This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52023DC0249
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL on the application of Directive 2014/92/EU of the European Parliament and of the Council on the comparability of fees related to payment accounts, payment account switching and access to payment accounts with basic features
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis taikymo
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis taikymo
COM/2023/249 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 05 12
COM(2023) 249 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis taikymo
TURINYS
1. ĮVADAS
2. MOKESČIŲ, IMAMŲ UŽ MOKĖJIMO SĄSKAITAS, SKAIDRUMAS IR PALYGINAMUMAS
3. GALIMYBĖ NAUDOTIS MOKĖJIMO SĄSKAITOMIS
3.1. Nediskriminacinė prieiga prie mokėjimo sąskaitų
3.2. Galimybė naudotis BSMS
3.3. Paslaugų sąrašas
4. MOKĖJIMO SĄSKAITŲ PERKĖLIMAS
5. GALIMŲ TOLESNIŲ PRIEMONIŲ, SUSIJUSIŲ SU SĄSKAITŲ PERKĖLIMU, ĮVERTINIMAS
5.1. Galimybė 10 straipsnyje nurodytą sąskaitos perkėlimo paslaugą taikyti ir tarpvalstybinio perkėlimo atvejais
5.2. Automatinio mokėjimų peradresavimo sistemos įgyvendinamumas
5.3. Visiško mokėjimo sąskaitų numerių perkeliamumo ES mastu įgyvendinimo išlaidų ir naudos vertinimas
6. ESAMŲ PRIEMONIŲ VEIKSMINGUMAS IR POREIKIS IMTIS PAPILDOMŲ PRIEMONIŲ SIEKIANT PADIDINTI FINANSINĘ ĮTRAUKTĮ IR PADĖTI PAŽEIDŽIAMIEMS ASMENIMS PERNELYG DIDELIO ĮSISKOLINIMO ATVEJAIS
7. VALSTYBIŲ NARIŲ GERIAUSIOS PATIRTIES PAVYZDŽIAI, KAIP MAŽINAMA VARTOTOJŲ ATSKIRTIS NAUDOJIMOSI MOKĖJIMO PASLAUGOMIS SRITYJE
8. IŠVADA
SANTRUMPOS
KPP – kova su pinigų plovimu
KPP / TF – kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu
KPPD – Kovos su pinigų plovimu direktyva (Direktyva (ES) 2015/849) 1
BK – banko kodas
EBI – Europos bankininkystės institucija
IMD – informacijos apie mokesčius dokumentas
IBAN – tarptautinis banko sąskaitos numeris
MSD – Mokėjimo sąskaitų direktyva (Direktyva 2014/92/ES) 2
BSMS – būtiniausias savybes turinti mokėjimo sąskaita
MPT – mokėjimo paslaugų teikėjas
1.ĮVADAS
Mokėjimo sąskaitų direktyva (toliau – MSD arba Direktyva) buvo priimta 2014 m. liepos 23 d. ES siekiant didinti mokesčių, imamų iš vartotojų už jų mokėjimo sąskaitas, mokėjimo sąskaitų perkėlimą ir BSMS atidarymą ir naudojimą ES, skaidrumą ir palyginamumą.
MSD įsigaliojo 2014 m. rugsėjo 17 d. Techniniai įgyvendinimo standartai ir techniniai reguliavimo standartai 3 , kuriuos taikant įgyvendinami Direktyvos skaidrumo reikalavimai, pradėti taikyti 2018 m. spalio mėn.
Valstybės narės turėjo ne vėliau kaip iki 2016 m. rugsėjo 18 d. perkelti į nacionalinę teisę ir paskelbti įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Tačiau tik devynios valstybės narės 4 pranešė užbaigusios perkėlimą į nacionalinę teisę per nustatytą terminą (arba netrukus po jo). Europos Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš likusias 18 valstybių narių dėl nepranešimo apie perkėlimą į nacionalinę teisę. Visos šios pažeidimo nagrinėjimo bylos dėl nepranešimo buvo baigtos po to, kai valstybės narės pranešė Komisijai, kad jos užbaigė perkėlimą į nacionalinę teisę (o Komisija šį perkėlimą į nacionalinę teisę įvertino ir patvirtino). Komisija dar nepradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrų dėl MSD nesilaikymo.
Ši ataskaita priimta atsižvelgiant į Direktyvos 28 straipsnį, kuriame reikalaujama, kad Komisija iki 2019 m. rugsėjo 18 d. pateiktų ataskaitą dėl Direktyvos taikymo. Ataskaitos teikimo klausimas buvo atidėtas, nes reikėjo užtikrinti, kad Direktyva būtų taikoma tam tikrą laikotarpį. Tuo pat metu Komisija priėmė ataskaitą, kurios reikalaujama pagal Direktyvos 27 straipsnį (toliau – ataskaita pagal 27 straipsnį).
Siekdama pagrįsti šią ataskaitą, Komisija pradėjo du tyrimus. Pirmajame tyrime (toliau – 1-asis „Deloitte“ tyrimas 5 ) buvo vertinama Direktyva, o jo metu surinkta informacija buvo remiamasi vertinant Direktyvos taikymą. Šis tyrimas buvo atliekamas 16-oje valstybių narių 6 . Antrajame tyrime (toliau – 2-asis „Deloitte“ tyrimas 7 ) buvo vertinamos naujos priemonės, kurias taikant būtų galima palengvinti tarpvalstybinį sąskaitų perkėlimą, ir šis tyrimas naudojamas kaip 5 skyriaus, kuriame vertinamos galimos papildomos priemonės, kurias taikant būtų galima palengvinti perkėlimą, pagrindas. Valstybės narės taip pat pateikė informacijos / duomenų, kurie buvo svarbūs rengiant šią ataskaitą. Nepaisant to, rengdama šią ataskaitą Komisija susidūrė su tam tikrais sunkumais, visų pirma dėl to, kad trūko prieinamų ir palyginamų duomenų. MSD siekiama skatinti bendrąją mažmeninių finansinių paslaugų, visų pirma mokėjimo sąskaitų, rinką. Šio tikslo taikant Direktyvą siekiama 1) užtikrinant mokėjimo sąskaitų mokesčių skaidrumą ir palyginamumą; 2) užtikrinant, kad vartotojai turėtų galimybę naudotis mokėjimo sąskaitomis (turinčiomis būtiniausias savybes) ir 3) palengvinant mokėjimo sąskaitų perkėlimą. Tolesniuose skyriuose bus vertinamas Direktyvos taikymas ir papildomi elementai, kurių reikalaujama pagal 28 straipsnį.
2.MOKESČIŲ, IMAMŲ UŽ MOKĖJIMO SĄSKAITAS, SKAIDRUMAS IR PALYGINAMUMAS
Direktyvos 7 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad vartotojai galėtų nemokamai naudotis bent viena lyginamąja svetaine. 7 straipsnio 3 dalyje pateikiamas reikalavimų sąrašas, kuriame nurodyta, kad lyginamoji svetainė turi būti tvarkoma nepriklausomai, turi būti nurodomas tokios interneto svetainės savininkas, turi būti nustatomi aiškūs ir objektyvūs palyginimo kriterijai, informacija turi būti teikiama paprasta ir nedviprasmiška kalba, informacija turi būti nepasenusi, informacija turi apimti didelę rinkos dalį ir turi būti numatoma veiksminga pranešimo apie neteisingą informaciją, susijusią su paskelbtais mokesčiais, procedūra.
Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis kartu su atitinkama ekspertų grupe (valstybių ekspertų grupe mažmeninių finansinių paslaugų klausimais), Komisija iš esmės mano, kad šiuo metu Direktyvos 7 straipsnio 3 dalyje išvardyti reikalavimai yra pakankami ir kad šių reikalavimų sąrašo skubiai keisti nereikia. Tačiau 1-ajame „Deloitte“ tyrime, remiantis nustatytų svetainių, kurios atitinka Direktyvos reikalavimus, peržiūra, nurodyta, kad šių dviejų 3 dalyje išvardytų reikalavimų taikymas nėra visiškai veiksmingas: 1) reikalavimo nustatyti objektyvius palyginimo kriterijus ir 2) reikalavimo numatyti veiksmingą pranešimo apie neteisingą informaciją apie paskelbtus mokesčius procedūrą. Be to, kilo problemų, susijusių su informacija apie paskutinį interneto svetainės atnaujinimą. Vis dėlto 1-ajame „Deloitte“ tyrime nurodyti klausimai labiau susiję su interneto svetainių veikimo aspektu, o ne su pačiu reikalavimų sąrašu. Atsižvelgdama į tai, Komisija toliau atidžiai stebės padėtį, siekdama užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančios valstybių narių interneto svetainės iš tikrųjų atitiktų Direktyvos 7 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.
Direktyvos 28 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad ataskaitoje būtų įvertinta, ar lyginamąsias svetaines reikia akredituoti. Valstybės narės iš esmės laikėsi nuomonės, kad dėl to nebūtų sukurta didelė pridėtinė vertė, daugiausia dėl to, kad šiuo metu naudojamos reikalavimus atitinkančios lyginamosios lentelės skelbiamos viešai ir todėl iš esmės yra patikimos. Be to, sertifikavimo procesas būtų brangus ir atimtų daug laiko. Daugumoje valstybių narių nebuvo užfiksuota problemų, susijusių su lyginamosiomis svetainėmis, todėl šiuo metu taikomos sistemos keisti nereikia.
Kalbant apie priemones, susijusias su pasiūlymų paketais, paketų sąvoka minima IMD 4 straipsnyje, 5 straipsnyje dėl mokesčių ataskaitos ir 8 straipsnyje. 1-ajame „Deloitte“ tyrime, remiantis surinktais duomenimis, nustatyta, kad suinteresuotosios šalys sąvoką „paketas“ aiškino dviem skirtingais būdais: jos laikė, kad tai yra i) mokėjimo sąskaitos ir įvairių su ja susijusių paslaugų, kurios suteikia galimybę ja naudotis (pvz., kortelių arba sąskaitos kreditavimo), derinys arba ii) mokėjimo sąskaitos ir kitų rūšių finansinių produktų (pvz., draudimo ir hipotekos) derinys. Atsižvelgdamos tai,16 valstybių narių (BE, BG, DE, IE, ES, IT, LV, LU, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SI ir SK) pareiškė pritariančios siūlymui į Direktyvą įtraukti sąvokos „paketas“ apibrėžtį, kad būtų užtikrintas didesnis aiškumas (ypač siejimo ir grupavimo atvejais). Tačiau kai kurios kitos valstybės narės įspėjo dėl tokio požiūrio, teigdamos, kad ši sąvoka jau buvo pakankamai aiški ir kad šį klausimą būtų tikslingiau spręsti Direktyvos 4 straipsnyje. Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į 4 straipsnį dėl IMD, IMD skirsnis, kuriame aprašomi paslaugų paketai, kai kuriais atvejais gali būti per ilgas. Taip yra todėl, kad kai kurie bankai savo IMD mini keletą paketų, ir dėl to IMD jiems skiriama keletas puslapių, o tai neatitinka tikslo turėti trumpus atskirus IMD. Todėl jie mano, kad bet kokie galimi sąvokos „paketas“ pakeitimai turėtų būti siejami su 4 straipsniu. Apskritai kalbant apie 4 straipsnį, nenumatyta pasekmė buvo dokumentų, susijusių su mokėjimo sąskaitų mokesčių dydžiais, dubliavimas tose valstybėse narėse, kuriose jau buvo rengiami dokumentai, apimantys tą pačią informaciją. Iš tikrųjų, remiantis valstybių narių pastabomis, svarbiausia nenumatyta pasekmė buvo dokumentų, susijusių su mokėjimo sąskaitų mokesčių dydžiais, dubliavimas tose valstybėse narėse, kuriose jau buvo rengiami dokumentai, kuriuose pateikiama ta pati informacija. Komisija tinkamai atsižvelgė į šias problemas ir taip pat atsižvelgs į gautus pasiūlymus atlikdama Direktyvos peržiūrą.
3.GALIMYBĖ NAUDOTIS MOKĖJIMO SĄSKAITOMIS
3.1.Nediskriminacinė prieiga prie mokėjimo sąskaitų
Direktyvos 15 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad kredito įstaigos nediskriminuotų teisėtai ES gyvenančių vartotojų dėl pilietybės ar gyvenamosios vietos (arba kokiu nors kitu pagrindu, kaip nurodyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje), kai tie vartotojai prašo Sąjungoje atidaryti mokėjimo sąskaitą arba ja naudojasi. 15 straipsnyje taip pat nurodyta, kad sąlygos, taikomos asmenims, pageidaujantiems turėti BSMS, jokiu būdu neturi būti diskriminacinės.
Valstybės narės arba aiškiai perkėlė šia nuostatą dėl nediskriminavimo, arba padarė išvadą, kad šis klausimas jau buvo įtrauktas į jų galiojančius teisės aktus. Tačiau tik kelios valstybės narės į savo nacionalinę teisę įtraukė nediskriminavimo principą, susijusį ne tik su galimybe naudotis mokėjimo sąskaitomis, bet ir su konkrečiai taikomomis sąlygomis.
Nepaisant šios taisyklės, kitokią pilietybę arba gyvenamąją vietą turintiems vartotojams vis dar gali būti suteikiamos skirtingos galimybės naudotis mokėjimo sąskaitomis. Pavyzdžiui, reikalavimas pateikti konkretų nacionalinį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą gali turėti skirtingą poveikį vartotojams iš kitų valstybių narių. Kaip matyti iš 1-ojo „Deloitte“ tyrimo rezultatų ir iš Komisijos gautų skundų, taip pat gali kilti sunkumų, susijusių su tarpvalstybiniu mokėjimo sąskaitų atidarymu, be kita ko, dėl tarpvalstybinio sąskaitų atidarymo internetu, nes ši paslauga kartais būna neteikiama vartotojams iš kitų valstybių narių 8 . Komisija taip pat gavo skundų dėl skirtingų mokesčių, kurie valstybėse narėse taikomi nerezidentams. Didesnių BSMS mokesčių taikymas nerezidentams būtų diskriminacinis, jeigu tokie papildomi mokesčiai nebūtų pagrindžiami objektyviomis pateisinamomis išlaidomis.
Dėl šių skirtingų reikalavimų daugeliu atvejų gali būti ne tik taikomas skirtingas požiūris, bet ir daromas poveikis galimybei naudotis mokėjimo sąskaitomis, be kita ko ir BSMS. Tokie atvejai išsamiau aprašyti 3.2 skirsnyje.
3.2.Galimybė naudotis BSMS
§Teisė turėti BSMS
Siekiant skatinti finansinę įtrauktį, Direktyvos 16 straipsnyje nustatyta, kad visi ES teisėtai gyvenantys vartotojai turi teisę turėti BSMS. Tai pasakytina apie vartotojus, neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos, prieglobsčio prašytojus ir vartotojus, kuriems buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi šalyje, tačiau kurių išsiųsti iš šalies neįmanoma dėl teisinių arba faktinių priežasčių 9 . 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad visos kredito įstaigos arba pakankamas skaičius kredito įstaigų vartotojams siūlytų BSMS, kad visi jų teritorijose esantys vartotojai galėtų naudotis šiomis sąskaitomis.
Šią teisę turėti BSMS valstybės narės perkėlė į nacionalinę teisę. Daugumoje valstybių narių BSMS siūloma kaip atskiras produktas, kuris skiriasi nuo standartinės mokėjimo sąskaitos. Tačiau tam tikrose valstybėse narėse 10 kai kurios arba visos kredito įstaigos nesiūlo BSMS kaip atskiro produkto, bet pirmiausia visiems vartotojams siūlo standartines sąskaitas.
Daugumoje valstybių narių reikalaujama, kad visos kredito įstaigos, siūlančios mokėjimo sąskaitas, siūlytų BSMS, tačiau keliose valstybėse narėse 11 reikalaujama, kad BSMS siūlytų tik kai kurios kredito įstaigos, atitinkančios tam tikrus kriterijus. Tačiau tokios įpareigotosios kredito įstaigos paprastai suteikia plataus masto galimybes naudotis sąskaitomis. Be to, kai kuriose valstybėse narėse BSMS siūlo ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai.
Todėl sektorių ir vartotojų organizacijos iš esmės sutinka, kad jų šalies vartotojai turi pakankamai galimybių naudotis BSMS 12 .
16 straipsnyje numatytos kelios (galimos) nuo šios teisės turėti BSMS nukrypti leidžiančios nuostatos. Praktiškai svarbiausia nukrypti leidžianti nuostata yra susijusi su KPP. MSD 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad kredito įstaigos atmestų paraišką, jeigu atidarius tokią sąskaitą būtų pažeistos Direktyvoje 2005/60/EB įtvirtintos nuostatos dėl pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu 13 . Ši nuostata gali prieštarauti teisei turėti BSMS, o šių priemonių tarpusavio sąveika gali būti nevisiškai aiški. MSD 34 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, kad KPP taisyklės neturėtų būti naudojamos kaip pretekstas atsisakyti suteikti sąskaitas komerciniu požiūriu mažiau patraukliems vartotojams. Šiuo metu nėra kitų bendrų ES lygmens gairių dėl skirtingų taisyklių tarpusavio sąsajų.
Sunkumų, susijusių su BSMS atidarymu, visų pirma nustatyta toliau nurodytose srityse.
1)Nėra galimybės pateikti konkrečius asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Keliose ataskaitose buvo nustatyta sunkumų, susijusių su galimybėmis atidaryti BSMS 14 dėl to, kad nėra galimybės pateikti konkrečius asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Dėl jų skundus Komisijai pateikė ir plačioji visuomenė. Kliento tapatybės patikrinimas, kurio reikalaujama pagal KPP / TF direktyvas, paprastai atliekamas remiantis tapatybę patvirtinančiais dokumentais. Dėl reikalavimo turėti standartinį valstybės narės išduotą tapatybės nustatymo dokumentą gali kilti ypatingų sunkumų ne tik prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams, bet ir (priklausomai nuo konkretaus reikalavimo) kitų valstybių narių piliečiams. Ši problema jau buvo iš dalies aptarta EBI nuomonėje dėl išsamaus klientų patikrinimo priemonių taikymo klientams, kurie yra prieglobsčio prašytojai iš didesnės rizikos ES nepriklausančių šalių arba teritorijų, ir 2022 m. balandžio mėn. EBI paskelbtame pareiškime dėl finansinės įtraukties vykstant karui Ukrainoje 15 . Be to, sunkumų kartais patiria benamiai, norėdami atidaryti mokėjimo sąskaitą (pvz., kai jų prašoma nurodyti adresą).
2)Tarpvalstybinė prieiga prie mokėjimo sąskaitų. 1-ajame „Deloitte“ tyrime taip pat pranešta apie sunkumus, susijusius su BSMS atidarymu kitoje valstybėje narėje (taip pat ir internetu), ir dėl jų skundus Komisijai pateikė plačioji visuomenė. Šių sunkumų priežastys gali būti skirtingos. Pavyzdžiui, tokie sunkumai gali atsirasti dėl to, kad nepateikiami konkretūs dokumentai, arba dėl poreikio įrodyti tikrą suinteresuotumą, tačiau jie taip pat gali būti susiję su KPP / TF priežastimis, nes mokėjimo sąskaitos atidarymas kitoje valstybėje narėje gali būti laikomas neįprastomis aplinkybėmis, kurios atliekant KPP / TF rizikos vertinimą gali būti laikomos didesnės rizikos aplinkybėmis 16 .
3)Rizikos mažinimas KPP srityje. Sunkumų atidarant BSMS taip pat patiriama dėl kredito įstaigų taikomų rizikos mažinimo priemonių (t. y. kai šios įstaigos gali nuspręsti atidaryti (arba uždaryti) tam tikrų kategorijų klientų mokėjimo sąskaitas, nes jų atveju kyla didesnė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika). Kaip nurodyta EBI nuomonėje dėl rizikos mažinimo 17 , rizikos mažinimas gali būti ypač aktualus vartotojų, susijusių su konkrečiomis (didelės rizikos) ES nepriklausančiomis šalimis, ir politikoje dalyvaujančių asmenų atvejais. Komisija šiuo klausimu taip pat gavo skundų.
4)Rizikos mažinimo priemonės, taikomos atsižvelgiant į JAV užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo aktą (FATCA). Sunkumų taip pat patyrė dvigubą ES ir JAV pilietybę turintys vartotojai, kurie pateikė peticijas Europos Parlamentui ir skundus Komisijai. Kaip EBI nurodė savo nuomonėje dėl rizikos mažinimo, kai kurios kredito įstaigos galėjo nuspręsti neatidaryti mokėjimo sąskaitų JAV piliečiams, atsižvelgdamos į įsipareigojimus ir sankcijas, kurios gali būti taikomos pagal FATCA.
EBI jau pateikė keletą gairių, kurios gali būti naudingos sprendžiant nepageidaujamų rizikos mažinimo priemonių problemą 18 . EBI visų pirma paaiškino, kad taikant rizika grindžiamą metodiką nereikalaujama, kad įmonės atsisakytų verslo santykių su visų kategorijų klientais, kurie laikomi keliančiais didesnę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, arba juos nutrauktų. Todėl kai kurių valstybių narių kompetentingos institucijos šią nuostatą įtraukė į savo pačių gaires.
Siekdama sumažinti su rizikos mažinimo veiksmais susijusią riziką KPP srityje, Komisija 2021 m. liepos mėn. pateiktame teisės aktų rinkinyje dėl KPP / TF pasiūlė konkrečias nuostatas 19 . Visų pirma, siekiant, kad priežiūros institucijos galėtų įvertinti, ar įstaigos tinkamai suderino savo išsamaus klientų patikrinimo veiksmus, į pasiūlymą dėl KPP reglamento 20 buvo įtrauktas reikalavimas įstaigoms, nusprendusioms neužmegzti verslo santykių su būsimu klientu, registruoti informaciją apie tokių sprendimų priežastis. Be to, į pasiūlymą dėl 6-osios KPP direktyvos 21 įtrauktas reikalavimas KPP priežiūros institucijoms bendradarbiauti su priežiūros institucijomis, atsakingomis už Mokėjimo paslaugų direktyvos 22 ir MSD įgyvendinimą.
Sunkumų įgyvendinant teisę turėti BSMS taip pat gali kilti dėl to, kad, nepaisant MSD 16 straipsnio 7 dalyje nustatytos bendros pareigos nedelsiant informuoti vartotoją apie atsisakymą ir konkrečią tokio atsisakymo priežastį, tai dažnai nepadaroma dėl KPP taisyklėse įtvirtinto draudimo perspėti, kuriuo nukrypstama nuo tos bendros prievolės.
Kitos MSD numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos yra susijusios su galimybe reikalauti, kad atidaryti BSMS pageidaujantys vartotojai įrodytų savo tikrą suinteresuotumą tai padaryti (16 straipsnio 2 dalis). Šia galimybe pasinaudojo tik kelios valstybės narės 23 . Tačiau daugelis valstybių narių pasinaudojo 16 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybe leisti kredito įstaigoms atmesti prašymą atidaryti BSMS, jeigu vartotojas jau turi mokėjimo sąskaitą jų teritorijoje esančioje kredito įstaigoje.
Be to, kelios valstybės narės pasinaudojo galimybe nustatyti ribotą skaičių konkrečių papildomų atvejų, kuriais paraiškos gali arba turėtų būti atmetamos, su sąlyga, kad šiomis išimtimis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas nemokamai atidaryti BSMS pritaikius MSD 25 straipsniu nustatytą mechanizmą arba išvengti vartotojų piktnaudžiavimo (MSD 16 straipsnio 6 dalis). Pavyzdžiui, kai kurios valstybės narės yra nustačiusios kriterijus, pagal kuriuos reikalaujama, kad paraiškų teikėjai pateiktų įrodymų, kad jie nėra sukčiavę ar padarę kitų nusikalstamų veikų arba dėl jų buvo nustatyta su nacionaliniu saugumu susijusi išimtis. Panašiais (ir kitais) atvejais (pvz., tam tikrų tyčinių nusikalstamų veikų arba komercinės veiklos atvejais) daugelis valstybių narių pasinaudojo 19 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe nustatyti papildomus ribotus ir konkrečius atvejus, kai kredito įstaiga gali vienašališkai nutraukti preliminariąją sutartį dėl BSMS.
§Vidutiniai metiniai mokesčiai, susiję su BSMS
MSD 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad paslaugas kredito įstaigos siūlytų nemokamai arba už pagrįstą mokestį. Valstybės narės šią nuostatą įgyvendino skirtingai. Kai kurios valstybės narės 24 nusprendė, kad BSMS turi būti suteikiamos nemokamai, arba nustatė aiškias už jas mokamo mokesčio ribas arba tikslius jo apskaičiavimo parametrus. Kitos valstybės narės reikalauja, kad sąskaitos būtų siūlomos nemokamai arba už pagrįstą mokestį, tačiau nenustato jokių papildomų kriterijų (be 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų dėl to, kokie mokesčiai galėtų būti laikomi pagrįstais).
BSMS mokesčių dydis skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi. 25 . Kartais net toje pačioje valstybėje narėje gali būti didelis atotrūkis tarp pigiausių ir brangiausių pasiūlymų. Palyginti su mokesčiais už standartines mokėjimo sąskaitas 26 , BSMS paprastai gali būti pigesnės, nors ir nedaug.
1-ajame „Deloitte“ tyrime nurodytos sektorių organizacijos 27 ir kai kurios vartotojų organizacijos vis dėlto nurodė, kad BSMS paprastai būtų įperkamos visiems.
§Praktinis BSMS pritaikomumas / naudojimas
Kaip matyti iš ataskaitos pagal 27 straipsnį, 2016–2021 m. laikotarpiu kai kuriose valstybėse narėse BSMS buvo naudojamos dideliu mastu. Pavyzdžiui, šis rodiklis labai padidėjo kai kuriose valstybėse narėse 28 , kuriose didesnė procentinė dalis gyventojų anksčiau neturėjo mokėjimo sąskaitų. Vis dėlto kai kuriose kitose šalyse šių sąskaitų naudojimo lygis buvo gana žemas 29 . Be to, iš naujausios 2021 m. pasaulinių duomenų bazės „Findex“ 30 duomenų matyti, kad 2017–2021 m. gyventojų (15 m. ir vyresnių), kurie naudojasi bankų paslaugomis , dalis daugumoje valstybių padidėjo, o kai kuriose iš jų 2021 m. ši dalis siekė 100 %.
Palyginti nedidelis BSMS skaičius gali būti susijęs su keliomis skirtingomis priežastimis. Pirma, tuo metu, kai buvo priimama MSD, daugelyje valstybių narių mokėjimo sąskaitą turinčių asmenų procentinė dalis jau buvo labai didelė. Antra, kai kuriose valstybėse narėse jau buvo siūlomos panašios priemonės. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad standartinės sąskaitos (įskaitant nemokamas elektronines sąskaitas) yra labai prieinamos, BSMS gali būti neaktualios vartotojams, galintiems naudotis tomis sąskaitomis. Kitos menko naudojimosi priežastys gali būti susijusios su nepakankamu vartotojų informuotumu. Reikiama informacija vartotojams gali būti suteikiama įvairiais kanalais, kaip antai interneto svetainėse ar vykdant informuotumo didinimo kampanijas, tačiau vartotojų organizacijos mano, kad vartotojų informuotumo apie jų teisę turėti BSMS lygis tebėra gana žemas ir kad daugelis bankų aktyviai nesiūlo vartotojams BSMS. Kai kuriais atvejais BSMS naudojimas taip pat gali būti ribotas dėl išlaidų, susijusių su šiomis sąskaitomis. Kaip nurodyta pasaulinių duomenų bazėje „Findex“, kitos priežastys, dėl kurių mokėjimo sąskaitos neturintys vartotojai neturi mokėjimo sąskaitų tose valstybėse narėse, kuriose yra mažesnė bankų paslaugomis besinaudojančių gyventojų dalis, gali būti susijusios su nepakankamomis lėšomis, nepakankamu pasitikėjimu finansų įstaigomis arba taip gali būti dėl to, kad finansų įstaigos yra pernelyg toli.
Kita vertus, atrodo, kad šis žemas naudojimo rodiklis nėra susijęs su nepakankama pačių BSMS pasiūla. BSMS siūlo visos arba daugelis atskirose valstybėse narėse veikiančių kredito įstaigų ir, remiantis 1-uoju „Deloitte“ tyrimu, sektorių ir vartotojų organizacijos iš esmės sutinka, kad vartotojai turi pakankamai galimybių naudotis BSMS. Taip pat neatrodo, kad žemas BSMS naudojimo lygis būtų susijęs su kredito įstaigų atsisakymu suteikti BSMS – kaip nurodyta ataskaitoje pagal 27 straipsnį, prašymų, kurie buvo atmesti atskirose valstybėse narėse, skaičius apskritai atrodo nedidelis 31 (nors esama ir tam tikrų išimčių).
MSD tikslas nebūtinai yra pasiekti, kad BSMS būtų plačiai naudojamos, o veikiau padidinti finansinę įtrauktį ir užtikrinti, kad visi vartotojai galėtų naudotis BSMS. Atsižvelgiant į bendrą BSMS prieinamumą, atrodo, kad šis tikslas buvo iš esmės pasiektas. Be to, kaip matyti iš naujausių 2021 m. pasaulinių duomenų bazės „Findex“ duomenų, gyventojų, turinčių mokėjimo sąskaitas, procentinė dalis valstybėse narėse vidutiniškai padidėjo iki 95 %, o kai kuriose valstybėse narėse ji pasiekė beveik 100 %.
Vis dėlto pirmiau nurodytais konkrečiais atvejais gali kilti sunkumų. KPP / TF teisės aktų rinkinio tikslas – sumažinti su rizikos mažinimo veiksmais susijusią riziką. EBI pateikė papildomų gairių dėl MSD ir KPP taisyklių sąveikos 32 .
3.3.Paslaugų sąrašas
17 straipsnio 1 dalyje valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad BSMS apimtų įvairias paslaugas (įskaitant grynųjų pinigų išėmimą, kredito pervedimus, tiesioginį debetą ir mokėjimo operacijas naudojant mokėjimo kortelę) tiek, kiek jos jau siūlomos vartotojams, turintiems standartines mokėjimo sąskaitas. Daugumoje valstybių narių teikiamos visos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos paslaugos. Tačiau kai kurios 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos paslaugos (periodinio mokėjimo nurodymai ir tiesioginis debetas) keliose valstybėse narėse 33 nebuvo siūlomos BSMS turintiems vartotojams, nes šiose valstybėse narėse šios paslaugos nebuvo siūlomos ir standartines sąskaitas turintiems vartotojams. Kai kuriais atvejais kredito įstaigos BSMS vartotojams teikia papildomas paslaugas (įskaitant kredito limitą sąskaitoje, kredito korteles ir momentinius mokėjimus), nors pagal įstatymus to nereikalaujama.
Reikalavimas, kad valstybės narės įpareigotų kredito įstaigas numatyti papildomas BSMS funkcijas, turėtų būti pagrindžiamas siekiant užtikrinti finansinę įtrauktį. Šį reikalavimą taip pat reikia atidžiai įvertinti atsižvelgiant į papildomas kredito įstaigų išlaidas, susijusias su BSMS teikimu, nes dėl to gali padidėti BSMS kaina ir taip būtų daromas neigiamas poveikis finansinei įtraukčiai. Momentiniai mokėjimai ateityje galėtų tapti BSMS funkcija, tačiau, nors momentiniai mokėjimai vis dažniau naudojami, jie dar nėra laikomi standartiniu elementu 34 . Kita galima papildoma funkcija galėtų būti susijusi su galimybės gauti grynųjų pinigų užtikrinimu. 17 straipsnio 1 dalyje jau reikalaujama, kad suteikiant BSMS būtų teikiama paslauga, kuria sudaromos sąlygos iš mokėjimo sąskaitos išimti grynuosius pinigus naudojantis langeliu ar bankomatais, tačiau dėl sumažėjusio bankų filialų ir bankomatų skaičiaus (pavyzdžiui, kai kuriose atokiose vietovėse) gali būti daromas neigiamas poveikis bendrai finansinei įtraukčiai (t. y. ne tik BSMS). Kaip nurodyta mažmeninių mokėjimų strategijoje 35 , Komisija pritaria susirūpinimui, kad dėl didėjančio paslaugų skaitmenizavimo asmenys, neturintys prieigos prie skaitmeninių paslaugų, gali tapti dar labiau atskirti. Galimybių gauti grynųjų pinigų ir jų įnešti klausimas buvo vertinamas įvairiuose forumuose (Komisijos lygmeniu Euro, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, ekspertų grupėje (ELTEG) 36 ir Mažmeninių mokėjimų eurais taryboje). Atsižvelgdama į 2022 m. liepos 6 d. ELTEG priimtą ataskaitą, Komisija vertina galimus būdus, kaip užtikrinti, kad grynieji eurai būtų išduodami ir priimami 37 .
Atrodo, kad ir vartotojai, ir sektoriaus organizacijos mano, kad vartotojai yra patenkinti šiuo metu pagal nacionalinius reikalavimus siūlomomis paslaugomis 38 . Taip pat atrodo, kad daugelis valstybių narių neįžvelgia poreikio iš dalies pakeisti MSD.
4.MOKĖJIMO SĄSKAITŲ PERKĖLIMAS
Sąskaitos perkėlimo paslauga, grindžiama Europos bankininkystės sektoriaus komiteto bendraisiais banko sąskaitų perkėlimo principais 39 , prieš įsigaliojant MSD jau buvo teikiama keliose valstybėse narėse, tačiau 10 straipsnyje nustatytas reikalavimas visoms valstybėms narėms užtikrinti, kad sąskaitos perkėlimo paslauga būtų privaloma 40 . Remiantis 1-uoju „Deloitte“ tyrimu, MSD visiems ES vartotojams buvo suteikta galimybė lengvai perkelti sąskaitas šalių viduje (dažnai tai galima padaryti nemokamai). Vartotojų, kurie naudojosi šią galimybe, nuomone, šis procesas buvo patenkinamas. Vartotojų organizacijų nurodyti trūkumai yra susiję su techniniais proceso taikymo atskirais atvejais klausimais, o ne su pačiu procesu 41 .
Kaip matyti iš ataskaitos pagal 27 straipsnį, skirtingų valstybių narių metinis sąskaitų perkėlimo atvejų skaičius labai skiriasi. Kai kuriose valstybėse narėse sąskaitos perkeliamos daug kartų 42 , o kai kuriose iš jų – vis dažniau, tačiau kitose valstybėse narėse šis rodiklis labai žemas 43 .
Sąskaitų perkėlimo rodikliui poveikį gali daryti keletas veiksnių 44 . Pavyzdžiui, perkėlimo paslauga gali būti taikoma mokėjimo sąskaitoms, bet ne kitiems finansiniams produktams (pvz., hipotekos paskoloms ir investicijoms), su kuriais gali būti susieta mokėjimo sąskaita. Be to, vartotojai gali būti tik ribotai informuojami apie šią paslaugą, ne visada būti apie ją informuojami arba net atgrasomi nuo naudojimosi šia paslauga. Kitos galimos priežastys – nepakankamas finansinis raštingumas ir prielaida, kad perkėlus sąskaitą būtų sutaupoma tik nedaug; noras išsaugoti savo mokėjimo sąskaitos numerį ir klaidingai atliekamų mokėjimų rizika. 45
Tačiau MSD nuostatomis dėl sąskaitų perkėlimo buvo siekiama ne padidinti tokių perkėlimų skaičių, o sudaryti palankesnes sąlygas perkelti sąskaitą ir taip padidinti konkurencija. Atsižvelgiant į bendrą (gerai veikiančios) sąskaitos perkėlimo paslaugos prieinamumą, atrodo, kad tikslas palengvinti sąskaitų perkėlimą buvo pasiektas. Vis dėlto būtų naudinga imtis papildomų priemonių, visų pirma siekiant padidinti vartotojų informuotumą apie jų teisę perkelti mokėjimo sąskaitą.
Kitaip nei šalių vidaus atvejais, tais atvejais, kai mokėjimo paslaugų teikėjai yra iš skirtingų valstybių narių, sąskaitos perkėlimo paslauga šiuo metu neteikiama. Vietoje šios paslaugos 11 straipsniu perkeliantysis mokėjimo paslaugų teikėjas įpareigojamas teikti pagalbą vartotojams (pvz., suteikti informaciją ir pervesti lėšas) tik tais atvejais, kai jie nurodo, jog ketina atidaryti mokėjimo sąskaitą mokėjimo paslaugų teikėjo, kuris yra kitoje valstybėje narėje, įstaigoje. Kaip matyti iš 1-ojo „Deloitte“ tyrimo rezultatų, vartotojų susidomėjimo galimybėmis naudoti mokėjimo sąskaitas tarpvalstybiniu mastu lygis yra žemas, tačiau jis gali padidėti dėl neobankų paplitimo 46 . Kai kurie veiksniai, kurie gali daryti poveikį susidomėjimui, gali būti pirmenybės teikimas fiziškai arčiau esančiam bankui, kalbos barjerai ir tai, kad atskirose šalyse atidarytas sąskaitas galima naudoti visoje ES.
5.GALIMŲ TOLESNIŲ PRIEMONIŲ, SUSIJUSIŲ SU SĄSKAITŲ PERKĖLIMU, ĮVERTINIMAS
5.1.Galimybė 10 straipsnyje nurodytą sąskaitos perkėlimo paslaugą taikyti ir tarpvalstybinio perkėlimo atvejais
Jeigu perkėlimo paslauga būtų taikoma ir tarpvalstybiniais atvejais, mokėjimo sąskaitas būtų galima lengviau perkelti į kitas valstybes nares, ir tai būtų galima padaryti taip pat paprastai, kaip ir perkeliant sąskaitą toje pačioje valstybėje narėje.
Yra keli skirtingi būdai, kaip išplėsti šiuo metu teikiamą sąskaitos perkėlimo vienoje valstybėje narėje paslaugą, įtraukiant ir perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą atvejus (pvz., susiejant tarpusavyje skirtingas sąskaitų perkėlimo paslaugas nacionaliniu lygmeniu arba sukuriant standartizuotą visoje ES teikiamą sąskaitų perkėlimo paslaugą, kuria būtų galima pakeisti šiuo metu šalyse naudojamas sąskaitų perkėlimo sistemas). Pasirinkus antrąją galimybę procesas būtų paprastesnis, tačiau skirtingoms suinteresuotosioms šalims reikėtų įgyvendinti radikalesnę IT srities pertvarka 47 .
Techniškai būtų galima įgyvendinti abi galimybes. Tačiau, remiantis apskaičiuotais perkėlimo rodikliais, numatomos išlaidos (vienkartinės ir einamosios) gerokai viršytų tikėtiną naudą: apskaičiuota, kad vienkartinės išlaidos pasirinkus bet kurią iš šių galimybių kasmet siektų apie 840 mln. EUR, o einamosios išlaidos – apie 158 mln. EUR 48 . Tačiau (einamoji) nauda (kurią daugiausia patirtų vartotojai 49 ) kasmet siektų tik apie 41 mln. EUR 50 . Be to, atsižvelgdamos į (numatomą) žemą tarpvalstybinio sąskaitų perkėlimo intensyvumo lygį, vartotojų organizacijos nemano, kad perkėlimo paslaugos išplėtimas tarpvalstybiniu mastu yra prioritetas (o kredito įstaigos šiuo atveju neįžvelgia jokios naudos ir atkreipia dėmesį į kalbos barjerus, fizinį atstumą ir kitas kliūtis).
5.2.Automatinio mokėjimų peradresavimo sistemos įgyvendinamumas
Automatinio mokėjimų peradresavimo sistema užtikrintų, kad tam tikrą laikotarpį po to, kai vartotojas perkėlė savo mokėjimo sąskaitas, mokėjimai, gaunami į jo ankstesnę (senąją) sąskaitą, būtų peradresuojami į naująją sąskaitą. Taip būtų galima sumažinti galimus nuogąstavimus, nes būtų papildomai užtikrinama, kad gaunami mokėjimai atsirastų tinkamoje sąskaitoje. Tai taip pat palengvintų sąskaitų perkėlimą ir taip padidintų konkurenciją. Tokia automatinio peradresavimo paslauga, kaip papildoma šalies viduje teikiamos sąskaitos perkėlimo paslaugos funkcija, jau teikiama Nyderlanduose. Automatinio mokėjimų peradresavimo sistema galėtų būti įdiegiama atskirose valstybėse narėse arba visoje ES. Norint įdiegti tokią sistemą ES lygmeniu, pirmiausia reikėtų sukurti tarpvalstybinio sąskaitų perkėlimo paslaugą. Šią sistemą būtų galima įdiegti skirtingais būdais (pvz., kaip sistemą, kurioje nauji sąskaitos duomenys būtų rodomi kartu su pranešimais apie klaidą, siunčiamais bankams, kai mėginama atlikti pervedimą į jau uždarytą sąskaitą; kaip sistemą, kurioje peradresavimo lentelės būtų integruojamos į bankų peradresavimo sistemas, ir kaip atskirą centrinės tarpuskaitos mechanizmą, skirtą sąskaitos perkėlimo informacijai valdyti).
Tačiau, remiantis apskaičiuotais perkėlimo rodikliais, numatomos išlaidos (vienkartinės ir einamosios) gerokai viršytų tikėtiną naudą. Apskaičiuota, kad vienkartinės išlaidos pasirinkus bet kurią iš galimybių sieks 1–5 mlrd. EUR. Su šiomis galimybėmis susijusios metinės einamosios išlaidos svyruoja nuo 228 mln. EUR iki 782 mln. EUR automatinio peradresavimo šalies lygmeniu atveju ir nuo 461 mln. EUR iki 1 mlrd. EUR automatinio peradresavimo ES lygmeniu kartu su sąskaitų perkėlimo paslauga atveju 51 . Tačiau (kasmetinė einamoji) nauda (daugiausia vartotojams) siektų tik apie 80 mln. EUR automatinio peradresavimo šalies lygmeniu atveju ir 154 mln. EUR automatinio peradresavimo ES lygmeniu atveju 52 .
5.3.Visiško mokėjimo sąskaitų numerių perkeliamumo ES mastu įgyvendinimo išlaidų ir naudos vertinimas
Visiškas sąskaitos numerių perkeliamumas ES mastu reikštų, kad perkeliant mokėjimo sąskaitas ES būtų galima išlaikyti tą patį mokėjimo sąskaitos numerį. Vartotojams nebereikėtų pranešti kreditoriams / skolininkams, su kuriais jie vykdo pasikartojančias operacijas, apie savo naują mokėjimo sąskaitos numerį, o jų kreditoriams / skolininkams nereikėtų atnaujinti savo apskaitos sistemų duomenų. Jeigu būtų paliekamas tas pats sąskaitos numeris, vartotojai būtų tikri, kad visi gaunami mokėjimai bus nukreipiami į tinkamą mokėjimo sąskaitą. Taip būtų galima sumažinti galimus nuogąstavimus ir palengvinti sąskaitų perkėlimą ne tik šalies viduje, bet ir kitose valstybėse narėse. Taip būtų skatinama konkurencija.
Mokėjimo sąskaitos numerio perkeliamumas galėtų būti organizuojamas įvairiais būdais. Pagal vieną iš galimybių būtų perkeliamas esamas tarptautinis banko sąskaitos numeris (IBAN), kuris galinėje sistemoje būtų susiejamas su nauju IBAN (vartotojas nebūtinai apie tai žinotų). Kita galimybė būtų sukurti pseudonimą, kuris galėtų būti susiejamas su esamu IBAN, ir apie jį būtų pranešama skolininkams / kreditoriams. Sąskaitos perkėlimo metu pseudonimas (t. y. sąsajos sistema) galinėje sistemoje galėtų būti susiejamas su nauju IBAN (vartotojas taip pat nebūtinai apie tai žinotų). Pasirinkus trečią galimybę, kurios atveju reikėtų atlikti daugiau esminių pokyčių, visi esami IBAN būtų pakeičiami naujais ES IBAN (t. y. naujais perkeliamais sąskaitos numeriais). Tai vienintelė galimybė, pagal kurią sąskaitos numeris būtų iš tiesų perkeliamas ir perkeliant būtų reikalingas tik identifikacinis įmonės kodas (BIC), kuris būtų naudojamas kaip galinės sistemos identifikatorius, pagal kurį bankai galėtų nustatyti, kur yra sąskaita.
Remiantis apskaičiuotais perkėlimo rodikliais, numatomos išlaidos (vienkartinės ir einamosios) gerokai viršytų tikėtiną naudą. Apskaičiuota, kad pasirinkus šias galimybes vienkartinės išlaidos kasmet siektų 7–22 mlrd. EUR 53 , o einamosios išlaidos – apie 1 mlrd. EUR 54 . Kita vertus, (einamoji) nauda (daugiausia vartotojams ir kreditoriams / skolininkams) kasmet siektų tik 151–242 mln. EUR 55 .
Kaip matyti iš 1-ojo „Deloitte“ tyrimo rezultatų, sektorių organizacijos nemano, kad sąskaitų numerių perkeliamumas būtų esminis sąskaitų perkėlimo proceso veiksnys. Vartotojų organizacijos laikosi skirtingų nuomonių 56 , tačiau mano, kad tarpvalstybinio sąskaitų perkėlimo paslaugos sukūrimas nėra prioritetas.
Remiantis tyrimo rezultatais, akivaizdu, kad šios galimos papildomos priemonės galėtų dar labiau palengvinti mokėjimo sąskaitų perkėlimą Europos Sąjungoje. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad su šiomis priemonėmis susijusios išlaidos šiuo metu iš esmės nusvertų tikėtiną jų naudą, šiuo etapu jos gali būti laikomos nepagrįstomis.
6.ESAMŲ PRIEMONIŲ VEIKSMINGUMAS IR POREIKIS IMTIS PAPILDOMŲ PRIEMONIŲ SIEKIANT PADIDINTI FINANSINĘ ĮTRAUKTĮ IR PADĖTI PAŽEIDŽIAMIEMS ASMENIMS PERNELYG DIDELIO ĮSISKOLINIMO ATVEJAIS
Galimybė naudotis mokėjimo sąskaita yra būtina, kad žmonės galėtų dalyvauti ekonomikoje ir visuomenėje. Tai labai svarbi finansinės įtraukties priemonė. Europos Sąjungoje mokėjimo sąskaitas turinčių vartotojų procentinė dalis apskritai yra (labai) didelė. Remiantis naujausiais 2021 m. „Findex“ duomenimis, vidutiniškai 95 % 15 m. ir vyresnių ES piliečių turi bent vieną mokėjimo sąskaitą 57 . Pastaraisiais metais ši dalis padidėjo (nuo 2017 m. ji išaugo keturiais procentiniais punktais). Taip galėjo atsitikti dėl įvairių veiksnių: skaitmeninių finansų, nemokamų skaitmeninių sąskaitų ir dėl to, kad MSD buvo numatyta teisė turėti būtiniausias savybes turinčią banko sąskaitą.
Tačiau įvertinus 2021 m. pasaulinius duomenų bazės „Findex“ duomenis nustatyti dideli skirtumai tarp valstybių narių. Nors daugelyje valstybių narių mokėjimo sąskaitas turi daugiau kaip 95 % (15 m. ar vyresnių) gyventojų, kai kuriose kitose valstybėse narėse ši dalis yra gerokai mažesnė 58 . Pasaulinių duomenų bazėje „Findex“ taip pat pastebimi vartotojų grupių skirtumai, visų pirma pažeidžiamų asmenų atveju 59 . Įvertinus 1-ojo „Deloitte“ tyrimo rezultatus taip pat nustatyta, kad sektorių ir vartotojų organizacijos mano, jog didžiausia rizika, kad asmuo neturės mokėjimo sąskaitos, kyla benamių ir imigrantų atveju. MSD jau yra numatyta juridinė teisė turėti BSMS (taip pat ir pažeidžiamiems asmenims), už kurią mokamas pagrįstas mokestis. Klausimas, ar reikės iš dalies pakeisti MSD siekiant dar labiau sustiprinti finansinę įtrauktį, pavyzdžiui, kiek tai susiję su BSMS mokesčiais, bus įvertintas išsamiau, laikantis geresnio reglamentavimo standartų. Galėtų būti naudinga priimti papildomas ne teisėkūros priemones, kaip antai kai kuriose valstybėse narėse EBI gaires dėl KPPD ir MSD sąveikos, ir informuotumo didinimo priemones.
Dėl skaitmenizavimo gali atsirasti papildomų kliūčių finansinei įtraukčiai. Skaitmenizavimas tam tikrais būdais gali padėti padidinti finansinę įtrauktį (pvz., suteikiant galimybę bet kuriuo metu internetu naudotis bankininkystės paslaugomis), tačiau dėl didesnio skaitmenizavimo taip pat gali sumažėti fizinė prieiga (naudojantis filialų ir bankomatų paslaugomis) ir taip pat gali kilti sunkumų vartotojams, neturintiems skaitmeninio raštingumo įgūdžių arba galimybių naudoti skaitmeninius įtaisus. Iš tiesų pastaraisiais metais sumažėjus bankomatų ir filialų skaičiui sumažėjo ir pagrindinių mokėjimo paslaugų prieinamumas 60 . Komisija šiuos klausimus stengiasi spręsti keliais būdais. Visų pirma Komisija siekia skatinti finansinį raštingumą (neviršydama Sutartyje nustatytos kompetencijos). Kartu su EBPO Komisija parengė suaugusiesiems skirtą kompetencijos finansų srityje sistemą 61 , konkrečiai apimančią skaitmeninį finansinį raštingumą. Komisija ir EBPO šiuo metu rengia panašią jaunimui skirtą kompetencijos sistemą. Kaip nustatyta Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų plane 62 , Komisija taip pat vertina galimybę nustatyti reikalavimą valstybėms narėms skatinti mokymosi priemones, kuriomis remiamas finansinis švietimas. Be to, Komisija yra pasirengusi pasitelkdama techninės paramos priemonę toliau remti valstybes nares finansinio raštingumo ir įtraukties srityse. 63 Iki šiol pagal šią priemonę buvo įgyvendinta apie 20 techninės paramos projektų: nuo platesnio masto temų, kaip antai parama nacionalinėms finansinio raštingumo strategijoms įgyvendinti, iki tikslingesnių sričių, susijusių su visuomenės senėjimu, neprofesionaliais investuotojais ar skaitmeniniu raštingumu 64 . Kaip nurodyta 3.3 punkte, vyksta darbas, susijęs su galimybėmis gauti grynųjų pinigų ir jų įnešimu.
Komisija neseniai pradėjo tyrimą dėl pernelyg didelio ES vartotojų įsiskolinimo ir jo poveikio. Šio tyrimo metu bus apžvelgtas pernelyg didelis ES namų ūkių ir vartotojų įsiskolinimas, atsižvelgiant į COVID-19 poveikį pernelyg dideliam namų ūkių įsiskolinimui.
7.VALSTYBIŲ NARIŲ GERIAUSIOS PATIRTIES PAVYZDŽIAI, KAIP MAŽINAMA VARTOTOJŲ ATSKIRTIS NAUDOJIMOSI MOKĖJIMO PASLAUGOMIS SRITYJE
Siekdamos perkelti MSD į nacionalinę teisę ir išvengti finansinės atskirties naudojantis mokėjimo paslaugomis arba ją apriboti, valstybės narės ėmėsi įvairių priemonių, kurios gali būti laikomos geriausios patirties pavyzdžiais.
Siekdama pagerinti galimybes gauti BSMS paslaugas ir išvengti atskirties, bent viena valstybė narė taiko mechanizmą, pagal kurį vartotojui, kurio paraiškos suteikti BSMS buvo atmestos, paskiriama konkreti kredito įstaiga, suteikianti BSMS. Toks mechanizmas praktiškai gali gerokai palengvinti galimybes gauti BSMS paslaugas, visų pirma vartotojams, kurie yra pažeidžiami arba kuriems kai kurie bankai yra pritaikę rizikos mažinimo priemones. Keletas valstybių narių yra parengusios kredito įstaigoms skirtas gaires dėl MSD ir KPP / TF reikalavimų sąveikos tais atvejais, kai klientai neturi nuolatinės gyvenamosios vietos arba standartinių dokumentų. Siekiant spręsti asmens tapatybės dokumentų klausimą, vienoje valstybėje narėje buvo sukurta sistema, kurią naudodami socialiniai darbuotojai gali patvirtinti benamio, pageidaujančio atidaryti mokėjimo sąskaitą, tapatybę.
Siekdamos apriboti BSMS išlaidas, kai kurios valstybės narės reikalauja, kad BSMS būtų nemokamai suteikiamos visiems arba tik ypač pažeidžiamoms grupėms priskiriamiems asmenims. Kitais atvejais valstybės narės nustatė aiškias ir žemas mokesčių ribas, pavyzdžiui, naudodamos absoliučiąsias arba santykines vertes (pvz., palyginti su kitomis mokėjimo sąskaitomis). Kitos valstybės narės nustatė skirtingas kainų nustatymo sistemas, kurias naudojant sudaromos pažeidžiamiems vartotojams palankesnės sąlygos.
Siekdamos padidinti informuotumą, kelios valstybės narės pradėjo vykdyti vartotojų informavimo ir jų informuotumo apie BSMS didinimo veiksmus: visų pirma buvo parengti bukletai, vadovai ir interneto svetainėse skelbiama informacija. Valstybės narės taip pat parengė daug iniciatyvų, kuriomis siekiama pagerinti finansinę įtrauktį pasitelkiant įvairias finansinio raštingumo programas 65 .
8.IŠVADA
MSD tikslai yra šie: 1) užtikrinti skaidrumą ir mokėjimo sąskaitų mokesčių palyginamumą, 2) užtikrinti, kad vartotojai turėtų galimybę naudotis (būtiniausias savybes turinčiomis) mokėjimo sąskaitomis ir 3) palengvinti mokėjimo sąskaitų perkėlimą.
Apskritai MSD padėjo užtikrinti su mokėjimo sąskaitomis susijusių mokesčių skaidrumą ir palyginamumą. Visų pirma šia direktyva buvo užtikrintas būtiniausias suderinimo lygis, nes buvo nustatyta standartizuota terminija (kuri iš dalies buvo vienoda ES lygmeniu), bendros ataskaitų apie mokesčius, susijusius su mokėjimo sąskaitomis, formos, vienodas perkėlimo procesas ir ES lygmeniu užtikrinama teisė turėti BSMS. Tačiau kai kurios valstybės narės, perkeldamos MSD į nacionalinę teisę, sukūrė papildomą naujų teisės aktų lygmenį, o ne pakeitė galiojančius teisės aktus, todėl nacionalinė ir ES reglamentavimo sistema tapo labiau suskaidyta. Svarbiausia nenumatyta pasekmė buvo dokumentų, susijusių su mokėjimo sąskaitų mokesčių dydžiais, dubliavimas tose valstybėse narėse, kuriose jau buvo rengiami dokumentai, apimantys tą pačią informaciją. MSD pasiūlytos priemonės (visų pirma lyginamosios svetainės) gali padidinti skaidrumą ir vartotojų galimybes palyginti mokesčius. Tačiau kai kuriuos aspektus dar reikia tobulinti, o tarpvalstybinio skaidrumo ir palyginamumo dar negalima užtikrinti dėl skirtingų vartojamų terminų ir kalbos barjerų.
MSD taip pat buvo užtikrinta, kad vartotojai galėtų naudotis BSMS, kurias suteikia visos arba daugelis kiekvienos valstybės narės kredito įstaigų. ES vartotojų, turinčių mokėjimo sąskaitas, procentinė dalis apskritai yra (labai) didelė, o nuo MSD įsigaliojimo ji dar labiau išaugo. Kai kuriose valstybėse narėse BSMS naudojamos dideliu mastu. Pavyzdžiui, šis rodiklis labai padidėjo kai kuriose valstybėse narėse, kuriose didesnė procentinė dalis gyventojų anksčiau neturėjo mokėjimo sąskaitų. Vis dėlto kai kuriose kitose šalyse šių sąskaitų naudojimo lygis buvo gana mažas. Palyginti mažo naudojimo lygio priežastys gali būti įvairios (pvz., labai prieinamos standartinės sąskaitos, vartotojams suteikiamos nemokamos elektroninės sąskaitos, vartotojų trūkumas ir, kai kuriais atvejais, su BSMS susijusios išlaidos). Tačiau MSD tikslas nebūtinai buvo pasiekti, kad BSMS būtų plačiai naudojamos, o veikiau padidinti finansinę įtrauktį ir užtikrinti, kad visi vartotojai galėtų naudotis BSMS. Atsižvelgiant į bendrą BSMS prieinamumą, atrodo, kad šis tikslas buvo iš esmės pasiektas. Vis dėlto tam tikrais atvejais gali kilti sunkumų. EBI pateikė papildomų gairių dėl MSD ir kovos su pinigų plovimu taisyklių sąveikos. Taip pat galėtų būti naudinga imtis papildomų priemonių, visų pirma siekiant padidinti vartotojų informuotumą apie jų teisę turėti BSMS.
MSD taip pat suteikė galimybę visiems ES vartotojams lengvai perkelti sąskaitas savo šalyje, ir dažnai tai galima padaryti nemokamai. Kaip matyti iš ataskaitos pagal 27 straipsnį, tarp skirtingų valstybių narių yra didelių skirtumų, susijusių su kasmet perkeliamų sąskaitų skaičiumi. Kai kuriose valstybėse narėse buvo tam tikrų sąskaitų perkėlimo atvejų (kai kuriais atvejais ši tendencija didėjo), tačiau kitose valstybėse narėse sąskaitų perkėlimo lygis buvo labai žemas. Taip gali būti dėl įvairių veiksnių, įskaitant tai, kad sąskaitos perkėlimo paslauga teikiama tik mokėjimo sąskaitų (bet ne kitų finansinių produktų, kaip antai hipotekinių paskolų ar investicijų) atveju, ir dėl riboto vartotojų informuotumo apie sąskaitos perkėlimo paslaugą, taip pat dėl to, kad vartotojai yra patenkinti esamais paslaugų teikėjais, o kai kurie vartotojai niekada nesvarstė galimybės perkelti sąskaitas. Tačiau MSD nuostatomis dėl sąskaitų perkėlimo buvo siekiama ne padidinti tokių perkėlimų skaičių, o veikiau padidinti konkurenciją sudarant palankesnes sąlygas vartotojams perkelti mokėjimo sąskaitas. Atsižvelgiant į bendrą (gerai veikiančios) sąskaitos perkėlimo paslaugos prieinamumą, atrodo, kad tikslas palengvinti sąskaitų perkėlimą buvo pasiektas. Galėtų būti naudinga imtis papildomų priemonių, visų pirma siekiant padidinti vartotojų informuotumą apie jų teisę perkelti sąskaitas.
Būtų galima imtis papildomų priemonių siekiant užtikrinti, kad ateityje perkelti sąskaitas ES viduje būtų dar lengviau (t. y. perkėlimo paslauga būtų taikoma ir tarpvalstybiniu mastu; būtų užtikrinamas automatinis mokėjimų peradresavimas toje pačioje valstybėje narėje arba į kitą valstybę narę ir iš jos arba būtų užtikrinamas visiškas mokėjimo sąskaitų numerių perkeliamumas visoje ES). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad su šiomis priemonėmis susijusios išlaidos šiuo metu iš esmės nusvertų tikėtiną jų naudą, šiuo etapu jos gali būti laikomos nepagrįstomis.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija kartu su šia ataskaita nepateikia pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Vėlesniame etape reikės išsamiau apsvarstyti, ar reikia iš dalies pakeisti MSD, laikantis geresnio reglamentavimo standartų, visų pirma atsižvelgiant į EBI gaires dėl MSD ir KPP taisyklių sąveikos. Komisija toliau stebės šios direktyvos įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą valstybėse narėse.
2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73–117).
2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214–246).
2017 m. rugsėjo 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/32, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatoma su mokėjimo sąskaita susijusių tipiškiausių paslaugų standartizuota Sąjungos terminija (OL L 6, 2018 1 11, p. 3–25); 2017 m. rugsėjo 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/34, kuriuo nustatomi informacijos apie mokesčius dokumento ir jo bendro simbolio standartizuoto pateikimo formato techniniai įgyvendinimo standartai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/92/ES (OL L 6, 2018 1 11, p. 37–44); 2017 m. rugsėjo 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/33, kuriuo nustatomi mokesčių ataskaitos ir jos bendro simbolio standartizuoto pateikimo formato techniniai įgyvendinimo standartai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/92/ES (OL L 6, 2018 1 11, p. 26–36).
Kai šioje ataskaitoje minimos valstybės narės, kalbama apie 27 ES valstybes nares.
„Deloitte“, Study on the Payment Accounts Market (liet. „Mokėjimo sąskaitų rinkos tyrimas“), 2020 m., https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/0854f727-6117-11eb-8146-01aa75ed71a1/language-en .
Belgija, Bulgarija, Čekija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Liuksemburgas,
Nyderlandai, Lenkija, Ispanija ir Švedija.
„Deloitte“, Study on tools designed to facilitate switching and cross-border opening of payment account on the EU payment accounts market (liet. „Priemonių, skirtų palengvinti mokėjimo sąskaitų perkėlimui ir atidarymui kitose ES mokėjimo sąskaitų rinkos valstybėse, tyrimas“), 2021 m. https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/70d1fcb7-f338-11eb-aeb9-01aa75ed71a1 .
Remiantis 1-uoju „Deloitte“ tyrimu, kai kurie bankai mano, kad jie negali įvykdyti jiems keliamų KPP / TF srities reikalavimų arba užtikrinti reikiamo sudėtingumo ar išlaidų.
Ši teisė turėti BSMS tapo labai svarbia priemone siekiant užtikrinti pabėgėlių iš Ukrainos finansinę įtrauktį. Pabėgėliai iš Ukrainos, kuriems buvo suteikta laikinoji apsauga, turėjo teisę gauti BSMS.
Remiantis 1-uoju „Deloitte“ tyrimu, penkiose valstybėse narėse standartinės mokėjimo sąskaitos ir būtiniausias savybes turinčios mokėjimo sąskaitos neatskiriamos (daugiau informacijos pateikiama 31 pav.).
Valstybės narės, kuriose tik kai kurios kredito įstaigos siūlo BSMS: Graikija, Kroatija, Kipras, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Slovakija (daugiau informacijos pateikiama ataskaitoje pagal 27 straipsnį).
100 % sektorių organizacijų ir 70 % vartotojų organizacijų sutiko, kad visiems jų šalies vartotojams suteikiamos galimybės naudotis BSMS (daugiau informacijos pateikiama 1-ojo „Deloitte“ tyrimo D priedo 5 pav.).
Nuo tol laiko Direktyva 2002/60/EB buvo panaikinta ir pakeista 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73–117). https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=celex%3A32015L0849 .
1-asis „Deloitte“ tyrimas, EBI nuomonė dėl prieglobsčio prašytojų, 2021 m. EBI ataskaita dėl vartotojų tendencijų, EBI ataskaita dėl vartotojų tendencijų (europa.eu) .
EBI ragina finansų įstaigas ir priežiūros institucijas suteikti galimybes naudotis ES finansų sistema | Europos bankininkystės institucija (europa.eu) .
Žr. 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos III priedą. Šiame priede pateikiamas nebaigtinis tos direktyvos 18 straipsnio 3 dalyje nurodytos galimai didesnės rizikos veiksnių ir įrodymų rūšių sąrašas.
EBI nuomonė ir pridedama ataskaita dėl rizikos mažinimo.pdf (europa.eu) .
Galutinė ataskaita dėl persvarstytų gairių dėl PP ir TF rizikos veiksnių.pdf (europa.eu) ir EBI nuomonė ir pridedama ataskaita dėl rizikos mažinimo.pdf (europa.eu) .
COM(2021) 420 final https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:0a4db7d6-eace-11eb-93a8-01aa75ed71a1.0001.02/DOC_1&format=PDF .
COM(2021) 423 final https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:05758242-ead6-11eb-93a8-01aa75ed71a1.0001.02/DOC_1&format=PDF .
2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).
Šia galimybe pasinaudojo penkios valstybės narės (žr. 1-ojo „Deloitte“ tyrimo p. 72).
Devynios valstybės narės (išsami informacija pateikiama 1-ojo „Deloitte“ tyrimo p. 35, 5 lentelėje). Taip pat žr. 2022 m. gruodžio mėn. paskelbtą EBI ataskaitą dėl mažmeninės bankininkystės produktams taikomų mokesčių ir rinkliavų skaidrumo ir dydžio teminės apžvalgos ( Ataskaita dėl mokesčių ir rinkliavų teminės apžvalgos.pdf (europa.eu) ).
Žr. 1-ojo „Deloitte“ tyrimo p. 34, kuriame pateikiama išsami informacija apie atrinktose valstybėse narėse siūlomų BSMS mokesčių dydį. Jie siekia nuo 0 iki daugiau kaip 90 EUR per metus.
Remiantis 1-uoju „Deloitte“ tyrimu, standartiniai fiksuoto dydžio mokesčiai už mokėjimo sąskaitas (prie kurių gali būti pridedami kintami mokesčiai) kai kuriose valstybėse narėse gali būti palyginti dideli (iki 160 EUR per metus), tačiau kitose valstybėse narėse jie gali būti palyginti maži (mažiau nei 20 EUR per metus). Tačiau keliose valstybėse narėse bent viena iš pagrindinių kredito įstaigų siūlo standartines sąskaitas, už kurias nereikia mokėti fiksuoto dydžio mokesčių. Elektroninės standartinės sąskaitos paprastai būna nemokamos. Be to, kai kuriose valstybėse narėse taip pat gali būti taikomi sumažinti mokesčiai už specifinio pobūdžio sąskaitas (pvz., už jaunimui arba vyresnio amžiaus asmenims skirtas sąskaitas). Kai kuriose valstybėse narėse skirtingų bankų mokesčių dydžiai taip pat labai skiriasi. Nepaisant naujų rinkos dalyvių, bankų mokesčiai pastaraisiais metais apskritai nesumažėjo. Žr. 1-ojo „Deloitte“ tyrimo p. 32 puslapį, kuriame pateikiama išsami informacija apie atrinktose valstybėse narėse siūlomų standartinių mokėjimo sąskaitų tarifus.
23 % vartotojų organizacijų nesutiko, kad visi asmenys išgali atsidaryti ir naudoti BSMS (išsami informacija pateikiama 1-ojo „Deloitte“ tyrimo D priedo 14 pav.).
Pavyzdžiui, Čekijoje, Kipre, Graikijoje, Lietuvoje. Daugiau informacijos pateikiama ataskaitos pagal 27 straipsnį 4 lentelėje „Bendras kiekvienais metais atidarytų BSMS skaičius“.
Pavyzdžiui, Bulgarijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Daugiau informacijos pateikiama ataskaitos pagal 27 straipsnį 4 lentelėje „Bendras kiekvienais metais atidarytų BSMS skaičius“.
Daugumoje valstybių narių nėra informacijos apie BSMS atsidariusių vartotojų savybes.
Daugiau informacijos pateikiama ataskaitos pagal 27 straipsnį 5 lentelėje „Atmestų paraiškų suteikti BSMS skaičius ir dalis“.
KPPTF rizikos valdymo ir galimybės naudotis finansinėmis paslaugomis gairės.pdf (europa.eu)
Trijose valstybėse narėse (išsami informacija pateikiama 1-ojo „Deloitte“ tyrimo p. 76).
Tačiau tai galėtų pasikeisti, jeigu būtų priimtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl momentinių mokėjimų ( Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 260/2012 ir (ES) 2021/1230 nuostatos dėl momentinių kredito pervedimų eurais (europa.eu) ).
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES mažmeninių mokėjimų strategijos (COM(2020) 592 final).
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:52020DC0592&rid=2.
ELTEG yra Komisijos ekspertų grupė, kurioje dirba valstybių narių ekspertai ir Europos Centrinio Banko (ECB) atstovai. Pagrindinis šios grupės tikslas – svarstyti klausimus, susijusius su grynųjų eurų priėmimu ir prieinamumu. Naujausioje 2022 m. liepos mėn. ELTEG ataskaitoje nurodyta, kad valstybės narės turėtų stebėti bankomatų tinklus ir papildomus grynųjų pinigų prieigos taškus bankų filialuose, siekdamos užtikrinti pakankamą aprėptį, ypač tuomet, kai tokie bankomatai arba bankų filialai uždaromi. ELTEG ataskaitoje taip pat nurodyta, kad, siekiant užtikrinti galimybes naudotis grynaisiais eurais, reikėtų imtis politikos priemonių.
Žr. Komisijos programos iniciatyvą dėl eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, taikymo srities ir poveikio 2023 m. Komisijos darbo programai ( 2023 m. Komisijos darbo programa. Pagrindiniai dokumentai (europa.eu) ).
83 % sektorių organizacijų ir 77 % vartotojų organizacijų sutiko, kad vartotojai yra patenkinti suteikiant BSMS teikiamomis paslaugomis (kiti respondentai atsakė „nežinau“). Išsami informacija pateikiama 1-ojo „Deloitte“ tyrimo p. 77).
EBIC bendrieji banko sąskaitų perkėlimo principai . Bendrieji banko sąskaitų perkėlimo principai buvo įgyvendinti iki 2009 m. pabaigos. EBIC pareiškė, kad juos įgyvendino visos valstybės narės. Tačiau šių principų įgyvendinimas buvo neišsamus ir netinkamas. Daugiau informacijos pateikiama adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:52013SC0127&from=EN .
1-ojo „Deloitte“ tyrimo duomenimis, dešimt valstybių narių turėjo padaryti tik nedidelius jų naudojamos sistemos pakeitimus, dvi valstybės narės turėjo padaryti daugiau esminių pakeitimų, o trijose valstybėse narėse buvo įdiegta nauja perkėlimo paslauga (daugiau informacijos pateikiama p. 53).
Šie techniniai klausimai buvo susiję su atskirais atvejais, kai buvusi sąskaita buvo uždaryta prieš pradedant veikti naujai sąskaitai, naujos debeto ir (arba) kredito kortelės buvo pristatytos deaktyvavus ankstesnes korteles arba kai atlikus operacijas debeto kortelėmis parduotuvėse ir (arba) tiesioginio debeto paslauga pinigai buvo nuskaityti tik praėjus kelioms savaitėms po tokių operacijų, ir dėl to buvo pradėti skolų išieškojimo procesai.
Pavyzdžiui, Danijoje arba Prancūzijoje. Daugiau informacijos pateikiama ataskaitos pagal 27 straipsnį 1 lentelėje „Metinis sąskaitų perkėlimo atvejų skaičius“.
Pavyzdžiui, Bulgarijoje, Graikijoje, Kipre, Maltoje, Portugalijoje arba Rumunijoje. Daugiau informacijos pateikiama ataskaitos pagal 27 straipsnį 1 lentelėje „Metinis sąskaitų perkėlimo atvejų skaičius“. 2022 m. atlikus „Eurobarometro“ apklausą dėl mažmeninių finansinių paslaugų ir produktų buvo nustatyta, kad sąskaitos perkeliamos dažniau. https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/2666 .
Su elgesiu susijusios priežastys, dėl kurių sąskaitos neperkeliamos, aprašomos tyrime „Su elgesiu susijusių įžvalgų taikymas siekiant paskatinti vartotojus keisti finansinius produktus“ – ES leidinių biuras (europa.eu) .
Specialioje 2016 m. atliktoje „Eurobarometro“ apklausoje dėl finansinių produktų ir paslaugų perkėlimo apskritai buvo nurodytos dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių vartotojai jų neperkelia: tai, kad vartotojai yra patenkinti esamu paslaugų teikėju, ir tai, kad jie niekada nesvarstė pakeisti paslaugų teikėjo ( Finansiniai produktai ir paslaugos – 2016 m. liepos mėn. „Eurobarometro“ apklausa (europa.eu) ).
Daugiau informacijos apie neobankus pateikiama 1-ojo „Deloitte“ tyrimo p. 120.
Atliekant tyrimą buvo atsižvelgta į šias skirtingas suinteresuotąsias šalis: vartotojus, kompetentingas institucijas (nacionalines kompetentingos institucijas arba ES lygmens kompetentingą instituciją), kreditorius / skolininkus (visas trečiąsias šalis, su kuriomis vartotojai gali būti susiję dėl vykdomų periodinių mokėjimų, tiesioginio debeto operacijų arba periodinio mokėjimo nurodymų), MPT ir kt. (bendrai veikiančius MPT, nacionalines kompetentingas institucijas arba ES kompetentingas institucijas, kai aiškiai nežinoma, kuri suinteresuotoji šalis turėtų padengti išlaidas). Išsami informacija pateikiama 2-ojo „Deloitte“ tyrimo p. 76.
Šie skaičiai pagal visas galimybes (5.1, 5.2 ir 5.3) yra susiję tik su vartotojais. Didžiąją dalį vienkartinių išlaidų (835 mln. EUR) ir didžiąją dalį einamųjų išlaidų (150 mln. EUR) turėtų padengti MPT. Daugiau informacijos pateikiama 2-ojo „Deloitte“ tyrimo p. 84.
Apskaičiuojant einamąją naudą vartotojams 2-ajame „Deloitte“ tyrime buvo atsižvelgta į naudą, kuri galėtų būti patiriama dėl to, kad perkeliant sąskaitą būtų galima skirti mažiau laiko, nes nereikėtų nagrinėti padidėjusio skaičiaus nepavykusių mokėjimų, ir dėl to, kad sumažėtų su sąskaitomis susiję mokesčiai, mokami (papildomų) sąskaitas perkeliančių vartotojų. Išsami informacija pateikiama 2-ojo „Deloitte“ tyrimo p. 77.
Norint per 20 metų subalansuoti išlaidas ir naudą, tarpvalstybinio sąskaitų perkėlimo rodiklis turėtų būti didesnis nei 4,2 % (priešingai nei apskaičiuotas 0,2 % tarpvalstybinio sąskaitų perkėlimo rodiklis). Išsami informacija pateikiama 2-ojo „Deloitte“ tyrimo p. 97. Šios galimybės (5.1 ir 5.3) nebūtų laikomos veiksmingomis net ir remiantis didesniu sąskaitų perkėlimo lygiu, nurodytu 2022 m. „Eurobarometro“ apklausoje dėl mažmeninių finansinių paslaugų ir produktų.
Didžiąją dalį vienkartinių ir einamųjų išlaidų turėtų padengti MPT. Kompetentingos institucijos padengtų tik vienkartines išlaidas (2–12 mln. EUR), o kreditoriai / skolininkai padengtų tik einamąsias išlaidas (20–40 mln. EUR).
Remiantis 2-uoju „Deloitte“ tyrimu, pasirinkus šias galimybes subalansuoti išlaidas ir naudą nebūtų įmanoma net ir tuo atveju, jeigu būtų pasiektas aukštas sąskaitų perkėlimo lygis.
Pasirinkus naujo perkeliamo sąskaitos numerio galimybę, vienkartinės išlaidos siektų apie 22 mlrd. EUR.
Jeigu ši galimybė būtų įgyvendinama visus esamus IBAN pakeičiant ES IBAN, didžiąją dalį vienkartinių ir einamųjų išlaidų turėtų padengti MPT. Tokiu atveju kreditoriai / skolininkai turėtų padengti daugiau kaip pusę vienkartinių išlaidų (12 mlrd. EUR).
Remiantis 2-ojo „Deloitte“ tyrimo duomenimis, norint per 20 metų subalansuoti išlaidas ir naudą, sąskaitų perkėlimo nacionaliniu mastu rodiklis turėtų būti 8 % (palyginti su apskaičiuotu faktiniu 1 %), o tarpvalstybinio sąskaitų perkėlimo rodiklis turėtų siekti 2,4 % (palyginti su apskaičiuotu faktiniu 0,3 % perkėlimo rodikliu).
42 % vartotojų organizacijų į klausimą, ar mokėjimo sąskaitų perkeliamumas visoje ES būtų esminis sąskaitų perkėlimo (ypač tarpvalstybinio) veiksnys, atsakė „ne“. Išsami informacija pateikiama 1-ojo „Deloitte“ tyrimo p. 59.
2022 m. „Eurobarometro“ apklausos dėl mažmeninių finansinių paslaugų ir produktų užfiksuotos reikšmės yra šiek tiek mažesnės nei 2021 m. pasaulinių duomenų bazės „Findex“ duomenų reikšmės.
Pavyzdžiui, 69 % Rumunijoje, 84 % Bulgarijoje ir 88 % Vengrijoje.
Nors tai, kad asmuo yra pažeidžiamas (pvz., yra bedarbis, turi žemą išsilavinimą arba gauna mažai pajamų), neturi didelio poveikio tam, ar asmuo turi mokėjimo sąskaitą tose valstybėse narėse, kuriose mokėjimo sąskaitas turinčių asmenų procentinė dalis yra labai didelė, mažiau tikėtina, kad tokie pažeidžiami asmenys turės mokėjimo sąskaitas tose valstybėse narėse, kuriose mokėjimo sąskaitas turinčių asmenų procentinė dalis yra mažesnė.
Taip pat žr. EBI ataskaitą dėl vartotojų tendencijų (europa.eu) .
Komisija ir EBPO TFŠT (INFE) paskelbė apie bendrą suaugusiųjų finansiniams įgūdžiams gerinti skirtą sistemą (europa.eu) .
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=COM:2020:590:FIN .
2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 1–16).
Techninės paramos projekto, kuriuo remiamas finansinis raštingumas valstybėse narėse, pavyzdys: Vartotojų apsauga ir finansinio raštingumo didinimas (europa.eu) .
Nacionalinių priemonių apžvalga pateikiama čia: Finansinis švietimas | Europos bankininkystės institucija (europa.eu) .
