Pranešėja	Katrīna ZARIŅA
Bendrapranešėjis	Philip VON BROCKDORFF

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2023 7 18 Europos Sąjungos Taryba, 2023 7 19
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2023 10 5
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 10 25
Plenarinė sesija Nr.	582
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	169 / 4 / 4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pripažįsta Komisijos pastangas pasiūlyti naujus nuosavus išteklius ir užtikrinti tvirtą ir tvarų ES biudžetą. ES biudžetas yra vienas iš pagrindinių ES ekonominės integracijos ir socialinės sanglaudos bei jos pasaulinio konkurencingumo ilguoju laikotarpiu ramsčių.

1.2.

EESRK pritaria per 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūrą pateiktam pasiūlymui palaipsniui didinti ES nuosavų išteklių ir valstybių narių BNP pagrįstų pajamų santykį. Atsižvelgiant į ES biudžeto poreikius, kuriuos paveikė dėl COVID-19 prasidėjęs ekonomikos nuosmukis, priemonės „NextGenerationEU“ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) įgyvendinimas, Ukrainos atkūrimui teikiama parama, strateginio savarankiškumo politika ir teisinga, žalioji ir skaitmeninė pertvarka, reikės padidinti valstybių narių įnašą į esamus ES nuosavus išteklius.

1.3.

EESRK taip pat iš esmės pritaria Europos Komisijos pakoreguotam naujos kartos nuosavų išteklių dokumentų rinkiniui, suprasdamas jo laikiną pobūdį ir remdamasis tuo, kad jis apima tik priemonei „NextGenerationEU“ finansuoti panaudotų asignavimų grąžinimą.

1.4.

EESRK ragina Europos Parlamentą ir ES Tarybą iki 2024 m. vyksiančių kitų Europos Parlamento rinkimų ir iki dabartinės politinės kadencijos pabaigos priimti pakoreguotą dokumentų rinkinį dėl naujos kartos nuosavų išteklių.

1.5.

Vis dėlto EESRK mano, kad ES nuosavų išteklių ir biudžeto pajėgumų klausimas nebuvo nušviestas taip, kad būtų galima spręsti su visais jo aspektais susijusias problemas. Atsižvelgiant į kitą ES institucijų kadenciją, nedelsiant reikėtų pradėti išsamias, tačiau nustatytą laiką trunkančias diskusijas, kuriose dalyvautų socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos. Tai itin aktualios diskusijos, kuriuose dėmesio taip pat reikia skirti ES fiskaliniam pajėgumui siekiant finansuoti savo plataus užmojo, bet būtiną darbotvarkę. Šiuo atžvilgiu svarbus indėlis į šias diskusijas yra 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento pateiktas pasiūlymų dėl nuosavų išteklių rinkinys (1), kuriam iš esmės pritarė EESRK.

1.6.

EESRK pabrėžia, kad Sąjungos biudžeto išlaidos, susijusios su priemonės „NextGenerationEU“ lėšų grąžinimu, neturi mažinti kitų ES programų ar investicijų finansavimo pagal dabartinę ir kitą DFP. Tai tebėra labai svarbu ES ekonominei integracijai ir socialinei sanglaudai, taip pat pasauliniam ES konkurencingumui ir atsigavimui po pandemijos vidutinės trukmės laikotarpiu.

1.7.

EESRK pripažįsta, kad reikia skubiai pakoreguoti jau pasiūlytus naujus nuosavus išteklius ir pasiūlyti naujų papildomų nuosavų išteklių. Tuo pat metu EESRK kartoja, kad reikia struktūriškai modernizuoti nuosavų išteklių sistemą, kuri turėtų padėti siekti skaitmeninių, aplinkos ir tvaraus ekonomikos augimo tikslų.

1.8.

EESRK manymu, pajamomis, gautomis iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS), reikia remti valstybių narių pastangas imtis priemonių, skirtų įmonių, veikiančių sektoriuose, kuriuose surenkamos tokios pajamos, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui. Todėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pajamų dalį, kuri turės būti skiriama ES biudžetui, reikėtų kruopščiai įvertinti ir dėl jos pasiekti bendrą sutarimą tarp Komisijos ir valstybių narių.

1.9.

EESRK mano, kad Europos įmonių produktyvumas ir konkurencingumas turėtų būti vieni iš prioritetų. Kartu EESRK pripažįsta, kad reikėtų tinkamai įvertinti galimą šių naujų nuosavų išteklių poveikį įmonių konkurencingumui, įskaitant galimą nacionalinės pelno mokesčio politikos persvarstymą, ir kad viešojo administravimo institucijoms ir įmonėms tenkanti administracinė našta turėtų būti kuo mažesnė. Išteklius reikėtų naudoti strategiškai siekiant didinti ES konkurencingumą bei tvarumą ir skatinti inovacijas bei socialinį ir fiskalinį teisingumą bei aplinkos tikslus.

1.10.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad statistiniai nuosavi ištekliai iš įmonių pelno gali užkrauti administracinę naštą nacionaliniams statistikos institutams ir įmonėms, nes šis aspektas neatsiejamas nuo bet kokių naujų nuosavų išteklių. Nors manoma, kad ši papildoma našta bus nedidelė, palyginti su alternatyvomis, EESRK pabrėžia, kad administracinės naštos, ypač tenkančios įmonėms, reikia vengti arba ją kiek įmanoma sumažinti.

1.11.

EESRK mano, kad būtina atlikti kiekybinę analizę, kad būtų galima įvertinti, kaip siūlomos priemonės bus įgyvendinamos praktiškai. Numatomas pajamas iš kiekvienos naujų nuosavų išteklių kategorijos ir siūlomus techninius patikslinimus reikia pagrįsti išsamiomis prognozėmis ir reikia užtikrinti skaidrumą, kad valstybės narės tam pritartų. Todėl Komisija turėtų parengti konkrečius vertinimus šalies lygmeniu ir prireikus regioniniu lygmeniu, kad nustatytų numatomus įnašus iš valstybių narių biudžetų.

1.12.

EESRK pritaria Komisijos sprendimui teikti pirmenybę EBPO ir G20 pirmojo ramsčio įgyvendinimui, o ne kitoms skaitmeninio sektoriaus priemonėms. EESRK mano, kad labai svarbu paspartinti konvencijos ratifikavimą. Šiuo atžvilgiu EESRK norėtų pabrėžti, kad Komisija turėtų nedelsdama imtis tolesnių veiksmų, susijusių su EBPO pirmojo ramsčio įgyvendinimu, atlikdama techninį darbą, kad prisidėtų prie ES direktyvos dėl pirmojo ramsčio nuosavų išteklių įgyvendinimo.

1.13.

EESRK pripažįsta, kad apskritai laikini statistiniai nuosavi ištekliai galių padėti finansuoti priemonę „NextGenerationEU“, kol bus įgyvendintas BEFIT mechanizmas. Kartu EESRK ragina nuodugniai įvertinti jau taikomų nuosavų išteklių veiksmingumą ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti jau nustatytų taisyklių laikymąsi ir užbaigti bei įgyvendinti jau pradėtas reformas.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

2021 m. gruodžio mėn. Komisija pasiūlė tris naujus nuosavus išteklius ES biudžetui finansuoti: pajamas iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais (ATLPS), išteklius, gautus taikant ES pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą (PADKM), ir pajamas, susijusias su tarptautinių įmonių pelno apmokestinimu pagal EBPO ir G20 susitarimą (pirmasis ramstis).

2.2.

EESRK visiškai pritaria per 2021–2027 m. DFP laikotarpio vidurio peržiūrą pateiktam pasiūlymui laipsniškai didinti ES nuosavų išteklių ir valstybių narių BNP pagrįstų pajamų santykį (2). Priėmus DFP, dėl COVID-19 prasidėjusio ekonomikos nuosmukio, priemonės „NextGenerationEU“ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) įgyvendinimo, Ukrainos atkūrimui teikiamos paramos ir investicijų, kuriomis įvairiose srityse (ypač žaliojoje pramonėje) siekiama užtikrinti ES strateginį savarankiškumą, finansavimo, atsirado naujų Europos finansavimo poreikių.

2.3.

Komisijos pasiūlymas laikomas skubiu, atsižvelgiant į tai, kad reikia grąžinti ES pasiskolintas lėšas EGADP finansuoti, mokant didesnes palūkanas. EESRK pritaria pasiūlymo taikymo sričiai ir sutinka su tuo, kad jis būtų priimtas anksti iki kitų Europos Parlamento rinkimų. Tačiau, atsižvelgdamas į Europos Parlamento rezoliuciją, EESRK pabrėžia, kad ateityje reikia užtikrinti daugiau pajamų ES biudžetui. Komitetas mano, kad šis antrasis žingsnis turi būti žengtas pravedus skubiai reikalingas išsamias diskusijas dėl ES fiskalinio pajėgumo tvariai finansuoti bendrus Europos tikslus, kuriose organizuota pilietinė visuomenė turėtų atlikti svarbų vaidmenį.

2.4.

EESRK pripažįsta Komisijos pastangas pagal SESV 322 straipsnio 2 dalį ir Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 (3) 9 straipsnio 3 dalį pasiūlyti naujus nuosavus išteklius ir užtikrinti tvirtą bei tvarų ES biudžetą. ES biudžetas yra vienas iš pagrindinių ES ekonominės integracijos ir socialinės sanglaudos bei jos pasaulinio konkurencingumo ilguoju laikotarpiu ramsčių.

2.5.

EESRK pripažįsta, kad reikia stabilios sistemos, kuri užtikrintų lankstų Europos biudžeto atsaką į netikėtus sukrėtimus, kurių gali kilti ateityje. Šioje sistemoje reikia atsižvelgti į poreikį grąžinti priemonės „NextGenerationEU“ finansavimo kapitalą ir sumokėti palūkanas, kaip valstybės narės susitarė COVID-19 pandemijos metu.

2.6.

EESRK pabrėžia, kad dėl Sąjungos biudžeto išlaidų, susijusių su priemonės „NextGenerationEU“ lėšų grąžinimu, neturi mažėti kitų ES programų ar investicijų finansavimas pagal dabartinę ir kitą daugiametę finansinę programą. Tai tebėra svarbu ES ekonominei integracijai ir socialinei sanglaudai, taip pat ES konkurencingumui pasaulyje atsigaunant po pandemijos vidutinės trukmės laikotarpiu.

2.7.

Kaip pabrėžta dviejose ankstesnėse nuomonėse dėl pasiūlymo dėl sprendimo dėl nuosavų išteklių (4) ir dėl antrojo naujų nuosavų išteklių rinkinio (5), EESRK pripažįsta, kad būtina skubiai pakoreguoti jau pasiūlytus naujus nuosavus išteklius ir pasiūlyti naujų papildomų nuosavų išteklių. To reikia siekiant išvengti BNP pagrįstų išteklių įnašo padidėjimo dėl nepakankamų įnašų, gaunamų pagal 2021 m. gruodžio mėn. pristatytą nuosavų išteklių rinkinį.

2.8.

EESRK iš esmės palankiai vertina 2023 m. birželio mėn. paskelbtą Komisijos analizę ir pasiūlymą dėl naujų nuosavų išteklių rinkinio, kurį sudaro 2021 m. gruodžio mėn. pirminio pasiūlymo peržiūra siekiant sukurti tris naujus ES pajamų šaltinius, įskaitant naujus laikinus įmonių pelno statistiniais duomenimis grindžiamus nuosavus išteklius. Tuo pat metu EESRK kartoja, kad reikia struktūriškai modernizuoti nuosavų išteklių sistemą, kuria reikėtų remti valstybių narių pastangas siekti skaitmeninių, aplinkos ir tvaraus ekonomikos augimo tikslų.

2.9.

2023 m. gegužės mėn. Europos Parlamentas pasiūlė keletą įvairių naujų ES biudžeto pajamų šaltinių, įskaitant pelno mokesčiu grindžiamus nuosavus išteklius, finansinių sandorių mokestį, sąžiningą pasienio mechanizmą, kriptoturto mokestį, žaliuosius nuosavus išteklius ir statistiniais duomenimis grindžiamus nacionalinius įnašus.

2.10.

Ankstesnėje nuomonėje dėl antrojo naujų nuosavų išteklių rinkinio EESRK palankiai įvertino keletą Europos Parlamento pasiūlymų ir pateikė savo rekomendacijų dėl galimų naujų nuosavų išteklių. Ta pačia proga EESRK pakartojo, kad prie bet kokio pasiūlymo dėl nuosavų išteklių reikėtų pridėti jų veiksmingumo ir poveikio įmonėms ir namų ūkiams poveikio vertinimą. Todėl ES turėtų pirmenybės tvarka išnagrinėti kitas galimybes dėl būsimų ES biudžeto pajamų, kuo labiau sumažinant Europos įmonėms ir piliečiams tenkančią mokesčių naštą.

2.11.

Nors Komisija atliko galimų naujų ES biudžeto pajamų šaltinių galimybių analizę, EESRK, deja, pažymi, kad kai kurios Europos Parlamento ir EESRK pasiūlytos galimybės galiausiai buvo laikomos nevisai tinkamomis ir tvirtomis, kad jas būtų galima įtraukti į Komisijos pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, statistiniai nuosavi ištekliai, pagrįsti įmonių pelno įverčiu, laikomi veiksmingu laikinu sprendimu, turinčiu didelę potencialią pridėtinę vertę (6).

2.12.

EESRK dar kartą nurodo, kad Komisija, priimdama kiekvieną sprendimą su ES biudžetu susijusiais klausimais, turi stengtis pradėti plataus masto visuomenės diskusijas ir sužinoti piliečių, nevyriausybinių ir pilietinės visuomenės organizacijų, įmonių, administracijų ir visų suinteresuotųjų šalių nuomones. ES teisėkūros institucijos visada turėtų vadovautis šiuo principu siūlydamos priemones, kurios nekelia jokios rizikos kitų ES programų biudžetams ir kuriomis užtikrinamas proporcingumo ir socialinio teisingumo principų laikymasis.

2.13.

EESRK ragina Komisiją atlikti papildomus potencialių priemonių, kurios laikomos galimais nuosavais ištekliais, analizes bei vertinimus ir abejoja dėl išteklių, siūlomų siekiant grąžinti lėšas, surinktas ekonomikos gaivinimo priemonei „NextGenerationEU“ finansuoti, veiksmingumo ir tvarumo ilguoju laikotarpiu.

2.14.

Šiuo atžvilgiu EESRK mano, kad Komisijos vertinime nustatyti kriterijai, pavyzdžiui, pajamų potencialas, paprastumas ir greitas pajamų sutelkimas, yra palyginti riboti. Aštuonių galimų nuosavų išteklių vertinimas buvo grindžiamas trimis principais, nustatytais remiantis ribotais turimais duomenimis apie ES pajamas. Todėl vertinimas balais iš esmės yra kokybinis (7) ir lemia dar didesnį dviprasmiškumą, susijusį su išteklių veiksmingumu ir tvarumu ilguoju laikotarpiu.

2.15.

EESRK mano, kad, norint išspręsti šį klausimą, būtina atlikti kiekybinę priemonių analizę. Numatomų pajamų iš kiekvienos naujų nuosavų išteklių kategorijos apimtį ir siūlomus techninius pakeitimus reikia pagrįsti išsamiomis prognozėmis ir reikia užtikrinti skaidrumą, kad valstybės narės galėtų jiems pritarti. Todėl, siekdama nustatyti, koks tikėtinas spaudimas būtų daromas valstybių narių biudžetams, Komisija turėtų parengti konkrečius šalies lygmens ir prireikus regioninio lygmens vertinimus. Prognozėse taip pat reikėtų atsižvelgti į ateities scenarijus, įskaitant ekonominius sukrėtimus ar naujus finansinio nestabilumo šaltinius, kurie dar labiau apribotų valstybių narių biudžetus.

2.16.

EESRK taip pat reiškia susirūpinimą dėl pasiūlymo dėl naujų nuosavų išteklių pateikimo tvarkaraščio. Atsižvelgdamas į ES Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos paskelbtus prioritetus ir artėjančius Europos Parlamento rinkimus 2024 m. birželio mėn., EESRK ragina atitinkamus subjektus pakoreguotų nuosavų išteklių dokumentų rinkinį priimti iki dabartinės politinės kadencijos pabaigos.

2.17.

EESRK ragina Komisiją toliau ieškoti naujų finansavimo šaltinių priemonės „NextGenerationEU“ lėšų grąžinimui ir ES biudžeto finansavimui. Kaip minėta pirmiau, nepaprastai svarbu pradėti diskusijas įtraukiant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus nagrinėjant kitas galimybes ir sprendžiant galimo jų poveikio vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu klausimą. EESRK mano, kad nustatant nuosavus išteklius grąžintinoms EGADP lėšoms finansuoti, taip pat peržiūrint platesnę nuosavų išteklių sistemą nepaprastai svarbus socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas oficialiose konsultacijose. Tai padėtų pasiekti bendrą Europos socialinį sutarimą dėl ES biudžeto. Komitetas ragina Komisiją imtis veiksmų šia linkme.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.

EESRK pritaria Komisijos sprendimui teikti pirmenybę EBPO ir G20 pirmojo ramsčio įgyvendinimui, o ne kitoms skaitmeninio sektoriaus priemonėms. Kadangi pagal EBPO pirmąjį ramstį jau sprendžiamos problemos, susijusios su apmokestinimu skaitmeniniame sektoriuje, ir vis dar vyksta su jo įgyvendinimu susijęs techninis darbas, EESRK mano, kad labai svarbu paspartinti konvencijos ratifikavimą. Šiuo atžvilgiu EESRK norėtų pabrėžti, kad Komisija turėtų nedelsdama imtis tolesnių veiksmų, susijusių su EBPO pirmojo ramsčio įgyvendinimu, atlikdama techninį darbą, kad prisidėtų prie ES direktyvos dėl pirmojo ramsčio nuosavų išteklių įgyvendinimo.

3.2.

EESRK pripažįsta, kad pastarojo meto pokyčiai anglies dioksido rinkose padidino apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pajamų potencialą. Nors numatoma, kad rinkos kainos ateinančiais metais ir toliau nuolat viršys 55 EUR kainų lygį, kaip minėjo Komisija (8), EESRK mano, kad ATLPS pajamomis taip pat turėtų būti remiamos valstybių narių pastangos įgyvendinti priemones, skirtas įmonių, veikiančių sektoriuose, kuriuose surenkamos tokios pajamos, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui. Todėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pajamų dalį, kuri turės būti skiriama ES biudžetui, reikėtų kruopščiai įvertinti ir dėl jos pasiekti bendrą sutarimą tarp Komisijos ir valstybių narių. EESRK yra susirūpinęs dėl ATLPS nuosavų išteklių koregavimo ir siūlomo pareikalavimo tarifo padidinimo iki 30 % visų pajamų, gautų iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos, palyginti su iš pradžių siūlytu 25 % tarifu. Dėl to kyla rizika, kad sulėtės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesai ir apskritai žaliosios investicijos nacionaliniu lygmeniu.

3.3.

Siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, valstybės narės turi dėti daug pastangų, kartu atsižvelgdamos į skirtingus konkrečių šalių poreikius ir priemones, kurių reikia imtis. Todėl būtina sudaryti palankesnes sąlygas jų pajėgumams ir pastangoms pasiekti su klimatu susijusius tikslus nepakenkiant jų įsipareigojimui grąžinti priemonės „NextGenerationEU“ lėšas.

3.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad siūlomi statistiniai nuosavi ištekliai yra laikini. Kartu EESRK pripažįsta, kad reikėtų tinkamai įvertinti galimą šių naujų nuosavų išteklių poveikį įmonių konkurencingumui, įskaitant galimą nacionalinės pelno mokesčio politikos persvarstymą, ir kad viešojo administravimo institucijoms ir įmonėms tenkanti administracinė našta turėtų būti kuo mažesnė.

3.5.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija paskelbė, jog dėl nepakankamo mokesčių suderinimo ES galima pateisinti statistiniais įmonių pelno duomenimis pagrįstus nuosavus išteklius. Tai suteikia galimybę didelėms tarptautinėms įmonėms pasinaudoti pelno perkėlimu, mokesčių planavimu ir nacionalinių mokesčių sistemų neatitikimais. Tačiau reikėtų aiškiau išdėstyti su Komisijos pasiūlymu susijusią problemą ir išsamiai įvertinti galimas pajamas. Todėl EESRK mano, kad pasiūlymas dėl šio naujo pajamų šaltinio turėtų būti pagrįstas išsamiu poveikio vertinimu,

3.6.

EESRK pabrėžia, kad reikia aiškiau apibrėžti finansų ir ne finansų sektoriuose veikiančias tarptautines įmones. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (9) reikia skaidresnės informacijos, kad būtų galima nustatyti suderintus statistinius duomenis apie įmonių pajamas arba įmonių pelną ir jų sudėtį. Atlikdama skaičiavimus, pagrįstus Eurostato NFSA duomenų bazės duomenimis, Komisija turėtų pateikti lengvai prieinamos informacijos, kad būtų galima stebėti kiekvienos valstybės narės įnašą į ES biudžetą naudojant laikinus statistiniais duomenimis pagrįstus nuosavus išteklius.

3.7.

EESRK pripažįsta, kad apskritai laikini statistiniai nuosavi ištekliai galėtų padėti finansuoti programą „NextGenerationEU“, kol bus įgyvendintas BEFIT mechanizmas.

---

(1)  Europos Parlamento rezoliucija „Nuosavi ištekliai. Nauja ES finansų pradžia. Naujas startas Europai“.

(2)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ (COM(2018) 321 final), Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (COM(2018) 322 final – 2018/0166 (APP)), Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2018) 325 final – 2018/0135 (CNS)), Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendra konsoliduotąja pelno mokesčio baze, Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ir neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstų nuosavų išteklių teikimo metodų ir tvarkos ir dėl priemonių, skirtų grynųjų pinigų poreikiui patenkinti (COM(2018) 326 final – 2018/0131 (NLE)), Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės (COM(2018) 327 final – 2018/0132 (APP)) ir dėl Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89 dėl galutinių vienodų nuosavų lėšų, kaupiamų iš pridėtinės vertės mokesčio, surinkimo priemonių (COM(2018) 328 final – 2018/0133 (NLE)) (OL C 440, 2018 12 6, p.106).

(3)   2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020 12 15, p. 1).

(4)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Būsimi nauji ES biudžeto nuosavi ištekliai“ (COM(2021) 566 final), Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (COM(2021) 569 final – 2021/0429 (APP)), Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2021) 570 final – 2021/0430 (CNS)) (OL C 323, 2022 8 26, p. 48).

(5)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Antrasis naujų nuosavų išteklių rinkinys“ (tiriamoji nuomonė) (OL C 293, 2023 8 18, p. 13).

(6)  Europos Parlamento pranešimo projektas „Nuosavi ištekliai. Nauja ES finansų pradžia. Naujas startas Europai“, Biudžeto komitetas.

(7)  Pakeistas pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2023) 331 final).

(8)  Pakeistas pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2023) 331 final).

(9)  Pakeistas pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2023) 331 final).