52023PC0265

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52023PC0265 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52023PC0265

Pasiūlymas TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. lapkričio 3 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 12532/21 INIT; ST 12532/21 ADD 1) dėl Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

COM/2023/265 final

Date of document:: 12/05/2023
Date of dispatch:: 12/05/2023; Persiųsta Tarybai
Date of dispatch:: 12/05/2023; Persiųsta Parlamentui
Date of end of validity:: No end date

Author:: Europos Komisija, Generalinis sekretoriatas
Responsible body:: SG
Form:: Įgyvendinimo sprendimo pasiūlymas

Procedure number:

2023/0161/NLE

Link

European Parliament - Legislative observatory

Treaty:

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

Legal basis:

32021R0241 - A20P1

Link

Select all documents mentioning this document

Instruments cited:

Related document(s):

52023SC0142 Relation

EUROVOC descriptor:

Subject matter:

Ekonomikos politika

Directory code:

10.30.20.00 Ekonominė ir pinigų politika ir laisvas kapitalo judėjimas / Ekonominė politika / Ekonominės politikos priemonės

HTML

DOC

PDF

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 05 12

COM(2023) 265 final

2023/0161(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. lapkričio 3 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) (ST 12532/21 INIT; ST 12532/21 ADD 1) dėl Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2023) 142 final}

2023/0161 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 1 , ypač į jo 20 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)2021 m. birželio 18 d. Estijai pateikus nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija Tarybai pasiūlė jį įvertinti teigiamai. Taryba teigiamą įvertinimą patvirtino 2021 m. lapkričio 3 d. Įgyvendinimo sprendimu 2 ;

(2)pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį, didžiausias finansinis įnašas kiekvienos valstybės negrąžintinai finansinei paramai pagal toje dalyje nustatytą metodiką turėjo būti atnaujintas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. To atnaujinimo rezultatus 2022 m. birželio 30 d. Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai;

(3)2023 m. kovo 9 d. Estija Komisijai pateikė iš dalies pakeistą nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnyje numatytą skyrių „REPowerEU“;

(4)iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat atsižvelgiama į didžiausią finansinį įnašą, atnaujintą pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 2 dalį, ir pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnio 1 dalį Komisijai pateikiamas pagrįstas prašymas 2021 m. lapkričio 3 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą iš dalies pakeisti, nes dėl objektyvių aplinkybių dalies ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinti nebeįmanoma. Estijos pateikti daliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimai yra susiję su 22 priemonėmis;

(5)2022 m. liepos 12 d. per Europos semestrą Taryba pateikė Estijai rekomendacijų. Visų pirma Taryba rekomendavo Estijai didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, taip pat į energetinį saugumą, be kita ko, naudojantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, „REPowerEU“ ir kitų ES fondų lėšomis. Taryba taip pat rekomendavo stiprinti socialinę apsaugą, be kita ko, bedarbio pašalpų išmokų sistemos aprėptį, visų pirma įtraukiant tuos, kurie dirba trumpalaikį ir nestandartinių formų darbą. Ji taip pat rekomendavo gerinti ilgalaikės priežiūros įperkamumą ir kokybę, visų pirma užtikrinant tvarų jos finansavimą bei sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų integravimą. Be to, Taryba rekomendavo Estijai sumažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir diversifikuoti iškastinio kuro importą spartinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, be kita ko, toliau supaprastinant leidimų išdavimo procedūras, užtikrinant pakankamus jungčių pajėgumus ir stiprinant vidaus elektros energijos tinklą. Taryba rekomendavo Estijai didinti energijos vartojimo efektyvumą, visų pirma pastatų energijos vartojimo efektyvumą, siekiant sumažinti energijos suvartojimą. Be to, Taryba paragino Estiją dėti daugiau pastangų siekiant padidinti transporto sistemos tvarumą, be kita ko, elektrifikuojant geležinkelių tinklą ir didinant pastangas skatinti tvarų ir mažiau taršų transportą, įskaitant kelių transporto priemonių parko atnaujinimą. Įvertinusi pažangą, šalies padarytą įgyvendinant jai skirtas 2019, 2020 ir 2021 m. rekomendacijas, tuo metu, kai buvo pateiktas iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, Komisija daro išvadą, kad įgyvendinant rekomendaciją stiprinti socialinę apsaugą padaryta tam tikra pažanga. Įgyvendinant rekomendaciją mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro padaryta menka pažanga;

(6)iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pateiktas po konsultacijų, vykdytų pagal nacionalinę teisinę sistemą su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Kartu su iš dalies pakeistu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu pateikta ir konsultacijų santrauka. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną įvertino vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis;

Atnaujinimas pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 2 dalį

(7)Estijos pateiktame iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane panaikintos trys priemonės, kad būtų atsižvelgta į atnaujintą didžiausią finansinį įnašą. Estija paaiškino, kad, jai skirtą didžiausią finansinį įnašą sumažinus nuo 969 299 213 EUR 3 iki 863 271 631 EUR 4 , nebeįmanoma finansuoti visų pirminiame jos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų priemonių. Estija paaiškino, kad tam tikros priemonės turėtų būti panaikintos dėl sumažintų asignavimų, padidėjusių išlaidų ir tų priemonių įgyvendinimui įtakos turinčių tiekimo grandinių sutrikimų;

(8)iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nebėra tam tikrų 5 komponento (Darnusis transportas) ir 6 komponento (Sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga) priemonių. Tai susiję su 5.2 priemone (Investicijos. Geležinkelio linijos Talinas–Rohukiula atkarpos vakarų kryptimi statyba), 5.3 priemone (Investicijos. Bendro daugiarūšio transporto terminalo „Rail Baltic“ statyba Taline) ir 6.5 priemone (Investicijos. Daugiafunkcių greitosios pagalbos sraigtasparnių pajėgumų stiprinimas). 5.2 priemonę sudaro geležinkelio linijos Talinas–Rohukiula atkarpos vakarų kryptimi statyba. 5.3 priemonę sudaro bendro daugiarūšio transporto terminalo „Rail Baltic“ Taline statyba pagal visiškai naujos geležinkelio transporto infrastruktūros diegimo transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) Šiaurės jūros ir Baltijos jūros koridoriuje projektą. 6.5 priemonę sudaro dviejų daugiafunkcių greitosios pagalbos sraigtasparnių pirkimas, įskaitant papildomą įrangą, techninės priežiūros reikmenis ir sraigtasparnių eksploatacijai reikalingo personalo pirminį mokymą, taip pat tūpimo bazių ir tūpimo aikštelių greitosios medicinos pagalbos centruose statyba. Todėl šių priemonių ir su jomis susijusių tarpinių bei siektinų reikšmių aprašymas turėtų būtų išbrauktas iš 2021 m. lapkričio 3 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimo;

Daliniai pakeitimai pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnį

(9)dėl objektyvių aplinkybių Estijos pateikti daliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimai yra susiję su 19 priemonių;

(10)Estija paaiškino, kad dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarinių įgyvendinti dviejų priemonių nebeįmanoma. Dėl Rusijos agresijos nuspręsta ligoninėje, kurią planuota pastatyti pagal 6.2 priemonę (Investicijos. Šiaurės Estijos medicinos centro įkūrimas), pastatyti bunkerį (požeminį aukštą). Dėl tokios papildomos statybos dar labiau išaugtų jau ir taip dėl didelės infliacijos ir tiekimo grandinių sutrikimų padidėjusios išlaidos, o statybos darbai nebūtų baigti 2026 m. Tai taip pat reiškia, kad būtų atsisakyta Šiaurės Estijos medicinos centro. Tai atitinkamai susiję su 6.2 priemonės (Investicijos. Šiaurės Estijos medicinos centro įkūrimas) siektinomis ir tarpinėmis reikšmėmis, kurių eilės numeriai yra 99–105. Be to, Estija paaiškino, kad 6 komponento (Sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga) 6.1 priemonės (Reforma. Esminiai sveikatos priežiūros organizavimo pokyčiai Estijoje) tarpinės reikšmės, kurios eilės numeris 94, pavadinimas turi būti iš dalies pakeistas, nes atsisakius Šiaurės Estijos medicinos centro nebereikia keisti atitinkamų teisės aktų, kad centras būtų įtrauktas į ligoninių sąrašą. Be to, Estija paaiškino, kad ne visi 6 komponento (Sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga) 6.1 priemonės (Reforma. Esminiai sveikatos priežiūros organizavimo pokyčiai Estijoje) tarpinės reikšmės, kurios eilės numeris 96, elementai gali būti įgyvendinti laikantis orientacinio tvarkaraščio. Vėlavimą, susijusį tik su naujos slaugytojų kompensavimo sistemos sukūrimu, lėmė tai, kad reikėjo pirmenybę teikti teisėkūros darbui ir parengti pabėgėliams iš Ukrainos pagalbą teikusiems slaugytojams skirtas gaires. Gydytojų ir vaistininkų kompensavimo sistemos pakeitimams šis vėlavimas įtakos neturi. Todėl tarpinė reikšmė, kurios eilės numeris 96, buvo padalyta į dvi tarpines reikšmes, o slaugytojų kompensavimo sistemos sukūrimas atidėtas iki 2024 m. II ketvirčio. Šiuo pagrindu Estija paprašė iš dalies pakeisti dvi 6.1 priemonės tarpines reikšmes ir pašalinti pirmiau minėtas 6.2 priemonės tarpines ir siektinas reikšmes, todėl Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)Estija paaiškino, kad trijų priemonių nebeįmanoma įgyvendinti už pirminiame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane apskaičiuotą kainą, nes dėl didelės infliacijos ir tiekimo grandinės sutrikimų numatytos šių priemonių išlaidos gerokai padidėjo. Infliacija buvo didelė visus 2022 m., o aukščiausią tašką pasiekė tų metų rugpjūčio mėn., kai suderintas vartotojų kainų indeksas padidėjo 25,2 proc., palyginti su 2021 m. rugpjūčio mėn. Didelę infliaciją daugiausia lėmė energijos kainos, padidėjusios visų pirma dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Tačiau sparčiai augo ir kitos kainos. Pavyzdžiui, 2021 m. labai paspartėjo statybos kainų augimas, kurį visų pirma lėmė statybinių medžiagų tiekimo sutrikimai, o 2022 m. pirmuosius ketvirčius kainos augo dar sparčiau, nes dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą trūko statybinių medžiagų ir darbo jėgos. Estijos teigimu, dėl to tapo neįmanoma už 2020 m. prognozuotą kainą atlikti tam tikrų į pirminį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų didelio masto investicijų. Tai susiję su 4 komponento (Energetika ir energijos vartojimo efektyvumas) 4.5 priemonės (Investicijos. Elektros energijos tinklo stiprinimo programa siekiant padidinti atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumus ir prisitaikyti prie klimato kaitos (pvz., apsauga nuo audrų)) tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis, kurių eilės numeriai yra 74 ir 75, 4.6 priemonės (Investicijos. Energijos gamybos pramoninėse vietovėse skatinimo programa) tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis, kurių eilės numeriai yra 76 ir 77, ir 4.7 priemonės (Investicijos. Bandomoji energijos kaupimo programa) tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis, kurių eilės numeriai yra 78 ir 79. Šiuo pagrindu, užuot nustačiusi mažesnius nei pirminiame plane atitinkamų siektinų reikšmių tikslus, Estija tas priemones plane paliko, pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnį numatomą jų išlaidų padidėjimą kompensuodama iš išteklių, kurių lieka atsisakius kitų priemonių. Šių priemonių ir su jomis susijusių tarpinių bei siektinų reikšmių aprašymas nesikeičia;

(12)Estija paaiškino, kad vienos priemonės nebeįmanoma įgyvendinti per nustatytą terminą ir už pirminiame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane apskaičiuotą kainą, nes dėl didelės infliacijos ir tiekimo grandinės sutrikimų statybos darbai vėlavo, o šios priemonės išlaidos gerokai padidėjo. Tai susiję su 5 komponento (Darnusis transportas) 5.4 priemonės (Investicijos. Talino senojo uosto tramvajaus linijos tiesimas) siektina reikšme, kurios eilės numeris yra 91. Šiuo pagrindu pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnį Estija paprašė pratęsti įgyvendinimo terminą ir leisti padidėjusias šios priemonės išlaidas padengti iš išteklių, kurių lieka atsisakius kitų priemonių, todėl Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)Estija paaiškino, kad dėl labai išaugusių darbo užmokesčio sąnaudų ir darbo jėgos trūkumo IT sektoriuje nebeįmanoma įgyvendinti dviejų priemonių. Tai susiję su 1 komponento (Įmonių skaitmeninė transformacija) 1.2 priemonės (Investicijos. E. statybos plėtra) siektina reikšme, kurios eilės numeris yra 6, ir 1.3 priemonės (Investicijos. Skaitmeninių važtaraščių paslaugų kūrimas) siektinomis reikšmėmis, kurių eilės numeriai yra 8 ir 9. Šiuo pagrindu Estija paprašė sumažinti abiejų priemonių atitinkamas siektinas reikšmes, palyginti su pirminiu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, todėl Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(14)Estija paaiškino, kad keturių priemonių nebeįmanoma įgyvendinti, nes dėl tiekimo grandinės sutrikimų, netikėtų problemų ir vėlavimo vykdant viešuosius pirkimus bei procedūras jų įgyvendinimas vėlavo. Tai susiję su 3 komponento (Skaitmeninė valstybė) 3.8 priemonės (Investicijos. Itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas) siektina reikšme, kurios eilės numeris yra 61. Šiuo pagrindu Estija paprašė pratęsti šios siektinos reikšmės įgyvendinimo terminą. Estija paaiškino, kad su viena investicija susijusios 2 komponento (Spartesnis įmonių perėjimas prie žaliosios ekonomikos) 2.7 priemonės (Investicijos. Sudaryti galimybes įsisavinti atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamas švariojo vandenilio technologijas) tarpinės reikšmės, kurios eilės numeris 42,nebeįmanoma pasiekti per nustatytą terminą dėl jau nurodytų priežasčių ir dėl to, kad ji turi priderinti savo kvietimą teikti pasiūlymus prie galutinio Bendrojo bendrosios išimties reglamento pakeitimo turinio, patvirtinto jai parengus pirminį kvietimą teikti pasiūlymus. Šiuo pagrindu Estija paprašė pratęsti šios tarpinės reikšmės įgyvendinimo terminus. Administracinis su viena reforma ir viena investicija susijęs procesas sutrikdytas dėl jau nurodytų priežasčių ir dėl to, kad reikėjo greitai integruoti nuo karo Ukrainoje bėgančius žmones. Tai susiję su 1 komponento (Įmonių skaitmeninė transformacija) 1.4 priemonės (Reforma. Įgūdžių reforma siekiant įmonių skaitmeninės transformacijos) siektina reikšme, kurios eilės numeris 14, ir 2 komponento (Spartesnis įmonių perėjimas prie žaliosios ekonomikos) 2.2 priemonės (Investicijos. Žalieji įgūdžiai, reikalingi norint paremti įmonių perėjimą prie žaliosios ekonomikos) siektina reikšme, kurios eilės numeris 26. Šiuo pagrindu Estija paprašė pratęsti abiejų siektinų reikšmių įgyvendinimo terminą ir pakeisti su 1.4 priemone susijusiai mokymo veiklai registruoti skirtos IT platformos pavadinimą. Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)be to, pagal Reglamento (ES) 2021/241 21 straipsnį Estija paprašė leisti panaudoti išteklius, kurių lieka atsisakius priemonių, kad būtų galima padidinti dviejų priemonių užmojus ir į iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukti penkias naujas priemones. Vienu atveju didesni užmojai reiškia didesnes siektinas reikšmes. Tai susiję su 2 komponento (Spartesnis įmonių perėjimas prie žaliosios ekonomikos) 2.5 priemonės (Investicijos. Efektyviai išteklius naudojančių žaliųjų technologijų diegimas) siektinomis reikšmėmis, kurių eilės numeriai yra 35 ir 36. Šiuo pagrindu Estija paprašė padidinti pirmiau minėtas siektinas reikšmes. Kitu atveju didesni užmojai reiškia papildomą siektiną reikšmę. Tai susiję su 4 komponento (Energetika ir energijos vartojimo efektyvumas) 4.3 priemonės (Investicijos. Parama mažų gyvenamųjų pastatų renovacijai) siektina reikšme, kurios eilės numeris 69a. Šiuo pagrindu Estija paprašė į planą įtraukti šios priemonės siektiną reikšmę. Penkių naujų priemonių įtraukimas yra susijęs su 2 komponento (Spartesnis įmonių perėjimas prie žaliosios ekonomikos) 2.8 priemonės (Investicijos. Tiekimo saugumo investicijų parama) tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis, kurių eilės numeriai yra 43a, 43b ir 43c, 4 komponento (Energetika ir energijos vartojimo efektyvumas) 4.8 priemonės (Investicijos. Jūros vėjo elektrinių parkų plėtros skatinimas) tarpinėmis reikšmėmis, kurių eilės numeriai yra 80a, 80b ir 80c, 5 komponento (Darnusis transportas) 5.2a priemonės (Investicijos. Daugiafunkcis tarnybinis laivas) tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis, kurių eilės numeriai yra 84a ir 85a, ir 5.3a priemonės (Investicijos. „Rail Baltic“ viadukų statyba) tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis, kurių eilės numeriai yra 86a ir 87a, ir 6 komponento (Sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga) 6.2a priemonės (TERVIKUM statyba) tarpinėmis ir siektinomis reikšmes, kurių eilės numeriai yra 99a ir 100a. Šiuo pagrindu Estija paprašė į planą įtraukti šių penkių priemonių tarpines ir siektinas reikšmes, todėl Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(16)Komisija mano, kad Estijos nurodytos priežastys pateisina atnaujinimą pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 2 dalį ir dalinį pakeitimą pagal to reglamento 21 straipsnio 2 dalį;

Korektūros klaidų ištaisymas

(17)2021 m. lapkričio 3 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimo tekste buvo aptikta viena korektūros klaida, turinti įtakos dviem vienos priemonės siektinoms reikšmėms. Siekiant ištaisyti šią korektūros klaidą, neatitinkančią 2021 m. birželio 18 d. Komisijai pateikto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano turinio, dėl kurio susitarė Komisija ir Estija, Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti iš dalies pakeistas. Ši korektūros klaida yra susijusi su 2 komponento (Spartesnis įmonių perėjimas prie žaliosios ekonomikos) 2.6 priemonės (Investicijos. Žaliasis fondas) siektinomis reikšmėmis, kurių eilės numeriai yra 39–40. Šis ištaisymas neturi įtakos minėtos priemonės įgyvendinimui;

Skyrius „REPowerEU“, įtrauktas pagal Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnį

(18)skyriuje „REPowerEU“ numatyta viena didesnio masto reforma ir dvi naujos investicijos. 8.1 reforma siekiama palengvinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą. Visų pirma, remiantis 4.4 reforma, per šią reformą bus nustatytos vėjo energijai tinkamos zonos, supaprastinta leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams vykdyti sistema, pagrindinį dėmesį skiriant vėjo energijai, ir sustiprinti leidimų išdavimo institucijų pajėgumai. 8.2 investicija siekiama padidinti elektros energijos skirstomojo tinklo pajėgumą, kad būtų padidinta atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginių prieiga prie jo. 8.3 investicija siekiama dviejų tikslų. Pirma, ja siekiama sudaryti tvarių biodujų ir tvaraus biometano gamybos ir naudojimo apimčiai padidinti būtinas reglamentavimo, organizavimo ir finansavimo sąlygas. Antra, 8.3 investicija siekiama padidinti tvaraus biometano gamybos įrengtąją galią. „REPowerEU“ priemonių indėlis į atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą turėtų padėti pašalinti energijos tiekimo trūkumus ir taip sumažinti didelių energijos kainų riziką. Tai turėtų būti naudinga visiems vartotojams, įskaitant pažeidžiamiausius. Be to, Estija pranešė, kad tikslinėms priemonėms, kuriomis mažinamas energijos nepriteklius, finansuoti ji naudoja ir savo nacionalinio biudžeto išteklius;

(19)Komisija įvertino iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant jo skyrių „REPowerEU“, pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus vertinimo kriterijus;

Subalansuotas atsakas, prisidedantis prie šešių ramsčių

(20)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies a punktą ir V priedo 2.1 kriterijų, iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, įskaitant skyrių „REPowerEU“, iš esmės (A reitingas) yra visapusiškas ir deramai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį ir taip tinkamai prisideda prie visų šešių to reglamento 3 straipsnyje nurodytų ramsčių įgyvendinimo, atsižvelgiant į konkrečius šiai valstybei narei kylančius uždavinius ir jai skirtus finansinius asignavimus;

(21)Komisija mano, kad plano, įskaitant jo skyrių „REPowerEU“, dalinis pakeitimas daro poveikį tik ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano indėlio į pirmojo žaliosios pertvarkos ramsčio įgyvendinimą vertinimui. Kalbant apie kitus ramsčius, siūlomų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinių pakeitimų pobūdis ir mastas nedaro poveikio ankstesniam plano vertinimui, kad iš esmės jis yra visapusiškas ir deramai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį ir kad juo tinkamai prisidedama prie visų šešių Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje nurodytų ramsčių įgyvendinimo. Šiuo daliniu pakeitimu bus toliau didinamas ekonominis, socialinis ir institucinis šalies atsparumas ir gerinama jos gyventojų sveikata, kaip aprašyta penktajame ramstyje. Visų pirma, prie Estijos sveikatos priežiūros sistemos atsparumo ir prieinamumo didinimo prisidės Šiaurės Estijos medicinos centro pakeitimas TERVIKUM centru. Kalbant apie darniojo transporto komponentą, naujomis priemonėmis, kaip antai „Rail Baltic“ viadukų ir daugiafunkcio tarnybinio laivo statyba, bus toliau sprendžiamas perėjimo prie darnesnio transporto pagal žaliąjį ramstį ir transporto jungčių gerinimo pagal ketvirtąjį socialinės ir teritorinės sanglaudos ramstį uždavinys, panašiai kaip ir ankstesnėmis priemonėmis, susijusiomis su bendro daugiarūšio transporto terminalo „Rail Baltic“ statyba ir geležinkelio linijos Talinas–Rohukiula atkarpos vakarų kryptimi statyba;

(22)kalbant apie pirmąjį ramstį, į iš dalies pakeistą Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir jo skyrių „REPowerEU“ įtraukiama papildomų priemonių ekologiniams uždaviniams spręsti, visų pirma 2 komponento (Įmonių perėjimas prie žaliosios ekonomikos), 4 komponento (Energijos vartojimo efektyvumas), 5 komponento (Darnusis transportas) ir 8 komponento („REPowerEU“ skyriaus) priemonių;

(23)su žaliąja pertvarka susiję uždaviniai sprendžiami numatant naują 2 komponento 2.8 investiciją, kuria siekiama remti pramonės įmonių perėjimą nuo iškastinio kuro energijos prie alternatyvių išteklių energijos. Reikalavimus atitinkantys alternatyvūs energijos ištekliai yra vėjo ir saulės energija, tvarios biodujos, geoterminė energija, elektrifikavimas ir prijungimas prie efektyvių centralizuoto šilumos tiekimo sistemų. Kuro rūšies pakeitimas turės teigiamos įtakos klimato kaitos švelninimui, energetiniam saugumui ir energijos įperkamumui;

(24)daug pastangų dedama įgyvendinant į 4 komponentą įtrauktą jūros vėjo elektrinių parkų plėtros skatinimo priemonę, padedančią plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir taip didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį Estijos energijos rūšių derinyje. Naujų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginių statyba padės pereiti prie neutralaus poveikio klimatui energijos gamybos ir sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro;

(25)į 5 komponentą įtrauktos naujos darniojo transporto priemonės padeda plėtoti ekologiškesnes transporto rūšis ir didinti klimatui palankių transporto rūšių, daugiausia geležinkelių ir jūrų transporto, dalį; penkių „Rail Baltic“ viadukų statyba padės plėtoti naują elektrifikuotų geležinkelių jungtį, o naujas mažataršis daugiafunkcis laivas (neskaitant kitų panaudojimo būdų) prisidės prie biologinės įvairovės apsaugos. Šios investicijos padės Estijai skatinti perėjimą prie klimatui palankesnių transporto rūšių ir siekti ilgalaikio tikslo mažinti išmetamųjų teršalų kiekį transporto sektoriuje;

(26)skyriuje „REPowerEU“ numatytomis priemonėmis prisidedama prie Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslų ir ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo, nes jomis siekiama skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą. Konkrečiau, Estija ketina imtis į 8 komponentą įtrauktų priemonių, kuriomis bus palengvintas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas ir padidinta atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginių prieiga prie elektros energijos skirstomojo tinklo ir tvaraus biometano gamyba bei naudojimas. Tikimasi, kad keturios iš penkių naujų iš dalies pakeistame plane numatytų priemonių ir visos trys skyriuje „REPowerEU“ numatytos priemonės labai prisidės prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba padės spręsti su ja susijusius uždavinius;

Visų ar didelės dalies šaliai skirtose rekomendacijose nustatytų uždavinių sprendimas

(27)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir V priedo 2.2 kriterijų numatoma, kad iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas ir jo skyrius „REPowerEU“ padės veiksmingai (A reitingas) spręsti visus uždavinius arba didelę dalį uždavinių, nustatytų atitinkamose Estijai skirtose rekomendacijose, įskaitant mokestinius klausimus, arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą. Visų pirma iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane atsižvelgiama į 2022 m. su energetika susijusias šaliai skirtas rekomendacijas;

(28)iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą sudaro išsamus viena kitą papildančių reformų ir investicijų rinkinys, kuriuo padedama veiksmingai spręsti visus arba didelę dalį ekonominių ir socialinių uždavinių, per 2022 m. Europos semestrą išdėstytų Estijai skirtose Tarybos rekomendacijose. Visų pirma energetikos srityje Taryba rekomendavo sumažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir diversifikuoti iškastinio kuro importą spartinant perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo, be kita ko, papildomai supaprastinant leidimų išdavimo procedūras, užtikrinant pakankamus energijos jungčių pajėgumus ir stiprinant nacionalinį elektros tinklą. Naujomis investicijomis ir reformomis siekiama padidinti energetinį saugumą, sudaryti palankesnes sąlygas naudoti jūros vėjo energiją, padidinti elektros energijos skirstomojo tinklo pajėgumą, supaprastinti leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams vykdyti procedūras ir paskatinti tvaraus biometano gamybą bei naudojimą. Todėl, paspartindamos atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, šios priemonės turėtų padėti sumažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro, kaip Estijai rekomenduota 2022 m. šaliai skirtose rekomendacijose. Iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat numatoma su didesniu užmoju įgyvendinti su investicijomis į mažų gyvenamųjų pastatų renovaciją ir efektyviai išteklius naudojančiųjų žaliųjų technologijų diegimu susijusias siektinas reikšmes, laikantis 2022 m. šaliai skirtos rekomendacijos. Estija taip pat siekia diversifikuoti iškastinio kuro importą ir užtikrinti pakankamus energijos jungčių pajėgumus, nenaudodama išteklių pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Kalbant apie iškastinio kuro importo diversifikavimą, įdėtomis pastangomis Estijai pavyko nutraukti rusiškų dujų pirkimą: bendradarbiaudama, pavyzdžiui, su Suomija, ji siekia įrengti plaukiojančiąją saugyklą su išdujinimo įrenginiu. Kalbant apie jungčių pajėgumus, Estija toliau stengiasi sinchronizuoti savo elektros tinklą su ES elektros tinklu. Transporto sistemos tvarumas bus didinamas investuojant į „Rail Baltic“ viadukus ir daugiafunkcį laivą, laikantis 2022 m. šaliai skirtos rekomendacijos dėl mažataršio transporto. Investicijomis į TERVIKUM (naujo sveikatos priežiūros centro Viljandžio mieste) statybą bus skatinamas integruotas sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikimas. Tai padės Estijai įgyvendinti jai skirtas rekomendacijas gerinti integruotą sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikimą;

(29)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu padedamas pagrindas socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sektoriuose imtis papildomų reformų siekiant šalinti sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumą, gerinti visų asmenų, turinčių priežiūros poreikių, ilgalaikės priežiūros kokybę ir didinti jų galimybes naudotis tokiomis paslaugomis, plėsti bedarbio pašalpų išmokų sistemos aprėptį ir mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, visų pirma didinant darbo užmokesčio skaidrumą. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, daugiausia yra susijusios su investicijomis. Kalbant apie reformas, konkretūs laipsniško degiųjų skalūnų atsisakymo veiksmai turėtų būti išdėstyti Nacionaliniame energetikos sektoriaus plėtros plane tik 2025 m. pabaigoje;

(30)rekomendacijos užtikrinti, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimas atitiktų bendrą neutralios politikos kryptį, atsižvelgiant į tolesnę laikiną ir tikslinę paramą namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir iš Ukrainos bėgantiems žmonėms, laikytinos nepatenkančiomis į Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano taikymo sritį, nepaisant to, kad, kaip prognozuojama, 2023 m. Estija ir toliau naudos pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę gautą negrąžintiną paramą papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas atsigavimas, finansuoti;

Reikšmingos žalos nedarymo principas

(31)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies d punktą ir V priedo 2.4 kriterijų, iš dalies pakeistu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, įskaitant skyrių „REPowerEU“, numatoma užtikrinti, kad jokia šiame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone nebūtų padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams (A reitingas), kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 5 17 straipsnį (reikšmingos žalos nedarymo principas);

(32)laikantis Komisijos techninėse gairėse dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą (2021/C58/01) nustatytos metodikos, iš dalies pakeistame plane įvertinama, ar laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo. Laikantis dviejų etapų metodo sistemingai įvertinama kiekviena iš dalies pakeista reforma ir investicija. Vertinime daroma išvada, kad nė viena iš dalies pakeista priemonė nekelia reikšmingos žalos rizikos arba, jei tokią riziką kelia, atlikus išsamesnį vertinimą įrodoma, kad reikšmingos žalos nėra. Estija pateikė išsamaus naujų priemonių, įskaitant nurodytąsias skyriuje „REPowerEU“, vertinimo ataskaitą. Nė vienai iš skyriuje „REPowerEU“ numatytų priemonių įgyvendinti nereikėjo nukrypti nuo reikšmingos žalos nedarymo principo. Prireikus reikšmingos žalos nedarymo principo laikymosi vertinimo reikalavimai įtvirtinami priemonės koncepcijoje ir nurodomi kaip tos priemonės tarpinė arba siektina reikšmė. Remiantis pateikta informacija galima daryti išvadą, kad jokia priemone nedaroma reikšminga žala aplinkosaugos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį;

Indėlis į „REPowerEU“ tikslus

(33)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies da punktą ir V priedo 2.12 kriterijų, numatoma, kad skyriumi „REPowerEU“ bus dideliu mastu veiksmingai (A reitingas) prisidedama prie Sąjungos energetinio saugumo, energijos tiekimo diversifikavimo, didesnio atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo ir didesnio energijos vartojimo efektyvumo, didesnių energijos kaupimo pajėgumų arba būtino priklausomybės nuo iškastinio kuro sumažinimo iki 2030 m.;

(34)tikimasi, kad skyriuje „REPowerEU“ numatytų priemonių įgyvendinimas visų pirma padės siekti Reglamento (ES) 2021/241 21c straipsnio 3 dalies b ir e punktuose nustatytų tikslų. Leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams vykdyti reforma ir tvaraus biometano priemonė padeda siekti to reglamento 21c straipsnio 3 dalies b punkte nustatyto tikslo, t. y. diversifikuoti Sąjungos energijos tiekimą didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, spartinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir didinant tvaraus biometano gamybą bei naudojimą. Investicijomis į elektros tinklą siekiama to reglamento 21c straipsnio 3 dalies e punkte nustatyto tikslo, t. y. būtino priklausomybės nuo iškastinio kuro sumažinimo iki 2030 m. gerinant vidaus energijos perdavimą, šalinant skirstymo kliūtis ir spartinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą;

(35)„REPowerEU“ priemonės atitinka Estijos strategiją mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį. Šiomis priemonėmis taip pat stiprinamos pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonės, susijusios su energijos kaupimu, elektros tinklo stiprinimu ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos rėmimu pramoninėse vietovėse, nes galiausiai jos lems didesnę atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį;

(36)todėl „REPowerEU“ priemonėmis labai daug dėmesio skiriama atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimui ir jų integravimui į elektros tinklą, nes tai suteiks Estijai galimybę padidinti vidaus energijos išteklių dalį savo energijos rūšių derinyje. Taip bus sumažintas poreikis importuoti kuro išteklius, taigi ir padidintas šalies energetinis saugumas;

Priemonės, turinčios tarpvalstybinį arba daugiašalį pobūdį arba poveikį

(37)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies db punktą ir V priedo 2.13 kriterijų, skyriuje „REPowerEU“ numatytos priemonės turi didelį (A reitingas) tarpvalstybinį arba daugiašalį pobūdį arba poveikį; kaip apibrėžta iš dalies pakeistame Reglamente (ES) 2021/241, tarpvalstybinį arba daugiašalį pobūdį arba poveikį turi visos trys skyriaus „REPowerEU“ priemonės, taigi ir 100 proc. numatytų jų išlaidų. Skyriaus „REPowerEU“ priemonės tiesiogiai prisidės prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir integravimo į tinklą. Todėl jos padės mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir energijos paklausą, taigi jos laikytinos turinčiomis teigiamą tarpvalstybinį poveikį, kaip nustatyta Komisijos gairėse „REPowerEU“ kontekste;

Indėlis į žaliąją pertvarką, įskaitant biologinę įvairovę

(38)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies e punktą ir V priedo 2.5 kriterijų, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, įskaitant skyrių „REPowerEU“, yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl jos kylančių uždavinių. Paramos siekiant klimato srities tikslų priemonėms skiriamos lėšos sudaro 59,4 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų ir 77,6 proc. visų numatytų skyriaus „REPowerEU“ priemonių išlaidų (apskaičiuota pagal to reglamento VI priede pateiktą metodiką). Pagal Reglamento (ES) 2021/241 17 straipsnį, iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, įskaitant skyrių „REPowerEU“, atitinka 2021–2030 m. nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateiktą informaciją;

(39)be pirminiame Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų įmonių perėjimo prie žaliosios ekonomikos, tvariosios energetikos ir energijos vartojimo efektyvumo ir darniojo transporto komponentų priemonių, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane plėtojamos energijos vartojimo efektyvumo, energijos kaupimo ir elektros energijos tinklo stiprinimo priemonės. Naujomis priemonėmis Estija akcentuoja vėjo energijos naudojimo kliūčių šalinimą ir skatina įmones naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Be to, įtraukus investicijas į daugiafunkcį taršos kontrolės laivą, pirmenybė teikiama biologinei įvairovei, kuri nebuvo aiškiai įtraukta į pirminį planą;

(40)kalbant apie Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano skyriuje „REPowerEU“ numatytų priemonių indėlį į 2030 m. klimato srities tikslus ir ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą, apskritai jomis siekiama paskatinti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, o konkrečiai – plėtoti tvarių biodujų ir tvaraus biometano gamybą iš vietos išteklių. Tiksliau, Estija ketina imtis 8 komponento priemonių, kuriomis bus palengvintas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas ir padidinta atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginių prieiga prie elektros energijos skirstomųjų tinklų ir tvaraus biometano gamyba bei naudojimas pagal Direktyvą (ES) 2018/2001;

(41)šios priemonės turės ilgalaikį poveikį, nes paspartins iškastinio kuro atsisakymą siekiant sukurti patvarią atsinaujinančiosios energijos sistemą Estijoje. Jomis Estijoje bus gerokai sumažintas taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, susidarančiomis naudojant energiją, intensyvumas ir taip prisidedama prie 2030 m. klimato srities tikslų ir Sąjungos 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo;

(42)atsižvelgiant į Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui skirto didžiausio finansinio įnašo sumažinimą ir naujų žaliosios pertvarkos skatinimo priemonių įtraukimą, klimato srities įnašas padidėjo nuo 41,5 proc. iki 59,4 proc.;

Indėlis į skaitmeninę pertvarką

(43)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies f punktą ir V priedo 2.6 kriterijų, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių. Paramos siekiant skaitmeninių tikslų priemonėms skiriamos lėšos sudaro 24,1 proc. visų iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų (apskaičiuota pagal to reglamento VII priede pateiktą metodiką);

(44)2021 m. lapkričio 3 d. Tarybos įgyvendinimo sprendime pateiktas teigiamas indėlio į skaitmeninę pertvarką įvertinimas lieka galioti. Iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane šiek tiek pakeičiamos keturios su skaitmenine pertvarka susijusios priemonės, o naujų priemonių, kuriomis būtų prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos, neįtraukiama;

(45)atsižvelgiant į Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui (išskyrus skyrių „REPowerEU“ pagal 21c straipsnio 5 dalį) skirto didžiausio finansinio įnašo sumažinimą, skaitmeninis plano įnašas padidėjo nuo 21,5 proc. iki 24,1 proc.

Stebėsena ir įgyvendinimas

(46)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies h punktą ir V priedo 2.8 kriterijų, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, įskaitant skyrių „REPowerEU“ , pasiūlyta tvarka yra tinkama (A reitingas), kad būtų užtikrinta veiksminga ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

(47)siūlomų Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimų pobūdis ir mastas nedaro poveikio ankstesniam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano veiksmingos stebėsenos ir įgyvendinimo vertinimui. Iš dalies pakeistų priemonių tarpinės ir siektinos reikšmės, įskaitant įtrauktąsias į skyrių „REPowerEU“, yra aiškios ir realistiškos, o siūlomi tų tarpinių ir siektinų reikšmių rodikliai yra aktualūs, priimtini ir patikimi.

Išlaidų įvertinimas

(48)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies i punktą ir V priedo 2.9 kriterijų, iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, įskaitant skyrių „REPowerEU“, pateiktas visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų sumos pagrindimas yra iš dalies (B reitingas) pagrįstas, patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

(49)remiantis pateikta informacija, naujų investicijų ir „REPowerEU“ priemonių išlaidų sąmatų vertinimas rodo, kad dauguma išlaidų yra pagrįstos ir tikėtinos, net jei iš duomenų matyti, kad skaičiavimai yra nevienodai išsamūs ir nuodugnūs. Kai kuriais atvejais pateikta mažai informacijos apie išlaidų sąmatoms sudaryti naudotą metodiką ir prielaidas (tai iš dalies lėmė tų priemonių naujumas) arba informacija buvo ne tokia aiški, todėl pagal šį vertinimo kriterijų A reitingo negalima suteikti. Be to, iš dalies pakeistų priemonių išlaidų sąmatų pokyčiai buvo pagrįsti ir proporcingi, todėl šių išlaidų sąmatų pagrįstumas ir patikimumas nepasikeitė, palyginti su pirminiu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu. Galiausiai iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingos tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano darna

(50)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies k punktą ir V priedo 2.11 kriterijų, į iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant skyrių „REPowerEU“, vidutiniu mastu (B reitingas) įtrauktos reformų ir viešųjų investicijų projektų įgyvendinimo priemonės laikomos darniais veiksmais;

(51)iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui būdinga vidinė kiekvieno jo komponento darna ir teminės įvairių komponentų, ypač susijusių su žaliąja pertvarka ir įtrauktu nauju skyriumi „REPowerEU“, tarpusavio sąsajos bei sąveika. Skyriuje „REPowerEU“ numatytomis priemonėmis dar labiau padidinama darna, sustiprinant pirminiame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytas energijos kaupimo, elektros tinklo stiprinimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos rėmimo pramoninėse vietovėse priemones. Visų pirma „REPowerEU“ priemones sudaro reforma ir investicijos, kuriomis siekiama didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir integravimą. Be to, palyginti su pirminiu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, gerokai išplėtota priemonė, kuria siekiama remti energijos vartojimo privačiuose pastatuose efektyvumui didinti skirtas renovacijas. Naujos investicijos, skirtos jūrų vėjo elektrinių plėtrai skatinti, glaudžiai susijusios su esamomis priemonėmis, kuriomis siekiama didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, ir turėtų lemti vėjo turbinų Rygos įlankoje ir trijose salose aukščio apribojimų pašalinimą, kad Estija galėtų išnaudoti visą jūrų vėjo jėgainių potencialą. Naujomis investicijomis į sveikatos priežiūros infrastruktūrą užtikrinama, kad ir toliau bus suteikiamos geresnės galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kaip numatyta pirminiame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane. Tačiau kai kurie trūkumai, susiję su pirminio plano darna, nepašalinti. Apskritai iš dalies pakeistas planas tebėra stipresnis investicijų, o ne reformų atžvilgiu, taip pat nėra sustiprintas socialinis plano aspektas. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą nėra įtraukti konkretūs veiksmai, kaip palaipsniui atsisakyti degiųjų skalūnų, ir numatoma, kad jie bus nustatyti Nacionaliniame energetikos sektoriaus plėtros plane tik 2025 m. pabaigoje; taip pat nėra įtraukta platesnio masto reformų, pavyzdžiui, susijusių su ekologiniais mokesčiais;

Kiti vertinimo kriterijai

(52)Komisija mano, kad Estijos pateikti daliniai pakeitimai nedaro poveikio 2021 m. lapkričio 3 d. Tarybos įgyvendinimo sprendime pateiktam teigiamam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumo, efektyvumo, veiksmingumo ir darnos įvertinimui pagal 19 straipsnio 3 dalies c, g ir j punktuose nustatytus vertinimo kriterijus;

Konsultavimosi procesas

(53)rengdama iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant skyrių „REPowerEU“, Estija naudojosi parama pagal 2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (projekto pavadinimas – „Parama, skirta „REPowerEU“). Į ataskaitos rengimą buvo įtraukti suinteresuotieji subjektai, o į jų pastabas atsižvelgta rengiant „REPowerEU“ priemones;

(54)įgyvendinant iš dalies pakeistą planą, įskaitant skyrių „REPowerEU“, su suinteresuotaisiais subjektais konsultuojamasi dėl atitinkamų kiekvienos priemonės įgyvendinimo aktų priėmimo ir jie reguliariai per Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo metinį renginį informuojami apie jo įgyvendinimo pažangą. Siekiant užtikrinti, kad atitinkami dalyviai prisiimtų atsakomybę, į iš dalies pakeisto plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, numatytų investicijų ir reformų įgyvendinimą labai svarbu įtraukti visas vietos valdžios institucijas ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinius partnerius;

Teigiamas įvertinimas

(55)Komisijai teigiamai įvertinus iš dalies pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant skyrių „REPowerEU“, ir padarius išvadą, kad planas pakankamai atitinka Reglamente (ES) 2021/241 nustatytus vertinimo kriterijus, pagal to reglamento 20 straipsnio 2 dalį ir V priedą turėtų būti išdėstytos iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui, įskaitant skyrių „REPowerEU“, įgyvendinti būtinos reformos ir investiciniai projektai, atitinkamos tarpinės bei siektinos reikšmės ir rodikliai, taip pat iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui, įskaitant skyrių „REPowerEU“, įgyvendinti kaip negrąžintina finansinė parama Sąjungos teikiama suma;

Finansinis įnašas

(56)Estijos iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, visos numatytos išlaidos yra 953 330 000 EUR. Kadangi iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, visos numatytos išlaidos yra didesnės už atnaujintą Estijai teikiamą didžiausią finansinį įnašą, Estijos iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui, įskaitant skyrių „REPowerEU“, pagal 11 straipsnį apskaičiuotas skiriamas finansinis įnašas turėtų būti lygus Estijos iš dalies pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planui, įskaitant skyrių „REPowerEU“, teikiamo finansinio įnašo visai sumai. Ši suma lygi 953 184 800 EUR;

(57)vadovaudamasi Reglamento (ES) 2021/241 21a straipsnio 5 dalimi, 2023 m. vasario 28 d. Estija pateikė prašymą skirti to reglamento 21a straipsnio 1 dalyje nurodytas pajamas, kurias valstybės narės dalijasi pagal Reglamento (ES) 2021/241 IVa priedo metodikoje nustatytus rodiklius. Visos numatytos 21c straipsnio 3 dalies b–f punktuose nurodytų priemonių, įtrauktų į skyrių „REPowerEU“, išlaidos sudaro 90 040 000 EUR. Kadangi ši suma yra didesnė už Estijai skirtą asignavimų dalį, Estijai skirta papildoma negrąžintina finansinė parama turėtų būti lygi asignavimų daliai. Ši suma lygi 83 297 553 EUR;

(58)be to, vadovaudamasi Reglamento (ES) 2021/1755 4a straipsniu, 2023 m. vasario 28 d. Estija pateikė pagrįstą prašymą perkelti į Priemonę visą savo preliminaraus asignavimo sumą iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo, kuri yra lygi 6 615 616 EUR. Ta suma turėtų būti skirta skyriuje „REPowerEU“ numatytoms reformoms ir investicijoms remti kaip papildoma negrąžintina finansinė parama;

(59)bendras Estijai skiriamas finansinis įnašas turėtų būti 953 184 800 EUR;

„REPowerEU“ išankstinis finansavimas

(60)Estija paprašė skirti toliau nurodytą finansavimą jos skyriui „REPowerEU“ įgyvendinti: perkelti 6 615 616 EUR iš preliminaraus asignavimo iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo išteklių ir 83 297 553 EUR iš pajamų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB;

(61)pagal Reglamento (ES) 2021/241 21d straipsnį 2023 m. kovo 9 d. Estija paprašė skirti 20 proc. prašomų lėšų išankstinį finansavimą. Atsižvelgiant į turimus išteklius, tas išankstinis finansavimas Estijai turėtų būti skiriamas vadovaujantis įsigaliojusiu susitarimu, kurį Komisija ir Estija turi sudaryti pagal Reglamento (ES) 2021/241 23 straipsnio 1 dalį (toliau – finansavimo susitarimas);

(62)todėl 2021 m. lapkričio 3 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas dėl Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Siekiant aiškumo, to įgyvendinimo sprendimo priedas turėtų būti pakeistas nauju,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2021 m. lapkričio 3 d. Įgyvendinimo sprendimas (ES) dėl Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo iš dalies keičiamas taip:

1) 1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Estijos iš dalies pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimas remiantis Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje numatytais kriterijais patvirtinamas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformos ir investiciniai projektai, jo stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes, atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimu, ir Komisijai užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka yra išdėstyti šio sprendimo priede.“;

2) 2 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Sąjunga Estijai kaip negrąžintiną paramą pateikia 953 184 800 EUR 6 finansinį įnašą. Jis apima:

1. pateikiamą 759 545 893 EUR sumą, dėl kurios turi būti teisiškai įsipareigota ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.;

2.pateikiamą 103 725 738 EUR sumą, dėl kurios turi būti teisiškai įsipareigota nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.;

3.83 297 553 7 EUR sumą pagal Reglamento (ES) 2021/241 21a straipsnio 6 dalį, išskirtinai skirtą to reglamento 21c straipsnyje nurodytoms priemonėms, išskyrus 21c straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas priemones, finansuoti;

4.6 615 616 EUR sumą, perkeltą į Priemonę iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo.

2. Sąjungos finansinį įnašą Komisija Estijai pateikia dalimis pagal šio sprendimo priedą. 126 008 898 EUR suma pateikiama kaip išankstinis finansavimas pagal Reglamento (ES) 2021/241 13 straipsnį.

17 982 634 EUR suma pateikiama kaip išankstinis finansavimas pagal Reglamento (ES) 2021/241 21d straipsnį. Tą išankstinį finansavimą Komisija gali išmokėti dviem išmokomis.

Išankstinį finansavimą ir paramos dalis Komisija gali išmokėti viena ar keliomis dalinėmis išmokomis. Dalinių išmokų dydis priklauso nuo turimo finansavimo.“;

3) priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Estijos Respublikai.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė

(1) OL L 57, 2021 2 18, p. 17.

(2) ST 12532/21 INIT; ST 12532/21 ADD 1.

(3) Ši suma atitinka pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnyje nustatytą metodiką apskaičiuotą finansinį asignavimą, iš kurio išskaičiuota proporcinga Estijos išlaidų, nurodytų to reglamento 6 straipsnio 2 dalyje, dalis.

(4) Ši suma atitinka pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnyje nustatytą metodiką apskaičiuotą finansinį asignavimą, iš kurio išskaičiuota proporcinga Estijos išlaidų, nurodytų to reglamento 6 straipsnio 2 dalyje, dalis.

(5) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(6) Ši suma atitinka pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnyje nustatytą metodiką apskaičiuotą finansinį asignavimą, iš kurio išskaičiuota proporcinga Estijos išlaidų, nurodytų to reglamento 6 straipsnio 2 dalyje, dalis.

(7) Ši suma atitinka finansinį asignavimą, iš kurio išskaičiuota proporcinga Estijos išlaidų, nurodytų Reglamento (ES) 2021/241 6 straipsnio 2 dalyje, dalis.

Top

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 05 12

COM(2023) 265 final

PRIEDAS

prie

pasiūlymo dėl TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMO

{SWD(2023) 142 final}

PRIEDAS

1 SKIRSNIS. REFORMOS IR INVESTICIJOS PAGAL EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANĄ

1.Reformų ir investicijų aprašymas

A. 1 KOMPONENTAS: Įmonių skaitmeninė transformacija

Šio Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – skatinti Estijos įmonių skaitmeninę transformaciją ir jų konkurencingumą, visų pirma eksporto rinkose. Ji teikia finansinę paramą visų sektorių įmonėms, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ ir labai mažoms įmonėms, įvairiais jų skaitmeninės transformacijos etapais, taip pat konkrečiai prisideda prie skaitmeninių sprendimų priėmimo ir diegimo statybos ir krovininio kelių transporto sektoriuose. Be to, pagal komponentą sprendžiamas pagrindinis skaitmeninių įgūdžių klausimas, didinant MVĮ vadovų informuotumą ir remiant informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą.

Veiksmai, kuriais siekiama remti eksporto galimybių nustatymą ir Estijos bendrovių skatinimą užsienyje, vykdomi užtikrinant sinergiją su įmonės „Enterprise Estonia“ veikla.

Šiuo komponentu padedama įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl investicijų į skaitmeninę pertvarką (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir dėl įgūdžių trūkumo (2019 m. šaliai skirta 2 rekomendacija).

Tikimasi, kad jokia šio komponento priemone nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytų priemonių ir švelninimo veiksmų aprašymą pagal technines gaires „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01).

A.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

1.1. Investicija: Skaitmeninė transformacija įmonėse

Priemonės tikslas – skatinti įmonių skaitmeninę transformaciją, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ ir labai mažoms įmonėms.

Priemonę sudaro finansinės paramos teikimas Estijoje esančioms MVĮ ir labai mažoms įmonėms visuose sektoriuose vykdomai veiklai ir investicijoms, susijusioms su jų skaitmenine transformacija. Ši finansinė parama, kurią papildo įmonių nuosavi ištekliai, apima vieną ar kelis iš šių aspektų:

-skaitmeninių technologijų diegimą,

-pramoninių duomenų debesijos plėtra,

-pramoniniai moksliniai tyrimai, technologinė plėtra, bandymai ir bandomoji veikla,

-galimybių studijoms, konsultacinėms ir paramos paslaugoms,

-darbuotojų mokymas.

Finansavimas skiriamas skelbiant atvirus kvietimus teikti pasiūlymus.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), į kvietimų teikti pasiūlymus techninę užduotį įtrauktus tinkamumo kriterijus neįtraukiami šie veiklos rūšių sąrašai: veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą tolesniuose etapuose 1 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 2 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 3 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 4 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėse užduotyse reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tą veiklą, kuri atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Priemonė baigiama įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

1.2.Investicija: E. statybos plėtra

Priemonės tikslas – prisidėti prie statybų sektoriaus skaitmeninės transformacijos spartinimo, siekiant padidinti jo našumą, sumažinti jo aplinkosauginį pėdsaką ir pagerinti pastatų kokybę. Be to, tikimasi, kad šiomis investicijomis bus skatinamas platesnis ir veiksmingesnis suinteresuotųjų subjektų dalijimasis duomenimis.

Priemonę sudaro trys skirtingos kryptys:

(I)nacionalinės e. statybos platformos (kuriai vadovauja Ekonomikos reikalų ir ryšių ministerijos Statybos ir būsto departamentas) ir esamų šiame sektoriuje naudojamų viešųjų ir privačių informacinių sistemų programinės įrangos sąsajų kūrimas, siekiant, inter alia, automatizuoti pastatų atitikties įvairiems norminiams reikalavimams tikrinimą, taip pat sertifikatų ir leidimų išdavimą; tai apima e. statybos platformos naudotojų mokymą (įskaitant mokomosios medžiagos rengimą);

(II)parama tarptautinių standartų ir geriausios praktikos, susijusios su statybos ir pastatų priežiūros skaitmeninimu, nustatymui, be kita ko, įdiegiant statybos duomenų klasifikavimo sistemą, statybinių medžiagų ir statybos produktų duomenų bazės sukūrimui, statybos informacijos modeliavimo įdiegimui nuosavybės priežiūros srityje;

(III)parama projektams (atrinktiems skelbiant atvirus kvietimus teikti pasiūlymus), kuriais siekiama įgyvendinti skaitmenines statybos priemones ir plėtoti (taip pat prototipų kūrimą) novatoriškas privačiąsias ir viešąsias paslaugas, susietas su nacionaline e. statybos platforma.

Priemonė baigiama įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

1.3.Investicija: Skaitmeninių važtaraščių paslaugų kūrimas

Priemonės tikslas – remti keitimosi informacija apie krovinių vežimą keliais skaitmeninimą įvedant skaitmeninius važtaraščius pagal Reglamentą (ES) 2020/1056 dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (eFTI), taip prisidedant prie sklandaus vidaus rinkos veikimo.

Šia priemone siekiama remti:

(I)paslaugų teikėjams kuriant eFTI platformas, kad būtų galima diegti skaitmeninius važtaraščius (eCMR – elektroninis važtaraštis),

(II)transporto ir logistikos įmonės, susiedamos savo sistemas ir procesus su eFTI platformomis, kad galėtų naudotis skaitmeniniais važtaraščiais (eCMR).

Atitinkami projektai atrenkami skelbiant du atskirus kvietimus teikti paraiškas.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

1.4.Reforma: Įgūdžių reforma įmonių skaitmeninei transformacijai

Reformos tikslas – padėti stiprinti įmonių valdymo lygmens gebėjimus vadovauti skaitmeninei pertvarkai ir ją skatinti, taip pat užtikrinti, kad būtų pakankamai IRT specialistų, turinčių naujausių įgūdžių ir žinių, kad Estijos įmonės galėtų visapusiškai pasinaudoti skaitmeninės pertvarkos teikiamomis galimybėmis. Ja taip pat siekiama suteikti naujų karjeros galimybių tiek dirbantiems, tiek bedarbiams, tobulinant įgūdžius ir perkvalifikuojant IRT srityje, taip pat geriau pripažįstant ne formaliojo mokymosi metu įgytus įgūdžius. Šia priemone taip pat siekiama padėti didinti moterų dalyvavimą IRT mokymuose ir IRT profesijose.

Priemonę sudaro šios keturios kryptys:

(I)įmonių (ypač MVĮ) vadovų mokymą, siekiant gerinti jų IRT įgūdžius ir žinias bei didinti jų informuotumą apie galimą IRT naudojimo naudą,

(II)IRT ekspertų mokymo turinio ir organizavimo peržiūrą, atsižvelgiant į naujausius technologinius pokyčius, didėjančią kibernetinio saugumo svarbą ir įmonių poreikius,

(III)IRT specialistų kvalifikacijos sistemos pertvarkymo bandomasis projektas,

(IV)IRT specialistų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, be kita ko, kibernetinio saugumo srityje.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

1.5.Reforma: Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas

Priemonės tikslas – padidinti Estijos bendrovių, įskaitant visų pirma IRT sektoriaus bendroves, eksporto pajėgumus ir konkurencingumą. Tikimasi, kad priemonė bus ypač aktuali MVĮ. Ji taip pat naudojasi skaitmeninių priemonių teikiamomis galimybėmis.

Priemonę sudaro trys papriemonės:

(I)plėtoti eksporto strategijas, skirtas konkrečioms šalims ar regionams;

(II)verslo centrų pagrindinėse eksporto rinkose steigimu;

(III)Estijos produktų ir paslaugų (visų pirma IRT sektoriaus) propagavimas vykdant fizines, virtualias ar mišrias misijas ir renginius.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

1.5.1.Dalinė reforma: Šalių ir regionų strategijos

Šią dalinę reformą sudaro išsamių eksporto strategijų, skirtų pagrindinėms tikslinėms šalims ir regionams, t. y. tiems, kurie turi didelį Estijos bendrovių augimo potencialą, parengimas. Į jas įtraukiami specialūs skyriai dėl IRT sektoriaus eksporto galimybių ir, platesne prasme, skaitmeninių sprendimų, sukurtų įvairiose taikymo srityse (pvz., valdymo, švietimo ar transporto).

Šiomis strategijomis siekiama teikti konsultacijas į atitinkamas rinkas patenkančioms arba jose jau veikiančioms įmonėms.

Šalys ir regionai, kuriems turi būti taikomos strategijos, nustatomi atliekant analizę, kuri turi būti atliekama įgyvendinant šią paprogramę.

Ši priemonė įgyvendinama užtikrinant sinergiją su įmonės „Estija“ veikla, be kita ko, su kitais partneriais.

1.5.2.Dalinė reforma: Novatoriški verslo centrai pagrindinėse eksporto rinkose

Šią dalinę reformą sudaro verslo centrų steigimas septyniose užsienio šalyse (Sąjungos viduje ir (arba) už jos ribų), kurios laikomos svarbiomis eksporto rinkomis. Šiuose verslo centruose turi būti tinkama įranga fiziniams, virtualiems ir mišriems susitikimams, priėmimams ir pristatymams, kuriuos rengs Estijos įmonės visuose sektoriuose, skirtuose konkrečiai rinkai. Ta įranga taip pat gali būti naudojama išoriniams renginiams pristatyti bet kuriam potencialiam klasterio klientui arba konkrečiai įmonei Estijoje. Verslo centrai prisideda prie Estijos įmonių skatinimo, remia jų eksporto veiklą vietos lygmeniu ir padeda pritraukti užsienio investuotojus. Verslo centrų veikla vykdoma kartu su įmonės „Enterprise Estonia“ veikla, be kita ko, su kitais partneriais.

Verslo centrų vieta nustatoma atlikus analizę, kuri turi būti atlikta įgyvendinant šią papriemonę.

1.5.3.Dalinė reforma: Pasaulinės e. eksporto poveikio grupės ir virtualūs etapai

Šią reformos dalį sudaro valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant visų pirma privačias įmones, atstovų grupių sudarymas ir parama šių grupių vykdomai Estijos produktų ir paslaugų (visų pirma IRT sektoriaus) reklamai, vykdant misijas ir dalyvaujant fiziniuose, virtualiuose ar mišriuose renginiuose.

Šios reformos įgyvendinimas taip pat apima Estijos produktų ir paslaugų populiarinimą dideliuose renginiuose naudojant skaitmenines priemones. Vadinamaisiais virtualiais etapais Estijos suinteresuotiesiems subjektams suteikiama daugiau dalyvavimo galimybių ir pristatomi Estijos skaitmeniniai sprendimai. Šiuos virtualius etapus sudaro techniniai sprendimai, derinantys fizinius ir skaitmeninius elementus, kad su eksportu susijęs renginys Estijoje pasiektų pasaulinę auditoriją arba Estijos eksportuotojai galėtų dalyvauti užsienyje organizuojamuose pasauliniuose renginiuose.

Ši priemonė įgyvendinama užtikrinant sinergiją su įmonės „Estija“ veikla, be kita ko, su kitais partneriais.

A.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijęs Priemonė (reforma arba investavimas)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (tarpinių reikšmių)	Kiekybiniai rodikliai (siektinų reikšmių)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos taškas	Siektina reikšmė	Ketvirtis	Metai
1	1.1 Skaitmeninė transformacija įmonėse	Tarpinė reikšmė	Kvietimas teikti paraiškas su skyrimo kriterijais ir skyrimo sąlygomis	Skelbimo apie kvietimą teikti paraiškas paskelbimas				2 KETVIRTIS	2022	Ekonomikos ir ryšių ministerija skelbia kvietimą teikti paraiškas įmonių skaitmeninei transformacijai remti kartu su sutarties skyrimo kriterijais. Vertinimo kriterijai ir paramos teikimo sąlygos nustatomos remiantis Estijos įmonių poreikių ir tikėtino priemonės poveikio analize. Tinkamumo kriterijais taip pat užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines gaires „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), naudojant atmetimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
2	1.1 Skaitmeninė transformacija įmonėse	Siektina reikšmė	Dotacijų skyrimas		Įmonių, kurioms skirta dotacija, skaičius	0	110	4 KETVIRTIS	2023	Įmonių, kurioms Ekonomikos ir ryšių ministerija skiria dotacijas jų skaitmeninei transformacijai remti pagal kvietimą teikti paraiškas, skaičius.
3	1.1 Skaitmeninė transformacija įmonėse	Siektina reikšmė	Dotacijų skyrimas		Įmonių, kurioms skirta dotacija, skaičius	110	230	4 KETVIRTIS	2025	Įmonių, kurioms Ekonomikos ir ryšių ministerija skiria dotacijas jų skaitmeninei transformacijai remti pagal kvietimą teikti paraiškas, skaičius.
4	1.2 E. statybos plėtra	Tarpinė reikšmė	Tarptautinių standartų ir geriausios praktikos, susijusios su skaitmeninių technologijų naudojimu statybose, priėmimas	Tarptautinių standartų ir geriausios praktikos pavyzdžių priėmimas				4 KETVIRTIS	2024	Darbui, susijusiam su skaitmeninių technologijų naudojimo statyboje ir pastatų valdyme tarptautinių standartų ir geriausios praktikos priėmimu, vadovauja ir koordinuoja Ūkio ir ryšių ministerija, įdiegiant statybos duomenų klasifikavimo sistemą, sukuriant viešai prieinamą statybinių medžiagų ir statybos produktų duomenų bazę ir diegiant pastatų informacijos modeliavimą nekilnojamojo turto priežiūros srityje.
5	1.2 E. statybos plėtra	Tarpinė reikšmė	Viešųjų paslaugų prieinamumas e. statybos platformoje	E. statybos platformos ir susijusių viešųjų paslaugų sąsajų eksploatavimo pradžia				4 KETVIRTIS	2025	E. statybos plėtros plane numatytos viešosios paslaugos kuriamos, naudojamos ir viešai skelbiamos e. statybos platformoje. Naudotojams taip pat pateikiama mokomoji medžiaga. Tai apima paslaugas, susijusias su apstatyta aplinka, pavyzdžiui, statybos ir planavimo leidimus, pastatų registrą (laivo žurnalą) ir renovacijos pasą.
6	1.2 E. statybos plėtra	Siektina reikšmė	Kūrimo ir prototipų kūrimo projektų užbaigimas		Užbaigtų projektų skaičius	0	102	4 KETVIRTIS	2025	Užbaigtų skaitmeninių statybos priemonių ir novatoriškų skaitmeninių sprendimų prototipų kūrimo ir (arba) įgyvendinimo projektų, grindžiamų e. statybos platforma, skaičius.
7	1.3 Skaitmeninių važtaraščių paslaugų kūrimas	Siektina reikšmė	eFTI (elektroninės krovinių vežimo informacijos) platformų kūrimas		Pradėtų projektų skaičius	0	5	2 KETVIRTIS	2023	Projektų, kuriais kuriama eFTI platforma ir dėl kurių priimtas teigiamas sprendimas dėl dotacijos, skaičius.
8	1.3 Skaitmeninių važtaraščių paslaugų kūrimas	Siektina reikšmė	ECMR (elektroninės važtaraščio) sąsajos kūrimas		Pradėtų projektų skaičius	0	200	4 KETVIRTIS	2024	Projektų, kuriais sudaromos sąlygos transporto ir logistikos operatoriams prisijungti prie eFTI platformų ir naudotis eCMR, dėl kurių priimtas teigiamas sprendimas dėl dotacijos, skaičius.
9	1.3 Skaitmeninių važtaraščių paslaugų kūrimas	Siektina reikšmė	Bendras užbaigtų projektų skaičius		Užbaigtų projektų skaičius	0	205	4 KETVIRTIS	2025	Įgyvendintų eFTI ir eCMR projektų, kuriais prisidedama prie skaitmeninių važtaraščių diegimo, skaičius.
10	1.3 Skaitmeninių važtaraščių paslaugų kūrimas	Tarpinė reikšmė	Skaitmeninių važtaraščių rengimo ir diegimo ex post vertinimas	Ekonomikos ir ryšių ministerijos ex post vertinimo ataskaitos tvirtinimas				2 KETVIRTIS	2026	Išorės institucija nagrinėja paramos priemonės poveikį krovininio kelių transporto sektoriui ir pateikia vertinimo ataskaitą, kurią tvirtina Ūkio ir ryšių ministerija.
11	1.4 Įgūdžių reforma įmonių skaitmeninei transformacijai	Tarpinė reikšmė	Antrinės teisės aktų, kuriais nustatomos paramos skaitmeninių įgūdžių ugdymui sąlygos, įsigaliojimas	Antrinės teisės aktų įsigaliojimas				2 KETVIRTIS	2022	Įsigalioja antriniai teisės aktai, būtini paramai taikyti ir paskirstyti. Paramos sąlygos nustatomos ministro dekretu, kuris derinamas su Finansų ministerija ir Valstybiniu bendrų paslaugų centru. Ministro dekretą sudaro šie elementai: -priemonės Siektina reikšmė, -remiamos veiklos aprašymas, -paramos gavėjai ir tikslinės grupės, -įgyvendinimo sąlygos, -tinkamos finansuoti išlaidos ir taikyti supaprastinimai, -mokėjimų sąlygos, ataskaitų teikimo ir stebėsenos sąlygos.
12	1.4 Įgūdžių reforma įmonių skaitmeninei transformacijai	Siektina reikšmė	Dalyvavimas mokymo veikloje		Lankytojų skaičius	0	500	4 KETVIRTIS	2023	Asmenų, dalyvaujančių pagal šią priemonę remiamoje mokymo veikloje, kurią sudaro MVĮ vadovų informuotumo didinimas ir IRT specialistų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas, skaičius. Ne mažiau kaip 35 proc. šios mokymo veiklos dalyvių turi būti moterys.
13	1.4 Įgūdžių reforma įmonių skaitmeninei transformacijai	Siektina reikšmė	Mokymo veiklos užbaigimas		Lankytojų skaičius	0	2000	2 KETVIRTIS	2026	Asmenų, baigusių mokymo kursus pagal šią priemonę remiamoje mokymo veikloje, įskaitant MVĮ vadovų informuotumo didinimą ir IRT specialistų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, skaičius. Ne mažiau kaip 35 proc. šią mokymo veiklą baigusių dalyvių turi būti moterys.
14	1.4 Įgūdžių reforma įmonių skaitmeninei transformacijai	Siektina reikšmė	Naujų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo modulių skaičius		Estijos suaugusiųjų mokymo informacinėje sistemoje užregistruotų mokymo programų skaičius	0	5	4 KETVIRTIS	2024	Kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo modulių, parengtų su išsamiu mokymo turiniu, struktūra ir mokymo medžiaga, kad būtų galima rengti su skaitmeniniais įgūdžiais susijusį mokymą, skaičius. Šiems moduliams parengtos naujos mokymo programos registruojamos Estijos suaugusiųjų mokymo informacinėje sistemoje.
15	1.4 Įgūdžių reforma įmonių skaitmeninei transformacijai	Siektina reikšmė	IRT specialistų kvalifikacijos standartų peržiūra.		Išanalizuotų ir prireikus pritaikytų kvalifikacijos standartų skaičius	0	5	4 KETVIRTIS	2024	Nustatytų IRT specialistų kvalifikacijos standartų, įtrauktų į nacionalinį kvalifikacijų standartų registrą, kurie prireikus buvo išanalizuoti ir pritaikyti, skaičius.
16	1.5. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas 1.5.1. Šalies ir regioninės strategijos	Tarpinė reikšmė	Pasirengimas rengti strategijas	Parengiamųjų užduočių atlikimas				2 KETVIRTIS	2022	Parengiamosios užduotys, reikalingos eksporto strategijoms parengti, turi būti užbaigtos. Šios užduotys apima: -analizė, kurios išorės rinkos yra svarbios rengiant strategijas, -įmonių interesų analizė, eksportuojančių įmonių poreikių siekiant padidinti jų konkurencingumą eksporto rinkose žemėlapis, poreikių eiliškumas.
17	1.5. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas 1.5.1. Šalies ir regioninės strategijos	Tarpinė reikšmė	Tyrimų pirkimas	Sutarčių pasirašymas				2 KETVIRTIS	2024	Strategijų ir produktų paketų, kuriais siekiama gauti išsamios rinkos informacijos apie užsienio rinkas, rengimo konkursus rengia Užsienio reikalų ministerija. Pasirašomos atitinkamos sutartys.
18	1.5. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas 1.5.1. Šalies ir regioninės strategijos	Siektina reikšmė	Šalių ir regioninių eksporto strategijų skaičius		Paskelbtų strategijų skaičius	0	13	2 KETVIRTIS	2026	Nacionalinių ir (arba) regioninių eksporto strategijų, kurios turi būti parengtos, skaičius. Šios strategijos apima išsamias analizes ir teikia aktyvias pažangias konsultacijas įmonėms, kurios patenka į užsienio rinkas ir jose veikia.
19	1.5. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas 1.5.2 Novatoriški verslo centrai pagrindinėse eksporto rinkose	Tarpinė reikšmė	Parengiamoji analizė verslo centrų turiniui ir vietai apibrėžti	Parengiamosios analizės atlikimas				2 KETVIRTIS	2022	Užsienio reikalų ministerija parengia parengiamąją analizę, pagal kurią galima nustatyti verslo centrų turinį ir vietas. Analizė parodo, kur steigti verslo centrus, siekiant padidinti Estijos pagamintų produktų ir paslaugų paklausą eksporto rinkose.
20	1.5. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas 1.5.2 Novatoriški verslo centrai pagrindinėse eksporto rinkose	Siektina reikšmė	Atidarytų verslo centrų skaičius		Verslo centrų skaičius	0	7	2 KETVIRTIS	2026	Užsienio reikalų ministerijos atidarytų verslo centrų, skirtų padėti įmonėms patekti į svarbias eksporto rinkas ir jose veikti, taip pat padėti joms populiarinti Estijoje pagamintus produktus ir paslaugas, atsižvelgiant į vietos verslo aplinkos ir kultūros ypatumus, skaičius.
21	1.5. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas 1.5.3 Pasaulinės e. eksporto poveikio grupės ir virtualūs etapai	Tarpinė reikšmė	Poveikio grupių sudarymas ir pasaulinių skaitmeninių misijų paskirties vietų parinkimas	Sprendimai dėl poveikio grupių sudėties ir pasaulinių skaitmeninių misijų paskirties vietų				2 KETVIRTIS	2022	Remdamasi analize, Užsienio reikalų ministerija atrenka pasaulinių skaitmeninių misijų paskirties vietas ir poveikio grupes, kad padidintų Estijos skaitmeninių paslaugų eksporto pridėtinę vertę, padidintų Estijos bendrovių, visų pirma IRT bendrovių, eksporto pajėgumus ir pritrauktų papildomų užsienio investicijų į inovacijas.
22	1.5. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas 1.5.3 Pasaulinės e. eksporto poveikio grupės ir virtualūs etapai	Siektina reikšmė	Pasaulinio poveikio grupių vykdytų misijų skaičius ir svarbių renginių, kuriuose Estijai buvo atstovaujama virtualiais etapais, skaičius		Bendras įvykdytų misijų ir renginių skaičius	0	29	2 KETVIRTIS	2026	Užsienio reikalų ministerijos įsteigtos visuotinio poveikio grupės vykdo ne mažiau kaip 14 misijų, kad padidintų Estijos skaitmeninių paslaugų eksporto pridėtinę vertę, Estijos bendrovių, visų pirma IRT bendrovių, eksporto pajėgumus ir pritrauktų papildomų užsienio investicijų į inovacijas. Estijai „virtualiais etapais“ atstovaujama ne mažiau kaip 15 renginių.

B.2 KOMPONENTAS. Žaliosios pertvarkos spartinimas įmonėse

Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – paspartinti žaliąją pertvarką Estijos verslo sektoriuje ir pasinaudoti jos teikiamomis verslo galimybėmis. Komponentą sudaro dvi reformos ir šešios investicijos, juo siekiama remti žaliųjų technologijų plėtrą, didinti žaliųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei inovacijų pajėgumus ir efektyvų išteklių naudojimą, diegti naujus verslo modelius ir gerinti įgūdžius bei ekspertines žinias su žaliąja pertvarka susijusiose srityse. Šio komponento priemonėmis siekiama laikytis visapusiško požiūrio į žaliąją pertvarką, spręsti pagrindines rinkos nepakankamumo problemas ir sudaryti palankesnes sąlygas technologiniam ir elgsenos proveržiui, kad būtų padidintas verslo sektoriaus konkurencingumas. Šiomis priemonėmis taip pat remiama tolesnė kapitalo rinkos ir verslo aplinkos plėtra.

Pagal šį komponentą padedama įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl mažųjų ir vidutinių įmonių inovacinių pajėgumų rėmimo ir investicijų sutelkimo į žaliąją pertvarką, pakankamų galimybių gauti finansavimą užtikrinimo (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), įgūdžių trūkumo (2019 m. šaliai skirta 2 rekomendacija) ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo (2022 m. šaliai skirta 4 rekomendacija).

2.1. Reforma: Įmonių žalioji pertvarka

Reformos tikslas – pagerinti žaliąją pertvarką verslo sektoriuje, kuri, kaip tikimasi, duos ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės naudos, nes esamos įmonės taps veiksmingesnės ir ekologiškesnės (efektyvus išteklių naudojimas, nauji žaliosios pertvarkos sertifikatai ir produktų rinkos leidimai) ir remiamas naujų žaliųjų technologijų įmonių kūrimas (žaliųjų technologijų kūrimas ir diegimas, naujos biologinių išteklių naudojimo galimybės).

Reformą sudaro plataus masto žaliosios pertvarkos darbo grupės įsteigimas siekiant skatinti žaliųjų technologijų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir teisės aktų, būtinų penkioms papildomoms investicijoms įgyvendinti, priėmimas: 1. Žalieji įgūdžiai, skirti įmonių žaliajai pertvarkai remti; 2. Žaliųjų technologijų plėtros programos; Gamybos bendrovių verslo modelių modernizavimas; 4. Efektyviai išteklius naudojančių žaliųjų technologijų diegimas; ir 5. Žaliasis fondas.

Reforma yra susijusi su 1 komponentu, nes skaitmeninimas ir automatizavimas padeda plėtoti žaliąsias technologijas ir pereiti prie žaliosios ekonomikos verslo sektoriuje.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2022 m. gruodžio 31 d.

2.2. Investicija: Žalieji įgūdžiai įmonių žaliajai pertvarkai remti

Investicijos tikslas – užtikrinti aukštos kokybės ekspertinių žinių prieinamumą, kad įmonės galėtų įgyvendinti žaliąją pertvarką. Investicijos apima suaugusiųjų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programų įdiegimą ir aukštojo bei profesinio rengimo studijų programų modernizavimą, taip pat lankstesnių mokymo programų, pagal kurias suteikiami mikrokredencialai, kūrimą ir bandomuosius projektus, atsižvelgiant į būsimus žaliosios ekonomikos poreikius.

Žalieji įgūdžiai apibrėžiami kaip įgūdžiai, reikalingi darbo vietoms, kurios padeda mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, didinti energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą ir apima platesnį žiedinės ekonomikos principų įdiegimą. Bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais atnaujinami profesiniai standartai ir įgūdžių profiliai ir, kai tinkama, parengiami nauji profiliai, nurodant numatomus mokymosi rezultatus ir atrenkant konkrečias sritis, kurios daro didžiausią poveikį žaliajai pertvarkai. Darbuotojams, dirbantiems sektoriuose, kuriuos jau paveikė žalioji pertvarka (energetikos, transporto, atliekų tvarkymo, naujos pramonės šakos ir sektoriai, galintys kurti darbo vietas, atsirandančias dėl žaliosios pertvarkos arba su ja susijusius), ir tie, kurie nori pakeisti savo karjerą.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

2.3. Investicija: Žaliųjų technologijų plėtros programos

Investicijomis siekiama prisidėti prie įmonių žaliosios pertvarkos skatinant novatoriškų žaliųjų technologijų plėtrą ir sklaidą. Tikimasi, kad investicijos padidins mokslinius tyrimus vykdančių žaliųjų technologijų įmonių skaičių rinkoje ir rems startuolių ekosistemą. Investicijas sudaro parama startuoliams ir plėtros grupėms, daugiausia dėmesio skiriant integruotiems žaliųjų technologijų sprendimams, pasitelkiant įvairias plėtros paslaugas (įskaitant akceleratorius, inkubaciją, verslo plėtrą, prototipų kūrimą, bandomuosius projektus) ir įvairių rūšių organizacijų ir rinkoje jau veikiančių subjektų (akademinės bendruomenės, įmonių, kitų suinteresuotųjų subjektų) bendradarbiavimo gerinimą.

Investuojant daugiausia dėmesio skiriama energijos ir išteklių naudojimo efektyvumui, žiedinės ekonomikos skatinimui, naujiems verslo modeliams, skaitmeninimui ir automatizavimui. Investicijomis remiami projektai padeda mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti išteklių našumą Estijoje.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

2.4. Investicija: Gamybos bendrovių verslo modelių modernizavimas

Investicijų tikslas – remti gamybos verslo modelių pokyčius, siekiant užtikrinti, kad Estijos gaminiai atitiktų aplinkos ir klimato tikslus, įskaitant žiedinės ekonomikos principus, ir padidinti gamybos įmonių konkurencingumą. Šia priemone remiami projektai, kuriais modernizuojami gamybos įmonių verslo modeliai, susiję su klimato ir aplinkos apsaugos tikslais. Projektai atrenkami paskelbus kvietimą teikti paraiškas.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), į kvietimo teikti pasiūlymus techninę užduotį įtrauktus tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą tolesniuose etapuose 5 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 6 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 7 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 8 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėse užduotyse reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tą veiklą, kuri atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

2.5. Investicija: Efektyviai išteklius naudojančių žaliųjų technologijų diegimas

Investicijų tikslas – didinti įmonių išteklių naudojimo efektyvumą, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, ypatingą dėmesį skiriant nepakankamai panaudotų biologinių išteklių, pavyzdžiui, likučių ir šalutinių produktų, valorizacijai. Investicijomis siekiama remti gamybos technologijų inovacijas ir produktų kūrimą įmonėse ir prisidedama prie žiedinės ekonomikos sprendimų.

Priemone remiamos dviejų rūšių investicijos:

-skatinti efektyviai išteklius naudojančias ekologiškas technologijas pramonės įmonėms;

-biologinių išteklių valorizacija.

Projektai atrenkami paskelbus kvietimą teikti paraiškas. Pagrindiniai projektų, kuriems bus skiriama dotacija, atrankos kriterijai, atsižvelgiant į aktualumą, apima išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo veiksmingumą, efektyvų išteklių naudojimą, išlaidų efektyvumą, liekanų ir atliekų susidarymo mažinimą, pridėtinę vertę biologiniams ištekliams ir kurtinų sprendimų novatoriškumą.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), į kvietimo teikti pasiūlymus techninę užduotį įtrauktus tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą tolesniuose etapuose 9 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 10 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 11 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 12 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėse užduotyse reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tą veiklą, kuri atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

2.6. Investicijos: Žaliasis fondas

Investicijų tikslas – suteikti kapitalo naujoms ekologiškoms technologijoms plėtoti tokiose strateginėse srityse kaip energetika, žemės ūkis, maisto pramonė, transportas ir logistika, medžiagų ir chemijos pramonė. Žaliasis fondas teikia finansavimą įmonėms ir sektoriams, kurių produktams, paslaugoms ar procesams būdingos moksliniams tyrimams imlios ekologiškos technologijos ir kurių veikla padeda spręsti aplinkos problemas, kurti naujus produktus, paslaugas ar technologijas, kuriomis mažinamas arba surenkamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis arba kuriems taikomi ekologinio projektavimo reikalavimai. Investuojama į tvarius projektus, atsižvelgiant į ES taksonomijos reglamentą.

Priemonė įgyvendinama kaip finansinė priemonė pagal platesnę investicijų į žaliąsias technologijas programą, pagal kurią įmonėms teikiamos investicijos į nuosavą kapitalą tiesioginių investicijų į nuosavą kapitalą forma ir per rizikos kapitalo fondus, kuriuos valdo viešųjų fondų valdytojas „SmartCap“.

Priemonė turi atitikti technines gaires „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01). Estijos ir „SmartCap“ pasirašytame teisiniame susitarime ir tolesnėje žaliojo fondo investicijų politikoje:

I.reikalauti, kad „InvestEU“ fondui būtų taikomos Komisijos techninės tvarumo patikros gairės; ir

II.reikalauti, kad įmonės, kurios per praėjusius finansinius metus daugiau kaip 50 % savo pajamų gavo iš toliau nurodytos veiklos ir (arba) turto, priimtų ir paskelbtų žaliosios pertvarkos planus: I) veikla ir turtas, susiję su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą tolesniuose etapuose 13 ; II) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriais siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 14 ; III) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 15 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 16 ; ir iv) veikla ir turtas, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai; ir

III.reikalauti, kad „SmartCap“ patikrintų, ar paramos gavėjas teisiškai laikosi atitinkamų ES ir nacionalinės aplinkos teisės aktų, susijusių su visais sandoriais, įskaitant sandorius, kuriems netaikomas tvarumo patikros reikalavimas.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

2.7. Investicija: Galimybių diegti atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiamas žaliojo vandenilio technologijas kūrimas

Investicijų tikslas – remti integruotų vandenilio vertės grandinių – nuo energijos gamybos ir tiekimo sprendimų iki galutinio vartojimo įvairiose taikymo srityse – diegimą ir bandomuosius projektus.

Remtini projektai atrenkami paskelbus kvietimą teikti paraiškas. Kvietimas teikti paraiškas skirtas visų ekonomikos sektorių projektams. Vandeniliui gaminti naudojama elektros energija gaminama iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos, o ekologiškas vandenilis – Estijoje.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), į kvietimo teikti pasiūlymus techninę užduotį įtrauktus tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą tolesniuose etapuose 17 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 18 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 19 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 20 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėse užduotyse reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tą veiklą, kuri atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

2.8. Investicija: Parama investicijoms į tiekimo saugumą

Investicijų tikslas – remti įmonių perėjimą nuo iškastinio kuro energijos išteklių prie alternatyvių energijos tiekimo šaltinių. Reikalavimus atitinkantys alternatyvūs energijos tiekimo šaltiniai yra šie:

·atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kaip apibrėžta Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje (ES) 2018/2011 (AIED II);

·saugojimo už skaitiklio prietaikomis;

·elektrifikavimas; ir

·prijungimas prie efektyvių centralizuoto šilumos tiekimo sistemų pagal Direktyvą 2012/27/ES (Energijos vartojimo efektyvumo direktyva).

Remiama veikla apima įrangos, būtinos perėjimui prie alternatyvių energijos tiekimo šaltinių, kaip nurodyta pirmiau, pirkimą, įrengimą ir susijusius statybos darbus.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), kvietimo teikti pasiūlymus techninėse užduotyse nustatytais tinkamumo kriterijais užtikrinama, kad būtų remiami tik pirmiau išvardyti alternatyvūs energijos tiekimo šaltiniai. Remiami atsinaujinantieji energijos ištekliai turi atitikti Direktyvą (ES) 2018/2011 ir visų pirma 29–31 straipsniuose nustatytus bioenergijos, tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus ir turi būti laikomasi pastarosios direktyvos 26 straipsnyje nustatytų maisto ir pašarų bioenergijos taisyklių. Geoterminė veikla neapima nei naftos ar dujų žvalgymo ar gavybos, nei tokiems tikslams naudojamos įrangos. Užtikrinama, kad išmetamo metano kiekis būtų kuo mažesnis ir būtų gerokai mažesnis nei 20000 tonų CO2 ekv. per metus. Į kvietime teikti pasiūlymus pateiktus tinkamumo kriterijus neįtraukiama veikla, vykdoma pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kurią vykdant prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. Jei vykdant veiklą pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis, bet vis tiek mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškinta, kodėl tai neįmanoma. Santykinius taršos rodiklius, nustatytus nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

B.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (tarpinių reikšmių)	Matavimo vienetas	Kiekybiniai rodikliai (siektinų reikšmių)		Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
						Atskaitos taškas	Siektina reikšmė	Ketvirtis	Metai
23	2.1 Įmonių žalioji pertvarka	Tarpinė reikšmė	Žaliosios pertvarkos darbo grupės sukūrimas siekiant įgyvendinti ir stebėti žaliąją pertvarką	Darbo grupės ir darbo grupių sudarymas				4 KETVIRTIS	2021	Aplinkos ministerija reformuoja esamą Žaliųjų technologijų darbo grupę (įsteigtą 2020 m.) į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano žaliosios pertvarkos darbo grupę, kad būtų koordinuojamos įmonių žaliosios pertvarkos priemonės ir gerinamas viešojo sektoriaus, suinteresuotųjų subjektų ir interesų grupių bendradarbiavimas ir keitimasis informacija. Įsteigiamos konkrečioms priemonėms reikalingos darbo grupės.
24	2.1 Įmonių žalioji pertvarka	Tarpinė reikšmė	Žaliosios pertvarkos darbo grupė priima Žiedinės ekonomikos veiksmų planą	Priimtas žiedinės ekonomikos veiksmų planas				4 KETVIRTIS	2022	Žaliosios pertvarkos darbo grupė peržiūri esamą žiedinės ekonomikos veiklą ir įvairius veiksmų planus į bendrą žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuris padės Estijai pereiti prie žiedinės ekonomikos.
25	2.2 Žalieji įgūdžiai įmonių žaliajai pertvarkai remti	Tarpinė reikšmė	Antrinės teisės aktų, kuriais nustatomos paramos žaliųjų įgūdžių ugdymui sąlygos, įsigaliojimas	Antrinės teisės aktų įsigaliojimas				2 KETVIRTIS	2022	Įsigalioja antriniai teisės aktai, būtini paramai taikyti ir paskirstyti. Į jį įtraukiamos nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad visi pagal šią priemonę remiami veiksmai būtų orientuoti į sritis, kuriomis prisidedama prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo arba prisitaikymo prie klimato kaitos.
26	2.2 Žalieji įgūdžiai įmonių žaliajai pertvarkai remti	Siektina reikšmė	Kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo modulių skaičius		Modulių skaičius	0	5	4 KETVIRTIS	2024	Parengtų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo modulių, įskaitant išsamų mokymo turinį, struktūrą ir mokomąją medžiagą, kad būtų galima rengti su žaliaisiais įgūdžiais susijusį mokymą, skaičius.
27	2.2 Žalieji įgūdžiai įmonių žaliajai pertvarkai remti	Siektina reikšmė	Kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programose dalyvaujantys asmenys		Lankytojų skaičius	0	2830	2 KETVIRTIS	2026	Asmenų, baigusių vieną iš pagal šią priemonę remiamų mokymo kursų, skaičius.
28	2.3 Žaliųjų technologijų plėtros programa	Tarpinė reikšmė	Darbo grupės, kuri suplanuotų ir parengtų plėtros programą, įsteigimas	Projekto vadovo įdarbinimas ir darbo grupės sudarymas				4 KETVIRTIS	2021	Įdarbinamas projekto vadovas ir įsteigiama plati suinteresuotųjų subjektų grupė investicijų planavimui ir įgyvendinimui koordinuoti. Projekto vadovo vaidmuo – rinkti informaciją iš rinkos dalyvių ir parengti būtinas paramos priemones bei viešuosius pirkimus. Darbo grupę sudaro šalys, dalyvaujančios plėtojant verslumą, ir ji įsipareigoja susitikti bent tris kartus per metus, kad įvertintų su investicijomis susijusios veiklos pokyčius ir pateiktų rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų. Darbo grupė parengia nuostatas, susijusias su veiksmų, kurie bus remiami pagal vystymosi programą, atranka taip, kad būtų užtikrinta, jog kiekvienu veiksmu būtų tiesiogiai prisidedama prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo arba prisitaikymo prie klimato kaitos rėmimo.
29	2.3 Žaliųjų technologijų plėtros programa	Tarpinė reikšmė	Žaliųjų technologijų plėtros programos sukūrimas	Pasirašytos sutartys dėl visų vystymosi grupių ir sukurtos bei atidarytos paramos priemonės				2 KETVIRTIS	2024	Užbaigiami bent 5 plėtros grupių viešųjų pirkimų procesai ir sutartys sudaromos su laimėjusiomis šalimis. Paramos priemonės parengiamos, o pirmajame jų etape gali dalyvauti ne mažiau kaip 10 pradedančiųjų įmonių. Atrankos procesais užtikrinama, kad kiekvienu remiamu veiksmu būtų tiesiogiai prisidedama prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo arba prisitaikymo prie klimato kaitos.
30	2.3 Žaliųjų technologijų plėtros programa	Siektina reikšmė	Pagal Žaliųjų technologijų plėtros programą remiamų grupių skaičius		Grupių skaičius	0	5	2 KETVIRTIS	2026	Pagal plėtros programą remiamų grupių skaičius.
31	2.3 Žaliųjų technologijų plėtros programa	Siektina reikšmė	Pagal Žaliųjų technologijų plėtros programą remiamų startuolių, gavusių privačių investicijų, skaičius		Pradedančiųjų įmonių skaičius	0	10	2 KETVIRTIS	2026	Pagal plėtros programą remiamų startuolių, gavusių lėšų iš privačių investuotojų per plėtros programą arba jai pasibaigus, skaičius.
32	2.4 Gamybos bendrovių verslo modelių modernizavimas	Tarpinė reikšmė	Ministro dekreto, kuriuo nustatomos dotacijų skyrimo sąlygos, įsigaliojimas	Ministro dekreto įsigaliojimas				2 KETVIRTIS	2022	Paramos skyrimo sąlygos nustatomos atsakingo ministro dekretu. Į nustatytus reikalavimus įtraukiami tinkamumo kriterijai, kuriais užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines gaires „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), pateikiant pašalinimo iš sąrašo sąrašą ir laikantis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. Atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijuose nurodoma, kad remiama veikla ir (arba) įmonės prisideda prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, atsparumo didinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos, įskaitant žiedinės ekonomikos tikslus, tokius kaip žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas viduje, įmonių transporto ir saugojimo perkėlimas į naujus fondus.
33	2.4 Gamybos bendrovių verslo modelių modernizavimas	Siektina reikšmė	Remiamų projektų skaičius		Projektų skaičius	0	70	4 KETVIRTIS	2025	Projektams, kuriems buvo išmokėta dotacija pagal kvietime teikti pasiūlymus nustatytas tinkamumo finansuoti sąlygas, siekiant nustatyti verslo modelius, kuriais remiamas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, atsparumas ir prisitaikymas prie klimato kaitos, įskaitant žiedinės ekonomikos tikslus.
34	2.5 Tausiai išteklius naudojančių žaliųjų technologijų diegimas	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti paraiškas dotacijoms paskelbimas	Skelbimo apie kvietimus teikti pasiūlymus dėl dotacijų skelbimas				2 KETVIRTIS	2022	Skelbiamas kvietimas teikti pasiūlymus, kuriais remiamos efektyviai išteklius naudojančios ekologiškos technologijos ir biologinių išteklių valorizacija, įskaitant tinkamumo kriterijus, siekiant užtikrinti, kad atrinkti projektai atitiktų technines gaires „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), pateikiant pašalinimo iš sąrašo sąrašą ir laikantis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. Atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijuose nurodoma, kad remiama veikla ir (arba) įmonės prisideda prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, atsparumo didinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos.
35	2.5 Tausiai išteklius naudojančių žaliųjų technologijų diegimas	Siektina reikšmė	Projektų, kuriems buvo skirtos dotacijos paskelbus kvietimą teikti paraiškas, skaičius		Projektų skaičius	0	36	4 KETVIRTIS	2023	Dotacijų skyrimas 36 projektams, atrinktiems pagal kvietimą teikti paraiškas, žaliosioms technologijoms pramonės įmonėse ir biologinių išteklių panaudojimui, laikantis techninių užduočių.
36	2.5 Tausiai išteklius naudojančių žaliųjų technologijų diegimas	Siektina reikšmė	Užbaigtų projektų skaičius		Projektų skaičius	0	36	2 KETVIRTIS	2026	Pagal kvietimus teikti pasiūlymus ir nustatytais tinkamumo kriterijais užbaigtų projektų, kuriais siekiama pagerinti išteklių naudojimo efektyvumą stiprinant ekologiškas technologijas ir biologinius išteklius, skaičius.
37	2.6 Žaliasis fondas	Tarpinė reikšmė	Ūkio ir ryšių ministerijos ir „SmartCap“ sutarties pasirašymas	Sutartinio susitarimo pasirašymas				4 KETVIRTIS	2021	Ūkio ir ryšių ministerija ir SmartCap pasirašo sutartį dėl žaliojo fondo valdymo, kurioje nurodoma: -Investavimo tikslai investuoti į įmones ir veiklą, kuriomis prisidedama prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir atsparumo klimato kaitai didinimo, įskaitant informuotumo didinimo priemones, Paramos gavėjų atitikties techninėms gairėms „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) tinkamumo kriterijai naudojant tvarumo patikrą, pašalinimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
38	2.6 Žaliasis fondas	Tarpinė reikšmė	„SmartCap“ investicijų politikos dokumento priėmimas	„SmartCap“ priimtas investicijų politikos dokumentas				4 KETVIRTIS	2021	„SmartCap“ patvirtina su žaliuoju fondu susijusią investicijų politiką pagal Ekonomikos ir ryšių ministerijos ir „SmartCap“ pasirašytą sutartį, įskaitant investavimo tikslus ir tinkamumo kriterijus, kuriais siekiama užtikrinti pagal šią priemonę remiamų paramos gavėjų atitiktį techninėms gairėms „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), taikant tvarumo patikrą, reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų ir reikalavimą, kad paramos gavėjai, kurie ankstesniais finansiniais metais gavo daugiau kaip 50 proc. savo pajamų iš veiklos ar turto, įtrauktų į pašalinimo iš sąrašo sąrašą, priimtų ir paskelbtų žaliosios pertvarkos planus.
39	2.6 Žaliasis fondas	Siektina reikšmė	Investicijų į rizikos kapitalo fondus arba akcinio kapitalo investicijų į įmones apimtis		Investuoto kapitalo apimtis (EUR)	0	55 000 000	4 KETVIRTIS	2024	Ne mažiau kaip 55 mln. EUR (išskyrus veiklos išlaidas) Žaliasis fondas investuoja į rizikos kapitalo fondus arba įmones pagal investicijų politiką.
40	2.6 Žaliasis fondas	Siektina reikšmė	Investicijų į rizikos kapitalo fondus arba akcinio kapitalo investicijų į įmones apimtis		Investuoto kapitalo apimtis (EUR)	55 000 000	90 000 000	2 KETVIRTIS	2026	Ne mažiau kaip 90 mln. EUR (išskyrus veiklos išlaidas) Žaliasis fondas investuoja į rizikos kapitalo fondus arba įmones pagal investicijų politiką.
41	2.7.Atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamų žaliojo vandenilio technologijų diegimo galimybių kūrimas	Tarpinė reikšmė	Ministro dekreto, kuriuo nustatomos paramos skyrimo sąlygos, įsigaliojimas	Ministro dekreto įsigaliojimas				4 KETVIRTIS	2022	Projektų atrankos kriterijų parengimas ir ministro dekreto dėl paramos su integruotomis ekologiško vandenilio technologijomis susijusiems projektams teikimo sąlygų įsigaliojimas. Šios paramos techninės užduotys apima tinkamumo kriterijus, kuriais užtikrinama, kad atrinktų projektų tikslai atitiktų technines gaires „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), naudojant atmetimo sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
42	2.7.Atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamų žaliojo vandenilio technologijų diegimo galimybių kūrimas	Tarpinė reikšmė	Ekologiško vandenilio gamybos technologijos ir įranga	Technologijų ir įrangos pirkimas, įrengimas ir eksploatavimo pradžia				3 KETVIRTIS	2025	Pagal kvietimą teikti paraiškas atrinkti projektų rengėjai perka, įrengia ir pradeda eksploatuoti ekologiško vandenilio gamybai reikalingą įrangą.
43	2.7.Atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamų žaliojo vandenilio technologijų diegimo galimybių kūrimas	Siektina reikšmė	Bent 49,49 mln. EUR vertės dotacijos, skirtos atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamoms ekologiško vandenilio technologijoms		EUR	0	49 490 000	2 KETVIRTIS	2026	Dotacijos, sudarančios bent 49,49 mln. EUR, skiriamos investicijoms į atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamas žaliojo vandenilio technologijas pagal investicijų politiką.
43a	2.8 Parama investicijoms į tiekimo saugumą	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti paraiškas dotacijoms paskelbimas	Kvietimo teikti paraiškas dėl dotacijų skelbimas				4 KETVIRTIS	2023	Skelbiamas kvietimas teikti pasiūlymus, kuriais siekiama remti investicinius projektus, skirtus įmonėms pereiti nuo iškastinio kuro energijos išteklių prie alternatyvių energijos tiekimo šaltinių, įskaitant tinkamumo kriterijus, siekiant užtikrinti, kad atrinkti projektai atitiktų technines gaires „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), nustatant reikalavimus, susijusius su remiamais reikalavimus atitinkančiais alternatyviais energijos šaltiniais ir remiama veikla, kaip nustatyta priemonės aprašyme, ir atitiktimi atitinkamiems ES ir nacionaliniams aplinkos teisės aktams.
43b	2.8 Parama investicijoms į tiekimo saugumą	Siektina reikšmė	Projektų, kuriems buvo skirta parama paskelbus kvietimą teikti paraiškas, skaičius		Projektai, kuriems skirta parama	0	70	4 KETVIRTIS	2024	Bent 70 projektų skirta parama investicijoms į įmonių perėjimą nuo iškastinio kuro energijos išteklių prie alternatyvių energijos tiekimo šaltinių. Projektai turi atitikti kvietime teikti paraiškas nustatytus tinkamumo kriterijus.
43c	2.8 Parama investicijoms į tiekimo saugumą	Siektina reikšmė	Užbaigtų projektų skaičius		Užbaigti projektai	0	70	2 KETVIRTIS	2026	Užbaigiama ne mažiau kaip 70 projektų, kuriais remiamos investicijos į įmonių perėjimą nuo iškastinio kuro energijos išteklių prie alternatyvių energijos tiekimo šaltinių. Projektai turi atitikti kvietime teikti paraiškas nustatytus tinkamumo kriterijus.

C.3 KOMPONENTAS. Skaitmeninė būsena

Remiantis pastaraisiais metais Estijoje sėkmingai diegiamomis skaitmeninėmis technologijomis viešosioms paslaugoms teikti, šiuo Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama toliau tobulinti skaitmenines valdžios paslaugas, visų pirma orientuojantis į naudotoją ir atsparumą (be kita ko, atsižvelgiant į didėjančias grėsmes kibernetiniam saugumui). Komponentui būdingos priemonės, kuriomis sudaromos sąlygos pasinaudoti naujausių technologijų, ypač dirbtinio intelekto, teikiamomis galimybėmis, tačiau taip pat reikšmingai perprojektuojamos tiek pirminės, tiek galutinės grandies paslaugos. Jos turi būti naudingos ir piliečiams, ir įmonėms. Numatyti konkretūs veiksmai siekiant sustiprinti šalies kovos su pinigų plovimu pajėgumus. Taip pat tikimasi, kad parama itin didelio pralaidumo tinklų diegimui kaimo vietovėse užtikrins platesnę prieigą prie internetinių paslaugų ir apskritai prisidės prie tolesnės šalies skaitmeninės transformacijos.

Šiuo komponentu padedama įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl investicijų į skaitmeninę pertvarką (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir dėl kovos su pinigų plovimu sistemos (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1 ir 2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

C.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

3.1.Reforma: Duomenų valdymo ir atvirųjų duomenų kompetencijos centro sukūrimas ir plėtojimas

Priemonės tikslas – skatinti geresnį Estijos valdžios institucijų renkamų ir saugomų duomenų valdymą. Juo siekiama gerinti duomenų kokybę, didinti jų naudojimą priimant sprendimus ir jų kaip atvirųjų duomenų prieinamumą, kad juos galėtų pakartotinai naudoti ir kiti suinteresuotieji subjektai.

Priemonę sudaro:

-Estijos statistikos tarnybos (Estijos vyriausybės agentūros, atsakingos už oficialios statistikos rengimą) kompetencijos centro, kuris koordinuotų ir remtų duomenų valdymo plėtojimą kitose valdžios institucijose, sukūrimą,

-duomenų valdymo ir dalijimosi duomenimis priemonių ir (arba) informacinių sistemų kūrimą,

-projektų, kuriais siekiama pagerinti valdžios institucijų turimų duomenų kokybę ir padidinti atvirųjų duomenų prieinamumą, įgyvendinimas.

Priemonė baigiama įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3.2.Reforma: Renginių paslaugų ir aktyvių skaitmeninių viešųjų paslaugų asmenims plėtojimas

Priemonės tikslas – pagerinti viešųjų paslaugų teikimo veiksmingumą ir sumažinti piliečiams tenkančią administracinę naštą.

Priemonę sudaro tam tikrų viešųjų paslaugų (ir pagrindinių IT sistemų) pertvarkymas, kad jas būtų galima automatiškai ir aktyviai teikti atsižvelgiant į piliečių gyvenimą ar verslo įvykius (pvz., santuoką, vaiko gimimą ar įmonės sukūrimą). Juo visų pirma sudaromos sąlygos geriau integruoti IT sistemas įvairiose valdžios institucijose ir prisidedama prie vienkartinio duomenų pateikimo principo įgyvendinimo.

Priemonė baigiama įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3.3.Reforma: Renginių paslaugų ir skaitmeninių vartų plėtojimas verslininkams

Priemonės tikslai – pagerinti viešųjų paslaugų teikimo veiksmingumą ir kokybę ir sumažinti verslininkams tenkančią administracinę naštą.

Priemonę sudaro vieno skaitmeninių vartų, skirtų viešosioms paslaugoms verslininkams teikti, sukūrimas ir įvairių paslaugų (ir pagrindinių IT sistemų) pertvarkymas siekiant jas susieti su vartais, parama paslaugų patogumui naudotojams, vienkartinio duomenų pateikimo principo įgyvendinimas ir, kai įmanoma, sąlygų aktyviai teikti informaciją, remiantis įmonių patirtais įvykiais, teikimas.

Joje atsižvelgiama į sprendimus, parengtus įgyvendinant Reglamentą (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai informacijai teikti, procedūroms, pagalbos ir problemų sprendimo paslaugoms teikti.

Priemonė baigiama įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3.4.Investicija: #Bürokratt programa (nacionalinė virtuali asistentų platforma ir ekosistema)

Priemonės tikslas – pagerinti viešųjų paslaugų patogumą ir prieinamumą Estijoje.

Šia priemone siekiama sukurti kalbiniu ir tekstu grindžiamą dirbtinio intelekto virtualųjį padėjėją, kad jis galėtų naudotis internetinėmis viešosiomis paslaugomis. Darbas grindžiamas 2020 ir 2021 m. jau atliktais bandomaisiais projektais.

Priemonė baigiama įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3.5.Investicija: Pagrindinių skaitmeninių paslaugų pertvarkymas ir saugus perėjimas prie debesijos infrastruktūros

Priemonės tikslas – padidinti Estijos valdžios institucijų IT sistemų ir paslaugų atsparumą, saugumą ir patikimumą, jas perkeliant į privačiąją debesiją ir atliekant išsamius saugumo bandymus.

Priemonę sudaro šie elementai:

-naujos viešosios įstaigos, atsakingos už viešųjų institucijų pagrindinių IT paslaugų ir infrastruktūros centrinį valdymą, sukūrimą,

-Naujų saugumo testavimo pajėgumų sukūrimą Estijos informacinės sistemos institucijoje (RIA),

-privačios debesijos infrastruktūros išteklių viešiesiems pirkimams,

-esamų informacinių sistemų perkėlimas į privačią debesiją,

-išsamius valdžios institucijų naudojamų naujų debesijos informacinių sistemų ir esamų informacinių sistemų saugumo bandymus,

-duomenų ambasados pajėgumų (t. y. užsienyje sukurtų IT prieglobos pajėgumų, kad nelaimės atveju būtų galima nuolat naudotis ypatingos svarbos duomenų bazėmis) plėtojimą, remiantis 2017–2020 m. Liuksemburge vykdytu bandomuoju projektu,

-išplėsti privačią debesiją į duomenų ambasadą, kad į debesiją perkeltos sistemos taip pat galėtų būti laikomos duomenų ambasadoje ir iš jos valdomos,

-ypatingos svarbos sistemų perkėlimas į duomenų ambasados infrastruktūrą.

Priemonė baigiama įgyvendinti iki 2024 m. gruodžio 31 d.

3.6.Reforma: Kuriuo nustatoma strateginė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo analizė Estijoje

Reformos tikslas – stiprinti finansinės žvalgybos padalinio gebėjimus ankstyvame etape nustatyti pinigų plovimo schemas ir kanalus.

Pagal šią priemonę Finansinės žvalgybos padalinyje įsteigiamas Strateginės analizės centras. Tikimasi, kad šis Strateginės analizės centras sudarys sąlygas veiksmingesnei ir veiksmingesnei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai ir nustatymui. Strateginės analizės centro grupė visų pirma atsako už naujos IT priemonės specifikacijų, grindžiamų iš įvairių šaltinių gautais duomenimis, rengimą. Strateginės analizės centras taip pat gali nustatyti būtinus teisės aktų pakeitimus.

Priemonė baigiama įgyvendinti iki 2024 m. gruodžio 31 d.

3.7.Investicija: Informacinė sistema, skirta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo strateginei analizei realiuoju laiku

Remiantis analize, atlikta įgyvendinant reformą 3.6, investicijomis siekiama finansinės žvalgybos padaliniui suteikti naują specialią IT sistemą, kad būtų galima panaudoti įvairių institucijų turimus duomenis ir nustatyti galimas pinigų plovimo schemas ir kanalus tikruoju laiku. Šia priemone siekiama sukurti naują IT sistemą.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

3.8.Investicija: Itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų kūrimas

Investicijų tikslas – pagerinti prieigą prie itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų (VHCN), kuriais užtikrinamas bent 100 Mbps spartos ryšys, namų ūkiams ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu svarbioms institucijoms, pavyzdžiui, ligoninėms, mokykloms, viešosioms tarnyboms ir įmonėms.

Priemonę sudaro finansinė parama itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų diegimui rinkos nepakankamumo vietovėse (pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 52 straipsnio nuostatas). Finansavimo skyrimo tinkamumo ir atrankos kriterijais užtikrinama tinkama regioninė pusiausvyra.

Priemonė baigiama įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (tarpinių reikšmių)	Kiekybiniai rodikliai (siektinų reikšmių)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos taškas	Siektina reikšmė	Ketvirtis	Metai
44	3.1 Duomenų valdymo ir atvirųjų duomenų kompetencijos centro kūrimas ir plėtojimas	Tarpinė reikšmė	Statistikos tarnybos, Ekonomikos ir ryšių ministerijos ir Valstybinės informacinės sistemos institucijos duomenų valdymo grupės sudarymas	Organizacinės struktūros, būtinos duomenų valdymui koordinuoti, sukūrimas				4 KETVIRTIS	2021	Estijos statistikos duomenų valdymo grupės sukūrimas įdarbinant ekspertus, kuriems pavesta koordinuoti duomenų valdymo sistemą ir remti kitas valdžios institucijas. Be to, Ūkio ir ryšių ministerijoje ir Valstybinėje informacinės sistemos agentūroje sukuriamos darbo vietos plėtros projektams vykdyti. Iki 2021 m. pabaigos šiuose trijuose subjektuose turi būti įdarbinti ne mažiau kaip penki asmenys.
45	3.1 Duomenų valdymo ir atvirųjų duomenų kompetencijos centro kūrimas ir plėtojimas	Siektina reikšmė	Duomenų kokybės gerinimo projektų užbaigimas		Projektų skaičius	0	430	2 KETVIRTIS	2025	Užbaigtų projektų, padedančių užtikrinti geresnį viešųjų institucijų duomenų pakartotinį naudojimą, skaičius, pateikiant naujausius ir tikslius duomenų bazių ir duomenų rinkinių aprašymus.
46	3.1 Duomenų valdymo ir atvirųjų duomenų kompetencijos centro kūrimas ir plėtojimas	Siektina reikšmė	Duomenų rinkinių skelbimas nacionaliniame atvirųjų duomenų portale		Paskelbtų duomenų rinkinių skaičius	707	2600	4 KETVIRTIS	2025	Duomenų rinkinių, viešai skelbiamų nacionaliniame atvirųjų duomenų portale ir todėl prieinamų iš ES atvirųjų duomenų portalo, skaičius padidinamas nuo 7 072 021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2600.
47	3.2 Renginių paslaugų ir aktyvių skaitmeninių viešųjų paslaugų asmenims plėtojimas	Siektina reikšmė	Asmeninio gyvenimo renginių paslaugų ir (arba) aktyvių paslaugų teikimas		Paslaugų, kurios veikia, skaičius	0	2	4 KETVIRTIS	2022	Internetu pradėtų teikti piliečių renginių paslaugų ir (arba) aktyvių paslaugų skaičius. Atitinkami IT sprendimai, kuriais sudaromos sąlygos teikti paslaugas, turi veikti bent jau pagrindinėse tam tikros paslaugos dalyse ir priemonės įgyvendinimo metu turi būti toliau plėtojami. Atitinkamos paslaugos atrenkamos remiantis asmeninio gyvenimo įvykių ir aktyvių paslaugų plėtros planu.
48	3.2 Renginių paslaugų ir aktyvių skaitmeninių viešųjų paslaugų asmenims plėtojimas	Siektina reikšmė	Asmeninio gyvenimo renginių paslaugų ir (arba) aktyvių paslaugų teikimas		Paslaugų, kurios veikia, skaičius	2	10	4 KETVIRTIS	2025	Internetu pradėtų teikti piliečių renginių paslaugų ir (arba) aktyvių paslaugų skaičius. Atitinkami IT sprendimai, kuriais sudaromos sąlygos teikti paslaugas, turi veikti bent jau pagrindinėse tam tikros paslaugos dalyse ir priemonės įgyvendinimo metu turi būti toliau plėtojami. Atitinkamos paslaugos atrenkamos remiantis asmeninio gyvenimo įvykių ir aktyvių paslaugų plėtros planu.
49	3.3. Renginių paslaugų ir skaitmeninių vartų verslininkams kūrimas	Siektina reikšmė	IT plėtros, kuria prisidedama prie verslo renginių paslaugų ir tinklų sietuvo įgyvendinimo, diegimas		Projektų, kurie sėkmingai įdiegė naujus pokyčius internete, skaičius	0	1	4 KETVIRTIS	2022	IT plėtros projektų, kuriais prisidedama prie verslo renginių paslaugų ir tinklų sietuvų, kuriais sėkmingai diegiami nauji pokyčiai internete, skaičius. Šie plėtros projektai turi būti tiesiogiai susiję su verslininkams skirtų skaitmeninių vartų kūrimu arba verslo renginių paslaugų kūrimu, kurios papildomai apima įvairių susijusių sistemų, skirtų sąveikai su skaitmeniniais vartais, kūrimą. Įgyvendinus kiekvieną plėtros projektą, turi būti užbaigtas bent minimaliai veikiantis IT sprendimas (t. y. IT sprendimas turi veikti bent jau pagrindinėse dalyse galutiniams naudotojams (verslininkams) ir turi gebėti teikti grįžtamąją informaciją dėl tolesnės plėtros poreikių reformos įgyvendinimo laikotarpiu arba vėliau).
50	3.3. Renginių paslaugų ir skaitmeninių vartų verslininkams kūrimas	Siektina reikšmė	IT plėtros, kuria prisidedama prie verslo renginių paslaugų ir tinklų sietuvo įgyvendinimo, diegimas		Projektų, kurie sėkmingai įdiegė naujus pokyčius internete, skaičius	1	10	4 KETVIRTIS	2025	IT plėtros projektų, kuriais prisidedama prie verslo renginių paslaugų ir tinklų sietuvų, kuriais sėkmingai diegiami nauji pokyčiai internete, skaičius. Šie plėtros projektai turi būti tiesiogiai susiję su verslininkams skirtų skaitmeninių vartų kūrimu arba verslo renginių paslaugų kūrimu, kurios papildomai apima įvairių susijusių sistemų, skirtų sąveikai su skaitmeniniais vartais, kūrimą. Įgyvendinus kiekvieną plėtros projektą, turi būti užbaigtas bent minimaliai veikiantis IT sprendimas (t. y. IT sprendimas turi veikti bent jau pagrindinėse dalyse galutiniams naudotojams (verslininkams) ir turi gebėti teikti grįžtamąją informaciją dėl tolesnės plėtros poreikių reformos įgyvendinimo laikotarpiu arba vėliau).
51	Programa 3.4 #Bürokratt (nacionalinė virtuali asistentų platforma ir ekosistema)	Siektina reikšmė	Prieiga prie skaitmeninių viešųjų paslaugų per virtualiąją asistentų platformą		Viešųjų skaitmeninių paslaugų, kuriomis galima naudotis per virtualų padėjėją, skaičius	0	1	2 KETVIRTIS	2022	Virtualiojo asistento platformoje teikiamų skaitmeninių viešųjų paslaugų skaičius.
52	Programa 3.4 #Bürokratt (nacionalinė virtuali asistentų platforma ir ekosistema)	Siektina reikšmė	Virtualiojo Bürokratto asistento įdiegimas skaitmeninėse viešųjų paslaugų aplinkose		Paslaugų aplinkos skaičius	0	18	4 KETVIRTIS	2025	Paslaugų aplinkos, kurioje dirba virtualus padėjėjas, skaičius. Paslaugų aplinka – valdžios institucijų interneto svetainė.
53	Programa 3.4 #Bürokratt (nacionalinė virtuali asistentų platforma ir ekosistema)	Siektina reikšmė	Prieiga prie skaitmeninių viešųjų paslaugų per virtualiąją asistentų platformą		Viešųjų skaitmeninių paslaugų, kuriomis galima naudotis per virtualų padėjėją, skaičius	1	20	4 KETVIRTIS	2025	Virtualiojo asistento platformoje teikiamų skaitmeninių viešųjų paslaugų skaičius.
54	3.5 Pagrindinių skaitmeninių paslaugų pertvarkymas ir saugus perėjimas prie debesijos infrastruktūros	Tarpinė reikšmė	Centralizuotai teikiamų ir (arba) bendrų IT bazių paslaugų plėtojimas	Bendros serverių prieglobos ir kompiuterių darbo vietos paslaugų atidarymas valdžios institucijoms				3 KETVIRTIS	2022	Pagrindines centralizuotai teikiamas ir (arba) bendrai teikiamas IT paslaugas gali užsisakyti nauji naudotojai (ministerijos ir kitos institucijos).
55	3.5 Pagrindinių skaitmeninių paslaugų pertvarkymas ir saugus perėjimas prie debesijos infrastruktūros	Siektina reikšmė	Valdžios institucijų vykdomas nacionalinės privačiosios debesijos infrastruktūros diegimas		Į nacionalinę privačiąją debesiją perkeltų informacinių sistemų skaičius	0	10	4 KETVIRTIS	2023	Informacinių sistemų, kuriose turi būti užbaigtas perėjimas į privačiąją debesijos infrastruktūrą, skaičius.
56	3.5 Pagrindinių skaitmeninių paslaugų pertvarkymas ir saugus perėjimas prie debesijos infrastruktūros	Tarpinė reikšmė	Debesijos infrastruktūros išplėtimas įtraukiant duomenų ambasadą	Nacionalinės privačiosios debesijos išplėtimo Estijos duomenų ambasados infrastruktūrai užbaigimas				4 KETVIRTIS	2023	Bus galima priimti ir naudoti informacines sistemas, perkeltas iš duomenų ambasados į privačią debesiją. Šiuo tikslu įsigyjama ir sukuriama nauja aparatinė įranga ir licencijos.
57	3.5 Pagrindinių skaitmeninių paslaugų pertvarkymas ir saugus perėjimas prie debesijos infrastruktūros	Siektina reikšmė	Ypatingos svarbos sistemų perkėlimas į nacionalinę duomenų ambasados debesijos infrastruktūrą		Ypatingos svarbos sistemų skaičius	0	10	4 KETVIRTIS	2024	Ypatingos svarbos sistemų, perkeltų į nacionalinės debesijos duomenų ambasados infrastruktūrą ir platformą, skaičius. Ypatingos svarbos sistemos – tai sistemos, kurios yra gyvybiškai svarbios valstybės tvarumui.
58	3.5 Pagrindinių skaitmeninių paslaugų pertvarkymas ir saugus perėjimas prie debesijos infrastruktūros	Siektina reikšmė	Centrinės valdžios institucijų informacinių sistemų saugumo patikros		Atliktų bandymų skaičius	0	16	4 KETVIRTIS	2024	Informacinių sistemų institucijos atliktų išsamių saugumo bandymų skaičius – bandymų rezultatai apibendrinami ataskaitose.
59	3.6. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo strateginės analizės Estijoje nustatymas	Tarpinė reikšmė	Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo ir kitų teisės aktų, administracinių ir sutarčių pakeitimų, reikalingų Strateginės analizės centrui, įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, kurioje nurodoma iš dalies pakeisto akto įsigaliojimo data ir kitų įstatymo galią turinčių, administracinių ir sutarčių aktų įsigaliojimas				4 KETVIRTIS	2024	Atliekami šie veiksmai, kad Strateginės analizės centras galėtų gauti ir tvarkyti duomenis, susijusius su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo nustatymu ir prevencija: (1)pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimas skelbiamas Riigi Teataja ir įsigalioja, (2)įsigalioja atitinkamų nacionalinių duomenų rinkinių įstatų pakeitimai, finansinės žvalgybos padalinio keitimosi duomenimis sutarčių sąlygų pakeitimus pasirašo susitariančiosios šalys.
60	Informacinė sistema, skirta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikruoju laiku strateginei analizei	Tarpinė reikšmė	Naujos tikralaikės IRT analizės sistemos, skirtos Strateginės analizės centrui, kūrimas ir pateikimas Finansinės žvalgybos padaliniui	Naujos IRT sistemos pristatymas finansinės žvalgybos padaliniui				2 KETVIRTIS	2026	Užbaigiamas IRT sistemos kūrimas, kad būtų galima atlikti tikralaikę analizę, kad būtų galima nustatyti pinigų plovimą ir užkirsti jam kelią. Sistema veikia ir ją naudoja finansinės žvalgybos padalinys.
61	Itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų kūrimas	Siektina reikšmė	Itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklo diegimas naujose vietose		Vietų skaičius	0	4000	4 KETVIRTIS	2024	Naujų objektų (gyvenamųjų namų, įmonių, padalinių), kuriems taikoma VHCN (ir kurie dėl to gali pasiekti bent 100 Mbps ryšį), skaičius taikant šią priemonę.
62	Itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų kūrimas	Siektina reikšmė	Itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklo diegimas naujose vietose		Vietų skaičius	4000	8097	4 KETVIRTIS	2025	Papildomų objektų (gyvenamųjų namų, įmonių, padalinių), kuriems taikoma VHCN (ir kurie dėl to turi galimybę pasiekti bent 100 Mbps ryšį), skaičius taikant šią priemonę.

D.4 KOMPONENTAS. Energijos vartojimo efektyvumas ir energijos vartojimo efektyvumas

Šis Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas skirtas energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo problemai spręsti. Komponento tikslai – mažinti priklausomybę nuo degiųjų skalūnų, skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą.

Šiuo komponentu padedama įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją sutelkti investicijas į energetikos infrastruktūrą ir išteklių bei energijos vartojimo efektyvumą, prisidedant prie laipsniško ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo (2019 m. ir 2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). Patobulintomis ir naujomis priemonėmis padedama įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sudarant palankesnes sąlygas naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir didinti energijos vartojimo efektyvumą (konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 42 022 m.).

D.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

4.1.Reforma: Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas

Reformos tikslas – sumažinti administracines efektyvaus energijos vartojimo renovacijos kliūtis konsultuojant daugiabučių asociacijas, privačius namų ūkius ir vietos valdžios institucijas teisės aktų, techninių aspektų ir renovacijos finansavimo klausimais. Reforma taip pat remiamas novatoriškų sprendimų, pavyzdžiui, renovacijos naudojant iš anksto pagamintus elementus, naudojimas siekiant padidinti renovacijos pajėgumus ir sumažinti pastatų fondo anglies pėdsaką (ekonomiškai naudojant medžiagas ir užtikrinant kokybę). Reforma siekiama padidinti renovacijos rodiklius mažesnės nuosavybės vertės vietovėse.

Priemonę sudaro regioninio konsultavimo tinklo sukūrimas ir techninių konsultantų mokymas, siekiant teikti būtiną informaciją ir skatinti renovaciją. Galimybė susipažinti su informacija, susijusia su efektyvaus energijos vartojimo renovacija, toliau užtikrinama sukuriant specialią interneto svetainę ir skaitmenines priemones, kad būtų lengviau suprasti renovacijos rezultatus, sąnaudas ir naudą. Komponentas susijęs su statybos duomenų skaitmeninimo priemone pagal Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 1 komponentą.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2024 m. gruodžio 31 d.

4.2.Investicija: Parama daugiabučių pastatų renovacijai

Priemonės tikslas – skatinti esminę daugiabučių pastatų renovaciją siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, sumažinti energijos suvartojimą ir pagerinti jų gyventojų gyvenimo sąlygas. Taip pat siekiama padidinti renovacijos rodiklius mažesnės turto vertės vietovėse.

Parama daugiabučiams asociacijoms teikiama už renovaciją, kuria pasiekiama bent viena energijos vartojimo efektyvumo klasė arba, visiškos renovacijos atveju, bent C energijos vartojimo efektyvumo klasė. Renovacija turi atitikti bent vidutinio masto renovaciją, kurios vidutinis sutaupytos pirminės energijos lygis yra bent 30 proc. Taikomos diferencijuotos regioninės paramos normos: 30 proc. Taline ir Tartu, 40 proc. teritorijose aplink Taliną ir Tartu pagal nekilnojamojo turto kainą ir 50 proc. visose kitose vietovėse. Už Talino ir Tartu ribų daugiabučių asociacijos gali atlikti dalinius rekonstrukcijos darbus, kad būtų išvengta pastato techninės būklės pablogėjimo; tokiu atveju paramos lygis yra mažesnis. Be to, įgyvendindama savo ilgalaikes nacionalines strategijas, Estija planuoja finansuoti papildomas renovacijos priemones iš Europos regioninės plėtros fondo ir REACT-EU.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

4.3.Investicija: Parama mažų gyvenamųjų pastatų renovacijai

Priemonės tikslas – skatinti esminę privačių būstų renovaciją siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, sumažinti energijos suvartojimą ir pagerinti jų gyventojų gyvenimo sąlygas. Taip pat siekiama padidinti renovacijos rodiklius mažesnės turto vertės vietovėse.

Parama privatiems savininkams teikiama už renovaciją, kuria užtikrinamas didesnis energijos vartojimo efektyvumas arba, jei renovacija užbaigiama, bent C energijos vartojimo efektyvumo klasė. Taikomi diferencijuoti regioninės paramos dydžiai: 30 proc. Taline ir Tartu, 40 proc. teritorijose aplink Taliną ir Tartu pagal nekilnojamojo turto kainą ir 50 proc. visose kitose vietovėse. Šioje priemonėje būstas (būstas) apibrėžiamas kaip „būstas ar būstas viename pastate arba atskirame pastate, skirtame vienam namų ūkiui ištisus metus“ (remiantis Eurostato duomenimis).

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.

4.4.Reforma: Žaliosios pertvarkos skatinimas energetikos ekonomikoje

Šios priemonės tikslas – prisidėti prie energijos gamybos ir vartojimo Estijoje priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo atnaujinant Estijos energetikos politikos tikslus ir veiksmus (įskaitant susijusius su laipsnišku degiųjų skalūnų atsisakymu) ir šalinant administracines kliūtis atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams.

Nacionalinis energetikos sektoriaus plėtros planas atnaujinamas ir į jį įtraukiami atsinaujinančiosios energijos gamybos, energijos vartojimo efektyvumo ir tiekimo saugumo tikslai. Į planą taip pat bus įtraukti veiksmai, kuriais siekiama sumažinti priklausomybę nuo naftingųjų skalūnų Estijos energetikos sektoriuje, ir tikslai, susiję su laipsnišku degiųjų skalūnų atsisakymu energetikos sektoriuje.

Reforma taip pat apima reikiamų teisės aktų priėmimą ir rekomendacinės medžiagos, skirtos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos pajėgumų diegimo spartinimui, rengimą ir veiksmus, kuriais siekiama sušvelninti su gynyba susijusius aukščio apribojimus vėjo jėgainių parkams.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 d.

4.5.Investicija: Elektros energijos tinklo stiprinimo programa siekiant padidinti atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumus ir prisitaikyti prie klimato kaitos (pvz., apsauga nuo audrų)

Šios priemonės tikslas – prisidėti prie Estijos elektros energijos gamybos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo didinant perdavimo tinklo pajėgumus, kad būtų galima prijungti papildomą atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą.

Pagal šią priemonę perdavimo sistemos operatoriaus investicijos į perdavimo tinklą:

būti bendrai finansuojami siekiant padidinti bent 310 MW papildomą tinklo pajėgumą.

Priemonė baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

4.6.Investicija: Energijos gamybos pramonės regionuose skatinimo programa

Šia priemone siekiama padidinti elektros energijos sistemos veiksmingumą skatinant elektros energijos gamybą, artimą vartojimui. Priemone skatinama atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamyba pramoninėse teritorijose arba netoli jų, bendrai finansuojant būtiną prijungimą prie tinklo. Pagal šią priemonę įmonių investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos pajėgumų prijungimą prie tinklo remiamos dotacijomis. Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), į kvietimų teikti projektus techninę užduotį įtrauktus tinkamumo kriterijus neįtraukiami šie veiklos rūšių sąrašai: veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą tolesniuose etapuose 21 ; II) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 22 ; III) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 23 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 24 ; ir iv) veikla, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, techninėse užduotyse reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tą veiklą, kuri atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

4.7.Investicija: Bandomoji energijos kaupimo programa

Siekiant papildyti pirmiau nurodytas priemones, laipsniškai atsisakyti degiųjų skalūnų ir didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, remiami atsinaujinančiųjų išteklių energijos kaupimo projektai.

Priemonės tikslas – įgyvendinti bandomąją atsinaujinančiosios energijos kaupimo Estijoje programą. Tikimasi, kad pagal šią bandomąją programą įgytos žinios bus būsimų nulinių subsidijų investicijų į saugyklas pagrindas. Pagal šią priemonę dotacijos skiriamos įmonėms, investuojančioms į atsinaujinančiųjų išteklių energijos kaupimo įrenginius.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

4.8.Investicija: Jūros vėjo elektrinių parkų plėtros skatinimas

Šios priemonės tikslas – užsakyti ir pradėti eksploatuoti radiolokacinę ir pasyviąją radaro sistemą (jutiklius), kuri leistų jūros vėjo jėgainėms, neatsižvelgiant į jų aukštį, veikti Rygos įlankoje ir Estijos Hiiumaa, Saremos ir Vormsio salose.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.

D.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (tarpinių reikšmių)	Kiekybiniai rodikliai (siektinų reikšmių)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos taškas	Siektina reikšmė	Ketvirtis	Metai
63	4.1 Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas	Tarpinė reikšmė	Bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio SA bendradarbiavimo sąlygas, sudarymas KredEx/Įmonė Estija ir apskričių plėtros centrai	SA KredEx/enterpise Estonia ir apskričių plėtros centrų bendradarbiavimo susitarimo sudarymas				4 KETVIRTIS	2022	SA KredEx/enterpise Estonia su apskričių plėtros centrais sudarė bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį kiekvienoje Estijos apskrityje SA KredEx/enterpise Estija pasirūpina bent po vieną apmokytą apskrities plėtros centro specialistą, kuris teikia konsultacijas renovacijos klausimais.
64	4.1 Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas	Tarpinė reikšmė	Jau pradėjo veikti skaitmeninės priemonės, kuriomis palengvinama prieiga prie informacijos apie renovaciją, įskaitant renovacijos rezultatų vizualizavimą ir renovacijos išlaidų apskaičiavimą	Patogi naudoti renovacijos svetainė ir kainodaros modeliai				4 KETVIRTIS	2024	SA KredEx/Enterprise Estija atnaujina būsto pradžios puslapį, kad būtų užtikrinta greita, naujausia ir operatyvinė informacija apie asmenis, besidominčius renovacija, ir apie pareiškėjus. Sudaromos sąlygos naudotis internetinėmis skaitmeninėmis priemonėmis, kad renovacija suinteresuotos šalys, pridėdamos savo pastato parametrus, galėtų vizualizuoti galimus rezultatus ir apskaičiuoti galimas išlaidas kartu su paramos schemomis ir be jų.
65	4.2 Parama daugiabučių pastatų renovacijai	Tarpinė reikšmė	Kvietimų teikti paraiškas dėl daugiabučių namų renovacijos dotacijų skelbimas	Kvietimų teikti būsto renovacijos dotacijas skelbimas				2 KETVIRTIS	2022	SA KredEx/Enterprise Estija skelbia kvietimus teikti paraiškas, kuriomis siekiama pagerinti gyvenamųjų gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Parama diferencijuojama pagal regionus pagal nekilnojamojo turto vertę, o didesnė parama skiriama regionams, kurių vidutinė turto vertė yra maža. Parama teikiama renovacijos projektams, kuriais pasiekiamas bent vienos energijos vartojimo efektyvumo klasės pagerinimas arba, visiškos renovacijos atveju, bent C energijos vartojimo efektyvumo klasė. Renovacija atitinka bent vidutinės apimties renovaciją, kurios vidutinis sutaupytos pirminės energijos lygis yra bent 30 proc., kaip nustatyta Europos Komisijos rekomendacijoje (ES) 2019/786. Rezultatai patvirtinami ex ante ir ex post energinio naudingumo sertifikatais.
66	4.2 Parama daugiabučių pastatų renovacijai	Siektina reikšmė	Būstai, kurių energinis naudingumas didesnis		Būstų skaičius	0	2600	4 KETVIRTIS	2024	Renovuojama bent 2600 būstų ir užtikrinama, kad jų energijos vartojimo efektyvumo klasė būtų bent viena, o visiškos renovacijos atveju – bent C energijos vartojimo efektyvumo klasė. Renovacija turi atitikti bent vidutinio masto renovaciją, kurios vidutinis sutaupytos pirminės energijos lygis yra bent 30 proc., kaip nustatyta Europos Komisijos rekomendacijoje (ES) 2019/786. Rezultatai patvirtinami ex ante ir ex post energinio naudingumo sertifikatais.
67	4.2 Parama daugiabučių pastatų renovacijai	Siektina reikšmė	Numatomas metinis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas	NETAIKOMA.	CO2 ekv. tonos per metus	0	2200	2 KETVIRTIS	2026	Per metus išmesta mažiausiai 2200 tonų CO2 ekvivalento. Siektina reikšmė matuojamas kaip visų iki 2024 m. baigtų renovacijos projektų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio sumažėjimas. Kiekvieno renovuoto pastato energijos vartojimo efektyvumo klasė matuojama ne vėliau kaip 2025 m.; ir tuo remiantis apskaičiuotą metinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Bazinis lygis yra susijęs su numatomu prieš renovaciją pastato išmestu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu. Įvertinama, ar buvo vykdoma paramos priemonės veikla ir ar butų asociacijos pateikė visus būtinus dokumentus (pvz., energinio naudingumo sertifikatą, auditą). Išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo rezultatas apskaičiuojamas pagal SA Kredex/Enterprise Estonia energijos suvartojimo modelį ir kitus susijusius duomenis. Pasiekti rezultatai turi būti pasiekti pasibaigus pagalbinei veiklai.
68	4.3 Parama mažų gyvenamųjų pastatų renovacijai	Tarpinė reikšmė	Paskelbti kvietimai teikti renovacijos dotacijas	Kvietimų skelbimas				2 KETVIRTIS	2022	SA KredEx/Enterprise Estija skelbia kvietimus teikti paraiškas, kuriais siekiama didinti privačių gyvenamųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Parama diferencijuojama pagal regionus pagal nekilnojamojo turto vertę, o didesnė parama skiriama regionams, kurių vidutinė turto vertė yra maža. Parama teikiama renovacijos projektams, kuriais užtikrinamas didesnis energijos vartojimo efektyvumas arba, jei renovuojama visa renovacija, bent C energijos vartojimo efektyvumo klasė. Rezultatai patvirtinami ex ante ir ex post SA KredEx energijos vartojimo efektyvumo skaičiavimais.
69	4.3 Parama mažų gyvenamųjų pastatų renovacijai	Siektina reikšmė	Būstai, kurių energinis naudingumas didesnis		Būstų skaičius	0	80	4 KETVIRTIS	2024	Renovuojama bent 80 būstų ir užtikrinamas didesnis energijos vartojimo efektyvumas arba, jei renovuojama visa renovacija, bent C energijos vartojimo efektyvumo klasė. Rezultatai patvirtinami ex ante ir ex post KredEx energinio naudingumo skaičiavimais.
69a	4.3 Parama mažų gyvenamųjų pastatų renovacijai	Siektina reikšmė	Būstai, kurių energinis naudingumas didesnis		Būstų skaičius	80	900	1 KETVIRTIS	2026	Renovuojama bent 900 būstų ir užtikrinamas didesnis energijos vartojimo efektyvumas arba, jei renovuojama visa renovacija, bent C energijos vartojimo efektyvumo klasė. Rezultatai patvirtinami ex ante ir ex post „KredEx“ energinio naudingumo skaičiavimais.
70	4.4. Žaliosios pertvarkos energetikos ekonomikoje skatinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės sprendimas dėl investicijų, kurių reikia siekiant sumažinti su gynyba susijusius aukščio apribojimus vėjo jėgainių parkuose	Vyriausybės sprendimo priėmimas				2 KETVIRTIS	2021	Vyriausybė priima sprendimą dėl būtinų investicijų, kad būtų sumažinti su gynyba susiję vėjo jėgainių parkų aukščio apribojimai.
71	4.4. Žaliosios pertvarkos energetikos ekonomikoje skatinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės sprendimo pradėti energetikos sektoriaus nacionalinio plėtros plano rengimo procesą priėmimas, atsakingų asmenų paskyrimas ir terminai	Vyriausybės sprendimo priėmimas				4 KETVIRTIS	2021	Vyriausybės sprendimas pradėti energetikos sektoriaus nacionalinio plėtros plano rengimo procesą patvirtinamas, apibrėžiant atsakingą (-us) subjektą (-us) ir nustatant atitinkamus terminus. Plėtros plane, inter alia, aptariami tikslai didinti atsinaujinančiosios energijos gamybą, energijos vartojimo efektyvumą ir išlaikyti bei gerinti tiekimo saugumą, taip pat 2035 m. nutraukti degiųjų skalūnų naudojimą elektros energijos gamybai ir iki 2040 m. laipsniškai nutraukti skalūnų alyvos gamybą.
72	4.4. Žaliosios pertvarkos energetikos ekonomikoje skatinimas	Tarpinė reikšmė	Atitinkamų pirminės ir (arba) antrinės teisės aktų įsigaliojimas ir rekomendacinės medžiagos paskelbimas siekiant sumažinti kliūtis, trukdančias įrengti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginius ir energijos kaupimo įrenginius	Įstatymo nuostata, nurodanti atitinkamų pirminių ir (arba) antrinės teisės aktų įsigaliojimą, ir rekomendacinės medžiagos paskelbimas				4 KETVIRTIS	2024	Paskelbiamos gairės, būtinos siekiant palengvinti ir skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginių ir energijos kaupimo įrenginių įrengimą, ir įsigalioja atitinkami pirminiai ir (arba) antrinės teisės aktai, kad būtų pašalintos kliūtys atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių įrengimui, pavyzdžiui, supaprastintos leidimų išdavimo procedūros ir kitos nustatytos kliūtys.
73	4.4. Žaliosios pertvarkos energetikos ekonomikoje skatinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybė priima energetikos sektoriaus nacionalinį plėtros planą	Vyriausybės priimtas dokumentas				4 KETVIRTIS	2025	Energetikos sektoriaus nacionalinį plėtros planą tvirtina Vyriausybė. Į planą įtraukiami veiksmai, susiję su laipsnišku naftingųjų skalūnų naudojimo elektros energijos gamybai nutraukimu 2035 m. ir skalūnų alyvos gavybos nutraukimu iki 2040 m. Į jį taip pat įtraukiami elektros energijos gamybos pajėgumų, kurie turi būti pakeisti atsinaujinančiąja energija, tikslai.
74	4.5 Elektros energijos tinklo stiprinimo programa siekiant padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus ir prisitaikyti prie klimato kaitos (pvz., apsauga nuo audrų)	Tarpinė reikšmė	Investicijų į tinklą bendro finansavimo sutarties su perdavimo sistemos operatoriumi pasirašymas	Sutarties su perdavimo sistemos operatoriumi pasirašymas				1 KETVIRTIS	2022	Investicijų į elektros tinklą bendro finansavimo susitarimą sudaro Ūkio ir ryšių ministerija ir Elering AS. Sutartyje nurodomi numatomi rezultatai ir terminai.
75	4.5 Elektros energijos tinklo stiprinimo programa siekiant padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus ir prisitaikyti prie klimato kaitos (pvz., didesnis atsparumas audroms)	Siektina reikšmė	Papildomi tinklo pajėgumai, sukurti investuojant į perdavimo tinklą		Papildomas tinklo pajėgumas (MW)	0	310	2 KETVIRTIS	2026	Estijos elektros energijos perdavimo tinklo pajėgumo padidinimas bent 310 MW.
76	4.6 Energijos gamybos pramonės regionuose skatinimo programa	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti pasiūlymus dėl projektų, kuriais skatinama energijos gamyba pramonės objektuose, paskelbimas	Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas				4 KETVIRTIS	2022	Investicijų į aplinkos apsaugą centras skelbia atvirą konkursą, kad paremtų įmonių, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių pramonės objektuose, prijungimo prie tinklo išlaidas. Kvietimas grindžiamas projektų atrankos kriterijais ir skyrimo sąlygomis, kuriomis užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines gaires „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), naudojant uždraustų subjektų sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų.
77	4.6 Energijos gamybos pramonės regionuose skatinimo programa	Siektina reikšmė	Papildomi prijungimo pajėgumai atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybai prie tinklo prijungtuose pramonės objektuose arba netoli jų		Sukurti prijungimo pajėgumai (MW)	0	28	2 KETVIRTIS	2026	Papildomi prijungimo pajėgumai atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybai pramonės objektuose arba netoli jų, pastatytuose bent 28 MW.
78	4.7 Bandomoji energijos kaupimo programa	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti pasiūlymus dėl bandomosios energijos kaupimo programos paskelbimas	Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas				4 KETVIRTIS	2022	Investicijų į aplinkos apsaugą centras skelbia atvirą kvietimą teikti paraiškas energijos kaupimo projektams remti. Kvietimas grindžiamas projektų atrankos kriterijais ir skyrimo sąlygomis, kuriomis užtikrinama, kad atrinkti projektai atitiktų technines gaires „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), naudojant uždraustų subjektų sąrašą ir reikalavimą laikytis atitinkamų ES ir nacionalinių aplinkos teisės aktų. Atrankos ir (arba) tinkamumo kriterijuose nurodoma, kad remiama veikla ir (arba) įmonės prisideda prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, atsparumo klimato kaitai ir prisitaikymo prie klimato kaitos, įskaitant žiedinės ekonomikos tikslus.
79	4.7 Bandomoji energijos kaupimo programa	Siektina reikšmė	Papildomi šilumos kaupimo pajėgumai, atsiradę dėl paramos investicijoms		Įrengtasis pajėgumas (m³)	0	35 000	2 KETVIRTIS	2026	Pagal paramos investicijoms schemą centralizuoto šilumos tiekimo sistemose bus galima saugoti ne mažiau kaip 35 000 m³ šilumos.
80	4.7 Bandomoji energijos kaupimo programa	Siektina reikšmė	Papildomi elektros energijos kaupimo pajėgumai, atsiradę dėl paramos investicijoms		Įrengtasis pajėgumas (MW)	0	4	2 KETVIRTIS	2026	Pagal paramos investicijoms schemą įdiegiama bent 4 MW elektros energijos kaupimo pajėgumo.
80a	4.8 Jūros vėjo elektrinių parkų plėtros skatinimas	Tarpinė reikšmė	Atrinktų radarų ir pasyviųjų radarų sistemos ir (arba) jutiklių rangovai ir pasirašytos sutartys	Pasirašytos sutartys				4 KETVIRTIS	2024	Pasirašytos sutartys dėl detaliojo projektavimo, oro apžvalgos radaro, pasyviosios radaro sistemos ir (arba) jutiklių, inžinerinių statinių ir radarų statybos darbų. Rangovai atrenkami konkurso tvarka.
80b	4.8 Jūros vėjo elektrinių parkų plėtros skatinimas	Tarpinė reikšmė	Pradeda veikti radiolokacinė ir pasyvioji radaro sistema ir (arba) jutikliai	Veiklos pradžios data				1 KETVIRTIS	2026	Turi veikti radaro ir pasyvioji radaro sistema ir (arba) jutikliai.
80c	4.8 Jūros vėjo elektrinių parkų plėtros skatinimas	Tarpinė reikšmė	Jūros vėjo jėgainių Rygos įlankoje ir Estijos Hiiumaa, Saremos ir Vormsio salose aukščio apribojimo panaikinimas	Pranešimas				1 KETVIRTIS	2026	Gynybos ministerijos paskelbtas ir jos interneto svetainėje paskelbtas pranešimas, kuriame teigiama, kad Rygos įlankoje ir Estijos Hiiumaa, Saremos ir Vormsio salose panaikinti jūros vėjo jėgainių aukščio apribojimai.

E.5 KOMPONENTAS. Tvarus transportas

Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama spręsti transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo uždavinį. Komponento tikslai – mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir skatinti naudoti tvarias transporto rūšis.

Komponento reforma ir investicijomis remiamas tarpvalstybinio projekto „Rail Baltic“, jungiančio tris Baltijos šalių sostines ir šalis su Lenkija ir likusia Sąjungos dalimi, plėtojimas. Komponento priemonėmis siekiama sujungti „Rail Baltic“ su kitais nacionaliniais geležinkeliais ir kitais TEN-T mazgais (Talino oro uostu ir senuoju uostu) ir palengvinti prieigą prie vietos sustojimų pėsčiomis arba dviračiu.

Šiuo komponentu padedama įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją sutelkti investicijas į efektyvų išteklių naudojimą ir darnųjį transportą, kuriuo prisidedama prie ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo (2019 m. ir 2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). Naujosios priemonės taip pat atitinka konkrečiai šaliai skirtą rekomendacijądėti daugiau pastangų siekiant pagerinti transporto sistemos tvarumą, be kita ko, elektrifikuojant geležinkelių tinklą ir didinant paskatas skatinti tvarų ir mažiau taršų transportą (2022 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4).

E.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

5.1.Reforma: Diegti saugią, žaliąją, konkurencingą, poreikiais grindžiamą ir tvarią transporto ir energetikos infrastruktūrą

Reformos tikslas – sumažinti transporto sektoriaus išmetamą CO2 kiekį ir skatinti naudoti tvarias transporto rūšis.

Priemonę sudaro naujo Transporto ir judumo plėtros plano ir susijusio įgyvendinimo plano priėmimas ir įgyvendinimas. Plane daugiausia dėmesio skiriama transporto sistemų aplinkosauginio pėdsako mažinimui ir į jį įtraukiamos priemonės, kuriomis siekiama plėtoti susietą ir pasidalijamąjį judumą miesto teritorijose privačių automobilių sąskaita ir skatinti visapusišką lengvojo judumo (pėsčiomis ar dviračiu) sistemą vietovėse, esančiose už didžiųjų miestų centrų ribų. Į planą įtraukiamos investicijos į geležinkelius, kuriomis siekiama padidinti kelionių greitį ir saugumą bei įtraukti keleivių ir krovinių transporto jungtis. Pagrindiniai veiksmai pagal šį planą, kurie turi būti įgyvendinti laikantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tvarkaraščio, yra elektrifikuoto geležinkelio tiesimas ir plėtra iš Talino į Tartu ir viešojo transporto sistemos Talino sostinės regione suderinimas (bilietų sistemos ir kainodara).

Reforma baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

5.2.[išbraukta]

5.2.a Investicija: Daugiafunkcis darbo laivas

Investicijų tikslas – užtikrinti jūrų transportui eksploatuoti būtinų vandens kelių saugą ir būklę, sudaryti sąlygas vykdyti taršos mažinimo operacijas ir padidinti mokslinių tyrimų pajėgumus aplinkos apsaugos tyrimams atlikti. Šiais tikslais statomas mažataršis laivas, turintis mokslinių tyrimų pajėgumų, plūdurų įrengimo ir taršos kontrolės pajėgumų.

Laivas turi būti elektrinis arba varomas degalais (vandenilio ar vandenilio pagrindu pagamintais sintetiniais degalais arba tvariu biometanu), kurie atitinka šiuos reikšmingos žalos nedarymo reikalavimus pagal RŽNP technines gaires (2021/C58/01):

a.Vandenilis ir vandeniliniai sintetiniai degalai gaminami naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, atitinkančius Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos II direktyvą) ir susijusius įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus, ir jais pasiekiamas reikalavimas per gyvavimo ciklą sumažinti išmetamą ŠESD kiekį 73,4 proc. vandenilio atveju [dėl to per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 3 t CO2e/tH2] ir 70 proc. vandenilio sintetinių degalų atveju, palyginti su lyginamuoju 94 g CO2e/MJ iškastiniu kuru, analogiškai Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnio 2 dalyje ir V priede nustatytam metodui;

b.Biometano atveju jie atitinka tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, nustatytus Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (ES) 2018/2001 (RED II) 29–31 straipsniuose, taip pat maisto ir pašarinių biodegalų taisykles, taip pat susijusius įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

5.3.[išbraukta]

5.3.a Investicija: „Rail Baltic“ viadukų statyba

Priemonės tikslas – padidinti tvaraus judumo dalį Estijoje prisidedant prie projekto „Rail Baltic“, jungiančio tris Baltijos valstybes.

Investicijas sudaro penkių viadukų statyba Kangru jungtyje netoli Talino: „Kangru viaduct“, „Raudalu viaduct“, „Rauku viaduct“, „Männiku“ šviesaus eismo viadukas ir „Männiku“ lengvojo eismo tunelis.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.

5.4.Investicija: Senosios Talino uosto tramvajaus linijos tiesimas

Priemonės tikslas – padidinti tvaraus judumo dalį Talino regione. Šiuo tikslu šia priemone siekiama sujungti „Rail Baltic“ ir jūrų jungtis su Šiaurės šalimis per Talino senąjį uostą.

Parama teikiama Talino miesto transporto institucijai, atsakingai už viešojo transporto eksploatavimą Taline, kad būtų pastatyta nauja maždaug 2 km ilgio tramvajaus linija, jungianti Talino oro uostą, „Rail Baltic“ centrą, miesto centrą, senąjį uostą ir regioninę traukinių stotį.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

5.5 Investicija: Savivaldybių investicijos į dviračius ir pėsčiųjų takus

Priemonės tikslas – sumažinti priklausomybę nuo automobilių ir padidinti tvarų judumą vietovėse, esančiose už trijų pagrindinių miestų centrų (Talino, Tartu, Pärnu) ribų, kur savivaldybių finansinis pajėgumas trukdo kurti saugius ir klimatui nekenkiančius dviračių ir pėsčiųjų koridorius.

Parama teikiama savivaldybėms 24 km dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros statybai, siekiant užtikrinti saugią ir tvarią prieigą prie viešųjų paslaugų, įskaitant viešąjį transportą, ir darbo vietų. Taip pat bus atkreiptas dėmesys į „Rail Baltic“ vietos stoteles ir jungtis su esamu dviračių ir pėsčiųjų tinklu.

Šia priemone papildoma panaši priemonė, kurią tikimasi finansuoti iš ERPF ir kuri padeda didinti judumą dviračiais trijuose didžiuosiuose Talino, Tartu ir Pärnu miestų centruose.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

E.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijęs Priemonė (reforma arba investavimas)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (tarpinių reikšmių)	Kiekybiniai rodikliai (siektinų reikšmių)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos taškas	Siektina reikšmė	Ketvirtis	Metai
81	5.1 Saugios, ekologiškos, konkurencingos, poreikiais grindžiamos ir tvarios transporto ir energetikos infrastruktūros diegimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybė priėmė 2021–2035 m. transporto ir judumo plėtros planą	2021–2035 m. transporto ir judumo plėtros plano priėmimas				1 KETVIRTIS	2022	2021–2035 m. transporto ir judumo plėtros planą tvirtina Vyriausybė. Ji apima Talino sostinės regiono bendros transporto sistemos sukūrimą, veiksmus, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas įsisavinti vietos biometaną, veiksmus, kuriais siekiama plėtoti tvarų ir aktyvų judumą mieste didesniuose miestuose laikantis integruotų transporto koridorių logikos, daugiarūšės infrastruktūros planavimą, jungčių didinimą, geležinkelių greičio ir saugumo didinimą, jūrų transporto sektoriaus konkurencingumo ir žalinimo didinimą ir daugiarūšio transporto sujungimą, greitesnį ir saugesnį kelių transportą. Į planą įtraukiamas tikslas sumažinti išmetamą CO2 kiekį 700000 tonų (arba 30 %), palyginti su 2018 m. lygiu, ir iki 2035 m. pasiekti, kad transporto sektoriuje suvartojamos energijos dalis sudarytų 24 %.
82	5.1 Saugios, ekologiškos, konkurencingos, poreikiais grindžiamos ir tvarios transporto ir energetikos infrastruktūros diegimas	Tarpinė reikšmė	2021–2035 m. transporto ir judumo plėtros plano įgyvendinimo plano dėl ekologiško tvaraus viešojo transporto plėtros priėmimas	Įgyvendinimo plano priėmimas				4 KETVIRTIS	2022	Įgyvendinimo planą tvirtina 2021–2035 m. Transporto ir judumo plėtros plano iniciatyvinis komitetas. Ji apima Talino sostinės regiono bendros transporto sistemos sukūrimą, veiksmus, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos įsisavinti vietos biometaną, veiksmus, kuriais siekiama plėtoti tvarų ir aktyvų judumą mieste didesniuose miestuose laikantis integruotų transporto koridorių logikos, daugiarūšio transporto infrastruktūros planavimą, jungčių didinimą, geležinkelių greičio ir saugumo didinimą, jūrų transporto sektoriaus konkurencingumo, žalesnio ir daugiarūšio transporto sujungimą, greitesnį ir saugesnį kelių transportą. Į įgyvendinimo planą įtraukiamas įpareigojimas atsakingam ministrui kasmet teikti ataskaitas Vyriausybei.
83	5.1 Saugios, ekologiškos, konkurencingos, poreikiais grindžiamos ir tvarios transporto ir energetikos infrastruktūros diegimas	Tarpinė reikšmė	2021–2035 m. transporto ir judumo plėtros plano įgyvendinimas	Užbaigtas kelių pagrindinių 2021–2035 m. transporto ir judumo plėtros plano priemonių įgyvendinimas				2 KETVIRTIS	2026	Turi būti užbaigtas pagrindinių Transporto ir judumo plėtros plano priemonių įgyvendinimas, įskaitant elektrifikuotų geležinkelio linijų nuo Talino iki Tartu tiesimą ir plėtrą bei viešojo transporto sistemos Talino sostinės regione suderinimą (įskaitant bendras bilietų pardavimo ir kainodaros sistemas).
84a	5.2.a Daugiafunkcinis darbo laivas	Tarpinė reikšmė	Pasirašyta laivo statybos sutartis	Pasirašyta sutartis				1 KETVIRTIS	2024	Daugiafunkcio darbo laivo statybos sutartį pasirašo rangovas ir nacionalinis laivynas (Riigilaevastik). Į sutartį įtraukiama degalų, kuriuos turi naudoti laivas, specifikacija, atitinkanti investicijų aprašyme nustatytus reikšmingos žalos nedarymo reikalavimus.
85a	5.2.a Daugiafunkcinis darbo laivas	Tarpinė reikšmė	Pristatytas laivas	Pristatytas ir priimtas laivas				2 KETVIRTIS	2026	Daugiafunkcis darbo laivas pristatomas pagal aprašymą, kriterijus ir sąlygas, kaip nurodyta investicijos aprašyme, ir jį pripažįsta nacionalinis laivynas (Riigilaevastik).
86a	5.3.a „Rail Baltic viaducts“ statyba	Tarpinė reikšmė	„Rail Baltic“ viadukų statybos darbų sutartys	Pasirašytos darbų sutartys				3 KETVIRTIS	2023	Darbų sutartys, pasirašytos dėl šių „Rail Baltic“ viadukų: „Kangru viaduct“, „Raudalu viaduct“, „Rauku viaduct“, „Männiku“ šviesaus eismo viadukas ir „Männiku“ lengvojo eismo tunelis.
87a	5.3.a „Rail Baltic viaducts“ statyba	Siektina reikšmė	Užbaigti viadukai		Viadukų skaičius	0	5	1 KETVIRTIS	2026	Perkančioji organizacija užbaigė ir patvirtino šių „Rail Baltic“ viadukų statybą: „Kangru viaduct“, „Raudalu viaduct“, „Rauku viaduct“, „Männiku“ šviesaus eismo viadukas ir „Männiku“ lengvojo eismo tunelis.
89	5.4 Talino senosios uosto tramvajaus linijos tiesimas	Tarpinė reikšmė	Tramvajaus tiesimo projekto užbaigimas	Projekto plano patvirtinimas				4 KETVIRTIS	2021	Talino miesto planavimo ir komunalinių paslaugų valdyba patvirtina tramvajaus tiesimo projektą.
90	5.4 Talino senosios uosto tramvajaus linijos tiesimas	Tarpinė reikšmė	Darbų pirkimo sutarties sudarymas	Pasirašyta tramvajaus linijos tiesimo sutartis				2 KETVIRTIS	2022	Talino miesto planavimo ir komunalinių paslaugų tarybos ir tramvajaus linijos tarp Gonsiori gatvės ir Põhja Puiestee statybos rangovo sudaryta darbų sutartis
91	5.4 Talino senosios uosto tramvajaus linijos tiesimas	Siektina reikšmė	Eksploatuojama nauja tramvajaus linija		Tramvajaus linijos metrai	0	2500	4 KETVIRTIS	2025	2500 metrų ilgio tramvajaus atkarpa užbaigiama ir pradedama eksploatuoti pagal Talino miesto išduotą leidimą.
92	5.5 Savivaldybių investicijos į dviračius ir pėsčiųjų takus	Tarpinė reikšmė	Kvietimas teikti paraiškas dotacijoms gauti	Kvietimo teikti paraiškas dėl dotacijų skelbimas				4 KETVIRTIS	2022	Skelbiamas atviras savivaldybių kvietimas investuoti į dviračius ir pėsčiųjų takus.
93	5.5 Savivaldybių investicijos į dviračius ir pėsčiųjų takus	Siektina reikšmė	Dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūra baigta kurti		Dviračių ir pėsčiųjų takų km	0	24	4 KETVIRTIS	2025	Pagal paramos schemą nutiesiami ne mažiau kaip 24 kilometrai dviračių ir pėsčiųjų takų. Paprastai tai yra nauji būdai. Pagrįstais atvejais leidžiama rekonstruoti esamus dviračius ir pėsčiųjų takus, pvz., jei esamo pėsčiųjų tako plotis neatitinka standartų, todėl vaikščiotojai ir dviratininkai negali saugiai ir netrukdyti vienu metu judėti vienu metu.

F.6 KOMPONENTAS. Sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga

Šiuo Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama spręsti uždavinius, susijusius su sveikatos priežiūros sistemos atsparumu ir galimybėmis ja naudotis, minimalios socialinės apsaugos sistemos tinkamumu, socialinių paslaugų prieinamumu ir jaunimo nedarbu. Į komponentą įtrauktų priemonių tikslai: spręsti darbo jėgos trūkumo sveikatos priežiūros sektoriuje problemą, stiprinti pirminę ir stacionariąją sveikatos priežiūrą, pratęsti nedarbo draudimo išmokų mokėjimo laikotarpį didelio nedarbo laikotarpiais, gerinti galimybes naudotis socialinėmis paslaugomis,spręsti jaunimo nedarbo problemą ir mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą.

Pagal šį komponentą padedama įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją dėl sveikatos sistemos prieinamumo ir atsparumo didinimo, be kita ko, sprendžiant sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemą, stiprinant pirminę sveikatos priežiūrą ir užtikrinant ypatingos svarbos medicinos reikmenų tiekimą (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1), dėl socialinės apsaugos tinklo gerinimo, integruoto socialinių paslaugų prieinamumo didinimo (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2,2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 2 ir 2022 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimo, be kita ko, didinant darbo užmokesčio skaidrumą (2019 m. šaliai skirta 2 rekomendacija).

F.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

6.1.Reforma: Visapusiškas sveikatos priežiūros organizavimo Estijoje pokytis

Reformos tikslas – padidinti Estijos sveikatos priežiūros sistemos atsparumą, be kita ko, siekiant įveikti krizes, taip užtikrinant, kad žmonės visoje Estijoje galėtų naudotis kokybiškomis, integruotomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Reformą sudaro šie elementai:

(I)Iki 2024 m. gruodžio 31 d. priimamos ligoninių tinklo plėtros veiksmų gairės, kuriose apibūdinamas konsoliduotas ligoninių tinklas, siekiant pagerinti veiksmingumą ir infrastruktūrą, ir apibrėžiama ligoninių specializacija siekiant sumažinti didelį nepatenkintų medicininės priežiūros poreikių lygį.

(II)Sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problema sprendžiama trimis priemonėmis:

a.Ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. priimama strateginė programa, kurioje apibūdinamas sveikatos paslaugų teikimas įvairiuose sveikatos priežiūros sektoriuose, visų pirma specializuotos priežiūros, fizinių ir žmogiškųjų išteklių paskirstymas ir finansavimo mechanizmas, siekiant užtikrinti aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visoje šalyje. Iki 2023 m. priėmimo į slaugos kursus skaičius, palyginti su 2020 m., padidinamas 5 proc.

b.Siekiant paskatinti sveikatos priežiūros darbuotojus dirbti atokiose vietovėse, iš dalies keičiama gydytojams ir vaistininkams taikoma kompensavimo sistema.

c.Slaugytojų kompensavimo sistema nustatoma siekiant paskatinti juos dirbti atokiose vietovėse.

d.Socialinių reikalų ministerijos ir Tartu universiteto susitarimas iš dalies keičiamas siekiant nustatyti laipsniško tam tikrų profesijų, ypač bendrosios praktikos gydytojų, psichiatrų, vidaus ligų, skaičiaus didinimo reikalavimus. Pakeitimas įsigalioja ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

6.2.[išbraukta]

6.2.a. Investicija: TERVIKUM statyba

Investicijomis siekiama prisidėti prie integruoto sveikatos priežiūros prieinamumo gerinimo, taip pat prie sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos paslaugų teikimo.

Investicijas sudaro naujo sveikatos centro Viljandžio mieste statyba. Investiciją sudaro dvi dalys: bendroji ligoninė ir pirminės sveikatos priežiūros centras.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

6.3.Reforma: Pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas

Reformos tikslas – užtikrinti galimybę gauti bendrąją medicininę priežiūrą, gerinti gydymo tęstinumą ir užtikrinti, kad pirminės sveikatos priežiūros paslaugos būtų lankstesnės ir labiau orientuotos į žmogų. Reformą sudaro trys papriemonės. Pirma, siekiant pagerinti galimybes gauti specializuotą priežiūrą, 2020 m. rugsėjo 30 d. išplėstas naudojimasis e. konsultacijomis pirminės sveikatos priežiūros srityje, kad pacientai galėtų būti konsultuojami specialisto, neprivalant su jais tiesiogiai konsultuotis. Antra, 2021 m. kovo 31 d. įsigaliojo teisės aktai, kuriais gerinamos galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas, didinant paramą bendrosios praktikos gydytojams ir pakeičiant bendrosios medicininės priežiūros finansavimo modelį, kad darbas atokiose vietovėse esančiuose pirminės sveikatos priežiūros centruose taptų patrauklesnis. Trečia, iš dalies keičiamos Sveikatos paslaugų organizacijos įstatymo nuostatos dėl pacientų sąrašo tvarkymo, užtikrinant pirminės sveikatos priežiūros tęstinumą ir išplečiant slaugytojų teises skirti vaistus pacientams.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2023 m. kovo 31 d.

6.4.Reforma: E. sveikatos valdymo atnaujinimas

Reformos tikslas – atnaujinti e. sveikatos valdymo sistemą, kad būtų geriau reaguojama į sveikatos sistemos poreikius ir užtikrinta, kad būtų plėtojami skaitmeniniai sprendimai tvariai Estijos sveikatos sistemai remti. Reforma siekiama patvirtinti peržiūrėtą dabartinės sveikatos sistemos informacinių ir ryšių technologijų nacionalinio valdymo modelį, kad būtų sukurtas į ateitį orientuotas naujas e. sveikatos valdymo modelis ir skatinamas bendras partnerių supratimas apie e. sveikatos srities vaidmenų ir atsakomybės pasidalijimą.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2023 m. birželio 30 d.

6.5.[išbraukta]

6.6.Investicija: Darbo rinkos priemonių jaunimo nedarbui mažinti teikimas

Investicijų tikslas – padėti mažai darbo patirties turintiems jaunuoliams įsidarbinti. Teisės aktus dėl atnaujintos programos „Mano pirmasis darbas“ (M1T) sudaro dvi dalys: darbdaviui mokama darbo užmokesčio subsidija ir jaunų žmonių mokymo išlaidų kompensavimas. Darbo užmokesčio subsidija ir mokymo išmoka (iki 2 500 EUR) mokama darbdaviui, kuris įdarbina 16–29 metų jauną asmenį ir yra užsiregistravęs kaip bedarbis, neturintis darbo patirties arba turintis tik trumpalaikę darbo patirtį. M1T priemonė turi būti integruota į kitas paslaugas, visų pirma teikiant tolesnę paramą jaunimui ir darbdaviams pasibaigus darbo santykiams. Visų pirma siekiama užkirsti kelią pirmalaikiam darbo santykių nutraukimui ir, bendradarbiaujant su darbdaviu ir jaunuoliu, nustatyti jaunų žmonių mokymo poreikius. Iki 2022 m. birželio 30 d. pateikiamas sustiprintas Jaunimo garantijų iniciatyvos veiksmų planas, kuriuo remiamas investicijų įgyvendinimas taikant papildomas paramos jauniems bedarbiams priemones. Visų pirma į ją įtraukiamos priemonės, kuriomis siekiama gerinti jaunimo įgūdžius, apibrėžiami veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią jaunimo nedarbui ir su juo kovoti, įskaitant nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET) padėties informavimą ir prevenciją, ir apibrėžiamos pagrindinės šalys ir jų vaidmuo siekiant užkirsti kelią jaunimo nedarbui ir su juo kovoti.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

6.7.Reforma: Draudimo nuo nedarbo išmokų mokėjimo laikotarpio pratęsimas

Reformos tikslas – spręsti ilgalaikę socialinės apsaugos sistemos adekvatumo didinimo problemą. Reforma siekiama sukurti mechanizmą, pagal kurį nedarbo draudimo išmokų mokėjimo laikotarpis būtų aktyvuotas 60 dienų, visų pirma tais atvejais, kai užregistruotas nedarbo lygis gerokai viršija nedidėjančią infliaciją ir (arba) nedarbo lygį (NAIRU/NAWRU). Dėl pratęsimo mechanizmo ir maržos, kuri negali būti didesnė kaip 2 proc., susitariama palaikant dialogą su socialiniais partneriais. Šia priemone siekiama padėti žmonėms įveikti ilgesnį nedarbo laikotarpį sudėtingomis darbo rinkos sąlygomis.

Reforma įgyvendinama ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d.

6.8.Reforma: Ilgalaikė priežiūra

Reformos tikslas – pagerinti ilgalaikės priežiūros teikimą. Reformą sudaro šie elementai:

(I)Socialinės gerovės įstatymo pakeitimais nustatoma ilgalaikės priežiūros apibrėžtis ir reikalaujama, kad vietos valdžios institucijos atsižvelgtų į principą, pagal kurį asmuo turi galėti kuo ilgiau gyventi savo namuose, įprastinėje aplinkoje ir turėti pakankamai kokybiškų paslaugų. Pakeitimai įsigalioja ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d.

(II)Integruoto socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veiksmų plane numatoma visoje Estijoje sukurti integruotą priežiūros modelį, nustatyti dalyvaujančių subjektų vaidmenis ir atsakomybę bei apibrėžti sistemos finansavimą. Veiksmų planas priimamas ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.

(III)Socialinės apsaugos ministro dekrete apibrėžiama vietos valdžios institucijų teikiamų priežiūros paslaugų žmonėms, turintiems mažiau priežiūros poreikių, struktūra ir ypatybės, taip pat jų įgyvendinimo sąlygos. Visų pirma ji apima tinkamas investicijas ir vietos valdžios institucijų teikiamų paslaugų plėtojimą, kad vyresnio amžiaus žmonės, turintys mažiau priežiūros poreikių, ir neįgalieji galėtų savarankiškai gyventi savarankiškai. Iki 2024 m. gruodžio 31 d. – socialinės apsaugos ministro dekretą.

(IV)Teisės aktų pakeitimais, kuriais siekiama pagerinti paramos vaikams, turintiems didesnių priežiūros poreikių, sistemą, numatoma modernizuoti ir integruoti vaikams, turintiems didesnių priežiūros poreikių, skirtas paslaugas. Visų pirma integruojamos sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos ir užimtumo sričių paslaugos, kad būtų teikiama visapusiška parama šeimoms, kurioms tenka priežiūros našta. Dabartinė paramos sistema turi būti supaprastinta, o priežiūros poreikių vertinimas turi būti konsoliduotas, kad tėvai turėtų saugų kontaktinį centrą, kuriame būtų galima teikti pirmines konsultacijas ir paramą. Teisės aktų pakeitimai įsigalioja ne vėliau kaip 2025 m. kovo 31 d.

6.9.Reforma: Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimas

Reformos tikslas – sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Reformą sudaro 2023–2030 m. gerovės plėtros plano priėmimas, jo įgyvendinimas ir skaitmeninės vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo priemonės diegimas.

Gerovės plėtros planas priimamas ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d. ir jame nustatomi strateginiai tikslai – mažinti socialinę nelygybę ir skurdą, užtikrinti lyčių lygybę ir didesnę socialinę įtrauktį ir skatinti vienodą požiūrį į mažumų grupėms priklausančius asmenis. Vystymosi plane išdėstomos priemonės, kuriomis siekiama mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, visų pirma didinant darbo užmokesčio skaidrumą, mažinant lyčių stereotipų paplitimą ir neigiamą poveikį moterų ir vyrų gyvenimui ir sprendimams, be kita ko, susijusius su išsilavinimo ir karjeros pasirinkimu ir priežiūros naštos prisiėmimu, ir remiant veiksmingesnį Lyčių lygybės akto įgyvendinimą.

Iki 2024 m. kovo 31 d. įdiegiama skaitmeninė vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo priemonė, kuria darbdaviams suteikiama paprasta ir paprasta priemonė duomenims ir informacijai apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir galimas jo priežastis savo organizacijose gauti ir analizuoti ir taip padėti jiems priimti informacija pagrįstus sprendimus ir imtis veiksmingų veiksmų siekiant įgyvendinti vienodo darbo užmokesčio principą ir sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2024 m. kovo 31 d.

F.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (tarpinių reikšmių)	Kiekybiniai rodikliai (siektinų reikšmių)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos taškas	Siektina reikšmė	Ketvirtis	Metai
94	6.1 Visapusiškas sveikatos priežiūros organizavimo Estijoje pokytis	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės nutarimo dėl ligoninių tinklo plėtros gairių įsigaliojimas	Vyriausybės įsakymo įsigaliojimas				4 KETVIRTIS	2024	Vyriausybės potvarkio įsigaliojimas, kuriame nustatoma: - regioninių, centrinių, vietos ir reabilitacijos ligoninių sąrašą siekiant užtikrinti vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; - reikalavimai, tikslai ir veiksmai, kurių reikia imtis siekiant konsoliduoti ligoninių tinklą; - būtinas investicijas į ligoninių, įtrauktų į ligoninių sąrašą, statybą, renovaciją ir perkvalifikavimą.
95	6.1 Visapusiškas sveikatos priežiūros organizavimo Estijoje pokytis	Tarpinė reikšmė	Sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemos sprendimo strateginės programos patvirtinimas	Sveikatos ir darbo ministras patvirtino strateginę programą, skirtą sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemai spręsti				4 KETVIRTIS	2022	Strateginėje programoje, skirtoje sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemai spręsti, nurodoma: -sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo priemonės įvairiuose sveikatos priežiūros sektoriuose, visų pirma specializuotos priežiūros, -fizinių ir žmogiškųjų išteklių paskirstymas siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visoje teritorijoje, finansavimo, valdymo ir keitimosi informacija mechanizmai, užtikrinantys veiklos rezultatus visoje šalyje.
96	6.1 Visapusiškas sveikatos priežiūros organizavimo Estijoje pokytis	Tarpinė reikšmė	Sveikatos apsaugos ir darbo ministro nutarimų, kuriais iš dalies keičiama gydytojų ir vaistininkų kompensavimo sistema, įsigaliojimas	Sveikatos apsaugos ir darbo ministro įsakymų įsigaliojimas				1 KETVIRTIS	2023	Įsigaliojus sveikatos apsaugos ir darbo ministro dekretams, kuriais siekiama pagerinti kompensavimo sistemą gydytojams ir vaistininkams, kad sveikatos priežiūros darbuotojai būtų skatinami dirbti atokiose vietovėse.
96a	6.1 Visapusiškas sveikatos priežiūros organizavimo Estijoje pokytis	Tarpinė reikšmė	Sveikatos ir darbo ministro dekreto ir Sveikatos paslaugų organizacijų įstatymo pakeitimo, kuriuo nustatoma slaugytojų kompensavimo sistema, įsigaliojimas	Sveikatos ir darbo ministro dekreto ir Sveikatos paslaugų organizacijų įstatymo pakeitimo įsigaliojimas				2 KETVIRTIS	2024	Sveikatos ir darbo ministro dekreto ir Sveikatos paslaugų organizacijų įstatymo pakeitimo, kuriuo nustatoma slaugytojų kompensavimo sistema, kad jie būtų skatinami dirbti atokiose vietovėse, įsigaliojimas. Ši kompensavimo sistema taikoma bendrosios praktikos ir pažangiosios praktikos slaugytojams pirminės sveikatos priežiūros įstaigose ir ligoninėse.
97	6.1 Visapusiškas sveikatos priežiūros organizavimo Estijoje pokytis	Siektina reikšmė	Priėmimas į slaugos mokymus		Asmenų, kuriems leista dalyvauti slaugos mokymuose, skaičiaus padidėjimas procentais	0	5	4 KETVIRTIS	2023	Palygintisu 2020 m., asmenų priėmimo į slaugos kursus padaugėjo 5 proc.
98	6.1 Visapusiškas sveikatos priežiūros organizavimo Estijoje pokytis	Tarpinė reikšmė	Ministro nutarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Socialinių reikalų ministerijos ir Tartu universiteto susitarimas dėl tam tikrų specializacijų gydytojų trūkumo, įsigaliojimas	Ministro nutarimo ir Socialinių reikalų ministerijos ir Tartu universiteto susitarimo įsigaliojimas				2 KETVIRTIS	2026	Ministro nutarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Socialinių reikalų ministerijos ir Tartu universiteto susitarimas, kuriuo nustatomi laipsniško tam tikrų profesijų, visų pirma bendrosios praktikos gydytojų, psichiatrų, vidaus ligų, skaičiaus didinimo reikalavimai, įsigaliojimas.
99a	6.2.a. TERVIKUM statyba	Tarpinė reikšmė	TERVIKUM statybos sutarties pasirašymas	Sutarties pasirašymas				2 KETVIRTIS	2023	Riigi Kinnisvara AS (Viljandi Haigla atstovas) ir rangovas pasirašo sutartį dėl TERVIKUM statybos, įskaitant techninių pastato sistemų įrengimą, visų pirma techninę šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens, apšvietimo ir elektros energijos gamybos, matavimo, stebėsenos ir kontrolės sistemų bei vidaus darbų įrangą.
100a	6.2.a TERVIKUM statyba	Tarpinė reikšmė	Pastatytas TERVIKUM	TERVIKUM sukonstruotas ir įrengtas				4 KETVIRTIS	2025	Baigiama TERVIKUM, kurį sudaro bendroji ligoninė ir pirminės sveikatos priežiūros centras, statyba, o pastate turi būti įrengta įranga, reikalinga, kad TERVIKUM veiktų.
106	6.3 pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės dekreto, kuriuo iš dalies keičiamas Estijos sveikatos draudimo fondo sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas dėl galimybės gauti specializuotą medicininę priežiūrą, įsigaliojimas	Vyriausybės dekreto teisės aktų pakeitimų įsigaliojimas				3 KETVIRTIS	2020	Įsigalioja teisės aktų pakeitimai, kuriais pagerinamos galimybės gauti specializuotą priežiūrą išplečiant e. konsultacijų naudojimą pirminės sveikatos priežiūros srityje, kad pacientai galėtų būti konsultuojami specialisto, neprivalant su jais tiesiogiai konsultuotis.
107	6.3 pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės dekreto, kuriuo iš dalies keičiamas Estijos sveikatos draudimo fondo sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas dėl bendrosios praktikos gydytojų išlaidų ir paslaugų, pakeitimų įsigaliojimas	Vyriausybės dekreto teisės aktų pakeitimų įsigaliojimas				1 KETVIRTIS	2021	Įsigalioja teisės aktų pakeitimai, kuriais numatomas fiksuotųjų išlaidų ir paslaugų bendrosios praktikos gydytojams finansavimas, siekiant padidinti išteklių skyrimą pirminės medicinos praktikai už metropolinių zonų ribų, ypač atokiose vietovėse, ir padidinti pacientų galimybes naudotis diagnostikos ir atrankinės patikros paslaugomis.
108	6.3 pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Sveikatos paslaugų organizacijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas	Įstatymo nuostata, nurodanti įstatymo įsigaliojimą				1 KETVIRTIS	2023	Įsigaliojo Sveikatos paslaugų organizavimo įstatymo pakeitimai, kuriais iš dalies keičiamas pacientų sąrašo tvarkymas, užtikrinamas pirminės sveikatos priežiūros tęstinumas ir išplečiamos slaugytojų teisės skirti vaistus pacientams.
109	6.4 E. sveikatos valdymo atnaujinimas	Tarpinė reikšmė	E. sveikatos valdymo sistemos ir jos įgyvendinimo gairių patvirtinimas	Pasiūlymo dėl e. sveikatos valdymo sistemos ir įgyvendinimo gairių patvirtinimas „Eesti tervise IKT juhtimise raamistik“ iniciatyviniame komitete				2 KETVIRTIS	2023	Patvirtinti pasiūlymą dėl valdymo sistemos ir įgyvendinimo gairių, kuriomis bus atnaujinta e. sveikatos valdymo sistema ir e. sveikatos paslaugų plėtojimo koordinavimas.
113	6.6 Darbo rinkos priemonių jaunimo nedarbui mažinti teikimas	Tarpinė reikšmė	Sveikatos ir darbo ministro dekreto, kuriuo siekiama sustiprinti sistemą „Mano pirmasis darbas“, įsigaliojimas	Sveikatos ir darbo ministro dekreto įsigaliojimas				1 KETVIRTIS	2022	Sveikatos ir darbo ministro dekreto, kuriame apibrėžiami schemos ypatumai ir jos įgyvendinimo sąlygos, įskaitant finansavimą ir tikslinę grupę, įsigaliojimas. Programos tikslas – suteikti darbo patirties neturinčiam arba mažai darbo patirties turinčiam jaunimui galimybę įgyti darbo patirties ir tobulinti savo įgūdžius dalyvauti darbo rinkoje.
114	6.6 Darbo rinkos priemonių jaunimo nedarbui mažinti teikimas	Tarpinė reikšmė	Jaunimo garantijos Veiksmų planas	Vyriausybė priima sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvos veiksmų planą				2 KETVIRTIS	2022	Vyriausybė priima iš dalies pakeistą Jaunimo garantijų iniciatyvos veiksmų planą jaunimo užimtumui remti. Į šį veiksmų planą įtraukiamos priemonės, skirtos jaunimo įgūdžiams gerinti, – apibrėžiami veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią jaunimo nedarbui ir su juo kovoti, įskaitant informavimą ir NEET padėties prevenciją. –nustatyti pagrindines šalis ir jų vaidmenį užkertant kelią jaunimo nedarbui ir sprendžiant su juo susijusius klausimus.
115	6.6 Darbo rinkos priemonių jaunimo nedarbui mažinti teikimas	Siektina reikšmė	Programoje „Mano pirmasis darbas“ dalyvaujančių jaunuolių skaičius		Lankytojų skaičius	0	3178	4 KETVIRTIS	2025	Programoje „Mano pirmasis darbas“ dalyvavo ne mažiau kaip 3178 16–29 metų jaunuoliai (bendras dalyvių skaičius).
116	6.7 Bedarbio draudimo išmokų mokėjimo trukmės pratęsimas	Tarpinė reikšmė	Direktyvos pakeitimų įsigaliojimas Nedarbo paslaugų ir išmokų įstatymas ir Nedarbo draudimo įstatymas	Teisės aktų pakeitimų įsigaliojimas				2 KETVIRTIS	2023	Įstatymo pakeitimų, kuriais nustatomas nuolatinis mechanizmas, pagal kurį nedarbo draudimo išmokų mokėjimo laikotarpis pratęsiamas 60 dienų, visų pirma tais atvejais, kai užregistruotas nedarbo lygis gerokai viršija nedidėjantį infliacijos ir (arba) darbo užmokesčio lygį, įsigaliojimas. Dėl pratęsimo mechanizmo ir maržos, kuri negali būti didesnė kaip 2 proc., susitariama palaikant dialogą su socialiniais partneriais.
117	6.8 Ilgalaikė priežiūra	Tarpinė reikšmė	Socialinės gerovės įstatymo pakeitimų įsigaliojimas	Teisės aktų pakeitimų įsigaliojimas				2 KETVIRTIS	2022	Įsigaliojo Socialinės gerovės įstatymo teisės aktų pakeitimai, kuriais nustatoma ilgalaikės priežiūros sąvoka ir reikalaujama, kad vietos valdžios institucijos atsižvelgtų į principą, pagal kurį asmuo turi galėti kuo ilgiau gyventi savo namuose, įprastinėje aplinkoje ir turėti pakankamai kokybiškų paslaugų.
118	6.8 Ilgalaikė priežiūra	Tarpinė reikšmė	Integruotos priežiūros modelio veiksmų planas	Veiksmų plano priėmimas				4 KETVIRTIS	2022	Socialinių reikalų ministerija priima veiksmų planą, kuriame numatoma sukurti integruotą priežiūros modelį visoje Estijoje ir nustatyti būsimo sistemos finansavimo modelio dalyvių vaidmenis ir atsakomybę.
119	6.8 Ilgalaikė priežiūra	Tarpinė reikšmė	Socialinės apsaugos ministro dekreto įsigaliojimas	Socialinės apsaugos ministro dekreto įsigaliojimas				4 KETVIRTIS	2024	Socialinės apsaugos ministro dekrete apibrėžiama vietos valdžios institucijų paslaugų, teikiamų asmenims, turintiems mažiau priežiūros poreikių, struktūra ir ypatybės, taip pat jų įgyvendinimo sąlygos. Visų pirma ji apima vietos valdžios institucijų investicijas ir paslaugų plėtojimą, kad vyresnio amžiaus žmonės, turintys mažiau priežiūros poreikių, ir neįgalieji galėtų savarankiškai gyventi savarankiškai.
120	6.8 Ilgalaikė priežiūra	Tarpinė reikšmė	Teisės aktų pakeitimų, susijusių su paramos didelių priežiūros poreikių turintiems vaikams sistema, įsigaliojimas	Teisės aktų pakeitimų įsigaliojimas				1 KETVIRTIS	2025	Teisės aktų pakeitimų, kuriais numatoma modernizuoti ir integruoti vaikams, turintiems daugiau priežiūros poreikių, teikiamas paslaugas, įsigaliojimas. Visų pirma, sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos ir užimtumo sričių paslaugos turi būti integruotos, kad būtų teikiama visapusiška parama šeimoms, kurioms tenka priežiūros našta, ir – dabartinė paramos sistema turi būti supaprastinta, o priežiūros poreikių vertinimas turi būti konsoliduotas, kad tėvai turėtų saugų kontaktinį centrą pradinėms konsultacijoms ir paramai teikti.
121	6.9 Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybė priima 2023–2030 m. gerovės plėtros planą	Gerovės plėtros plano priėmimas				1 KETVIRTIS	2024	Plane išdėstomos vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimo priemonės.
122	6.9 Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimas	Tarpinė reikšmė	Skaitmeninė vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo priemonė	Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo priemonės prototipo kūrimas				4 KETVIRTIS	2022	Sukuriamas darbdaviams skirtos vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo priemonės prototipas, siekiant suteikti jiems duomenų ir informacijos apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir galimas jo priežastis savo organizacijose ir taip padėti priimti informacija pagrįstus sprendimus ir imtis veiksmingų priemonių siekiant įgyvendinti vienodo darbo užmokesčio principą ir sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą.
123	6.9 Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimas	Tarpinė reikšmė	Skaitmeninė vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo priemonė	Skaitmeninės vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo priemonės diegimas				1 KETVIRTIS	2024	Darbdaviai gali naudotis skaitmenine vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo priemone, kad jiems būtų teikiami duomenys ir informacija apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir galimas jo priežastis jų organizacijose ir taip būtų padedama priimti informacija pagrįstus sprendimus ir imtis veiksmingų priemonių siekiant įgyvendinti vienodo darbo užmokesčio principą ir sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą.

G.AUDITAS IR KONTROLĖ

G.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

Reformos tikslas – nustatyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo ir stebėsenos teisinę sistemą. Ji apibrėžia atitinkamų viešųjų subjektų vaidmenį įgyvendinant planą ir tai, kaip šios įstaigos vykdo savo užduotis.

Reforma baigiama įgyvendinti iki 2021 m. gruodžio 31 d.

G.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris

Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)

Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai (tarpinių reikšmių)

Kiekybiniai rodikliai (siektinų reikšmių)

Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Atskaitos taškas

Siektina reikšmė

Ketvirtis

Metai

124

Plano stebėsena ir įgyvendinimas

Tarpinė reikšmė

Įsigaliojo Vyriausybės reglamentas dėl Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo ir stebėsenos teisinės sistemos.

Vyriausybės reglamento įsigaliojimas

4 KETVIRTIS

2021

Reglamento, kuriuo nustatoma Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo ir stebėsenos teisinė sistema, įsigaliojimas prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą. Reglamente bent apibrėžiamos valdžios institucijos, dalyvaujančios įgyvendinant Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ir jų užduotys, įskaitant Finansų ministerijos, sektorių ministerijų ir Valstybinio bendrų paslaugų centro užduotis.

H.8 KOMPONENTAS. „REPowerEU“

„REPowerEU“ skyriuje nagrinėjamas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo uždavinys. Komponento tikslai – palengvinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą; palengvinti tam tikrų ekonomikos sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą; didinti elektros energijos skirstymo tinklo pajėgumą; skatinti tvaraus biometano naudojimą ir paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą.

„REPowerEU“ skyriuje padedama įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro spartinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą, be kita ko, toliau paprastinant leidimų išdavimo procedūras ir stiprinant šalies elektros energijos tinklą (konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 42 022 m.).

Tikimasi, kad įgyvendinant priemonę, kuria sudaromos palankesnės sąlygos naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos prieigos prie elektros energijos paskirstymo tinklo didinimo priemonę ir priemonę, kuria didinama tvaraus biometano gamyba ir naudojimas, bus prisidedama prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies didinimas turi tarpvalstybinį ar daugiašalį aspektą, ypač Baltijos regione ir Suomijoje, nes taip padedama užtikrinti energijos tiekimą visoje Sąjungoje. Mažesnė priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro taip pat sukurs Europos pridėtinę vertę, nes, esant dabartinei gamtinių dujų tiekimo apribojimų padėčiai, bus atlaisvintas tiekimas kitoms valstybėms narėms ir kol kitoms valstybėms narėms pavyks sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro.

H.1. Reformų ir investicijų, susijusių su negrąžintina finansine parama, aprašymas

8.1 Reforma: Palankesnių sąlygų atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimui sudarymas

Šios reformos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, visų pirma vėjo energiją. Reformą sudaro:

·Įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama supaprastinti vėjo energetikos projektų planavimo, leidimų išdavimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus.

·Vyriausybė nustato prioritetines vėjo energijos plėtros teritorijas, remdamasi technine ataskaita, kurioje nurodomos prioritetinės plėtros sritys, kurių bendras numatomas potencialas pagaminti 1 000 MW.

·Vietos valdžios institucijos gauna paramą, kad pagerintų vėjo energetikos plėtros administracines procedūras, įskaitant leidimų išdavimą.

Reforma baigiama įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.

8.2. Investicija: Atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos prieigos prie elektros energijos paskirstymo tinklo didinimo programa

Šių investicijų tikslas – padidinti elektros energijos skirstymo tinklo pajėgumą. Elektros energijos skirstymo tinklo pajėgumų trūkumas šiuo metu riboja elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą. Investicijos apima darbus elektros energijos tinkle, kuriais siekiama 160 MW padidinti tinklo pajėgumą.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.

8.3. Investicija: Tvarių biodujų ir biometano gamybos ir naudojimo didinimas

Šios priemonės tikslas – skatinti tvarių biodujų ir tvaraus biometano naudojimą pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą (AIED II) ir paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą. Investiciją sudaro subinvesticijos.

Subinvesticijos – tai būtinų reguliavimo, organizacinių ir finansinių sąlygų kūrimas siekiant padidinti tvarių biodujų ir tvaraus biometano gamybą ir naudojimą. Pirmąją dalinę investiciją sudaro du elementai:

1.Estija paveda atlikti nepriklausomą tyrimą, kuriame būtų nustatytos būtinos reguliavimo, organizacinės ir finansinės intervencijos, kurios turi būti pradėtos ir įgyvendinamos siekiant padidinti tvarių biodujų ir tvaraus biometano gamybą ir naudojimą. Tyrime pateikiamas istorinio ir dabartinio gamtinių dujų, biodujų ir biometano suvartojimo kiekių įvertinimas ir būsimos paklausos gairės, kad būtų parodytas tvarių biodujų ir tvarios biometano gamybos potencialas ilgainiui pakeisti gamtines dujas. Galutinė tyrimo ataskaita skelbiama Aplinkos ministerijos interneto svetainėje.

2.Vyriausybė patvirtina tvarių biodujų ir tvaraus biometano gamybos ir naudojimo veiksmų planą. Veiksmų plane pateikiamas teisės aktų pakeitimų ir intervencinių priemonių, būtinų tvarių biodujų ir tvaraus biometano gamybai ir naudojimui didinti, sąrašas.

Dvi subinvesticijos yra susijusios su gamybos įrenginiais. Dėl priemonės paramos tvaraus biometano gamybos pajėgumas padidinamas bent 4000000 kubinių metrų. Į kvietimą teikti paraiškas dėl dotacijų biometano įsisavinimui remti įtraukiamas atrankos kriterijus, pagal kurį biologines atliekas vežančių sunkvežimių eismas turi būti kuo mažesnis.

Investicijos įgyvendinamos ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

H.2. Negrąžintinos finansinės paramos stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (tarpinių reikšmių)	Kiekybiniai rodikliai (siektinų reikšmių)			Preliminarus užbaigimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Atskaitos taškas	Siektina reikšmė	Ketvirtis	Metai
125	8.1 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo palengvinimas	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti paraiškas vietos valdžios institucijoms remti paskelbimas	Kvietimo teikti paraiškas skelbimas				3 KETVIRTIS	2023	Siekiant padėti vietos valdžios institucijoms samdyti ekspertus arba pirkti paslaugas, kuriomis siekiama pagerinti vėjo energetikos plėtros administracines procedūras, įskaitant leidimų išdavimą, skelbiamas kvietimas teikti paraiškas.
126	8.1 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo palengvinimas	Tarpinė reikšmė	Atitinkamų įstatymų, kuriais supaprastinami leidimų išdavimo, planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesai, pakeitimų įsigaliojimas	Pakeitimų įsigaliojimas				2 KETVIRTIS	2024	Įsigalioja teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama supaprastinti leidimų išdavimo, planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus vėjo energetikos projektams. Be kita ko, prireikus iš dalies keičiami šie įstatymai: statybos kodeksas, Vandens įstatymas, Planavimo įstatymas, Poveikio aplinkai vertinimo ir aplinkosaugos vadybos sistemos įstatymas, Aplinkos mokesčių įstatymas ir Miškų įstatymas.
127	8.1 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo palengvinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės sprendimas, kuriuo nustatomos prioritetinės vėjo energetikos plėtros sritys	Priimtas Vyriausybės sprendimas				3 KETVIRTIS	2024	Vyriausybė priima sprendimą, kuriuo nustatomos prioritetinės vėjo energetikos plėtros sritys. Vyriausybė priima sprendimą remdamasi technine ataskaita, kurioje nurodomos prioritetinės plėtros sritys, kuriose bendras numatomas gamybos potencialas yra 1 000 MW.
128	8.1 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo palengvinimas	Siektina reikšmė	Parama vietos valdžios institucijoms		Remiamų vietos valdžios institucijų skaičius	0	20	1 KETVIRTIS	2025	20 vietos valdžios institucijų pagal kvietimą teikti pasiūlymus gavo paramą samdyti ekspertus ar pirkti paslaugas arba naudotis centralizuotai perkamomis paslaugomis, kuriomis siekiama pagerinti vėjo energetikos plėtros administracines procedūras, įskaitant leidimų išdavimą.
129	8.2 Programa, kuria siekiama didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos prieigą prie elektros energijos skirstymo tinklo	Tarpinė reikšmė	Elektros energijos skirstymo tinklo darbų bendro finansavimo susitarimo pasirašymas	Pasirašytas susitarimas				1 KETVIRTIS	2024	Ūkio ir ryšių ministerijos ir Elering AS bendro finansavimo sutarties dėl elektros energijos skirstymo tinklo darbų pasirašymas siekiant 160 MW padidinti elektros energijos skirstymo tinklo pajėgumą.
130	8.2 Programa, kuria siekiama didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos prieigą prie elektros energijos skirstymo tinklo	Siektina reikšmė	Statybos darbai užbaigti ir papildomi 160 MW galios pajėgumai		MW papildomo pajėgumo	0	160	1 KETVIRTIS	2026	Elektros energijos skirstymo tinklo darbai užbaigiami ir dėl jų elektros energijos skirstymo tinklo pajėgumas padidinamas 160 MW.
131	8.3 Tvarių biodujų ir biometano gamybos ir naudojimo didinimas	Tarpinė reikšmė	Kvietimas teikti paraiškas dotacijoms biometano įsisavinimui remti	Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas				2 KETVIRTIS	2024	Kvietimo teikti paraiškas dotacijoms, kuriomis remiamas tvaraus biometano naudojimas, paskelbimas pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą (AIED II). Kvietime, be atrankos kriterijų, nurodomas investicijų aprašyme nustatytas reikalavimas.
132	8.3 Tvarių biodujų ir biometano gamybos ir naudojimo didinimas	Tarpinė reikšmė	Nepriklausomas tyrimas, kuriuo nustatomos būtinos reguliavimo, organizacinės ir finansinės intervencijos	Galutinės tyrimo ataskaitos paskelbimas				4 KETVIRTIS	2024	Galutinė nepriklausomo tyrimo ataskaita, kurioje nurodomos būtinos reguliavimo, organizacinės ir finansinės intervencijos, kurios turi būti pradėtos ir įgyvendinamos siekiant padidinti tvarių biodujų ir tvaraus biometano gamybą ir naudojimą, skelbiama Aplinkos ministerijos interneto svetainėje. Ataskaitoje, remiantis ankstesnio vartojimo apimčių ir būsimos paklausos analize, pateikiamas tvarių biodujų ir tvaraus biometano, kaip gamtinių dujų pakaitalo, potencialo įvertinimas.
133	8.3 Tvarių biodujų ir biometano gamybos ir naudojimo didinimas	Tarpinė reikšmė	Biodujų ir biometano gamybos ir naudojimo veiksmų plano parengimas	Patvirtintas planas				2 KETVIRTIS	2025	Vyriausybė patvirtina tvarių biodujų ir tvaraus biometano gamybos ir naudojimo veiksmų planą. Veiksmų plane pateikiamas teisės aktų pakeitimų ir intervencinių priemonių, būtinų tvarių biodujų ir tvaraus biometano gamybai ir naudojimui didinti, sąrašas.
134	8.3 Tvarių biodujų ir biometano gamybos ir naudojimo didinimas	Siektina reikšmė	Naujų biometano gamybos pajėgumų įrengimas		Instaliuotųjų tvaraus biometano gamybos pajėgumų didinimas kubiniais metrais	0	4 000 000	2 KETVIRTIS	2026	Įdiegti tvaraus biometano gamybos pajėgumai pagal paramos schemą padidinami bent 4000000 kubinių metrų.

2.Visos numatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos

Visos numatytos pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant Estijos „REPowerEU“ skyrių, išlaidos yra 953 330 000 EUR.

Visos numatytos „REPowerEU“ skyriaus išlaidos yra 90 040 000 EUR. Visų pirma, bendros numatomos Reglamento (ES) 2023/435 21c straipsnio 3 dalies a punkte nurodytų priemonių išlaidos yra 0 EUR, o kitų „REPowerEU“ skyriaus priemonių išlaidos – 90 040 000 EUR.

2 SKIRSNIS. FINANSINĘ PARAMĄ.

1.Į ES biudžetą

2 straipsnio 2 dalyje nurodytos dalinės įmokos organizuojamos taip:

Pirmoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
23	2.1. Įmonių žalioji pertvarka	Tarpinė reikšmė	Žaliosios pertvarkos darbo grupės sukūrimas siekiant įgyvendinti ir stebėti žaliąją pertvarką
28	2.3. Žaliųjų technologijų plėtros programos	Tarpinė reikšmė	Darbo grupės, kuri suplanuotų ir parengtų plėtros programą, įsteigimas
37	2.6. Žaliasis fondas	Tarpinė reikšmė	Ūkio ir ryšių ministerijos ir „SmartCap“ sutarties pasirašymas
38	2.6. Žaliasis fondas	Tarpinė reikšmė	„SmartCap“ investicijų politikos dokumento priėmimas
44	3.1. Duomenų valdymo ir atvirųjų duomenų kompetencijos centro sukūrimas ir plėtojimas	Tarpinė reikšmė	Statistikos tarnybos, Ekonomikos ir ryšių ministerijos ir Valstybinės informacinės sistemos institucijos duomenų valdymo grupės sudarymas
70	4.4. Žaliosios pertvarkos skatinimas energetikos ekonomikoje	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės sprendimas dėl investicijų, kurių reikia siekiant sumažinti su gynyba susijusius aukščio apribojimus vėjo jėgainių parkuose
71	4.4. Žaliosios pertvarkos skatinimas energetikos ekonomikoje	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės sprendimo pradėti energetikos sektoriaus nacionalinio plėtros plano rengimo procesą priėmimas, atsakingų asmenų paskyrimas ir terminai
74	4.5. Elektros energijos tinklo stiprinimo programa siekiant padidinti atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumus ir prisitaikyti prie klimato kaitos (pvz., apsauga nuo audrų)	Tarpinė reikšmė	Investicijų į tinklą bendro finansavimo sutarties su perdavimo sistemos operatoriumi pasirašymas
81	5.1. Diegti saugią, žaliąją, konkurencingą, poreikiais grindžiamą ir tvarią transporto ir energetikos infrastruktūrą	Tarpinė reikšmė	Vyriausybė priėmė 2021–2035 m. transporto ir judumo plėtros planą
89	5.4. Senosios Talino uosto tramvajaus linijos tiesimas	Tarpinė reikšmė	Tramvajaus tiesimo projekto projekto užbaigimas
106	6.3. Pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės dekreto, kuriuo iš dalies keičiamas Estijos sveikatos draudimo fondo sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas dėl galimybės gauti specializuotą medicininę priežiūrą, įsigaliojimas
107	6.3. Pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės dekreto, kuriuo iš dalies keičiamas Estijos sveikatos draudimo fondo sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas dėl bendrosios praktikos gydytojų išlaidų ir paslaugų, pakeitimų įsigaliojimas
113	6.6. Darbo rinkos priemonių jaunimo nedarbui mažinti teikimas	Tarpinė reikšmė	Sveikatos ir darbo ministro dekreto, kuriuo siekiama sustiprinti sistemą „Mano pirmasis darbas“, įsigaliojimas
124	Auditas ir kontrolė	Tarpinė reikšmė	Įsigaliojo Vyriausybės reglamentas dėl Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo ir stebėsenos teisinės sistemos.
		Dalinė dalis Suma	142977720 EURŲ

Antroji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
1	1.1. Skaitmeninė transformacija įmonėse	Tarpinė reikšmė	Kvietimas teikti paraiškas su skyrimo kriterijais ir skyrimo sąlygomis
11	1.4. Įgūdžių reforma įmonių skaitmeninei transformacijai	Tarpinė reikšmė	Antrinės teisės aktų, kuriais nustatomos paramos skaitmeninių įgūdžių ugdymui sąlygos, įsigaliojimas
16	1.5.1. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas. Šalių ir regionų strategijos	Tarpinė reikšmė	Pasirengimas rengti strategijas
19	1.5.2. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas. Novatoriški verslo centrai pagrindinėse eksporto rinkose	Tarpinė reikšmė	Parengiamoji analizė verslo centrų turiniui ir vietai apibrėžti
21	1.5.3. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas. Pasaulinio e. eksporto poveikio grupės ir virtualūs etapai	Tarpinė reikšmė	Poveikio grupių sudarymas ir pasaulinių skaitmeninių misijų paskirties vietų parinkimas
25	2.2. Žalieji įgūdžiai įmonių žaliajai pertvarkai remti	Tarpinė reikšmė	Antrinės teisės aktų, kuriais nustatomos paramos žaliųjų įgūdžių ugdymui sąlygos, įsigaliojimas
32	2.4. Gamybos bendrovių verslo modelių modernizavimas	Tarpinė reikšmė	Ministro dekreto, kuriuo nustatomos dotacijų skyrimo sąlygos, įsigaliojimas
34	2.5. Efektyviai išteklius naudojančių žaliųjų technologijų diegimas	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti paraiškas dotacijoms paskelbimas
51	3.4. #Bürokratt programa (nacionalinė virtuali asistentų platforma ir ekosistema)	Siektina reikšmė	Prieiga prie skaitmeninių viešųjų paslaugų per virtualiąją asistentų platformą
54	3.5. Pagrindinių skaitmeninių paslaugų pertvarkymas ir saugus perėjimas prie debesijos infrastruktūros	Tarpinė reikšmė	Centralizuotai teikiamų ir (arba) bendrų IT bazių paslaugų plėtojimas
65	4.2. Parama daugiabučių pastatų renovacijai	Tarpinė reikšmė	Kvietimų teikti paraiškas dėl daugiabučių namų renovacijos dotacijų skelbimas
68	4.3. Parama mažų gyvenamųjų pastatų renovacijai	Tarpinė reikšmė	Paskelbti kvietimai teikti renovacijos dotacijas
90	5.4. Senosios Talino uosto tramvajaus linijos tiesimas	Tarpinė reikšmė	Darbų pirkimo sutarties sudarymas
114	6.6. Darbo rinkos priemonių jaunimo nedarbui mažinti teikimas	Tarpinė reikšmė	Jaunimo garantijų iniciatyvos veiksmų planas
117	6.8. Ilgalaikė priežiūra	Tarpinė reikšmė	Socialinės gerovės įstatymo pakeitimų įsigaliojimas
		Dalinė dalis Suma	142977720 EURŲ

Trečioji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
7	1.3. Skaitmeninių važtaraščių paslaugų kūrimas	Siektina reikšmė	eFTI (elektroninės krovinių vežimo informacijos) platformų kūrimas
24	2.1. Įmonių žalioji pertvarka	Tarpinė reikšmė	Žaliosios pertvarkos darbo grupė priima Žiedinės ekonomikos veiksmų planą
41	2.7. Galimybių diegti atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiamas žaliojo vandenilio technologijas kūrimas	Tarpinė reikšmė	Ministro dekreto, kuriuo nustatomos paramos skyrimo sąlygos, įsigaliojimas
47	3.2. Renginių paslaugų ir aktyvių skaitmeninių viešųjų paslaugų asmenims plėtojimas	Siektina reikšmė	Asmeninio gyvenimo renginių paslaugų ir (arba) aktyvių paslaugų teikimas
49	3.3. Renginių paslaugų ir skaitmeninių vartų plėtojimas verslininkams	Siektina reikšmė	IT plėtros, kuria prisidedama prie verslo renginių paslaugų ir tinklų sietuvo įgyvendinimo, diegimas
63	4.1. Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas	Tarpinė reikšmė	Bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo nustatomos SA Kredex/Enterprise Estonia ir apskričių plėtros centrų bendradarbiavimo sąlygos, sudarymas
76	4.6. Energijos gamybos pramonės regionuose skatinimo programa	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti pasiūlymus dėl projektų, kuriais skatinama energijos gamyba pramonės objektuose, paskelbimas
78	4.7. Bandomoji energijos kaupimo programa	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti pasiūlymus dėl bandomosios energijos kaupimo programos paskelbimas
82	5.1. Diegti saugią, žaliąją, konkurencingą, poreikiais grindžiamą ir tvarią transporto ir energetikos infrastruktūrą	Tarpinė reikšmė	2021–2035 m. transporto ir judumo plėtros plano įgyvendinimo plano dėl ekologiško tvaraus viešojo transporto plėtros priėmimas
92	5.5. Savivaldybių investicijos į dviračius ir pėsčiųjų takus	Tarpinė reikšmė	Kvietimas teikti paraiškas dotacijoms gauti
95	6.1. Visapusiškas sveikatos priežiūros organizavimo Estijoje pokytis	Tarpinė reikšmė	Sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemos sprendimo strateginės programos patvirtinimas
96	6.1. Visapusiškas sveikatos priežiūros organizavimo Estijoje pokytis	Tarpinė reikšmė	Sveikatos ir darbo ministro dekreto, kuriuo iš dalies keičiama gydytojų ir vaistininkų kompensavimo sistema, įsigaliojimas
99a	6.2.a TERVIKUM statyba	Tarpinė reikšmė	TERVIKUM statybos sutarties pasirašymas
108	6.3. Pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas	Tarpinė reikšmė	Sveikatos paslaugų organizacijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas
109	6.4. E. sveikatos valdymo atnaujinimas	Tarpinė reikšmė	E. sveikatos valdymo sistemos ir jos įgyvendinimo gairių patvirtinimas
116	6.7. Draudimo nuo nedarbo išmokų mokėjimo laikotarpio pratęsimas	Tarpinė reikšmė	Nedarbo paslaugų ir išmokų įstatymo ir Nedarbo draudimo įstatymo pakeitimų įsigaliojimas
118	6.8. Ilgalaikė priežiūra	Tarpinė reikšmė	Integruotos priežiūros modelio veiksmų planas
122	6.9. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimas	Tarpinė reikšmė	Skaitmeninė vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo priemonė
		Dalinė dalis Suma	142977720 EURŲ

Ketvirtoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
2	1.1. Skaitmeninė transformacija įmonėse	Siektina reikšmė	Dotacijų skyrimas
12	1.4. Įgūdžių reforma įmonių skaitmeninei transformacijai	Siektina reikšmė	Dalyvavimas mokymo veikloje
17	1.5.1. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas. Šalių ir regionų strategijos	Tarpinė reikšmė	Tyrimų pirkimas
29	2.3. Žaliųjų technologijų plėtros programos	Tarpinė reikšmė	Žaliųjų technologijų plėtros programos sukūrimas
35	2.5. Efektyviai išteklius naudojančių žaliųjų technologijų diegimas	Siektina reikšmė	Projektų, kuriems buvo skirtos dotacijos paskelbus kvietimą teikti paraiškas, skaičius
43a	2.8 Parama investicijoms į tiekimo saugumą	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti paraiškas dotacijoms paskelbimas
55	3.5. Pagrindinių skaitmeninių paslaugų pertvarkymas ir saugus perėjimas prie debesijos infrastruktūros	Siektina reikšmė	Valdžios institucijų vykdomas nacionalinės privačiosios debesijos infrastruktūros diegimas
56	3.5. Pagrindinių skaitmeninių paslaugų pertvarkymas ir saugus perėjimas prie debesijos infrastruktūros	Tarpinė reikšmė	Debesijos infrastruktūros išplėtimas įtraukiant duomenų ambasadą
84a	5.2.a Daugiafunkcinis darbo laivas	Tarpinė reikšmė	Pasirašyta laivo statybos sutartis
86a	5.3.a „Rail Baltic viaducts“ statyba	Tarpinė reikšmė	„Rail Baltic“ viadukų statybos darbų sutartys
96a	6.1 Visapusiškas sveikatos priežiūros organizavimo Estijoje pokytis	Tarpinė reikšmė	Sveikatos ir darbo ministro dekreto ir Sveikatos paslaugų organizacijų įstatymo pakeitimo, kuriuo nustatoma slaugytojų kompensavimo sistema, įsigaliojimas
97	6.1. Visapusiškas sveikatos priežiūros organizavimo Estijoje pokytis	Siektina reikšmė	Priėmimas į slaugos mokymus
121	6.9. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybė priima 2023–2030 m. gerovės plėtros planą
123	6.9. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimas	Tarpinė reikšmė	Skaitmeninė vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo priemonė
125	8.1 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo palengvinimas	Tarpinė reikšmė	Kvietimo teikti paraiškas vietos valdžios institucijoms remti paskelbimas
126	8.1 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo palengvinimas	Tarpinė reikšmė	Atitinkamų įstatymų, kuriais supaprastinami leidimų išdavimo, planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesai, pakeitimų įsigaliojimas
129	8.2 Programa, kuria siekiama didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos prieigą prie elektros energijos skirstymo tinklo	Tarpinė reikšmė	Elektros energijos skirstymo tinklo bendro finansavimo susitarimo pasirašymas
131	8.3 Tvarių biodujų ir biometano gamybos ir naudojimo didinimas	Tarpinė reikšmė	Kvietimas teikti paraiškas dotacijoms biometano įsisavinimui remti
		Dalinė dalis Suma	142977720 EURŲ

Penktoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
4	1.2. E. statybos plėtra	Tarpinė reikšmė	Tarptautinių standartų ir geriausios praktikos, susijusios su skaitmeninių technologijų naudojimu statybose, priėmimas
8	1.3. Skaitmeninių važtaraščių paslaugų kūrimas	Siektina reikšmė	ECMR (elektroninės važtaraščio) sąsajos kūrimas
14	1.4. Įgūdžių reforma įmonių skaitmeninei transformacijai	Siektina reikšmė	Naujų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo modulių skaičius
15	1.4. Įgūdžių reforma įmonių skaitmeninei transformacijai	Siektina reikšmė	IRT specialistų kvalifikacijos standartų peržiūra.
26	2.2. Žalieji įgūdžiai įmonių žaliajai pertvarkai remti	Siektina reikšmė	Kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo modulių skaičius
39	2.6. Žaliasis fondas	Siektina reikšmė	Investicijų į rizikos kapitalo fondus arba akcinio kapitalo investicijų į įmones apimtis
43b	2.8 Parama investicijoms į tiekimo saugumą	Siektina reikšmė	Projektų, kuriems buvo skirta parama paskelbus kvietimą teikti paraiškas, skaičius
57	3.5. Pagrindinių skaitmeninių paslaugų pertvarkymas ir saugus perėjimas prie debesijos infrastruktūros	Siektina reikšmė	Ypatingos svarbos sistemų perkėlimas į nacionalinę duomenų ambasados debesijos infrastruktūrą
58	3.5. Pagrindinių skaitmeninių paslaugų pertvarkymas ir saugus perėjimas prie debesijos infrastruktūros	Siektina reikšmė	Centrinės valdžios institucijų informacinių sistemų saugumo patikros
59	3.6. Kuriuo nustatoma strateginė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo analizė Estijoje	Tarpinė reikšmė	Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo ir kitų teisės aktų, administracinių ir sutarčių pakeitimų, reikalingų Strateginės analizės centrui, įsigaliojimas
61	3.8. Itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų kūrimas	Siektina reikšmė	Itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklo diegimas naujose vietose
64	4.1. Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas	Tarpinė reikšmė	Jau pradėjo veikti skaitmeninės priemonės, kuriomis palengvinama prieiga prie informacijos apie renovaciją, įskaitant renovacijos rezultatų vizualizavimą ir renovacijos išlaidų apskaičiavimą
66	4.2. Parama daugiabučių pastatų renovacijai	Siektina reikšmė	Būstai, kurių energinis naudingumas didesnis
69	4.3. Parama mažų gyvenamųjų pastatų renovacijai	Siektina reikšmė	Būstai, kurių energinis naudingumas didesnis
72	4.4. Žaliosios pertvarkos skatinimas energetikos ekonomikoje	Tarpinė reikšmė	Atitinkamų pirminės ir (arba) antrinės teisės aktų įsigaliojimas ir rekomendacinės medžiagos paskelbimas siekiant sumažinti kliūtis, trukdančias įrengti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginius ir energijos kaupimo įrenginius
80a	4.8 Jūros vėjo elektrinių parkų plėtros skatinimas	Tarpinė reikšmė	Atrinktų radarų ir pasyviųjų radarų sistemos ir (arba) jutiklių rangovai ir pasirašytos sutartys
94	6.1. Visapusiškas sveikatos priežiūros organizavimo Estijoje pokytis	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės nutarimo dėl ligoninių tinklo plėtros gairių įsigaliojimas
119	6.8. Ilgalaikė priežiūra	Tarpinė reikšmė	Socialinės apsaugos ministro dekreto įsigaliojimas
120	6.8. Ilgalaikė priežiūra	Tarpinė reikšmė	Teisės aktų pakeitimų, susijusių su paramos didelių priežiūros poreikių turintiems vaikams sistema, įsigaliojimas
127	8.1 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo palengvinimas	Tarpinė reikšmė	Vyriausybės sprendimas, kuriuo nustatomos prioritetinės vėjo energetikos plėtros sritys
128	8.1 Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo palengvinimas	Siektina reikšmė	Parama vietos valdžios institucijoms
132	8.3 Tvarių biodujų ir biometano gamybos ir naudojimo didinimas	Tarpinė reikšmė	Nepriklausomas tyrimas, kuriuo nustatomos būtinos reguliavimo, organizacinės ir finansinės intervencijos
		Dalinė dalis Suma	142977720 EURŲ

Šeštoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
3	1.1. Skaitmeninė transformacija įmonėse	Siektina reikšmė	Dotacijų skyrimas
5	1.2. E. statybos plėtra	Tarpinė reikšmė	Viešųjų paslaugų prieinamumas e. statybos platformoje
6	1.2. E. statybos plėtra	Siektina reikšmė	Kūrimo ir prototipų kūrimo projektų užbaigimas
9	1.3. Skaitmeninių važtaraščių paslaugų kūrimas	Siektina reikšmė	Bendras užbaigtų projektų skaičius
33	2.4. Gamybos bendrovių verslo modelių modernizavimas	Siektina reikšmė	Remiamų projektų skaičius
42	2.7.Atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamų žaliojo vandenilio technologijų diegimo galimybių kūrimas	Tarpinė reikšmė	Ekologiško vandenilio gamybos technologijos ir įranga
45	3.1. Duomenų valdymo ir atvirųjų duomenų kompetencijos centro sukūrimas ir plėtojimas	Siektina reikšmė	Duomenų kokybės gerinimo projektų užbaigimas
46	3.1. Duomenų valdymo ir atvirųjų duomenų kompetencijos centro sukūrimas ir plėtojimas	Siektina reikšmė	Duomenų rinkinių skelbimas nacionaliniame atvirųjų duomenų portale
48	3.2. Renginių paslaugų ir aktyvių skaitmeninių viešųjų paslaugų asmenims plėtojimas	Siektina reikšmė	Asmeninių renginių paslaugų ir aktyvių paslaugų teikimas
50	3.3. Renginių paslaugų ir skaitmeninių vartų plėtojimas verslininkams	Siektina reikšmė	IT plėtros, kuria prisidedama prie verslo renginių paslaugų ir tinklų sietuvo įgyvendinimo, diegimas
52	3.4. #Bürokratt programa (nacionalinė virtuali asistentų platforma ir ekosistema)	Siektina reikšmė	Virtualiojo Bürokratto asistento įdiegimas skaitmeninėse viešųjų paslaugų aplinkose
53	3.4. #Bürokratt programa (nacionalinė virtuali asistentų platforma ir ekosistema)	Siektina reikšmė	Prieiga prie skaitmeninių viešųjų paslaugų per virtualiąją asistentų platformą
62	3.8. Itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų kūrimas	Siektina reikšmė	Itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklo diegimas naujose vietose
73	4.4. Žaliosios pertvarkos skatinimas energetikos ekonomikoje	Tarpinė reikšmė	Vyriausybė priima energetikos sektoriaus nacionalinį plėtros planą
91	5.4 Talino senosios uosto tramvajaus linijos tiesimas	Siektina reikšmė	Eksploatuojama nauja tramvajaus linija
93	5.5. Savivaldybių investicijos į dviračius ir pėsčiųjų takus	Siektina reikšmė	Dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūra baigta kurti
100a	6.2.a TERVIKUM statyba	Tarpinė reikšmė	Pastatytas TERVIKUM
115	6.6. Darbo rinkos priemonių jaunimo nedarbui mažinti teikimas	Siektina reikšmė	Programoje „Mano pirmasis darbas“ dalyvaujančių jaunuolių skaičius
133	8.3 Tvarių biodujų ir biometano gamybos ir naudojimo didinimas	Tarpinė reikšmė	Biodujų ir biometano gamybos ir naudojimo veiksmų plano parengimas
		Dalinė dalis Suma	142977720 EURŲ

Septintoji įmoka (negrąžinama parama):

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicijos)	Tarpinė reikšmė/Siektina reikšmė	Pavadinimas
10	1.3. Skaitmeninių važtaraščių paslaugų kūrimas	Tarpinė reikšmė	Skaitmeninių važtaraščių rengimo ir diegimo ex post vertinimas
13	1.4. Įgūdžių reforma įmonių skaitmeninei transformacijai	Siektina reikšmė	Mokymo veiklos užbaigimas
18	1.5.1. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas. Šalių ir regionų strategijos	Siektina reikšmė	Šalių ir regioninių eksporto strategijų skaičius
20	1.5.2. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas. Novatoriški verslo centrai pagrindinėse eksporto rinkose	Siektina reikšmė	Atidarytų verslo centrų skaičius
22	1.5.3. Įmonių konkurencingumo užsienio rinkose rėmimas. Pasaulinio e. eksporto poveikio grupės ir virtualūs etapai	Siektina reikšmė	Pasaulinio poveikio grupių vykdytų misijų skaičius ir svarbių renginių, kuriuose Estijai buvo atstovaujama virtualiais etapais, skaičius
27	2.2. Žalieji įgūdžiai įmonių žaliajai pertvarkai remti	Siektina reikšmė	Kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programose dalyvaujantys asmenys
30	2.3. Žaliųjų technologijų plėtros programos	Siektina reikšmė	Pagal Žaliųjų technologijų plėtros programą remiamų grupių skaičius
31	2.3. Žaliųjų technologijų plėtros programos	Siektina reikšmė	Pagal Žaliųjų technologijų plėtros programą remiamų startuolių, gavusių privačių investicijų, skaičius
36	2.5. Efektyviai išteklius naudojančių žaliųjų technologijų diegimas	Siektina reikšmė	Užbaigtų projektų skaičius
40	2.6. Žaliasis fondas	Siektina reikšmė	Investicijų į rizikos kapitalo fondus arba akcinio kapitalo investicijų į įmones apimtis
43	2.7. Galimybių diegti atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiamas žaliojo vandenilio technologijas kūrimas	Siektina reikšmė	Bent 49,49 mln. EUR vertės dotacijos, skirtos atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamoms ekologiško vandenilio technologijoms
43c	2.8 Parama investicijoms į tiekimo saugumą	Siektina reikšmė	Užbaigtų projektų skaičius
60	3.7. Informacinė sistema, skirta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo strateginei analizei realiuoju laiku	Tarpinė reikšmė	Naujos tikralaikės IRT analizės sistemos, skirtos Strateginės analizės centrui, kūrimas ir pateikimas Finansinės žvalgybos padaliniui
67	4.2. Parama daugiabučių pastatų renovacijai	Siektina reikšmė	Numatomas metinis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas
69a	4.3 Parama mažų gyvenamųjų pastatų renovacijai	Siektina reikšmė	Būstai, kurių energinis naudingumas didesnis
75	4.5. Elektros energijos tinklo stiprinimo programa siekiant padidinti atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumus ir prisitaikyti prie klimato kaitos (pvz., apsauga nuo audrų)	Siektina reikšmė	Papildomi tinklo pajėgumai, sukurti investuojant į perdavimo tinklą
77	4.6. Energijos gamybos pramonės regionuose skatinimo programa	Siektina reikšmė	Papildomi prijungimo pajėgumai atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybai prie tinklo prijungtuose pramonės objektuose arba netoli jų
79	4.7. Bandomoji energijos kaupimo programa	Siektina reikšmė	Papildomi šilumos kaupimo pajėgumai, atsiradę dėl paramos investicijoms
80	4.7. Bandomoji energijos kaupimo programa	Siektina reikšmė	Papildomi elektros energijos kaupimo pajėgumai, atsiradę dėl paramos investicijoms
80b	4.8 Jūros vėjo elektrinių parkų plėtros skatinimas	Tarpinė reikšmė	Pradeda veikti radiolokacinė ir pasyvioji radaro sistema ir (arba) jutikliai
80c	4.8 Jūros vėjo elektrinių parkų plėtros skatinimas	Tarpinė reikšmė	Jūros vėjo jėgainių Rygos įlankoje ir Estijos Hiiumaa, Saremos ir Vormsio salose aukščio apribojimo panaikinimas
83	5.1. Diegti saugią, žaliąją, konkurencingą, poreikiais grindžiamą ir tvarią transporto ir energetikos infrastruktūrą	Tarpinė reikšmė	2021–2035 m. transporto ir judumo plėtros plano įgyvendinimas
85a	5.2.a Daugiafunkcinis darbo laivas	Tarpinė reikšmė	Pristatytas laivas
87a	5.3.a „Rail Baltic viaducts“ statyba	Siektina reikšmė	Užbaigti viadukai
98	6.1. Visapusiškas sveikatos priežiūros organizavimo Estijoje pokytis	Tarpinė reikšmė	Ministro nutarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Socialinių reikalų ministerijos ir Tartu universiteto susitarimas dėl tam tikrų specializacijų gydytojų trūkumo, įsigaliojimas
130	8.2 Programa, kuria siekiama didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos prieigą prie elektros energijos skirstymo tinklo	Siektina reikšmė	Statybos darbai užbaigti ir papildomi 160 MW galios pajėgumai
134	8.3 Tvarių biodujų ir biometano gamybos ir naudojimo didinimas	Siektina reikšmė	Naujų biometano gamybos pajėgumų įrengimas
		Dalinė dalis Suma	95318480 EURŲ

3 SKIRSNIS. PAPILDOMI SUSITARIMAI

1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka

Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas vykdomi laikantis šios tvarkos:

Finansų ministerija, kaip vadovaujanti ministerija, ir Valstybinis bendrų paslaugų centras užtikrina bendrą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano koordinavimą, stebėseną ir įgyvendinimą. Valstybės bendrų paslaugų centras atlieka vadovaujančiosios institucijos funkcijas. Su stebėsena ir vertinimu susijusias užduotis atlieka Finansų ministerijos Valstybės biudžeto departamentas, bendradarbiaudamas su Valstybiniu bendrų paslaugų centru.

Sektorių ministerijos ir agentūros vykdo joms pavestas su plano įgyvendinimu susijusias pareigas. Jų tarnybos taip pat remia jų kompetencijai priklausančių projektų pažangos stebėseną ir palaiko glaudų bendradarbiavimą su Valstybiniu bendrų paslaugų centru ir Finansų ministerija. Šiuo tikslu visiems su plano įgyvendinimu ir stebėsena susijusiems duomenims registruoti naudojama esama struktūrinių fondų veiklos sistema (SFOS).

Finansų ministerijos Finansų kontrolės departamentas, audito institucija, reguliariai atlieka įdiegtų valdymo ir kontrolės sistemų auditą. Ji taip pat parengia atliktų mokėjimų prašymų auditų santrauką. Audito institucija taip pat priima Kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybą.

Visi nacionaliniai ir išorės šaltiniai įtraukiami į konkretiems sektoriams skirtas programas, kad būtų galima skaidriai stebėti sektorių finansavimą ir nustatyti riziką bei užkirsti kelią dvigubam finansavimui.

2.Komisijos visapusiškos prieigos prie pagrindinių duomenų suteikimo tvarka

Valstybinis bendrų paslaugų centras, kaip vadovaujančioji institucija, atsako už mokėjimo prašymų pateikimą Europos Komisijai ir valdymo deklaracijos, kuria jis patvirtina, kad lėšos buvo panaudotos pagal numatytą paskirtį, kad informacija yra išsami, tiksli ir patikima ir kad kontrolės sistema suteikia reikiamą patikinimą, parengimą. Be to, Finansų ministerija, bendradarbiaudama su Valstybiniu bendrų paslaugų centru, užtikrina stebėseną ir vertinimą.

Su plano įgyvendinimu ir stebėsena susiję duomenys saugomi esamoje integruotoje informacinėje sistemoje – Struktūrinių fondų veiklos sistemoje (SFOS). SFOS pritaikoma prie Reglamente (ES) 2021/241 nustatytų duomenų rinkimo, pažangos ataskaitų ir mokėjimo prašymų reikalavimų, be kita ko, rinkti rodiklius ir kitą informaciją, būtiną siekiant įrodyti tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimą ir apie tai pranešti. SFOS naudojasi visi plano įgyvendinimo dalyviai. SFOS pateikta informacija nuolat atnaujinama apie plano įgyvendinimo pažangą ir rezultatus, įskaitant nustatytus trūkumus ir visus taisomuosius veiksmus, kurių imtasi.

Pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 2 dalį, užbaigusi šio priedo 2.1 skirsnyje nurodytas atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, Estija pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą. Estija užtikrina, kad gavusi prašymą Komisija turėtų visapusišką prieigą prie pagrindinių susijusių duomenų, kuriais pagrindžiamas tinkamas mokėjimo prašymo pagrindimas tiek vertinant mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 3 dalį, tiek audito ir kontrolės tikslais.

(1) Išskyrus projektus, kuriems taikoma ši priemonė, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusia perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(2) Jei vykdant remiamą veiklą pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykinius taršos rodiklius, nustatytus nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(3) Ši išimtis netaikoma veiksmams pagal šią priemonę įrenginiuose, skirtuose tik perdirbti netinkamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamuose įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, skirtas saugoti ar naudoti, arba regeneruoti medžiagas iš deginimo pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įmonės atliekų perdirbimo pajėgumas arba neprailginama įrenginių eksploatavimo trukmė; dėl kurių pateikiami įrodymai gamyklos lygmeniu.

(4) Ši išimtis netaikoma veiksmams pagal šią priemonę esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą arba pritaikyti atskirtų atliekų perdirbimo operacijoms, kad jos būtų kompostuotos biologinės atliekos, ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, jeigu dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų perdirbimo pajėgumai arba neprailginama įrenginių eksploatavimo trukmė; dėl kurių pateikiami įrodymai gamyklos lygmeniu.

(5) Išskyrus projektus, kuriems taikoma ši priemonė, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusia perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(6) Jei vykdant remiamą veiklą pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykinius taršos rodiklius, nustatytus nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(7) Ši išimtis netaikoma veiksmams pagal šią priemonę įrenginiuose, skirtuose tik perdirbti netinkamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamuose įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, skirtas saugoti ar naudoti, arba regeneruoti medžiagas iš deginimo pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įmonės atliekų perdirbimo pajėgumas arba neprailginama įrenginių eksploatavimo trukmė; dėl kurių pateikiami įrodymai gamyklos lygmeniu.

(8) Ši išimtis netaikoma veiksmams pagal šią priemonę esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą arba pritaikyti atskirtų atliekų perdirbimo operacijoms, kad jos būtų kompostuotos biologinės atliekos, ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, jeigu dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų perdirbimo pajėgumai arba neprailginama įrenginių eksploatavimo trukmė; dėl kurių pateikiami įrodymai gamyklos lygmeniu.

(9) Išskyrus projektus, kuriems taikoma ši priemonė, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusia perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(10) Jei vykdant remiamą veiklą pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykinius taršos rodiklius, nustatytus nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(11) Ši išimtis netaikoma veiksmams pagal šią priemonę įrenginiuose, skirtuose tik perdirbti netinkamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamuose įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, skirtas saugoti ar naudoti, arba regeneruoti medžiagas iš deginimo pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įmonės atliekų perdirbimo pajėgumas arba neprailginama įrenginių eksploatavimo trukmė; dėl kurių pateikiami įrodymai gamyklos lygmeniu.

(12) Ši išimtis netaikoma veiksmams pagal šią priemonę esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą arba pritaikyti atskirtų atliekų perdirbimo operacijoms, kad jos būtų kompostuotos biologinės atliekos, ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, jeigu dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų perdirbimo pajėgumai arba neprailginama įrenginių eksploatavimo trukmė; dėl kurių pateikiami įrodymai gamyklos lygmeniu.

(13) Išskyrus projektus, kuriems taikoma ši priemonė, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusia perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(14) Jei vykdant remiamą veiklą pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykinius taršos rodiklius, nustatytus nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(15) Ši išimtis netaikoma veiksmams pagal šią priemonę įrenginiuose, skirtuose tik perdirbti netinkamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamuose įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, skirtas saugoti ar naudoti, arba regeneruoti medžiagas iš deginimo pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įmonės atliekų perdirbimo pajėgumas arba neprailginama įrenginių eksploatavimo trukmė; dėl kurių pateikiami įrodymai gamyklos lygmeniu.

(16) Ši išimtis netaikoma veiksmams pagal šią priemonę esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą arba pritaikyti atskirtų atliekų perdirbimo operacijoms, kad jos būtų kompostuotos biologinės atliekos, ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, jeigu dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų perdirbimo pajėgumai arba neprailginama įrenginių eksploatavimo trukmė; dėl kurių pateikiami įrodymai gamyklos lygmeniu.

(17) Išskyrus projektus, kuriems taikoma ši priemonė, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusia perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(18) Jei vykdant remiamą veiklą pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykinius taršos rodiklius, nustatytus nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(19) Ši išimtis netaikoma veiksmams pagal šią priemonę įrenginiuose, skirtuose tik perdirbti netinkamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamuose įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, skirtas saugoti ar naudoti, arba regeneruoti medžiagas iš deginimo pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įmonės atliekų perdirbimo pajėgumas arba neprailginama įrenginių eksploatavimo trukmė; dėl kurių pateikiami įrodymai gamyklos lygmeniu.

(20) Ši išimtis netaikoma veiksmams pagal šią priemonę esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą arba pritaikyti atskirtų atliekų perdirbimo operacijoms, kad jos būtų kompostuotos biologinės atliekos, ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, jeigu dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų perdirbimo pajėgumai arba neprailginama įrenginių eksploatavimo trukmė; dėl kurių pateikiami įrodymai gamyklos lygmeniu.

(21) Išskyrus projektus, kuriems taikoma ši priemonė, susijusius su elektros energijos ir (arba) šilumos gamyba, taip pat susijusia perdavimo ir skirstymo infrastruktūra, kurioje naudojamos gamtinės dujos, kurie atitinka Techninių gairių „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(22) Jei vykdant remiamą veiklą pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, turėtų būti paaiškintos priežastys, kodėl tai neįmanoma. Santykinius taršos rodiklius, nustatytus nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(23) Ši išimtis netaikoma veiksmams pagal šią priemonę įrenginiuose, skirtuose tik perdirbti netinkamoms pavojingoms atliekoms apdoroti, ir esamuose įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, skirtas saugoti ar naudoti, arba regeneruoti medžiagas iš deginimo pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įmonės atliekų perdirbimo pajėgumas arba neprailginama įrenginių eksploatavimo trukmė; dėl kurių pateikiami įrodymai gamyklos lygmeniu.

(24) Ši išimtis netaikoma veiksmams pagal šią priemonę esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, kai pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą arba pritaikyti atskirtų atliekų perdirbimo operacijoms, kad jos būtų kompostuotos biologinės atliekos, ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, jeigu dėl tokių veiksmų pagal šią priemonę nepadidėja įrenginių atliekų perdirbimo pajėgumai arba neprailginama įrenginių eksploatavimo trukmė; dėl kurių pateikiami įrodymai gamyklos lygmeniu.

Top

All

Choose the experimental features you want to try