EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 02 23

COM(2023) 91 final

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

dėl Tarybos rekomendacijos dėl aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo įgyvendinimo

1.Įžanga

2018 m. lapkričio 26 d. Taryba, remdamasi 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos pasiūlymu, priėmė Tarybos rekomendaciją dėl aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo 1 . Joje patvirtinamas Komisijos ketinimas per ketverius metus Tarybai pateikti valstybių narių pateikta informacija grindžiamą ataskaitą dėl su šia rekomendacija susijusios tolesnės veiklos.

Automatinis tarpusavio pripažinimas (toliau – automatinis pripažinimas) labai svarbus studentams, kad jie galėtų kuo geriau pasinaudoti visomis mokymosi galimybėmis visoje Europoje. Tai Europos švietimo erdvės, kurią Komisija ir Taryba įsipareigojo sukurti iki 2025 m., kertinis akmuo (žr. Komisijos komunikatą dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. 2  ir Tarybos rezoliuciją dėl 2021–2030 m. Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos) 3 . Tai taip pat yra viena iš pagrindinių 2022 m. sausio mėn. pristatytos Europos universitetų strategijos 4 pavyzdinių iniciatyvų, kuri labai svarbi siekiant sėkmingo besimokančių asmenų judumo pagal sustiprintą 2021–2027 m. programą „Erasmus+“. 

Kvalifikacijų pripažinimas priklauso valstybių narių kompetencijai. Jis grindžiamas nacionalinės teisės aktais ir tarptautiniais susitarimais. Europos lygmeniu vienintelis privalomas teisinis dokumentas yra 1997 m. UNESCO 5 ir Europos Tarybos Lisabonos kvalifikacijų pripažinimo konvencija 6 , kurią ratifikavo 54 konvencijos šalys, įskaitant visas valstybes nares, išskyrus Graikiją. Be to, 2012 m. Bukarešto komunikate automatinio pripažinimo koncepcija tapo svarbiu Europos aukštojo mokslo erdvės 7 (Bolonijos procesas), kuriai priklauso 49 šalys, įskaitant visas ES valstybes nares, įsipareigojimu.

Tarybos rekomendacija siekiama platesnio užmojo tikslų: valstybės narės skatinamos ir joms sudaromos palankesnės sąlygos glaudžiau ir greičiau bendradarbiauti pasitelkiant Bolonijos skaidrumo priemones, palyginti su tuo, ko jos gali imtis pagal Bolonijos procesą 8 .

Politiniu įsipareigojimu, pirmą kartą pareikštu 2017 m. Europos Vadovų Tarybos išvadose 9 ir išplėtotu Tarybos rekomendacijoje, nustatomas automatinis pripažinimas ES lygmeniu ir aiški apibrėžtis bei būtini veiksmai įgyvendinimo tempui paspartinti, kad juo realiai galėtų naudotis besimokantys asmenys ir absolventai – tiek įgiję kvalifikaciją, tiek turintys mobilumo mokymosi tikslais patirties ES.

Praėjus ketveriems metams nuo rekomendacijos priėmimo, šios ataskaitos tikslas – išanalizuoti padarytą pažangą ir įgytą patirtį, kad iki 2025 m. būtų įgyvendinti visi veiksmai.

Šia ataskaita bus remiamasi rengiant naujas iniciatyvas, pavyzdžiui, naująją mobilumo mokymosi tikslais sistemą, planuojamą 2023 m. Komisijos darbo programoje. Sklandus kvalifikacijų ir mokymosi rezultatų pripažinimas yra tikras mobilumo mokymosi tikslais pagrindas. Su rekomendacijos įgyvendinimu susijęs darbas taip pat gali paskatinti ir palengvinti pažangą, susijusią su už ES ribų įgytų kvalifikacijų pripažinimu, kaip paskelbta Pirmininkės U. von der Leyen 2022 m. pranešime apie Sąjungos padėtį 10 . Be to, ataskaita yra svarbi darbui siekiant jungtinio Europos mokslo laipsnio.

2.Tarybos rekomendacijoje nustatyti politikos tikslai

Tarybos rekomendacijoje valstybėms narėms rekomenduojama iki 2025 m. imtis būtinų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas mokinys, pameistrys ar studentas, įgijęs mokymosi patirties vienoje valstybėje narėje, turėtų teisę į šios patirties, kaip įgytos kvalifikacijos arba mokymosi rezultatų, automatinį pripažinimą kitose valstybėse narėse, kad galėtų tęsti studijas.

Automatinis pripažinimas šiuo atveju suprantamas taip:

·aukštojo mokslo kvalifikacija, įgyta vienoje valstybėje narėje, automatiškai pripažįstama to paties lygio kvalifikacija bet kurioje kitoje valstybėje narėje, kad būtų suteikta galimybė studijuoti toliau;

·mokymosi užsienyje (kitoje valstybėje narėje) laikotarpiu pasiekti mokymosi rezultatai aukštojo mokslo lygmeniu automatiškai ir visiškai pripažįstami kitose valstybėse narėse, kaip sutarta iš anksto mokymosi susitarime ir patvirtinta duomenų išrašais, laikantis Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS). Kreditai, įgyti studijų kitoje valstybėje narėje arba virtualiojo mobilumo laikotarpiu, nedelsiant perkeliami ir įskaitomi į studento studijų programą be jokio papildomo studento darbo ar vertinimo;

·vidurinio ugdymo kvalifikacija, suteikianti teisę siekti aukštojo mokslo vienoje valstybėje narėje, automatiškai pripažįstama bet kurioje kitoje valstybėje narėje, kad būtų suteikti galimybė siekti aukštojo mokslo;

·vidurinio ugdymo lygmeniu teisė į mokymosi rezultatų mokymosi užsienyje (kitoje valstybėje narėje) laikotarpiu pripažinimą kilmės šalyje, jei mokymosi rezultatai iš esmės atitinka nurodytuosius kilmės šalies nacionalinėse mokymo programose.

Tarybos rekomendacija nepažeidžia kitų valstybių narių valdžios institucijų teisės tikrinti kvalifikacijos autentiškumą bei lygį ir ar ji iš tikrųjų suteikia galimybę aukštojo mokslo siekti kvalifikaciją suteikusioje valstybėje narėje. Vis dėlto šis tikrinimas neapima jokios atskiros pripažinimo procedūros. Automatiniu pripažinimu nepažeidžiama aukštojo mokslo įstaigų teisė nustatyti konkrečius priėmimo į jų konkrečias programas kriterijus.

Tarybos rekomendacijoje valstybėms narėms rekomenduojama užtikrinti, kad siekiant automatinio pripažinimo jų švietimo sistemose būtų užtikrintos būtinos pagrindinės sąlygos, pasitikėjimas ir skaidrumas, t. y.:

·prireikus būtų pritaikyti nacionalinės teisės aktai, kad, kaip apibrėžta pirmiau, būtų pradėtas taikyti automatinis pripažinimas visų ES valstybių narių atžvilgiu ir būtų sudarytos būtinos sąlygos;

·būtų visapusiškai įgyvendintos Europos ir Bolonijos aukštojo mokslo skaidrumo priemonės, kuriomis gali būti remiamas pripažinimas: diplomo priedėlis ir Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS); būtų įvykdyti pagrindiniai Bolonijos proceso įsipareigojimai aukštojo mokslo srityje (trijų pakopų sistema, kokybės užtikrinimo standartų ir gairių įgyvendinimas, visapusiškas Lisabonos pripažinimo konvencijos įgyvendinimas), o kvalifikacijos būtų susietos Europos kvalifikacijų sandaroje;

·būtų parengtos nacionalinės gairės, kuriomis būtų padedama aukštojo mokslo ir vidurinio ugdymo bei mokymo įstaigoms veiksmingai įgyvendinti automatinį pripažinimą, ir būtų stiprinami nacionalinių akademinio pripažinimo informacijos centrų (NARIC centrų) ir kvalifikacijų vertintojų gebėjimai bei jų vaidmuo, visų pirma užtikrinant informacijos sklaidą ir internetinių priemonių naudojimą, kad būtų padidintas veiksmingumas, skaidrumas bei nuoseklumas;

·būtų patobulinta įrodymų bazė renkant ir platinant duomenis apie pripažinimo atvejų mastą ir pobūdį šios Tarybos rekomendacijos tikslais.

3.Dabartinė padėtis, susijusi su automatinio pripažinimo įgyvendinimu

Šioje ataskaitoje analizuojami veiksmai, kurių valstybės narės ėmėsi praėjus ketveriems metams nuo Tarybos rekomendacijos priėmimo. Joje taip pat siekiama neapsiriboti taikomomis teisėkūros priemonėmis ir tikrinti de facto įgyvendinimą vietoje, kai turima duomenų apie pripažinimo praktiką.

Toliau pateikiama pagrindinių ataskaitos išvadų santrauka (žr. šalių vertinimą priede).

Nors valstybės narės ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad užtikrintų būtinas pagrindines sąlygas, pasitikėjimą ir skaidrumą savo švietimo sistemose, iki 2025 m. reikia aukštojo mokslo srityje nuveikti daugiau:

·Nacionalinės teisės aktai dėl automatinio aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo visų ES valstybių narių atžvilgiu galioja 12 valstybių narių. Dar trys valstybės narės šiuo metu derina savo nacionalinės teisės aktus, o kitos devynios valstybės narės tai užtikrina tik keletui ES šalių.

·Bolonijos ir ES skaidrumo priemonės taikomos daugumoje valstybių narių. Vis dėlto dar yra 11 valstybių narių, kuriose šios priemonės nėra visapusiškai įgyvendintos. Tai trukdo užtikrinti būtiną valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir pasitikėjimą sistemomis.

·14 valstybių narių yra parengusios įstaigoms skirtas nacionalines gaires, nuolat rengia mokymus ir naudojasi internetinėmis priemonėmis, skirtomis sprendimams dėl pripažinimo priimti.

·Septynios valstybės narės stebi ir vertina sprendimus dėl pripažinimo, naudodamosi centrine sistemine duomenų baze, kurioje renkami ir platinami pripažinimo atvejų duomenys ir kuri yra nuolat atnaujinama. Dėl tokio duomenų trūkumo kitose valstybėse narėse sudėtinga įvertinti, kaip automatinis pripažinimas yra de facto įgyvendinamas vietoje.

Nors formalūs teisės aktai aukštojo mokslo srityje yra viena iš pagrindinių automatinio pripažinimo sąlygų, iš turimų (nors ir ribotų) duomenų matyti, kad tai yra būtina, bet nepakankama sąlyga:

·Sprendimus dėl automatinio pripažinimo centralizuotai priima kompetentinga įstaiga trijose valstybėse narėse. Visose kitose valstybėse narėse sprendimus dėl kvalifikacijų pripažinimo decentralizuotai priima aukštojo mokslo įstaigos. Iš turimų duomenų matyti, kad dėl tokio decentralizuoto sisteminės teisinės sistemos taikymo didėja rizika, kad automatinis pripažinimas bus taikomas nenuosekliai.

·Iš turimų duomenų, surinktų atliekant aukštojo mokslo įstaigų apklausą, matyti, kad automatinio aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo įgyvendinimas instituciniu lygmeniu yra nevienodas, nes esama nenuoseklumo tarp skirtingų įstaigų ar net tarp skirtingų kvalifikacijų vertintojų iš tos pačios įstaigos. Viena iš svarbių to priežasčių – painiava tarp pripažinimo ir priėmimo, ypač dėl to, kad automatinis pripažinimas nereiškia automatinio priėmimo. Daugumą sprendimų dėl pripažinimo priima aukštojo mokslo įstaigos, todėl, kad būtų galima atlikti patikimą vertinimą, reikėtų turėti daugiau informacijos apie tai, ar ir kokiu mastu taikymas yra nuoseklus ir atitinka galiojančius teisės aktus.

·Kalbant apie automatinį mokymosi užsienyje laikotarpių pripažinimą, vieninteliai turimi duomenys yra programos „Erasmus+“ duomenys. 2020 m. automatiškai pripažįstamų kreditų Europos vidurkis buvo 84,4 proc., o tarp šalių buvo didelių skirtumų. Siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai automatiškai pripažįstami mokymosi užsienyje pagal programą „Erasmus+“ laikotarpiai, sukurta nauja 2021–2027 m. laikotarpio „Erasmus+“ kokybės sistema.

Taip pat reikia dėti daugiau pastangų vidurinio ugdymo ir mokymo srityje:

·Automatinis vidurinio ugdymo ir mokymo (bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo) kvalifikacijų pripažinimas yra gana gerai išplėtotas 15 valstybių narių (ir dar vienoje valstybėje narėje, bet tik bendrojo mokyklinio ugdymo srityje), kvalifikaciją automatiškai pripažįstant arba daugiausia tikrinant pagal sprendimų dėl pripažinimo duomenų bazę. Dar šešios valstybės narės taiko automatinį pripažinimą kvalifikacijoms, įgytoms kai kuriose valstybėse narėse, kurių skaičius ribotas (paprastai pagal dvišalius susitarimus arba vienašalius sprendimus), o penkiose valstybėse narėse (ir dar vienoje valstybėje narėje – profesinio mokymo srityje) automatinis pripažinimas netaikomas. Problemos šioje srityje iš esmės išlieka tokios pačios, kaip prieš priimant rekomendaciją.

·Kalbant apie vidurinio ugdymo mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų pripažinimą, aštuonios valstybės narės siūlo tam tikrą automatinį pripažinimą, kuris iš esmės atitinka Tarybos rekomendaciją (dvi valstybės narės tai daro remdamosi lygiavertiškumu, šešios valstybės narės – mokymosi rezultatais). Kitais atžvilgiais padėtis nelabai pakito. Dauguma valstybių narių pripažįsta rezultatus tik remdamosi decentralizuotu atitikties mokymo programai vertinimu, o tai paprastai yra ilga ir sudėtinga procedūra, kurią taikant besimokantiems asmenims dažnai tenka laikyti papildomus egzaminus ir patirti netikrumą. Kitos valstybės narės nesiūlo jokių pripažinimo procedūrų, išskyrus labai konkrečių programų atvejus. 10 valstybių narių nesiūlo jokios standartizuotos pripažinimo procedūros arba pripažinimo procedūros apskritai netaiko.

Remdamasi pagrindinėmis šios ataskaitos išvadomis, Komisija mano, kad reikia toliau dėti daugiau pastangų, siekiant įgyvendinti Tarybos rekomendaciją ir iki 2025 m. padaryti reikšmingą pažangą.

3.1.Dabartinė padėtis aukštojo mokslo srityje

Siekiant įgyvendinti automatinį aukštojo mokslo kvalifikacijų ir mokymosi užsienyje laikotarpių pripažinimą, reikia ir teisės aktų, ir pagalbinių priemonių. Kitame skyriuje aptariama, ar šių įgalinamųjų veiksnių esama.

3.1.1.Nacionaliniu lygmeniu padaryta pažanga

3.1.1.1. Nacionalinės teisės pritaikymas 11

Atitinkami nacionalinės teisės aktai yra viena iš būtinų automatinio pripažinimo sąlygų, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jie tinkamai taikomi vietoje.

2018 m., kai buvo priimta Tarybos rekomendacija, aštuonios valstybės narės (DE, DK, FI, FR, MT, PL, RO ir SE) savo nacionalinės teisės aktuose jau buvo įtvirtinusios automatinį pripažinimą, taikomą visų ES šalių atžvilgiu. Keturios šalys (AT, HR, IT ir ES), manančios, kad jos faktiškai taiko automatinį pripažinimą, arba norinčios pereiti prie automatinio pripažinimo, savo teisės aktus pritaikė pagal Tarybos rekomendaciją. Pažymėtina, kad Ispanijoje naujasis įstatymas, kuriuo nustatomas automatinis pripažinimas, galioja visų ES valstybių narių atžvilgiu, išskyrus tam tikrą mokslo laipsnių pogrupį.

Be to, trys šalys (CZ, EL ir SK) šiuo metu pritaiko savo nacionalinės teisės aktus.

Devynios valstybės narės nustatė automatinį pripažinimą, taikomą šalių pogrupiui (pavyzdžiui, sudarė arba išplėtė regioninius daugiašalius susitarimus) arba tam tikroms kvalifikacijoms:

·2021 m. Baltijos ir Beniliukso šalys pasirašė daugiašalę automatinio pripažinimo sutartį. Iki šiol ją ratifikavo BE-Fl 12 , LV ir EE. Ji grindžiama 2004 m. Reikjaviko deklaracija, kuria skatinamas automatinis palyginamų aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimas tarp Šiaurės šalių.

·Keturios šalys (CZ, HU, PL, SK), remdamosi iki 2018 m. galiojusiais Lenkijos ir Čekijos dvišaliais susitarimais, sudaro naują daugiašalį susitarimą. Slovėnija yra sudariusi dvišalius susitarimus su kaimyninėmis šalimis.

Nuo 2018 m. vykdomos teisės aktų reformos siekiant automatinio pripažinimo

Kai kurios šalys mano, kad tokių regioninių susitarimų sudarymas padeda siekti, kad automatinis pripažinimas būtų užtikrinamas visų ES valstybių narių, kurios taiko Europos ir Bolonijos skaidrumo priemones, atžvilgiu. Pažymėtina, kad Portugalija nuo 2007 m. taiko specialų požiūrį į pripažinimą, pagal kurį automatiškai pripažįstamos įstatyminiame potvarkyje išvardytos kvalifikacijos.

Kitos šalys (BG, CY ir IE) derinti teisės aktų dar neplanuoja.

Iš 12 šalių, kurių nacionalinės teisės aktai yra pritaikyti automatiniam pripažinimui, trijose šalyse sprendimus dėl automatinio pripažinimo centralizuotai priima kompetentinga įstaiga. Visose kitose valstybėse narėse sprendimus dėl kvalifikacijų pripažinimo decentralizuotai priima aukštojo mokslo įstaigos. Tai gali lemti sprendimų dėl pripažinimo nenuoseklumą – gali skirtis net įvairių fakultetų praktika (žr. 3.1.1.5 skirsnį).

Kyla klausimas, ar sisteminį sprendimą (sprendimą dėl asmens teisės įgyti bet kurio lygmens aukštąjį išsilavinimą) turėtų priimti atskiros aukštojo mokslo įstaigos, ar būtų geriau, kad jį sistemos lygmeniu priimtų nacionalinės institucijos.

3.1.1.2. Bolonijos skaidrumo priemonių įgyvendinimas

Sistemingas Bolonijos priemonių įgyvendinimas yra būtinas siekiant automatinio pripažinimo aukštojo mokslo srityje. Nepaisant ilgalaikių įsipareigojimų, ES mastu priemonės įgyvendinamos netolygiai.

·Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registras 13 (EQAR)

Pasitikėjimas šalies kokybės užtikrinimo sistema yra viena iš būtinų automatinio pripažinimo sąlygų. Išorės kokybės užtikrinimo agentūrų registracija Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registre byloja apie tai, kad šalies kokybės užtikrinimo agentūra vykdo veiklą laikydamasi Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo standartų ir gairių (ESG) 14 . Šiuo metu iš 27 valstybių narių EQAR 15 registruotų kokybės užtikrinimo agentūrų paslaugomis naudojasi 22. Kitos penkios šalys šiuo metu dalyvauja EQAR peržiūroje dėl atitikties ESG (SK ir EL) arba svarsto galimybę netrukus dėl to kreiptis (IT, MT ir CZ).

Išorės kokybės užtikrinimo rezultatų duomenų bazėje (DEQAR) institucijos gali įkelti informaciją apie kokybės užtikrinimo peržiūras, o naudotojai gali vienu spustelėjimu ją rasti – tai padeda išvengti vertinimų dubliavimo. Naudodamiesi parama, teikiama pagal programą „Erasmus+“, Italijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir Rumunijos nacionaliniai akademinio pripažinimo informacijos centrai (NARIC centrai) į savo pripažinimo darbo srautus integruoja automatinę paieškos DEQAR funkciją.

·Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) gairės

ECTS yra į studentus orientuota kreditų sistema, pagrįsta studentų darbo krūviu, būtinu norint pasiekti konkrečius mokymosi rezultatus. Todėl labai svarbu sudaryti palankesnes sąlygas panašiu būdu pripažinti studentų mokymosi rezultatus mobilumo kreditų kaupimo tikslais 16 laikotarpiais.

Veiksmingas ECTS įgyvendinimas labai priklauso nuo savarankiškų aukštojo mokslo įstaigų veiksmų. Vis dėlto svarbu, kad nacionaliniu lygmeniu taip pat būtų prisiimta atsakomybė ir remiamas bei skatinamas tinkamas ECTS taikymas (pagal 2015 m. ECTS naudotojų vadovą 17 ) neapsiribojant programa „Erasmus+“. Išorės kokybės užtikrinimo agentūroms taikomas teisėtas reikalavimas atliekant peržiūrą 22 valstybėse narėse remtis pagrindiniais ECTS principais 18 . Kitose penkiose valstybėse narėse (IE, LV, SE, SK, SI) jis neįtrauktas, nors ECTS vis dar taikoma plačiai. Vis dėlto nacionalinė kokybės užtikrinimo agentūra visapusiškai stebi, kaip 2015 m. ECTS naudotojų vadovo principai įgyvendinami tik 6 sistemose 19 .

·Diplomo priedėlis (DP)

DP yra vienas iš pagrindinių „Erasmus“ aukštojo mokslo chartijos įsipareigojimų, taikomų aukštojo mokslo įstaigoms, kad jos turėtų teisę pasinaudoti programa „Erasmus+“. Jame pateikiama informacija apie kvalifikacijas. Tokia informacija kvalifikacijų vertintojams suteikia galimybę suprasti kvalifikacijos turėtojo lygį bei akademines teises. Ji skelbiama skaitmeniniu formatu „Europass“ platformoje 20 . Kai tai nesusiję su programa „Erasmus+“, visiems absolventams 23 valstybėse narėse diplomo priedėlis išduodamas automatiškai, nemokamai ir plačiai vartojama kalba 21 . Automatiškai DP neišduodančios valstybės narės yra Prancūzija, Ispanija ir Graikija (kuri jo neišduoda pirmosios ir antrosios pakopų absolventams), o Airija reikalauja mokesčio už papildomą administracinio darbo krūvį.

3.1.1.3. Nacionalinių gairių rengimas 22

Danija, Rumunija ir Švedija turi visiškai centralizuotą sprendimų dėl pripažinimo priėmimo sistemą, o visose kitose valstybėse narėse sprendimą dėl pripažinimo priima aukštojo mokslo įstaigos arba aukščiausio lygio institucija joms perduoda atsakomybę už įgyvendinimą. Visose šiose šalyse nacionalinės gairės yra labai svarbios siekiant padėti aukštojo mokslo įstaigoms automatinį pripažinimą įgyvendinti veiksmingai.

14 valstybių narių (BG, DK, EE, FI, FR, DE, EL, IT, MT, NL, PL, RO, ES, SE) yra parengusios internetines paslaugas ir gaires, kuriomis remiama standartizuota aukštojo mokslo įstaigų praktika.

3.1.1.4. Stebėsena ir vertinimas 23

Septyniose valstybėse narėse (BG, IT, LU, NL, PT, RO, SK) vykdoma sisteminga sprendimų dėl pripažinimo stebėsena.

Kadangi sprendimų dėl pripažinimo stebėsena nevykdoma, sunku nustatyti problemiškiausius klausimus ir imtis tinkamų priemonių jiems spręsti.

Dėl duomenų trūkumo taip pat sunku įvertinti, kokiu mastu automatinis pripažinimas yra de facto įgyvendintas konkrečioje švietimo sistemoje.

3.1.1.5. Įgyvendinimas instituciniu lygmeniu

Automatinis kvalifikacijų pripažinimas yra susijęs su asmenų teisėmis naudotis tam tikromis mokymosi nuostatomis 24 . Nors konkreti kvalifikacija gali suteikti formalią arba bendrą teisę dalyvauti visų kitų studijų lygmenų programose, ja nėra automatiškai užtikrinama priėmimo į konkrečią programą teisė. Kiekviena aukštojo mokslo įstaiga arba kompetentinga nacionalinė institucija turi teisę nustatyti konkrečius priėmimo kriterijus.

Iš aukštojo mokslo įstaigų apklausos 25 rezultatų matyti, kad vietoje taikoma su automatiniu kvalifikacijų pripažinimu susijusi praktika yra nevienoda. Skiriasi ir tai, kaip įvairios tos pačios šalies aukštojo mokslo įstaigos automatinį pripažinimą supranta ir įgyvendina.

Pagrindinės neautomatinio pripažinimo priežastys buvo šios: darbo krūvio ir mokymosi rezultatų lyginimas kiekvienu konkrečiu atveju; bendrosios sisteminės sąlygos (Europos kvalifikacijų sandaros lygmuo); priėmimo kriterijai.

Tai reiškia, kad vis dar esama painiavos dėl automatinio pripažinimo apibrėžties, įskaitant tai, kad automatinis pripažinimas nereiškia automatinio priėmimo. Painiava kyla ir dėl to, kad instituciniu lygmeniu pripažinimo ir priėmimo procesai dažnai yra sujungiami: 38 proc. respondentų teigė, kad juos vykdo kartu. Be to, trečdalis įstaigų, spręsdamos, ar pripažinti kvalifikaciją, tikrina kitos įstaigos kokybės užtikrinimo procesus.

Pažymėtina, jog tik 53 proc. įstaigų nurodė, kad registruoja sprendimus dėl pripažinimo.

Aukštojo mokslo įstaigų, automatiškai pripažįstančių bakalauro ir magistro laipsnius, įsivertinimas

N=421                                        Šaltinis – ICF/3s

Sprendimus dėl mokymosi užsienyje laikotarpių pripažinimo priima įstaigos, daugeliu atvejų – fakulteto lygmeniu.

Remiantis aukštojo mokslo įstaigų apklausa, tik 47 proc. aukštojo mokslo įstaigų turi sprendimų dėl mokymosi užsienyje laikotarpių pripažinimo duomenų bazę, todėl Tarybos rekomendacijos įgyvendinimo lygį įvertinti sunku.

Iš tyrimų rezultatų matyti, kad likę trūkumai yra susiję su kai kurių dėstytojų suvokiamomis kokybės problemomis fakultetų lygmeniu. Daugiau kaip 10 proc. mobilių studentų nepatenkinti savo kreditų pripažinimo procesu, o šiek tiek didesnė dalis studentų nepatenkinti gaunama informacija apie laipsnį ir perkėlimą pagal ECTS. Dėl to, kad studijų programose nėra vadinamojo mobilumo lango, mobilūs studentai susiduria su didesniu neapibrėžtumu.

Didžioji dalis mobilumo mokymosi tikslais ES (53 proc.) vyksta pagal programą „Erasmus+“. Iš programos „Erasmus+“ mobilumo duomenų, pagrįstų programos „Erasmus+“ studentų atsiliepimais, matyti, kad studentų, kurių visi 2020 m. gauti kreditai buvo visiškai pripažinti, dalis 26 vidutiniškai buvo 84,4 proc. ir kad tarp valstybių narių buvo didelių skirtumų.

Šaltinis – Europos Komisija

Siekiant užtikrinti, kad mokymosi užsienyje laikotarpiai pagal programą „Erasmus+“ būtų visapusiškai automatiškai pripažįstami visoje ES, sukurta nauja 2021–2027 m. laikotarpio „Erasmus+“ kokybės sistema.

3.1.1.6. Išvados

Sprendimus dėl pripažinimo dažniausiai priima pačios aukštojo mokslo įstaigos, o tai lemia nenuoseklumą įgyvendinant automatinį pripažinimą. Kadangi įstaigų taikoma praktika skiriasi, dažnai sunku nustatyti, ar pripažinimo praktika šalyje yra visiškai automatinė, net jei automatinis pripažinimas nacionalinės teisės aktuose yra numatytas. Sunkumų kyla ir dėl to, kad instituciniu lygmeniu pripažinimo ir priėmimo procesai dažnai yra sujungiami. Tai lėmė painiavą dėl automatinio pripažinimo padarinių, be to, tampa sunku užtikrinti, kad visose aukštojo mokslo įstaigose būtų taikomas nuoseklus (automatinis) metodas.

Dar svarbiau, kad dėl to kyla klausimas, ar gerai, kad sisteminį sprendimą priima atskiros aukštojo mokslo įstaigos. Aukštojo mokslo aplinka, valdymo struktūros ir už pripažinimą atsakingi darbuotojai nuolat keičiasi. Be to, kadangi nėra pagrindinių gairių ir nevykdoma sprendimų dėl pripažinimo stebėsena, sunku nustatyti neatitikimus.

Pritaikydamos nacionalinės teisės aktus, valstybės narės galėtų apsvarstyti galimybę užtikrinti įgyvendinimo nuoseklumą – įgaliojimus priimti sprendimus dėl automatinio pripažinimo suteikti specialiai įstaigai (pavyzdžiui, NARIC), o aukštojo mokslo įstaigos ir toliau studentus į savo programas atrinktų ir priimtų savarankiškai. Taigi praktiškai skirtumas tarp pripažinimo ir priėmimo taptų aiškesnis.

Valstybės narės taip pat gali skatinti aukštojo mokslo įstaigas įtraukti pripažinimo procesus į savo vidaus kokybės užtikrinimo procedūras, be kita ko, visapusiškai įgyvendinti 2015 m. ECTS naudotojų vadovo principus. Taip įstaigų taikoma mokymosi užsienyje laikotarpių pripažinimo praktika taptų skaidresnė ir nuoseklesnė.

Nuoseklus sprendimų priėmimo procesas galėtų būti remiamas skaitmeniniais sprendimais, pavyzdžiui, naudojant duomenų bazes. Sistemingas sprendimų dėl kvalifikacijų ir individualaus mobilumo mokymosi tikslais laikotarpių pripažinimo stebėsenos ir vertinimo metodas padėtų padidinti skaidrumą ir prisidėtų prie įrodymais grindžiamo sprendimų priėmimo.

3.1.2.Komisijos parama nuo 2018 m.

Komisija teikia paramą ir parengė priemones, kuriomis stiprinamos valstybių narių pastangos įgyvendinti automatinį pripažinimą.

3.1.2.1. Valstybių narių ir institucijų tarpusavio pasitikėjimo ir savitarpio mokymosi skatinimas

Komisija sudarė palankesnes sąlygas valstybėms narėms nuolat keistis gerąja patirtimi darbo grupėse dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) 27 ir paskesnės Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (Europos švietimo erdvės 2021–2030 m. strateginė programa).

Nuo 2018 m. automatinis pripažinimas aptariamas kiekviename darbo grupės posėdyje ir nuolat įtraukiamas į generalinių direktorių, atsakingų už aukštąjį mokslą, posėdžių darbotvarkę. Be to, 2019 m. Komisija kartu su Norvegijos vyriausybe surengė savitarpio mokymosi seminarą automatinio pripažinimo mechanizmo įgyvendinimo klausimais.

Europos švietimo erdvės 28 portalas veikia kaip informacijos apie Tarybos rekomendaciją centras ir padeda ją įgyvendinti.

3.1.2.2. „Erasmus“ aukštojo mokslo chartija (ECHE)

Kiekviena aukštojo mokslo įstaiga, norinti pasinaudoti programos „Erasmus+“ lėšomis, turi turėti ECHE 29 akreditaciją. Iki šiol pagal 2021–2027 m. ECHE akredituotos 5206 aukštojo mokslo įstaigos. Tai reiškia, kad apie 95 proc. studentų ES studijuoja universitetuose, dalyvaujančiuose programoje „Erasmus+“.

Pagal naująją ECHE, skirtą naujai (2021–2027 m.) programai „Erasmus+“, ECHE akreditacijos turėtojai įsipareigoja užtikrinti visapusišką automatinį visų kreditų, gautų už sėkmingus studijų ar mokymosi užsienyje rezultatus, pripažinimą pagal Tarybos rekomendacijoje pateiktą apibrėžtį. Tinkamas ECTS taikymas ir automatinis diplomo priedėlio išdavimas taip pat yra vieni iš pagrindinių ECHE akreditacijos turėtojų įsipareigojimų. Įgyvendinimo stebėseną vykdo nacionalinės programos „Erasmus+“ agentūros.

3.2.Dabartinė padėtis vidurinio ugdymo srityje

3.2.1.Nacionaliniu lygmeniu padaryta pažanga

3.2.1.1. Dabartinė padėtis, susijusi su vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų, suteikiančių galimybę siekti aukštojo išsilavinimo, pripažinimu

Tarybos rekomendacijoje raginama daryti didelę pažangą siekiant automatinio tarpusavio pripažinimo, kad vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacija, suteikianti galimybę siekti aukštojo išsilavinimo, būtų automatiškai pripažįstama ir kitose valstybėse narėse.

Maždaug pusė valstybių narių turi sistemas, kurios atitinka šį tikslą, o penkios valstybės narės netaiko jokio automatinio pripažinimo. Siekiant atkreipti dėmesį į kelis teigiamus pavyzdžius, paminėtina, kad Lenkijoje palyginamumo vertinimas arba pareiškimas automatiškai gaunami naudojantis NARIC internetine priemone „Kwalifikator“ (skirta naudoti bendrojo lavinimo srityje, tačiau ne profesinio mokymo srityje). Prancūzija suteikia galimybę internetines paraiškas teikti tiesiogiai universitetams be jokio tolesnio pripažinimo proceso. Keliose valstybėse narėse tam tikros formos automatinis pripažinimas, kurio reikalaujama pagal įstatymus arba kuris yra praktiškai taikomas, grindžiamas dvišaliais arba daugiašaliais susitarimais su kitomis valstybėmis narėmis (pvz., AT, CZ – SK, SK – CZ ir EE, LT ir LV tarpusavyje) arba vienašaliais sprendimais (SI – HR).

Daugelyje valstybių narių atsakomybė už pripažinimą tenka aukštojo mokslo įstaigoms, kurių taikoma praktika pačioje valstybėje narėje skiriasi. Kai kurie NARIC centrai siūlo internetines (ir neinternetines) paslaugas ir rekomendacijas dėl lygiavertiškumo vertinimo (AT, BE-Fr 30 , DE, EE, ES, IE, IT, NL, PL, PT ir SI), kurios kai kuriose valstybėse narėse teikiamos kaip (viešosios) internetinės duomenų bazės (pvz., DE ir IT). Švedijoje ir Ispanijoje konkrečių šalių ekspertai dirba aukštojo mokslo įstaigose ir padeda priimti sprendimus.

Kai kurios valstybės narės rengia procedūras, pagal kurias bus vertinama mokymo programų konvergencija, jas lyginant atskirai. Kai kuriose valstybėse narėse reikalaujama laikyti papildomus egzaminus (CZ, HU ir SK). Vis dėlto keliose pripažinimo srityje pažangos siekiančiose valstybėse narėse (pvz., CZ, ES, EL ir LT), kurių iniciatyvose daugiausia dėmesio skiriama aukštojo mokslo kvalifikacijoms, vidurinis ugdymas ir mokymas į siūlomus teisės aktų pakeitimus neįtrauktas 31 .

Kai kuriose šalyse esama skirtumų tarp bendrojo vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo. Pavyzdžiui, Lenkijoje automatinis pripažinimas taikomas bendrojo vidurinio ugdymo kvalifikacijoms, bet netaikomas profesinio mokymo kvalifikacijoms.

Apibendrinant galima teigti, kad kai kurios iniciatyvos, pavyzdžiui, centrinės duomenų bazės, įskaitant visuomenei prieinamas duomenų bazes, yra geri pažangos siekiant automatinio pripažinimo pavyzdžiai. Vis dėlto daugelis jų buvo pradėtos įgyvendinti dar prieš priimant rekomendaciją. Tai, kad pastaruoju metu pažanga nedidelė, dažnai lemia aukštojo mokslo įstaigų iniciatyvos stoka, o ne valstybių narių sukurtos centrinės sistemos. Problemos šioje srityje iš esmės išlieka tokios pat, kaip prieš priimant rekomendaciją

3.2.1.2. Mokymosi užsienyje laikotarpių pripažinimas

Tarybos rekomendacijoje pabrėžiama, kad automatinis pripažinimas turėtų būti užtikrinamas tol, kol „mokymosi rezultatai iš esmės atitinka nurodytuosius nacionalinėse mokymo programose kilmės šalyje“.

Trumpų mokymosi užsienyje laikotarpių, kurie paprastai reiškia laikotarpius, trunkančius nuo kelių dienų iki trijų mėnesių, atveju mokinio reintegracijai siunčiančiojoje mokykloje pripažinimas paprastai nebūtinas, atsižvelgiant į mažą mokymosi laikotarpio trukmę ir tiesioginį mokyklos dalyvavimą.

Ilgų mokymosi užsienyje laikotarpių, kurie paprastai trunka nuo trijų mėnesių iki visų mokslo metų, atveju taikomi trys Tarybos rekomendaciją atitinkantys metodai, kuriuos galima apibūdinti kaip automatinį pripažinimą.

·Lygiavertiškumu grindžiamas pripažinimas

Laikotarpis užsienyje laikomas lygiaverčiu tam pačiam laikotarpiui kilmės šalyje, neatsižvelgiant į siunčiančiųjų ir priimančiųjų mokyklų mokymo programų skirtumus, o mokinys grąžinamas į atitinkamą lygį arba priimamas į kitą lygį, jei laikomasi tam tikrų principų ir kriterijų.

oAustrijoje pripažinimas grindžiamas mokyklos lankymu ne trumpiau kaip penkis mėnesius ir ne ilgiau kaip vienus metus.

oPortugalijoje vienų metų mokymosi užsienyje laikotarpiai automatiškai pripažįstami remiantis sėkmingu mokslo metų užbaigimu.

·Pripažinimas, grindžiamas mokymosi rezultatais, kurie, kaip nustatyta, iš esmės atitinka siunčiančiųjų įstaigų mokymo programas

Valstybės narės įdiegė oficialią sisteminę procedūrą, pagal kurią nustatomi mokymosi užsienyje laikotarpio rezultatai ir tai, ar jie iš esmės atitinka kilmės šalies nacionalinės mokymo programos rezultatus. Taip yra Bulgarijoje, Danijoje, Suomijoje ir Prancūzijoje profesinio mokymo srityje, taip pat Italijoje ir Rumunijoje; kiekvienoje valstybėje narėje taikoma skirtinga praktika.

Tačiau daugumoje valstybių narių pripažinimas vis dar nėra automatiškas:

-beveik pusė valstybių narių taiko oficialią procedūrą, grindžiamą atitikties mokymo programai vertinimu, kurį atlieka įvairūs subjektai (mokyklos, pavieniai mokytojai, vietos valdžios institucijos) ir kurio atveju paprastai reikia vertinti dalykus, kurių užsienyje nebuvo mokomasi. Tai taikoma trečdaliui valstybių narių (BE-Fr, CY, CZ, DE, HR, HU, IE, LT, LV, PT, kai mokymosi laikotarpiai yra trumpesni nei vieni mokslo metai, taip pat SI, SK ir ES);

-kai kuriose valstybėse narėse taikomas tiek siunčiančiosios, tiek priimančiosios mokyklos vertinimas, kaip mokyklų tarpusavio partnerystės dalis, taip šiuo atveju siekiant apeiti bet kokią oficialią pripažinimo procedūrą (pvz., Prancūzijoje mokyklinio ugdymo srityje);

-daugelis valstybių narių (pvz., BE-De, BE-Fl, EE, EL, LU, MT, NL, PL ir SE) neįgyvendino jokios bendros pripažinimo procedūros ar gairių. Komisijos sukurtas ekspertų tinklas, kuris yra Europos Parlamento inicijuotų parengiamųjų veiksmų dalis, taip pat nustatė, kad daugelyje valstybių narių mokyklos neturi reikiamų įgūdžių, kad galėtų savo mokyklų sistemoje ir mokymo programoje pripažinti mokymosi užsienyje laikotarpius, nes nėra sisteminių procedūrų 32 .

Be pripažinimo procedūrų dar išlieka mobilių besimokančių asmenų statuso mobilumo laikotarpiu klausimas. Keliose mokyklų sistemose mokiniai, vykstantys į užsienį ilgalaikio mobilumo tikslais, neberegistruojami savo kilmės šalies mokykloje ir neturi aiškaus statuso priimančiojoje mokykloje, todėl jų mokymosi rezultatus registruoti ar vertinti sunku.

Apibendrinant galima pasakyti, kad padaryta pažanga mokymosi vidurinio ugdymo įstaigose užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio pripažinimo srityje, tačiau ji mažesnė nei pažanga kvalifikacijų srityje. Iš viso septynios valstybės narės (AT, BG, DK, FI, IT, PT vienų metų laikotarpiams, taip pat RO) taiko sistemą arba procedūrą, kuri pagal Tarybos rekomendaciją laikoma automatiniu pripažinimu. Daugumoje valstybių narių pripažinimas priklauso nuo vietos valdžios institucijų arba atskirų švietimo ir mokymo įstaigų sprendimų, grindžiamų atitiktimi mokymo programai, arba net yra neįmanomas. Problemos iš esmės išlieka tokios pat kaip ir tos, dėl kurių buvo priimta Tarybos rekomendacija. Vis dar reikia spręsti klausimus, susijusius su mokymo programų palyginimu, pripažinimo procedūrų skirtumais (dažnai net ir standartizuotų procedūrų nebuvimu nacionaliniu lygmeniu) ir su tuo, kad nenustatytas mobilių besimokančių asmenų statusas ar jiems skirta sistema.

Pastaruoju metu pažangos nepadariusios valstybės narės galėtų remtis valstybių narių, kurios remia mokinių mobilumą ir jį skatina taikydamos automatinį pripažinimą, teisės aktais, įskaitant dvišalių ar daugiašalių susitarimų nuostatas.

Pripažinimo atžvilgiu taip pat būtų naudinga, jei valstybės narės tęstų darbą vis aktyviau plėtodamos viduriniam ugdymui ir mokymui skirtas mokymo programas, susijusias su mokymosi rezultatų principais (žinios, įgūdžiai ir požiūris).

3.2.2.Europos Komisijos parama nuo 2018 m.

3.2.2.1. ES lygmens internetinės informacijos teikimo paslaugos sukūrimas

Naujojoje pagal programą „Erasmus+“ 2018 m. sukurtoje ir NARIC centrų valdomoje „Q-Entry“ duomenų bazėje 33 suinteresuotiesiems subjektams ir plačiajai visuomenei pateikiama naujausia standartizuota informacija apie kvalifikacijas, įgyjamas baigus mokyklą ir moksleiviams suteikiančias galimybę siekti aukštojo mokslo savo gimtojoje šalyje, 55 šalyse (27 ES valstybėse narėse ir 28 ES nepriklausančiose šalyse).

3.2.2.2. Parama mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų pripažinimui

·Valstybių narių ir įstaigų tarpusavio pasitikėjimo ir savitarpio mokymosi skatinimas. Vykdydama tolesnę veiklą, susijusią su Europos Parlamento inicijuotais parengiamaisiais veiksmais, Komisija sukūrė 25 narių iš 16 valstybių narių ekspertų tinklą, kuris parengė pasiūlymą dėl Europos mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų pripažinimo sistemos 34 , kuriame, remiantis padėties valstybėse narėse analize, nustatomi pagrindiniai bendrojo vidurio ugdymo įstaigų moksleivių mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo principai 35 . Šiuo pasiūlymu Komisijai bus remiamasi toliau plėtojant iniciatyvą su valstybėmis narėmis.

·2020 m. priimtoje Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo 36 pakartota mobilumo mokymosi tikslais (be kita ko, nustatant Europos lygmens tikslą 37 ) ir įgytų žinių, įgūdžių ir gebėjimų pripažinimo svarba. Be to, Komisija išnagrinėjo pagrindinių Europos profesinių profilių koncepciją, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos besimokančių asmenų ir darbuotojų mobilumui ir kvalifikacijų skaidrumui bei pripažinimui. Profesinio mokymo srityje CEDEFOP parengė metodiką, kuri padės lyginti kvalifikacijas 38 , ir susijusias švietimo bei mokymo programas bei mokymo planus. Remdamasis 2021 m. iš CEDEFOP judumo rezultatų suvestinės tinklo „ReferNet“ surinktais duomenimis, CEDEFOP paskelbė informacinį pranešimą apie pirminio profesinio mokymo įstaigose besimokančių asmenų užsienyje įgytų mokymosi rezultatų pripažinimą 39 . Leidinyje „Tarpvalstybinį ilgalaikį pameistrių mobilumą skatinantys ir stabdantys veiksniai“ 40 taip pat minima pripažinimo praktika, kurioje daugiausia dėmesio skiriama pameistriams (keliuose atvejų tyrimuose).

·Programa „Erasmus+“ sukurta tam, kad būtų padidintos mokinių mobilumo galimybės, siekiant pakeisti ilgalaikio mokinių mobilumo Europoje, kurį iki šiol daugiausia skatino programoje nedalyvaujančios organizacijos, aplinką. Tai bus daroma didinant tiesiogiai mokyklų valdomo mobilumo dalį ir laikantis programos „Erasmus+“ kokybės standartų. Be to, pagal naują akreditavimo sistemą mobilumo veiklos užsienyje dalyvių mokymosi rezultatus pripažins juos siunčianti organizacija 41 . Akredituotos organizacijos ir ypač akredituoti konsorciumai turėtų remti mobilumo profesinio mokymo srityje plėtrą, vadovaudamiesi nuostata, kad mokymosi rezultatus pripažįsta siunčiančioji organizacija.

3.3.Automatiniam pripažinimui sąlygas sudaranti ekosistema

Norint įgyvendinti automatinį pripažinimą, reikia sukurti tinkamas sąlygas tarpusavio pasitikėjimui švietimo sistemomis ir skaidrumui užtikrinti. Tam taip pat reikia pakankamų nacionalinių pripažinimo institucijų pajėgumų, kad jos galėtų sukurti būtinas automatinio pripažinimo priemones ir padėti institucijoms įgyvendinti automatinį pripažinimą. Tolesniame skyriuje aprašomi elementai, kurie yra būtini tiek aukštajam mokslui, tiek viduriniam ugdymui ir mokymui.

3.3.1.Europos kvalifikacijų sandara (EKS)

Europos kvalifikacijų sandara (EKS) 42 sudaro palankesnes sąlygas užtikrinti skirtingų nacionalinių sistemų kvalifikacijų skaidrumą, palyginamumą ir perkeliamumą. Nacionalines kvalifikacijų sandaras susiejant su EKS galima palyginti visų rūšių ir lygių nacionalinių sistemų kvalifikacijas. Šiuo metu 26 ES valstybės narės savo nacionalines kvalifikacijų sandaras yra susiejusios su EKS, o Ispanija tai daro dabar. Iš 27 valstybių narių 21 (visos, išskyrus BG, ES, FI, HR, IT ir LU) nurodo EKS lygį nacionalinėse kvalifikacijų duomenų bazėse ir registruose. Tai padeda švietimo ir mokymo įstaigoms tikrinti, ar pareiškėjas turi tinkamą kvalifikacijos lygį (pavyzdžiui, ar diplomas iš tiesų yra bakalauro lygmens, kad galėtų teikti paraišką magistrantūros studijoms), jei kvalifikacija pripažįstama automatiškai.

Be to, kad galėtų dalytis duomenimis apie kvalifikacijas „Europass“ platformoje, 16 valstybių narių su ta platforma sujungia nacionalines kvalifikacijų duomenų bazes arba registrus 43  . Yra viena konkreti problema, susijusi su pripažinimu tarp 5 lygio (pvz., trumpos trukmės tretinio mokslo pakopos) ir 6 lygio (bakalauro ar lygiaverčio lygio). 5 lygio kvalifikacijos gali priklausyti aukštojo mokslo sistemai arba profesinio mokymo turint vidurinį išsilavinimą sistemai ar net joms abiem 44 .

Dauguma šalių, savo sistemas susiejusių su EKS, tai padarė rengdamos vieną bendrą ataskaitą, į kurią įtrauktas savarankiškas sertifikavimas pagal Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandarą (QF-EHEA). Tai padaryta visose valstybėse narėse, išskyrus Čekiją, Graikiją, Nyderlandus ir Slovakiją 45 .

3.3.2.Nacionaliniai akademinio pripažinimo informacijos centrai (NARIC centrai)

NARIC centrai siekia palengvinti ES ir ne ES piliečių prieigą prie tikslios informacijos apie švietimo sistemas ir kvalifikacijas. Jų kompetencija priklauso nuo nacionalinės teisės aktų. Kai kurie centrai teikia tik konsultacijas arba rekomendacijas dėl pripažinimo (EE, IT, IE, SI ir DE), o kiti – teisiškai privalomus sprendimus dėl pripažinimo (BG, BE-Fl, DK, MT, HU, SK, LT ir RO). Jie atlieka labai svarbų vaidmenį tikrinant, ar kvalifikacija yra tikra ir tinkamo lygio.

Pagal programą „Erasmus+“ remiamas NARIC tinklas paskelbė keletą gairių 46 , kuriomis siekiama kvalifikacijų vertintojams sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti automatinį pripažinimą. Nuo tada, kai buvo priimta Tarybos rekomendacija, du trečdaliai 47 centrų supaprastino pripažinimo procedūras, o keturi (MT, DK, NO, EE) pranešė, kad dėl Tarybos rekomendacijos sumažėjo prašymų dėl pripažinimo.

NARIC kompetencija aukštojo mokslo ir vidurinio ugdymo srityse

Tarybos rekomendacijoje raginama stiprinti NARIC centrų vaidmenį, skiriant jiems papildomų nacionalinių išteklių. Į NARIC centrų veiklą įtraukus vidurinį ugdymą ir mokymą (bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą), būtų padidintas informuotumas apie vidurinio ugdymo kvalifikacijų pripažinimą ir remiamas mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų pripažinimas.

Komisija remia NARIC tinklą 48 – sudaro palankesnes sąlygas keistis geriausios patirties pavyzdžiais. Programos „Erasmus+“ biudžetas, skirtas NARIC centrų pajėgumams ir vaidmeniui stiprinti, padidintas nuo 1,2 mln. EUR 2018 m. iki 3 mln. EUR 2022 m. Tai suteikė galimybę parengti pagalbines priemones 49 , gaires 50 ir mokymo kursus asmenims, atsakingiems už kvalifikacijų vertinimą aukštojo mokslo įstaigose (toliau – kvalifikacijų vertintojai). Nuo 2020 m. pagal programą „Erasmus+“ finansuojama techninės paramos grupė, kuri padeda tinklui įgyvendinti jo užsibrėžtus didesnio užmojo tikslus. Padaugėjus išteklių paaiškėjo, kad esama didelių NARIC centrų pajėgumų skirtumų: tik 3 centrai (IT, NL, LV) koordinuoja daugiau nei vieną programos „Erasmus+“ projektą.

Tolesnis darbas, susijęs su skaitmeninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, „Q-Entry“ ir kitomis kvalifikacijų duomenų bazėmis, gali dar labiau palengvinti pripažinimo procesus, be kita ko, ir įstaigoms. Dar labiau sumažinti administracinę naštą pareiškėjams ir įstaigoms būtų galima plėtojant nacionalinių duomenų bazių sąveikumą Europos lygmeniu ir išduodant asmeninius pripažinimo pareiškimus dėl automatinio pripažinimo (remiantis geriausia patirtimi, tokia kaip Lenkijos „Kwalifikator“ duomenų bazė).

Šios sąveikios duomenų bazės, apimančios ir ne europines kvalifikacijas, galėtų padėti užtikrinti greitą, sąžiningą ir skaidrų trečiųjų šalių kvalifikacijų pripažinimą (kuris nepatenka į Tarybos rekomendacijos taikymo sritį). Ši veikla, kurios įgyvendinimą Komisija remia ir palengvina, atitinka plataus užmojo tikslus, išdėstytus 2022 m. pranešime apie Sąjungos padėtį, kuriame raginama siekti pažangos šioje srityje.

3.3.3.Europos skaitmeninės pripažinimo priemonės

Automatinio pripažinimo atveju kvalifikacijos turi būti lengvai patikrinamos (galiojimas, forma ir akreditacija). Naudojantis Europos skaitmeninėmis kredencialų išdavimo, saugojimo, dalijimosi jais ir tikrinimo priemonėmis palengvėja automatinis individualių kvalifikacijų ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų pripažinimas ir sumažėja visų šalių išlaidos bei administracinė našta.

2020 m. liepos mėn. pradėjusi veikti naujoji ƒ„Europass“ platforma 51 palengvina automatinį pripažinimą, nes naudojantis nuo klastojimo apsaugotais Europass dokumentais 52 teikiama patvirtinta informacija apie kvalifikacijas, kvalifikacijų sandaras ir mobilumo mokymosi tikslais rezultatus. Iki 2022 m. rugsėjo mėn. ƒ„Europass“ platforma turėjo 4,3 mln. naudotojų; kas mėnesį joje apsilanko vidutiniškai du milijonai žmonių.

Bendradarbiaujant su DEQAR 53 , naujojoje „Europass“ priemonėje bandoma akreditavimo funkcija – Europos skaitmeniniai mokymosi kredencialai (EDC) 54 . Kai peržiūrimas diplomo priedėlis (aukštojo mokslo srityje) ir juo pasidalijama, EDC iš karto rodomi susiję akreditavimo duomenys. Taip autentiškumo patikrinimai taps automatiniai.

Šiuo metu skaitmeninamas Europass mobilumo dokumento šablonas padės pripažinti mobilumo mokymosi tikslais rezultatus, pasiektus užsienyje įvairiais švietimo lygmenimis, įskaitant stažuotes ir savanorišką veiklą.

4.Parama tolesnėms pastangoms įgyvendinti automatinį pripažinimą

Nors nuo Tarybos rekomendacijos priėmimo padaryta tam tikra pažanga, norint iki 2025 m. ją visiškai įgyvendinti, reikės didelių papildomų pastangų. Siekdama paskatinti įgyvendinimą, Komisija siūlo toliau išvardytus veiksmus.

4.1.Tolesnis tarpusavio pasitikėjimo nacionalinėmis švietimo sistemomis didinimas

·Europos kokybės užtikrinimo ir pripažinimo sistemos kūrimas

Automatinis pripažinimas yra glaudžiai susijęs su tarpusavio pasitikėjimo nacionalinėmis sistemomis didinimu ir tikros kokybės kultūros diegimu aukštojo mokslo įstaigose. Kokybės užtikrinimo ir pripažinimo sistema padėtų glaudžiau susieti kokybės užtikrinimą bei pripažinimą Europos lygmeniu ir sukurti pagal paskirtį tinkamą kokybės užtikrinimo sistemą, skirtą glaudesniam tarptautiniam bendradarbiavimui, kaip paskelbta komunikate dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. ir Europos universitetų strategijoje. Nors tokios sistemos tikslas yra daug platesnis nei vien automatinis pripažinimas, ji padės jį įgyvendinti.

Komisija skatins valstybes nares, NARIC centrus ir švietimo bei mokymo įstaigas aktyviau siekti įgyvendinti automatinį pripažinimą taikant stipresnes ir lankstesnes kokybės užtikrinimo sistemas. 

Nors tokia iniciatyva bus orientuota į ES, ji gali įkvėpti ir toliau skatinti pažangą automatinio pripažinimo ir kokybės užtikrinimo srityje visose Europos aukštojo mokslo erdvės šalyse.

·Automatinio pripažinimo spartinimo grupių peržiūros

Pasitelkdama programą „Erasmus+“ ir NARIC centrus, Komisija sudarys sąlygas vykdyti naujas automatinio pripažinimo spartinimo grupių peržiūras. Bus siekiama paspartinti automatinio kvalifikacijų ir mokymosi laikotarpių užsienyje pripažinimo įgyvendinimą siunčiant ekspertus į vietą, kad būtų užtikrintas reikiamas ugdomasis vadovavimas ir taip palengvintas pripažinimas visose srityse. Bus remiamasi NARIC tinklo ekspertinėmis žiniomis, kad būtų galima organizuoti šalių, kurios yra labiau pažengusios automatinio pripažinimo srityje, ir šalių, kurioms reikia tolesnės paramos, tarpusavio paramą ir konsultacijas.

4.2.Automatinio pripažinimo priemonių kūrimas

·Informacijos apie pripažinimą teikimas per interneto platformas

Komisija Europos mokyklinio ugdymo platformoje mokykloms pateiks daugiau rekomendacijų dėl pripažinimo.

·Mokymosi susitarimų ir mokymosi rezultatų pažymėjimų standartizavimas

Remdamasi aukštojo mokslo sektoriaus patirtimi, Komisija išnagrinės galimybę susieti programos „Erasmus+“ priemones, skirtas mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatams, ir Europass mobilumo dokumento šabloną, kad mokyklinio ugdymo ir profesinio mokymo sektoriuose būtų teikiami saugūs, patogūs ir patikimi dokumentai.

4.3.Įgyvendinimo rėmimas stiprinant gebėjimus valstybėse narėse

·Finansinė parama automatiniam pripažinimui

Kaip raginama Tarybos rekomendacijoje, NARIC centrams skirti kvietimai teikti pasiūlymus pagal programą „Erasmus+“ ir toliau padės nacionalinėms valdžios institucijoms įgyvendinti automatinį pripažinimą ir Bolonijos skaidrumo priemones. Komisija išnagrinės galimybes padidinti kiekvienos valstybės narės NARIC centrų dalyvavimą. Šioms pastangoms reikia valstybių narių paramos, kad būtų padidintos gebėjimų stiprinimo pastangos.

Nors Bolonijos skaidrumo priemonių įgyvendinimas nuo 2018 m. pagerėjo, reikia dėti daugiau pastangų, visų pirma registruoti nacionalines kokybės užtikrinimo agentūras EQAR, išduoti diplomo priedėlį (DP) ir visapusiškai naudotis ECTS naudotojų vadovu. Siekdama dar labiau paskatinti įgyvendinimą, Komisija paskelbs kvietimą teikti pasiūlymus pagal programą „Erasmus+“ dėl Europos aukštojo mokslo erdvės.

Valstybės narės taip pat gali prašyti techninės paramos rengiant ir įgyvendinant reformas automatinio tarpusavio pripažinimo srityje pagal techninės paramos priemonę (TPP). TPP yra ES programa, pagal kurią valstybių narių prašymu dvišaliu ar daugiašaliu pagrindu teikiama specialiai pritaikyta parama įvairiose srityse, įskaitant švietimo ir mokymo sritį. Parama grindžiama poreikiu ir jai nereikia bendro valstybių narių finansavimo.

·Mokymų rengimas ir informacijos teikimas

Didėja mokymų apie automatinį pripažinimą, kuriuos valstybės narės rengia atitinkamiems darbuotojams, poreikis. Mokyklos ir mokytojai taip pat turėtų būti mokomi įvertinti mokinių gebėjimus po mokymosi užsienyje laikotarpio, o ne sutelkti dėmesį į mokyklos mokomųjų dalykų lygiavertiškumą. Komisija rems šią veiklą pagal programą „Erasmus+“ vykdydama tarptautinio bendradarbiavimo veiklą bei savitarpio mokymosi veiklą ir teiks informaciją internetu.

·Palankesnių sąlygų valstybių narių dialogui sudarymas

Komisijos tarnybos išnagrinės esamus Komisijos politikos procesus mokyklinio ugdymo ir profesinio mokymo srityse, siekdamos aptarti gerosios patirties pavyzdžius, jais pasikeisti ir suteikti galimybę valstybėms narėms mokytis vienoms iš kitų, kad būtų užtikrintas didesnis pasitikėjimas vidurinio ugdymo sistemomis ir jų skaidrumas.

I priedas. Tarybos rekomendacijos įgyvendinimo apžvalga 55

Šioje lentelėje pateikiamas kiekvienos rekomendacijos įgyvendinimo lygio kiekvienoje valstybėje narėje spalvinis vadovas, parengtas remiantis geriausia turima informacija. Jame atspindėtas vykstantis Tarybos rekomendacijos įgyvendinimo procesas ir nurodomos kryptys bei tendencijos.

*PT – tik vienų mokslo metų laikotarpiams

Europos ir Bolonijos skaidrumo priemonių laikymasis

Institucijų ir agentūrų gebėjimų stiprinimo ir paramos joms priemonės

Stebėsena ir vertinimas

Automatinis aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimas

Automatinis vidurinio ugdymo kvalifikacijų pripažinimas

Automatinis mokymosi užsienyje laikotarpių pripažinimas – aukštasis mokslas

Automatinis mokymosi užsienyje laikotarpių pripažinimas – vidurinis ugdymas

(1)     https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex:32018H1210(01)

(2)     https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52020DC0625

(3)     https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX:32021G0226(01)

(4)     https://education.ec.europa.eu/sites/default/files/2022-01/communication-european-strategy-for-universities-graphic-version.pdf

(5)    2019 m. priimtoje UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo konvencijoje nustatyti visuotiniai sąžiningo, skaidraus ir nediskriminacinio aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo principai. Konvencija įsigalioja 2023 m. pirmąjį ketvirtį – ją jau ratifikavo 20 šalių.

(6)     https://www.coe.int/en/web/conventions/full-list?module=treaty-detail&treatynum=165

(7)     http://ehea.info/

(8)     brosura_v1_v12_vp_120419_text (ehea.info)

(9)     https://www.consilium.europa.eu/media/32204/14-final-conclusions-rev1-lt.pdf

(10)     https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/SPEECH_22_5493

(11)    Tarybos rekomendacijos dėl automatinio pripažinimo įgyvendinimo ataskaita, kurią 2023 m. parengė ICF S.A. vykdydama pažangos įgyvendinant 2018 m. Tarybos rekomendaciją dėl švietimo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo ir Europos pripažinimo ir kokybės užtikrinimo sistemos įgyvendinamumo tyrimą.

(12)    Flandrijos bendruomenė.

(13)     https://www.eqar.eu/

(14)     https://www.enqa.eu/esg-standards-and-guidelines-for-quality-assurance-in-the-european-higher-education-area/

(15)     https://www.eqar.eu/kb/country-information/

(16)    Mobilumas kreditų kaupimo tikslais gali būti apibrėžiamas kaip ribotas studijų ar stažuotės užsienyje laikotarpis (studijų savo mokymo įstaigoje metu) siekiant gauti kreditų. Pasibaigus mobilumo etapui, studentai grįžta į savo mokymo įstaigą, kurioje kreditai pripažįstami, ir užbaigia studijas.

(17)     https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/da7467e6-8450-11e5-b8b7-01aa75ed71a1

(18)     https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/c90aaf32-4fce-11eb-b59f-01aa75ed71a1/language-lt/format-PDF/source-183354043

(19)     Judumo suvestinė , 2019 m., BE (Flandrija), FR, IT, LT, NL, FI.

(20)     https://europa.eu/europass/lt

(21)     2020 m. Bolonijos proceso įgyvendinimo ataskaita

(22)      „ICF Report on the Implementation of the Council Recommendation on automatic recognition“ 2023

(23)      „ICF Report on the Implementation of the Council Recommendation on automatic recognition“ 2023

(24)

Automatinio pripažinimo trikampis

(25) „ICF Report on the Implementation of the Council Recommendation on automatic recognition“ 2023;
imties dydis – 441.

(26) Respondentų skaičius per ketverius metus – 589 484.

(27)     „Švietimas ir mokymas 2020“ – ES leidinių biuras (europa.eu)

(28)     https://education.ec.europa.eu/education-levels/higher-education/inclusive-and-connected-higher-education/automatic-recognition-of-qualifications

(29)   https://erasmus-plus.ec.europa.eu/resources-and-tools/erasmus-charter-for-higher-education

(30)    Prancūzakalbė Belgijos bendruomenė

(31)

     „ICF Report on the Implementation of the Council Recommendation on automatic recognition“ 2023

(32) Expert network on recognition of outcomes of learning periods abroad in general secondary education - Member States analysis (2021) | European Education Area (europa.eu)

(33)     https://www.q-entry.eu/

(34)   Proposal for a European Framework on recognition of outcomes of learning periods abroad in general upper secondary education (2021) | European Education Area (europa.eu)

(35) Expert network on recognition of outcomes of learning periods abroad in general secondary education - Member States analysis (2021) | European Education Area (europa.eu)

(36)     EUR-Lex - 32020H1202(01) - LT - EUR-Lex (europa.eu)

(37)    Iki 2025 m. mobilumo mokymosi užsienyje tikslais galimybėmis naudosis 8 proc. profesinio mokymo įstaigose besimokančių asmenų.

(38)     https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/d7fe617d-e541-11ec-a534-01aa75ed71a1/language-lt

(39)     Recognising the learning outcomes acquired abroad by IVET learners | CEDEFOP (europa.eu)

(40)     Enablers and disablers of cross-border long-term apprentice mobility | CEDEFOP (europa.eu)

(41)     https://erasmus-plus.ec.europa.eu/opportunities/organisations/learning-mobility-of-individuals/erasmus-accreditation

(42)     https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32017H0615(01)

(43)     https://europa.eu/europass/elt/find-courses

(44)

     „ICF Report on the Implementation of the Council Recommendation on automatic recognition“ 2023

(45)     Bologna Implementation Report 2020

(46)     https://www.enic-naric.net/page-recognition-tools-projects

(47)

   2022 m. NARIC tyrimas

(48)     https://www.enic-naric.net/

(49)     https://www.enic-naric.net/page-recognition-tools-projects

(50)     https://www.nuffic.nl/sites/default/files/2020-08/the-triangle-of-automatic-recognition%20%281%29.pdf

(51)     https://europa.eu/europass/lt

(52)

Diplomo priedėlis, profesinio mokymo ir „Europass“ mobilumo pažymėjimo priedėlis.

(53)     https://www.eqar.eu/about/projects/deqar-connect/

(54)     https://europa.eu/europass/en/european-digital-credentials-learning  

(55) Šie rodikliai grindžiami informacijos, pateiktos 2023 m. atliekant tyrimą „2023 m. ICF ataskaitą dėl Tarybos rekomendacijos dėl automatinio pripažinimo įgyvendinimo“, analize.