EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 05 03

JOIN(2023) 12 final

BENDRAS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

dėl kovos su korupcija

1.        ĮVADAS

Korupcija daro didelę žalą visuomenei, mūsų demokratijai, ekonomikai ir pavieniams asmenims. Ji kenkia institucijoms, nuo kurių esame priklausomi, nes mažina pasitikėjimą jomis ir silpnina jų gebėjimą vykdyti viešąją politiką bei teikti kokybiškas viešąsias paslaugas. Be to, ji sudaro palankias sąlygas organizuotam nusikalstamumui ir priešiškam užsienio šalių kišimuisi. Sėkminga korupcijos prevencija ir kova su ja yra labai svarbios tiek siekiant apsaugoti ES vertybes ir ES politikos veiksmingumą, tiek siekiant išsaugoti teisės viršenybę ir pasitikėjimą tais, kurie valdo, bei viešosiomis institucijomis.

Korupcija trukdo ekonomikai tvariai augti, nes ištekliai naudojami ne tam, kad būtų pasiekti geri rezultatai, be to, dėl jos mažėja viešųjų išlaidų veiksmingumas ir didėja socialinė nelygybė. Korupcija trukdo veiksmingai ir sklandžiai veikti bendrajai rinkai, lemia netikrumą vykdant verslą ir stabdo investicijas. Korupciją – dėl jos pobūdžio – sunku kiekybiškai įvertinti, tačiau, remiantis net konservatyviais skaičiavimais, ji ES ekonomikai kainuoja ne mažiau kaip 120 mlrd. EUR per metus 1 . Neigiamas korupcijos poveikis juntamas visame pasaulyje, todėl pastangos užtikrinti gerą valdymą ir gerovę ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ne tokios veiksmingos.

Kaip ir pagarba teismų nepriklausomumui, laisva ir pliuralistinė žiniasklaida, skaidrus ir aukštos kokybės viešasis administravimas ir laisva bei aktyvi pilietinė visuomenė, veiksminga kovos su korupcija politika yra itin svarbus palankios, teisinei valstybei užtikrinti būtinos aplinkos komponentas. Siekiant kontroliuoti korupciją, būtina nuolat ryžtingai vykdyti jos prevenciją, palaikyti sąžiningumo kultūrą ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti kovos su korupcija teisės aktų vykdymą, be kita ko, vykdant veiksmingą baudžiamąjį persekiojimą už korupcinius nusikaltimus. Šis metodas taip pat taikomas prieš korupciją nukreiptuose ES išorės veiksmuose, kurių poveikis auga, kai remiamas teisinės valstybės principo taikymas ir šalių partnerių vykdomas viešųjų finansų valdymas.

Pagal pasaulinius korupcijos indeksus daugelis ES valstybių narių yra tarp pasaulyje mažiausiai korumpuotų šalių 2 . Tačiau, kaip nurodyta ir teisinės valstybės principo taikymo ataskaitose, kyla daug spręstinų problemų, o korupcija tebekelia susirūpinimą žmonėms visoje ES, kaip matyti iš „Eurobarometro“ duomenų. 2022 m. beveik septyni iš dešimties europiečių (68 proc.) manė, kad korupcija yra plačiai paplitusi jų šalyje, ir tik 31 proc. laikėsi nuomonės, kad jų vyriausybės pastangos kovojant su korupcija yra veiksmingos. Be to, daugiau kaip pusės (51 proc.) ES įsisteigusių įmonių nuomone, mažai tikėtina, kad korumpuoti asmenys ar verslininkai jų šalyje bus pagauti arba kad apie juos bus pranešta policijai ar prokurorams 3 .

2022 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen nurodė, kad būtina imtis ryžtingų kovos su korupcija veiksmų. ES gali atlikti svarbų vaidmenį ne tik tuo, kaip ji organizuoja savo darbą, bet ir nuolatinėmis pastangomis integruoti korupcijos prevencijos priemones į ES politikos ir programų planavimą, taip pat aktyviai remdama valstybių narių pastangas patvirtinti tvirtą kovos su korupcija politiką ir teisės aktus.

Šiandien Komisija priėmė du tikslinius pasiūlymus, kurių tikslas – sustiprinti ES teisę šioje srityje. Pirma, Komisija siūlo priimti direktyvą, kuria siekiama atnaujinti ir suderinti ES taisykles dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų apibrėžčių ir sankcijų už jas, taip pat užtikrinti aukštus standartus kovojant su visų rūšių korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, veiksmingiau užkirsti kelią korupcijai ir geriau užtikrinti teisės aktų vykdymą 4 . Antra, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, palaikomas Komisijos, bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP sankcijų) ribojamųjų priemonių (sankcijų) rinkinį siūlo papildyti specialiu BUSP sankcijų režimu, kuris padėtų kovoti su korupcija, kai ir kur korupcinės veikos kenkia ar gali pakenkti pagrindiniams Sąjungos interesams ir BUSP tikslams, nustatytiems Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje 5 . Todėl vyriausiasis įgaliotinis teikia pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo ir – kartu su Komisija – pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl kovai su korupcija skirtos teminės BUSP sankcijų programos, kuriais siekiama papildyti ES vidaus ir išorės politikos veiksmus kovojant su korupcija.

Komisija imsis aktyvesnių veiksmų, ir šiandien pateikiami pasiūlymai dėl kovos su korupcija yra svarbus žingsnis kovojant su korupcija nacionaliniu ir ES lygmenimis. Šiame komunikate paaiškinama, kaip šiais elementais bus pasinaudota dedant platesnio masto pastangas formuoti visapusišką ir sistemingą strateginį požiūrį. Todėl reikia susieti šiuo metu jau vykdomą veiklą, plėtoti naujas kryptis ir kurti naujas priemones tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu, be kita ko, stiprinant aiškų įsipareigojimą kovoti su korupcija pasauliniu lygmeniu. Sėkmė priklausys nuo to, kokių bendrų ir tęstinių veiksmų bus imtasi ES, nacionaliniu, regiono ir vietos lygmenimis, įtraukiant valdžios institucijas, pilietinę visuomenę, privatųjį sektorių ir tarptautines organizacijas. Tai ne tik padės informuoti visuomenę apie korupcijos padarinius, bet ir padės piliečiams bei įmonėms pasipriešinti korupcijai įgavus pasitikėjimo savimi.

2.        KAS YRA KORUPCIJA?

Korupcija paprastai vadinamas piktnaudžiavimas gautais įgaliojimais siekiant asmeninės naudos 6 . Nors korupcijos pobūdis ir mastas kiekvienoje šalyje gali skirtis, nė viena šalis negali teigti, kad joje korupcijos nėra. Kadangi tai pasaulinė problema, turinti didelį tarpvalstybinį poveikį, yra priimta speciali kovai su ja skirta Jungtinių Tautų konvencija – Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją (UNCAC). Ši konvencija yra vienintelis teisiškai privalomas visuotinis kovos su korupcija srities dokumentas, kuriame pateikiamos įvairių formų korupcijos apibrėžtys, apimančios skirtingus nusikaltimus nuo smulkaus kyšininkavimo iki didelių politinių skandalų. ES ir visos valstybės narės yra šios konvencijos šalys. Kova su korupcija taip pat yra viena iš svarbiausių Europos Tarybos 7 veiklos sričių; tuo tikslu Europos Taryba yra priėmusi keletą dokumentų, įskaitant baudžiamosios ir civilinės teisės konvencijas dėl korupcijos. Be to, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) rengia korupcijos prevencijos priemones ir yra įtvirtinusi teisiškai privalomas nuostatas dėl užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimo tarptautiniuose verslo sandoriuose kriminalizavimo 8 .

Geriausia kovos su korupcija sėkmės garantija yra politinė ir institucinė sistema, grindžiama sąžiningumu, skaidrumu ir atskaitomybe viešajame gyvenime. Viešosios paslaugos taip pat yra atsparesnės korupcijai ten, kur viešųjų paslaugų kultūra stipri, o darbo užmokestis teisingas. Visos valdžios institucijos turi saugotis korupcijos rizikos. Nors korupcija visų pirma yra nusikaltimas, o konkrečios korupcinės veikos apibrėžtos nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje, korupcijos rizikos požymis taip pat gali būti nesąžiningumas, interesų konfliktai arba rimti etikos taisyklių pažeidimai. Būtent todėl veiksmingi kovos su korupcija metodai dažnai grindžiami priemonėmis, kuriomis siekiama didinti skaidrumą ir puoselėti etiką bei sąžiningumą, ir tokių sričių, kaip interesų konfliktai, lobistinė veikla ir vadinamasis „sukamųjų durų“ reiškinys, reguliavimu. Viešosios įstaigos turėtų siekti aukščiausių sąžiningumo, skaidrumo ir nepriklausomumo standartų, nes tai yra svarbi platesnio masto kovos su korupcija dalis.

Korupcija yra neatsiejama beveik kiekvienos organizuotos nusikalstamos veiklos dalis – 60 proc. nusikalstamų organizacijų naudojasi korupcija, kad prasiskverbtų į viešąjį ar privatųjį sektorių 9 . Ši sąsaja pripažinta ES saugumo sąjungos strategijoje 10 ir 2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijoje 11 . Jose taip pat atkreiptas dėmesys į ypatingą korupcijos riziką konkrečiuose sektoriuose: sveikatos priežiūros, transporto, statybos, atliekų tvarkymo, aeronautikos ir gynybos, žemės ūkio, maisto, darbo ir socialinės apsaugos. Iš neseniai paskelbtos ataskaitos matyti, kad korupcija yra pagrindinis būdas prasiskverbti į uostus ir logistikos grandines, o nusikaltėlių tinklai siekia suformuoti korupcijos tinklus keliose vietovėse, kad taptų paprasčiau daryti nusikaltimus, pvz., vykdyti prekybą narkotikais 12 .   

Kai kuriuose iš šių sektorių didelį pavojų kelia ir korupcija privačiajame sektoriuje ir būtent į ją būdavo nukreipiami kovos su korupcija veiksmai, nes korupciniai privačiojo sektoriaus subjektų tarpusavio sandoriai daro poveikį visai tiekimo grandinei, iškraipo rinkas, kenkia konkurencijai ir dėl jų didėja įmonių sąnaudos. Kovos su korupcija privačiajame sektoriuje veiksmų imamasi įgyvendinant daugelį reglamentavimo, teisinės atitikties ir išsamaus patikrinimo programų ir taikant švelnesnes, bendrai etikos ir sąžiningumo kultūrai versle puoselėti skirtas priemones – visa tai yra platesnio masto kovos su korupcija ES ir pasauliniu lygmeniu dalis 13 .

3.    ES KOVOS SU KORUPCIJA SISTEMA

ES pastangos užkirsti kelią korupcijai, nustatyti jos atvejus ir su ja kovoti visais lygmenimis gali būti tvirtai grindžiama jau taikomomis priemonėmis. Jomis taip pat galima remtis plėtojant visapusiškesnį strateginį požiūrį, apimantį naujas veiklos sritis ir naujus metodus, atitinkančius problemos mastą ir kintančią korupcijos riziką. Kaip pripažįstama teisinės valstybės principo taikymo ataskaitose, strateginė kovos su korupcija sistema suteikia svarbią galimybę politinį įsipareigojimą ir viziją paversti konkrečiais veiksmais. Kovos su korupcija strategijos gali užtikrinti, kad teisėkūros ar institucinės spragos būtų šalinamos ne po vieną, o kartu, ir kad kovos su korupcija nuostatos būtų integruotos į visus atitinkamus politikos sektorius. Todėl reikalinga ES kovos su korupcija strategija. Kad strategija būtų veiksminga, ji turi būti plėtojama tvirtai remiantis konsensusu ir konsultacijomis, ypač su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis. Greta strategijos, taip pat reikia konkrečių ir išmatuojamų tikslų, aiškaus biudžeto, konkretaus darbuotojų skaičiaus ir aiškiai apibrėžtos atsakomybės.

Rengiant tokias reformas labai praverstų dalytis praktinėmis žiniomis ir patirtimi ES lygmeniu. Pirmasis žingsnis šiame procese bus ES kovos su korupcija tinklo sukūrimas. Nuo 2015 m. ES kovos su korupcija patirties mainų programa valstybių narių kovos su korupcija specialistams suteikia erdvę, kurioje jie gali ieškoti įkvėpimo ir mokytis iš kitose valstybėse narėse vykdomų teisėkūros, institucinių ir politikos reformų. Šį darbą plėtos ir tobulins tinklas, kuris veiks kaip korupcijos prevencijos veiksmų visoje ES katalizatorius. Tinklui bus pavesta plėtoti geriausią patirtį ir parengti praktines rekomendacijas įvairiose bendro intereso srityse. Jis taip pat padės sistemingiau rinkti duomenis ir įrodymus, kurie gali padėti gerai pagrįsti kovos su korupcija veiksmus ir stebėti jų sėkmę. Tinklas veiks pasinaudodamas darbo su teisėsaugos ir valdžios institucijomis patirtimi ir jungs visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant specialistus, ekspertus ir tyrėjus, taip pat pilietinės visuomenės ir tarptautinių organizacijų atstovus.

3.1.    Kova su korupcija kaip nusikaltimu

Nors ES yra priėmusi kovai su korupcija skirtų baudžiamosios teisės aktų, jie yra fragmentiški, pasenę ir ribotos taikymo srities. Pagrindiniai ES baudžiamosios teisės aktai kovos su korupcija srityje yra 1997 m. Konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su pareigūnais 14 , ir 2003 m. Tarybos pamatinis sprendimas dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje 15 ; abu jie priimti anksčiau nei Lisabonos sutartis. Jie buvo papildyti naujesnėmis priemonėmis, pvz., Direktyva dėl ES finansinių interesų apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis 16 (FIA direktyva) ir siūloma direktyva dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo 17 .

3.2.    Kovos su korupcija integravimas formuojant ES politiką

ES vidaus ir išorės politikoje kovai su korupcija skiriama daug dėmesio. Savo darbe Komisija visada stengėsi nustatyti apsaugos nuo korupcijos priemones, kad neliktų galimų spragų ir būtų užtikrinta, kad didinant skaidrumą ir aiškumą sumažėtų galimybių tarpti korupcijai, o institucijos ir įstaigos, atsakingos už ES politikos įgyvendinimą visais lygmenimis, laikytųsi aukštų nepriklausomumo ir sąžiningumo standartų. Svarbiausių ES subjektų veiklos koordinavimas taip pat padeda mažinti ES politikai kenkiančios korupcijos riziką ir remti veiksmus nacionaliniu ir pasaulio lygmenimis. Veiksmingai atgraso vykdymo užtikrinimo priemonės, kuriomis pasiekiama, kad korupcija būtų atskleista ir už ją būtų nubausta. Todėl ES politikos strategijose ir programose numatyta daug įvairių priemonių, kuriomis siekiama ne tik atgrasyti nuo korupcijos ir ją aptikti, bet ir didinti efektyvumą veiksmų, kuriais siekiama ištirti jau padarytus korupcinius nusikaltimus ir už juos nubausti. Siūloma direktyva šią sistemą bus dar labiau sustiprins.

Sąžiningumo ir skaidrumo kultūros kūrimas

Geriausia kovos su korupcija sėkmės garantija yra politinė ir institucinė sistema, kurios pamatas yra sąžiningumas, skaidrumas ir atskaitomybė viešajame gyvenime. Būtent todėl veiksmingi kovos su korupcija metodai dažnai grindžiami priemonėmis, kuriomis siekiama didinti skaidrumą ir puoselėti etiką bei sąžiningumą, ir tokių sričių, kaip interesų konfliktai, lobistinė veikla ir vadinamasis „sukamųjų durų“ reiškinys, reguliavimu.

Iš patirties, įskaitant patirtį, sukauptą rengiant teisinės valstybės principo taikymo ataskaitas, matyti, kad tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu tvirto atkirčio korupcijai pagrindas yra interesų konfliktų prevencijos ir sprendimo sistemos, skaidrumo ir lobistų registrų sukūrimas ir veiksmingų valstybės pareigūnų turto ir interesų atskleidimo ir tikrinimo mechanizmų sukūrimas.

Skaidrumas yra ne tik politinės atskaitomybės pagrindas – jis taip pat labai reikalingas stiprinant sąžiningumą. Skaidriu sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesu grindžiama sistema labai padeda užkaišyti landas korupcijai. Skaitmeniniai sandoriai ir viešųjų įstaigų finansinių ir kitų duomenų viešinimas taip pat apsunkina korupcines machinacijas. Galingos priemonės yra tvirti ir aiškūs etikos principai, taip pat tinkamai veikti privalančios struktūros ir institucijos. Svarbus ir tarptautinis aspektas: įgyvendindama būsimą demokratijos gynimo iniciatyvą 19 , Komisija pasiūlys teisės aktą dėl atstovavimo užsienio interesams skaidrumo, kad būtų sumažinta slapto kišimosi į demokratinius procesus ES ir valstybių narių lygmenimis rizika.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius šiose srityse sukurti svarbūs sąžiningumo ir kovos su korupcija standartai. Pagrindinių institucijų veikimui ir tvirtų kovos su korupcija ir sąžiningumo sistemų kūrimui labai padėjo tokių organizacijų, kaip Kovos su korupcija valstybių grupė (GRECO), Europos Tarybos Venecijos komisija, EBPO ir Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (UNODC), atliekamas darbas. Vis dėlto, norint, kad šiais standartais grindžiamą sąžiningumo politiką ir politikos reformas lydėtų sėkmė, jos turi būti pritaikytos pagal aplinkybes. Teisinės valstybės principo taikymo ataskaitų rekomendacijų tikslas yra padėti valstybėms narėms įgyvendinti tokias reformas, taip pat sugriežtinti sąžiningumo taisykles, užkirsti kelią interesų konfliktams, didinti lobistinės veiklos skaidrumą, reglamentuoti vadinamąjį „sukamųjų durų“ tarp viešųjų ir privačiųjų pareigų reiškinį, užtikrinti atitinkamų taisyklių vykdymą ir įdiegti veiksmingas turto ir interesų atskleidimo sistemas.

Prevencinė korupcijos rizikos mažinimo politika

Kaip ir visi kiti nusikaltimai, korupcija tarpsta ten, kur susiklosto tam palankios aplinkybės. Siekiant, kad ES politikos struktūroje sumažėtų korupcijos potencialas, yra nustatoma rizika ir sukuriamos tai rizikai mažinti reikalingos priemonės. Vienas iš pirmųjų naujojo ES kovos su korupcija tinklo uždavinių bus iki 2024 m. nustatyti bendras didelės rizikos sritis. Šiam darbui vadovaus Komisija, atidžiai konsultuodamasi su valstybėmis narėmis. Tai bus svarbu plėtojant būsimas ES kovos su korupcija iniciatyvas.

Tuo tikslu bus remiamasi akivaizdžiai rizikingose srityse jau atliktais darbais. Ypatingas dėmesys skiriamas viešiesiems pirkimams – jų vertė sudaro 14 proc. ES valstybių narių BVP. 2014 m. įgyvendinus esminę reformą 20 , buvo sustiprintos apsaugos nuo interesų konfliktų priemonės, todėl dabar konkurso dalyviai privaloma tvarka šalinami iš konkurso, jeigu praeityje jie yra dalyvavę korupcinio pobūdžio nusikalstamojoje veikoje. Nuo 2018 m. Europos Sąjungoje visas viešojo pirkimo procedūras privaloma vykdyti elektroniniu būdu, irskaidrumo kultūra kuriama toliau – visos viešųjų pirkimų sutartys yra skelbiamos, o valstybės narės yra įpareigotos pranešti apie korupcijos atvejus, susijusius su ES viešaisiais pirkimais. Vienas iš pagrindinių būdų užkaišyti landas korupcijai yra kvalifikuotų specialistų skaidrioje aplinkoje vykdomas atviras konkursas.

Korupcija klesti ten, kur jos neįmanoma nustatyti arba įrodyti. Korupcinė veikla neretai siejama su sukčiavimu mokesčiais, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu. Tokios veiklos atvejus padeda nustatyti mokesčių teisės aktuose įtvirtintos skaidrumo taisyklės. Atnaujintomis taisyklėmis dėl administracinio bendradarbiavimo tiesioginio apmokestinimo 21 ir pridėtinės vertės mokesčio 22 srityse siekiama paspartinti valstybių narių keitimąsi informacija, nes jis padeda nustatyti korupciją prieš pradedant oficialius baudžiamuosius tyrimus.

Ypač sunku nustatyti korupciją tais atvejais, kai sandoriams ir tikrųjų savininkų tapatybei nuslėpti naudojamos vadinamosios priedangos įmonės ir kitos neskaidrios ir sudėtingos struktūros korporacijos 23 . ES kovos su pinigų plovimu direktyva nuolat peržiūrima ir jos nuostatos buvo sugriežtintos 24 nustatant reikalavimą sukurti įmonių ir kitų juridinių subjektų tikrųjų savininkų registrus 25 . Šie registrai padeda atskleisti interesų konfliktus, išviešinti aukšto lygio korupciją ir atlikti neteisėtų pinigų srautų tyrimus. Ši direktyva taip pat yra svarbi prevencijos aspektu, nes joje reikalaujama, kad įpareigotieji privačiojo sektoriaus subjektai atidžiau atliktų išsamų klientų patikrinimą tais atvejais, kai yra nustatyta didesnė rizika, pvz., jeigu tai yra politikoje dalyvaujantys asmenys 26 . 2021 m. liepos mėn. pasiūlymas dėl kovos su pinigų plovimu srities dokumentų rinkinio dar labiau sustiprina finansų sistemos vientisumui ir vidaus rinkai apsaugoti skirtą ES sistemą 27 .

Užkaišyti landas korupcijai taip pat padeda kovos su organizuoto nusikalstamumo keliamais pavojais iniciatyvos. Vienas iš sričių – neteisėta prekyba kultūros vertybėmis: 2022 m. gruodžio mėn. ES kovos su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis veiksmų planas 28 yra išsami sistema, kaip ES ir valstybės narės gali tobulinti neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis prevenciją, nustatymą ir baudžiamąja teisena grindžiamą atkirtį.

Siekiant užkirsti kelią korupcijai politikos formavimo etape būtina užtikrinti pagal ES teisę steigiamų nacionalinių institucijų, pvz., nacionalinių konkurencijos priežiūros institucijų, viešųjų pirkimų peržiūros institucijų ar reguliavimo institucijų, nepriklausomumą ir nešališkumą. Šitaip ES ir nacionaliniu lygmenimis diegiama bendra prevencijos ir sąžiningumo kultūra. Pavyzdžiui, konkurencijos teisės aktuose nustatomos minimalios nacionalinių valdžios institucijų, kurios užtikrina ES konkurencijos taisyklių vykdymą, nepriklausomumo garantijos 29 , pavyzdžiui, taisyklės dėl interesų konflikto ir apsaugos nuo atleidimo iš darbo. Vidaus rinkos teisės aktais, kuriais nustatomos taisyklės, taikytinos nacionalinėms reguliavimo ir saugos institucijoms, veikiančioms tokiose srityse, kaip elektroniniai ryšiai, žiniasklaida, elektros energija, dujos, maistas ir pašarai, bendra Europos geležinkelių erdvė ir geležinkelių sauga, reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad atitinkamos įstaigos būtų funkciškai nepriklausomos ir nešališkai bei skaidriai vykdytų savo įgaliojimus.

Siekiant veiksmingai kovoti su korupcija, labai svarbu apibrėžti ir nustatyti rizikos sritis. Korupcinė veikla nuolat kinta ir jos vykdytojai nuolat prisitaiko prie naujų galimybių, o modeliai valstybėse narėse skiriasi. Nė vienas sektorius ar veiklos sritis nėra apsaugoti nuo korupcijos rizikos, bet ypatingą dėmesį reikėtų skirti bendroms didelės rizikos sritims, kurios paprastai yra susijusios su didelių viešųjų lėšų valdymu arba galimybe gauti leidimus ar naudotis ypatingos svarbos paslaugomis. Todėl tokie sektoriai, kaip sveikatos priežiūra, statybos pramonė ar miestų planavimas, yra pažeidžiami ir staigus viešųjų investicijų padidėjimas gali sukelti naujus su korupcija susijusius pavojus. Taip pat reikia nuolat stebėti tas sritis, kuriose kyla didelio nusikalstamumo rizika, pvz., uostus, kuriuose savo įtaką siekia įtvirtinti organizuotos nusikalstamos grupės, užsiimančios prekyba narkotikais.

Vienas iš pavyzdžių, kaip tvarkytis naujose srityse, kuriose reikia veikti, susijęs su leidimo investuotojams gyventi šalyje ir pilietybės suteikimo investuotojams programomis (vadinamosiomis auksinės vizos ir auksinio paso programomis) – Komisija įspėjo, kad jos gali būti naudojamos kaip priedanga finansiniams nusikaltimams, įskaitant kyšininkavimą ir korupciją 30 . Komisija laikosi nuomonės, kad pilietybės suteikimo investuotojams programos, pagal kurias valstybės narės pilietybė – taigi, ir Sąjungos pilietybė – sistemingai suteikiama mainais už iš anksto nustatytus mokėjimus ar investicijas, nesant tikro ryšio su pilietybe suteikiančia valstybe nare, pažeidžia ES teisę, ir ėmėsi veiksmų prieš tokias programas toliau vykdančias valstybes nares 31 . Sportas – tai dar viena palyginti neseniai keliančia didelę riziką pripažinta sritis, kurioje organizuotos nusikalstamos grupės korupcijos ir turto prievartavimo priemonėmis siekia pelno iš susitarimų dėl varžybų baigties 32 .

Korupcijos nustatymas

Nors korupcijos požymiai veiksmingiausiai nustatomi taikant vidaus ir išorės kontrolės mechanizmus ir pasitelkiant viešojo sektoriaus institucijas, taip pat aktyvias ir išteklių turinčias teisėsaugos institucijas, svarbų vaidmenį atskleidžiant korupciją taip pat atlieka visa visuomenė.

Daug svarbių pastaruoju metu nustatytų korupcijos atvejų buvo atskleista dėl to, kad apie tai prakalbo su neteisėtais veiksmais savo darbe susidūrę asmenys. Itin svarbus pranešėjų vaidmuo ginant viešąjį interesą pripažintas 2019 m. Pranešėjų apsaugos direktyvoje 33 . Ši direktyva padeda kovoti su korupcija daugelyje svarbių ES politikos sričių, pvz., viešųjų pirkimų, finansinių paslaugų, ES finansinių interesų apsaugos, aplinkos apsaugos, transporto saugos, visuomenės sveikatos ir branduolinės saugos srityse. Ja nustatyti veiksmingi pranešėjų, atskleidusių neteisėtą veiklą, apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų standartai. Pagal šią direktyvą reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų aiškius vidaus ir išorės pranešimų teikimo kanalus, kuriais būtų galima užtikrinti pranešėjų konfidencialumą tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose, taip pat teiktų grįžtamąją informaciją ir imtųsi tolesnių veiksmų. Veiksmingas Pranešėjų apsaugos direktyvos įgyvendinimas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti tvirtą kovos su korupcija taisyklių vykdymą. Siūloma direktyva būtų žengtas dar vienas žingsnis šia linkme, nes tokia apsauga būtų taikoma ir apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas pranešantiems asmenims. Tai paskatins žmones pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas nesibaiminant atsakomųjų veiksmų, o galimos korupcijos atvejai bus tiriami veiksmingiau.

Atskleidžiant korupciją ypač svarbus vaidmuo tenka žurnalistams. Deja, daugelis žurnalistų ir žiniasklaidos organizacijų, viešai kalbančių apie problemas, susijusias su viešuoju interesu, ir atskleidžiančių korupcijos atvejus, yra bauginami ir susiduria su kitomis grėsmėmis. Neseniai Komisija pasiūlė priemones, kuriomis siekiama veiksmingiau užtikrinti tokių žurnalistų ir žiniasklaidos organizacijų saugumą 34 ir geriau apsaugoti juos nuo piktnaudžiavimo bylinėjimusi 35 . 2022 m. pasiūlyme dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto 36 yra svarbių žiniasklaidos nepriklausomumą stiprinančių nuostatų. Apsaugos nuo politinio kišimosi į redakcinius sprendimus priemonės, t. y. nepriklausomumo reikalavimų taikymas, pakankamas ir stabilus visuomeninės žiniasklaidos finansavimas ir taisyklės dėl žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo bei valstybinės reklamos paskirstymo, suteiks galimybę žiniasklaidai geriau atlikti svarbų visuomeninį vaidmenį, be kita ko, vykdant priežiūrą ir atskleidžiant korupciją. Šiame pasiūlyme taip pat nustatytos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti redaktorių nepriklausomumą ir atskleisti interesų konfliktus.

Privatusis sektorius taip pat yra svarbus partneris kovojant su korupcija. Finansų sektoriuje privatūs subjektai turi laikytis išsamaus patikrinimo prievolių, kurios padeda apsaugoti ES finansų sistemą. Reikia remti jų pastangas nustatyti iš korupcijos gaunamų pajamų plovimo atvejus ir apie juos pranešti, ir ES kovos su pinigų plovimu sistema siekiama gerinti privačiojo sektoriaus subjektų supratimą apie šią riziką ir stiprinti jų gebėjimus nustatyti tokius atvejus ir apie juos pranešti. Tai daryti padeda finansinės žvalgybos padalinių ir teisėsaugos institucijų informacija apie korupcijos tipologiją, tendencijas ir rizikos rodiklius. Siekiant skatinti sąžiningumo kultūrą, 2022 m. Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvoje 37 nustatytos prievolės į jos taikymo sritį patenkantiems privačiojo sektoriaus subjektams į savo valdymo ataskaitas įtraukti informaciją, susijusią su verslo etika ir įmonės kultūra, įskaitant kovą su korupcija.

Griežtesnė kova su korupcija

Už korupcijos tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir sankcijų už korupciją taikymą daugiausia atsakingos valstybių narių teisėsaugos institucijos. Rengiant teisinės valstybės principo taikymo ataskaitas vykdoma stebėsena atskleidžia, kad tiriant korupcijos atvejus, vykdant baudžiamąjį persekiojimą ir teismams priimant sprendimus dėl korupcijos atvejų, kyla sunkumų, o siūloma direktyva dėl kovos su korupcija baudžiamosios teisės priemonėmis konkretūs trūkumai pašalinami. Kovai su korupcija būtinos nepriklausomos ir veiksmingos teisingumo sistemos, turinčios pakankamai finansinių išteklių ir darbuotojų ir galinčios visapusiškai pasinaudoti skaitmeninėmis priemonėmis, kad būtų galima veiksmingai taikyti kovos su korupcija teisės aktus ir veiksmingai užtikrinti jų vykdymą, remiantis nešališkais tyrimais ir baudžiamuoju persekiojimu. Veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos už korupciją, taip pat tinkamas iš šių nusikaltimų gautų pajamų susigrąžinimas ir konfiskavimas padeda užtikrinti teisingumo ir teisėsaugos sistemų patikimumą ir veikia kaip atgrasymo priemonės.

Tvirtesnį atkirtį korupcijai gali užtikrinti aktyvesnis bendradarbiavimas ES ir nacionaliniu lygmenimis. Suderintos taisyklės dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų, taisyklės dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose remiantis tarpusavio pripažinimo principu, taip pat specializuotų agentūrų ir įstaigų, kaip antai Eurojusto, Europolo, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir Europos prokuratūros, atliekamas darbas padeda nustatyti korupcijos atvejus, juos tirti ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn.

Komisija ėmėsi svarbių žingsnių, kad valstybės narės įgytų veiksmingesnių priemonių, kurias taikant nusikaltėliai netektų neteisėtai įgyto turto, įskaitant turtą, gautą iš korupcinių nusikaltimų 38 . Dėl abipusio nutarimų įšaldyti pripažinimo 39 nusikalstamu būdu įgytas turtas visoje ES įšaldomas ir konfiskuojamas greičiau. Neseniai, 2022 m. gegužės mėn., Komisija pasiūlė direktyvą dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo 40 , siekdama užtikrinti, kad iš nusikalstamos veiklos, įskaitant korupciją, gautą pelną būtų galima veiksmingai atsekti, nustatyti, įšaldyti, valdyti ir konfiskuoti 41 .

Kiti užtikrinti kovos su korupcija teisės aktų vykdymą padedantys ES teisės aktai – tai neseniai priimtas elektroninių įrodymų srities dokumentų rinkinys, kuriame atsižvelgiama į tai, kad nusikaltėliai ir nusikalstamos organizacijos vis dažniau naudojasi elektroninių ryšių kanalais. Tai suteiks galimybę nacionalinėms valdžios institucijoms prašyti su baudžiamosiomis bylomis susijusių elektroninių įrodymų tiesiogiai iš paslaugų teikėjų kitose valstybėse narėse. Korupcija yra viena iš nusikalstamų veikų, dėl kurių bus galima naudoti Europos įrodymų pateikimo ir saugojimo orderius. Europos arešto orderis 42 jau suteikia galimybę greitai atlikti tarpvalstybinio asmenų perdavimo tarp valstybių narių teisminių institucijų procedūrą, siekiant patraukti atitinkamą asmenį baudžiamojon atsakomybėn arba įvykdyti sprendimą dėl jo laisvės atėmimo bausmės, be kita ko, korupcijos bylose. Teisėsaugos institucijų, visų pirma turto susigrąžinimo tarnybų ir kovos su korupcija institucijų, darbą taip pat palengvina galimybė susipažinti su finansine ir banko sąskaitų informacija ir ja pasinaudoti 43 .

Kovoti su korupcija padeda ES kovos su sukčiavimu veikla

ES ir jos valstybės narės dalijasi atsakomybe už ES finansinių interesų apsaugą 44 . Labai dažnai veiksmai, kuriais kovojama su sukčiavimu (bandymu neteisėtai gauti lėšų iš ES biudžeto), taip pat padeda kovoti su korupcija, kai ji pasireiškia piktnaudžiavimu viešosios valdžios įgaliojimais minėtu tikslu.

Siekiant kuo labiau sumažinti korupcijos, darančios poveikį ES lėšoms, riziką, į ES finansinį reglamentą 45 įtrauktos bendrosios nuostatos dėl sukčiavimo prevencijos ir nustatymo – viešųjų pirkimų ir finansavimo skyrimo taisyklės, apimančios interesų konflikto vengimo taisykles 46 . Dabartinėje Komisijos kovos su sukčiavimu strategijoje 47 numatyta suderinto taisyklių, kuriomis ES biudžetas saugomas nuo sukčiavimo, korupcijos ir kitų tyčinių pažeidimų, taikymo sistema. Vykdant ES biudžetą taikomos įvairios priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti griežtą kontrolę, pritaikytą atsižvelgiant į tai, ar finansinės programos įgyvendinamos taikant tiesioginį Komisijos vykdomą valdymą, ar netiesioginį valdymą, ar pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis Tokios priemonės kaip ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema (EDES) padeda nustatyti sukčiaujančius ar nepatikimus ekonominės veiklos vykdytojus ir neleisti jiems gauti ES lėšų. Neseniai pateiktas pasiūlymas dėl Finansinio reglamento peržiūros 48 taip pat pagerins duomenų apie ES lėšų gavėjus (įskaitant jų tikruosius savininkus) kokybę, be kita ko, tuo, kad duomenų gavybai ir rizikos vertinimui bus privaloma naudoti Komisijos suteiktą vieną integruotą IT sistemą. Pagal pasiūlymą EDES bus pradėta taikyti naujoms išlaidų sritims 49 .

Griežti ex ante vertinimai padeda užtikrinti, kad ES lėšas naudojantys subjektai turėtų veiksmingas vidaus kontrolės sistemas, skirtas būtent sukčiavimo ir korupcijos prevencijai. Apsaugos nuo sukčiavimo ir korupcijos priemonės yra svarbūs ES lėšų kontrolės, taikomos nacionaliniu lygmeniu, sistemų 50 reikalavimai, ir valstybės narės turi pareigą užkirsti kelią pažeidimams, kurie gali būti susiję su korupcija, juos nustatyti, pašalinti ir apie juos pranešti. Svarbus vaidmuo užtikrinant, kad būtų įdiegtos veiksmingos sistemos, skirtos korupcinei praktikai nustatyti ir užkirsti jai kelią, taip pat tenka audito įstaigoms. Europos Audito Rūmų ir Komisijos vidaus audito tarnybos atliekami auditai papildo valstybių narių ir konkrečių programų auditus, o visoms ES lėšoms, kurias paliečia korupcija, taikomas susigrąžinimo mechanizmas.

ES ne tik užkerta kelią su ES lėšomis susijusiai korupcijai, bet ir sukūrė tvirtą institucinę struktūrą, kuri padeda nustatyti visus su ES biudžetu susijusios korupcijos atvejus ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn. Ji apima OLAF, Europos prokuratūrą, taip pat Eurojusto atliekamą koordinavimo funkciją ir Europolo analitinius pajėgumus; visos šios institucijos glaudžiai bendradarbiauja su nacionalinėmis institucijomis. Nuo 2021 m. birželio mėn. 51 veikianti Europos prokuratūra yra atsakinga už ES finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų, įskaitant korupciją, kuri gali padaryti žalą ES biudžetui, tyrimą, jų vykdytojų ir bendrininkų baudžiamąjį persekiojimą ir perdavimą teismui. Šioje srityje ši institucija atlieka tyrimus ir vykdo prokuroro funkcijas kompetentinguose dalyvaujančių valstybių narių teismuose.

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principo, labai svarbu, kad tinkamai veiktų tyrimus atliekančios tarnybos ir prokuratūros. Bendras Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimas 52 saugo ES biudžetą nuo teisinės valstybės principų pažeidimų, darančių poveikį biudžetui arba keliančių didelę tokio poveikio riziką. Jiems priskiriamos ir sisteminės valstybių narių klaidos kovojant su korupcija. Pagal šį Sąlygų reglamentą Taryba gali, remdamasi Komisijos pasiūlymu, sustabdyti įsipareigojimus ar mokėjimus arba patvirtinti kitas priemones, jei teisinės valstybės principų pažeidimai toje valstybėje narėje 53 daro pakankamai tiesioginį poveikį patikimam ES biudžeto finansų valdymui arba ES finansinių interesų apsaugai arba kelia didelę tokio poveikio riziką.

4.    PARAMA KOVOJANT SU KORUPCIJA VALSTYBĖSE NARĖSE

Korupcija gali būti vykdoma įvairiomis formomis, be to, korupcijos ypatumai kiekvienoje valstybėje narėje, nacionaliniu ir vietos lygmenimis bei įvairiuose sektoriuose skiriasi. Ir nors kovojant su korupcija būtinos tam tikros bendros taisyklės, standartai ir geroji patirtis, veiksmingas politikos atsakas turi būti pritaikytas atsižvelgiant į konkrečius iššūkius, riziką ir poreikius. Todėl ES imasi specialiai pritaikytų iniciatyvų, kad padėtų kiekvienai valstybei narei kovoti su korupcija nacionaliniu lygmeniu.

ES parama įgyvendinant nacionalines kovos su korupcija reformas

ES prisideda prie geriausios patirties kūrimo ir dalijimosi ja įgyvendindama metinį teisinės valstybės principo taikymo ataskaitų ciklą. Nuo 2020 m. Komisija stebi kovos su korupcija pokyčius nacionaliniu lygmeniu, kaip vieną iš pagrindinių teisinės valstybės principo taikymo aspektų. Nuo 2022 m. ataskaitose taip pat pateikiamos kiekvienai šaliai skirtos rekomendacijos, kuriomis siekiama remti valstybių narių pastangas tęsti jau vykdomas arba įgyvendinti planuojamas reformas, skatinti teigiamus pokyčius ir padėti nustatyti, kuriose srityse gali reikėti padaryti tam tikrus pakeitimus ar imtis tolesnių veiksmų, atsižvelgiant į naujausius pokyčius ar reformas.

Iš metinėse teisinės valstybės principo taikymo ataskaitose pateiktų šalių vertinimų matyti, kaip kiekviena valstybė narė stengiasi užkirsti kelią korupcijai, pritaikydama įstatymus pagal naujas tendencijas ir remdamasi įgyta patirtimi, kaip jos kuria kovos su korupcija kultūrą ir kokių veiksmų imasi vykdymo užtikrinimui gerinti. Pateikdama rekomendacijas ir po kiekvienos ataskaitos imdamasi tolesnių veiksmų, Komisija techniniu ir politiniu lygmenimis bendrauja su valstybėmis narėmis, kad suteiktų joms praktinių žinių ir padėtų įveikti nustatytus sunkumus ir pasistūmėti į priekį įgyvendinant būtinas reformas. Per šį procesą taip pat pateikiama vertingų bendro pobūdžio įžvalgų, atkreipiant dėmesį į konkrečias temas, kurių gali imtis naujasis tinklas.

Kova su korupcija, taip pat teisingumo sistemos nepriklausomumas ir veiksmingumas bei teisėkūros proceso kokybė ir įtraukumas taip pat yra Europos semestro dalis. Dėl šių aspektų ekonominės svarbos ir tiesioginio poveikio verslo aplinkai, investicijoms, ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui vertinimai, skirti Europos semestro ataskaitoms, apima ir iššūkius, kurie dėl korupcijos kyla kai kurioms valstybėms narėms. Keli konkretūs pavyzdžiai: pranešėjų apsaugos efektyvinimas, kovos su korupcija sistemų stiprinimas steigiant naujas nepriklausomas kontrolės įstaigas, kontrolės procedūrų sugriežtinimas, sistemingesnė turto deklaracijų kontrolė, nepriklausomų metodų korupcijos byloms nagrinėti kūrimas, taip pat interesų konfliktų taisyklių sugriežtinimas ir jų vykdymo užtikrinimas.

Orientuojantis į konkrečioms šalims skirtas semestro rekomendacijas, keliose valstybėse narėse nuspręsta įgyvendinti konkrečias reformas ir investicinius projektus, kuriais siekiama pagerinti tų valstybių narių gebėjimus kovoti su korupcija. Tai užfiksuota konkrečiuose tarpiniuose tiksluose, įrašytuose į nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Konkretūs įsipareigojimai dėl reformų, kuriuos kelios valstybės narės įtraukė į šiuos planus, padės užkirsti kelią su viešųjų lėšų naudojimu susijusiems interesų konfliktams, korupcijai ir sukčiavimui, nustatyti tokius atvejus ir jų atžvilgiu imtis atitinkamų priemonių.

Komisija taip pat padeda valstybėms narėms kovoti su korupcija, naudodamasi konkretiems sektoriams skirtomis programomis. Naudojantis techninės paramos priemone valstybėms narėms teikiamos specialiai pritaikytomis praktinės techninės žinios, padėsiančios joms stiprinti administracinius gebėjimus ir rengti bei įgyvendinti reformas, kurių dauguma orientuota į nuo korupcijos saugančių priemonių stiprinimą. Pavyzdžiui, pagal techninę paramos priemonę remiamos tokios reformos kaip skaidrumo ir atskaitomybės integravimas į nacionalines struktūras, techninė parama rengiant ir įgyvendinant etikos gaires, taip pat kovos su korupcija ir kovos su sukčiavimu strategijas, ir parama į nacionalinę teisę perkeliant ir įgyvendinant ES kovos su korupcija teisės aktus.

Įvairius kovos su korupcija veiksmus ES taip pat finansuoja Vidaus saugumo fondo lėšomis. Visų pirma jais siekiama stiprinti teisėsaugos institucijų ir kitų nacionalinių institucijų tarpusavio veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą, taip pat veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą su svarbiomis įstaigomis, pvz., Europolu ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis. Pavyzdžiui, stiprinami nacionalinių kovos su korupcija institucijų gebėjimai ir remiami pilietinės visuomenės organizacijų vykdomi projektai. Pagal ES kovos su sukčiavimu programą valstybėms narėms teikiama parama kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla. Konkrečiai, ši programa padeda nacionalinėms valdžios institucijoms stiprinti tyrimo gebėjimus ir joje numatytas atskiras finansavimas mokymams.

Parama teisminėms ir teisėsaugos institucijoms

Tiriant korupcijos atvejus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už tokius nusikaltimus labai naudingas gali būti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas. Valstybių narių teisminį bendradarbiavimą kovos su korupcija srityje skatina Eurojustas. 2021 m. ši agentūra padėjo valstybėms narėms 326 korupcijos bylose, įsteigė 11 jungtinių tyrimo grupių ir surengė 13 veiksmų dėl konkrečių bylų koordinavimo posėdžių. Kovos su korupcija politikai daug dėmesio skiriama 2021–2024 m. Europos teisininkų mokymo strategijoje, skirtoje teisingumo sistemos darbuotojų mokymui ES teisės temomis 54 . 2023 m. Europos teisininkų mokymo tinklas surengė kelis kovai su korupcija skirtus seminarus. 2021 m. per pirmuosius 7 veiklos mėnesius Europos prokuratūra ištyrė 40 poveikį ES biudžetui turėjusios korupcijos atvejų. 2022 m. šis skaičius padidėjo iki 87.

Kadangi korupcija ir organizuotas nusikalstamumas yra susiję, Europolas aktyviai padeda valstybėms narėms kovoti su korupcija: atlieka strategines analizes ir padeda atlikti nusikalstamų veikų tyrimus bei vykdyti kriminalinės žvalgybos operacijas. Europolo Europos kovos su finansiniais ir ekonominiais nusikaltimais centras teikia operatyvinę ir analitinę paramą Europolo partneriams ir valstybėms narėms tiriant finansinius ir ekonominius nusikaltimus, įskaitant korupcijos atvejus, ir įšaldant bei areštuojant nusikalstamu būdu įgytą turtą.

5.    ES INSTITUCIJOS IR KOVA SU KORUPCIJA

ES pastangų kovoti su korupcija įgyvendinant ES politiką ir remti valstybių narių veiklą patikimumas priklauso nuo jos pačios institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų veiksmingumo ir reputacijos. Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio ES sukūrė rinkinį taisyklių ir procedūrų, kaip kuo labiau sumažinti korupcijos riziką, kylančią dėl ES pareigūnų ir politiniu lygmeniu. ES siekė nustatyti etikos, sąžiningumo ir skaidrumo taisykles, kurios padėtų užkirsti kelią korupcijai, taip pat sukurti naujas įstaigas, kurios baustų už visus korupcijos atvejus. Vis dėlto, pastarojo meto įvykiai priminė, kad ES institucijos nėra apsaugotos nuo korupcijos ir kad ši sistema ne tik turi būti griežtai ir nuosekliai taikoma, bet ir nuolat atnaujinama. ES institucijoms ir valstybėms narėms turėtų būti taikomi tie patys standartai, vadovaujantis tuo pačiu įsipareigojimu užkirsti kelią korupcijai, puoselėti sąžiningumo kultūrą ir užtikrinti, kad būtų laikomasi griežtų taisyklių.

ES institucijose laikomasi visiško korupcijos netoleravimo politikos. Korupcijos prevencijos pagrindas yra tvirta etikos, sąžiningumo ir skaidrumo sistema. ES pareigūnų tarnybos nuostatuose 55 apibrėžtos individualios ES institucijų darbuotojų pareigos etikos srityje. Juose nustatytos konkrečios taisyklės tokiais klausimais kaip interesų konfliktai, paslaugos ir dovanos, apdovanojimai, išorės veikla ir viešosios pareigos, sutuoktinių veikla, įsipareigojimai užbaigus tarnybą, konfidencialumas, pranešimas apie galimą neteisėtą veiklą, informavimas apie pažeidimus ir drausminės sankcijos. Kiekviena ES institucija, įstaiga, organas ir agentūra yra atsakingi už teisinės sistemos taikymą savo darbuotojams ir atitikties užtikrinimą. Be kita ko, tai apima reguliarų vidaus taisyklių, atnaujinimą, sąmoningumo ugdymo veiksmus, darbuotojų konsultavimą ir sankcijų už taisyklių pažeidimus skyrimą. Pagal Tarnybos nuostatus darbuotojams gali būti taikomos drausminės sankcijos už taisyklių pažeidimus, o institucijos, įstaigos, organai ir agentūros gali nuspręsti įsteigti šiems klausimams spręsti skirtas specializuotas vidaus tyrimų ir drausmės tarnybas 56 . Be Tarnybos nuostatuose numatytų įpareigojimų, taikomi ES Finansinio reglamento įpareigojimai 57 .

Siekdami sudaryti sąlygas visuomenės kontrolei, taip pat suteikti piliečiams ir kitoms interesų grupėms galimybę sekti ES lygmeniu vykdomą lobistinę veiklą, 2021 m. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija priėmė naują bendrą bendradarbiavimo dėl skaidrumo registro pagrindų susitarimą 58 , kad būtų toliau skatinamas etiškas ir skaidrus interesų grupių atstovavimas ES lygmeniu 59 . Susitarime išdėstytas elgesio kodeksas, įskaitant etikos taisykles ir principus, kurių turi laikytis registruoti interesų grupių atstovai, ir jis papildytas institucijų vidaus skaidrumo priemonėmis, susijusiomis su susitikimais ir kitais bendravimo su lobistais būdais.

Kalbant apie ES institucijų narius, t. y. Europos Parlamento narius, Europos Vadovų Tarybos pirmininką, Europos Komisiją, Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, Europos Centrinį Banką ir Audito Rūmus, pažymėtina, kad sutartyse nustatytos skirtingos kiekvienos institucijos narių individualių įsipareigojimų etikos klausimais ir sankcijų už pažeidimus sistemos 60 . Jos paprastai yra papildytos išsamesnėmis taisyklėmis, visų pirma darbo tvarkos taisyklėmis arba elgesio kodeksais 61 , ir kiekvienoje institucijoje šiek tiek skiriasi. Šios etikos sistemos turi būti reguliariai atnaujinamos siekiant dar labiau padidinti skaidrumą, stiprinti sąžiningumą ir atskaitomybę ES institucijose. Todėl Komisija pateiks pasiūlymą įsteigti tarpinstitucinį etikos vertinimo organą, kuris nustatys griežtus bendrus standartus ir skaidrumo didinimo priemones.

Pagrindinė Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) užduotis – atlikti administracinius sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios ES finansiniams interesams, tyrimus. 1999 m. ES institucijos susitarė išplėsti OLAF įgaliojimus, kad jie apimtų visus sunkių ES pareigūnų arba ES institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų narių nusižengimų atvejus, neatsižvelgiant į jų poveikį ES finansiniams interesams. Tai apima, pvz., rimtus klausimus, susijusius su profesinių pareigų vykdymu arba elgesio kodekso pažeidimais. Kitos institucijos ir įstaigos gali prisijungti prie šio susitarimo, bet kyla tam tikrų jo praktinio taikymo kliūčių, susijusių su OLAF prieiga prie kai kurių institucijų informacijos arba galimybės patekti į jų patalpas. Svarbų priežiūros vaidmenį taip pat atlieka Europos ombudsmenas, kuriem suteikti bendrieji įgaliojimai nagrinėti netinkamo administravimo atvejus ES institucijų veikloje.

Nacionaliniai teismai yra kompetentingi nagrinėti bylas, susijusias su institucijų darbuotojų ar narių padarytomis nusikalstamomis veikomis, įskaitant korupciją ir sukčiavimą. Tokias bylas teismui gali perduoti nacionaliniai prokurorai arba, jeigu daromas poveikis ES finansiniams interesams, – Europos prokuratūra. Jei nariai ar darbuotojai naudojasi imunitetu dėl einant oficialias pareigas atliktų veiksmų, atitinkama ES institucija turi atšaukti tokį imunitetą, kai toks atšaukimas neprieštarauja Sąjungos interesams ir jos sprendimą kontroliuoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

6.    BENDROS KOVOS SU KORUPCIJA KULTŪROS KŪRIMAS

Europinį įsipareigojimą laikytis teisinės valstybės principo ir aukštų sąžiningumo standartų visuomeniniame gyvenime geriausiai išreiškia visišku korupcijos netoleravimu grindžiama kolektyvinė visos visuomenės elgesio kultūra. Šių vertybių puoselėjimas yra nepamainomas priedas prie tiesioginių korupcijos prevencijos, nustatymo ir baudžiamojo persekiojimo veiksmų. Norint sukurti tokią kultūrą, reikia imtis veiksmų daugelyje sričių, pvz., per švietimą integruoti etikos ir sąžiningumo principus į kiekvieno jaunuolio lūkesčius ir sudaryti sąlygas nacionalinio ir Europos lygmens subjektams keistis informacija, kad jie geriau suprastų, kokių iššūkių kyla šioje srityje, ir imtųsi ryžtingesnių veiksmų. Labai svarbu glaudžiai ir nuolat koordinuoti savo veiksmus su visomis atitinkamomis valdžios institucijomis, daugiašalėmis organizacijomis, pilietine visuomene, žiniasklaida ir privačiuoju sektoriumi.

Partnerystė su privačiuoju sektoriumi, pilietine visuomene, tyrėjais ir akademine bendruomene, žiniasklaida ir piliečiais gali padėti kurti sąžiningumo kultūrą vadovaujantis visos visuomenės principu. Komisija pirmenybę teiks sąmoningumo ugdymo kampanijoms ir pilietinio švietimo programoms, pabrėždama esminį individų vaidmenį puoselėjant sąžiningumo kultūrą, be kita ko, ji tirs, kaip tokiose programose dalyvaujantys asmenys galėtų vykdyti sklaidą veikdami kaip sąžiningumo ambasadoriai. Komisija taip pat įvertins esamas ES finansavimo galimybes kovos su korupcija srityje, kad jos būtų matomesnės ir nuoseklesnės.

Kovos su korupcija temos yra integruotos į programos „Erasmus+“ darbą švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto Europoje srityse. Su korupcija stengiamasi kovoti įgyvendinant įvairius politikos prioritetus, pvz., skatinant pilietinį aktyvumą ir atsakingą pilietiškumą. Pavyzdžiui, ES per universitetus remia jungtinę „Erasmus Mundus“ sporto etikos ir sąžiningumo magistrantūros studijų programą, o pagal programą „Erasmus+“ remia novatoriškus Vengrijos, Italijos ir Slovėnijos mokyklose vykdomo kovai su korupcija skirto švietimo metodus. Be to, vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrąsias programas, remiami moksliniai tyrimai ir renkami įrodymai apie naujas korupcijos formas, siekiant parengti novatoriškus sprendimus, kurie būtų naudingi kovos su korupcija institucijoms ir specialistams.

Pilietinei visuomenei tenka ne tik svarbi sergėtojos, galinčios nustatyti galimą korupcijos riziką ar atvejus, funkcija – vykdydama sąmoningumo ugdymo, šviečiamąją ir propagavimo veiklą, ji, tarsi raugas duonai, taip pat ugdo ir palaiko kovos su korupcija kultūrą. Daugelyje valstybių narių pilietinės visuomenės organizacijos yra svarbios partnerės įgyvendinant nacionalines kovos su korupcija strategijas. Šis jų vaidmuo gali būti plečiamas. Vienas iš pavyzdžių – vadinamieji sąžiningumo paktai, kurie sumanyti kaip korupcijos viešųjų pirkimų srityje prevencijos priemonė, grindžiama perkančiosios organizacijos ir konkurso dalyvių įsipareigojimu laikytis geriausios praktikos ir užtikrinti kuo didesnį skaidrumą. Šį darbą stebi trečiasis subjektas, paprastai pilietinės visuomenės organizacija. 2021–2027 m. ES finansinės programos skatina sudaryti sąžiningumo paktus, o valstybės narės raginamos palaipsniui įtraukti juos į savo programas.

Siekiant užtikrinti, kad žiniasklaida galėtų atlikti savo, kaip sergėtojos, funkcijas, itin svarbios yra laisva ir pliuralistinė žiniasklaida ir aplinka, kurioje žurnalistai gali dirbti nevaržomi ir nebauginami. Komisija remia veiksmus, kuriais skatinama laisva, įvairialypė ir pliuralistinė žiniasklaidos aplinka. Tuo tikslu, be kita ko, remiama bendradarbiavimu grindžiama ir tarpvalstybinė žurnalistika, žiniasklaidos pliuralizmui kylančios rizikos stebėsena, veiksmai, kuriais siekiama nustatyti žiniasklaidos laisvės pažeidimus, ir žurnalistų, kuriems gresia pavojus, gynimas. Pavyzdžiui, nuo 2021 m. ES finansuoja Europos masto greitojo reagavimo į spaudos ir žiniasklaidos laisvės pažeidimus mechanizmą ir tiriamosios žurnalistikos žurnalistams ir žiniasklaidos organizacijoms skirto skubios paramos fondo veiklą.

7.    KOVA SU KORUPCIJA ĮGYVENDINANT ES IŠORĖS POLITIKĄ

Kovos su korupcija veiksmų įtraukimas į išorės politiką yra svarbus pastangų skatinti gerą valdymą ir gerovę visame pasaulyje aspektas. Tam, kad ES būtų patikima, svarbu, kad vidaus ir išorės kovos su korupcija politika derėtų tarpusavyje. Savo išorės veiksmuose ES pirmenybę teikia žmogaus teisėms, demokratiniam valdymui, teisinei valstybei ir kovos su korupcija politikai 62 . Vyriausiasis įgaliotinis, palaikomas Komisijos, šiandien teikia pasiūlymą dėl horizontaliosios BUSP sankcijų sistemos sukūrimo. Apskritai, išorės veikloje ES remia teisines ir politikos reformas, kuriomis siekiama sukurti kovos su korupcija institucijas ir priežiūros įstaigas, taip pat stiprinti pilietinę visuomenę, pranešėjus, žmogaus teisių gynėjus ir nepriklausomą žiniasklaidą, kaip sergėtoją nuo korupcijos. Pačios ES programose įtvirtinti griežti sąžiningumo standartai padeda skatinti jos partnerius laikytis aukštų standartų. Kova su korupcija taip pat yra Sąjungos vardu vyriausiojo įgaliotinio su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis vedamo politinio dialogo ir dialogo saugumo klausimais dalis. ES remia tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje, dirbdama su panašaus požiūrio besilaikančiais partneriais, kad būtų griežtinami standartai 63 .

Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) sankcijų naudojimas kovojant su korupcija

Be esamų tarptautinių kovos su korupcija teisinių priemonių įgyvendinimo, šiuo metu ES lygmeniu vyksta svarbios diskusijos dėl BUSP sankcijų naudojimo siekiant kovoti su nuolatine ar plačiai paplitusia korupcija ES nepriklausančiose šalyse, kai ši korupcija daro didelį poveikį arba gali pakenkti pagrindinėms ES vertybėms ir interesams arba kai reikia imtis veiksmų kitiems BUSP tikslams pasiekti, pvz., siekiant remti demokratiją ir teisinę valstybę. Lig šiol BUSP sankcijų režimas buvo skirtas tik tam, kad ES galėtų kovoti su korupcija už ES ribų dviejose konkrečiose trečiosiose šalyse 64 . Kovai su korupcija skirta horizontalioji teminė sistema (neapribota konkrečiomis geografinėmis aplinkybėmis) suteiktų Sąjungos sankcijų 65 priemonių rinkiniui papildomą dimensiją ir užtikrintų didesnį jo lankstumą. Todėl vyriausiasis įgaliotinis teikia pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo ir – kartu su Komisija – pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl kovai su korupcija skirtos teminės BUSP sankcijų programos, kad būttų papildyti kovai su korupcija skirti ES vidaus ir išorės politikos veiksmai.

Kova su korupcija kaip ES plėtros ir kaimynystės politikos prioritetas

Vykdant plėtros procesą, šalių kandidačių pažangos siekiant narystės ES tempas iš esmės priklauso nuo jų teisės sistemų suderinimo su galiojančiais ES teisės aktais, teisinės valstybės principo taikymo ir kovos su korupcija reformų. Šių prioritetų laikomasi įgyvendinant ir Rytų partnerystės politiką, pagal kurią remiamos kovos su korupcija strategijos siekiama skatinti aukštus viešųjų įstaigų sąžiningumo ir skaidrumo standartus ir stiprinti kovos su korupcija agentūras, gebėjimus atlikti tyrimus, teisingumo sistemų reformas ir pilietinę visuomenę.

Vykdant nuolatinę kovos su korupcija ir susijusių reformų stebėseną metiniame plėtros dokumentų rinkinyje pateikiamas išsamus padėties kiekvienoje šalyje kandidatėje ir potencialioje šalyje kandidatėje vertinimas, įskaitant gaires dėl būsimų reformų prioritetų. Komisija peržiūri tiek su korupcijos prevencija, tiek su jos naikinimu susijusią teisėkūros ir institucinę sistemą, daugiausia dėmesio skirdama faktiniams duomenims apie aktyvius tyrimus, pareikštus kaltinimus ir paskelbtus teismo sprendimus (ypač dėl aukšto lygio korupcijos). 2022 m. Komisija taip pat surengė kelias tarpusavio vertinimo misijas, kurių metu daugiausia dėmesio skirta kovai su korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu. Naujausiose analitinėse ataskaitose dėl Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo 66 vertinamas šių šalių gebėjimas prisiimti su naryste ES susijusius įsipareigojimus, ir šiose ataskaitose ypač daug dėmesio skiriama kovai su korupcija. Vienas iš svarbiausių probleminių klausimų yra politikos deoligarchizavimas, siekiant panaikinant pernelyg didelę asmeninių interesų įtaką ekonominiam, politiniam ir visuomeniniam gyvenimui.

Vienas iš teigiamų pokyčių – sukurta nauja sistemingo duomenų apie organizuotą nusikalstamumą ir aukšto lygio korupciją rinkimo e. platforma, kuri gali padėti įvertinti kiekvienos šalies partnerės pažangą užtikrinant teisinės valstybės principo taikymą. Šios platformos tikslas – suteikti šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių nacionalinės valdžios institucijoms galimybę racionalizuoti duomenų rinkimą ir sudaryti sąlygas apibendrinti duomenis bei nustatyti tendencijas pasinaudojant pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais grindžiama suvestine, rodančia tendencijas ir anomalijas 67 .

Kovos su korupcija reformų skatinimas ES išorės veiksmų ir prekybos santykių srityse

2020–2024 m. ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje daug dėmesio skiriama teisinės valstybės principui ir į jį įtrauktos kovos su korupcija veiksmų kryptys. Viena iš šių veiksmų įgyvendinimo priemonių yra politiniai dialogai ir dialogai žmogaus teisių ir sektorių politikos klausimais. Į tai atsižvelgiama ir skiriant finansavimą pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“.

ES skatina demokratinį valdymą ir teisinės valstybės principo taikymą, įgyvendindama temines, dvišales ir regionines programas ir remdama geresnį viešųjų finansų valdymą. Teikiant paramą daugiausia dėmesio skiriama viešojo administravimo reformai ir patikimam viešųjų finansų valdymui, teisėsaugos ir teisminių institucijų gebėjimų stiprinimui, tarptautinius standartus atitinkančios tvirtos teisinės sistemos kūrimui ir specializuotų kovos su korupcija įstaigų steigimui ir stiprinimui, taip pat paramos pilietinei visuomenei, žiniasklaidai, pranešėjams ir žmogaus teisių gynėjams teikimui. Kovos su korupcija sistemai taip pat naudinga platesnė parama teisinės valstybės principo taikymui pagrindinėse institucijose ir verslo bei investicijų aplinkos gerinimui. Svarbią funkciją atlieka dialogai politikos klausimais, o juos vesti padeda ES finansinės paramos organizavimas. ES parama biudžetui yra svarbi priemonė skaidrumui ir atskaitomybei šalies lygmeniu didinti, ir korupcija yra viena rizikos rūšis, kuri analizuojama šių finansavimo operacijų kontekste 68 .

Šiuo metu rengiamos priemonės, kurios padėtų stiprinti kovos su korupcija aspektą visose vystymosi srityse. Be pirmiau nurodytų tikslinių programų, šios priemonės apima veiklos gaires, kuriose pateikiamos išsamios rekomendacijos ES delegacijoms, kurios vykdo veiklą tradicinių valdymo sistemų neapimamose srityse, įskaitant tuos sektorius, kuriems skirta ES strategija „Global Gateway“. Tai grindžiama platesne Europos komandos prieiga prie korupcijos grėsmės, taikoma bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis finansų įstaigomis ir atsižvelgiant į tarptautinius standartus bei geriausią praktiką. Kova su korupcija ir teisinės valstybės principo taikymas taip pat yra remiami įgyvendinant įvairias pasaulines temines programas. Europos komandos demokratijos iniciatyva, kurią įgyvendinant dalyvauja 14 valstybių narių, apima paramą teisinės valstybės principo taikymui, daugiausia dėmesio skiriant atskaitomybei. Siekdama užkirsti kelią korupcijai ir skatinti atvirą valdymą, ES taip pat palaiko partnerystės ryšius su pilietinės visuomenės organizacijomis.

Neseniai atlikus ES paramos teisinės valstybės principo taikymui ir kovai su korupcija šalyse partnerėse vertinimą 69 , prieita prie išvados, kad kovos su korupcija srityje ES buvo mažiau matoma ir sėkminga, nei skatindama teisinės valstybės principo taikymą, ir jai rekomenduota imtis pasaulinės lyderės vaidmens kovoje su korupcija. Vienas iš UNCAC pagrįstos aiškios ir tvirtos ES kovos su korupcija sistemos privalumų bus tas, kad ši sistema bus naudojama kaip lyginamasis standartas plėtojant partnerystės ryšius su kitomis ES nepriklausančiomis šalimis.

Kova su korupcija taip pat remiama įgyvendinant ES prekybos politiką. Nuo 2015 m. kovos su korupcija nuostatos įtraukiamos į ES prekybos susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis. Autonominės prekybos priemonės, pvz., ES bendroji lengvatų sistema (BLS), taip pat apima kovai su korupcija skirtas nuostatas. Taikant BLS, besivystančioms šalims, kurios ratifikuoja ir veiksmingai įgyvendina pagrindinius tarptautinius susitarimus, įskaitant UNCAC, gali būti suteiktos papildomos galimybės patekti į rinką (BLS+). Pagal BLS taisykles vykdomas ES stebėsenos procesas apima keitimąsi informacija, dialogą ir vizitus į šalį, taip pat nuolatinių pažangos ataskaitų skelbimą.

Parama kovai su korupcija daugiašaliuose forumuose

Kovodama su korupcija, skatindama pagarbą demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, skatindama kovą su korupcija įtraukti į pasaulinę darbotvarkę, ES rodo pavyzdį. ES ne tik atliks savo, kaip UNCAC šalies, darbą, bet ir, siekdama padėti valstybėms narėms ir sustiprinti ES balsą, dės daugiau pastangų, kad būtų parengtos ir suderintos pozicijos daugiašaliuose forumuose.

Pasinaudodama į 2021 m. GRECO, EBPO ir UNODC sekretoriatų atliktu darbu, ES prisidės prie tarptautinių diskusijų dėl veiksmingiausių būdų padidinti sinergiją ir supaprastinti kovos su korupcija priemonių įgyvendinimo peržiūras. Patirtis, įgyta rengiant ES teisinės valstybės principo taikymo ataskaitas, ir šiuo metu pagal UNCAC atliekama ES peržiūra padės užtikrinti solidų ES vaidmenį 2023 m. gruodžio mėn. vyksiančioje UNCAC šalių konferencijoje.

Šiuo metu ES kaip stebėtoja dalyvauja GRECO veikloje – tai yra svarbus ekspertų forumas, vertingai papildantis metines teisinės valstybės principo taikymo ataskaitas. Įsitikinta, kad GRECO veikla yra labai vertingas praktinių žinių šaltinis, be to, skatina gyvendinti reformas. Komisija toliau stiprins bendradarbiavimą su GRECO megzdama reguliaresnį ir oficialų dialogą, be kita ko, kviesdama GRECO nuolat dalyvauti tinklo veikloje. Tuo pat metu Komisija toliau diskutuos su kitomis institucijomis dėl galimybės ES dalyvauti GRECO veikloje tikrosios narės teisėmis.

8.    IŠVADA. ATEITIES PERSPEKTYVOS

Sąžiningumas, skaidrumas ir kova su korupcija yra aiškūs Sąjungos politiniai įsipareigojimai. Šiuo pasiūlymų rinkiniu bus dar labiau sustiprinta kova su korupcija ES ir sugriežtinti ES teisės standartai, kad būtų užtikrinta veiksmingesnė korupcijos prevencija ir kova su korupcija, ir bus sukurtas tarptautinis sankcijų mechanizmas. Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą skubiai apsvarstyti siūlomą direktyvą dėl kovos su korupcija baudžiamosios teisės priemonėmis. Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis prašo Tarybos skubiai apsvarstyti pasiūlymą sukurti naują kovai su korupcija skirtą BUSP sankcijų programą.

Prie šio komunikato pridedami pasiūlymai papildys nuolatines pastangas stiprinti kovą su korupcija įvairiose srityse. Šios pastangos apima nuolatinį sistemos, kuria siekiama skatinti sąžiningumą ir apsaugą nuo korupcijos rizikos, atnaujinimą, išlaikant griežtas kovos su korupcija nuostatas visuose atitinkamuose horizontaliuosiuose ir sektoriniuose teisės aktuose. Vienas iš Komisijos prioritetų ir toliau bus užtikrinti, kad korupcijos prevencija būtų tinkamai integruojama į naujos politikos ir programų rengimą ir esamų politikos priemonių ir programų vertinimą. Tai atlikti padės nauja darbo kryptis, kurios tikslas bus nustatyti su korupcija susijusią riziką didelės rizikos sektoriuose.

Su korupcija negalime kovoti pavieniui. Bendradarbiavimas ir dalijimasis patirtimi, taip pat nuolatinis valstybių narių ir ES lygmens dialogas apie tai, kaip rengti ir taikyti reformas ir priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią korupcijai, nustatyti jos atvejus ir vykdyti atitinkamą baudžiamąjį persekiojimą, yra pagrindiniai veiksniai siekiant, kad ES vykdoma kovos su korupcija veikla būtų sėkminga. Sukurdama ES kovos su korupcija tinklą, Komisija suteiks naują postūmį korupcijos prevencijos veiksmams visoje ES.

Kova su korupcija yra naudinga visai visuomenei, ir joje kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis ir privačiuoju sektoriumi turėtų visapusiškai dalyvauti pavieniai piliečiai. Komisija pirmenybę teiks sąmoningumo ugdymo kampanijoms ir pilietinio švietimo programoms, taip pat nustatys esamas ES kovos su korupcija veiksmų finansavimo galimybes, kad būtų užtikrinamas didesnis jų matomumas ir nuoseklumas bei didesnis jų poveikis.

Kova su korupcija ES viduje yra svarbi siekiant užtikrinti ES veiksmų patikimumą tarptautinėje arenoje. Kaip sankcijų režimo išplėtimas, taip ir aktyvesnis dalyvavimas daugiašaliuose forumuose, pvz., UNCAC šalių konferencijoje ir GRECO veikloje, padės ES nuosekliai ir tvirtai argumentuoti, kodėl veiksminga sąžiningumo ir kovos su korupcija politika yra tokia svarbi saugumui ir gerovei visame pasaulyje. ES toliau kovos su korupcija ir skatins gerą valdymą bei teisinės valstybės principo taikymą kaip vieną iš pagrindinių prioritetų vykdant plėtros procesą ir plėtojant ES išorės santykius.

Šiame komunikate išvardytos darbo kryptys rodo didelį ES ryžtą toliau stengtis išrauti korupciją ir formuoti visapusišką strateginę prieigą rengiant ES kovos su korupcija strategiją. Tai bus itin svarbu siekiant, kad ES galėtų užtikrinti demokratinę ir klestinčią ateitį, atitinkančią ES piliečių lūkesčius.

(1)

   Šis įvertis grindžiamas specializuotų institucijų ir subjektų, kaip antai Tarptautinių prekybos rūmų, organizacijos „Transparency International“, JT pasaulinio susitarimo atstovų, Pasaulio ekonomikos forumo ir leidinio „Clean Business is Good Business“, atliktais skaičiavimais. Jais remiantis galima teigti, kad pasauliniu lygmeniu dėl korupcijos prarandamo ekonominio turto vertė siekia 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš dar vieno įverčio matyti, kad Europos Sąjungai korupcija kainuoja nuo 179 mlrd. EUR iki 990 mlrd. EUR per metus (NVO „RAND Europe“ atliktas tyrimas „ES veiksmų nebuvimo kovos su korupcija srityje kaštai“ (angl. The Cost of Non-Europe in the Area of Corruption), 2016 m.).

(2)

   Žr., pvz., 2022 m. organizacijos „Transparency International“ sudarytą pasaulinį korupcijos suvokimo indeksą (CPI),  https://www.transparency.org/en/cpi/2022 .

(3)

   Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 523 dėl korupcijos (2022 m.) ir greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 507 dėl verslininkų požiūrio į korupciją ES (2022 m.).

(4)

   Pasiūlymas dėl direktyvos dėl kovos su korupcija, COM (2023) 234.

(5)

    Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymas Tarybai dėl Tarybos sprendimo dėl ribojamųjų kovos su sunkiomis korupcinėmis veikomis priemonių (HR(2023)108) ir bendras pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl ribojamųjų kovos su sunkiomis korupcinėmis veikomis priemonių (JOIN(2023)13).

(6)

   Vienos teisinės korupcijos apibrėžties nėra, nes ji gali būti įvairių formų.

(7)

   Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos ir Baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos papildomas protokolas (CETS 191) ir Civilinės teisės konvencija dėl korupcijos (CETS 191). Šioje srityje Europos Taryba taip pat yra parengusi Dvidešimt pagrindinių kovos su korupcija principų (Rezoliucija (97) 24) ir rekomendacijas, apimančias tokias sritis kaip valstybės pareigūnų atsakomybė ir partijų finansavimas.

(8)

   1997 m. EBPO konvencija dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose. Korupcijos prevencijos srityje EBPO, be kita ko, parengė lobistinės veiklos skaidrumo ir sąžiningumo principus, taip pat rekomendaciją dėl sąžiningumo viešajame sektoriuje.

(9)

   Žr. https://www.europol.europa.eu/cms/sites/default/files/documents/socta2021_1.pdf .

(10)

   COM(2020) 605 final.

(11)

   COM(2021) 170 final.

(12)

     Europolo ir Antverpeno, Hamburgo/Brėmerhafeno ir Roterdamo uostų saugumo iniciatyvinio komiteto bendra ataskaita (2023 m.) „Nusikaltėlių tinklai ES uostuose. Rizika ir iššūkiai teisėsaugos srityje“ (angl. Criminal networks in EU ports: Risks and challenges for law enforcement).

(13)

   UNCAC yra taikoma korupcijai tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuose. Papildomas tarptautines iniciatyvas, pagal kurias parengtos gairės dėl verslo etikos, vykdė Pasaulio ekonomikos forumas, JT pasaulinio susitarimo šalys, Profesinio sąžiningumo aljansas (angl. Alliance for Integrity), „Transparency International“, EBPO ir G20.

(14)

   Konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais.

(15)

   2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2003/568/TVR (OL L 192, 2003 7 31, p. 54–56).

(16)

   2017 m. liepos 5 d. Direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis.

(17)

   COM(2022) 245 final.

(18)

     Siūloma direktyva grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 82 straipsnio 1 dalies d punktu, 83 straipsnio 1 dalimi ir 83 straipsnio 2 dalimi.

(19)

      https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/13744-Transparency-of-covert-interference-by-third-countries_lt .

(20)

   2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/23/ES, 2014/24/ES ir 2014/25/ES (toliau – atitinkamai Koncesijų direktyva, Klasikinė direktyva ir Komunalinio sektoriaus direktyva).

(21)

   Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo (DAB) ir jos pakeitimas. Šiuo metu rengiamas dar vienas pasiūlymas dėl DAB pakeitimo (DAB8 – COM(2022) 707). Šiame pasiūlyme numatyta, kad mokesčių informacija, kuria pagal DAB keičiasi valstybių narių mokesčių administratoriai, būtų galima naudotis ir kitais tikslais, pvz., kovos su pinigų plovimu ir korupcija tikslais, taip pat tais tikslais, kuriems taikomas teisės aktas, grindžiamas Sutarties dėl ES veikimo 215 straipsniu. Taip bus sudarytos palankesnės sąlygos atitinkamoms valstybių narių valdžios institucijoms bendradarbiauti ir veiksmingiau kovoti su korupcija.

(22)

     2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje sukurtas kovai su tarpvalstybiniu sukčiavimu PVM skirtas valstybių narių tinklas „Eurofisc“, kuris turi teisę prašyti OLAF ir Europolo pateikti informaciją. Kaip paskelbta Sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo veiksmų plane, numatoma toliau gerinti mokesčių administratorių bendradarbiavimą su ES institucijomis ir įstaigomis.

(23)

     2021 m. gruodžio 22 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl svarbios iniciatyvos dėl kovos su piktnaudžiavimu priedangos subjektais netinkamais mokesčių tikslais, (COM(2021) 565 final).

(24)

   2015 m. gegužės 20 d. Direktyva (ES) 2015/849 su pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Direktyva (ES) 2018/843. Ją papildo 2018 m. spalio 23 d. Direktyva (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria suderinamos pinigų plovimo srities nusikalstamų veikų, įskaitant korupciją, kaip pirminį pinigų plovimo nusikaltimą, apibrėžtys ir sankcijos už jas.

(25)

     Keletu pagrindinių teisės aktų, pvz., reglamentu, kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, arba Bendrųjų nuostatų reglamentu, taip pat įtvirtinta prievolė kontrolės ir audito tikslais rinkti duomenis apie tikruosius savininkus. Šis aspektas taip pat įtrauktas į pasiūlymą dėl būsimos Finansinio reglamento peržiūros.

(26)

     Pagal kovos su pinigų plovimu teisės aktus politikoje dalyvaujantis asmuo – tai asmuo, kuriam yra arba buvo patikėtos svarbios pareigos. Kadangi politikoje dalyvaujantys asmenys eina pareigas, kuriomis gali būti piktnaudžiaujama korupcijos ir (arba) kyšininkavimo ir iš tokios neteisėtos veiklos gaunamų pinigų plovimo tikslais, laikoma, kad jie kelia didesnę riziką, todėl jiems taikomos papildomos išsamaus patikrinimo priemonės. 

(27)

     Šį dokumentų rinkinį sudaro pasiūlymai dėl naujos Kovos su pinigų plovimu direktyvos (COM(2021) 423); dėl Kovos su pinigų plovimu reglamento (COM(2021) 420); dėl Reglamento, kuriuo įsteigiama Kovos su pinigų plovimu institucija (COM(2021) 421), ir dėl 2015 m. Lėšų pervedimo reglamento naujos redakcijos (COM(2021) 422). Šiuo metu dėl šio dokumentų rinkinio vyksta tarpinstitucinės derybos.

(28)

     COM(2022) 800 final.

(29)

     2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1, kuria siekiama įgalinti valstybių narių konkurencijos institucijas, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrintojos, ir kuria užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas (4 straipsnis „Nepriklausomumas“).

(30)

   COM(2019) 12 final, 2019 m. sausio 23 d.

(31)

     2022 m. kovo mėn. Komisija, atsižvelgdama į Rusijos invaziją į Ukrainą, rekomendavo valstybėms narėms nedelsiant įvertinti, ar nereikėtų panaikinti kai kuriems natūralizacijos būdu pagal pilietybės suteikimo investuotojams programą Rusijos ar Baltarusijos piliečiams suteiktos pilietybės dėl to, kad jiems taikomos Sąjungos ribojamosios priemonės, arba dėl to, kad jie reikšmingai remia karą Ukrainoje. Komisija taip pat rekomendavo valstybėms narėms nedelsiant imtis veiksmų, siekiant sumažinti leidimo investuotojams gyventi šalyje programų keliamą riziką (C(2022) 2028 final, 2022 m. kovo 28 d.).

(32)

     2019 m. Komisija paskelbė tyrimą dėl korupcijos ES sporto sektoriuje (angl. Mapping of corruption in sport in the EU), kuriame aprašytos dopingo vartojimo ir susitarimų dėl varžybų baigties bei korupcijos sąsajos.

(33)

   2019 m. spalio 23 d. Direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos.

(34)

C(2021) 6650, 2021 m. rugsėjo 16 d.

(35)

COM(2022) 177 final ir C/2022/2428, 2022 m. balandžio 27 d.

(36)

   COM(2022) 457 final.

(37)

     2022 m. gruodžio 14 d. Direktyva (ES) 2022/2464. 

(38)

   COM(2021) 170 final.

(39)

   2018 m. lapkričio 14 d. Reglamentas (ES) 2018/1805 dėl nutarimų įšaldyti ir nutarimų konfiskuoti tarpusavio pripažinimo.

(40)

   Pasiūlymas dėl Direktyvos dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo, COM(2022) 245 final.

(41)

   Kartu su siūloma Direktyva dėl ribojamųjų priemonių pažeidimų kriminalizavimo, Turto susigrąžinimo ir konfiskavimo direktyva sudarys sąlygas konfiskuoti asmenų ir subjektų, apeinančių ES ribojamąsias priemones, kurios nustatytos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, turtą.

(42)

   2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/TVR).

(43)

     2019 m. birželio 20 d. Direktyva (ES) 2019/1153, kuria nustatomos taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais.

(44)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnis.

(45)

   Reglamentas (ES) 2018/1046.

(46)

     Taip pat žr. 2021 m. balandžio 9 d. Komisijos pranešimą „Interesų konfliktų vengimo ir valdymo pagal Finansinį reglamentą gairės“, 2021/C 121/01, OL C 121.

(47)

     COM(2019) 196 final. Įgyvendindama vidaus kontrolės sistemą, Komisija parengė organizacijos lygmens kovos su sukčiavimu strategiją (CAFS) ir pritaikytas kovos su sukčiavimu strategijas kiekviename savo padalinyje, taikomas visiems ES programų ir fondų valdymo būdams.

(48)

     COM(2022) 223 final.

(49)

     Konkrečiai, pasidalijamajam valdymui, apimančiam daugiau kaip 70 proc. ES biudžeto, ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei. Komisija taip pat sukūrė įvairių priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią galimiems netinkamo ES lėšų naudojimo atvejams, juos nustatyti ir ištirti, pvz., rizikos vertinimo priemonę Arachne arba Pažeidimų valdymo sistemą.

(50)

Reglamentas (ES) 2021/1060 ir Reglamentas (ES) 2021/2116.

(51)

     2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje. Šiuo metu vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą ir Europos prokuratūros veikloje dalyvauja 22 valstybės narės.

(52)

   Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092.

(53)

     Galimi teisinės valstybės principų pažeidimai pagal šį reglamentą apima tuos atvejus, kai korupcijos tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą vykdančios nacionalinės valdžios institucijos veikia netinkamai, kai korupcijos prevencijos ir sankcijų už korupciją nacionalinės priemonės yra nepakankamos arba kai trūksta veiksmingo ir savalaikio bendradarbiavimo su OLAF arba Europos prokuratūra.

(54)

   COM(2020) 713 final.

(55)

     Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (Reglamentas Nr. 31 (EEB), 11 (Euratomas), nustatantis Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas).

(56)

   2002 m. Komisija įsteigė Komisijos tyrimų ir drausmės tarnybą (IDOC), siekdama užtikrinti, kad Komisijoje būtų laikomasi etikos ir sąžiningumo principų. Ji tiria faktines aplinkybes, kurios gali būti pripažintomis Pareigūnų tarnybos nuostatų pažeidimais, ir vykdo drausmines procedūras, kurias sunkių nusižengimų atvejais turi nagrinėti Drausmės komisija. Sankcijos nustatytos Tarnybos nuostatuose.

(57)

Žr. 3.2 skirsnį.

(58)

   2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl privalomo skaidrumo registro.

(59)

   Pagal Tarpinstitucinį susitarimą interesų grupių atstovų registravimas skaidrumo registre yra būtina išankstinė sąlyga norint vykdyti tam tikrų rūšių atstovavimo interesų grupėms veiklą. Šiame susitarime taip pat išdėstytas elgesio kodeksas, kuriame pateiktos etikos taisyklės ir principai, kurių turi laikytis prie skaidrumo registro prisijungę interesų grupių atstovai.

(60)

     SESV 223 straipsnio 2 dalis; ES sutarties 15 straipsnio 5 ir 6 dalys – Europos Vadovų Tarybos pirmininkui; SESV 245 straipsnis – Komisijos nariams; Protokolo Nr. 3 dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 6 straipsnis – Teisingumo Teismo nariams; Protokolo Nr. 4 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 11 straipsnis; SESV 286 straipsnis – Audito Rūmų nariams.

(61)

     Kalbant apie Komisijos narius pažymėtina, kad Komisijos narių elgesio kodekse (C(2018) 700, OL C 65, 2018 2 21, p. 7) paaiškinami iš sutarčių kylantys jų įsipareigojimai, visų pirma susiję su nepriklausomumo principu, galimais interesų konfliktais ir jų įsipareigojimu vykdyti savo pareigas atsižvelgiant į Sąjungos bendrąjį interesą. Nepriklausomas etikos komitetas pataria Komisijai dėl buvusių Komisijos narių numatomos veiklos pasibaigus kadencijai suderinamumo su sutartimis, taip pat visais su kodeksu susijusiais etikos klausimais. Pagal SESV 245 straipsnį, nevykdant įsipareigojimų, Teisingumo Teismas Tarybos arba Komisijos prašymu gali nuspręsti, kad atitinkamas narys privalo išeiti į pensiją arba netenka pensijos ar kitų ją pakeičiančių išmokų.

(62)

   Remiantis Europos Sąjungos sutarties 21 straipsniu, pagarba teisinei valstybei, taip pat žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumui ir nedalomumui yra pagrindinės ES vertybės ir pagrindiniai principai, kuriais grindžiami ES veiksmai išorės santykių srityje.

(63)

Pavyzdžiui, EBPO valdymo tinklas (GovNet) ir Kovos su korupcija darbo grupė (ACTT), demokratijos komitetams (angl. Democracy Cohorts), tarptautinėms finansų įstaigoms ir daugiašalėms organizacijoms skirtas aukščiausiojo lygio susitikimas, ES valstybių narių ir Europos komandos iniciatyvos.

(64)

     Žr. 2021 m. liepos 30 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/1277 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libane ir 2021 m. liepos 30 d. Tarybos reglamentą (ES) 2021/1275 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libane . Taip pat žr. 2023 m. balandžio 28 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2023/891 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į veiksmus, kuriais destabilizuojama Moldovos Respublika, ir 2023 m. balandžio 28 d. Tarybos reglamentą (ES) 2023/888 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į veiksmus, kuriais destabilizuojama Moldovos Respublika.

(65)

     Sąjunga priėmė temines ribojamąsias priemones, kuriomis siekiama kovoti su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais, su terorizmu, cheminių ginklų platinimu ir naudojimu bei kibernetiniais išpuoliais, keliančiais grėsmę Sąjungai arba jos valstybėms narėms (žr., pvz., ES sankcijų žemėlapį https://www.sanctionsmap.eu ).

(66)

   2023 m. vasario 2 d., Analitinės ataskaitos dėl Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo (europa.eu) .

(67)

Kad būtų įmanoma lyginti šalis, suvestinė rodys pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius. Galutinė elektroninė platformos versija Komisijai bus prieinama nuo 2023 m. birželio mėn.

(68)

Išorės finansavimo kontekste korupcija yra viena iš priežasčių, dėl kurios gali būti sustabdyti ar nutraukti visi su šalimis partnerėmis pasirašyti bendro finansavimo susitarimai.

(69)

    Europos Sąjungos paramos teisinei valstybei ir kovai su korupcija šalyse partnerėse vertinimas (2010–2021 m.) – Europos Sąjungos leidinių biuras (europa.eu) .

(70)

   COM(2020) 793 final.