EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 06 07

COM(2023) 294 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI DĖL PERŽIŪRĖTOS MAŽESNIO MUITO TAISYKLĖS, TAIKOMOS ATLIEKANT ANTIDEMPINGO IR ANTISUBSIDIJŲ TYRIMUS ES

2016 m. birželio 8 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO (ES) 2016/1036 7 straipsnio 2a dalies, 8 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 4 dalies ir 2016 m. birželio 8 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO (ES) 2016/1037 12 straipsnio 1 dalies trečios ir ketvirtos pastraipų, 13 straipsnio 1 dalies trečios ir ketvirtos pastraipų ir 15 straipsnio 1 dalies trečios ir ketvirtos pastraipų taikymo apžvalga ir vertinimas

Mažesnio muito taisyklės taikymo atliekant antidempingo ir antisubsidijų tyrimus apžvalga ir vertinimas

1.Įvadas

2018 m. birželio 8 d. įsigaliojo naujos antidempingo ir antisubsidijų taisyklės, kuriomis siekiama modernizuoti ir sustiprinti ES prekybos apsaugos priemones 1 . Vienas iš pagrindinių pakeitimų buvo susijęs su tuo, kaip ES taiko taisyklę, vadinamą mažesnio muito taisykle. Naujojoje pagrindinio Antidempingo reglamento 2 (toliau – pagrindinis ADR) 23 straipsnio 4 dalyje ir pagrindinio Antisubsidijų reglamento 3 (toliau – pagrindinis ASR) 32a straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Komisija ne vėliau kaip 2023 m. birželio 9 d. pateiktų naujų nuostatų dėl mažesnio muito taisyklės taikymo apžvalgą ir vertinimą ir prireikus kartu pateiktų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Ši apžvalga apima po 2018 m. birželio 9 d. pradėtas ir iki 2023 m. kovo mėn. pabaigos baigtas nagrinėti bylas. Joje aprašoma, kaip naujosios nuostatos buvo taikomos ir koks buvo jų poveikis priemonių lygiui, jei toks buvo.

Pagrindiniai faktai

Pagal PPO taisykles antidempingo ar antisubsidijų muito dydis negali būti didesnis už dempingo ar subsidijų dydį, tačiau pageidautina, kad muitas būtų mažesnis, jei toks dydis būtų pakankamas, kad vidaus pramonei padaryta žala būtų pašalinta. Ši norma apskaičiuojama importo kainas palyginant su ES pramonės gamybos sąnaudomis ir pagrįstu pelno dydžiu (toliau – priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas).

Iki 2018 m. birželio mėn. atlikdama antidempingo ir antisubsidijų tyrimus ES visada taikė mažesnio muito taisyklę. Tačiau siekdami sustiprinti prekybos apsaugos priemones teisės aktų leidėjai laikėsi nuomonės, kad kai kurių rūšių iškraipymai yra ypač žalingi ir kad dėl to galiojančia mažesnio muito taisyklės tvarka grindžiamas muitas nepadengtų visos jų padarytos žalos masto. Tai susiję, viena vertus, su subsidijavimo praktika ir tam tikrų rūšių priemonėmis, kuriomis iškraipoma bet kokios žaliavos (neperdirbtos arba perdirbtos, įskaitant energiją) kaina, ir dėl to nagrinėjamosios šalies rinkoje įmonėms suteikiamas nepagrįstas pranašumas.

Pagal tuos naujus teisės aktus antisubsidijų tyrimuose mažesnio muito taisyklės taikyti nebegalima. Nustatyta kompensuotinų subsidijų dydžio kompensacinio muito suma. Mažesnio muito taisyklė taikoma tik tada, kai galima daryti aiškią išvadą, kad priemonių nustatymas remiantis subsidijos suma neatitinka Sąjungos interesų. Tai reiškia, kad antisubsidijų priemonės būtinai visa apimtimi atsvers eksportuotojo gaunamas subsidijas ir taip ES galės griežčiau kovoti su subsidijuojamo importo iškreipiamuoju ir žalingu poveikiu.

Mažesnio muito taisyklės taikymas pasikeitė ir antidempingo tyrimuose. Nors tokiais atvejais mažesnio muito taisyklė vis dar taikoma, tam tikromis ypatingomis aplinkybėmis (t. y. esant dideliems žaliavų rinkos iškraipymams) Komisija gali nustatyti priemones, kurių dydis būtų lygus visam dempingo skirtumui, o ne galimam mažesniam priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumui, nes manoma, jog yra būtina pašalinti papildomą žalą, kurią pramonė patyrė dėl žaliavų rinkos iškraipymų. Atitinkamos kartu tenkintinos sąlygos:

oturi būti didelių žaliavų rinkos iškraipymų. Juos sudaro: dvigubos kainodaros sistemos, eksporto mokesčiai, papildomi eksporto mokesčiai, eksporto kvotos, eksporto draudimas, fiskalinis eksporto mokestis, licencijų išdavimo reikalavimai, minimali eksporto kaina, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimas, sumažinimas ar panaikinimas, eksportuotojams taikomas apribojimas, kad muitinės procedūros atliekamos tik tam tikrose įstaigose, pripažintų eksportuotojų sąrašas, su vidaus rinka susiję įpareigojimai, uždaroji kasyba, jei žaliavos kaina yra gerokai mažesnė, palyginti su kainomis tipinėse tarptautinėse rinkose. Šis sąrašas gali būti iš dalies keičiamas, jei EBPO „Pramoninių žaliavų eksporto apribojimų sąvade“ arba bet kurioje EBPO duomenų bazėje, kuria pakeičiamas tas sąvadas, nurodytos kitų rūšių priemonės;

ošie iškraipymai turi būti susiję su bent viena žaliava, kuri atskirai sudaro daugiau kaip 17 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų eksportuojančioje šalyje;

oiškraipyta žaliavos kaina turi būti gerokai mažesnė už kainas tipinėse tarptautinėse rinkose;

oKomisija turi konstatuoti, kad aukštesnio lygio priemonės atitinka Sąjungos interesą, išnagrinėjusi visą atitinkamą informaciją, pavyzdžiui, apie nepanaudotus pajėgumus eksportuojančioje šalyje, konkurenciją dėl žaliavų ir Sąjungos bendrovėms įtaką turintį poveikį tiekimo grandinėms.

2.Mažesnio muito taisyklė antidempingo tyrimuose – pagrindinio ADR 7 straipsnio 2a dalis

2.1.Procedūra

Kad Komisija galėtų išnagrinėti, kaip turėtų būti taikoma mažesnio muito taisyklė, ji turi turėti pakankamai įrodymų, kad esama „didelių žaliavų rinkos iškraipymų“, atitinkančių pirmiau nurodytas sąlygas. Atliekant tyrimą šie iškraipymai nagrinėjami tik po to, kai Komisija nustato, kad dempingo skirtumai yra didesni už priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus. Pagal visa apimančias PPO ir ES taisykles nustatytas muito dydis negali būti didesnis už nustatytą dempingo skirtumą, todėl šiomis aplinkybėmis nebebūtų tikslinga analizuoti iškraipymų ir teisinių sąlygų buvimą.

2.2.Tyrimai

Komisija nustatė galutinius antidempingo muitus 34 pradėtose bylose, įtrauktose į šią apžvalgą. Bylų sąrašas pateikiamas 1 priede.

13 iš tų 34 tyrimų buvo iškeltas didelių žaliavų rinkos iškraipymų klausimas.

2.2.1.Dempingo skirtumai mažesni už priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus – dideli iškraipymai nenagrinėti

Keturiuose tyrimuose (Kinijos kilmės aliuminio ekstruzijos (2021 m.), Turkijos kilmės plokšti karštojo valcavimo produktai iš geležies / plieno (2021 m.), Indonezijos kilmės plokšti šaltai valcuoti nerūdijančiojo plieno produktai (2021 m.) ir Kinijos kilmės grafito elektrodai (2022 m.)) nustatyti dempingo skirtumai buvo mažesni už priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus. Todėl Komisija nenagrinėjo žaliavų rinkos iškraipymų, nes priemones buvo galima nustatyti tik dempingo skirtumų lygmeniu.

2.2.2.Priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai mažesni už dempingo skirtumus – nagrinėti dideli iškraipymai

Likusiose devyniose bylose kai kurių įmonių dempingo skirtumai buvo didesni nei priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai. Todėl Komisija nagrinėjo, ar tenkinamos pagrindinio ADR 7 straipsnio 2a dalies sąlygos.

Trijose iš šių devynių bylų (kalcio silicidas (2022 m.), plokšti valcavimo produktai iš aliuminio (2021 m.) ir apdirbamoji aliuminio folija (2021 m.) – visi Kinijos kilmės) kiekviena žaliava sudarė daugiau nei 17 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų. Tačiau kalcio silicido byloje Komisija nerado įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad elektros energijos kaina Kinijos Liaudies Respublikos šiaurės provincijose buvo iškraipyta dėl dvigubos kainodaros sistemos, be to, tame regione nebuvo nė vieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo. Vienas gamintojas taip pat pateikė įrodymų, kad jo regione elektros energijos tarifai buvo daug didesni nei nurodytieji skunde. Dviejose su aliuminio produktais susijusiose bylose pažymėtina, kad aliuminio luitų, dėl kurių, kaip buvo teigiama, buvo iškraipymų, vidaus rinkos kainos nebuvo gerokai mažesnės už kainas tipinėse tarptautinėse rinkose. Apdirbamosios aliuminio folijos kainos svyravo viršydamos tarptautines lyginamąsias kainas ir nukrisdamos žemiau už jas. Todėl šiuose trijuose tyrimuose pagrindinio ADR 7 straipsnio 2a dalyje nustatytos sąlygos nebuvo įvykdytos ir buvo nustatytos priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo lygį atitinkančios priemonės.

Byloje dėl Indijos kilmės plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų (2021 m.) iškraipymai buvo susiję su chromu, kuris sudarė daugiau nei 17 % gamybos sąnaudų. Vieno Indijos eksportuojančio gamintojo „Chromeni“ priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas buvo mažesnis už dempingo skirtumą. Tačiau „Chromeni“ faktiškai nenaudojo su iškraipymais susijusios žaliavos, todėl tolesnės pagrindinio ADR 7 straipsnio 2a ir 2b dalių taikymo analizės atlikti nereikėjo.

Kituose dviejuose tyrimuose (tam tikri Indonezijos ir Kinijos kilmės karštai valcuoti nerūdijančiojo plieno lakštai ir ritiniai (2020 m.)) buvo iškeltas toks klausimas dėl žaliavų rinkos iškraipymų. Indonezijoje buvo iškraipymų dėl nikelio rūdos, kuri sudarė daugiau kaip 17 % gamybos sąnaudų. Šie iškraipymai apėmė eksporto draudimą, eksporto mokestį, licencijų išdavimo reikalavimą ir de facto eksporto kvotą. Už nikelio rūdą mokėta kaina buvo gerokai mažesnė (daugiau nei 30 %) nei kaina tipinėje tarptautinėje rinkoje (Filipinuose). Kinijoje nustatyta didelių iškraipymų, įskaitant eksporto mokestį arba licencijų išdavimo reikalavimą tam tikroms žaliavoms (nerūdijančiojo plieno laužui, ferosiliciui, nikelio luitiniam ketui ir ferochromui, vanadžiui ir feronikeliui). Nustatyta, kad bent viena iš jų sudarė daugiau nei 17 % tiriamojo produkto gamybos sąnaudų. Šių pagrindinių žaliavų kainos buvo gerokai mažesnės už kainas tipinėse tarptautinėse rinkose, todėl pagrindinio ADR 7 straipsnio 2a dalies sąlygos buvo tenkinamos. Tačiau pritaikius Sąjungos interesų kriterijų pagal pagrindinio ADR 7 straipsnio 2b dalį nustatyta, kad dempingo skirtumo lygį atitinkančių priemonių poveikis importui iš KLR ir Indonezijos būtų neproporcingas, atsižvelgiant į numatomą didelį neigiamą poveikį tiekimo grandinėms ir vieno svarbaus naudotojo, kuriam teko 30–40 % ES suvartojimo, finansiniam gyvybingumui. Dėl poveikio tiekimo grandinėms Komisija pažymėjo, kad kiti nagrinėjamojo produkto Sąjungos gamintojai, nors ir turi daug nepanaudotų pajėgumų, tiekimo atitinkamam naudotojui beveik nevykdė. Galima importo iš kitų eksportuojančių šalių apimtis taip pat buvo nedidelė. Be to, dėl mažesnio priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo, atsižvelgiant į tikėtiną šių priemonių poveikį pelningumui, paveiktam naudotojui jau reikėtų reorganizuoti vertės grandines, kad priemonių poveikis būtų sumažintas. Komisija pažymėjo, kad dėl naudotojo galimybės perkelti gerokai padidėjusias sąnaudas pirkėjams kyla abejonių, nes pagrindiniai naudotojo konkurentai galutinės grandies rinkoje buvo tie patys karštai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų Sąjungos gamintojai. Todėl didesnės muito normos taikymas neatitiktų Sąjungos interesų ir siekiant pašalinti ES pramonei padarytą žalą buvo nustatytos mažesnės normos priemonės.

Trijose likusiose bylose mažesnio muito taisyklė buvo koreguota kai kuriems arba visiems eksportuotojams.

Pirmoji antidempingo byla ES, kurioje mažesnio muito taisyklė buvo koreguota, buvo byla dėl Rusijos kilmės karbamido ir amonio nitrato (KAN) (2019 m.). Nustatyta iškraipymų, susijusių su pagrindine karbamido ir amonio nitrato (KAN) gamybos žaliava – gamtinėmis dujomis, t. y. eksporto mokestis, licencijų išdavimo reikalavimai ir dviguba kainodara. Gamtinių dujų kainos buvo gerokai mažesnės už Vaidhauze mokamą kainą (iš Rusijos eksportuojamų dujų kaina prie Vokietijos ir Čekijos sienos). Visų bendradarbiaujančių eksportuojančių įmonių dempingo skirtumai buvo didesni už priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus. Taikydama Sąjungos interesų kriterijų Komisija padarė išvadą, kad didesnio dempingo lygio priemonės neturės neigiamo poveikio ES tiekimo grandinei ir kad bet koks poveikis būtų ribotas ir nebūtų neproporcingas. Taigi Komisija nustatė, kad tuo metu trąšos iš viso sudarė 1 % ūkininkavimo sąnaudų. Specializuotuose ūkiuose, kurie yra labiau priklausomi nuo KAN, jis galėtų sudaryti iki 10 % gamybos sąnaudų, o muitų padidinimas, net ir aukščiausiu siūlomu lygiu, turėtų maždaug 3 % poveikį sąnaudoms. Atsižvelgdama į tai, kad Sąjungos gamintojams žalą padarė ne tik dempingas, bet ir papildomi prekybos iškraipymai, palyginti su Rusijos eksportuojančiais gamintojais, Komisija padarė išvadą, kad mažesnio nei dempingo skirtumas muito nepakaks, kad Sąjungos pramonei padaryta žala būtų pašalinta. Todėl dempingo skirtumais pagrįstos priemonės svyravo nuo 20 % iki 31,9 %, palyginti su 13,7–16,3 % priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumais, kurie būtų taikomi nesant žaliavų rinkos iškraipymų.

Kituose dviejuose tyrimuose (dėl Kinijos kilmės elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno (2022 m.) ir Indonezijos kilmės riebalų rūgšties (2023 m.)) mažesnio muito taisyklė šiose dviejose bylose buvo koreguota atitinkamai vienam bendradarbiaujančiam eksportuotojui ir „visiems kitiems“.

Atlikdama tyrimą dėl elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno iš Kinijos, Komisija nagrinėjo, ar esama didelių iškraipymų, susijusių tik su viena įmone („Handan Jintai“), nes jos dempingo skirtumas buvo didesnis už priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą. Atlikus tyrimą nustatyta didelių iškraipymų, susijusių su PVM grąžinimu už karštai valcuotus ritinius, ir kad neiškraipytoje tipinėje rinkoje nustatytos tos žaliavos kainos buvo 30–50 % didesnės nei įmonės „Handan Jintai“ mokėtos kainos. Kinijoje buvo didelių nepanaudotų pajėgumų, dėl kurių galėjo padidėti pasaulinė pasiūla ir sumažėti kainos bei priemonės veiksmingumas, jei priemonė neatitiktų dempingo lygio. Be to, net jei dėl didesnio muito importas iš Kinijos sumažėtų, naudotojai galėtų gauti elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno iš Sąjungos pramonės ar kitų trečiųjų šalių. Todėl Komisija padarė išvadą, kad didesnių muitų (53,9 % vietoj 23,9 %) nustatymas tai bendrovei atitinka Sąjungos interesus. Visos šalies masto muitas nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo pagrįstas didesniu dempingo skirtumu, nustatytu „Handan Jintai“. Atsižvelgdama į Sąjungos interesus pagal pagrindinio ADR 21 straipsnį, Komisija nusprendė, kad priemonės turėtų būti nustatytos kaip fiksuoto dydžio suma už toną.

Tyrime dėl riebalų rūgščių vieno bendradarbiaujančio eksportuotojo „P.T. Musim Mas“ dempingo skirtumas buvo didesnis už priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą. Atliekant tyrimą dėl tos įmonės nustatyta didelių iškraipymų, t. y. eksporto mokestis, susijęs su nerafinuotu alyvpalmių aliejumi ir nerafinuotu alyvpalmių sėklų aliejumi. Šios žaliavos sudarė atitinkamai daugiau kaip 40 % ir 50 % gamybos sąnaudų, o kainos, kaip nustatyta, buvo gerokai mažesnės už tarptautinėje rinkoje vyraujančias kainas. Pritaikiusi Sąjungos interesų kriterijų pagal pagrindinio ADR 7 straipsnio 2b dalį Komisija nustatė, kad Indonezijoje yra daug nepanaudotų pajėgumų, dėl kurių galėtų padidėti pasaulinė pasiūla ir sumažėti kainos bei priemonės veiksmingumas, jei priemonė neatitiktų dempingo lygio. Komisija taip pat padarė išvadą, kad net jei importas iš Indonezijos sumažėtų, produktus naudotojams galėtų tiekti Sąjungos gamintojai arba kitos trečiosios šalys. Todėl bendrovei „P.T. Musim Mas“ buvo tikslinga nustatyti didesnes priemones (46,4 % vietoj 30,5 %).

2.3.Vertinimas

Atsižvelgdama į peržiūrėtus ir sugriežtintus prekybos apsaugos priemonių teisės aktus, ES laikėsi nuomonės, kad eksportuojančiose šalyse būtina šalinti didelius žaliavų rinkos iškraipymus, dėl kurių kai kurie eksportuojantys gamintojai įgyja didelį nesąžiningą pranašumą, susijusį su pagrindinių gamybos išteklių sąnaudomis. Dėl tokios praktikos padidėja žala, kurią ES pramonei daro importas dempingo kaina. Pakeitimais, įtrauktais į modernizavimo dokumentų rinkinį, užtikrinama, kad peržiūrėtomis mažesnio muito taisyklės nuostatomis būtų užtikrinama pakankama apsauga nuo tokios žalingos iškreipiamojo poveikio praktikos eksportuojančioje šalyje. Svarbu, kad antidempingo priemonė būtų tinkama papildomai žalai, atsirandančiai dėl nesąžiningų ir dirbtinių pranašumų, kuriuos įgyja kai kurie eksportuotojai ir dėl kurių iškraipomos vienodos sąlygos, pašalinti.

Įgyvendinant naujas taisykles matyti, kad jos yra praktiškos, veiksmingos ir turi poveikį, kai tenkinamos sąlygos. Kita vertus, taisyklės buvo parengtos siekiant užtikrinti, kad mažesnio muito taisyklės, kuri yra ES antidempingo taisyklių kertinis akmuo, taikymas galėtų būti atidėtas tik esant labai ypatingoms aplinkybėms, kai tai pateisinama.

Išnagrinėjus atitinkamas bylas nustatyta, kad:

·taisyklės yra pakankamai išsamios ir diferencijuotos, kad būtų galima atsižvelgti į daugybę įvairių scenarijų, kurie gali atsirasti šiomis aplinkybėmis;

·atlikus į apžvalgą įtrauktus tyrimus nenustatyta, kad 17 % riba (t. y. kiekviena žaliava turi sudaryti daugiau kaip 17 % gamybos sąnaudų) būtų nebetinkama. Iš tiesų, ši riba sudarė sąlygas pramonei skundo pateikimo etape remtis šiomis nuostatomis 38 % apžvalgos laikotarpiu pradėtų antidempingo bylų. Be to, visuose tyrimuose buvo patvirtinta, kad skunde pateikti teiginiai dėl pasiektos ribos buvo teisingi;

·nors analizė yra tikslinė, jos taikymo sritis yra pakankamai plati ir joje nagrinėjami visi žaliavų rinkos iškraipymai, darantys konkretų poveikį gamybos sąnaudoms, todėl, kai tai pagrįsta, Komisija gali imtis veiksmų. Be to, imantis tokių veiksmų, nebus nubaustos įmonės, negaunančios naudos iš žaliavų rinkos iškraipymų, pvz., kai eksportuojančios įmonės nenaudoja nagrinėjamosios žaliavos;

·Sąjungos interesų kriterijus pagal 7 straipsnio 2b dalį yra labai svarbi papildoma apsaugos priemonė siekiant užtikrinti, kad tais atvejais, kai didesnės priemonės turėtų neigiamą poveikį, pavyzdžiui, naudotojams ar vertės grandinei, jos nebūtų taikomos. Išnagrinėjus tas dvi bylas, kai dėl Sąjungos interesų nebuvo nustatytos didesnį dempingo lygį atitinkančios priemonės (tam tikri Indonezijos ir Kinijos kilmės karštai valcuoti nerūdijančiojo plieno lakštai ir ritiniai), nustatyta, kad mažesnis priemonių lygis padarė esminį poveikį importo apimčiai, tačiau tuo pačiu metu dėl jų didelis naudotojas ir svarbus darbdavys Sąjungoje turėjo galimybę toliau vykdyti importą, bet jam nebuvo daromas neigiamas poveikis dėl didesnių muitų;

·taisyklės yra nediskriminacinės, kaip matyti iš to, kad bylose, susijusiose su Rusija, Kinija ir Indonezija, buvo taikoma koreguota mažesnio muito taisyklė.

3.Mažesnio muito taisyklė antisubsidijų tyrimuose – pagrindinio ASR 12 straipsnio 1 dalis ir 15 straipsnio 1 dalis

3.1.Procedūra

2018 m. birželio mėn. pagrindinio ASR 12 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje padarytais pakeitimais mažesnio muito taisyklės taikymas buvo iš esmės apribotas atvejais, kai Komisija konstatuoja, kad nustatytų kompensuotinų subsidijų dydžio priemonių sumos nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Jeigu pritaikius Sąjungos interesų kriterijų, atsižvelgiant į visus susijusius interesus, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus, paaiškėja, kad antisubsidinių priemonių taikymas atitinka Sąjungos interesus, Komisija nustato tokio (aukštesnio) lygio kompensacinius muitus.

3.2.Tyrimai

Komisija nustatė kompensacines priemones aštuoniose bylose, pradėtose po 2018 m. birželio 8 d. Šešiose iš šių bylų Komisija atliko atskirus antidempingo tyrimus dėl tų pačių tos pačios kilmės produktų. Bylų sąrašas pateikiamas 2 priede.

Visose bylose pagal 15 straipsnio 1 dalį taikydama Sąjungos interesų kriterijų Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad bendros kompensuotinų subsidijų sumos dydžio kompensacinių priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Dviejose iš šių bylų (Indonezijos kilmės biodyzelinas (2019 m.) ir Egipto kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktai (2020 m.)) ta išvada jau buvo padaryta pradiniame etape pagal 12 straipsnio 1 dalį.

Išnagrinėjusi dvi antisubsidijų bylas, dėl kurių nebuvo atskirų antidempingo tyrimų dėl tų pačių tos pačios kilmės produktų, Komisija konstatavo, kad subsidijų suma buvo mažesnė nei nustatyti priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai, todėl visą subsidijų sumą atitinkančios priemonės būtų nustatytos ir pagal prieš modernizavimą galiojusias taisykles.

Šešių tyrimų, kai buvo vykdomi atskiri antidempingo ir kompensacinių priemonių tyrimai, rezultatai skiriasi.

Prieš peržiūrint ir (arba) sugriežtinant prekybos apsaugos priemones, antidempingo ir antisubsidijų tyrimuose taikyta mažesnio muito taisyklė reiškė, kad abiejose procedūrose buvo tik vienas žalos pašalinimo lygis, nes jos buvo susijusios su tuo pačiu importu. Todėl antidempingo ir kompensacinių priemonių bendras dydis negalėjo būti didesnis už žalos pašalinimo lygį. 2018 m. birželio mėn. atlikus pakeitimus, padėtis kitokia. Apskritai, išskyrus bylas, kai dėl Sąjungos interesų reikia elgtis kitaip, dabar nustatytomis kompensacinėmis priemonėmis papildomi bet kokie atskiri antidempingo muitai, kuriais jau padengiamas visas tose bylose nustatytas žalos skirtumas.

Tai įrodyta antidempingo ir antisubsidijų tyrimuose dėl Kinijos kilmės aliuminio folijos. Nustatytos antidempingo priemonės atitiko priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumų lygius, kurie siekė nuo 23,6 % iki 28,5 %. Prieš modernizavimą didžiausias antidempingo ir antisubsidijų priemonių lygis nebūtų galėjęs viršyti to žalos pašalinimo lygio. Tačiau pagal dabartines taisykles Komisija nustatė visą nustatyto subsidijavimo lygį atitinkančias antisubsidines priemones, atitinkamai nesumažindama atskirų antidempingo priemonių 4 , nes tai neprieštarauja Sąjungos interesams. Taip užtikrinta papildoma apsauga, siekianti nuo 0,7 % iki 18,2 %.

Atskiruose antidempingo ir antisubsidijų tyrimuose dėl Indijos kilmės plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų (2022 m.) ir Kinijos kilmės stiklo pluošto medžiagų (2020 m.) taip pat padarytas poveikis priemonių lygiui. Dėl teisės aktų pakeitimų kai kuriems eksportuotojams priemonių lygis buvo aukštesnis nei būtų buvęs pagal ankstesnes taisykles. Plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų atveju į galutinį priemonių, nustatytų įmonei „Chromeni Steels Private Ltd.“, lygį buvo įtraukta visa 7,5 % subsidijavimo suma ir 35,3 % antidempingo muito norma, kuria jau padengtas žalos skirtumas. Panašiai ir stiklo pluošto medžiagų byloje įmonių grupei „Yuntianhua Group“ buvo nustatytas visa 17 % subsidijų suma ir 37,6 % dempingo muito norma, kuria taip pat buvo padengtas visas žalos skirtumas. Abiem šiais atvejais, prieš atliekant pakeitimus, bendras galutinis priemonių lygis nebūtų galėjęs viršyti žalos pašalinimo lygių.

Kita vertus, antidempingo ir antisubsidijų tyrimuose dėl Kinijos kilmės šviesolaidžių kabelių (2022 m.) nustatytos bendros antidempingo ir kompensacinių muitų priemonės buvo pagrįstos dempingo ir subsidijų sumomis ir, nors jos ir buvo didelės (nuo 19,7 % iki 44 %), jos buvo mažesnės už žalos skirtumą. Todėl naujosios taisyklės negalėtų padaryti jokio poveikio, nes priemonės lygis atitiko didžiausią pagal PPO taisykles leidžiamą apsaugos lygį.

3.3.Vertinimas

Trečiųjų šalių vykdomas subsidijavimas kelia vis didesnį susirūpinimą, todėl svarbu parodyti, kad tais atvejais, kai tokia praktika daro žalą Sąjungos gamintojams, su ja ryžtingai kovojama. Nustatydama tokio dydžio kompensacines priemones, kad jos visiškai atitiktų subsidijavimo sumas, ES įrodo, kad ji griežtai šalina šios nesąžiningos prekybos praktikos didelį žalingą poveikį, taip pat užtikrina tinkamą ES pramonės apsaugą ir vienodas sąlygas.

Tai ypač akivaizdu tais atvejais, kai tiems patiems tos pačios kilmės produktams nustatomos atskiros antidempingo ir antisubsidinės priemonės. Kaip pažymima 1.5.4 skirsnyje, ši nuostata lėmė svarbų pokytį keliuose atskiruose antidempingo ir antisubsidijų tyrimuose dėl tų pačių tos pačios kilmės produktų, visų pirma dėl apdirbamosios aliuminio folijos, plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų ir stiklo pluošto medžiagų, nes padidėjo bendras ES pramonės apsaugos lygis. Tai reiškia, kad dabar pramonei akivaizdžiai naudinga pateikti antisubsidinį skundą kartu su antidempingo skundais, nes tai gali lemti papildomą, bet kartu tinkamą apsaugą.

Be to, akivaizdu, kad po modernizavimo antisubsidijų tyrimuose nustatomi vis sudėtingesni subsidijų skyrimo būdai, be kita ko, teikiant tarpvalstybinę finansinę paramą. Atsižvelgdama į šios ypač žalingos praktikos raidą, Komisija mano, kad būtina toliau taikyti kompensacines priemones, kad pagrįstais atvejais būtų atsveriamos visos nustatytos subsidijų sumos. Be to, taikant Sąjungos interesų kriterijų išlaikoma esminė sistemos pusiausvyra ir lankstumas, kad Komisija galėtų atsižvelgti į visų ekonominės veiklos vykdytojų interesus.

4.Mažesnio muito taisyklė prisiimant įsipareigojimus – pagrindinio ADR 8 straipsnio 1 ir pagrindinio ASR 13 straipsnio 1 dalis

Per antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, pradėtus įsigaliojus modernizavimo teisės aktų rinkiniui, Komisija nepriėmė jokių naujų įsipareigojimų dėl kainos.

5.Pagrindinio ADR 9 straipsnio 4 dalies taikymo vertinimas – išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpis

Atlikus modernizavimo pakeitimus Komisijai nustatytas įpareigojimas likus trims savaitėms (po peržiūros 2020 m. birželio mėn. pakeista į keturias savaites 5 ) iki laikinųjų antidempingo priemonių nustatymo visoms suinteresuotosioms šalims pranešti, ar ji ketina nustatyti laikinąsias antidempingo priemones, ar ne (išankstinis informacijos atskleidimas) 6 . Per šį laikotarpį Komisija gali registruoti importą, kad išvengtų atsargų kaupimo, dėl kurio galėtų sumažėti muitų taisomasis poveikis, ir prireikus leisti už tą laikotarpį surinkti muitus atgaline data.

Pagrindinio ADR 9 straipsnio 4 dalis taip pat buvo iš dalies pakeista, kad Komisija galėtų tais atvejais, kai importas nebuvo užregistruotas, analizuoti, ar išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu importas labai padidėjo ir dėl to buvo padaryta papildoma žala. Jei analizė rodytų, kad taip buvo, Komisija galėtų atsižvelgti į tą papildomą žalą padidindama žalos skirtumą.

Komisija nustatė galutinius antidempingo muitus 34 bylose, pradėtose po 2018 m. birželio 8 d. 22 iš jų Komisija nustatė laikinąsias priemones ir 11 bylų neregistravo importo. 1 priedo paskutinėje skiltyje pateikiama išsami informacija apie bylas.

Išnagrinėjus 11 bylų paaiškėjo, kad:

oatliekant apdirbamosios aliuminio folijos (2021 m.) ir kalcio silicido (2022 m.) tyrimus (abiem atvejais Kinijos kilmės), išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiais importas vidutiniškai sumažėjo atitinkamai 47 % ir 36 %. Atliekant tyrimą dėl Saudo Arabijos kilmės monoetilenglikolio (2021 m.), importas per laikotarpį buvo 15,3 % mažesnis;

oatliekant tyrimus dėl ratų su plieniniais ratlankiais (2020 m.) ir plokščių valcavimo produktų iš aliuminio (2021 m.) (abiem atvejais Kinijos kilmės) importas išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu nepadidėjo;

oatliekant tyrimą dėl Kinijos kilmės grafito elektrodų sistemų (2022 m.), nors išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu importas padidėjo 5,5 %, tai nebuvo reikšminga;

okituose penkiuose tyrimuose (tam tikras Korėjos kilmės sunkusis terminis popierius (2020 m.); JAV kilmės monoetilenglikolis (2021 m.); Rusijos kilmės beržo fanera (2021 m.); Kinijos ir Brazilijos kilmės elektrolitiniu būdu chromu padengtas plienas (2022 m.)) Komisija nustatė, kad išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu importas gerokai padidėjo. Šis padidėjimas svyravo nuo 39 % monoetilenglikolio atveju iki beveik 99 % beržo faneros atveju. Siekdama pašalinti papildomą žalą, kurią sukėlė šis labai padidėjęs importas, Komisija atliko atitinkamus koregavimus, kad padidintų žalos pašalinimo lygius. Išskyrus Kinijos ir Brazilijos kilmės elektrolitiniu būdu chromu padengtam plienui taikomas priemones, kitose bylose priemonės buvo pagrįstos dempingo skirtumu. Todėl žalos pašalinimo lygio koregavimas nepadarė poveikio nustatytų priemonių lygiui, nes muitai negalėjo viršyti atitinkamų dempingo skirtumų ir tai buvo didžiausia pagal PPO ir ES teisę leidžiama apsauga. Elektrolitiniu būdu chromu padengto plieno bylose 4,1 % koregavimas siekiant pašalinti papildomą žalą išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu turėjo įtakos galutinių priemonių lygiui.

6.Išvada

Iš atitinkamų atnaujintų nuostatų, susijusių su peržiūrėtu mažesnio muito taisyklės taikymu, apžvalgos ir vertinimo matyti, kad jomis visiškai pasiekti numatyti tikslai – numatyti pakankamas kovos su dempingu ir subsidijavimu priemones.

Nagrinėjami teisės aktų pakeitimai buvo kruopščiai parengti siekiant užtikrinti patikimesnę apsaugą nuo ypač žalingų didelių žaliavų rinkos iškraipymų ir subsidijavimo praktikos apskritai. Net 38 % apžvelgiamu laikotarpiu pradėtų antidempingo bylų ES pramonė apskundė didelius žaliavų rinkos iškraipymus, kaip apibrėžta naujuosiuose teisės aktuose. Kai kuriais iš šių atvejų Komisija galėjo priimti aukštesnio lygio priemonę nei ta, kuri būtų nustatyta prieš atitinkamus teisės aktų pakeitimus. Iš praktikos apžvalgos matyti, kad dabartinė taikymo sritis ir ribos yra pakankamos ir tinkamos, kad būtų užtikrinta tinkama ir subalansuota apsauga nuo žaliavų rinkos iškraipymų. Be to, iš antisubsidijų praktikos pašalinus mažesnio muito taisyklę, buvo užtikrinta didesnė dėl subsidijuojamo importo nukenčiančių ES gamintojų apsauga.

Taikant Sąjungos interesų kriterijų užtikrinama, kad sustiprinta prekybos apsaugos praktika ir toliau būtų tikslinga bei subalansuota.

Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad nebūtų tikslinga kartu su šia apžvalga bei vertinimu parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kaip numatyta pagrindinio ADR 23 straipsnio 4 dalyje ir pagrindinio ASR 32a straipsnio 2 dalyje. Kaip nurodyta pirmiau minėtose nuostatose, Komisija toliau atidžiai stebės padėtį, atsižvelgdama į kintančius politikos prioritetus ir vis sudėtingesnes geopolitines aplinkybes.

1 priedas

ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

2 priedas

KOMPENSACINĖS PRIEMONĖS

(1)    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/825, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių ir Reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 143, 2018 6 7, p. 1).

(2)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (kodifikuota redakcija) (OL L 176, 2016 6 30, p. 21).

(3)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (kodifikuota redakcija) (OL L 176, 2016 6 30, p. 55).

(4)    Išskyrus vieną bendrovę „Daching Group“, galutinis dempingo skirtumas buvo sumažintas siekiant užtikrinti, kad galutinis priemonių lygis neviršytųnustatyto dempingo skirtumo.

(5)    2020 m. birželio 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1173, kuriuo dėl išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpio trukmės iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių ir Reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių.

(6)    Ši informacija pateikiama Prekybos GD tinklalapyje.