funkciškai su jais susietos sąlygos nustatyti priede.

5 straipsnis
Specialiosios nuostatos dėl žvejybos galimybių paskirstymo

1.Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

(a)pasikeitimui žvejybos galimybėmis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

(b)išskaitymui ir perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

(c)papildomiems leidžiamiems iškrauti kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

(d)atidėtiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį ir perkeltiems kiekiams pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

(e)išskaitymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105, 106 ir 107 straipsnius.

2.Siekiant užtikrinti Reglamente (EB) Nr. 847/96 numatytą metų sandūros BLSK ir kvotų valdymą, šio reglamento priede nurodomi ištekliai, kuriems taikomi atsargumo principu pagrįsti arba analitiniu įvertinimu pagrįsti BLSK.  

3.Ištekliams, kuriems taikomas atsargumo principu pagrįstas BLSK, yra taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis, o ištekliams, kuriems taikomas analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK, taikomos to reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 4 straipsnis, išskyrus atvejus, kai šio reglamento priede nurodyta kitaip.

4.Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi, kai valstybė narė naudojasi metų sandūros lankstumo priemonėmis, numatytomis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje.

6 straipsnis
Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Kad būtų galima taikyti nuostatą, kuria leidžiama nukrypti nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje numatyto įpareigojimo laimikį įskaičiuoti į atitinkamas kvotas, šio reglamento priede yra nustatyti netikslinių rūšių ištekliai, kurie atitinka saugias biologines ribas, kaip nurodyta minėtame straipsnyje.

7 straipsnis
Žvejybos draudimas siekiant apsaugoti neršiančias menkes

1.25 ir 26 pakvadračiuose nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. draudžiama žvejoti bet kokios rūšies žvejybos įrankiais.

2.1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas šiais atvejais:

(a)vykdant žvejybos operacijas vien mokslinių tyrimų tikslais, jei šie tyrimai atliekami laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų;

(b)Sąjungos žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų, žvejojantiems žiauniniais, pinkliaisiais ar sieniniais tinklais, dugninėmis statomosiomis ūdomis, ūdomis, dreifuojančiosiomis ūdomis, rankinėmis ūdomis ir traukiamosiomis ūdomis ar panašiais pasyviosios žvejybos įrankiais rajonuose, kuriuose vandens gylis mažesnis nei 20 metrų, pagal kompetentingų nacionalinių institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytas koordinates.

3.22 ir 23 pakvadračiuose nuo sausio 15 d. iki kovo 31 d., o 24 pakvadratyje nuo gegužės 15 d. iki rugpjūčio 15 d. draudžiama žvejoti visų rūšių žvejybos įrankiais.

4.3 dalyje nustatytas draudimas netaikomas šiais atvejais:

(a)vykdant žvejybos operacijas vien mokslinių tyrimų tikslais, jei šie tyrimai atliekami laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų;

(b)Sąjungos žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų, žvejojantiems žiauniniais, pinkliaisiais ar sieniniais tinklais, dugninėmis statomosiomis ūdomis, ūdomis, dreifuojančiosiomis ūdomis, rankinėmis ūdomis ir traukiamosiomis ūdomis ar panašiais pasyviosios žvejybos įrankiais rajonuose, kuriuose vandens gylis mažesnis nei 20 metrų, pagal kompetentingų nacionalinių institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytas koordinates;

(c)Sąjungos žvejybos laivams, 22 pakvadratyje dragomis žvejojantiems dvigeldžius moliuskus rajonuose, kuriuose vandens gylis yra mažesnis nei 20 metrų, pagal kompetentingų nacionalinių institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytas koordinates.

5.2 dalies b punkte ir 4 dalies b ir c punktuose nurodytų Sąjungos žvejybos laivų kapitonai užtikrina, kad jų žvejybos veiklą bet kuriuo metu galėtų stebėti kompetentingos valstybės narės kontrolės institucijos.

8 straipsnis
Priemonės dėl mėgėjų vykdomos menkių žvejybos 22–26 pakvadračiuose

22–26 pakvadračiuose mėgėjų vykdoma menkių žvejyba draudžiama.

9 straipsnis
Priemonės dėl mėgėjų vykdomos lašišų žvejybos 22–31 pakvadračiuose

1.22–31 pakvadračiuose mėgėjų vykdoma atlantinių lašišų (toliau – lašišos) žvejyba draudžiama. Visi atsitiktinai sužvejoti lašišų egzemplioriai iškart paleidžiami į jūrą.

2.Nukrypstant nuo 1 dalies, mėgėjų vykdoma lašišų žvejyba leidžiama, jei laikomasi visų šių sąlygų:

(a)žvejui mėgėjui per dieną leidžiama sužvejoti ir pasilikti ne daugiau kaip vieną lašišų su nukirptu riebaliniu peleku egzempliorių;

(b)sugavęs pirmąją lašišą su nukirptu riebaliniu peleku, žvejys mėgėjas sustabdo lašišų žvejybą likusią dienos dalį;

(c)visi pasilikti visų rūšių žuvų egzemplioriai iškraunami neišdoroti.

3.Toliau nukrypstant nuo 1 dalies, mėgėjų vykdoma lašišų žvejyba 31 pakvadratyje leidžiama nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. rajonuose, esančiuose ne didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų.

4.Šiuo straipsniu nedaroma poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 19 ir 20 straipsnius.

10 straipsnis
Paprastųjų šlakių ir lašišų išteklių 22–32 pakvadračiuose išsaugojimo priemonės

1.Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti paprastuosius šlakius (toliau – šlakiai) 22–32 pakvadračiuose didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų. 32 pakvadratyje didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų žvejojant lašišas, šlakių priegauda turi neviršyti 3 proc. bendro bet kuriuo metu laive esančio arba po kiekvieno žvejybos reiso iškrauto lašišų ir šlakių laimikio.

2.22–31 pakvadračiuose ūdomis žvejoti šlakius arba lašišas didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų draudžiama.

3.Šiuo straipsniu nedaroma poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 19 ir 20 straipsnius.

11 straipsnis
Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai siųsdamos duomenis apie sužvejotus ar iškrautus išteklių kiekius, naudoja šio reglamento priede nustatytus išteklių kodus.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12 straipsnis
Reglamento (ES) 2023/194 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2023/194 iš dalies keičiamas taip:

(1)IA priedo B dalyje žvejybos galimybių lentelė dėl norveginių menkučių (Trisopterus esmarkii) ICES 3a kvadrate, ICES 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse ir ICES 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse pakeičiama taip:

„

“;

(2)[įrašyti].

13 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2024 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Nukrypstant nuo antros pastraipos:

(a)12 straipsnio 1 punktas taikomas nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d.;

(b)[įrašyti].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(2)    2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1).

(3)     http://www.ices.dk/advice/Pages/Latest-Advice.aspx .

(4)    2023 m. vasario 21 d. COM(2023) 102 final.

(5)    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(6)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(7)    2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1).

(8)     https://doi.org/10.17895/ices.pub.c.6398177 .

(9)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21820497 .

(10)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21820494 .

(11)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21820596 .

(12)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21820602 .

(13)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21820521 .

(14)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21907944 .

(15)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.23310368 .

(16)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21820512 .

(17)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21820533 ir https://doi.org/10.17895/ices.advice.21820539 .

(18)     https://doi.org/10.17895/ices.advice.21820581 .

(19)    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 ( OL L 343, 2009 12 22, p. 1 ).

(20)    1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(21)    2023 m. sausio 30 d. Tarybos reglamentas (ES) 2023/194, kuriuo nustatomos 2023 m. tam tikrų žuvų išteklių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems žvejybos laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, taip pat nustatomos 2023 m. ir 2024 m. tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės (OL L 28, 2023 1 31, p. 1).

(22)    [Įrašyti ICES rekomendaciją, kuri turi būti paskelbta 2023 m. spalio 9 d.].

(23)    2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 08 28

COM(2023) 492 final

PRIEDAS

prie

pasiūlymo dėl TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje 2024 m. galimybės ir dėl tam tikrų žvejybos kituose vandenyse galimybių iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/194

PRIEDAS

BLSK, TAIKOMI SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVAMS RAJONUOSE, KURIUOSE BLSK NUSTATYTI PAGAL ŽUVŲ RŪŠĮ IR RAJONĄ

Toliau pateiktose lentelėse nustatyti kiekvieno ištekliaus BLSK ir kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip) bei funkciškai su jais susietos priemonės.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į ICES zonas.

Žuvų ištekliai nurodyti abėcėlės tvarka pagal rūšies mokslinį pavadinimą.

Šio reglamento tikslais pateikiama ši mokslinių pavadinimų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė: