EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 05 24

COM(2023) 601 final

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl Belgijos 2023 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2023 m. Belgijos stabilumo programos

{SWD(2023) 600 final} - {SWD(2023) 601 final}

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl Belgijos 2023 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2023 m. Belgijos stabilumo programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 1 , ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241 2 , kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę valstybėms narėms teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. ES finansuojama fiskalinė paskata. Pagal Europos semestro prioritetus Priemonė prisideda prie ekonomikos bei socialinio atsigavimo ir tvarių reformų ir investicijų, kuriomis siekiama visų pirma skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir didinti valstybių narių ekonomikos atsparumą, įgyvendinimo. Ji taip pat padeda stiprinti viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, gerinti teritorinę sanglaudą ES ir remti tolesnį Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą. 2022 m. birželio 30 d., laikantis Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalies, atnaujintas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę kiekvienai valstybei narei skiriamas didžiausias finansinis įnašas;

(2)2022 m. lapkričio 22 d. Komisija priėmė 2023 m. metinę tvaraus augimo apžvalgą 3 , kuria pradedamas 2023 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2023 m. kovo 23 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino apžvalgoje, grindžiamoje keturiais konkurencingo tvarumo aspektais, išdėstytus prioritetus. 2022 m. lapkričio 22 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė 2023 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Belgija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, kuriose gali būti susidaręs disbalansas arba gali kilti jo susidarymo rizika ir dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija priėmė nuomonę dėl Belgijos 2023 m. biudžeto plano projekto. Be to, Komisija priėmė Rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (ją Taryba priėmė 2023 m. gegužės 16 d.) ir Pasiūlymą dėl 2023 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas (ją Taryba priėmė 2023 m. kovo 13 d.);

(3)nors ES šalių ekonomika nepaprastai atspari, geopolitinės aplinkybės ir toliau daro neigiamą poveikį. Kadangi ES tvirtai remia Ukrainą, ES ekonominės ir socialinės politikos darbotvarkėje daugiausia dėmesio skiriama, viena vertus, priemonėms, kuriomis trumpuoju laikotarpiu mažinamas neigiamas sukrėtimų energetikos srityje poveikis tiek pažeidžiamiems namų ūkiams, tiek įmonėms, ir, kita vertus, tolesnėms pastangoms vidutiniu laikotarpiu įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, remti tvarų ir integracinį augimą, apsaugoti makroekonominį stabilumą ir didinti atsparumą. Joje taip pat daug dėmesio skiriama ES konkurencingumo ir našumo didinimui;

(4)2023 m. vasario 1 d. Komisija paskelbė komunikatą „Žaliojo kurso pramonės planas poveikio klimatui neutralizavimo amžiui“ 4 , kuriuo siekiama didinti neutralaus poveikio klimatui ES pramonės konkurencingumą ir remti greitą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Planas papildo pagal Europos žaliojo kurso komunikatą ir planą „REPowerEU“ dedamas pastangas. Juo siekiama sukurti palankesnę aplinką, kurioje būtų plėtojami ES neutralaus poveikio technologijų ir produktų gamybos pajėgumai, kurių reikia ES plataus užmojo klimato srities tikslams pasiekti, taip pat užtikrinama prieiga prie atitinkamų svarbiausiųjų žaliavų, be kita ko, įvairinant tiekimo šaltinius, tinkamai naudojant geologinius išteklius valstybėse narėse ir perdirbant kuo daugiau žaliavų. Planas grindžiamas keturiais ramsčiais: nuspėjama ir supaprastinta reglamentavimo aplinka, galimybėmis sparčiau gauti finansavimą, įgūdžių stiprinimu ir atvira prekyba siekiant atsparių tiekimo grandinių. 2023 m. kovo 16 d. Komisija taip pat paskelbė komunikatą „Ilgalaikis ES konkurencingumas. Perspektyvos po 2030 m.“ 5 , kuriame dėmesys sutelktas į devynis vienas kitą stiprinančius veiksnius ir tikslą sukurti augimą skatinančią reglamentavimo sistemą. Jame nustatyti politikos prioritetai, kuriais, siekiant ilgalaikio ES ir jos valstybių narių konkurencingumo, skatinama aktyviai vykdyti struktūrinius patobulinimus, tinkamai orientuotas investicijas ir reglamentavimo priemones. Toliau pateikiamos rekomendacijos padeda šiuos prioritetus įgyvendinti;

(5)2023 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras toliau kinta atsižvelgiant į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimą. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, vis dar itin svarbu visiškai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jais atsižvelgiama į visas atitinkamas per kelerius pastaruosius metus konkrečioms šalims pateiktas rekomendacijas arba didelę jų dalį. 2019, 2020 ir 2022 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius;

(6)2023 m. vasario 27 d. priimtu reglamentu „REPowerEU“ 6 siekiama greitai laipsniškai panaikinti ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro importo. Taip bus prisidėta prie ES energetinio saugumo ir jos energijos šaltinių įvairinimo, kartu didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, energijos kaupimo pajėgumus ir energijos vartojimo efektyvumą. Reglamentu valstybėms narėms suteikiama galimybė į nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukti naują skyrių „REPowerEU“, kad būtų galima finansuoti pagrindines reformas ir investicijas, kurios padės pasiekti „REPowerEU“ tikslus. Jos taip pat padės didinti neutralaus poveikio klimatui ES pramonės konkurencingumą, kaip nurodyta Žaliojo kurso pramonės plane poveikio klimatui neutralizavimo amžiui, ir atsižvelgti į 2022 m. ir, kai taikytina, 2023 m. konkrečioms valstybėms narėms pateiktas su energetika susijusias rekomendacijas. Reglamentu „REPowerEU“ nustatoma naujos kategorijos negrąžintina finansinė parama, kurią valstybės narės gali gauti, kad galėtų finansuoti naujas su energetika susijusias reformas ir investicijas, numatytas jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose;

(7)2023 m. kovo 8 d. Komisija priėmė komunikatą, kuriame pateikė 2024 m. fiskalinės politikos gaires. Juo siekiama padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas ir taip sustiprinti politikos koordinavimą 7 . Komisija priminė, kad Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymas baigsis 2023 m. pabaigoje. Ji paragino 2023–2024 m. vykdyti fiskalinę politiką, kuria užtikrinamas vidutinio laikotarpio skolos tvarumas ir tvariai didinamas potencialus augimas. Valstybės narės paragintos 2023 m. stabilumo ir konvergencijos programose nustatyti, kaip jų fiskaliniais planais bus užtikrinta, kad vidutiniu laikotarpiu būtų laikomasi 3 % BVP deficito pamatinės vertės ir kad skola būtų patikimai bei nuolat mažinama arba išliktų apdairaus lygio. Komisija paragino valstybes nares laipsniškai nutraukti nacionalines fiskalines priemones, nustatytas siekiant apsaugoti namų ūkius ir įmones nuo energijos kainų šuolio, pradedant nuo mažiausiai tikslingų priemonių. Ji nurodė, kad jei dėl atsinaujinusio su energijos kainomis susijusio spaudimo reikėtų pratęsti paramos priemonių taikymą, valstybės narės tokias priemones pažeidžiamiems namų ūkiams ir įmonėms turėtų taikyti daug tikslingiau nei anksčiau. Komisija pasiūlė fiskalines rekomendacijas kiekybiškai įvertinti, diferencijuoti ir suformuluoti remiantis grynosiomis pirminėmis išlaidomis, kaip pasiūlyta jos komunikate dėl ES ekonomikos valdymo sistemos reformos gairių 8 . Ji rekomendavo, kad visos valstybės narės ir ateityje išsaugotų nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas ir užtikrintų veiksmingą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų lėšų panaudojimą, ypač atsižvelgdamos į žaliosios bei skaitmeninės pertvarkos ir atsparumo didinimo tikslus. Komisija nurodė, kad, laikydamasi galiojančių teisinių nuostatų ir remdamasi 2023 m. galutiniais duomenimis, 2024 m. pavasarį ji Tarybai pasiūlys pradėti deficito kriterijumi grindžiamas perviršinio deficito procedūras;

(8)2023 m. balandžio 26 d. Komisija pristatė pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais įgyvendinama visapusiška ES ekonominio valdymo taisyklių reforma. Pagrindinis pasiūlymų tikslas – stiprinti valstybės skolos tvarumą ir skatinti tvarų bei įtrauktų ekonomikos augimą visose valstybėse narėse įgyvendinant reformas ir investuojant. Pasiūlymais siekiama valstybėms narėms suteikti daugiau galimybių kontroliuoti savo vidutinio laikotarpio planų rengimą ir kartu nustatoma griežtesnė vykdymo užtikrinimo tvarka siekiant užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų vidutinio laikotarpio fiskaliniuose struktūriniuose planuose prisiimtus įsipareigojimus. Teisėkūros darbą siekiama užbaigti 2023 m.;

(9)2021 m. balandžio 30 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Belgija Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną įvertino vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2021 m. liepos 13 d. Taryba priėmė Sprendimą dėl Belgijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo 9 . Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį Komisijos priimto sprendimo, kad Belgija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosios turi likti nepanaikintos;

(10)2023 m. balandžio 30 d. Belgija pateikė 2023 m. nacionalinę reformų programą, o pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 4 straipsnio 1 dalį – 2023 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos kartu. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį, 2023 m. nacionalinė reformų programa taip pat atspindi Belgijos du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos siekiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tikslų, ataskaitas;

(11)2023 m. gegužės 24 d. Komisija paskelbė 2023 m. Belgijos ataskaitą 10 . Joje įvertinta pažanga, Belgijos padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019–2022 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas, ir apžvelgta, kaip Belgija įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis šia analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai. Be to, joje įvertinta pažanga, Belgijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant ES pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat JT darnaus vystymosi tikslų;

(12)remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis 11 , Belgijos valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 5,5 % BVP 2021 m. iki 3,9 % 2022 m., o valdžios sektoriaus skola sumažėjo nuo 109,1 % BVP 2021 m. pabaigoje iki 105,1 % 2022 m. pabaigoje. 2023 m. [gegužės 24 d.] Komisija paskelbė pranešimą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį 12 ; šiame pranešime aptarta Belgijos biudžeto būklė, nes šalies valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. viršijo Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę. Pranešime padaryta išvada, kad deficito kriterijus nėra įvykdytas. Vadovaudamasi savo 2023 m. kovo 8 d. komunikatu 13 , Komisija 2023 m. pavasarį nesiūlė pradėti naujų perviršinio deficito procedūrų; savo ruožtu Komisija konstatavo, kad, remdamasi 2023 m. galutiniais duomenimis, 2024 m. pavasarį ji Tarybai pasiūlys pradėti deficito kriterijumi grindžiamas perviršinio deficito procedūras. Belgija turėtų į tai atsižvelgti vykdydama savo 2023 m. biudžetą ir rengdama 2024 m. biudžeto plano projektą;

(13)valdžios sektoriaus balansui poveikį padarė fiskalinės politikos priemonės, priimtos siekiant sušvelninti ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo poveikį. 2022 m. tarp tokių pajamas mažinančių priemonių buvo akcizų benzinui ir gyvenamųjų namų elektros energijos ir dujų sutartims taikomo PVM sumažinimas; o tarp tokių išlaidas didinančių priemonių buvo socialinio tarifo, taikomo pažeidžiamiems namų ūkiams skirtiems energiniams produktams, aprėpties išplėtimas, visuotiniai pajamų pervedimai namų ūkiams, tiesiogiai atsispindintys jų sąskaitose už dujas ir elektros energiją (toliau – energetikos dokumentų rinkinys), numatyti fiksuotųjų sumų pervedimai (namų ūkiams, naudojantiems krosnių kurą, propaną, butaną ar granulių kurą) ir tiesioginė parama įmonėms, susiduriančioms su didėjančiomis energijos sąnaudomis. Šių priemonių sąnaudas iš dalies kompensavo nauji mokesčiai, taikomi energijos gamintojų ir tiekėjų nenumatytam pelnui, visų pirma elektros energijos ir naftos sektoriuose. Komisijos vertinimu, 2022 m. šių priemonių grynasis poveikis biudžetui sudarė 0,9 % BVP. Valdžios sektoriaus balansui poveikį taip pat daro iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo biudžeto išlaidos, kurios, kaip apskaičiuota, 2022 m. sudaro 0,1 %. Be to, apskaičiuotos COVID-19 laikinų neatidėliotinų priemonių išlaidos sumažėjo nuo 3 % BVP 2021 m. iki 0,5 % 2022 m.;

(14)2021 m. birželio 18 d. Taryba rekomendavo Belgijai 14 2022 m. pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas ekonomikos atsigavimas, finansuoti, kartu vykdant apdairią fiskalinę politiką. Be to, Belgija turėtų išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas;

(15)remiantis Komisijos skaičiavimais, 2022 m. fiskalinės politikos kryptis 15 buvo remiamojo pobūdžio, t. y. −2 % BVP. Belgija toliau rėmė ekonomikos atsigavimą vykdydama pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę finansuotinas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamos išlaidos 2022 m. sudarė 0,2 % BVP (2021 m. – 0,2 % BVP). Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai buvo neutralus 16 . Todėl Belgija išlaikė nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai sudarė 1,9 procentinio punkto.

Šis reikšmingas skatinamasis poveikis apėmė fiskalinės politikos priemonių, kuriomis siekta sumažinti ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo poveikį, papildomą poveikį (0,8 % BVP papildomos grynosios biudžeto išlaidos, palyginti su 2021 m.) ir iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidas (0,1 % BVP). Tuo pat metu prie grynųjų pirminių einamųjų išlaidų augimo taip pat prisidėjo didėjančios einamosios išlaidos, kurias visų pirma lėmė automatinis socialinių išmokų ir viešojo sektoriaus darbo užmokesčio indeksavimas ir kitos struktūriškai didėjančios einamosios išlaidos (visų pirma dėl visuomenės senėjimo). Taigi reikšmingas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų skatinamasis poveikis buvo tik iš dalies susijęs su priemonėmis, kuriomis siekiama mažinti ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo poveikį, ir su iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidomis. Todėl Belgija nepakankamai apribojo nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimą;

(16)makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, 2023 m. ir vėlesniais metais yra realistiškas. Vyriausybė prognozuoja, kad realusis BVP 2023 m. išaugs 1 %, o 2024 m. – 1,7 %. Tuo tarpu Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje numatoma, kad realusis BVP 2023 m. išaugs 1,2 %, o 2024 m. – 1,4 %;

(17)2023 m. stabilumo programoje vyriausybė numato, kad 2023 m. valdžios sektoriaus deficito santykis padidės iki 5,1 % BVP. 2023 m. padidėjimas daugiausia atspindi didėjančias nuolatines einamąsias išlaidas (visų pirma dėl automatinio socialinių išmokų ir viešojo sektoriaus darbo užmokesčio indeksavimo, taip pat dėl visuomenės senėjimo), laikino įmonių socialinių įmokų sumažėjimo per 2023 m. pirmąjį pusmetį ir deficitą didinančios gyvenamųjų namų energinių produktų apmokestinimo reformos poveikį biudžetui. Programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP padidės nuo 105,1 % 2022 m. pabaigoje iki 106,7 % 2023 m. pabaigoje. Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas bus 5 % BVP. Tai atitinka stabilumo programoje numatomą deficitą. Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje numatomas valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP šiek tiek mažesnis: 106 % 2023 m. pabaigoje. Skirtumą lemia šiek tiek didesnis Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje numatomas 2023 m. nominalusis BVP;

(18)numatoma, kad 2023 m. valdžios sektoriaus balansui poveikį toliau darys fiskalinės politikos priemonės, priimtos siekiant sušvelninti ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo poveikį. Jas sudaro nuo 2022 m. pratęstos priemonės, visų pirma akcizų benzinui ir gyvenamųjų namų elektros energijos ir dujų sutartims taikomo PVM sumažinimas; socialinio tarifo energiniams produktams aprėpties išplėtimas, visuotiniai pajamų pervedimai namų ūkiams, tiesiogiai atsispindintys jų sąskaitose už dujas ir elektros energiją (toliau – energetikos dokumentų rinkinys), numatyti fiksuotųjų sumų pervedimai (namų ūkiams, naudojantiems kitus šildymo šaltinius nei dujos ir elektros energija) ir tiesioginė parama įmonėms, susiduriančioms su didėjančiomis energijos sąnaudomis.

Šių priemonių sąnaudas ir toliau iš dalies kompensuoja mokesčiai, taikomi energijos tiekėjų nenumatytam pelnui, t. y. elektros energijos ir naftos sektorių mokesčiai, taikomi nuo 2022 m., ir 2023 m. taikomas tarptautinio dujų tinklo operatoriaus („Fluxys“) mokestis. Atsižvelgiant į šias pajamas, Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje numatoma, kad paramos priemonių grynosios biudžeto išlaidos 2023 m. sudarys 0,4 % BVP 17 .

Neatrodo, kad dauguma 2023 m. priemonių yra orientuotos į labiausiai pažeidžiamus namų ūkius ar įmones, nors dauguma jų išsaugomas kainos signalas mažinti energijos poreikį ir didinti energijos vartojimo efektyvumą. Todėl Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad tikslinių paramos priemonių, į kurias reikia atsižvelgti vertinant, kaip laikomasi 2023 m. fiskalinės rekomendacijos, suma 2023 m. sudarys 0,1 % BVP (palyginti su 0,2 % BVP 2022 m.). Prognozuojama, kad iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo biudžeto išlaidos, palyginti su 2022 m., išliks stabilios. Galiausiai tikėtinas COVID-19 laikinų neatidėliotinų priemonių laipsniško panaikinimo poveikis 2023 m. valdžios sektoriaus balansui bus 0,5 % BVP;

(19)2022 m. liepos 12 d. Taryba rekomendavo 18 Belgijai 2023 m. užtikrinti apdairią fiskalinę politiką, visų pirma ribojant nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimą, kad jis neviršytų vidutinio laikotarpio potencialios gamybos apimties augimo 19 , atsižvelgiant į tolesnę laikiną ir tikslinę paramą namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir iš Ukrainos bėgantiems žmonėms. Be to, Belgija turėtų būti pasirengusi pritaikyti dabartines išlaidas prie kintančios situacijos. Belgijai taip pat rekomenduota didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat į energetinį saugumą atsižvelgiant į iniciatyvą „REPowerEU“, be kita ko, naudojantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų Sąjungos fondų lėšomis;

(20)Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2023 m. fiskalinė politika didelės infliacijos sąlygomis bus skatinamoji (−1,1 % BVP). Prieš tai, 2022 m., fiskalinė politika buvo skatinamoji (−2 % BVP). Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones) augimo skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,7 % BVP. Tai apima 0,1 % BVP mažesnes tikslinių paramos priemonių namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, išlaidas.

Todėl nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimo, viršijančio vidutinio laikotarpio potencialios gamybos apimties augimą, nelemia tikslinė parama namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir iš Ukrainos bėgantiems žmonėms. Ekspansinį nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones) augimą taip pat skatina nuolatinis viešojo sektoriaus darbo užmokesčio ir socialinių išmokų didėjimas (dėl viešojo sektoriaus darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimo), struktūriškai didėjančios einamosios išlaidos dėl visuomenės senėjimo, gyvenamųjų namų sutarčių apmokestinimo reforma ir laikinas įmonių socialinių įmokų sumažėjimas per pirmąjį 2023 m. pusmetį. Apibendrinant, prognozuojamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas neatitinka Tarybos rekomendacijos.

Numatoma, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamos išlaidos 2023 m. sudarys 0,3 % BVP, o nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai turėtų sudaryti 0,1 procentinio punkto 20 . Todėl Belgija planuoja finansuoti papildomas investicijas pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų lėšomis, taip pat išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Ji planuoja finansuoti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat energetinį saugumą, pavyzdžiui, investicinius pastatų renovacijos, tvaraus judumo ir energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo projektus, ir pagrindines investicijas, kuriomis siekiama paspartinti skaitmeninę pertvarką (įskaitant viešojo administravimo skaitmenizaciją, skaitmeninės įtraukties skatinimą ir kibernetinio saugumo stiprinimą) ir kurios finansuojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų lėšomis;

(21)stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas sumažės iki 4,2 % BVP 2024 m. 2024 m. sumažėjimas taip pat rodo, kad buvo atšauktos laikinos paramos priemonės, priimtos atsižvelgiant į kylančias energijos kainas. Programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2024 m. pabaigoje padidės iki 107,1 %. Remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarys 4,7 % BVP. Tai yra daugiau nei programoje prognozuojamas deficitas, daugiausia dėl programoje dar nenurodytų deficito mažinimo priemonių, kurios sudaro 0,2 % BVP (todėl į jas Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje neatsižvelgta), ir dėl mažiau palankios valdžios sektoriaus pajamų, visų pirma susijusių su pelno mokesčiais, projekcijos. Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje numatomas valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP panašus: 107,3 % 2024 m. pabaigoje;

(22)stabilumo programoje numatyta 2024 m. laipsniškai panaikinti visas energijos paramos priemones. Šiuo metu Komisija taip pat daro prielaidą, kad 2024 m. energijos paramos priemonės bus visiškai laipsniškai panaikintos. Tai grindžiama prielaida, kad energijos kainos vėl nedidės;

(23)Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 raginama siekti metinio struktūrinio biudžeto balanso pagerėjimo siekiant vidutinio laikotarpio tikslo, etalonu nustatant 0,5 % BVP pagerėjimą 21 . Atsižvelgiant į fiskalinio tvarumo aspektus 22 ir poreikį sumažinti deficitą iki mažesnės nei 3 % BVP pamatinės vertės, 2024 m. būtų tikslinga pagerinti struktūrinį balansą bent 0,7 % BVP. Siekiant užtikrinti tokį pagerėjimą, grynųjų nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių išlaidų augimas 23 2024 m. neturėtų viršyti 2 %, kaip nurodyta šioje rekomendacijoje.

Be to, likusios energijos paramos priemonės (Komisijos dabartiniu vertinimu, 2023 m. jos sudarys 0,4 % BVP) turėtų būti laipsniškai panaikintos, atsižvelgiant į energijos rinkos pokyčius ir pradedant nuo mažiausiai tikslinių priemonių, o susijusios sutaupytos lėšos turėtų būti naudojamos valdžios sektoriaus deficitui mažinti.

Reikėtų pridurti, kad pagal Komisijos 2023 m. pavasario prognozę grynųjų nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas 2023 m. neatitinka Tarybos rekomendacijos. Jei tai būtų patvirtinta, būtų tikslinga 2024 m. sumažinti grynųjų pirminių išlaidų augimą;

(24)darant prielaidą, kad politika nesikeis, Komisijos 2023 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2024 m. grynosios nacionalinėmis lėšomis finansuojamos pirminės išlaidos padidės 2,7 %, o tai viršys rekomenduojamą augimo tempą;

(25)remiantis programa, viešosios investicijos turėtų padidėti nuo 2,9 % BVP 2023 m. iki 3,1 % BVP 2024 m. Didesnės investicijos atspindi didesnes nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas ir ES finansuojamas investicijas, visų pirma pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Programoje nurodomos reformos ir investicijos, kuriomis tikimasi prisidėti prie fiskalinio tvarumo ir tvaraus bei integracinio augimo. Tarp jų – rengiama mokesčių ir išmokų sistemos fiskalinė reforma, kuria siekiama skatinti užimtumą ir ekonominę veiklą kartu skatinant viešųjų finansų tvarumą, ir pensijų reforma (kaip numatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane), kuria siekiama pagerinti pensijų sistemos finansinį tvarumą. Be to, planu ketinama dėti daugiau pastangų siekiant skatinti viešąsias investicijas, kad būtų paspartinta žalioji ir skaitmeninė pertvarka, be kita ko, įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą;

(26)stabilumo programoje išdėstyta vidutinio laikotarpio fiskalinė kryptis iki 2026 m. Programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas sumažės iki 3,3 % 2025 m. ir iki 2,9 % iki 2026 m. Todėl planuojama, kad 2026 m. valdžios sektoriaus deficitas sumažės ir nesieks 3 % BVP. Programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP padidės nuo 107,1 % 2024 m. pabaigoje iki 107,8 % iki 2026 m. pabaigos;

(27)Belgijai kyla didelių fiskalinio tvarumo problemų. Jos susijusios tiek su didele valdžios sektoriaus skola, tiek su sparčiai senėjant visuomenei (jei politika nesikeis) numatomu su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų neigiamo poveikio viešiesiems finansams didėjimu. Komisijos 2021 m. ataskaitoje dėl senėjimo numatoma, kad, daugiausia dėl pensijų ir ilgalaikės priežiūros išlaidų, iki 2040 m. su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos padidės 3,6 procentinio punkto BVP, o iki 2070 m. – 5,4 procentinio punkto BVP. Numatoma, kad 2019–2070 m. pensijų išlaidos padidės 3 procentiniais punktais BVP, palyginti su vidutiniškai 0,1 procentinio punkto BVP euro zonoje. Belgijos atveju esminis numatomas padidėjimas būtų pasiektas jau 2040 m., kai pensijų išlaidos padidėtų 2,7 procentinio punkto BVP iki 14,9 % BVP. Belgijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta pensijų reforma, kuria siekiama padėti spręsti šį uždavinį, kartu su kitais tikslais, pavyzdžiui, didinti sistemos socialinį tvarumą, skatinti žmones išlikti aktyviais darbo rinkoje įvykdžius ankstyvo išėjimo į pensiją sąlygas ir užtikrinti didesnę pensijų sistemų tarpusavio ir vidaus konvergenciją. Ilgalaikės priežiūros srityje viešosios išlaidos 2019 m. sudarė 2,2 % BVP (ES vidurkis – 1,7 %), todėl Belgija tapo viena iš šalių, kurių išlaidos ilgalaikei priežiūrai ES yra didžiausios. Prognozuojama, kad iki 2070 m. ilgalaikės priežiūros išlaidos pagal pagrindinį scenarijų toliau didės iki 4,3 % BVP. Tačiau pagal nepalankiausius scenarijus 24 tos išlaidos galėtų padidėti iki 6,0 % BVP. Duomenys rodo, kad gali būti per daug naudojamasi stacionariąja globa ir vyresnio amžiaus žmonės apgyvendinami tokioje specialioje įstaigoje be reikalo arba pirma laiko. Turimi duomenys rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių, be reikalo arba bent jau pirma laiko apgyvendintų stacionariosios globos įstaigoje, skaičius tebėra didelis, nors pastaraisiais metais jis mažėjo. Visų pirma iš duomenų matyti, kad Briuselyje ir Valonijoje asmenų, kuriems šis klausimas daro poveikį, dalis buvo didelė. Federaciniai subjektai, kuriems nuo 2019 m. perduota atsakomybė už ilgalaikę priežiūrą, pradėjo reformas, kuriomis siekiama gerinti ekonomiškai efektyvų naudojimąsi įvairiomis priežiūros įstaigomis, visų pirma siekiant išvengti apgyvendinimo specialioje įstaigoje be reikalo arba pirma laiko ir jį atidėti. Tačiau jose nepakankamai dėmesio skiriama fiskalinio tvarumo problemai spręsti;

(28)nepaisant pastarojo meto reformų, mokesčių pleištas (socialinio draudimo įmokos ir darbo pajamų apmokestinimas) Belgijoje tebėra gerokai didesnis už ES vidurkį visais darbo užmokesčio lygmenimis, išskyrus labai mažą darbo užmokestį gaunančius asmenis (50 % vidurkio), o tai gali skatinti nedirbti. Nustatytos kai kurios priemonės, kuriomis siekiama padidinti mažą darbo užmokestį gaunančių asmenų grynąsias pajamas, pavyzdžiui, priemoka už darbą (Flandrijoje) ir lengvatos dirbantiesiems ilgalaikiams bedarbiams arba tarpregioniniam judumui (federaliniu lygmeniu). Tačiau šiomis priemonėmis taip pat dar labiau padidinamas aukštas ribinis mokesčio tarifas mažesnes nei vidutines pajamas gaunantiems asmenims (mažo darbo užmokesčio spąstai), o tai gali neskatinti investuoti į mokymąsi visą gyvenimą ir padidinti dirbtų valandų skaičių. Bedarbio pašalpos išmokamos neribotą laiką ir (ilgalaikių bedarbių atveju) nėra grindžiamos materialine padėtimi. Be to, kelios nepiniginės socialinės išmokos yra susijusios su paramos gavėjų bedarbio statusu, o tai gali prisidėti prie esamo neaktyvumo, nedarbo ir mažo darbo užmokesčio spąstų. Nuodugni išmokų sistemos peržiūra padidintų skaidrumą, kiek tai susiję su paskatomis dirbti, ir galėtų padėti padidinti aktyvumo skatinimo politikos veiksmingumą;

(29)plačiai naudojamos mokesčių išlaidos, iš dalies siekiant atsverti didelius mokesčių tarifus, lemia neveiksmingumą ir didesnį palankumą tam tikrų rūšių atlyginimams ir išlaidoms. Tai sukelia ekonominių, socialinių ir aplinkos iškraipymų. Specialios schemos, pvz., maisto talonai, subsidijos už važinėjimą į darbą arba atleidimas nuo išskaičiuojamojo mokesčio už viršvalandžius, MTTP darbas ir darbas naktį ir (arba) pamaininis darbas, biudžetui brangiai kainuoja ir, kaip nustatyta, lemia neveiksmingumą. Tam tikra gyventojų pajamų mokesčio atskaita (pvz., paslaugų kuponų atskaita) neproporcingai naudinga dideles pajamas gaunantiems asmenims. Vis dar taikomos mokesčių paskatos investicijoms į nekilnojamąjį turtą federaliniu lygmeniu (kadastro vertės, pagal kurias nepakankamai įvertinamos faktinės nuomos pajamos, antrinio būsto paskolų palūkanų atskaita) ir regioniniu lygmeniu (Valonijoje – vadinamieji „chèque-habitat“). Tai iškraipo išteklių paskirstymą ir gali lemti pernelyg dideles mokesčių paskata grindžiamas investicijas į tam tikrų rūšių turtą. Padidėjo su mokesčiais susijusios aplinkai kenksmingos subsidijos. Mažinant PVM tarifą, taikomą elektros energijai ir dujoms pagal būsto sutartis, kartu teikiant paramą namų ūkiams, ilguoju laikotarpiu toliau teikiama pirmenybė iškastiniam kurui ir neskatinama labiau įvairinti energijos šaltinius, o energiją taupyti. Atsižvelgiant į didėjančias eismo spūstis ir oro taršos problemas, vis dar nepakankamai išnaudojami transporto ir taršos mokesčiai. Jei bus priimta ir įgyvendinta platesnio masto mokesčių reforma, kurią vyriausybė planuoja įgyvendinti iki 2024 m., tikėtina, kad sumažės darbo jėgai tenkanti mokesčių našta ir kai kurie iškraipymai;

(30)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų, kurios turi būti įgyvendintos iki 2026 m. Belgijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra įgyvendinamas, tačiau didėja įgyvendinimo vėlavimo rizika. Belgija dar nėra pateikusi mokėjimo prašymo. Kad įgyvendinimas vyktų sparčiai ir nuosekliai reikės veiksmingo valdymo. Plano peržiūros tikimasi 2023 m., į jį, be kita ko, įtraukiant skyrių „REPowerEU“, kartu atsižvelgiant į tai, kad pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Belgijai skiriama didžiausia dotacijos suma buvo sumažinta. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą greitai įtraukus naują skyrių „REPowerEU“ bus sudarytos sąlygos finansuoti papildomas reformas ir investicijas, kuriomis remiamas Belgijos strateginių tikslų energetikos ir žaliosios pertvarkos srityse įgyvendinimas. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 14 straipsnio 6 dalį 2023 m. kovo 31 d. Belgija pareiškė ketinanti prašyti 1 024 900 000 EUR papildomos paskolos paramos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat kitą už plane numatytąją platesnę ekonominę ir užimtumo politiką, kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už bendrą politinę darbotvarkę, tebėra svarbus sistemingas ir veiksmingas vietos ir regionų valdžios institucijų, socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(31)2022 m. Komisija patvirtino visus Belgijos sanglaudos politikos programavimo dokumentus, išskyrus dokumentą dėl Europos regioninės plėtros fondo Briuselio sostinės regionui, kuris buvo priimtas 2023 m. Kad Belgijoje būtų įgyvendinama žalioji ir skaitmeninė pertvarka, didinamas ekonominis ir socialinis atsparumas, taip pat vyktų darnus teritorinis vystymasis, labai svarbu sanglaudos politikos programas įgyvendinti sparčiai, užtikrinant papildomumą ir sinergiją su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, įskaitant skyrių „REPowerEU“;

(32)be ekonominių ir socialinių uždavinių, kurie sprendžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, Belgijai kyla tam tikrų papildomų uždavinių, susijusių su jos darbo rinka, švietimo sistema, energetikos politika ir žaliąja pertvarka. Laisvų darbo vietų rodiklis Belgijoje šiuo metu yra vienas didžiausių ES, ir darbdaviams vis sunkiau įdarbinti tinkamų įgūdžių turinčius darbuotojus. Tačiau regioniniai dalyvavimo darbo rinkoje skirtumai yra dideli. Labai trūksta tiek žemos, tiek aukštos kvalifikacijos profesijų darbuotojų ir jų trūksta keliuose sektoriuose, be kita ko, informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje, specialistų, techninėse ir mokslinėse darbo vietose, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei sveikatos priežiūros sektoriuose. Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) absolventų, ypač moterų, skaičius tebėra mažas ir, nepaisant specialių STEM veiksmų planų, jų dalis didėja lėtai. Įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis taip pat paaiškinama tuo, kad suaugusiųjų mokymosi programose dalyvauja mažai žmonių. Dabartinės suaugusiųjų mokymosi paskatos gali nepasiekti žemo išsilavinimo asmenų, kuriems kvalifikacijos kėlimas galėtų suteikti geresnių užimtumo galimybių. Siekiant sumažinti įgūdžių trūkumą ir skatinti įtrauktį į darbo rinką bei darbo jėgos perskirstymą labai svarbu turėti aukštos kokybės švietimo ir mokymo sistemas, atitinkančias kintančius darbo rinkos poreikius, ir tikslinių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo priemonių. Darbo jėgos trūkumo ir įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemos sprendimas yra vienas iš pagrindinių svertų norint įgyvendinti skaitmeninę transformaciją ir sudaryti sąlygas žaliajai pertvarkai, taip pat pasiekti 2030 m. ES pagrindinius tikslus užimtumo ir įgūdžių srityje;

(33)veiksmingesnės ir tikslingesnės aktyvumo skatinimo priemonės ne tik sumažintų mokesčių ir išmokų sistemos paskatas nedirbti, bet galėtų padėti išnaudoti didelį esamą darbo jėgos potencialą ir sumažinti didėjantį darbo jėgos ir įgūdžių trūkumą. Nepalankioje padėtyje esančios grupės, įskaitant žemo lygio išsilavinimo, migrantų kilmės ar neįgalius asmenis, yra mažiau integruotos į darbo rinką. Vidutinis perėjimo nuo nedarbo ar neaktyvumo prie užimtumo rodiklis žemas. Tai rodo, kad vis dar yra galimybių didinti aktyvios darbo rinkos politikos veiksmingumą, visų pirma atliekant sistemingesnius vertinimus ir taikant integruotus būdus darbo ieškantiems asmenims, kurie ieškodami darbo susiduria su įvairiomis kliūtimis. Siekiant toliau didinti užimtumo lygį taip pat reikės vykdyti politiką, kuria būtų skatinama ilgalaikių laikinojo nedarbingumo atostogų, visų pirma dėl išsekimo ir depresijos (25 % atvejų), išėjusių darbuotojų, kurių skaičius šiuo metu gerokai viršija bedarbių skaičių, reintegracija;

(34)darbo jėgos trūkumas ir įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktis kelia abejonių dėl to, ar švietimo sistemos yra veiksmingos, įtraukios ir teisingos, be kita ko, atsižvelgiant į dideles viešąsias išlaidas švietimui. Su mokinių socialine ir ekonomine padėtimi bei migrantų kilme siejamas švietimo rezultatų atotrūkis – vienas didžiausių ES ir lemia nelygybę švietimo srityje. Bus labai svarbu didinti profesinio rengimo ir mokymo sistemų atitiktį darbo rinkos poreikiams ir patrauklumą. Mokytojo profesijos stiprinimas užtikrinant geresnį mokytojų rengimą ir tęstinį profesinį tobulėjimą, taip pat lankstesnės ir patrauklesnės karjeros galimybės padėtų sumažinti didėjantį kvalifikuotų mokytojų trūkumą, dėl kurio gali dar labiau padidėti esama švietimo nelygybė. Neseniai imtasi arba planuojama imtis tam tikrų veiksmų siekiant sustiprinti mokytojo profesiją. Bus labai svarbu tęsti ir stebėti šių priemonių įgyvendinimą ir jų poveikį;

(35)beveik 70 % Belgijos bendrųjų energijos vidaus sąnaudų sudaro importuojamas iškastinis kuras. 2021 m. nafta sudarė 45 % Belgijos energijos rūšių derinio, o gamtinės dujos – 23 %. Laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio iki 2023 m. kovo mėn. gamtinių dujų suvartojimas Belgijoje sumažėjo 15 %, palyginti su dujų suvartojimo vidurkiu per tą patį laikotarpį per ankstesnius penkerius metus, laikantis siektinos sumažinimo reikšmės (15 %). Belgija galėtų toliau dėti pastangas, kad laikinai sumažintų dujų paklausą iki 2024 m. kovo 31 d. 25 . Atsinaujinančiųjų išteklių energija 2021 m. sudarė tik 13 % galutinių energijos sąnaudų. Belgijai reikės gerokai padidinti savo atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą iki 2030 m., o jis šiuo metu yra 17,5 % ir jo Komisija 2020 m. vertinime nelaikė plataus užmojo, atspindinčio platesnio užmojo ES tikslus. Siekiant sumažinti, kaip planuota, branduolinės energijos naudojimą ir prognozuojamą elektros energijos paklausos didėjimą, reikės gerokai padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį. Tačiau sausumos vėjo energijos projektų plėtrai ir su tuo susijusiai elektros tinklo plėtrai vis dar ypač trukdo didelė visuomenės priešprieša ir vėlavimas išduoti statybos leidimus, visų pirma pasikartojančios ir ilgai trunkančios apskundimo procedūros. Galima imtis tolesnių veiksmų siekiant paspartinti sausumos vėjo energijos įrenginių diegimą ir susijusį tinklo stiprinimą. Teritorijų planavimas ir vėjo jėgainių minimalaus atstumo nuo oro uostų, radarų ir karinių zonų taisyklių peržiūra galėtų sudaryti sąlygas vėjo energijai skirti daugiau plotų. Be to, leidimų išdavimas galėtų būti palengvintas suteikiant vėjo ir tinklo infrastruktūros projektams viršesnio viešojo intereso statusą ir greičiau nagrinėjant skundus. Savivaldybių ir piliečių dalyvavimas atsinaujinančiosios energijos gamybos projektuose galėtų padidinti priimtinumą vietos lygmeniu. Ant stogo montuojamų (tiek mažų, tiek didelių) saulės baterijų plokščių įrengimo mastą būtų galima toliau skatinti priimant reformas, kuriomis nustatomi privalomi reikalavimai dideliems viešiesiems ir komerciniams pastatams, paskatos nuomotojams ir teisinės sistemos, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos dalytis energija. Be to, būtų galima skatinti naudoti pasigamintą energiją ir užtikrinti paklausos lankstumą. Iniciatyviai rengiant integruotesnius ir nuoseklesnius dešimtmečio elektros energijos tinklo investicijų planus būtų galima išvengti vėlavimų sujungiant naujus vėjo energijos projektus (ir kitus atsinaujinančiuosius energijos išteklius) ir galutinius naudotojus (šilumos siurblius, elektromobilių įkrovimo prieigas) ir tikėtis numatomo pramoninio elektros energijos suvartojimo padidėjimo;

(36)tolesnės politikos reformos ir papildomos investicijos, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos, pramonės, pastatų ir transporto sektoriuose, padėtų sumažinti didelę bendrą Belgijos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas pramonėje galėtų būti skatinamas tobulinant savanoriškus susitarimus, nustatant energijos taupymo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planus didžiausiems iškastinio kuro naudotojams, skatinant elektrifikaciją ir pramoninių šilumos siurblių diegimą bei toliau įtvirtinant žiedinės gamybos metodus. Kyla rizika, kad Belgija nepasieks savo 2030 m. renovacijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslų. Vis dar labai svarbu mažinti iškastinio kuro sunaudojimą pastatuose. Todėl dabartinės investicijos į energinę renovaciją turėtų būti suintensyvintos ir papildytos politikos reformomis, pavyzdžiui, iškastinio kuro naudojimo naujuose statiniuose uždraudimu, privalomomis renovacijomis, kuriomis didinamas energijos vartojimo efektyvumas, laipsnišku šildymo naudojant iškastinį kurą atsisakymu ir paskatų pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio šildymo sprendimų, pvz., šilumos siurblių ir šilumos tinklų, kuriems tiekiama regeneruota ir atsinaujinančiųjų išteklių energija. Tai turėtų būti daroma švietimą ir mokymą pritaikant prie atitinkamų atsirandančių žaliųjų techninių įgūdžių ir užtikrinant pakankamą ir tinkamą kvalifikaciją turinčių technikų ir statybos darbuotojų skaičių. Kalbant apie transportą, dėl didelės naudojamų asmeninių automobilių dalies, Belgijoje suvartojama daug naftos. Skatinant tausojamąjį judumą (pavyzdžiui, naudojimąsi dviračiais, dalijimąsi transporto priemonėmis) bei naudojimąsi viešuoju transportu būtų galima sumažinti asmeninių automobilių naudojimą, o kartu ir dėl eismo spūsčių patiriamas išlaidas. 2022 m. dėl nuolatinių investicijų į dviračių infrastruktūrą, populiarinimo iniciatyvų ir tikslinių paskatų susisiekimas dviračiais, kaip važinėjimo į darbą būdas, tapo dažnesnis, visų pirma Flandrijoje ir Briuselyje. Tačiau vis dar yra galimybių toliau skatinti šios formos tausojamąjį judumą investuojant į dviračių infrastruktūrą ir į dviračių eismo saugumą. Po COVID-19 krizės naudojimasis viešuoju transportu dar nevisiškai atsigavo ir galėtų būti toliau skatinamas gerinant priemiestinio ir tarpmiestinio susisiekimo paslaugas, investuojant į transporto priemonių parko atnaujinimą ir paslaugas teikiant dažniau;

(37)kliūčių pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos kyla dėl to, kad žaliajai pertvarkai esminės svarbos turintys sektoriai, įskaitant poveikio klimatui neutralizavimo technologijų gamybos, diegimo ir techninės priežiūros, ir profesijų atstovai stokoja atitinkamai darbo jėgos ir įgūdžių. Siekiant sumažinti įgūdžių trūkumą ir skatinti įtrauktį į darbo rinką bei darbo jėgos perskirstymą labai svarbu turėti aukštos kokybės švietimo ir mokymo sistemas, atitinkančias kintančius darbo rinkos poreikius, ir tikslinių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo priemonių. Siekiant pasinaudoti neišnaudota darbo jėgos pasiūla, šios priemonės turi būti prieinamos, visų pirma fiziniams asmenims ir sektoriams bei regionams, kuriuos žalioji pertvarka veikia labiausiai. Kaip pranešta, 2022 m. trūko kelių profesijų, kurioms reikalingi specifiniai žalieji įgūdžiai arba žinios, darbuotojų, be kita ko, civilinės inžinerijos technikų ir elektrinių operatorių;

(38)atsižvelgdama į Komisijos vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2023 m. stabilumo programą, o jos nuomonė 26 atspindėta toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(39)atsižvelgdama į euro zonos valstybių narių ekonomikų glaudžias tarpusavio sąsajas ir kolektyvinį indėlį į ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, Taryba rekomendavo euro zonos valstybėms narėms, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis šių veiksmų: i) išlaikyti skolos tvarumą ir susilaikyti nuo plačiabazės paramos visuminei paklausai 2023 m., tikslingiau orientuoti fiskalines priemones, kurių imtasi didelių energijos kainų poveikiui švelninti, ir apsvarstyti tinkamus laipsniško paramos nutraukimo būdus energijos kainų spaudimui mažėjant; ii) išlaikyti dideles viešąsias investicijas ir skatinti privačiąsias investicijas žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai remti; iii) remti darbo užmokesčio pokyčius, kuriais siekiama sušvelninti perkamosios galios praradimą, kartu ribojant antrinį poveikį infliacijai, toliau tobulinti aktyvią darbo rinkos politiką ir tvarkytis su įgūdžių trūkumu; iv) gerinti verslo aplinką ir užtikrinti, kad su energija susijusi parama įmonėms būtų ekonomiškai efektyvi, laikina, tikslingai nukreipta gyvybingoms įmonėms ir išlaikytų žaliosios pertvarkos paskatas; v) išsaugoti makrofinansinį stabilumą ir stebėti rizikas, o kartu tęsti darbą siekiant baigti kurti bankų sąjungą. Belgijai skirtos 1, 2, 3 ir 4 rekomendacijos prisideda prie pirmos, antros ir trečios euro zonai skirtų rekomendacijų įgyvendinimo,

REKOMENDUOJA Belgijai 2023 ir 2024 m. imtis šių veiksmų:

1.Iki 2023 m. pabaigos panaikinti galiojančias energijos paramos priemones, susijusias sutaupytas lėšas panaudojant valdžios sektoriaus deficitui sumažinti. Jei dėl vėl padidėjusių energijos kainų reikėtų imtis paramos priemonių, užtikrinti, kad tomis priemonėmis būtų siekiama apsaugoti pažeidžiamus namų ūkius ir įmones, kad priemonės būtų finansiškai įperkamos ir kad būtų išsaugotos paskatos taupyti energiją.

Užtikrinti apdairią fiskalinę politiką: visų pirma riboti nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų pirminių išlaidų nominalų padidėjimą 2024 m., kad jis neviršytų 2 %.

Išsaugoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas viešąsias investicijas ir užtikrinti veiksmingą EGADP dotacijų ir kitų ES fondų lėšų įsisavinimą, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

Laikotarpiu po 2024 m. toliau vykdyti vidutinio laikotarpio fiskalinę laipsniško ir tvaraus konsolidavimo strategiją, kartu vykdant investicijas ir reformas, kuriomis skatinamas didesnis tvarus augimas, kad būtų užtikrinta apdairi vidutinio laikotarpio fiskalinė būklė.

Dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti ilgalaikės priežiūros veiksmingumą. Vykdyti mokesčių ir išmokų sistemos reformą, kad būtų sumažintos paskatos nedirbti, dalį darbo jėgai tenkančios mokesčių naštos perkeliant kitur ir supaprastinant mokesčių ir išmokų sistemą. Peržiūrėti mokesčių išlaidas, kad būtų sumažintas jų ekonominis, socialinis ir aplinkai kenksmingas poveikis.

2.Užtikrinti veiksmingą valdymą, kad galėtų sparčiai ir tolygiai įgyvendinti savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Kuo greičiau užbaigti rengti skyrių „REPowerEU“, kad jį galėtų skubiai pradėti įgyvendinti. Tęsti spartų sanglaudos politikos programų įgyvendinimą, jį glaudžiai derinant su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu bei naudojantis jų sąveika.

3.Spręsti darbo jėgos trūkumo ir įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą, visų pirma stiprinant aktyvumo skatinimo politiką, kad nepalankioje padėtyje esančios grupės būtų integruojamos į darbo rinką. Gerinti švietimo ir mokymo sistemų rezultatus bei teisingumą ir tęsti reformas siekiant stiprinti mokytojo profesiją.

4.Mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro: spartinti energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir mažinti iškastinio kuro naudojimą pastatuose, toliau skatinti mažinti pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro ir skatinti teikti viešojo transporto paslaugas ir jomis naudotis, taip pat skatinti tausojamąjį judumą. Spartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir susijusios tinklo infrastruktūros diegimą toliau racionalizuojant leidimų išdavimo procedūras, be kita ko, trumpinant ilgai trunkančias apeliacines procedūras ir priimant teisines sistemas, kuriomis būtų toliau skatinamos investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius ir sudaromos palankesnės sąlygos dalytis energija. Dėti daugiau politikos pastangų suteikti ir įgyti žaliajai pertvarkai reikalingus įgūdžius.

Priimta Briuselyje

(1)    OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2)    2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).

(3)    COM(2022) 780 final.

(4)    COM(2023) 62 final.

(5)    COM(2023) 168 final.

(6)    2023 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/435, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/241, kiek tai susiję su skyriais „REPowerEU“ ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013, (ES) 2021/1060 bei (ES) 2021/1755 ir Direktyva 2003/87/EB (OL L 63, 2023 2 28, p. 1).

(7)    COM(2023) 141 final.

(8)    COM(2022) 583 final.

(9)    2021 m. liepos 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas dėl Belgijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (ST 10161/21; ST 10161/21 ADD 1).

(10)    SWD(2023) 601 final.

(11)    „Eurostat-Euro Indicators“ 47/2023, 2023 04 21.

(12)    COM(2023) 631 final, 2023 5 24.

(13)    COM(2023) 141 final, 2023 3 8.

(14)    2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacija, kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Belgijos stabilumo programos, OL C 304, 2021 7 29, p. 5.

(15)    Fiskalinės politikos kryptis vertinama kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones), išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones, bet įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų negrąžintina parama (dotacijomis) finansuojamas išlaidas, pokytis, palyginti su vidutinio laikotarpio potencialiu augimu. Daugiau informacijos pateikta fiskalinės statistikos lentelių 1 langelyje.

(16)    Kitos nacionalinėmis lėšomis finansuojamos kapitalo išlaidos turėjo 0 procentinio punkto BVP neutralų poveikį.

(17)    Šie skaičiai rodo tų priemonių, įskaitant einamųjų pajamų ir išlaidų, taip pat atitinkamais atvejais – kapitalo išlaidų priemones, poveikį metiniam biudžetui.

(18)    2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacija dėl 2022 m. Belgijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2022 m. Belgijos stabilumo programos, OL C 334, 2022 9 1, p. 9. 

(19)    Remiantis Komisijos 2023 m. pavasario prognoze, numatoma, kad Belgijos vidutinio laikotarpio (10 metų) potencialios gamybos apimties augimo vidurkis nominaliąja verte bus 5,4 %.

(20)    Numatoma, kad kitos nacionalinėmis lėšomis finansuojamos kapitalo išlaidos turės 0,1 procentinio punkto BVP skatinamąjį poveikį.

(21)    Plg. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnį, kuriame taip pat reikalaujama, kad valstybėms narėms, kurių valdžios sektoriaus skola viršija 60 % BVP arba kuriose yra didesnė skolos tvarumo rizika, būtų taikomas didesnis nei 0,5 % BVP koregavimas.

(22)    Komisija apskaičiavo, kad Belgijos struktūrinio pirminio balanso, kaip BVP dalies, vidutinis metinis padidėjimas turėtų būti 1,0 procentinio punkto, kad būtų galima patikimai sumažinti skolą arba užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu valdžios sektoriaus skola išliktų apdairaus lygio. Šis įvertis pagrįstas Komisijos 2022 m. rudens prognoze. Šio įverčio atskaitos taškas buvo prognozuojamas 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas ir skola, darant prielaidą, kad 2024 m. bus panaikintos energijos paramos priemonės.

(23)    Grynosios pirminės išlaidos apibrėžiamos kaip nacionalinėmis lėšomis finansuojamos išlaidos, atėmus diskrecines pajamų priemones ir neįskaitant palūkanų išlaidų bei ciklinių nedarbo išlaidų.

(24)    Europos Komisija, 2021 m. ataskaita dėl senėjimo. Numatoma, kad pagal išlaidų konvergencijos scenarijų ir išlaidų bei socialinės apsaugos aprėpties konvergencijos scenarijų Belgijos ilgalaikės priežiūros išlaidos pasieks 6 % BVP.

(25)    Tarybos reglamentas (ES) 2022/1369 ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/706.

(26)    Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnio 2 dalį.