EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 05 24

COM(2023) 604 final

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl 2023 m. Danijos nacionalinės reformų programos

{SWD(2023) 604 final}

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl 2023 m. Danijos nacionalinės reformų programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 1 , ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241 2 , kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę valstybėms narėms teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. ES finansuojama fiskalinė paskata. Pagal Europos semestro prioritetus Priemonė prisideda prie ekonomikos bei socialinio atsigavimo ir tvarių reformų ir investicijų, kuriomis siekiama visų pirma skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir didinti valstybių narių ekonomikos atsparumą, įgyvendinimo. Ji taip pat padeda stiprinti viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, gerinti teritorinę sanglaudą ES ir remti tolesnį Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą. 2022 m. birželio 30 d., laikantis Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalies, atnaujintas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę kiekvienai valstybei narei skiriamas didžiausias finansinis įnašas;

(2)2022 m. lapkričio 22 d. Komisija priėmė 2023 m. metinę tvaraus augimo apžvalgą 3 , kuria pradedamas 2023 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2023 m. kovo 23 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino apžvalgoje, grindžiamoje keturiais konkurencingo tvarumo aspektais, išdėstytus prioritetus. 2022 m. lapkričio 22 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė 2023 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Danija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, kuriose gali būti susidaręs disbalansas arba gali kilti jo susidarymo rizika ir dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Be to, Komisija priėmė Rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (ją Taryba priėmė 2023 m. gegužės 16 d.) ir Pasiūlymą dėl 2023 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas (ją Taryba priėmė 2023 m. kovo 13 d.);

(3)nors ES šalių ekonomika nepaprastai atspari, geopolitinės aplinkybės ir toliau daro neigiamą poveikį. Kadangi ES tvirtai remia Ukrainą, ES ekonominės ir socialinės politikos darbotvarkėje daugiausia dėmesio skiriama, viena vertus, priemonėms, kuriomis trumpuoju laikotarpiu mažinamas neigiamas sukrėtimų energetikos srityje poveikis tiek pažeidžiamiems namų ūkiams, tiek įmonėms, ir, kita vertus, tolesnėms pastangoms vidutiniu laikotarpiu įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, remti tvarų ir integracinį augimą, apsaugoti makroekonominį stabilumą ir didinti atsparumą. Joje taip pat daug dėmesio skiriama ES konkurencingumo ir našumo didinimui;

(4)2023 m. vasario 1 d. Komisija paskelbė komunikatą „Žaliojo kurso pramonės planas poveikio klimatui neutralizavimo amžiui“ 4 , kuriuo siekiama didinti neutralaus poveikio klimatui ES pramonės konkurencingumą ir remti greitą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Planas papildo pagal Europos žaliojo kurso komunikatą ir planą „REPowerEU“ dedamas pastangas. Juo siekiama sukurti palankesnę aplinką, kurioje būtų plėtojami ES neutralaus poveikio technologijų ir produktų gamybos pajėgumai, kurių reikia ES plataus užmojo klimato srities tikslams pasiekti, taip pat užtikrinama prieiga prie atitinkamų svarbiausiųjų žaliavų, be kita ko, įvairinant tiekimo šaltinius, tinkamai naudojant geologinius išteklius valstybėse narėse ir perdirbant kuo daugiau žaliavų. Planas grindžiamas keturiais ramsčiais: nuspėjama ir supaprastinta reglamentavimo aplinka, galimybėmis sparčiau gauti finansavimą, įgūdžių stiprinimu ir atvira prekyba siekiant atsparių tiekimo grandinių. 2023 m. kovo 16 d. Komisija taip pat paskelbė komunikatą „Ilgalaikis ES konkurencingumas. Perspektyvos po 2030 m.“ 5 , kuriame dėmesys sutelktas į devynis vienas kitą stiprinančius veiksnius ir tikslą sukurti augimą skatinančią reglamentavimo sistemą. Jame nustatyti politikos prioritetai, kuriais, siekiant ilgalaikio ES ir jos valstybių narių konkurencingumo, skatinama aktyviai vykdyti struktūrinius patobulinimus, tinkamai orientuotas investicijas ir reglamentavimo priemones. Toliau pateikiamos rekomendacijos padeda šiuos prioritetus įgyvendinti;

(5)2023 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras toliau kinta atsižvelgiant į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimą. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, vis dar itin svarbu visiškai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jais atsižvelgiama į visas atitinkamas per kelerius pastaruosius metus konkrečioms šalims pateiktas rekomendacijas arba didelę jų dalį. 2019, 2020 ir 2022 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius;

(6)2023 m. vasario 27 d. priimtu reglamentu „REPowerEU“ 6 siekiama greitai laipsniškai panaikinti ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro importo. Taip bus prisidėta prie ES energetinio saugumo ir jos energijos šaltinių įvairinimo, kartu didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, energijos kaupimo pajėgumus ir energijos vartojimo efektyvumą. Reglamentu valstybėms narėms suteikiama galimybė į nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukti naują skyrių „REPowerEU“, kad būtų galima finansuoti pagrindines reformas ir investicijas, kurios padės pasiekti „REPowerEU“ tikslus. Jos taip pat padės didinti neutralaus poveikio klimatui ES pramonės konkurencingumą, kaip nurodyta Žaliojo kurso pramonės plane poveikio klimatui neutralizavimo amžiui, ir atsižvelgti į 2022 m. ir, kai taikytina, 2023 m. konkrečioms valstybėms narėms pateiktas su energetika susijusias rekomendacijas. Reglamentu „REPowerEU“ nustatoma naujos kategorijos negrąžintina finansinė parama, kurią valstybės narės gali gauti, kad galėtų finansuoti naujas su energetika susijusias reformas ir investicijas, numatytas jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose;

(7)2023 m. kovo 8 d. Komisija priėmė komunikatą, kuriame pateikė 2024 m. fiskalinės politikos gaires. Juo siekiama padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas ir taip sustiprinti politikos koordinavimą 7 . Komisija priminė, kad Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymas baigsis 2023 m. pabaigoje. Ji paragino 2023–2024 m. vykdyti fiskalinę politiką, kuria užtikrinamas vidutinio laikotarpio skolos tvarumas ir tvariai didinamas potencialus augimas. Valstybės narės paragintos 2023 m. stabilumo ir konvergencijos programose nustatyti, kaip jų fiskaliniais planais bus užtikrinta, kad vidutiniu laikotarpiu būtų laikomasi 3 % BVP deficito pamatinės vertės ir kad skola būtų patikimai bei nuolat mažinama arba išliktų apdairaus lygio. Komisija paragino valstybes nares laipsniškai nutraukti nacionalines fiskalines priemones, nustatytas siekiant apsaugoti namų ūkius ir įmones nuo energijos kainų šuolio, pradedant nuo mažiausiai tikslingų priemonių. Ji nurodė, kad jei dėl atsinaujinusio su energijos kainomis susijusio spaudimo reikėtų pratęsti paramos priemonių taikymą, valstybės narės tokias priemones pažeidžiamiems namų ūkiams ir įmonėms turėtų taikyti daug tikslingiau nei anksčiau. Komisija pasiūlė fiskalines rekomendacijas kiekybiškai įvertinti, diferencijuoti ir suformuluoti remiantis grynosiomis pirminėmis išlaidomis, kaip pasiūlyta jos komunikate dėl ES ekonomikos valdymo sistemos reformos gairių 8 . Ji rekomendavo, kad visos valstybės narės ir ateityje išsaugotų nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas ir užtikrintų veiksmingą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų lėšų panaudojimą, ypač atsižvelgdamos į žaliosios bei skaitmeninės pertvarkos ir atsparumo didinimo tikslus. Komisija nurodė, kad, laikydamasi galiojančių teisinių nuostatų ir remdamasi 2023 m. galutiniais duomenimis, 2024 m. pavasarį ji Tarybai pasiūlys pradėti deficito kriterijumi grindžiamas perviršinio deficito procedūras;

(8)2023 m. balandžio 26 d. Komisija pristatė pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais įgyvendinama visapusiška ES ekonomikos valdymo taisyklių reforma. Pagrindinis pasiūlymų tikslas – stiprinti valstybės skolos tvarumą ir skatinti tvarų bei integracinį ekonomikos augimą visose valstybėse narėse įgyvendinant reformas ir investuojant. Pasiūlymais siekiama valstybėms narėms suteikti daugiau kontrolės rengiant jų vidutinio laikotarpio planus, kartu nustatant griežtesnę vykdymo užtikrinimo tvarką siekiant užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų vidutinio laikotarpio fiskaliniuose struktūriniuose planuose prisiimtus įsipareigojimus. Teisėkūros darbą siekiama užbaigti 2023 m.;

(9)2021 m. balandžio 30 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Danija Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną įvertino vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2021 m. liepos 6 d. Taryba priėmė Sprendimą dėl Danijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo 9 . Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį Komisijos priimto sprendimo, kad Danija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosios turi likti nepanaikintos;

(10)2023 m. gegužės 1 d. Danija pateikė 2023 m. nacionalinę reformų programą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį, 2023 m. nacionalinė reformų programa taip pat atspindi Danijos du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos siekiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tikslų, ataskaitas. Kadangi Danija nėra laiku pateikus savo 2023 m. konvergencijos programos, Komisija negalėjo jos įvertinti;

(11)2023 m. gegužės 24 d. Komisija paskelbė 2023 m. Danijos ataskaitą 10 . Joje įvertinta pažanga, Danijos padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019–2022 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas, ir apžvelgta, kaip Danija įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis šia analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai. Be to, joje įvertinta pažanga, Danijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant ES pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat JT darnaus vystymosi tikslų;

(12)remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis 11 , Danijos valdžios sektoriaus perteklius sumažėjo nuo 3,6 % BVP 2021 m. iki 3,3 % 2022 m., o valdžios sektoriaus skola sumažėjo nuo 36,7 % BVP 2021 m. pabaigoje iki 30,1 % 2022 m. pabaigoje;

(13)valdžios sektoriaus balansui poveikį padarė fiskalinės politikos priemonės, priimtos siekiant sušvelninti ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo poveikį. 2022 m. tokios pajamas mažinančios priemonės apėmė elektros mokesčio sumažinimą, o išlaidas didinančios priemonės apėmė socialines išmokas mažas pajamas gaunančių namų ūkių didelėms energijos sąskaitoms kompensuoti. Komisijos vertinimu, 2022 m. šių priemonių poveikis biudžetui sudarė 0,1 % BVP. Be to, apskaičiuotos COVID-19 laikinų neatidėliotinų priemonių išlaidos 2022 m. sumažėjo iki 0,0 % BVP, palyginti su 4,0 % 2021 m.;

(14)2021 m. birželio 18 d. Taryba rekomendavo Danijai 12 2022 m. išlaikyti remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptį, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės suteiktą postūmį, ir nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas;

(15)remiantis Komisijos skaičiavimais, 2022 m. fiskalinės politikos kryptis 13 (0,6 % BVP) buvo stabdomoji – tai buvo tinkama atsižvelgiant į aukštą infliaciją. Danija toliau rėmė ekonomikos atsigavimą vykdydama pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę finansuotinas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamos išlaidos 2022 m. sudarė 0,3 % BVP (2021 m. – 0,3 %). Nacionalinėmis lėšomis finansuojamos investicijos fiskalinės politikos krypčiai turės 0,2 procentinio punkto stabdomąjį poveikį 14 . Todėl Danija neišlaikė nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų, o tai neatitiko Tarybos rekomendacijos. Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo stabdomasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai sudarė 0,7 procentinio punkto. Todėl Danija pakankamai kontroliavo nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimą;

(16)Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje numatoma, kad realusis BVP 2023 m. išaugs 0,3 %, o 2024 m. – 1,5 %;

(17)Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje numatomas 2,3 % BVP valdžios sektoriaus perteklius 2023 m. ir 30,1 % valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2023 m. pabaigoje;

(18)numatoma, kad 2023 m. valdžios sektoriaus balansui poveikį toliau darys fiskalinės politikos priemonės, priimtos siekiant sušvelninti ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo poveikį. Tai toliau nuo 2022 m. įgyvendinamos priemonės (visų pirma tam tikros socialinės išmokos, skirtos mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams) ir naujos priemonės, kaip antai laikinai sumažintas elektros mokestis. Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje numatoma, kad paramos priemonių grynosios biudžeto išlaidos 2023 m. sudarys 0,3 % BVP 15 . Neatrodo, kad dauguma 2023 m. priemonių būtų orientuotos į labiausiai pažeidžiamus namų ūkius ar įmones, ir jomis nėra išsaugomas kainos signalas mažinti energijos poreikį ir didinti energijos vartojimo efektyvumą. Todėl Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad tikslinių paramos priemonių, į kurias reikia atsižvelgti vertinant, kaip laikomasi 2023 m. fiskalinės rekomendacijos, suma 2023 m. sudarys 0,1 % BVP (palyginti su 0,1 % BVP 2022 m.);

(19)2022 m. liepos 12 d. Taryba rekomendavo 16 Danijai imtis veiksmų 2023 m. užtikrinti, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas atitiktų bendrą neutralios politikos kryptį 17 , atsižvelgiant į tolesnę laikiną ir tikslinę paramą namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir iš Ukrainos bėgantiems žmonėms. Danija turėtų būti pasirengusi einamąsias išlaidas pritaikyti prie kintančios situacijos. Danijai taip pat rekomenduota didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat į energetinį saugumą atsižvelgiant į iniciatyvą „REPowerEU“, be kita ko, naudojantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų Sąjungos fondų lėšomis;

(20)Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2023 m. fiskalinės politikos kryptis didelės infliacijos sąlygomis bus skatinamoji (−0,4 % BVP). Prieš tai, 2022 m., fiskalinės politikos kryptis buvo stabdomoji (0,6 % BVP). Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones) augimo skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,6 % BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų pirminių einamųjų išlaidų skatinamojo poveikio nelemia tikslinė parama namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir iš Ukrainos bėgantiems žmonėms. Tokią padėtį taip pat lemia netikslinių su energija susijusių priemonių, nuolatinio viešojo sektoriaus darbo užmokesčio padidinimo ir socialinių išmokų išlaidos bei didesnės sveikatos priežiūros išlaidos. Apibendrinant, prognozuojamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas neatitinka Tarybos rekomendacijos. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamos išlaidos 2023 m. sudarė 0,3 % BVP, o nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai buvo skatinamasis – 0,1 procentinio punkto 18 . Todėl Danija planuoja finansuoti papildomas investicijas pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų lėšomis, taip pat, kaip numatoma, išlaikys nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Šalis planuoja finansuoti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat energetinį saugumą, pavyzdžiui, investicijas į energijos vartojimo efektyvumo priemones, aplinkosaugos mokesčių reformą ir žaliojo judumo priemones, kurios iš dalies finansuojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų lėšomis;

(21)remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2024 m. valdžios sektoriaus perteklius sudarys 1,3 % BVP, o skolos santykis su BVP – 28,8 % BVP 2024 m. pabaigoje. Šiuo metu Komisija daro prielaidą, kad 2024 m. su energija susijusios paramos priemonės bus visiškai laipsniškai panaikintos. Tai priklauso nuo prielaidos, kad energijos kainos vėl nedidės;

(22)Komisijos skaičiavimais, 2023–2025 m. laikotarpiu, taip pat 2023 ir 2024 m. Danija greičiausiai ir toliau laikysis −1,0 % BVP minimalaus vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Remiantis Komisijos 2023 m. pavasario prognoze, numatoma, kad struktūrinis balansas 2023 ir 2024 m. bus atitinkamai 3,5 % ir 2,1 % BVP, taigi viršys vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą;

(23)darant prielaidą, kad politika nesikeis, Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2024 m. grynosios nacionalinėmis lėšomis finansuojamos pirminės išlaidos padidės 4,6 %;

(24)šiuo metu Danijoje periodiniams nekilnojamojo turto mokesčiams yra taikoma viršutinė riba, taigi jie nedidėja augant rinkos kainoms. Todėl jie negali švelninti būsto kainų ciklų ir turi neigiamą pasiskirstymo poveikį. 2017 m. Danijos Parlamentas patvirtino naują nekilnojamojo turto mokesčių sistemą, pagal kurią viršutinė riba nebetaikoma; ši sistema turėtų įsigalioti 2024 m. sausio 1 d. Daugeliui žmonių kyla didelių problemų rasti įperkamą būstą. Dėl to, kad būsto kainos yra aukštos, o socialinio būsto laukti tenka ilgai, didžiuosiuose miestuose įperkamo būsto trūksta. Danijoje vis didesnei daliai paskolų taikomos kintamosios palūkanos ir atidėti palūkanų mokėjimai, todėl sunkiai prasiskolinę būsto paskolų turėtojai taps vis pažeidžiamesni, jei būsto kainos kris ir (arba) labai išaugs palūkanų normos;

(25)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų, kurios turi būti įgyvendintos iki 2026 m. Danija gerokai pasistūmėjo įgyvendindama savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Danija pateikė vieną mokėjimo prašymą, atitinkantį 25 plano tarpines ir siektinas reikšmes, o bendra išmoka siekė 301 mln. EUR. Pateikus pirmą prašymą šalis įgyvendina planą pagal tvarkaraštį ir numato pateikti antrą mokėjimo prašymą, kaip numatyta, iki 2023 m. pabaigos. Naujas „REPowerEU“ skyrius rengiamas pagal tvarkaraštį ir jį numatoma pateikti gegužės mėn. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą greitai įtraukus naują skyrių „REPowerEU“ bus sudarytos sąlygos finansuoti papildomas reformas ir investicijas, kuriomis remiamas Danijos strateginių tikslų energetikos ir žaliosios pertvarkos srityse įgyvendinimas. Siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat kitą už plane numatytąją platesnę ekonominę ir užimtumo politiką, kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už bendrą politinę darbotvarkę, tebėra svarbus sistemingas ir veiksmingas vietos ir regionų valdžios institucijų, socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(26)2022 m. Komisija patvirtino visus Danijos sanglaudos politikos programavimo dokumentus. Kad Danijoje būtų įgyvendinama žalioji ir skaitmeninė pertvarka, didinamas ekonominis ir socialinis atsparumas, taip pat vyktų darnus teritorinis vystymasis, labai svarbu sanglaudos politikos programas įgyvendinti sparčiai, užtikrinant papildomumą ir sinergiją su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, įskaitant skyrių „REPowerEU“;

(27)be ekonominių ir socialinių uždavinių, kurie sprendžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, Danijai kyla tam tikrų papildomų uždavinių, susijusių su ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu ir žiedinės ekonomikos stiprinimu siekiant remti žaliąją pertvarką;

(28)Danijos pažanga įgyvendinant žiedinę ekonomiką yra nepakankama ir turi būti spartinama, kad būtų pasiekti ES žiedinės ekonomikos tikslai. Nepaisant tam tikrų politikos priemonių, kurių imtasi praėjusiais metais, kaip antai klimato srities veiksmų plano, pažanga yra nedidelė. Iš žiedinės ekonomikos veiksmų plane numatytų 129 iniciatyvų 27 buvo užbaigtos įgyvendinti, 88 įgyvendinamos pagal planą, o 14 vėluoja. Pagal žinomus statistinius duomenis 2022 m. Danija nepadarė pažangos atliekų susidarymo, atliekų perdirbimo ir žiedinės ekonomikos srityse. Žiedinis žaliavų naudojimas šalyje vos sumažėjo (8 % 2016 m. ir 7,8 % 2021 m.) ir nesiekia ES vidurkio, t. y. 11,7 % 2021 m. Nors Žiedinės ekonomikos veiksmų plano tikslas – smarkiai sumažinti ES žaliavų naudojimo rodiklį, 2020 m. Danijos žaliavų naudojimo rodiklis buvo 25,6 t gyventojui ir gerokai viršijo 2020 m. ES vidurkį (13,7 t gyventojui). Danija ir toliau neįgyvendina tam tikrų žiedinės ekonomikos aspektų tikslų, ypač komunalinių atliekų susidarymo, atliekų perdirbimo lygio ir maisto atliekų srityse. Kalbant apie komunalines atliekas, vienam Danijos gyventojui tenkančių komunalinių atliekų kiekis yra didžiausias Europos Sąjungoje, t. y. 786 kg/m. 2021 m. (2021 m. ES vidurkis – 530 kg/m.), turint omeny, kad nacionalinis bendro atliekų kiekio mažinimo tikslas nenustatytas. Kalbant apie atliekų perdirbimą, Danija turi dėti dideles pastangas, kad pasiektų 2025 m. ES komunalinių ir pakuočių atliekų perdirbimo tikslą, nes šiuo metu ji atsilieka nuo ES vidurkio (49,6 %) – 2021 m. šis rodiklis siekė 34,3 %. Galiausiai Danijos maisto atliekų rodikliai yra prasti, palyginti su ES rezultatais. Šalis labai priklauso nuo atliekų deginimo: sudeginama daugiau kaip 50 % komunalinių atliekų, palyginti su ES vidurkiu apie 26 %;

(29)Danija užsibrėžė plataus užmojo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus ir pirmauja atsinaujinančiosios energijos, visų pirma gaminamos vėjo, įsisavinimo srityje. Laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio iki 2023 m. kovo mėn. gamtinių dujų suvartojimas Danijoje sumažėjo 25,2 %, palyginti su dujų suvartojimo vidurkiu per tą patį laikotarpį per ankstesnius penkerius metus, ir viršijo siektiną sumažinimo reikšmę (15 %). Danija galėtų toliau dėti pastangas, kad laikinai sumažintų dujų paklausą iki 2024 m. kovo 31 d. 19 . Tam, kad būtų pasiekti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslai ir energijos rūšių derinyje padidinta atsinaujinančiajai energijai tenkanti dalis, labai svarbu siekiant nacionalinio užmojo plėtoti jūros ir sausumos vėjo energijos pajėgumus sparčiau perduoti eksploatuoti projektus ir supaprastinti leidimų išdavimo taisykles. Diegiant papildomus pajėgumus, be kita ko, energetines salas Baltijos ir Šiaurės jūrose, prireiks suplanuoti pakankamą elektros tinklo plėtrą perdavimo ir paskirstymo grandyse. Kartu investuojant į energijos vartojimo efektyvumą galima sumažinti investicijų į energetikos infrastruktūrą poreikį. Mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir energijos paklausą dar labiau padėtų platesnis efektyvaus energijos vartojimo priemonių įrengimas pastatuose, derinant izoliacijos priemones su nuo iškastinio kuro nepriklausančių šildymo šaltinių plėtra. Viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo efektą dar labiau sustiprintų panaikinti savivaldybių ir regionų žaliųjų projektų biudžeto apribojimai. Papildomomis priemonėmis, padedančiomis didinti energijos vartojimo efektyvumą privačiuose pastatuose, būtų galima sumažinti energijos sąnaudas Danijoje, – 2022 m. šalies namų ūkių energijos sąskaitų vidurkis buvo antras pagal dydį. Esama potencialo padidinti šalies pramonės veiklos energijos vartojimo efektyvumą, pirmiausia panaudojant perteklinę šilumą centralizuotam šildymui;

(30)kliūčių pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos kyla dėl to, kad žaliajai pertvarkai esminės svarbos turintys sektoriai, įskaitant poveikio klimatui neutralizavimo technologijų gamybos, diegimo ir techninės priežiūros, ir profesijų atstovai stokoja darbo jėgos ir įgūdžių. Siekiant sumažinti įgūdžių trūkumą ir skatinti įtrauktį į darbo rinką bei darbo jėgos perskirstymą labai svarbu turėti aukštos kokybės švietimo ir mokymo sistemas, atitinkančias kintančius darbo rinkos poreikius, ir tikslinių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo priemonių. Siekiant pasinaudoti neišnaudota darbo jėgos pasiūla, šios priemonės turi būti prieinamos, visų pirma fiziniams asmenims ir sektoriams bei regionams, kuriuos žalioji pertvarka veikia labiausiai. Kaip pranešta, 2022 m. Danijoje trūko 60 profesijų, kurioms reikalingi su žaliąja pertvarka susiję specifiniai įgūdžiai arba žinios, darbuotojų, be kita ko, aplinkos inžinierių, aplinkos apsaugos specialistų ir statybos architektų. Nors žaliųjų įgūdžių paklausa auga, energijai imlios pramonės darbuotojų, dalyvaujančių švietimo ir mokymo programose, skaičius per paskutinį dešimtmetį smarkiai sumažėjo: nuo 24,6 % 2015 m. iki 15,6 % 2021 m.,

REKOMENDUOJA Danijai 2023 ir 2024 m. imtis šių veiksmų:

1.Iki 2023 m. pabaigos panaikinti galiojančias su energija susijusios paramos priemones. Jei dėl vėl padidėjusių energijos kainų reikėtų imtis paramos priemonių, užtikrinti, kad tomis priemonėmis būtų siekiama apsaugoti pažeidžiamus namų ūkius ir įmones, kad priemonės būtų finansiškai įperkamos ir kad būtų išsaugotos paskatos taupyti energiją.

2024 m. išlaikant patikimą fiskalinę būklę, išsaugoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas viešąsias investicijas ir užtikrinti veiksmingą EGADP dotacijų ir kitų ES fondų lėšų įsisavinimą, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

Laikotarpiu po 2024 m. toliau vykdyti investicijas ir reformas, kuriomis skatinamas didesnis tvarus augimas ir išsaugoti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę.

Įgyvendinti naująją nekilnojamojo turto mokesčio sistemą siekiant atkurti ryšį tarp rinkos kainų ir mokesčių ir užtikrinti sąžiningesnį apmokestinimą. Spartinti investicijas į įperkamo būsto statybą, kad būtų patenkinti skubiausi poreikiai.

2.Toliau tolygiai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir sparčiai užbaigti rengti skyrių „REPowerEU“, kad būtų galima skubiai pradėti jį įgyvendinti. Tęsti spartų sanglaudos politikos programų įgyvendinimą, glaudžiai jį derinant su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu bei naudojantis jų sąveika.

3.Stiprinti žiedinę ekonomiką ir atliekų tvarkymo politiką, be kita ko, spartinant Danijos nacionalinio žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimą, skatinant vykdyti komunalinių ir kitų atliekų prevenciją ir pakartotinai jas naudoti, didinant atliekų perdirbimo lygį, mažinant maisto atliekų kiekius ir laipsniškai pereinant nuo komunalinių atliekų deginimo prie ekologiškesnių šilumos gamybos šaltinių.

4.Mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir didinti atsinaujinančiųjų šaltinių energijos dalį tiekiamos energijos derinyje. Reaguoti į augančius paklausos ir lankstumo poreikius skatinant būtiną elektros tinko plėtrą perdavimo ir paskirstymo grandyse. Racionalizuoti taikomas atsinaujinančiosios energijos srities leidimų išdavimo taisykles. Įgyvendinti papildomas priemones, padedančias didinti energijos vartojimo efektyvumą privačiuose ir viešuose pastatuose siekiant sumažinti sąskaitas už suvartotą energiją ir energetikos sistemos sąnaudas. Užtikrinti nuo iškastinio kuro nepriklausančių šildymo šaltinių plėtrą. Dėti daugiau politikos pastangų, siekiant teikti ir įgyti žaliajai pertvarkai reikalingus įgūdžius.

Priimta Briuselyje

(1)    OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2)    2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).

(3)    COM(2022) 780 final.

(4)    COM(2023) 62 final.

(5)    COM(2023) 168 final.

(6)    2023 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/435, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/241, kiek tai susiję su skyriais „REPowerEU“ ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013, (ES) 2021/1060 bei (ES) 2021/1755 ir Direktyva 2003/87/EB (OL L 63, 2023 2 28, p. 1).

(7)    COM(2023) 141 final.

(8)    COM(2022) 583 final.

(9)    2021 m. liepos 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas dėl Danijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (10154/2021).

(10)    SWD(2023) 604 final.

(11)    „Eurostat-Euro Indicators“ 47/2023, 2023 04 21.

(12)    2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacija, kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Danijos konvergencijos programos (OL C 304, 2021 7 29, p. 14).

(13)    Fiskalinės politikos kryptis vertinama kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones), išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones, bet įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų negrąžintina parama (dotacijomis) finansuojamas išlaidas, pokytis, palyginti su vidutinio laikotarpio potencialiu augimu. Daugiau informacijos pateikta fiskalinės statistikos lentelių 1 langelyje.

(14)    Numatoma, kad kitos nacionalinėmis lėšomis finansuojamos kapitalo išlaidos turės 0,3 procentinio punkto BVP skatinamąjį poveikį.

(15)    Šis skaičius rodo tų priemonių, įskaitant einamųjų pajamų ir išlaidų, taip pat atitinkamais atvejais – kapitalo išlaidų priemones, poveikį metiniam biudžetui.

(16)    2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacija dėl Danijos 2022 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2022 m. Danijos konvergencijos programos (OL C 334, 2022 9 1, p. 27). 

(17)    Remiantis Komisijos 2023 m. pavasario prognoze, numatoma, kad Danijos vidutinio laikotarpio (10 metų) potencialios gamybos apimties augimo vidurkis, naudojamas fiskalinės politikos krypčiai įvertinti, nominaliąja verte bus 1,9 %.

(18)    Numatoma, kad kitos nacionalinėmis lėšomis finansuojamos kapitalo išlaidos turės 0,2 procentinio punkto BVP stabdomąjį poveikį.

(19)    Tarybos reglamentas (ES) 2022/1369.