EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 12 07

COM(2022) 698 final

2022/0404(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

[xxxx]
kuria dėl koncentracijos rizikos, susijusios su pagrindinėmis sandorio šalimis, ir sandorio šalies rizikos, būdingos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kurių centrinė tarpuskaita atliekama, traktavimo iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2013/36/ES ir (ES) 2019/2034

(Tekstas svarbus EEE)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Šis pasiūlymas yra iniciatyvos, kuria siekiama užtikrinti, kad ES turėtų saugią, patikimą ir konkurencingą centrinės tarpuskaitos ekosistemą, taip toliau kuriant kapitalo rinkų sąjungą (KRS) ir stiprinant ES atvirą strateginį savarankiškumą, dalis. Patikimos ir saugios pagrindinės sandorio šalys (PSŠ) didina pasitikėjimą finansų sistema ir iš esmės remia pagrindinių rinkų likvidumą. Saugi, patikima ir konkurencinga centrinės tarpuskaitos ekosistema yra būtina tolesnio jos augimo sąlyga. ES centrinės tarpuskaitos ekosistema turėtų sudaryti sąlygas ES įmonėms veiksmingai ir saugiai apsidrausti nuo rizikos, kartu užtikrinant platesnį finansinį stabilumą. Taip centrinė tarpuskaita rems ES ekonomiką. Konkurencinga ir veiksminga ES centrinės tarpuskaitos ekosistema padidins tarpuskaitos veiklos apimtį, tačiau tarpuskaita taip pat kelia riziką, kad centralizuotą sandorių tarpuskaitą atliks kelios finansinės ir sisteminės svarbos PSŠ. Todėl PSŠ tą riziką turi tinkamai valdyti ir jos turi būti atidžiai prižiūrimos tiek nacionaliniu, tiek platesniu ES mastu.

Be to, nuo 2017 m. buvo ne kartą reiškiamas susirūpinimas dėl nuolatinės rizikos ES finansiniam stabilumui, kurią kelia pernelyg didelė tarpuskaitos koncentracija kai kuriose trečiųjų šalių PSŠ, visų pirma esant nepalankiausių sąlygų scenarijui. Didelės rizikos, tačiau mažos tikimybės įvykiai gali įvykti, todėl ES turi būti jiems pasirengusi 1 . Nors apskritai vykstant šiems pokyčiams ES pagrindinės sandorio šalys pasirodė esančios atsparios, patirtis parodė, kad ES centrinės tarpuskaitos ekosistemą galima dar sustiprinti, kad padidėtų finansinis stabilumas. Tačiau atviras strateginis savarankiškumas taip pat reiškia, kad ES turi apsisaugoti nuo rizikos finansiniam stabilumui, kuri gali kilti, kai ES rinkos dalyviai pernelyg priklauso nuo trečiųjų šalių subjektų, nes tai gali būti pažeidžiamumo priežastis. Kad ši padėtis būtų ištaisyta, iniciatyva, kuri yra šio pasiūlymo dalis, siekiama padidinti ES PSŠ likvidumą, sustiprinti ES centrinės tarpuskaitos pajėgumą ir sumažinti riziką, kurią ES finansiniam stabilumui kelia pernelyg didelės pozicijos trečiųjų šalių PSŠ atžvilgiu. Todėl, be kita ko, reikalaujama, kad visi rinkos dalyviai, kuriems taikoma tarpuskaitos prievolė, ES pagrindinėse sandorio šalyse turėtų aktyvias sąskaitas, kad galėtų atlikti tarpuskaitą, susijusią su bent tam tikra dalimi paslaugų, kurias ESMA pripažino esančiomis esminės sisteminės svarbos ES finansiniam stabilumui.

Didžioji dalis teisėkūros priemonių šiam dokumentų rinkiniui įgyvendinti yra pateiktos Komisijos pasiūlyme dėl Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 2 (ERIR) (tai vadinamoji ERIR 3 peržiūra), o šiame pasiūlyme pateikiami Direktyvos 2013/36/ES 3 (Kapitalo reikalavimų direktyvos, arba KRD), Direktyvos (ES) 2019/2034 4 (Investicinių įmonių direktyvos, arba IĮD) ir Direktyvos 2009/65/ES 5 (Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų direktyvos, arba KIPVPS direktyvos) pakeitimai, kurie yra būtini siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti ERIR 3 peržiūros tikslai ir užtikrintas nuoseklumas. Todėl abu pasiūlymai turėtų būti skaitomi kartu.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Šią iniciatyvą reikėtų vertinti atsižvelgiant į platesnę Komisijos darbotvarkę, kuria siekiama, kad ES rinkos taptų saugesnės, patikimesnės, veiksmingesnės ir konkurencingesnės, kaip numatyta KRS ir atviro strateginio savarankiškumo iniciatyvose. Saugūs, veiksmingi ir konkurencingi poprekybiniai susitarimai, visų pirma centrinė tarpuskaita, yra esminis patikimų kapitalo rinkų elementas. Įgyvendinant visapusiškai veikiančią ir integruotą kapitalo rinką bus sudaromos sąlygos užtikrinti tvarų ES ekonomikos augimą ir jos didesnį konkurencingumą, atsižvelgiant į strateginį Komisijos žmonėms tarnaujančios ekonomikos prioritetą, kurį įgyvendinant daugiausia dėmesio skiriama tinkamoms darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investavimo sąlygoms sudaryti.

Atitinkama iniciatyva neturi tiesioginio ir (arba) nustatomo poveikio, dėl kurio būtų padaryta reikšminga žala arba kitaip kenkiama suderinamumui su poveikio klimatui neutralumo tikslais ir pareigomis pagal Europos klimato teisės aktą 8 .

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

KRD, IĮD ir KIPVPS direktyvoje nustatyta atitinkamai kredito įstaigų, investicinių įmonių ir KIPVPS fondų, kurie gali naudotis ES ir trečiųjų šalių PSŠ siūlomomis paslaugomis, reguliavimo ir priežiūros sistema. Šių direktyvų teisinis pagrindas buvo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 53 straipsnio 1 dalis, nes jomis siekta koordinuoti nuostatas, susijusias su kredito įstaigų, investicinių įmonių ir KIPVPS veiklos pradėjimu ir vykdymu. Atsižvelgiant į tai, kad šia iniciatyva siūlomi tolesni politikos veiksmai siekiant užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą, susijęs pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto būtų priimtas remiantis tuo pačiu teisiniu pagrindu.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Šis pasiūlymas yra dalis teisės aktų rinkinio, kuriuo siekiama didinti ES PSŠ patrauklumą suteikiant daugiau galimybių ES PSŠ teikti rinkai naujus produktus ir mažinant reikalavimų laikymosi išlaidas, taip pat stiprinant ES lygmens ES PSŠ priežiūrą. ES veiksmais taip pat bus sprendžiama pernelyg didelės ES priklausomybės nuo trečiųjų šalių 2 lygio PSŠ problema, siekiant sumažinti riziką ES finansiniam stabilumui. Saugi, patikima, veiksminga ir konkurencinga centrinės tarpuskaitos paslaugų rinka prisideda prie gilesnių ir likvidesnių rinkų ES ir yra būtina gerai veikiančiai KRS.

Šiuo pasiūlymu visų pirma iš dalies keičiama KRD ir IĮD siekiant paskatinti atitinkamai įstaigas ir investicines įmones, taip pat jų kompetentingas institucijas sistemingai mažinti pernelyg didelės koncentracijos riziką, galinčią kilti dėl jų pozicijų PSŠ, visų pirma 2 lygio PSŠ, atžvilgiu ir atspindėti platesnį politikos tikslą Europos Sąjungoje užtikrinti saugesnę, patikimesnę ir konkurencingesnę centrinės tarpuskaitos ekosistemą. Šiuo pasiūlymu taip pat iš dalies keičiama KIPVPS direktyva siekiant panaikinti visų išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių centrinę tarpuskaitą atlieka PSŠ, gavusi leidimą arba pripažinta pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, sandorio šalies rizikos ribas ir taip sudaryti vienodas sąlygas biržinėms ir nebiržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms ir geriau atspindėti riziką mažinantį PSŠ pobūdį išvestinių finansinių priemonių sandoriuose.

Valstybės narės ir nacionalinės priežiūros institucijos pačios negali sumažinti sisteminės rizikos, kurią kelia itin integruotos ir tarpusavyje susijusios PSŠ, veikiančios tarpvalstybiniu lygmeniu už nacionalinės jurisdikcijos ribų. Jos taip pat negali sumažinti rizikos, kylančios dėl nacionalinės priežiūros praktikos skirtumų. Be to, valstybės narės pačios negali paskatinti centrinę tarpuskaitą atlikti ES ir išspręsti nacionalinių priežiūros institucijų ir ES institucijų bendradarbiavimo sistemos neveiksmingumo problemų. Todėl dėl veiksmų masto šių tikslų būtų geriau siekti ES lygmeniu, laikantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo.

•Proporcingumo principas

Šiuo pasiūlymu nustatomi riboti KRD, IĮD ir KIPVPS direktyvos pakeitimai siekiant paskatinti tarpuskaitą atlikti per ES PSŠ. Pasiūlymu visiškai atsižvelgiama į proporcingumo principą: pasiūlymas yra tinkamas nurodytiems tikslams pasiekti ir juo neviršijama to, kas būtina. Pasiūlymas suderinamas su proporcingumo principu atsižvelgiant į tinkamą saugotino viešojo intereso ir siūlomų priemonių ekonominio veiksmingumo pusiausvyrą. Tinkamiausių politikos galimybių proporcingumas išsamiau įvertintas pridedamo poveikio vertinimo 7 ir 8 skyriuose.

•Priemonės pasirinkimas

KRD, IĮD ir KIPVPS direktyva yra direktyvos, todėl jas reikia iš dalies pakeisti tokio paties pobūdžio teisine priemone.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Siekdamos įvertinti, ar ERIR pakankamai užtikrina ES finansinį stabilumą, Komisijos tarnybos išsamiai konsultavosi su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant ES įstaigas (ECB, Europos sisteminės rizikos valdybą (ESRV), Europos priežiūros institucijas (EPI), valstybes nares, Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto narius, finansinių paslaugų sektorių (bankus, pensijų fondus, investicinius fondus, draudimo įmones ir kt.), taip pat ne finansų bendroves. Šis procesas parodė, kad dėl pernelyg didelės tarpuskaitos koncentracijos keliose trečiųjų šalių PSŠ ES finansiniam stabilumui nuolat kyla rizika. Ši rizika ypač svarbi nepalankiausių sąlygų scenarijaus atveju.

Nepaisant to, atsižvelgdamos į faktą, kad ERIR 2.2 įsigaliojo palyginti neseniai ir tam tikri reikalavimai dar netaikomi 9 , Komisijos tarnybos nemanė, kad reikėtų parengti išsamų visos sistemos vertinimą. Vietoje to buvo iš anksto nustatytos pagrindinės sritys, remiantis suinteresuotųjų šalių indėliu ir vidaus analize, o atitinkami elementai išsamiai paaiškinti poveikio vertinime, problemos apibūdinimo skirsnyje pabrėžiant dabartinių taisyklių neveiksmingumą ir neefektyvumą (pridedamo poveikio vertinimo 3 skirsnyje dėl problemos apibūdinimo išsamiai paaiškinamas dabartinių taisyklių neveiksmingumas ir neefektyvumas).

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

·nuo 2022 m. vasario 8 d. iki kovo 22 d. vyko Komisijos tikslinės konsultacijos 10 . Buvo nuspręsta, kad konsultacijos turėtų būti tikslinės, nes klausimai daugiausia susiję su labai konkrečia ir gana technine sritimi. Į tikslines konsultacijas atsiliepė 71 suinteresuotoji šalis, naudodama internetinę formą, o tam tikri konfidencialūs atsakymai taip pat buvo pateikti elektroniniu paštu;

·nuo 2022 m. vasario 8 d. iki kovo 8 d. buvo paskelbtas Komisijos kvietimas teikti informaciją 11 ;

·2021 m. pirmąjį pusmetį vyko konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis darbo grupėje, nagrinėjančioje išvestinių finansinių priemonių perkėlimo iš Jungtinės Karalystės į ES pagrindines sandorio šalis galimybes ir sunkumus, įskaitant kelis suinteresuotųjų šalių informavimo susitikimus 2021 m. vasario, kovo ir birželio mėn.;

·gegužės 4 d. vyko susitikimas su Europos Parlamento nariais, o vėliau – dvišaliai susitikimai;

·2022 m. kovo 30 d., 2022 m. birželio 16 d. ir 2022 m. lapkričio 8 d. vyko susitikimai su valstybių narių ekspertais;

·2022 m. vasario 2 d. ir kovo 16 d. vyko Finansinių paslaugų komiteto posėdžiai;

·2022 m. vasario 18 d. ir kovo 29 d. vyko Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžiai;

·vyko dvišaliai susitikimai su suinteresuotosiomis šalimis, taip pat iš įvairių suinteresuotųjų šalių gauta konfidencialios informacijos.

Svarbiausios šio konsultacijų proceso idėjos buvo šios:

·2021 m. pradėtas darbas parodė, kad centrinės tarpuskaitos patrauklumui didinti, ES infrastruktūrų plėtrai skatinti ir priežiūros tvarkai ES tobulinti prireiks laiko.

·Nurodyta įvairių priemonių, kurios galėtų padėti padidinti ES PSŠ ir tarpuskaitos veiklos patrauklumą, taip pat užtikrinti, kad jų rizika būtų tinkamai valdoma ir prižiūrima.

·Šios priemonės priklauso ne tik Komisijos ir teisėkūros institucijų kompetencijai; gali būti, kad veiksmų turės imtis ECB, nacionaliniai centriniai bankai, EPI, nacionalinės priežiūros institucijos, PSŠ ir bankai.

·Konsultacijos parodė, kad rinkos dalyviai paprastai pirmenybę teikia ne reguliavimo priemonėms, bet rinka grindžiamam požiūriui, kad būtų kuo labiau sumažintos išlaidos ir ES rinkos dalyviai išliktų konkurencingi tarptautiniu mastu.

·Nepaisant to, reguliavimo priemonės sulaukė tam tikro masto paramos, ypač tuo atveju, kai jomis buvo sudarytos sąlygos greičiau patvirtinti PSŠ naujus produktus ir paslaugas 12 .

·Priemonės, laikomos naudingomis siekiant padidinti ES PSŠ patrauklumą: aktyvios sąskaitos ES PSŠ išlaikymas, priemonės ES PSŠ paslaugų plėtrai palengvinti, tarpuskaitos dalyvių aprėpties išplėtimas, apsidraudimo apskaitos taisyklių keitimas ir ES PSŠ finansavimo ir likvidumo valdymo sąlygų gerinimas.

(a)didinti ES PSŠ patrauklumą supaprastinant produktų pateikimo rinkai ir modelių bei parametrų pakeitimo procedūras ir nustatant tam tikriems pakeitimams taikytinas patvirtinimo nesant prieštaravimų, ex post patvirtinimo ir (arba) peržiūros procedūras. Tai suteikia ES PSŠ galimybę greičiau pateikti naujus produktus ir įgyvendinti modelių pakeitimus, kartu užtikrinant, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į riziką, taip pat nekeliant pavojaus finansiniam stabilumui ir tuo pačiu užtikrinant didesnį ES PSŠ konkurencingumą;

(b)skatinti atlikti centrinę tarpuskaitą ES, kad būtų apsaugotas finansinis stabilumas, reikalaujant, kad tarpuskaitos nariai ir klientai tiesiogiai ar netiesiogiai turėtų aktyvią sąskaitą ES pagrindinėse sandorio šalyse, ir sudarant palankesnes sąlygas klientams atlikti tarpuskaitą; tai padės sumažinti poziciją trečiųjų šalių 2 lygio PSŠ atžvilgiu ir kartu pernelyg didelę priklausomybę nuo jų, dėl kurios kyla rizika ES finansiniam stabilumui;

(c)gerinti tarpvalstybinės rizikos vertinimą ir valdymą: užtikrinti, kad ES institucijos turėtų tinkamus įgaliojimus ir informaciją, kad galėtų stebėti riziką, susijusią tiek su ES, tiek su trečiųjų šalių PSŠ, be kita ko, Europos Sąjungoje stiprinant jų bendradarbiavimą priežiūros srityje.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Rengdama šį pasiūlymą Komisija rėmėsi toliau nurodytomis išorės ekspertinėmis žiniomis ir duomenimis, kurie buvo gauti, be kita ko, iš ESMA, ESRV ir finansų rinkos dalyvių ir yra išsamiai pateikti ERIR 3 peržiūros pasiūlyme, su kuriuo teikiamas šis pasiūlymas.

•Poveikio vertinimas

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Nei pasiūlymas dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama KRD, IĮD ir KIPVPS direktyva, nei ERIR peržiūros pasiūlymas, kurį šis pasiūlymas papildo, neturės jokio poveikio ES biudžetui, kaip paaiškinta poveikio vertinimo 8.2.5 skirsnyje.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Pakeitimai yra glaudžiai susiję su ERIR 3 peržiūra. Todėl nuostatos turėtų būti svarstomos kartu su tame pasiūlyme numatytomis nuostatomis. Jungtinis stebėsenos mechanizmas rinks būtinus duomenis pagrindiniams parametrams (aktyvių sąskaitų naudojimui, aktyvių sąskaitų skaičiui, sandorių, kurių tarpuskaita atliekama per aktyvias sąskaitas, daliai, pozicijų skirtingų rūšių PSŠ atžvilgiu apimčiai ir pernelyg didelei koncentracijai) stebėti. Tai leis ateityje įvertinti naujas politikos priemones. Be to, stebėti naujų siūlomų priemonių poveikį paveiktoms įstaigoms ir investicinėms įmonėms padės nuolat vykdomas priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas (angl. SREP) ir testavimai nepalankiausiomis sąlygomis. Visų pirma tai leis įvertinti tokių priemonių adekvatumą ir proporcingumą mažesnių įstaigų ir investicinių įmonių atžvilgiu.

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Dėl pasiūlymo nereikia aiškinamųjų dokumentų, susijusių su direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Nors KIPVPS leidžiama investuoti tiek į nebiržines, tiek į biržines išvestines finansines priemones, KIPVPS direktyvos 52 straipsnio nuostatomis nustatytos tik nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandorių sandorio šalies rizikos reguliavimo ribos, nepriklausomai nuo to, ar atliekama išvestinių finansinių priemonių centrinė tarpuskaita. Siekiant užtikrinti suderinamumą su Reglamentu (ES) Nr. 648/2012, sudaryti vienodas sąlygas biržinėms ir nebiržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms ir geriau atspindėti riziką mažinantį PSŠ pobūdį išvestinių finansinių priemonių sandoriuose, šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalimi iš dalies keičiamas KIPVPS direktyvos 52 straipsnis, kad būtų panaikintos visų išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių centrinę tarpuskaitą atlieka PSŠ, gavusi leidimą arba pripažinta pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, sandorio šalies rizikos ribos. Siekiant į KIPVPS direktyvą įtraukti PSŠ sąvoką, šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalimi iš dalies keičiama KIPVPS direktyvos 2 straipsnio 1 dalis: į ją įtraukiama PSŠ apibrėžtis darant kryžminę nuorodą į jos apibrėžtį Reglamente (ES) Nr. 648/2012.

Šia direktyva nustatomos naujos nuostatos ir siūlomi kelių Direktyvos 2013/36/ES (Kapitalo reikalavimų direktyvos, arba KRD) ir Direktyvos (ES) 2019/2034 (Investicinių įmonių direktyvos, arba IĮD) straipsnių pakeitimai, siekiant paskatinti atitinkamai įstaigas ir investicines įmones, taip pat jų kompetentingas institucijas sistemingai mažinti pernelyg didelės koncentracijos riziką, galinčią kilti dėl jų pozicijų PSŠ atžvilgiu, ir atspindėti platesnį politikos tikslą užtikrinti saugesnę, patikimesnę, veiksmingesnę ir konkurencingesnę ES centrinės tarpuskaitos paslaugų rinką.

KRD 81 straipsnis kartu su KRD 104 straipsniu jau galėjo būti naudojami pagal dabartinę sistemą siekiant spręsti pernelyg didelės pozicijų PSŠ atžvilgiu koncentracijos problemą.

Tačiau siūlomais pakeitimais daugiau dėmesio pagal KRD skiriama tinkamam pozicijų PSŠ atžvilgiu valdymui, taip remiant perėjimą prie saugesnės, patikimesnės, veiksmingesnės ir konkurencingesnės ES centrinės tarpuskaitos paslaugų rinkos. Jais taip pat sukuriama būtina sistema IĮD kontekste. Šiame kontekste kompetentingos institucijos raginamos peržiūrėti, ar kredito įstaigos ir investicinės įmonės atitinka svarbius Sąjungos politikos tikslus arba platesnes pertvarkos tendencijas, susijusias su aktyvių sąskaitų struktūros naudojimu pagal ERIR trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, taip suteikiant kompetentingoms institucijoms galimybę spręsti finansinio stabilumo problemas, kurių gali kilti dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo tam tikrų trečiųjų šalių sisteminės svarbos PSŠ (2 lygio PSŠ).

Šios direktyvos 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis iš dalies keičiami KRD 74 ir 76 straipsniai, kad būtų nustatytas reikalavimas įstaigoms į savo vidaus kapitalo poreikių vertinimo ir tinkamo vidaus valdymo strategijas ir procesus įtraukti koncentracijos riziką, kylančią dėl pozicijų PSŠ, visų pirma teikiančių paslaugas, kurios yra esminės sisteminės svarbos Sąjungai arba vienai ar daugiau jos valstybių narių, atžvilgiu. Taip pat į KRD 76 straipsnį įtraukiamas reikalavimas, kad valdymo organas parengtų konkrečius planus tokiai koncentracijos rizikai mažinti. 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomi panašūs IĮD 26 ir 29 straipsnių pakeitimai, susiję su investicinėmis įmonėmis.

Siekiant paremti priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (SREP), šios direktyvos 1 straipsnio 3 dalimi iš dalies keičiamas KRD 81 straipsnis, kad būtų galima nustatyti reikalavimą kompetentingoms institucijoms konkrečiai vertinti ir stebėti įstaigų praktiką, susijusią su jų koncentracijos rizikos, kylančios dėl pozicijų pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu, valdymu, taip pat įstaigų pažangą prisitaikant prie atitinkamų Sąjungos politikos tikslų. Šios direktyvos 2 straipsnio 3 dalimi IĮD 36 straipsnyje nustatomas panašus reikalavimas investicinėms įmonėms.

Šios direktyvos 1 straipsnio 4 dalimi iš dalies keičiamas KRD 100 straipsnis, suteikiant įgaliojimą EBI paskelbti gaires dėl vienodo koncentracijos rizikos, kylančios dėl pozicijų pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu, įtraukimo į priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Siekiant kompetentingoms institucijoms sudaryti sąlygas lengviau mažinti konkrečiai koncentracijos riziką, kylančią dėl įstaigų pozicijų PSŠ atžvilgiu, šios direktyvos 1 straipsnio 5 dalimi iš dalies keičiamas KRD 104 straipsnis, įtraukiant konkretų priežiūros įgaliojimą mažinti tokią riziką. Šios direktyvos 2 straipsnio 4 dalimi į IĮD 39 straipsnį įtraukiamos panašios nuostatos, skirtos investicinėms įmonėms.

2022/0404 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

[xxxx]
kuria dėl koncentracijos rizikos, susijusios su pagrindinėmis sandorio šalimis, ir sandorio šalies rizikos, būdingos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kurių centrinė tarpuskaita atliekama, traktavimo iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2013/36/ES ir (ES) 2019/2034

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio banko nuomonę  (1) ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros  (2) ,

kadangi:

(1)siekiant užtikrinti suderinamumą su Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 ir tinkamą vidaus rinkos veikimą, Direktyvoje 2009/65/EB būtina nustatyti vienodą rinkinį taisyklių, susijusių su sandorio šalies rizika kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) vykdomuose išvestinių finansinių priemonių sandoriuose, kai sandorių tarpuskaitą atliko pagal tą reglamentą leidimą gavusi arba pripažinta PSŠ. Direktyvoje 2009/65/EB reguliavimo ribos nustatytos tik nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandoriams būdingai sandorio šalies rizikai, nepriklausomai nuo to, ar atliekama tų išvestinių finansinių priemonių centrinė tarpuskaita. Kadangi centrinės tarpuskaitos tvarka mažina išvestinių finansinių priemonių sutartims būdingą sandorio šalies riziką, būtina atsižvelgti į tai, ar išvestinės finansinės priemonės centrinę tarpuskaitą atliko PSŠ, gavusi leidimą arba pripažinta pagal tą reglamentą, ir sudaryti vienodas sąlygas biržinėms ir nebiržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms, kai nustatomos taikytinos sandorio šalies rizikos ribos. Be to, reguliavimo ir derinimo tikslais sandorio šalies rizikos ribas būtina panaikinti tik tada, kai sandorio šalys naudojasi PSŠ, valstybėje narėje gavusių leidimą teikti tarpuskaitos paslaugas tarpuskaitos nariams ir jų klientams arba pripažintų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, paslaugomis;

(2)siekiant prisidėti prie pastangų siekti kapitalo rinkų sąjungos tikslų ir užtikrinti, kad būtų galima veiksmingai naudotis PSŠ paslaugomis, būtina pašalinti tam tikras kliūtis Direktyvoje 2009/65/EB, trukdančias naudoti centrinę tarpuskaitą, ir pateikti paaiškinimų direktyvose 2013/36/ES ir (ES) 2019/2034. Pernelyg didelė Sąjungos finansų sistemos priklausomybė nuo trečiųjų šalių sisteminės svarbos PSŠ (2 lygio PSŠ) galėtų kelti finansinio stabilumo problemų, kurias reikia tinkamai spręsti. Siekiant užtikrinti finansinį stabilumą Sąjungoje ir tinkamai sumažinti galimą neigiamo poveikio plitimo visoje Sąjungos finansų sistemoje riziką, reikėtų nustatyti tinkamas priemones, kuriomis būtų skatinamas koncentracijos rizikos, kylančios dėl pozicijų PSŠ atžvilgiu, nustatymas, valdymas ir stebėsena. Šiomis aplinkybėmis reikėtų iš dalies pakeisti direktyvas 2013/36/ES ir (ES) 2019/2034 siekiant paskatinti įstaigas ir investicines įmones imtis veiksmų savo verslo modeliui pritaikyti taip, kad būtų užtikrintas suderinamumas su naujais tarpuskaitos reikalavimais, nustatytais atlikus Reglamento (ES) Nr. 648/2012 peržiūrą, ir apskritai patobulinti savo rizikos valdymo praktiką, be kita ko, pagal savo rinkos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą. Nors kompetentingos institucijos jau gali nustatyti papildomų nuosavų lėšų reikalavimus rizikai, kuriai netaikomi arba nepakankamai taikomi esami kapitalo reikalavimai, padengti, jos turėtų būti geriau aprūpintos papildomomis, detalesnėmis priemonėmis ir įgaliojimais pagal 2 ramstį, kad galėtų imtis tinkamų ir ryžtingų veiksmų, remdamosi savo priežiūrinių vertinimų išvadomis;

(3)todėl direktyvos 2009/65/EB, 2013/36/ES ir (ES) 2019/2034 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(4)kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti, kad kredito įstaigos, investicinės įmonės ir jų kompetentingos institucijos tinkamai stebėtų ir sumažintų koncentracijos riziką, kylančią dėl pozicijų 2 lygio PSŠ, kurios teikia esminės sisteminės svarbos paslaugas, atžvilgiu, ir panaikinti išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kurių centrinę tarpuskaitą atlieka PSŠ, gavusi leidimą arba pripažinta pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, būdingos sandorio šalies rizikos ribas, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomų veiksmų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2009/65/EB pakeitimai 

Direktyva 2009/65/EB iš dalies keičiama taip:

(1)    2 straipsnio 1 dalis papildoma u punktu:

„u)    pagrindinė sandorio šalis (PSŠ) – pagrindinė sandorio šalis, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012*2 2 straipsnio 1 punkte.

___________

*2    2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).“;

(2)    52 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    1 dalies antros pastraipos įžanginė formuluotė pakeičiama taip:

„Rizikos pozicija, kurią KIPVPS turi sandorio šalies atžvilgiu išvestinių finansinių priemonių sandoryje, kurio centrinės tarpuskaitos neatlieka PSŠ, gavusi veiklos leidimą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba pripažinta pagal to reglamento 25 straipsnį, negali viršyti:“;

b)    2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)    pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės gali didinti 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytą 5 % ribą iki daugiausiai 10 %. Tačiau, jei jos tai daro, bendra KIPVPS laikomų skirtingų emitentų, į kiekvieną iš kurių jis investuoja daugiau nei 5 % savo turto, perleidžiamų vertybinių popierių bei pinigų rinkos priemonių vertė negali viršyti 40 % jo turto vertės. Tas apribojimas netaikomas indėliams ar išvestinių finansinių priemonių sandoriams, sudarytiems su finansų įstaigomis, kurioms taikoma riziką ribojanti priežiūra.“;

ii)    antros pastraipos c punktas pakeičiamas taip:

„c) pozicijų, atsirandančių dėl su tuo subjektu sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių centrinės tarpuskaitos neatlieka PSŠ, gavusi leidimą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba pripažinta pagal to reglamento 25 straipsnį.“

2 straipsnis

Direktyvos 2013/36/ES pakeitimai 

Direktyva 2013/36/ES iš dalies keičiama taip:

(1)    74 straipsnio 1 dalies [b punktas] pakeičiamas taip:

„[b)] veiksmingus rizikos, kuri joms kyla arba gali kilti trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, įskaitant aplinkosauginę, socialinę ir valdymo riziką, taip pat koncentracijos riziką, kylančią dėl pozicijų pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012*1 7a straipsnyje nustatytas sąlygas, nustatymo, valdymo, stebėsenos ir pranešimo apie tokią riziką procesus;“

___________

*1    2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).“;

(2)    76 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Valstybės narės užtikrina, kad valdymo organas parengtų konkrečius planus ir kiekybiškai įvertinamus tikslus, atsižvelgdamas į pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 7a straipsnį nustatytas dalis, kad būtų galima stebėti ir mažinti koncentracijos riziką, kylančią dėl pozicijų pagrindinių sandorio šalių, teikiančių paslaugas, kurios yra esminės sisteminės svarbos Sąjungai arba vienai ar daugiau jos valstybių narių, atžvilgiu.“;

(3)    81 straipsnis papildomas šia dalimi:

„Kompetentingos institucijos vertina ir stebi įstaigų praktikos, susijusios su jų koncentracijos rizikos, kylančios dėl pozicijų pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu, valdymu, įskaitant planus, parengtus pagal šios direktyvos 76 straipsnio 2 dalį, pokyčius, taip pat pažangą, padarytą pritaikant įstaigų verslo modelius prie atitinkamų Sąjungos politikos tikslų, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 7a straipsnyje nustatytus reikalavimus.“;

(4)    100 straipsnis papildomas [5] dalimi:

„[5]. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI, koordinuodama veiksmus su ESMA pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį, parengia gaires, kuriomis užtikrinama nuosekli koncentracijos rizikos, kylančios dėl pozicijų pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu, integravimo į priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis metodika.“;

(5)    104 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)    įžanginė formuluotė pakeičiama taip:

„Šios direktyvos 97 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies b punkto, 98 straipsnio 4, 5 ir 9 dalių, 101 straipsnio 4 dalies ir 102 straipsnio tikslais ir taikant Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 kompetentingos institucijos turi bent šiuos įgaliojimus:“;

b)    įterpiamas [n] punktas:

„[n)] reikalauti, kad įstaigos sumažintų pozicijas pagrindinės sandorio šalies atžvilgiu arba perskirstytų pozicijas savo tarpuskaitos sąskaitose pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 7a straipsnį, jei kompetentinga institucija mano, kad tos pagrindinės sandorio šalies atžvilgiu esama pernelyg didelės koncentracijos rizikos.“

3 straipsnis

Direktyvos (ES) 2019/2034 pakeitimai

Direktyva (ES) 2019/2034 iš dalies keičiama taip:

(1)    26 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) veiksmingus rizikos, kuri kyla arba gali kilti investicinėms įmonėms arba kurią jos kelia arba gali kelti kitiems, įskaitant koncentracijos riziką, kylančią dėl pozicijų pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 7a straipsnyje nustatytas sąlygas, nustatymo, valdymo, stebėsenos ir pranešimo apie tokią riziką procesus;“;

(2)    29 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)    įterpiamas e punktas:

„e)    reikšmingų koncentracijos rizikos, kylančios dėl pozicijų pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu, šaltinių bei padarinių, taip pat bet kokio reikšmingo poveikio nuosavoms lėšoms.“;

b)    įterpiama ši pastraipa:

„Pirmos pastraipos e punkto tikslu valstybės narės užtikrina, kad valdymo organas parengtų konkrečius planus ir kiekybiškai įvertinamus tikslus, atsižvelgdamas į pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 7a straipsnį nustatytas dalis, kad būtų galima stebėti ir mažinti koncentracijos riziką, kylančią dėl pozicijų pagrindinių sandorio šalių, teikiančių paslaugas, kurios yra esminės sisteminės svarbos Sąjungai arba vienai ar daugiau jos valstybių narių, atžvilgiu.“;

(3)    36 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Taikydamos pirmos pastraipos a punktą, kompetentingos institucijos vertina ir stebi investicinių įmonių praktikos, susijusios su jų koncentracijos rizikos, kylančios dėl pozicijų pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu, valdymu, įskaitant planus, parengtus pagal šios direktyvos 29 straipsnio 1 dalies e punktą, pokyčius, taip pat pažangą, padarytą pritaikant investicinių įmonių verslo modelius prie atitinkamų Sąjungos politikos tikslų, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 7a straipsnyje nustatytus reikalavimus.“;

(4)    39 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a)     įžanginė formuluotė pakeičiama taip:

„Šios direktyvos 29 straipsnio e punkto, 36 straipsnio, 37 straipsnio 3 dalies ir 39 straipsnio tikslais ir taikant Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 kompetentingos institucijos turi bent šiuos įgaliojimus:“;

b)    įterpiamas n punktas:

„n)    reikalauti, kad įstaigos sumažintų pozicijas pagrindinės sandorio šalies atžvilgiu arba perskirstytų pozicijas savo tarpuskaitos sąskaitose pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 7a straipsnį, jei kompetentinga institucija mano, kad tos pagrindinės sandorio šalies atžvilgiu esama pernelyg didelės koncentracijos rizikos.“

4 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.    Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo … [Leidinių biurui: įrašyti datą – 12 mėnesių nuo ERIR peržiūros reglamento įsigaliojimo dienos]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.    Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

(1)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“, COM(2021) 32.

(2)    2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų, OL L 201, 2012 7 27.

(3)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, OL L 176, 2013 6 27.

(4)    2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES, OL L 314, 2019 12 5.

(5)    2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (nauja redakcija), OL L 302, 2009 11 17.

(6)    Komisijos komunikatas „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“, COM(2020) 590.

(7)    Komisijos komunikatas „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“, COM(2021) 32.

(8)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas), OL L 243, 2021 7 9.

(9)    Pavyzdžiui, techniniai reguliavimo standartai (TRS) dėl paslaugų išplėtimo patvirtinimo arba rizikos modelių pakeitimų patvirtinimo procedūrų atitinkamai pagal ERIR 15 ir 49 straipsnius dar nepriimti.

(10)     https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/banking-and-finance/regulatory-process-financial-services/consultations-banking-and-finance/targeted-consultation-review-central-clearing-framework-eu_en  

(11)     https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/13378-Derivatives-clearing-Review-of-the-European-Market-Infrastructure-Regulation_lt  

(12)    Tačiau nepritarta ar nedaug pritarta tam, kad KRR būtų nustatyti didesni kapitalo reikalavimai pozicijoms, prisiimamoms 2 lygio ne ES PSŠ atžvilgiu, pozicijų mažinimo tikslų nustatymui dėl konkrečių 2 lygio ne ES PSŠ, prievolei atlikti tarpuskaitą ES, taip pat makroprudencinėms priemonėms.