EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52023PC0403
Proposal for a COUNCIL DECISION on the position to be taken on behalf of the European Union in the Northwest Atlantic Fisheries Organisation and repealing Decision (EU) 2019/863
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas (ES) 2019/863
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas (ES) 2019/863
COM/2023/403 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 07 11
COM(2023) 403 final
2023/0280(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas (ES) 2019/863
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.Pasiūlymo dalykas
Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi 2024–2028 m. Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) posėdžiuose, dėl numatomo išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių priėmimo.
2.Pasiūlymo aplinkybės
2.1.Konvencija dėl bendradarbiavimo šiaurės vakarų Atlanto žvejybos rajonuose
Konvencija dėl bendradarbiavimo šiaurės vakarų Atlanto žvejybos rajonuose (NAFO konvencija) siekiama įsteigus NAFO konsultacijomis ir bendradarbiavimu prisidėti prie kuo optimalesnio NAFO konvencijos rajono (reguliuojamo rajono) žvejybos išteklių naudojimo, racionalaus valdymo ir išsaugojimo. Konvencija įsigaliojo 1979 m. sausio 1 d. ir buvo iš dalies pakeista keturis kartus.
2017 m. gegužės 18 d. įsigaliojęs ketvirtasis pakeitimas buvo skirtas NAFO modernizuoti, visų pirma:
·į žvejybos valdymą įtraukti ekosisteminį metodą;
·supaprastinti NAFO sprendimų priėmimo procesą;
·padidinti susitariančiųjų šalių, vėliavos valstybių ir uosto valstybių įsipareigojimus ir
·sukurti oficialų ginčų sprendimo mechanizmą.
ES Reglamentu (EEB) Nr. 3179/78 1 patvirtino NAFO konvenciją ir yra jos šalis. Ketvirtąjį Konvencijos pakeitimą ji ratifikavo Tarybos sprendimu 2010/717/ES 2 .
2.2.Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos komisija
Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos komisija (NAFO komisija) yra NAFO konvencija įsteigtas organas, atsakingas už žvejybos išteklių valdymą ir išsaugojimą reguliuojamame rajone. Ji priima žvejybos išteklių išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemones, kad žvejybos ištekliai, už kuriuos ji yra atsakinga, būtų naudojami kuo optimaliau.
ES, kaip NAFO komisijos narė, turi dalyvavimo ir balsavimo teises priimant jos sprendimus. NAFO komisija sprendimus priima bendru sutarimu.
2.3.NAFO sprendimai
NAFO komisija turi įgaliojimus priimti žvejybos išteklių, už kuriuos ji yra atsakinga, išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemones. Tos priemonės susitariančiosioms šalims yra privalomos.
Pagal NAFO konvencijos XIV straipsnio 1 dalį, priemonės įsigalioja praėjus 60 dienų po to, kai NAFO apie jas praneša susitariančiosioms šalims. Bet kuriai susitariančiajai šaliai, kuri per 60 dienų nuo pranešimo apie priemonę gavimo dienos jai paprieštarauja, ta priemonė nėra privaloma.
3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi ES vardu
Pozicija, kurios ES vardu turi būti laikomasi metiniuose regioninių žvejybos valdymo organizacijų posėdžiuose, dabar nustatyta taikant dviejų pakopų procedūrą. Tarybos sprendimu nustatomi daugiametės ES pozicijos priėmimo pagrindiniai principai, paskui ši pozicija prieš kiekvieną metinį posėdį koreguojama neoficialiais Komisijos tarnybų dokumentais ir jie patvirtinami Taryboje.
NAFO atveju ši procedūra įgyvendinta 2019 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimu (ES) 2019/863, kuriuo nustatoma ES pozicija NAFO 2019–2023 m. Sprendime nustatyti bendrieji principai, tačiau taip pat kuo labiau atsižvelgiama į NAFO ypatumus. Be to, valstybėms narėms pageidaujant, jame nustatyta standartinė kasmetinio ES pozicijos nustatymo procedūra.
Į Tarybos sprendimą (ES) 2019/863 įtraukti naujos bendros žuvininkystės politikos principai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 3 , kartu atsižvelgiant ir į Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto 4 tikslus. Be to, ES pozicija juo pakoreguota pagal Lisabonos sutartį.
Tarybos sprendime (ES) 2019/863 numatyta iki 2024 m. metinio posėdžio ES poziciją įvertinti ir prireikus persvarstyti. Todėl šiuo pasiūlymu nustatoma ES pozicija NAFO 2024–2028 m. ir kartu pakeičiamas Tarybos sprendimas (ES) 2019/863.
Atliekant šį persvarstymą atsižvelgiama į su žvejyba susijusius Europos žaliojo kurso, visų pirma Biologinės įvairovės 5 ir Prisitaikymo prie klimato kaitos 6 strategijos ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ 7 aspektus. Jame taip pat atsižvelgiama į Plastikų strategiją 8 ir Nulinės taršos veiksmų planą 9 . Be to, jame atsižvelgiama ir į bendrą komunikatą dėl tarptautinio vandenynų valdymo 10 .
4.Teisinis pagrindas
4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas
4.1.1.Principai
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios ES vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.
„Teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, kurie turi teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas, ir priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų turinį“ 11 .
4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju
NAFO komisija yra įsteigta susitarimu, būtent NAFO konvencija.
Aktai, kuriuos turi priimti NAFO komisija, yra teisinę galią turintys aktai. Numatomi aktai turi būti privalomi pagal tarptautinę teisę, remiantis NAFO konvencijos XIV straipsniu, ir gali labai paveikti ES teisės aktų turinį, be kita ko:
·Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti 12 ,
·Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis 13 ,
·2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo 14 ir
·2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/833, kuriuo nustatomos išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės, taikytinos Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1627 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2115/2005 ir (EB) Nr. 1386/2007 15 .
Numatomais aktais NAFO konvencijos institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama.
Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.
4.2.Materialinis teisinis pagrindas
4.2.1.Principai
Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio ES vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu tuo aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.
4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju
Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su žuvininkyste. Teisinis principų, į kuriuos turi būti atsižvelgta šioje pozicijoje, pagrindas yra Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013.
Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 43 straipsnio 2 dalis. Šiuo sprendimu bus pakeistas Tarybos sprendimas (ES) 2019/863, skirtas 2019–2023 m. laikotarpiui.
4.3.Išvada
Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 43 straipsnio 2 dalis kartu su SESV 218 straipsnio 9 dalimi.
2023/0280 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas (ES) 2019/863
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3179/78 16 Sąjunga sudarė Konvenciją dėl bendradarbiavimo šiaurės vakarų Atlanto žvejybos rajonuose (toliau – NAFO konvencija), kuria įsteigta Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (NAFO). Tarybos sprendimu 2010/717/ES 17 Sąjunga patvirtino NAFO konvencijos ketvirtąjį pakeitimą, kuriuo įsteigta Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos komisija (toliau – NAFO komisija);
(2)NAFO komisija priima priemones, kuriomis siekiama užtikrinti ilgalaikį žvejybos išteklių išsaugojimą ir tausų jų naudojimą NAFO konvencijos rajone (toliau – reguliuojamas rajonas) ir apsaugoti jūrų ekosistemas, kuriose aptinkama tų išteklių. Tos priemonės gali tapti privalomos Sąjungai;
(3)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 18 nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriems esant gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Tame reglamente taip pat nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kuo labiau ją mažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Be to, Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 pabrėžta, kad Sąjunga šių tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose;
(4)remiantis Biologinės įvairovės 19 ir Prisitaikymo prie klimato kaitos 20 strategijomis ir strategija „Nuo ūkio iki stalo“ 21 , labai svarbu apsaugoti gamtą, o ekosistemų būklės blogėjimo tendenciją nukreipti priešinga linkme. Dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo kylanti rizika neturi kelti pavojaus prekių ir paslaugų, kurias sveikos jūrų ekosistemos teikia žvejams, pakrančių bendruomenėms ir apskritai žmonėms, prieinamumui;
(5)Plastikų strategijoje 22 nurodytos konkrečios priemonės, kurias taikant mažėtų plastiko kiekis ir jūros tarša, taip pat jūroje būtų prarandama arba paliekama mažiau žvejybos įrankių. Be to, Nulinės taršos veiksmų planu 23 siekiama sumažinti plastiko šiukšlių jūroje kiekį 50 proc., o į aplinką patenkančio mikroplastiko kiekį – 30 proc.;
(6)pagal bendrą komunikatą dėl tarptautinio vandenynų valdymo 24 , jūrų biologinės įvairovės apsauga ir išsaugojimas yra pagrindiniai ES išorės veiksmų prioritetai. ES yra svarbiausia veikėja regioninėse žvejybos valdymo organizacijose ir žvejybos institucijose visame pasaulyje. Bendradarbiaudama su jomis ES skatina žuvų išteklių tvarumą ir skaidrų sprendimų priėmimą remiantis patikimomis mokslinėmis rekomendacijomis, pabrėžia mokslinių tyrimų svarbą ir griežtina atitiktį reikalavimams;
(7)tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi NAFO komisijos posėdžiuose 2024–2028 m., nes NAFO priimtos išteklių išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo priemonės gali būti privalomos Sąjungai ir gali labai paveikti Sąjungos teisės aktų, būtent Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 25 , Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 27 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/833, turinį;
(8)dabartinė pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi NAFO komisijos posėdžiuose, yra nustatyta Tarybos sprendimu (ES) 2019/863. Tą sprendimą tikslinga panaikinti ir priimti naują sprendimą, skirtą 2024–2028 metų laikotarpiui;
(9)atsižvelgiant į kintantį reguliuojamo rajono žvejybos išteklių pobūdį ir dėl jo kylantį poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naują mokslinę ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš NAFO komisijos posėdžius arba per juos, turėtų būti nustatytos 2024–2028 m. taikytinos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros. Tos pozicijos turėtų atitikti Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principą,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) komisijos posėdžiuose, yra išdėstyta šio sprendimo I priede.
2 straipsnis
Sąjungos pozicija, kurios turi būti laikomasi NAFO komisijos posėdžiuose, kasmet tikslinama laikantis II priedo.
3 straipsnis
I priede nustatytą Sąjungos poziciją įvertina ir prireikus ne vėliau kaip iki 2029 m. metinio NAFO komisijos posėdžio persvarsto Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.
4 straipsnis
Sprendimas (ES) 2019/863 panaikinamas.
5 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Komisijai.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
1978 m. gruodžio 28 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3179/78 dėl Europos ekonominės bendrijos Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Vakarų Atlanto žvejyboje patvirtinimo (OL L 378, 1978 12 30, p. 1).
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 07 11
COM(2023) 403 final
PRIEDAI
prie
pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas (ES) 2019/863
I PRIEDAS
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijoje (NAFO)
1.PRINCIPAI
Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijoje Sąjunga:
(a)užtikrina, kad NAFO priimamos priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. JT jūrų teisės konvencijos, 1995 m. JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo, 1993 m. Susitarimo dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, taip pat Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių nuostatas;
(b)skatina siekti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamo susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose (BBNJ) ir 15-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje (COP 15) nustatytų tikslų, visų pirma susijusių su jūrų biologinės įvairovės apsaugos ir 30 proc. pasaulio vandenynų apsaugos ją užtikrinant saugomose jūrų teritorijose stiprinimu;
(c)padeda įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, įskaitant Biologinės įvairovės ir Prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, visų pirma kiek jos susijusios su gamtos apsauga, ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, taip pat siekti pasaulyje stipresnės Europos tikslo;
(d)siekia Plastikų strategijos ir Nulinės taršos veiksmų plano tikslų, visų pirma mažinti plastikų kiekį ir jūros taršą;
(e)veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais ir principais, įgyvendinamais vykdant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma taikydama atsargumo principą ir orientuodamasi į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus tikslus, susijusius su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, kad paskatintų ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo taikymą ir sumažintų žvejybos veiklos poveikį aplinkai, kad būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ir siekiama kuo labiau ją sumažinti, kad laipsniškai būtų panaikinta žuvų išmetimo į jūrą praktika ir sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemoms ir jų buveinėms, taip pat skatindama ekonomiškai gyvybingą ir konkurencingą Sąjungos žuvininkystę, kad būtų užtikrinamas tinkamas nuo žvejybos veiklos priklausančių asmenų pragyvenimo lygis ir atsižvelgiama į vartotojų interesus;
(f)laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto 1 ;
(g)laikosi bendro komunikato dėl ES tarptautinio vandenynų valdymo darbotvarkės 2 tikslų, susijusių su jūrų biologinės įvairovės išsaugojimu, taip pat Tarybos išvadų dėl to bendro komunikato 3 ;
(h)siekia, kad į NAFO priemonių rengimo etapą būtų tinkamai įtraukti suinteresuotieji subjektai, ir užtikrina, kad NAFO priimamos priemonės atitiktų NAFO konvencijos tikslus;
(i)skatina laikytis pozicijų, derančių su regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) geriausia praktika;
(j)siekia suderinamumo ir sąveikos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir užtikrina derėjimą su kitomis savo politikos sritimis, kaip antai išorės santykių, aplinkos, prekybos, plėtros, mokslinių tyrimų ir inovacijų;
(k)siekia užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos laivynui NAFO reguliuojamame rajone, paremtas tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę, ir skatinti vienodą tų principų ir standartų įgyvendinimą;
(l)skatina NAFO veiklos, esamų RŽVO veiklos ir veiklos pagal regionines jūrų konvencijas koordinavimą ir prireikus, jei taikoma, bendradarbiavimą su pasaulinėmis organizacijomis pagal jų įgaliojimus;
(m)skatina bendradarbiavimo ne tunų RŽVO mechanizmus, panašius į vadinamąjį Kobės procesą, susijusį su tunų RŽVO.
2.GAIRĖS
Kai tikslinga, Sąjunga stengiasi skatinti, kad NAFO patvirtintų šias priemones:
(a)priemones, kuriomis skatinamas biologinės įvairovės išsaugojimas ir visiškas atkūrimas, išteklių tvarumas ir klimato kaitos aspektų integravimas į sprendimų priėmimo procesą;
(b)NAFO reguliuojamame rajone taikytinas žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, pagrįstas patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsargumo principu, įskaitant NAFO reguliuojamų gyvųjų jūrų biologinių išteklių žvejybos veiklai taikomus bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius ir kvotas arba pastangų reguliavimo priemones, kuriomis būtų pasiektas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Prireikus svarstomos specialios peržvejojamiems ištekliams skirtos priemonės, siekiant žvejybos pastangas suderinti su turimomis žvejybos galimybėmis;
(c)priemones, kuriomis skatinamas duomenų rinkimas, moksliniai tyrimai ir moksliškai pagrįsti valdymo sprendimai, Konvencijos laikymosi komiteto stiprinimas, reikalavimų laikymosi kultūra ir periodinės nepriklausomos veiklos rezultatų peržiūros;
(d)priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai reguliuojamame rajone, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant NNN žvejybą vykdančių laivų įtraukimą į sąrašus ir kryžminį įtraukimą į kitų RŽVO sąrašus, taip pat priemones, kuriomis skatinamas žuvų ir žuvininkystės produktų atsekamumas, remiantis neprivalomomis laimikio dokumentavimo sistemų gairėmis;
(e)NAFO reguliuojamame rajone taikytinas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones, kad būtų užtikrintas kontrolės veiksmingumas ir NAFO priimtų priemonių laikymasis, įskaitant perkrovimo operacijų kontrolės stiprinimą, remiantis FAO neprivalomomis perkrovimo gairėmis;
(f)priemones, skirtas neigiamam žvejybos poveikiui jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms bei jų buveinėms kuo labiau sumažinti, įskaitant reguliuojamame rajone taikytinas pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos priemones, atitinkančias NAFO konvenciją, atsižvelgiant į FAO tarptautines giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gaires, ir priemones, padedančias išvengti nepageidaujamos priegaudos (visų pirma, be kita ko, pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių) bei kuo labiau ją sumažinti ir laipsniškai panaikinti laimikio išmetimo į jūrą praktiką;
(g)priemones, kuriomis siekiama sumažinti jūros taršą ir užkirsti kelią plastiko išmetimui į jūrą bei sumažinti jūroje esančio plastiko poveikį jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti paliktų, prarastų ar kitaip į vandenyną išmestų žvejybos įrankių poveikį ir padėti tokius žvejybos įrankius identifikuoti ir ištraukti, remiantis FAO neprivalomomis žvejybos įrankių ženklinimo gairėmis;
(h)priemones, kuriomis siekiama uždrausti žvejybą, kurios vienintelis tikslas – rinkti ryklių pelekus, ir reikalauti, kad visi iškraunami rykliai būtų su visais nepašalintais pelekais;
(i)rekomendacijas, kai tinkama ir kiek tai leidžiama pagal atitinkamus steigiamuosius dokumentus, kuriomis būtų skatinama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje;
(j)kai tinkama, bendrus principus su kitomis RŽVO, visų pirma su tomis, kurios dalyvauja to paties rajono žvejybos valdyme;
(k)metodus, kaip mažinti ne žvejybos veiklos poveikį jūrų biologiniams ištekliams reguliuojamame rajone;
(l)papildomas technines priemones, grindžiamas NAFO pagalbinių organų ir darbo grupių rekomendacijomis.
II PRIEDAS
Kasmetinis Sąjungos pozicijos, kurios turi būti laikomasi
Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos posėdžiuose, tikslinimas
Prieš kiekvieną NAFO komisijos posėdį, sušaukiamą sprendimams, turėsiantiems Sąjungai teisinę galią, priimti, imamasi veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Komisijai pateiktą naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių.
Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija, Komisija, likus pakankamai laiko iki kiekvieno NAFO komisijos posėdžio, perduoda Tarybai arba jos parengiamiesiems organams rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai.
Jei NAFO komisijos posėdžio metu, be kita ko, vietoje, susitarimo pasiekti nepavyksta, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams, kad nustatant Sąjungos poziciją būtų atsižvelgta į naujus elementus.
