EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 11 04

COM(2022) 563 final

2022/0348(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) taikymo rajone

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Metinis SIOFA šalių susirinkimas turi įgaliojimą priimti jo kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones. Šios išsaugojimo ir valdymo priemonės yra privalomos SIOFA susitariančiosioms šalims, dalyvaujantiems žvejybos subjektams ir bendradarbiaujančiosioms šalims, kurios nėra susitariančiosios šalys (toliau kartu – susitariančiosios ir bendradarbiaujančiosios šalys). ES yra SIOFA susitariančioji šalis nuo 2008 m. Šiuo metu SIOFA taikymo rajone veiklą vykdo vienas ES žvejybos laivas. Tas laivas turi laikytis SIOFA išsaugojimo ir valdymo priemonių.

Pagal SIOFA 8 straipsnio 3 dalį, šalių susirinkimo priimtos išsaugojimo ir valdymo priemonės yra privalomos susitariančiosioms ir bendradarbiaujančiosioms šalims ir kiekviena susitariančioji ir bendradarbiaujančioji šalis privalo imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų užtikrintas šių priemonių vykdymas ir laikymasis. Europos Komisija ES vardu parengia metines derybų gaires, remdamasi penkerių metų ES pozicija, nustatyta Tarybos sprendimu ir vadovaujantis mokslinėmis rekomendacijomis. Vadovaujantis ES pozicija šios gairės pristatomos, svarstomos ir tvirtinamos Tarybos darbo grupėje. Atsižvelgiant į tikralaikius pokyčius, jos yra koreguojamos koordinaciniuose pasitarimuose su valstybėmis narėmis, vykstančiuose per šalių susirinkimą.

Jei prieštaravimų nepareiškiama arba bet kokie prieštaravimai vėliau atsiimami, visos SIOFA priemonės yra privalomos. Prieštaravimo procedūra reglamentuojama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 9 dalimi, nes SIOFA priemonės turi teisinę galią (t. y. jos tampa privalomos susitariančiosioms šalims). Prieš nuspręsdama prieštarauti priemonei, Komisija prašo Tarybos patvirtinti sprendimą dėl prieštaravimo.

SIOFA priemonės daugiausia skirtos susitariančiosioms ir bendradarbiaujančiosioms šalims, tačiau šiomis priemonėmis taip pat nustatomi įpareigojimai veiklos vykdytojams (pvz., laivų kapitonams).

Šis pasiūlymas apima priemones, kurios nuo 2016 m. buvo priimtos per šalių susirinkimą, su pakeitimais (tam tikrais atvejais), padarytais per metinius susirinkimus. Sąjunga turi užtikrinti, kad šių priemonių, kurios yra tarptautiniai įsipareigojimai, būtų laikomasi, kai tik jos įsigalioja. Šiuo pasiūlymu siekiama įgyvendinti dabartines SIOFA priemones ir nustatyti būsimų priemonių įgyvendinimo mechanizmą. Šiame pasiūlyme atsižvelgiama į ES laivų SIOFA taikymo rajone vykdomą žvejybą naudojant rankines ūdas ir dugnines ūdas.

Teisėkūros procesas, kurio metu RŽVO priimtos įgyvendinimo priemonės perkeliamos į ES teisę, nuo pirmojo Komisijos pasiūlymo projekto pateikimo iki Tarybos ir Europos Parlamento galutinio teisės akto priėmimo vidutiniškai užtrunka 18 mėnesių. Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad ES galėtų greitai: i) įgyvendinti priemones, kurios būtų naudingos ES laivynui; ii) užtikrinti vienodas sąlygas veiklos vykdytojams ir iii) toliau remti ilgalaikį tausų išteklių valdymą.

Siekiant sparčiai įgyvendinti SIOFA taisykles, šiuo pasiūlymu pirmiausia nustatomi Komisijai pagal SESV 290 straipsnį suteikiami deleguotieji įgaliojimai, kad būtų galima atsižvelgti į SIOFA priemonių pakeitimus ir užtikrinti, kad ES žvejybos laivai žvejotų tokiomis pat sąlygomis kaip kitų susitariančiųjų šalių žvejybos laivai. Siūlomi deleguotieji įgaliojimai dėl: i) informacijos, reikalingos išduodant leidimus laivams; ii) žvejybos tipo ar žvejybos įrankių pakeitimų; iii) sužvejotų / atkurtų pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinių rūšių vienetų skaičiaus ir atstumų, kuriems esant turi būti nutraukta dugninė žvejyba, jeigu vykdant žvejybos operacijas nustatoma pažeidžiamos jūrų ekosistemos požymių, viršijančių ribinį lygį; mokslinio stebėjimo aprėpties, susijusios su dugnine žvejyba, ir elektroninės stebėjimo programos įdiegimo; iv) nototeninių dančių žvejybos priemonių Pietų Indijos kalnagūbrio ir Viljamso kalnagūbrio rajonuose ir v) šio pasiūlymo priedų pakeitimo.

Antra, šiame pasiūlyme pateikiamos dinamiškos nuorodos į išsaugojimo ir valdymo priemonių, kurias turi naudoti valstybės narės, dokumentus. Šiuos dokumentus jau naudoja ir yra su jais susipažinusios valstybių narių administravimo institucijos, kurios turi užtikrinti jų įgyvendinimą. Komisija nusiunčia atnaujintas šių dokumentų versijas valstybėms narėms po to, kai naujas versijas patvirtina SIOFA.

Trečia, siekiant greitai įgyvendinti SIOFA taisykles, šiame pasiūlyme pateikiamos dinamiškos nuorodos į SIOFA dokumentus, kuriuos jau naudoja Sąjungos laivynas ir kurie viešai skelbiami SIOFA svetainėje. Šie privalomi dokumentai, be kita ko, yra SIOFA ataskaitų teikimo formos arba keitimosi duomenimis dokumentai, susiję su įplaukimu į konkrečius rajonus ir išplaukimu iš jų, žvejybos įrankių statymo pradiniais ir galiniais taškais, perkrovimo ir perkėlimo operacijomis bei trečiųjų šalių laivų stebėjimu. Kadangi šie reikalavimai ir šablonai retkarčiais keičiasi ir šiuo metu tik vienas ES laivas vykdo veiklą pagal SIOFA valdomą žvejybą, tikslinga, kad valstybės narės, turinčios SIOFA valdomų žvejybos išteklių žvejybos galimybių, išduodamos žvejybos leidimus pateiktų reikalavimus ir šablonus savo žvejybos laivams. Šiame reglamente pateikiamos dinamiškos nuorodos į šiuos dokumentus.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Derėjimas su kitomis ES politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ASPEKTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

I skyriuje pateikiamos bendrosios nuostatos dėl pasiūlymo dalyko ir taikymo srities. Jame taip pat pateikiamos apibrėžtys ir nuostatos dėl laivų leidimų ir žvejybos leidimų išdavimo.

II skyriuje aptariamos dugninės žvejybos priemonės, įskaitant: i) žvejybos pastangų apribojimą ir bendrąsias priemones; ii) priemones, skirtas pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms SIOFA taikymo rajone apsaugoti ir iii) mokslinio stebėjimo aprėptį. Į jį taip pat įtrauktos konkrečios priemonės dėl nototeninių dančių žvejybos Pietų Indijos kalnagūbrio ir Viljamso kalnagūbrio rajonuose.

III skyriuje nustatomos priemonės jūrų gyvūnų rūšims apsaugoti, įskaitant: i) didelių pelaginių dreifuojančiųjų tinklų ir giliavandenių žiauninių tinklų draudimą; ii) giliavandenių ryklių žvejybą ir iii) jūrų paukščių priegaudos mažinimą.

IV skyriuje nustatomos stebėsenos ir kontrolės priemonės, įskaitant taisykles dėl: i) laivų stebėjimo sistemos (LSS); ii) įplaukimo ir išplaukimo ataskaitų; iii) žvejybos laivų dokumentų ir ženklinimo; iv) paliktų, prarastų ar kitaip išmestų žvejybos įrankių susigrąžinimo; v) plastiko išmetimo ir vi) perkrovimo ir perkėlimo operacijų jūroje, jų stebėjimo uoste ir susijusių ataskaitų. Šiame skyriuje taip pat pateikiamos žvejybos išteklių šaldytų produktų ženklinimo taisyklės ir mokslinių stebėtojų programoms taikomi reikalavimai.

V skyriuje nustatomos trečiųjų šalių laivų kontrolės valstybių narių uostuose ir atviroje jūroje taisyklės: i) SIOFA susitariančiosioms šalims, dalyvaujantiems žvejybos subjektams ir bendradarbiaujančiosioms šalims, kurios nėra susitariančiosios šalys, nepriklausančių laivų (šalims, kurios nėra susitariančiosios ar bendradarbiaujančiosios šalys laivų) stebėjimas ir nustatymas ir ii) uosto priemonės ir inspektavimai.

VI skyriuje aptariamas vykdymo užtikrinimas, be kita ko: i) įlaipinimas ir inspektavimas atviroje jūroje, įskaitant šiurkščių pažeidimų apibrėžimą ir susijusį vykdymo užtikrinimą, ir ii) neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba.

VII skyrius skirtas duomenų rinkimui, ataskaitų teikimui, mokslinio stebėjimo duomenų teikimui ir kitoms ataskaitoms.

VIII skyriuje pateikiamos baigiamosios nuostatos dėl įtariamų reikalavimų nesilaikymo atvejų, apie kuriuos praneša SIOFA, konfidencialumo, įgaliojimų delegavimo ir naudojimosi tokiais įgaliojimais.

2022/0348 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) taikymo rajone

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 4 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 5 , yra užtikrinti, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų padedama užtikrinti ilgalaikį aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį tvarumą;

(2)Europos Sąjunga Tarybos sprendimu 98/392/EB 6 patvirtino 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją. Tarybos sprendimu 98/414/EB 7 Sąjunga patvirtino Susitarimą dėl tos konvencijos nuostatų, susijusių su daugiateritorių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimu bei valdymu, įgyvendinimo, kuriame išdėstyti principai ir taisyklės, susiję su jūrų gyvųjų išteklių išsaugojimu ir valdymu. Vykdydama platesnio masto tarptautinius įsipareigojimus, Sąjunga prisideda prie pastangų išsaugoti žuvų išteklius tarptautiniuose vandenyse;

(3)2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimu 2008/780/EB 8 Sąjunga patvirtino Susitarimą dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA);

(4)SIOFA susitariančiosios šalys periodiškai susitinka šalių susirinkime, kad aptartų su Susitarimo įgyvendinimu susijusius klausimus ir priimtų visus su juo susijusius sprendimus;

(5)šalių susirinkimas priima išsaugojimo ir valdymo priemones, kurios yra privalomos susitariančiosioms šalims, dalyvaujantiems žvejybos subjektams ir SIOFA bendradarbiaujančioms šalims, kurios nėra susitariančiosios šalys, įskaitant Sąjungą. Šiuo reglamentu Sąjungos teisėje įgyvendinamos 2016–2022 m. priimtos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės;

(6)siekiant užtikrinti BŽP taisyklių laikymąsi, priimti Sąjungos teisės aktai, kuriais nustatoma kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, apimanti kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba. Visų pirma, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi visų BŽP taisyklių, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 9 nustatyta Sąjungos kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo, laikantis bendro ir integruoto požiūrio, sistema. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 404/2011 10 nustatytos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 įgyvendinimo taisyklės. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 11 nustatyta Bendrijos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. Todėl į šį reglamentą nebūtina įtraukti išsaugojimo ir valdymo priemonių, apimančių tas nuostatas;

(7)pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 29 straipsnio 2 dalį, Sąjungos pozicijos regioninėse žvejybos valdymo organizacijose turi būti grindžiamos patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, siekiant užtikrinti, kad žvejybos ištekliai būtų valdomi laikantis BŽP tikslų, visų pirma tikslo palaipsniui atkurti ir išlaikyti tokį žuvų išteklių populiacijų dydį, kuris viršytų biomasės dydį, galintį užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY), taip pat tikslo sudaryti sąlygas ekonomiškai perspektyviam ir konkurencingam žvejybos ir perdirbimo sektoriui ir sausumoje vykdomai su žvejyba susijusiai veiklai;

(8)siekiant skubiai Sąjungos teisėje įgyvendinti būsimas išsaugojimo ir valdymo priemones iš dalies keičiant ar papildant šiuo reglamentu nustatytas išsaugojimo ir valdymo priemones, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl iš dalies keičiančių nuostatų dėl:  i)) informacijos, reikalingos išduodant leidimus laivams; ii) žvejybos tipo ar žvejybos įrankių pakeitimų; iii) sužvejotų / atkurtų pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinių rūšių vienetų skaičiaus ir atstumų, kuriems esant turi būti nutraukta dugninė žvejyba, jeigu vykdant žvejybos operacijas nustatoma pažeidžiamos jūrų ekosistemos požymių, viršijančių ribinį lygį; mokslinio stebėjimo aprėpties, susijusios su dugnine žvejyba, ir elektroninės stebėjimo programos įdiegimo; iv) nototeninių dančių žvejybos priemonių Pietų Indijos kalnagūbrio ir Viljamso kalnagūbrio rajonuose ir v) šio reglamento priedų pakeitimo;

(9)be to, šiame reglamente pateikiamos dinamiškos nuorodos į išsaugojimo ir valdymo priemonių, kurias turi naudoti valstybės narės, dokumentus, kad į nuorodą į SIOFA dokumentą būtų įtraukta nuoroda į visus vėlesnius to dokumento pakeitimus;

(10)šiuose išsaugojimo ir valdymo priemonių dokumentuose taip pat nurodyta, kad veiklos vykdytojai privalo naudoti ataskaitų teikimo formas arba keitimosi duomenimis dokumentus, susijusius su įplaukimu į konkrečius rajonus ir išplaukimu iš jų, žvejybos įrankių statymo pradiniais ir galiniais taškais, perkrovimo ir perkėlimo operacijomis bei trečiųjų šalių laivų stebėjimu. Šiuos duomenų reikalavimus ir šablonus Sąjungos laivynas jau taiko ir viešai skelbia SIOFA interneto svetainėje. Kadangi šie reikalavimai ir šablonai retkarčiais iš dalies keičiami ir šiuo metu tik vienas ES laivas vykdo pagal SIOFA valdomą žvejybą, tikslinga, kad valstybės narės, turinčios žvejybos galimybių SIOFA rajone, išduodamos žvejybos leidimus pateiktų reikalavimus ir šablonus savo žvejybos laivams. Šiame reglamente pateikiamos dinamiškos nuorodos į šiuos dokumentus, kad į nuorodą į SIOFA dokumentą būtų įtraukti visi vėlesni pakeitimai;

(11)ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 12 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(12)vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 13 42 straipsnio 1 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė oficialias pastabas []. Pagal šį reglamentą tvarkomi asmens duomenys turėtų būti tvarkomi laikantis taikytinų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 14 ir Reglamento (ES) 2018/1725 nuostatų. Siekiant užtikrinti įpareigojimų pagal šį reglamentą vykdymą, asmens duomenys turėtų būti saugomi 10 metų. Tuo atveju, kai atitinkami asmens duomenys reikalingi, kad būtų galima imtis tolesnių veiksmų, susijusių su pažeidimu, inspektavimu ar teisminėmis arba administracinėmis procedūromis, šiuos duomenis galima saugoti ilgiau nei 10 metų, bet ne ilgiau kaip 20 metų;

(13)šiame reglamente numatytas įgaliojimų delegavimas neturėtų daryti poveikio būsimų išsaugojimo ir valdymo priemonių įgyvendinimui Sąjungos teisėje pagal įprastą teisėkūros procedūrą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis
Dalykas

Reglamentu nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, susijusios su žvejyba rajone, kuriam taikomas Susitarimas dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje 15 (SIOFA).

2 straipsnis
Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

(1)Sąjungos žvejybos laivams, vykdantiems žvejybos veiklą rajone;

(2)Sąjungos žvejybos laivams, perkraunantiems rajone sužvejotus žvejybos išteklius;

(3)Sąjungos žvejybos laivams, kurie jūroje vykdo įgulos, įrankių ar kitų atsargų perkėlimo operacijas kaip laivai, iš kurių arba į kuriuos perkeliama, jeigu kuris nors iš perkėlime dalyvaujančių laivų vykdė žvejybos veiklą arba ketina vykdyti žvejybos veiklą rajone;

(4)trečiųjų šalių žvejybos laivams, prašantiems leidimo įplaukti į Sąjungos uostus arba inspektuojamiems Sąjungos uostuose ir turintiems rajone sužvejotų žvejybos išteklių.

3 straipsnis
Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)Susitarimas – Susitarimas dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje 16 ;

(2)rajonas – Susitarimo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas taikymo rajonas;

(3)žvejyba – Susitarimo 1 straipsnio g punkte apibrėžta veikla;

(4)žvejybos ištekliai – Susitarimo 1 straipsnio f punkte apibrėžti žvejybos ištekliai;

(5)žvejybos laivas – bet koks laivas, naudojamas arba skirtas žvejybai, įskaitant plaukiojančiąsias bazes, ir visi kiti laivai, tiesiogiai dalyvaujantys žvejybos operacijose, taip pat laivai, dalyvaujantys perkrovime;

(6)Sąjungos žvejybos laivas – žvejybos laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava ir įregistruotas Sąjungoje;

(7)trečiosios šalies žvejybos laivas – žvejybos laivas, kuris nėra Sąjungos žvejybos laivas;

(8)žvejybos galimybės – žvejybos pastangos arba kvotos, valstybei narei paskiriamos galiojančiu Sąjungos aktu dėl žvejybos išteklių rajone;

(9)registras – SIOFA laivų, kuriems leidžiama žvejoti rajone, registras;

(10)LSS – laivų stebėjimo sistema, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 9 straipsnio 1 dalyje;

(11)NNN žvejyba – Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 2 straipsnio 1–4 punktuose apibrėžtos neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos veikla;

(12)išsaugojimo ir valdymo priemonė – šalių susirinkimo metu pagal Susitarimo 6 straipsnį priimta išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonė;

(13)dugninė žvejyba – žvejyba, vykdoma žvejybos įrankiais, kurie per įprastas žvejybos operacijas gali liestis su jūros dugnu arba dugno organizmais;

(14)DŽPV – dugninės žvejybos poveikio vertinimas;

(15)ES DŽPV – dugninės žvejybos poveikio vertinimas (su visais pakeitimais), kurį 2018 m. Europos Sąjunga SIOFA sekretoriatui pateikė prieš prasidedant eiliniam mokslinio komiteto posėdžiui;

(16)SIOFA DŽPVS – dugninės žvejybos poveikio vertinimo standartas (su visais pakeitimais), priimtas 2017 m. ketvirtajame SIOFA šalių susirinkime;

(17)didelis neigiamas poveikis – FAO tarptautinių giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gairių 17–20 dalyse nurodytas didelis neigiamas poveikis (FAO, 2009 m.; FAO giliavandenės žvejybos gairės);

(18)pažeidžiama jūrų ekosistema – jūrų ekosistema, nustatyta pagal FAO tarptautinių giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gairių 42 dalyje nurodytus kriterijus (FAO, 2009 m.; FAO giliavandenės žvejybos gairės);

(19)nototeninių dančių žvejyba – Dissostichus mawsoni ir (arba) Dissostichus eleginoides rūšių, bendrai apibrėžiamų kaip Dissostichus spp., žvejyba;

(20)elektroninė stebėjimo programa – programa, kurioje vietoj laive esančio žmogaus stebėtojo ar stebėtojų arba kartu su jais naudojama elektroninė stebėjimo įranga, gebanti generuoti, saugoti ir perduoti duomenis kompetentingoms institucijoms;

(21)žvejybos stebėjimo centras – sausumoje esantis vėliavos valstybės narės žvejybos stebėjimo centras;

(22)Pietų Indijos kalnagūbrio rajonas – FAO 51.7 parajonis tarp 44° ir 45° pietų platumos ir gretimos išskirtinės ekonominės zonos rytuose ir vakaruose;

(23)Viljamso kalnagūbrio rajonas – FAO 57.4 parajonis, kurio ribas žymi 4 taškų koordinatės:

1 taškas: 52o 30’00’’ pietų platumos ir 80o00’00’’ rytų ilgumos;

2 taškas: 55o 00’00’’ pietų platumos ir 80o 00’00’’ rytų ilgumos;

3 taškas: 55o 00’00’’ pietų platumos ir 85o 00’00’’ rytų ilgumos;

4 taškas: 52o 30’00’’ pietų platumos ir 85o00’00’’ rytų ilgumos;

(24)didelis pelaginis dreifuojantysis tinklas – žiauninis arba kitoks tinklas ar tinklų derinys, kurio ilgis didesnis kaip 2,5 km ir kuris skirtas tam, kad žuvys į jį įkliūtų, įsipainiotų arba jame įstrigtų, kai jis dreifuoja vandens paviršiuje;

(25)giliavandenis žiauninis tinklas – viengubų, dvigubų ar trigubų tinklinių sienų, besilaikančių vertikaliai, paprastai pastatytų ant jūros dugno arba netoli jo, sistema, į kurią žuvys įkliūva, įsipainioja arba įstringa. Vieną įrankį gali sudaryti kelių tipų tinklų derinys. Šiuos tinklus galima naudoti po vieną arba įprasčiau dideliais kiekiais, išdėstytus viena linija (tinklų grupės). Įrankis gali būti statomas, tvirtinamas prie dugno arba paliekamas dreifuoti, pritvirtintas arba nepritvirtintas prie laivo;

(26)palydovinio sekimo įtaisas – įtaisas, nurodytas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio 1 dalyje;

(27)plastikas – kietoji medžiaga, kurios pagrindinė sudedamoji dalis yra vienas arba daugiau didelės molekulinės masės polimerų ir kuri suformuojama gaminant polimerą arba gaminant galutinį produktą kaitinant arba naudojant slėgį;

(28)perkrovimas – tai visų arba dalies žvejybos laive esančių žuvų išteklių iškrovimas į kitą laivą jūroje arba uoste;

(29)susitariančiosios ir bendradarbiaujančiosios šalys – SŽPIVD susitariančiosios šalys, dalyvaujantys žvejybos subjektai ir bendradarbiaujančios šalys, kurios nėra susitariančiosios šalys, kaip apibrėžta Susitarime;

(30)žvejybos laivo institucijos – susitariančiosios ar bendradarbiaujančiosios šalies, su kurios vėliava plaukioja žvejybos laivas, institucijos;

(31)įgaliotasis inspektorius – SIOFA susitariančiosios ar bendradarbiaujančiosios šalies, kuri yra atsakinga už įlaipinimą ir inspektavimą ir paskirta vykdyti įlaipinimo ir inspektavimo veiklą pagal šį reglamentą ir dokumentą CMM 2021/14 (su visais pakeitimais);

(32)inspektavimo laivo institucijos – SIOFA susitariančiosios ar bendradarbiaujančios šalies, su kurios vėliava plaukioja inspektavimo laivas, institucijos;

(33)įgaliotasis inspektavimo laivas – bet kuris laivas, įtrauktas į SIOFA įgaliotųjų inspektavimo laivų ir inspektavimo institucijų registrą, įsteigtą pagal dokumento CMM 2021/14 (su visais pakeitimais) 14 punktą, ir įgaliotas vykdyti įlaipinimo ir inspektavimo veiklą pagal šias procedūras;

(34)SIOFA NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo projektas – laivų, įtariamų rajone vykdžius neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (NNN) žvejybos veiklą, sąrašas, kurį sudaro SIOFA sekretoriatas ir kuris prieš šalių susirinkimą perduodamas susitariančiosioms ir bendradarbiaujančiosioms šalims ir šalims, kurios nėra susitariančiosios šalys, kurių laivai įtraukti į sąrašą;

(35)kitos susirūpinimą keliančios rūšys – rūšys, kurias kartais gali nustatyti SIOFA mokslinis komitetas;

(36)nacionalinė ataskaita – dokumento CMM 2022/02 (su visais pakeitimais) 9 dalyje nurodyta ataskaita.

4 straipsnis
Leidimo laivui išdavimas

(1)Valstybės narės pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 18 21 straipsnį išduoda leidimą su savo vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams rajone žvejoti žvejybos išteklius.

(2)Valstybės narės elektroniniu būdu pateikia Komisijai toliau nurodytą informaciją apie su savo vėliava plaukiojančius laivus, kuriems pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį ir Reglamento (ES) 2017/2403 5 straipsnyje nustatytas sąlygas leidžiama žvejoti rajone:

(a)laivo pavadinimas, registracijos numeris, ankstesni pavadinimai (jei jie žinomi) ir registracijos uostas;

(b)ankstesnė vėliavos valstybė (jei yra), naudojant šalių kodus;

(c)tarptautinis radijo šaukinys (jei yra);

(d)Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) numeris (jei reikalauja IMO);

(e)savininko ar savininkų pavadinimas / pavardė ir adresas;

(f)laivo tipas (nurodomi atitinkami ISSCFV kodai 19 );

(g)ilgis ir ilgio tipas (pvz., laivo ilgis matuojant atstumą tarp tolimiausių laivo taškų (LOA), ilgis tarp priekinio ir galinio statmens, matuojamas palei vasaros krovos liniją (LBP));

(h)veiklos vykdytojo (valdytojo) arba veiklos vykdytojų (valdytojų) (jei jų yra) pavadinimas ir adresas;

(i)žvejybos būdo (-ų) tipas (naudojami atitinkami Tarptautinės standartinės žvejybos įrankių klasifikacijos kodai);

(j)bendroji talpa (BT);

(k)pagrindinio variklio arba variklių galia (kW);

(l)žuvų laikymo triumų talpa (kubiniais metrais);

(m)šaldiklio tipas (jei taikoma);

(n)šaldiklių skaičius (jei taikoma);

(o)užšaldymo geba (jei taikoma);

(p)laivo ryšio įrangos tipai ir numeriai (pvz., tarptautinis jūrų palydovinis ryšys (Inmarsat) A, B ir C, labai mažos apertūros galinė įranga (VSAT));

(q)patvirtinti visų žuvų laikymo triumų brėžiniai ir aprašymai;

(r)LSS duomenys (prekės ženklas, modelis, ypatumai ir identifikavimo duomenys); taip pat

(s)ne anksčiau nei prieš penkerius metus padarytos geros kokybės, didelės skiriamosios gebos, tinkamo ryškumo ir kontrasto laivo nuotraukos, laivo dešiniojo borto skaitmeninė nuotrauka, kurioje matyti visas borto bendrasis ilgis ir konstrukcinės borto ypatybės; laivo kairiojo borto skaitmeninė nuotrauka, kurioje matyti visas borto bendrasis ilgis ir konstrukcinės borto ypatybės, ir skaitmeninė laivagalio nuotrauka, padaryta tiesiogiai iš laivagalio.

(3)Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalyje nurodyti duomenys apie su jų vėliavomis plaukiojančius laivus, kuriems leidžiama žvejoti rajone, būtų atnaujinami.

(4)Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokį laivo duomenų pasikeitimą, įskaitant esamų žvejybos laivų ir į sąrašą įtrauktų naujų laivų leidimų statusą, ne vėliau kaip per 10 dienų po tokio pasikeitimo.

5 straipsnis
Žvejybos leidimus išduodančių valstybių narių pareigos

(1)Valstybės narės užtikrina, kad į registrą neįtrauktiems laivams būtų uždrausta žvejoti žvejybos išteklius, kuriems taikomas Susitarimas.

(2)Valstybės narės praneša Komisijai apie visus požymius, pagal kuriuos yra pagrįstų priežasčių įtarti, jog rajone veiklą vykdo į registrą neįtraukti laivai.

(3)Valstybės narės:

(a)leidžia su jų vėliava plaukiojantiems laivams vykdyti veiklą rajone tik tuo atveju, jei jie pajėgūs įvykdyti šiame reglamente, Susitarime ir Reglamente (ES) 2017/2403 nustatytus reikalavimus ir pareigas;

(b)imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi šio reglamento, Susitarimo ir Reglamento (ES) 2017/2403;

(c)imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad į registrą įtrauktuose su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose būtų galiojantis laivo registracijos pažymėjimas ir galiojantis leidimas žvejoti;

(d)užtikrina, kad į registrą įtraukti su jų vėliava plaukiojantys laivai anksčiau nebūtų vykdę NNN žvejybos veiklos arba, jeigu jie yra vykdę NNN žvejybos veiklą, nauji laivų savininkai pateiktų pakankamų įrodymų, kad buvę savininkai ir veiklos vykdytojai nebeturi jokių su tais laivais susijusių teisinių ar finansinių interesų arba teisių ir nebegali tų laivų kontroliuoti, arba kad, atsižvelgus į visus susijusius faktus, tie laivai nevykdo NNN žvejybos ir nėra su ja susiję;

(e)kiek įmanoma, užtikrina, kad į registrą įtrauktų su jų vėliava plaukiojančių laivų savininkai ir veiklos vykdytojai nedalyvautų žvejybos veikloje, kurią rajone vykdo į registrą neįtraukti laivai, arba nebūtų su ja susiję; taip pat

(f)imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kiek įmanoma, kad į registrą įtrauktų su jų vėliava plaukiojančių laivų savininkai ir (arba) veiklos vykdytojai būtų jų jurisdikcijai priklausantys piliečiai, gyventojai arba juridiniai asmenys, kad prieš juos būtų galima veiksmingai imtis bet kokių vykdymo užtikrinimo ar baudžiamųjų veiksmų.

II SKYRIUS
DUGNINĖ ŽVEJYBA

6 straipsnis
Dugninės žvejybos pastangų apribojimai ir leidimai

(1)Valstybės narės apriboja su jų vėliava plaukiojančių laivų, žvejojančių rajone, metines dugninės žvejybos pastangas iki vidutinio metinio lygio reprezentatyviu laikotarpiu, kuriuo jie vykdė veiklą rajone, kaip nurodyta žvejybos galimybėse ir kaip Komisija periodiškai praneša SIOFA.

(2)Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai, vykdantys dugninę žvejybą rajone:

(a)naudotų tik rankines ir dugnines ūdas,

(b)nedarytų didelio neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms ir, kai taikoma, atsižvelgtų į ES DŽPV ir visus rajonus, kuriuose, kaip žinoma arba tikėtina, yra pažeidžiamų jūrų ekosistemų, taip pat

(c)nežvejotų jokiuose rajonuose, kuriuose žvejyba draudžiama, ir rajone nevykdytų dugninės žvejybos veiklos, kuri neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.

(3)Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, valstybės narės, kurių laivai ketina rajone vykdyti 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų neatitinkančią dugninės žvejybos veiklą, pateikia prašymą dėl leidimo Komisijai likus ne mažiau kaip 45 dienoms iki eilinio SIOFA mokslinio komiteto posėdžio, per kurį jų pageidavimu būtų svarstomas tas prašymas.

(4)Komisija likus ne mažiau kaip 30 dienų iki SIOFA mokslinio komiteto posėdžio persiunčia prašymą SIOFA sekretoriatui. Prašyme pateikiama ši informacija:

(a)siūlomos žvejybos veiklos poveikio vertinimas;

(b)visos siūlomos priemonės, skirtos a punkte nurodytam poveikiui sušvelninti; taip pat

(c)bet kokia kita informacija, kurios reikalauja SIOFA mokslinis komitetas savo vertinimui atlikti.

(5)4 dalies a punkte nurodytas vertinimas:

(a)rengiamas, kiek įmanoma, pagal FAO giliavandenės žvejybos atviroje jūroje valdymo gaires;

(b)turi atitikti SIOFA DŽPV standartus;

(c)atliekamas atsižvelgiant į nustatytas zonas, kuriose, kaip žinoma arba tikėtina, yra pažeidžiamų jūrų ekosistemų arba jų gali atsirasti, rajone, kuriame bus žvejojama;

(d)atliekamas atsižvelgiant į ES DŽPV;

(e)atnaujinamas, kai atsiranda esminių žvejybos pokyčių, dėl kurių tikėtina, kad žvejybos keliama rizika ar poveikis galėjo pasikeisti;

(f)kiek įmanoma, atspindi istorinį ir numatomą bendrą dugninės žvejybos veiklos rajone poveikį, jei taikoma;

(g)atliekamas siekiant nustatyti, ar vykdant siūlomą veiklą pasiekiamas Susitarimo tikslas ir tikslas skatinti tausų rajone esančių giliavandenių žuvų išteklių, įskaitant tikslinius žuvų išteklius ir netikslines rūšis, valdymą bei užtikrinti jūrų ekosistemos apsaugą, įskaitant didelio neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms prevenciją; taip pat

(h)parengtas skelbiamas viešai SIOFA interneto svetainėje.

(6)Komisija atitinkamai valstybei narei praneša apie šalių susirinkimo sprendimą dėl leidimo vykdyti dugninę žvejybą rajone gavus prašymą pagal 4 dalį, įskaitant, jei taikoma, mastą, kuriuo leidžiama bet kokia dugninė žvejyba, ir visas priemones ar sąlygas, taikomas siekiant užtikrinti, kad bet kokia leidžiama veikla atitiktų 4 dalies g punkte nustatytus tikslus.

7 straipsnis
Pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsauga

(1)Sąjungos laivai, žvejojantys rankinėmis ir dugninėmis ūdomis, atsižvelgia į ribinį lygį, rodantį, kad susidurta su pažeidžiama jūrų ekosistema, kurį sudaro dešimt ar daugiau I priede išvardytų sužvejotų / susigrąžintų pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinių rūšių vienetų viename ūdos segmente.

(2)Jei vykdant žvejybos operacijas nustatoma pažeidžiamos jūrų ekosistemos požymių, viršijančių 1 dalyje nustatytą ribinį lygį, Sąjungos žvejybos laivai nutraukia dugninės žvejybos veiklą vienos jūrmylės spinduliu nuo ūdos segmento, kurį sudaro 1 000 kabliukų ūdos atkarpa arba 1 200 metrų ilgio ūdos atkarpa, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra trumpesnė, vidurio taško.

(3)Valstybės narės ne vėliau kaip likus 15 dienų iki nacionalinės ataskaitos pateikimo moksliniam komitetui termino praneša Komisijai apie bet kokį susidūrimą su pažeidžiama jūrų ekosistema pagal dokumento CMM 2020/01 2 priede (su visais pakeitimais) ir 41 straipsnyje pateiktas gaires. Komisija pateikia šią informaciją moksliniam komitetui skirtoje nacionalinėje ataskaitoje.

(4)Sąjungos žvejybos laivai nevykdo dugninės žvejybos 3 dalyje nurodytame rajone, kuriame susidurta su pažeidžiama jūrų ekosistema ir apie kurį pranešta, ir ją tame rajone atnaujina tik jei ir kai leidžiama tai padaryti.

(5)Sąjungos žvejybos laivai negali žvejoti dugninėmis ūdomis mažesniame nei 500 metrų gylyje.

8 straipsnis
Mokslinio stebėjimo aprėptis

(1)Sąjungos žvejybos laivams, vykdantiems dugninę žvejybą rankinėmis ir dugninėmis ūdomis, bet kuriais žvejybos metais turi būti taikoma 20 proc. žmogaus vykdomo mokslinio stebėjimo aprėptis, išreikšta bendro stebimų kabliukų skaičiaus arba dienų skaičiaus procentine dalimi.

(2)Sąjungos žvejybos laivuose, žvejojančiuose rankinėmis ir dugninėmis ūdomis, visą laiką, kai jie žvejoja dugninės žvejybos rajonuose, kurie laikinai priskirti II priede išvardytoms laikinosioms saugomoms teritorijoms, turi būti mokslinis stebėtojas.

(3)Komisija gali priimti deleguotąjį aktą dėl elektroninės stebėjimo programos nustatymo.

9 straipsnis
Nototeninių dančių žvejyba Pietų Indijos kalnagūbrio rajone

(1)Dugninėmis ūdomis žvejojantys Sąjungos žvejybos laivai gali žvejoti nototeninius dančius Pietų Indijos kalnagūbrio rajone, jeigu:

(a)žvejybos operacijos vykdomos žvejybos sezonu nuo gruodžio 1 d. iki lapkričio 30 d. imtinai;

(b)LSS duomenys automatiškai bent kas valandą perduodami jų žvejybos stebėjimo centrams, kai jie yra Pietų Indijos kalnagūbrio rajone;

(c)vykdant bet kokią žvejybos veiklą kiekviename laive yra bent vienas mokslinis stebėtojas. Stebėtojo tikslas – stebėti 25 proc. viena ūda traukiamų kabliukų žvejybos operacijos metu;

(d)ne mažiau kaip 5 nototeninių dančių egzemplioriai vienai viso sužvejoto laimikio gyvojo svorio tonai paženklinami įsagais ir paleidžiami. Sužvejojus 30 ar daugiau nototeninių dančių, taikomas bent 60 proc. ženklinimo ir paleidimo reikalavimas;

(e)ant vienos laivo ūdos negali būti daugiau kaip 3 000 kabliukų ir ūdos turi būti užmetamos ne arčiau kaip 3 jūrmylės viena nuo kitos;

(f)SIOFA sekretoriatas kasdien informuojamas apie ūdų užmetimo pradžios ir pabaigos taškus, naudojant dokumento CMM 2021/15 (su visais pakeitimais) II priede pateiktą šabloną;

(g)ūdos užmetamos didesniame kaip 1 000 metrų gylyje;

(h)ūdos nėra traukiamos ten, kur yra daugiapelekių delfinų (Orcinus orca) ir dantytųjų banginių (Odontoceti). Tais atvejais, kai vykdant traukimo operacijas pasirodo daugiapelekiai delfinai, laivai nutraukia traukimą, užriša ūdą plūduru ir išplaukia iš operacijos rajono. Laivai gali susigrąžinti užrištą ūdą tik tada, kai daugiapelekių delfinų nebėra netoli ūdos.

(2)Šios rūšies žuvų nežvejojančių Sąjungos žvejybos laivų sužvejotas nototeninių dančių kiekis negali viršyti 0,5 tonos nototeninių dančių per vieną sezoną. Jei Sąjungos žvejybos laivai, žvejojantys kitas rūšis, išskyrus nototeninius dančius, pasiekia 0,5 tonų nototeninių dančių ribą, tiems laivams Pietų Indijos kalnagūbrio rajone draudžiama žvejoti 1 dalies a punkte nustatytu laikotarpiu.

(3)Vėliavos valstybės narės kas mėnesį siunčia Komisijai savo nototeninių dančių laimikio ataskaitas, naudodamos dokumento CMM 2021/15 (su visais pakeitimais) I priede pateiktą šabloną. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda SIOFA sekretoriatui.

10 straipsnis
Nototeninių dančių žvejyba Viljamso kalnagūbrio rajone

(1)Dugninėmis ūdomis žvejojantys Sąjungos žvejybos laivai gali žvejoti nototeninius dančius Viljamso kalnagūbrio rajone, jeigu:

(a)žvejybos operacijos vykdomos žvejybos sezonu nuo gruodžio 1 d. iki lapkričio 30 d. imtinai;

(b)ne mažiau kaip 5 nototeninių dančių egzemplioriai vienai viso sužvejoto laimikio gyvojo svorio tonai paženklinami įsagais ir paleidžiami. Sužvejojus 30 ar daugiau nototeninių dančių, taikomas bent 60 proc. ženklinimo ir paleidimo reikalavimas;

(c)Sąjungos žvejybos laivo kapitonas, naudodamas dokumento CMM 2021/15 su visais pakeitimais V priede pateiktą šabloną, praneša SIOFA sekretoriatui iš karto, kai tik jis įplaukia į tinklelio gardelę, kurioje ketina žvejoti nototeninius dančius, ir kad SIOFA sekretoriato ne darbo valandomis laikomasi taikytinos išankstinio pranešimo procedūros;

(d)žvejyba nevykdoma tinklelio gardelėje, kol negaunamas SIOFA sekretoriato patvirtinimas, kad toje tinklelio gardelėje per tą sezoną dar nebuvo užmestos dvi ūdos ir kad tuo metu kitas žvejybos laivas joje nežvejoja;

(e)SIOFA sekretoriatui pranešama apie d punkte nurodytoje tinklelio gardelėje užmestų ir (arba) ištrauktų ūdų skaičių, jei jų yra, kai tik atitinkami laivai išplaukia iš tos tinklelio gardelės, naudojant dokumento CMM 2021/15 (su visais pakeitimais) VII priede pateiktą šabloną;

(f)ant vienos laivo ūdos negali būti daugiau nei 6 250 kabliukų ir ūdos neužmetamos skersai tinklelio gardelių;

(g)vykdant bet kokią žvejybos veiklą kiekviename laive, dalyvaujančiame žvejyboje, yra bent vienas mokslinis stebėtojas. Stebėtojo tikslas – stebėti 25 proc. viena ūda traukiamų kabliukų žvejybos operacijos metu;

(h)tik vienas žvejybos laivas vienu metu gali žvejoti nototeninius dančius tam tikroje tinklelio gardelėje: tai reiškia, kad laivui užmetant arba traukiant ūdą ir, kol ūda yra užmesta ir dar neištraukta, toje gardelėje draudžiama žvejoti kitiems laivams ir kad laivas, į tinklelio gardelę įplaukiantis ištraukti ūdą ir užmesti antrą ūdą, gali ištraukti pirmąją ūdą, bet negali užmesti antrosios ūdos, kol negavo d punkte nurodyto patvirtinimo;

(i)SIOFA sekretoriatas kasdien informuojamas apie ūdų statymo pradinius ir galutinius taškus, naudojant dokumento CMM 2021/15 (su visais pakeitimais) IV priede pateiktą šabloną, o jų vėliavos valstybei narei nusiunčiama jo kopija;

(j)nototeninių dančių žvejybos sezonu kiekvienoje tinklelio gardelėje iš viso užmetamos ne daugiau kaip dvi ūdos. Kai tam tikroje tinklelio gardelėje užmetamos dvi ūdos, ji uždaroma likusiai to žvejybos sezono daliai;

(k)tarp kelių iš eilės žvejybos reisų į Viljamso kalnagūbrį daroma ne trumpesnė kaip 30 dienų pertrauka;

(l)ūdos netraukiamos, jeigu yra kašalotų (Physetes catodon). Tais atvejais, kai vykdant traukimo operacijas pasirodo kašalotai, laivai nutraukia traukimą, užriša ūdą plūduru ir išplaukia iš operacijos rajono. Laivai gali susigrąžinti užrištą ūdą tik tada, kai kašalotų nebėra netoli ūdos.

(2)Nototeninių dančių nežvejojančių laivų sužvejotas nototeninių dančių kiekis negali viršyti 0,5 tonos per vieną sezoną. Jei laivas, žvejojantis kitas rūšis nei nototeniniai dančiai, pasiekia 0,5 tonų nototeninių dančių ribą, tiems laivams 1 dalies a punkte nustatytu laikotarpiu draudžiama žvejoti Viljamso kalnagūbrio rajone.

(3)Vėliavos valstybės narės kasdien siunčia Komisijai savo nototeninių dančių laimikio ataskaitas, naudodamos dokumento CMM 2021/15 (su visais pakeitimais) III priede pateiktą šabloną. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda SIOFA sekretoriatui.

III SKYRIUS
JŪRŲ GYVŪNŲ RŪŠIŲ APSAUGA

11 straipsnis
Dideli pelaginiai dreifuojantieji tinklai ir giliavandeniai žiauniniai tinklai

Rajone draudžiama naudoti didelius pelaginius dreifuojančiuosius tinklus ir giliavandenius žiauninius tinklus.

12 straipsnis
Giliavandeniai rykliai

(1)Sąjungos žvejybos laivai negali žvejoti jokių į III priedą įtrauktų giliavandenių ryklių rūšių.

(2)Sąjungos žvejybos laivai registruoja ir teikia duomenų ataskaitas apie visus giliavandenius ryklius iki žemiausio įmanomo taksonominio rango pagal IV priedą (Duomenų standartai).

13 straipsnis
Jūrų paukščiai

(1)Dugninėmis ūdomis žvejojantys Sąjungos žvejybos laivai į pietus nuo 25° pietų platumos taiko šias poveikio švelninimo priemones:

(a)žibintai įrengiami ir jų apšvietimo lygis nustatomas taip, kad iš laivo sklindanti šviesa būtų kuo mažesnė, nepakenkiant laivo darbo saugai ir įgulos saugai;

(b)informacija apie paukščius, susidūrusius su laivu ar sugautus jų žvejybos įrankiais, registruojama pagal dokumento CMM 2022/02 B priedą „Stebėtojo duomenys“ su visais pakeitimais; taip pat

(c)turėtų būti dedamos visos pastangos siekiant užtikrinti, kad žvejybos operacijų metu sugauti gyvi jūrų paukščiai būtų paleidžiami ir, kai žvejojama ūdomis, jei įmanoma, kabliukai būtų ištraukiami nesukeliant pavojaus paukščio gyvybei.

(2)Dugninėmis ūdomis žvejojantys Sąjungos žvejybos laivai į pietus nuo 25° pietų platumos taip pat taiko šias poveikio švelninimo priemones:

(a)visi laivai, per vieną sezoną sugaunantys iš viso tris (3) jūrų paukščius, nedelsdami pereina prie žvejybos įrankių statymo tik naktį (t. y. žvejybos įrankiai statomi tik tamsos valandomis tarp jūrinio saulėlydžio ir saulėtekio);

(b)statant ūdas turi būti naudojamas bent vienas paukščių baidymo lynas pagal V priedą ir bent vienas paukščių baidymo įtaisas pagal VI priedą, kad paukščiai nepatektų į traukimo zoną, atsižvelgiant į vyraujančias oro sąlygas;

(c)prieš pat žvejybos įrankio naudojimą, jo naudojimo metu ar iškart po jo pašalinimo draudžiama išmesti žuvų atliekas ar žuvis į jūrą;

(d)automatinių ūdų sistemas naudojantys žvejybos laivai, statydami ūdas, prikabina gramzdiklius prie ūdos su kabliukais arba naudoja integruoto svorio ūdas su kabliukais;

(e)ispaniškąją žvejybos ūdomis sistemą naudojantys laivai prieš ūdų įtempimą turi atkabinti gramzdiklius; naudojami įprasti ne mažesnės kaip 8,5 kg masės gramzdikliai (pagaminti iš akmens ar betono), išdėstyti ne didesniais kaip 40 m tarpais, arba įprasti ne mažesnės kaip 6 kg masės gramzdikliai, išdėstyti ne didesniais kaip 20 m tarpais, arba ne mažesnės kaip 5 kg masės vientiso plieno gramzdikliai, išdėstyti ne didesniais kaip 40 m tarpais;

(f)žvejybos laivai, naudojantys tik ūdų su pridėtiniu laikančiuoju lynu sistemą (ne tokių ūdų ir ispaniškosios sistemos derinį toje pačioje ūdoje), turi naudoti gramzdiklius tik distaliniame ūdos kontaktinių pakabų gale. Gramzdikliai turi būti įprasti, ne lengvesni kaip 6 kg, arba vientiso plieno gramzdikliai, ne lengvesni kaip 5 kg; taip pat

(g)žvejybos laivai, kurie pakaitomis naudoja ispaniškąją sistemą ir ūdų su pridėtiniu laikančiuoju lynu sistemą, naudoja:

(a)naudojant ispaniškąją sistemą: lyno gramzdinimas svoriais turi atitikti f punkto nuostatas;

(b)naudojant ūdų su pridėtiniu laikančiuoju lynu metodą: gramzdinant lyną naudojami įprasti 8,5 kg gramzdikliai arba 5 kg plieno gramzdikliai, kurie tvirtinami prie visų ūdos prikabinimo galo kontaktinių pakabų ne didesniais kaip 80 m tarpais.

(3)Nukrypstant nuo 2 dalies, trumpesni nei 25 metrų Sąjungos žvejybos laivai, žvejojantys dugninėmis ūdomis, taiko bent vieną iš šių priemonių:

(a)statant ūdas turi būti naudojamas bent vienas paukščių baidymo lynas (pagal V priedą) ir bent vienas paukščių baidymo įtaisas (žr. VI priede pateiktas specifikacijas), kad paukščiai nepatektų į traukimo zoną, atsižvelgiant į vyraujančias oro sąlygas;

(b)automatinių ūdų sistemas naudojantys žvejybos laivai, statydami ūdas, prikabina gramzdiklius prie ūdos su kabliukais arba naudoja integruoto svorio ūdas su kabliukais. Integruoto svorio ūdos turi būti ne lengvesnės kaip 50 g/m arba prie neintegruoto svorio ūdų turi būti pritvirtinti bent 5 kg gramzdikliai 50–60 m tarpais, arba

(c)ūdos užmetamos tik naktį (t. y. tamsos valandomis tarp jūrinio saulėlydžio ir saulėtekio). Tikslus laikas nuo jūrinio saulėlydžio iki saulėtekio yra nustatytas atitinkamai platumai, vietos laikui ir datai skirtose jūrų astronominio metraščio lentelėse.

IV SKYRIUS
STEBĖSENOS IR KONTROLĖS PRIEMONĖS

14 straipsnis
Laivų stebėjimo sistema (LSS)

(1)Sąjungos žvejybos laivai negali įplaukti į rajoną su sugedusiu palydovinio sekimo įtaisu.

(2)Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančiame laive įrengto palydovinio sekimo įtaiso techninio gedimo arba neveikimo atveju įtaisas būtų suremontuotas arba pakeistas per mėnesį nuo techninio gedimo arba neveikimo momento.

(3)Jei žvejybos reisas trunka ilgiau nei vieną mėnesį, remontas arba keitimas atliekamas kai tik laivas įplaukia į uostą. Jei palydovinio sekimo įtaisas nesutaisomas ar nepakeičiamas per 90 dienų nuo techninio gedimo ar neveikimo momento, vėliavos valstybė narė nurodo laivui nutraukti žvejybą, ištraukti visus žvejybos įrankius ir nedelsiant grįžti į uostą, kad būtų atlikti taisymo darbai.

15 straipsnis
Įplaukimo ir išplaukimo ataskaitos

Sąjungos žvejybos laivai, kuriems leidžiama žvejoti rajone, apie kiekvieną įplaukimą į rajoną arba išplaukimą iš jo per 24 valandas e. paštu arba kitomis priemonėmis praneša SIOFA sekretoriatui naudodami dokumento CMM 2019/10 I priede su visais pakeitimais nustatytą formą.

16 straipsnis
Žvejybos laivų dokumentai ir ženklinimas

(1)Valstybės narės užtikrina, kad:

(a)su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose būtų galiojantys jų kompetentingos institucijos pagal 4 straipsnio 1 dalį išduoti žvejybos leidimų dokumentai ir jų kompetentingos institucijos išduoti galiojantys dokumentai, kuriuose pateikiama naujausia 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija;

(b)su jų vėliava plaukiojantys laivai būtų paženklinti taip, kad juos būtų galima lengvai identifikuoti, ir, jei įmanoma, paženklinti pagal visuotinai pripažintus tarptautinius standartus, pavyzdžiui, pagal FAO žvejybos laivų ženklinimo ir identifikavimo standartines specifikacijas, kaip reikalaujama Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 8 straipsnyje;

(c)su jų vėliava plaukiojančių laivų naudojami stacionarūs žvejybos įrankiai būtų ženklinami pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 8 straipsnį ir:

(a)prie jūros dugno pritvirtintų tinklų, ūdų ir įrankių galuose dienos metu būtų pritvirtinamos vėliavėlės ar radarų reflektoriniai plūdurai, o naktį – šviečiantieji plūdurai, kurių pakaktų jų buvimo vietai ir dydžiui nurodyti. Esant geram matomumui šios šviesos turėtų būti matomos bent dviejų jūrmylių atstumu;

(b)žvejybos įrankius žymintys plūdurai ir panašios vandens paviršiuje plūduriuojančios priemonės, skirti pritvirtintų žvejybos įrankių išdėstymui ir (arba) kilmei žymėti, ir, jei įmanoma, patys įrankiai būtų aiškiai žymimi laivo pavadinimu ir tarptautiniu radijo šaukiniu.

(2)Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai informaciją apie su jų vėliava plaukiojančių laivų naudojamų statomųjų įrankių ženklinimą. Komisija šią informaciją perduoda SIOFA sekretoriatui.

17 straipsnis
Paliktų, prarastų ar kitaip išmestų žvejybos įrankių iškėlimas

(1)Sąjungos žvejybos laivų kapitonai negali sąmoningai palikti ar kitaip į jūrą išmesti žvejybos įrankių, išskyrus atvejus, kai tai būtina dėl saugumo, ypač jei juos ištinka nelaimė ir (arba) kyla pavojus jų gyvybei.

(2)Pranešdami savo kompetentingai institucijai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 48 straipsnio 3 dalį, Sąjungos žvejybos laivų kapitonai pateikia šią informaciją:

(a)laivo pavadinimą, IMO numerį ir šaukinį;

(b)paliktų, prarastų ar kitaip į jūrą išmestų žvejybos įrankių tipą;

(c)paliktų, prarastų ar kitaip į jūrą išmestų žvejybos įrankių kiekį;

(d)laiką, kai žvejybos įrankis buvo paliktas, prarastas ar kitaip išmestas į jūrą (laikantis IV priedo);

(e)vietą (ilguma / platuma), kur žvejybos įrankis buvo paliktas, prarastas ar kitaip išmestas į jūrą (laikantis IV priedo);

(f)priemones, kurių laivas ėmėsi prarastam įrankiui susigrąžinti; taip pat

(g)jei žinoma, nurodo aplinkybes, dėl kurių žvejybos įrankis buvo paliktas, prarastas ar kitaip išmestas į jūrą.

(3)Sąjungos žvejybos laivų kapitonai, iškėlę paliktus, prarastus ar kitaip į jūrą išmestus žvejybos įrankius, savo kompetentingai institucijai praneša:

(a)žvejybos įrankį iškėlusio laivo pavadinimą, IMO numerį ir šaukinį;

(b)laivo, kuris paliko, prarado ar kitaip į jūrą išmetė žvejybos įrankius, pavadinimą, IMO numerį ir šaukinį (jei žinoma);

(c)iškelto žvejybos įrankio tipą;

(d)iškeltų žvejybos įrankių kiekį;

(e)laiką, kai žvejybos įrankis iškeltas (laikantis IV priedo);

(f)vietą (ilguma / platuma), kur žvejybos įrankis buvo iškeltas (laikantis IV priedo); taip pat,

(g)jei įmanoma, pateikia iškelto įrankio nuotraukas.

(4)Vėliavos valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją.

(5)Komisija nedelsdama nusiunčia pranešimą SIOFA sekretoriatui.

18 straipsnis
Plastiko išmetimas į jūrą

(1)Sąjungos laivams draudžiama į jūrą išmesti bet kokius plastikinius gaminius, įskaitant sintetinius lynus, sintetinius žvejybos tinklus, plastikinius šiukšlių maišus ir plastikinių gaminių pelenus, bet jais neapsiribojant. Visi laive esantys plastikai laikomi laive tol, kol juos galima iškrauti atitinkamuose uosto priėmimo įrenginiuose.

(2)1 dalis netaikoma:

(a)plastiko išmetimui iš laivo, kai jis būtinas laivo ir jame esančių žmonių saugumo užtikrinimo ar gyvybės išgelbėjimo jūroje tikslu;

(b)atsitiktiniam plastiko, sintetinių lynų ir žvejybos tinklų išmetimui iš laivo, jeigu buvo imtasi visų tinkamų atsargos priemonių išmetimui išvengti.

19 straipsnis
Perkrovimas ir perkėlimas jūroje

(1)Sąjungos žvejybos laivai vykdo žvejybos išteklių perkrovimą tik su į registrą įtrauktais kitais laivais.

(2)Sąjungos žvejybos laivai, vykdantys 1 dalyje nurodytą perkrovimą jūroje:

(a)ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki 14 dienų laikotarpio, per kurį planuojamas perkrovimas jūroje, pradžios apie tai praneša savo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai, naudodami dokumento CMM 2019/10 su visais pakeitimais II priede nustatytą pranešimo apie perkrovimą formą;

(b)likus 24 valandoms iki numatomo perkrovimo jūroje laiko apie tai praneša savo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai, naudodami minėtą pranešimo apie perkrovimą formą;

(c)per 24 valandas nuo perkrovimo praneša savo kompetentingai institucijai visus operacijos duomenis, kaip nurodyta dokumento CMM 2019/10 su visais pakeitimais IV priede pateiktoje perkrovimo deklaracijoje.

(3)2 dalies tikslais valstybės narės užtikrina, kad:

(a)jų kompetentinga institucija perduotų 2 dalies a ir b punktuose nurodytus pranešimus Komisijai, kuri nedelsdama persiunčia juos SIOFA sekretoriatui;

(b)jų įgaliotas nešališkas ir kvalifikuotas stebėtojas būtų laive, į kurį perkraunama, arba laive, iš kurio iškraunama, ir, kiek įmanoma, stebėtų perkrovimą ir kuo išsamiau užpildytų laivo žurnalą, kaip nurodyta dokumento CMM 2019/10 su visais pakeitimais III priede nustatytame perkrovimo žurnale, kuriame nurodomi visų perkraunamų žvejybos išteklių rūšių kiekiai (FAO rūšies kodas/grupės kodas/mokslinis pavadinimas);

(c)b punkte nurodytas stebėtojas stebimo laivo kompetentingai institucijai pateiktų minėto perkrovimo žurnalo kopiją;

(d)jų kompetentinga institucija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo stebėtojo išlaipinimo pateiktų minėtame c punkte nurodytame perkrovimo žurnale nurodytus stebėjimo duomenis Komisijai. stebėtojas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo išlaipinimo perduotų SIOFA sekretoriatui stebėjimo duomenis minėtame perkrovimo žurnale.

(4)Sąjungos žvejybos laivai, vykdantys kuro, įgulos, žvejybos įrankių ar kitų atsargų perkėlimo jūroje operaciją kaip laivai, į kuriuos perkeliama, arba laivai, iš kurių perkeliama, kai vienas arba abu laivai vykdė arba ketina vykdyti žvejybos veiklą rajone to reiso metu, išskyrus avarinius atvejus, apie planuojamą perkėlimą praneša savo kompetentingai institucijai ne vėliau kaip prieš 24 valandas.

(5)4 dalyje nurodytuose pranešimuose pateikiama atitinkama turima informacija apie perkėlimą remiantis dokumento CMM 2019/10 su visais pakeitimais V priede nustatytu pranešimu apie perkėlimą.

(6)Vėliavos valstybės narės kompetentinga institucija perduoda pranešimą Komisijai, kuri nedelsdama persiunčia jį SIOFA sekretoriatui.

(7)Sąjungos žvejybos laivai savo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai praneša visus su perkėlimu susijusius operacijos duomenis, kaip nurodyta dokumento CMM 2019/10 su visais pakeitimais VI priede nustatytoje perkėlimo deklaracijoje. Vėliavos valstybės narės kompetentinga institucija per 24 valandas po perkėlimo perduoda pranešimą Komisijai, kuri nedelsdama persiunčia jį SIOFA sekretoriatui.

(8)Kiekviena vėliavos valstybė narė, vykdanti perkrovimą ar perkėlimą jūroje, imasi atitinkamų priemonių, kad patikrintų pagal šį straipsnį gautos informacijos tikslumą.

20 straipsnis
Perkrovimo uostuose stebėsena

(1)Sąjungos žvejybos laivai atlieka perkrovimą uoste tik tuo atveju, jeigu jie turi išankstinį savo vėliavos valstybės narės ir uosto valstybės leidimą.

(2)Laivo, iš kurio iškraunama, vėliavos valstybės narės kompetentinga institucija apie kiekvieną žvejybos išteklių perkrovimą uoste ne mažiau kaip prieš 24 valandas uosto valstybei ir, jei žinoma, laivo, į kurį perkraunama, vėliavos valstybei praneša šią informaciją:

(a)datą, laiką ir perkrovimo uostą;

(b)laivo, iš kurio iškraunama, pavadinimą ir vėliavos valstybę;

(c)laivo, į kurį perkraunama, pavadinimą ir vėliavos valstybę; taip pat

(d)perkraunamų žvejybos išteklių svorį (kilogramais) pagal rūšis (FAO rūšies / grupės kodas / mokslinis pavadinimas).

(3)Laivo, į kurį perkraunama, vėliavos valstybės narės kompetentinga institucija informuoja uosto valstybės kompetentingą instituciją apie laive esančių žvejybos išteklių kiekį likus 24 valandoms iki perkrovimo ir dar kartą per 24 valandas po perkrovimo.

(4)Laivo, iš kurio iškraunama, vėliavos valstybė narė reikalauja, kad laivas per 24 valandas nuo perkrovimo jos kompetentingai institucijai ir uosto valstybės kompetentingai institucijai pateiktų dokumento CMM 2019/10 (su visais pakeitimais) IV priede nustatytą perkrovimo deklaraciją, o jos kopiją pateiktų laivui, į kurį perkraunama.

(5)Laivo, į kurį perkraunama, vėliavos valstybės narės kompetentinga institucija likus 48 valandoms iki perkrautų žuvų išteklių iškrovimo pateikia gautos perkrovimo deklaracijos kopiją uosto valstybės, kurioje vykdomas iškrovimas, kompetentingai institucijai.

(6)Kiekviena vėliavos valstybė narė, vykdanti perkrovimą uoste, imasi atitinkamų priemonių, kad patikrintų pagal šį straipsnį gautos informacijos tikslumą.

21 straipsnis
Pranešimų apie perkrovimą ir perkėlimą jūroje teikimas

(1)Valstybės narės kasmet, ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki kiekvieno Atitikties komiteto posėdžio, susijusio su jų veikla per pastaruosius 12 mėnesių, Komisijai pateikia toliau nurodytą informaciją apie kiekvieną su jų vėliava plaukiojančių laivų vykdomą perkrovimą ir jūroje jų vykdomą perkėlimą :

(a)perkrovimo arba perkėlimo datą, laiką ir vietą pagal dokumente CMM 2022/02 (Duomenų standartai) su visais pakeitimais nustatytas specifikacijas;

(b)perkrovimą arba perkėlimą vykdančių laivų pavadinimus, vėliavos valstybės ir registracijos numerius ir (arba) šaukinius;

(c)visų perkrautų žuvų išteklių svorį tonomis, įskaitant perkrautų žuvų rūšių ir (arba) grupės pavadinimą (FAO rūšies / grupės kodas / mokslinis pavadinimas);

(d)perkėlimų tipą ir aprašymą; taip pat

(e)bet kurią kitą svarbią informaciją.

(2)Likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kiekvieno Atitikties komiteto posėdžio Komisija nusiunčia SIOFA sekretoriatui 1 dalyje nurodytą informaciją.

22 straipsnis
Užšaldytų žvejybos išteklių produktų ženklinimas

Valstybės narės užtikrina, kad perdirbtos visos rajone sužvejotos rūšys būtų ženklinamos taip:

(a)visi užšaldyti žvejybos ištekliai arba žvejybos išteklių produktai, gauti vykdant žvejybą ir laikomi laive, ženklinami aiškiai įskaitoma etikete arba spaudu. Ant kiekvienos užšaldytų žvejybos išteklių ar žvejybos išteklių produktų, gautų vykdant žvejybą, dėžės, kartoninės dėžės, konteinerio, maišo ar bloko (toliau – pakuotė) esančioje etiketėje arba spaude nurodoma rūšis (pvz., bendrinis pavadinimas / mokslinis pavadinimas / FAO triraidis kodas arba kodai, kaip nustatė SIOFA mokslinis komitetas), pateikimo ir pagaminimo data, taip pat žūklės laivo identifikavimo numeris. Jei pakuotėje yra kelios rūšys, etiketėje arba spaude nurodomos visos pakuotėje esančios rūšys ir jų kiekis kilogramais;

(b)etiketės ant sandėliuojamų pakuočių turi būti saugiai pritvirtintos, uždėtos kaip antspaudas, iš anksto atspausdintos arba užrašytos ir turi būti tokio dydžio, kad jas galėtų aiškiai perskaityti įprastas pareigas vykdantys inspektoriai;

(c)etiketės ženklinamos rašaliniu spaudu kontrastiškame fone; taip pat

(d)kiekvienoje pakuotėje turi būti tik viena rūšis (bendrinis pavadinimas / mokslinis pavadinimas / FAO triraidis kodas arba mokslinio komiteto nustatyti kodai), išskyrus atvejus, kai pakuotėje:

(a)yra nedideli kiekiai įvairių rūšių žuvų, skirtų vartoti žmonėms, ir bet kurios vienos rūšies per vieną traukimą sugautų žuvų kiekis neviršija 25 kg, arba

(b)yra žvejybos ištekliai, kurie nėra skirti vartoti žmonėms (pavyzdžiui, žuvų miltai). Etiketėje įrašomi žodžiai „neskirta vartoti žmonėms“;

(e)d punkte nurodytos pakuotės žvejybos laive laikomos taip, kad stebėtojai ir inspektoriai galėtų atlikti savo atitinkamas užduotis. Stebėtojai, būdami laive, registruoja pakuočių, kuriose yra kelios rūšys, svorį ir rūšių skaičių;

(f) d punkto nuostatomis neribojamas pagal IV priedą reikalaujamų duomenų rinkimas ir teikimas.

23 straipsnis
Mokslinių stebėtojų programa

Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančiuose ir rajone žvejojančiuose laivuose esantys moksliniai stebėtojai būtų kvalifikuoti ir įgalioti atlikti savo užduotis bei registruoti visus reikiamus duomenis.

V SKYRIUS
TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVŲ KONTROLĖ VALSTYBIŲ NARIŲ UOSTUOSE IR ATVIROJOJE JŪROJE

24 straipsnis
Šalių, kurios nėra susitariančiosios ar bendradarbiaujančiosios šalys, laivų stebėjimas ir nustatymas

(1)Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai praneštų apie bet kokią numanomą žvejybą, įskaitant perkrovimą, kurią rajone vykdo su valstybės ar žvejybos subjekto, kuris nėra Susitarimo ar kitaip bendradarbiaujanti šalis, vėliava plaukiojantys laivai. Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančių laivų ataskaitose, kiek įmanoma, būtų pateikiama ši informacija:

(a)laivo pavadinimas;

(b)laivo registracijos numeris ir (arba) šaukinys;

(c)laivo vėliavos valstybė;

(d)stebėjimo data, laikas ir vieta, atitinkantys duomenų specifikacijos standartus, aprašytus dokumente CMM 2022/02 su visais pakeitimais; taip pat

(e)visa kita svarbia informacija, susijusi su pastebėtu laivu, įskaitant nuotraukas.

(2)Valstybės narės pateikia 1 dalyje nurodytą informaciją Komisijai. Komisija šią informaciją nusiunčia SIOFA sekretoriatui.

25 straipsnis
Uosto priemonės

(1)Valstybės narės reikalauja, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai bendradarbiautų su uosto valstybe atliekant inspektavimus pagal šį reglamentą, Susitarimą arba išsaugojimo ir valdymo priemones.

(2)Uosto valstybės narės taiko veiksmingą uosto valstybės kontrolės sistemą visiems laivams, kurie vykdė žvejybą rajone, išskyrus konteinervežius, kurie negabena žvejybos išteklių Konteinervežiams, gabenantiems žvejybos išteklius, uosto valstybės kontrolės priemonės netaikomos tik tuo atveju, kai tokie žvejybos ištekliai buvo iškrauti anksčiau, jei nėra akivaizdaus pagrindo įtarti, kad toks laivas vykdė su žvejyba susijusią veiklą, kuria remiama NNN žvejyba.

(3)Kai valstybė narė turi akivaizdžių priežasčių manyti, kad su jos vėliava plaukiojantis laivas vykdė NNN žvejybą ir nori įplaukti į kitos susitariančiosios ar bendradarbiaujančiosios šalies uostą arba jame yra, ji prireikus prašo tos uosto valstybės inspektuoti laivą arba imtis kitų tinkamų priemonių.

(4)Jeigu po uosto valstybės atlikto inspektavimo valstybė narė gauna inspektavimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad yra akivaizdžių priežasčių manyti, jog su jos vėliava plaukiojantis laivas vykdė NNN žvejybą, ji nedelsdama visapusiškai ištiria šį atvejį ir, jei įrodymų pakanka, nedelsdama imasi vykdymo užtikrinimo veiksmų pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę.

(5)Valstybės narės praneša Komisijai apie visus veiksmus, kurių jos ėmėsi su jų vėliava plaukiojančių laivų, kurie, pagal šį reglamentą pritaikius uosto valstybės priemones, nustatyti vykdę NNN žvejybą, atžvilgiu. Komisija šią informaciją pateikia SIOFA sekretoriatui.

(6)Valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie veiksmus, kurių jos ėmėsi kaip uosto arba vėliavos valstybės pagal 3 dalį.

(7)Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki kiekvieno eilinio Atitikties komiteto posėdžio valstybės narės pateikia SIOFA sekretoriatui 5 ir 6 dalyse nurodytą informaciją. Komisija nusiunčia šias ataskaitas SIOFA sekretoriatui ne vėliau kaip likus 14 dienų iki atitikties komiteto posėdžio.

(8)Valstybės narės, norinčios trečiųjų šalių žvejybos laivams leisti įplaukti į savo uostus:

(a)pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 5 straipsnį paskiria uostą, į kurį įplaukti gali prašyti trečiųjų šalių žvejybos laivai;

(b)paskiria kontaktinį centrą, kuriam pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnį turi būti siunčiamas išankstinis pranešimas;

(c)paskiria kontaktinį centrą, kuriam pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 11 straipsnio 3 dalį perduodamos inspektavimo ataskaitos.

(9)Valstybės narės praneša Komisijai apie visus jų paskirtųjų uostų ir kontaktinių centrų sąrašo pakeitimus ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki pakeitimų įsigaliojimo dienos. Komisija tą informaciją perduoda SIOFA sekretoriatui likus ne mažiau kaip 30 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo dienos.

(10)Valstybės narės užtikrina, kad jų paskirtieji uostai turėtų pakankamai pajėgumų atlikti inspektavimus pagal Susitarimo ir šio reglamento reikalavimus.

26 straipsnis
Išankstinis pranešimas apie trečiųjų šalių laivų įplaukimą į uostą ir leidimas arba atsisakymas leisti įplaukti į uostą

(1)Kiekviena uosto valstybė narė, prieš leisdama trečiosios šalies laivui įplaukti į jos uostą, reikalauja pateikti bent jau dokumento CMM 2020/08 (su visais pakeitimais) I priede nurodytą informaciją ir žvejybos reiso datas, kurios turi būti pateiktos likus ne mažiau kaip trims darbo dienoms iki numatyto atvykimo į uostą. Jei tokiame laive yra šviežių žvejybos produktų, informacija pateikiama likus keturioms valandoms iki numatyto atvykimo laiko.

(2)Jei trečiosios šalies laive, kuris prašo leisti įplaukti į uostą, yra žvejybos produktų, uosto valstybė narė reikalauja, kad prie 1 dalyje nurodytos informacijos būtų pridėtas laimikio sertifikatas, patvirtintas pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 III skyrių.

(3)Gavusi pagal 1 dalį ir, kai taikoma, 2 dalį reikalaujamą informaciją, uosto valstybė narė nusprendžia leisti arba neleisti trečiosios šalies laivui įplaukti į savo uostą ir apie šį sprendimą praneša laivo kapitonui arba laivo atstovui.

(4)Jei laivui įplaukti į uostą leidžiama, uosto valstybės narės kompetentinga institucija reikalauja, kad, laivui įplaukus į uostą, laivo kapitonas arba laivo atstovas pateiktų leidimą įplaukti.

(5)Jei laivui įplaukti į uostą neleidžiama, uosto valstybės narės kompetentinga institucija apie priimtą sprendimą praneša laivo vėliavos valstybei ir Komisijai. Komisija šią informaciją perduoda SIOFA sekretoriatui.

(6)Jei uosto valstybė narė turi įrodymų, kad į jos uostą norintis įplaukti laivas vykdė NNN žvejybą, ypač apie tai, kad jis yra įtrauktas į NNN žvejybą vykdžiusių laivų sąrašą, kurį sudarė SIOFA, kitos susitariančiosios ir bendradarbiaujančiosios šalys, kitos regioninės žvejybos valdymo organizacijos arba Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisija (CCAMLR), ji neleidžia tam laivui įplaukti į jos uostus.

(7)Uosto valstybė narė gali leisti 6 dalyje nurodytam laivui įplaukti į savo uostus, tik siekdama jį inspektuoti ir imtis kitų tinkamų priemonių pagal tarptautinę teisę, kurios yra bent tokios pat veiksmingos siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, kaip draudimas įplaukti į uostą. Jeigu toks laivas dėl kokios nors priežasties jau yra uoste, uosto valstybė narė atsisako leisti jam naudotis savo uostais žvejybos išteklių iškrovimo, perkrovimo, pakavimo ir perdirbimo tikslais, taip pat naudotis kitomis uosto paslaugomis, įskaitant, inter alia, laivo papildymo kuru bei kitomis atsargomis, techninės priežiūros ir sausųjų dokų paslaugas. Tokiais atvejais mutatis mutandis taikomos 27 straipsnio 2 ir 3 dalys.

27 straipsnis
Trečiųjų šalių laivų naudojimasis uostais

(1)Jeigu trečiosios šalies laivas įplaukia į vieną iš jos uostų, uosto valstybė narė pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę ir laikydamasi tarptautinės teisės, įskaitant Susitarimą, uždraudžia laivui naudotis uostu anksčiau neiškrautiems žvejybos ištekliams iškrauti, perkrauti, pakuoti ir apdoroti, taip pat naudotis kitomis uosto paslaugomis, įskaitant, inter alia, laivo papildymą kuru ir kitomis atsargomis, techninę priežiūrą ir sausųjų dokų paslaugas, jeigu:

(a)laivas neturi galiojančio ir taikytino leidimo žvejoti ar vykdyti su žvejyba susijusią veiklą, kurio reikalauja jo vėliavos valstybė, arba

(b)valstybė, su kurios vėliava plaukioja laivas, uosto valstybės prašymu per pagrįstą laikotarpį nepatvirtina, kad laive esantys žvejybos ištekliai buvo sužvejoti pagal Susitarimą ir išsaugojimo bei valdymo priemonių dokumentus, arba

(c)yra pagrįstų priežasčių manyti, kad laivas kitokiu būdu vykdė NNN žvejybą, įskaitant veiklą, kuria remiamas laivas, išskyrus atvejus, kai laivo savininkas ir (arba) veiklos vykdytojas gali įrodyti:

(a)jis vykdė veiklą laikydamasis atitinkamų išsaugojimo ir valdymo priemonių arba

(b)jei buvo parūpinama darbuotojų, tiekiamas kuras, įrankiai ir kiti reikmenys jūroje, laivas, kuriam visi šie dalykai buvo tiekiami, tiekimo metu nebuvo laikytinas laivu, nurodytu 26 straipsnio 6 dalyje.

(2)Nepaisydamos 1 dalies, uosto valstybės narės toje dalyje nurodytam laivui neuždraudžia pasinaudoti uosto paslaugomis:

(a)kurios būtinos įgulos saugai ar sveikatai apsaugoti arba laivo saugai, jei šie poreikiai tinkamai įrodomi, arba

(b)kurios prireikus būtinos laivui atiduoti į metalo laužą.

(3)Jeigu uosto valstybė narė uždraudė naudotis savo uostu pagal 1 dalį, ji nedelsdama apie tai praneša valstybei, su kurios vėliava plaukioja laivas, ir Komisijai, kuri nedelsdama perduoda šią informaciją SIOFA sekretoriatui.

(4)Uosto valstybė narė panaikina draudimą laivui naudotis savo uostais pagal 1 dalį tik jei yra įrodymų, kad priežastys, dėl kurių buvo uždrausta naudotis uostu, buvo netinkamos arba klaidingos arba tos priežastys pašalintos.

(5)Jeigu uosto valstybė narė panaikino draudimą pagal 4 dalį, ji apie tai praneša valstybei, su kurios vėliava plaukioja laivas, ir Komisijai, kuri nedelsdama perduoda šią informaciją SIOFA sekretoriatui.

28 straipsnis
Inspektavimai uostuose

(1)Uosto valstybės narės užtikrina, kad jų uostuose esančių laivų inspektavimus atliktų tinkamai įgalioti, parengti ir su šiuo reglamentu, Susitarimu ir atitinkamais išsaugojimo ir valdymo priemonių dokumentais susipažinę inspektoriai.

(2)Vykdydamos inspektorių mokymo programas uosto valstybės narės atsižvelgia į dokumento CMM 2020/08 (su visais pakeitimais) II priede nurodytus elementus.

(3)Visi į Sąjungos uostus įplaukiantys žvejybos laivai, gabenantys ar iškraunantys nototeninius dančius, yra inspektuojami.

(4)Be to, kas išdėstyta Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 9 straipsnyje, uosto valstybės narės savo uostuose inspektuoja trečiųjų šalių laivus, kai:

(a)kai kita susitariančioji ar bendradarbiaujančioji šalis, bet kokia regioninė žvejybos valdymo organizacija, CCAMLR ar Komisija prašo inspektuoti tam tikrą žvejybos laivą, visų pirma, kai toks prašymas pagrindžiamas įrodymais, kad tas laivas vykdo NNN žvejybą, ir yra akivaizdžių priežasčių įtarti, kad laivas vykdo NNN žvejybą;

(b)laivas nepateikė 26 straipsnio 1 dalyje reikalaujamos informacijos.

(5)Prieš inspektavimą inspektorius laivo kapitonui pateikia atitinkamą tapatybės dokumentą.

(6)Uosto valstybės narės užtikrina, kad laivų inspektavimai jų uostuose būtų atliekami laikantis dokumento CMM 2020/08 (su visais pakeitimais) III priede nustatytų procedūrų.

(7)Uosto valstybė narė gali kviesti kitų susitariančiųjų ir bendradarbiaujančiųjų šalių inspektorius dirbti kartu su jos inspektoriais ir stebėti, kaip pagal šį skyrių atliekamas trečiųjų šalių laivų sužvejotų žvejybos išteklių iškrovimo arba perkrovimo operacijų inspektavimas.

(8)Inspektavimai atliekami per 72 valandas nuo įplaukimo į uostą, išskyrus atvejus, kai dėl oro sąlygų ar kitų aplinkybių patekti į laivą inspektavimui atlikti yra nesaugu. Tokiais atvejais inspektavimas atliekamas kuo anksčiau ir operatyviai, o inspektavimo ataskaitoje nurodoma vėlavimo priežastis.

(9)Uosto valstybė narė užtikrina, kad jos inspektoriai dėtų visas pastangas, kad nesugaišintų laivo nepagrįstai, užtikrintų, kad laivo darbas būtų kuo mažiau trukdomas, būtų sukeliama kuo mažiau nepatogumų ir nepadaroma neigiamos įtakos žvejybos išteklių kokybei.

(10)Uosto valstybės narės kompetentinga institucija perduoda Komisijai rašytinę kiekvieno inspektavimo rezultatų ataskaitą, į kurią įtraukiama bent informacija, nurodyta dokumento CMM 2020/08 (su visais pakeitimais) IV priede. Komisija nusiunčia ataskaitą inspektuoto laivo kompetentingai institucijai ir SIOFA sekretoriatui.

(11)Uosto valstybės narės kompetentinga institucija persiunčia inspektavimo ataskaitą Komisijai per 25 dienas nuo inspektavimo užbaigimo datos arba kuo greičiau, jei kyla galimų atitikties problemų arba klausimų, į kuriuos reikia atkreipti patikrinto laivo kompetentingos institucijos dėmesį. Jei inspektavimo ataskaitos neįmanoma perduoti per tą laikotarpį, uosto valstybė narė per tą patį laikotarpį praneša Komisijai vėlavimo priežastis ir nurodo, kada ataskaita bus pateikta.

(12)Komisija persiunčia inspektavimo ataskaitą kompetentingai institucijai ir SIOFA sekretoriatui per 30 dienų nuo inspektavimo pabaigos arba kuo greičiau, jei kyla galimų atitikties problemų arba yra klausimų, į kuriuos reikia atkreipti patikrinto laivo kompetentingos institucijos dėmesį. Jei inspektavimo ataskaitos neįmanoma perduoti per tą laikotarpį, Komisija per tą patį laikotarpį praneša SIOFA sekretoriatui vėlavimo priežastis ir nurodo, kada ataskaita bus pateikta.

VI SKYRIUS
VYKDYMO UŽTIKRINIMAS 

29 straipsnis
Bendrieji principai

(1)Valstybės narės gali rajone vykdyti įlaipinimą į su susitariančiosios ar bendradarbiaujančiosios šalies vėliava plaukiojančius laivus, kurie vykdo, arba, kaip įtariama vykdė žvejybą, ir juos inspektuoti.

(2)Inspektavimą atliekančios valstybės narės užtikrina, kad jų įgaliotieji inspektoriai, vykdydami bet kokią įlaipinimo ir inspektavimo veiklą pagal šį reglamentą, laikytųsi šio reglamento.

(3)Sąjungos žvejybos laivai sutinka, kad SIOFA susitariančiųjų šalių atstovai įliptų į laivą ir atliktų inspektavimą, ir padeda jiems tai padaryti.

(4)Valstybės narės užtikrina, kad jos galėtų imtis veiksmų tuo atveju, jeigu su jų vėliava plaukiojantis žvejybos laivas arba jo kapitonas ar įgula trukdo įgaliotajam inspektoriui ar įgaliotajam inspektavimo laivui.

30 straipsnis

Pranešimas Komisijai

(1)Valstybė narė, ketinanti vykdyti įlaipinimo ir inspektavimo veiklą, apie šį ketinimą praneša Komisijai ir pateikia:

(a)dėl kiekvieno įgaliotojo inspektavimo laivo:

(a)laivo duomenis (pavadinimą, aprašymą, nuotrauką, registracijos numerį, registracijos uostą, ant laivo korpuso pažymėtą uostą, jei jis skiriasi nuo registracijos uosto, tarptautinį radijo šaukinį), išskyrus atvejus, kai netaikoma kariniams laivams; taip pat

(b)pranešimą, kad inspektavimo laivas yra aiškiai paženklintas ir atpažįstamas kaip vyriausybės užduotis atliekantis laivas ir akivaizdžiai plaukioja su SIOFA inspektavimo vėliava, kaip nustatyta dokumento CMM 2021/14 (su visais pakeitimais) 2 priede.

(b)dėl paskirtų įgaliotųjų inspektorių:

(a)už įlaipinimą ir inspektavimą atsakingų institucijų pavadinimą (-us);

(b)įgaliotiesiems inspektoriams išduotų kredencialų pavyzdį;

(c)pranešimą, kad tokie įgaliotieji inspektoriai yra susipažinę su inspektuotinomis rūšimis ir žvejybos veikla, taip pat su atitinkamomis šio reglamento, Susitarimo bei išsaugojimo ir valdymo priemonių dokumentų nuostatomis;

(d)pranešimą, kad įgaliotieji inspektoriai išklausė ir baigė mokymus, kad galėtų saugiai vykdyti įlaipinimo ir inspektavimo veiklą jūroje. Toks mokymas turėtų apimti mokymą, kaip įveikti bendravimo kliūtis ir taikyti konfliktų sprendimo būdus; taip pat

(e)pranešimą, kad visi ginkluoti įgaliotieji inspektoriai yra baigę atitinkamo lygio mokymus ir yra parengti naudotis tais ginklais.

(2)Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokius pirmesnėje dalyje nurodytos informacijos pakeitimus.

(3)Komisija pagal 1 ir 2 dalis gautą informaciją nusiunčia SIOFA sekretoriatui.

(4)Nepaisant 29 straipsnio 3 dalies, Komisija gali per šalių susirinkimą pranešti, kad visos šio reglamento nuostatos dėl įlaipinimo atviroje jūroje ir inspektavimo taikomos Sąjungai ir dalyvaujančiam žvejybos subjektui, kaip nustatyta Susitarime.

31 straipsnis
Įlaipinimo atviroje jūroje ir inspektavimo procedūra

(1)Įgaliotieji inspektavimo laivai, rajone vykdantys įlaipinimą ir inspektavimą atviroje jūroje, plaukioja su aiškiai matoma SIOFA inspektavimo vėliava, kaip nustatyta dokumento CMM 2021/14 (su visais pakeitimais) 2 priede.

(2)Įgaliotieji inspektoriai turi turėti oficialią ir galiojančią tapatybės kortelę, kurioje būtų nurodyta, kad inspektorius yra įgaliotas vykdyti įlaipinimą ir inspektavimą.

(3)Įgaliotasis inspektavimo laivas, ketinantis rajone vykdyti įlaipinimą ir tikrinti laivą, kuris vykdo arba, kaip įtariama, vykdė žvejybą, prieš pradėdamas įlaipinimą ir inspektavimą:

(a)inicijuoja pranešimą žvejybos laivo valdžios institucijoms, jei jos žinomos;

(b)deda visas pastangas, kad būtų užmegzti ryšiai su žvejybos laivu radijo ryšiu, naudojantis Tarptautiniu signalų sąvadu arba kitomis pripažintomis laivo įspėjimo priemonėmis;

(c)kad jį būtų galima identifikuoti kaip įgaliotąjį inspektavimo laivą, pateikia žvejybos laivui šią informaciją: pavadinimą, registracijos numerį, tarptautinį radijo šaukinį, inspektavimo laivo instituciją ir ryšio dažnį; taip pat

(d)praneša laivo kapitonui apie savo ketinimą įlipti į laivą ir jį inspektuoti pagal šį reglamentą.

(4)Įlipdami į laivą ir atlikdami inspektavimą, įgaliotieji inspektoriai deda visas pastangas ir bendrauja su žvejybos laivo (-ų) kapitonu taip, kad kapitonui būtų suprantama. Įgaliotieji inspektoriai naudoja atitinkamas dokumento CMM 2021/14 (su visais pakeitimais) 3 priede pateikto standartizuoto klausimyno dalis ir SIOFA interneto svetainėje skelbiamą vertimą, jei to reikia siekiant palengvinti įgaliotųjų inspektorių ir žvejybos laivo kapitono bendravimą.

(5)Įgaliotieji inspektoriai turi įgaliojimus tikrinti, rinkti įrodymus ir imti mėginius, taip pat registruoti informaciją apie žvejybos laivą, jo licenciją, įrangą, laimikio ir gamybos įrašus, įrenginius, žvejybos išteklius ir visus kitus dokumentus, kurie gali būti svarbūs tikrinant atitiktį šiam reglamentui.

(6)Inspektuojančios valstybės narės užtikrina, kad į inspektavimo grupę iš inspektavimo laivo būtų paskirti ne daugiau kaip keturi įgaliotieji inspektoriai, išskyrus atvejus, kai inspektavimo laivo vadovaujantis pareigūnas nusprendžia, kad dėl numatomo inspektavimo sudėtingumo reikia papildomų įgaliotųjų inspektorių. Visais atvejais inspektavimo grupę sudaro tik tiek įgaliotųjų inspektorių, kad būtų galima saugiai ir patikimai atlikti veiksmingą inspektavimą.

(7)Inspektuojančios valstybės narės užtikrina, kad įlaipinimas ir inspektavimas būtų vykdomi taip, kad:

(a)būtų išvengta rizikos žvejybos laivų ir įgulos saugai, be kita ko, užtikrinant, kad įgaliotasis inspektavimo laivas inspektavimo metu laikytųsi saugaus atstumo nuo žvejybos laivo;

(b)nebūtų nepagrįstai trukdoma teisėtai žvejybos laivo veiklai;

(c)būtų išvengta veiksmų, kuriais būtų pažeisti žvejybos įrankiai ar daromas neigiamas poveikis laimikio kokybei; taip pat

(d)nebūtų priekabiaujama prie žvejybos laivo pareigūnų, įgulos ar stebėtojų.

(8)Vykdydamas įlaipinimą ir inspektavimą, kiekvienas įgaliotasis inspektorius:

(a)pateikia savo asmens tapatybės kortelę laivo kapitonui;

(b)netrukdo kapitonui bendrauti su žvejybos laivo valdžios institucijomis;

(c)renka ir dokumentais tvirtina visus įrodymus, iš kurių, jų manymu, matyti, kad pažeistas šis reglamentas, Susitarimas ar išsaugojimo ir valdymo priemonių dokumentai;

(d)prieš išplaukiant pateikia laivo kapitonui įlaipinimo ir inspektavimo tarpinės ataskaitos, kuri gali būti elektroninė ataskaita, kopiją, įskaitant visus prieštaravimus ar pareiškimus, kurie gali būti pateikti kita nei anglų kalba ir kuriuos kapitonas nori įtraukti į tarpinę ataskaitą; taip pat

(e)užbaigia inspektavimą per keturias valandas nuo įlipimo į laivą, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad padarytas šiurkštus pažeidimas, arba kai reikia daugiau laiko kapitono išduotiems susijusiems dokumentams gauti. Tačiau ypatingomis aplinkybėmis, susijusiomis su žvejybos laivo dydžiu ir laive laikomu sužvejotų žuvų kiekiu, inspektavimo trukmė gali viršyti pirmiau nustatytą trukmę. Tokiu atveju inspektavimo grupė jokiu būdu negali būti žvejybos laive ilgiau nei reikia inspektavimui užbaigti.

(9)Įlaipinimo ir inspektavimo metu Sąjungos žvejybos laivo kapitonas ir įgula:

(a)vengia rizikos įgaliotųjų inspektavimo laivų ir įgaliotųjų inspektorių saugai;

(b)sutinka įlaipinti įgaliotuosius inspektorius į laivą ir padeda greitai ir saugiai juos įlaipinti, kai gaunamas toks nurodymas arba kai pranešama apie ketinimą įlipti į laivą ir jį inspektuoti;

(c)bendradarbiauja ir padeda saugiai atlikti laivo inspektavimą;

(d)nepuola įgaliotųjų inspektorių, jiems nesipriešina, netrukdo ir nesudaro kliūčių jiems vykdyti savo pareigas ir jų negaišina;

(e)leidžia įgaliotiesiems inspektoriams nedelsiant susisiekti su įgaliotojo inspektavimo laivo įgula, inspektavimo laivo valdžios institucijomis, visais žvejybos laive esančiais stebėtojais, taip pat su žvejybos laivo įgula ir valdžios institucijomis, gavus nurodymą;

(f)imasi veiksmų, kurie būtini, kad būtų išsaugotos inspektorių uždėtos plombos ir laive likusių įrodymų vientisumas;

(g)siekdamas užtikrinti įrodymų išsaugojimą tais atvejais, kai buvo uždėtos plombos ir (arba) surinkti įrodymai, pasirašo atitinkamą inspektavimo ataskaitos skirsnį patvirtindamas plombų uždėjimą;

(h)gavus prašymą nutraukia žvejybą ir neatnaujina žvejybos, kol:

(a)įgaliotieji inspektoriai užbaigia inspektavimą ir surenka įrodymus; taip pat

(b)kapitonas pasirašo atitinkamą inspektavimo ataskaitos skirsnį, nurodytą dokumento CMM 2021/14 (su visais pakeitimais) 1 priede, kuriame pasirašoma elektroniniu parašu;

(i)suteikia laive esantiems įgaliotiesiems inspektoriams tinkamas patalpas; taip pat

(j)gavę nurodymą, padeda įgaliotiesiems inspektoriams saugiai ir greitai išsilaipinti.

(10)Jei Sąjungos žvejybos laivo kapitonas arba įgula atsisako leisti įgaliotajam inspektoriui įlipti į laivą ir atlikti inspektavimą pagal šį reglamentą, šis asmuo ir kapitonas arba budintis pareigūnas paaiškina atsisakymo priežastį.

(11)Inspektuojanti valstybė narė nedelsdama vienu metu praneša žvejybos laivo valstybei narei ir Komisijai apie bet kokį atsisakymą leisti įgaliotajam inspektoriui įlipti į laivą ir jį patikrinti pagal šį reglamentą ir pateiktą paaiškinimą. Komisija nedelsdama nusiunčia pranešimą SIOFA vykdomajam sekretoriui.

(12)Išskyrus atvejus, kai dėl visuotinai pripažintų tarptautinių taisyklių, procedūrų ir praktikos, susijusių su sauga jūroje, būtina atidėti įlaipinimą į laivą ir inspektavimą, vėliavos valstybė narė reikalauja, kad su jos vėliava plaukiojančio žvejybos laivo kapitonas sutiktų, kad būtų vykdomas įlaipinimas ir inspektavimas. Jeigu kapitonas nesilaiko tokio nurodymo, atitinkama vėliavos valstybė narė nedelsdama sustabdo laivo leidimo žvejoti galiojimą ir nurodo laivui nedelsiant grįžti į uostą.

(13)Vėliavos valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai apie veiksmus, kurių ji ėmėsi 12 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Komisija nedelsdama nusiunčia šią informaciją inspektavimo laivo institucijoms ir SIOFA vykdomajam sekretoriui.

(14)Vengiama naudoti jėgą, išskyrus atvejus, kai ir tiek, kiek būtina įgaliotųjų inspektorių saugumui užtikrinti arba kai įgaliotiesiems inspektoriams trukdoma vykdyti savo pareigas. Jėgos naudojimo laipsnis neturi viršyti pagrįstai būtinojo, atsižvelgiant į aplinkybes.

(15)Apie bet kokį su jėgos naudojimu susijusį incidentą nedelsiant vienu metu pranešama žvejybos laivo institucijoms, inspektavimo laivo institucijoms ir Komisijai. Komisija šią informaciją nedelsdama nusiunčia SIOFA vykdomajam sekretoriui.

(16)Visų inspektavimo grupės narių turimų ginklų naudojimui taikomi 14 punkte nustatyti jėgos naudojimo apribojimai. Visi inspektavimo grupės narių turimi ginklai įlaipinimo ir inspektavimo metu laikomi saugiai, išskyrus atvejus, kai saugai ir saugumui užtikrinti turi būti kitaip.

32 straipsnis
Įlaipinimo atviroje jūroje ir inspektavimo ataskaitos teikimo procedūra

(1)Įgaliotieji inspektoriai parengia ataskaitą apie kiekvieną įlaipinimą ir inspektavimą, naudodami pranešimo apie įlaipinimą ir inspektavimą formos duomenų laukelius (dokumento CMM 2021/14 visais pakeitimais 1 priedas). Inspektuojanti valstybė narė per tris darbo dienas nuo įlaipinimo ir inspektavimo užbaigimo vienu metu perduoda žvejybos laivo institucijoms ir Komisijai elektroninę įlaipinimo ir inspektavimo ataskaitos kopiją. Jei inspektuojanti valstybė narė techniškai negali pateikti šios ataskaitos žvejybos laivo valdžios institucijoms ir Komisijai per šį laikotarpį, inspektuojanti valstybė narė tuo pačiu metu informuoja žvejybos laivo institucijas ir Komisiją ir nurodo laikotarpį, per kurį ataskaita bus pateikta. Komisija nedelsdama nusiunčia ataskaitą SIOFA vykdomajam sekretoriui.

(2)Ataskaitoje nurodomas (-i) įgaliotojo (-ųjų) inspektoriaus (-ių) vardas (-ai), pavardė (-ės) ir įgaliojimai, taip pat nurodoma visa pastebėta veikla arba sąlygos, kuriomis, įgaliotųjų inspektorių manymu, buvo pažeistas šis reglamentas, Susitarimas arba išsaugojimo ir valdymo priemonių dokumentai, ir nurodomi konkretūs faktiniai įrodymai, susiję su kiekvienu tariamu pažeidimu.

(3)Valstybių narių kompetentingos institucijos pateikia Komisijai visus per įlaipinimo ir inspektavimo procedūrą gautus įrodymus, susijusius su žvejybos laivo padarytu šio reglamento, Susitarimo ar išsaugojimo ir valdymo priemonių dokumentų pažeidimu, o Komisija perduoda juos žvejybos laivo valdžios institucijoms, kad būtų imtasi veiksmų.

33 straipsnis
Šiurkštūs pažeidimai

(1)Šiame reglamente šiurkštus pažeidimas apima šiuos šio reglamento, Susitarimo arba išsaugojimo ir valdymo priemonių dokumentų pažeidimus:

(a)žvejyba neturint vėliavos valstybės išduotos galiojančios licencijos ar leidimo arba nepateikus galiojančios licencijos ar leidimo įgaliotojo inspektoriaus prašymu;

(b)informacijos apie pastangas, laimikį ir su laimikiu susijusių duomenų neregistravimas pagal duomenų teikimo reikalavimus arba iš esmės neteisingos informacijos apie tokias pastangas, laimikį ir (arba) su juo susijusių duomenų pateikimas;

(c)žvejyba draudžiamame rajone;

(d)žvejyba žvejybos draudimo laikotarpiu;

(e)sąmoningas tam tikrų rūšių žuvų sužvejojimas arba laikymas pažeidžiant Susitarimą, šį reglamentą ir visus taikytinus išsaugojimo ir valdymo priemonių dokumentus;

(f)šiurkštus žvejybos pastangų ir (arba) sugaunamo kiekio apribojimų ar galiojančių kvotų pažeidimas;

(g)uždraustų žvejybos įrankių naudojimas;

(h)žvejybos laivo ženklų, tapatybės ir (arba) registracijos klastojimas, sąmoningas slėpimas arba sąmoningas pašalinimas;

(i)su tyrimu, atliekamu pagal šį reglamentą arba išsaugojimo ir valdymo priemonių dokumentus, susijusių įrodymų slėpimas, klastojimas arba sunaikinimas, įskaitant tyčinį plombų sugadinimą arba sąmoningą patekimą į užplombuotas zonas;

(j)LSS nenaudojimas arba tyčinis klastojimas ar išjungimas;

(k)suklastotų dokumentų pateikimas arba sąmoningas melagingos informacijos pateikimas įgaliotajam inspektoriui, siekiant užkirsti kelią šiurkštaus pažeidimo nustatymui;

(l)įvairūs pažeidimai, kuriuos bendrai vertinant matyti, kad visiškai nesilaikoma Susitarimo, šio reglamento arba išsaugojimo ir valdymo priemonių dokumentų;

(m)atsisakymas leisti įlipti į laivą ir įgaliotojo inspektoriaus nurodymu padėti saugiai ir sparčiai įlipti ir atlikti inspektavimą, išskyrus atvejus, numatytus pagal 31 straipsnio 10 dalį;

(n)įgaliotojo inspektoriaus užpuolimas, priešinimasis jam, jo bauginimas, seksualinis priekabiavimas prie jo, kišimasis į jo veiklą, nederamas trukdymas jo veiklai ar jo gaišinimas; taip pat

(o)stebėtojų saugos reikalavimų pažeidimas.

(2)Jei įgaliotieji inspektoriai pastebi žvejybos laivo veiklą ar susidariusias aplinkybes, kurios gali būti laikomos šiurkščiu pažeidimu, kaip apibrėžta 1 dalyje, inspektuojanti valstybė narė nedelsdama apie tai praneša Komisijai. Komisija tiesiogiai ir per SIOFA vykdomąjį sekretorių apie tai praneša žvejybos laivo institucijoms.

(3)Gavusi pranešimą apie įtariamą šiurkštų pažeidimą pagal 2 dalį, Sąjungos žvejybos laivo vėliavos valstybė narė nedelsdama ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per tris darbo dienas inspektavimo laivo institucijoms ir Komisijai pateikia pradinį atsakymą, kurį Komisija nusiunčia SIOFA vykdomajam sekretoriui ir kuriuo:

(a)pranešama, kad vėliavos valstybė narė ištirs įtariamą šiurkštų pažeidimą, arba

(b)suteikiamas leidimas inspektavimo laivo institucijoms pradėti įtariamo šiurkštaus pažeidimo tyrimą.

(4)3 dalies a punkte nurodytu atveju inspektuojanti valstybė narė kuo greičiau pateikia Komisijai konkrečius jos įgaliotųjų inspektorių surinktus įrodymus, kad jie būtų perduoti žvejybos laivo institucijoms.

(5)Sąjungos žvejybos laivo vėliavos valstybė narė per vieną mėnesį nuo 3 dalyje nurodyto pranešimo dienos pateikia Komisijai tyrimo ataskaitą ir, jei tai pagrįsta įrodymais, imasi vykdymo užtikrinimo veiksmų atitinkamo žvejybos laivo atžvilgiu ir praneša Komisijai apie visus tokius vykdymo užtikrinimo veiksmus per keturis mėnesius nuo 3 dalyje nurodyto pranešimo dienos.

(6)Komisija per mėnesį nuo 3 dalyje nurodyto pranešimo išsiunčia tyrimo ataskaitą inspektavimo laivo institucijoms ir SIOFA vykdomajam sekretoriui ir per šešis mėnesius nuo 3 dalyje nurodyto pranešimo praneša joms apie visus vykdymo užtikrinimo veiksmus, kurių imtasi.

(7)3 dalies b punkte nurodytu atveju, jei inspektuojanti valstybė narė nusprendžia pradėti tyrimą, ji užtikrina, kad jos įgaliotųjų inspektorių surinkti konkretūs įrodymai kartu su visų tyrimų rezultatais būtų pateikti Komisijai iš karto, kai tik tyrimas užbaigiamas, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo inspektavimo dienos. Komisija nedelsdama ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo inspektavimo dienos žvejybos laivo valdžios institucijoms ir SIOFA vykdomajam sekretoriui nusiunčia surinktus įrodymus kartu su visų tyrimų rezultatais.

(8)Nepaisant 4–7 dalių, kai valstybė narė gauna prašymą ištirti įtariamą šiurkštų pažeidimą, kaip apibrėžta šia nuostata, atitinkama valstybė narė kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tokio prašymo gavimo pateikia Komisijai atsakymą, įskaitant išsamią informaciją apie veiksmus, kurių imtasi arba siūloma imtis dėl tariamo šiurkštaus pažeidimo.

(9)Komisija kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tokio prašymo pateikimo persiunčia atsakymą kitoms susitariančiosioms šalims. Užbaigus tyrimą, atitinkama valstybė narė taip pat pateikia tyrimo rezultatų ataskaitą Komisijai, o pastaroji ją persiunčia SIOFA vykdomajam sekretoriui, kad šis ją išplatintų visoms susitariančiosioms ir bendradarbiaujančioms šalims apsvarstyti kitame šalių susirinkime.

34 straipsnis
Įlaipinimo atviroje jūroje ir inspektavimo nuostatos, susijusios su šalimis, kurios nėra susitariančiosios ar bendradarbiaujančiosios šalys

(1)Inspektuojančios valstybės narės užtikrina, kad jų įgaliotieji inspektavimo laivai, vykdydami veiklą pagal šį reglamentą, siektų nustatyti rajone žvejojančius leidimo neturinčius arba nenustatytus šalių, kurios nėra susitariančiosios ar bendradarbiaujančiosios šalys, laivus. Valstybės narės praneša apie visus tokius laivus Komisijai, o pastaroji apie juos praneša SIOFA vykdomajam sekretoriui.

(2)Jeigu inspektavimo valstybės narės įgaliotasis inspektavimo laivas bando informuoti bet kurį pagal 1 dalį identifikuotą žvejybos laivą, kad pastebėta arba nustatyta, jog jis vykdo žvejybą, kuria mažinamas Susitarimo arba išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumas, inspektuojanti valstybė narė užtikrina, kad ši informacija būtų nusiųsta Komisijai. Komisija nusiunčia šią informaciją atitinkamos vėliavos valstybės institucijoms ir SIOFA vykdomajam sekretoriui.

(3)Jei valstybės narės įgaliotieji inspektoriai prašo pagal 1 dalį nustatyto žvejybos laivo leidimo įlipti į laivą, o laivo kapitonas arba vėliavos valstybės institucijos leidžia įlipti į laivą, inspektuojanti valstybė narė bet kurio paskesnio inspektavimo rezultatus perduoda Komisijai. Komisija šią informaciją persiunčia SIOFA vykdomajam sekretoriui.

35 straipsnis
Kariniai laivai

Tais atvejais, kai valstybės narės naudoja karinius laivus įlaipinimui ir inspektavimui vykdyti pagal šį reglamentą, jos užtikrina, kad tokį įlaipinimą ir inspektavimą saugiai atliktų inspektoriai, visapusiškai parengti taikyti žvejybos reikalavimų vykdymo užtikrinimo procedūras ir šiuo tikslu tinkamai įgalioti pagal nacionalinės teisės aktus, ir kad įgaliotųjų inspektorių įlaipinimo iš tokių karinių laivų procedūros atitiktų šiame reglamente nustatytas procedūras.

36 straipsnis
Informacija apie laivus, kurie, kaip manoma, vykdė NNN žvejybą

(1)Kiekvienais metais ir ne vėliau kaip likus 110 dienų iki kiekvieno eilinio šalių susirinkimo valstybės narės, naudodamos dokumento CMM 2022/06 (su visais pakeitimais) I priede pateiktą pranešimo formą, perduoda Komisijai informaciją apie laivus, kurie, kaip manoma, rajone vykdė NNN žvejybą, ir visus turimus patvirtinamuosius įrodymus, susijusius su prielaida, kad vykdoma NNN žvejybos veikla.

(2)Likus ne mažiau kaip 90 dienų iki kiekvieno eilinio šalių susirinkimo, Komisija išnagrinėja 1 dalyje nurodytą informaciją ir perduoda ją SIOFA sekretoriatui. Prieš tai arba tuo pačiu metu Komisija tiesiogiai arba per SIOFA vykdomąjį sekretorių atitinkamai vėliavos valstybei pateikia susijusios tinkamai dokumentais pagrįstos informacijos kopiją ir pranešimą apie jos svarbą SIOFA NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo projektui ir paprašo vėliavos valstybės nedelsiant patvirtinti šio pranešimo gavimą.

37 straipsnis
Sąjungos žvejybos laivo įtraukimas į SIOFA NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo projektą

(1)Jei Komisija iš SIOFA sekretoriato gauna oficialų pranešimą apie Sąjungos žvejybos laivo įtraukimą į SIOFA NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo projektą, ji perduoda šį pranešimą, įskaitant SIOFA sekretoriato pateiktus patvirtinamuosius įrodymus ir visą kitą dokumentais pagrįstą informaciją, atitinkamai vėliavos valstybei narei, kad ši pateiktų pastabas likus ne mažiau kaip 55 dienoms iki kito eilinio šalių susirinkimo.

(2)Vėliavos valstybė narė ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki kito eilinio šalių susirinkimo pateikia Komisijai visas pastabas, įskaitant patikrinamus įrodymus ir kitą patvirtinamąją informaciją, iš kurių matyti, kad laivas, įtrauktas į SIOFA NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo projektą, nevykdė žvejybos pažeisdamas išsaugojimo ir valdymo priemones ir neturėjo galimybės vykdyti žvejybos rajone. Komisija išnagrinėja ir perduoda visas vėliavos valstybės narės pastabas SIOFA sekretoriatui likus ne mažiau kaip 40 dienų iki kito eilinio šalių susirinkimo.

(3)Gavusios Komisijos pranešimą pagal 1 dalį, vėliavos valstybės narės institucijos praneša žvejybos laivo savininkui apie jo įtraukimą į SIOFA NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo projektą ir apie pasekmes tuo atveju, jei įtraukimas į SIOFA NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą patvirtinamas per šalių susirinkimą.

38 straipsnis
SIOFA NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašas

(1)Šalių susirinkime patvirtinus SIOFA NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą, Komisija apie jį praneša valstybėms narėms, o jos:

(a)praneša kiekvieno su jų vėliava plaukiojančio laivo savininkui apie jo įtraukimą į SIOFA NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą ir jo įtraukimo į SIOFA NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą pasekmes; taip pat

(b)imasi Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 37 straipsnyje numatytų priemonių į SIOFA NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą įtrauktų žvejybos laivų atžvilgiu nuo tada, kai Komisija apie jį praneša, ir informuoja Komisiją apie šias priemones;

(c)uždraudžia frachtuoti laivus, įtrauktus į SIOFA NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą;

(d)uždraudžia keisti įgulą laivuose, įtrauktuose į SIOFA NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą;

(e)renka ir perduoda Komisijai visą atitinkamą informaciją apie laivus, įtrauktus į SIOFA NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą, kurią Komisija perduoda SIOFA sekretoriatui, kad jis ja keistųsi su kitomis susitariančiosiomis ir bendradarbiaujančiomis šalimis.

(2)Jeigu į SIOFA NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą įtrauktas laivas dėl kokios nors priežasties yra Sąjungos uoste, uosto valstybė narė neleidžia tokiam laivui naudotis savo uostais žuvims iškrauti, perkrauti, pakuoti ir perdirbti, taip pat naudotis kitomis uosto paslaugoms, įskaitant, inter alia, laivo papildymą kuru ir kitomis atsargomis, techninę priežiūrą ir sausųjų dokų paslaugas, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 37 straipsnio 5, 6 ir 11 dalyse numatytus atvejus.

39 straipsnis
SIOFA pranešimai apie įtariamus reikalavimų nesilaikymo atvejus

(1)Jei Komisija iš SIOFA sekretoriato gauna kokios nors informacijos, iš kurios galima įtarti, kad valstybė narė ar su valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai nesilaiko Susitarimo ar išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, Komisija tą informaciją nedelsdama perduoda atitinkamai valstybei narei.

(2)Likus ne mažiau kaip 75 dienoms iki kito eilinio šalių susirinkimo pradžios valstybė narė Komisijai pateikia visų su įtariamais reikalavimų nesilaikymo atvejais susijusių tyrimų rezultatus ir informaciją apie visus veiksmus, kurių imtasi siekiant spręsti su reikalavimų nesilaikymu susijusius klausimus.

(3)Komisija tą informaciją SIOFA sekretoriatui persiunčia ne vėliau kaip likus 30 dienų iki eilinio šalių susirinkimo.

VII SKYRIUS
DUOMENŲ RINKIMAS IR TEIKIMAS

40 straipsnis
Duomenų rinkimas

(1)Sąjungos žvejybos laivai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 ir 15 straipsnius tvarko elektroninį arba įrištą žvejybos žurnalą, kuriame pateikiama IV priede nustatyta informacija.

(2)Sąjungos žvejybos laivai pateikia savo kompetentingai institucijai žvejybos žurnalo informaciją kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 48 valandas po iškrovimo arba savo kompetentingos institucijos prašymu.

(3)Vėliavos valstybės narės užtikrina, kad duomenys apie žvejybos veiklą, įskaitant tikslinių, netikslinių ir susijusių bei priklausomų rūšių, pavyzdžiui, jūrų žinduolių, jūrų roplių, jūrų paukščių ar kitų susirūpinimą keliančių rūšių, kurias nustatė SIOFA mokslinis komitetas, žvejybos veiklą, būtų renkami iš su jų vėliava plaukiojančių laivų pagal atitinkamus IV priedo skirsnius.

(4)Vėliavos valstybės narės renka duomenis apie laimikį ir žvejybos pastangas per kiekvieną žvejybos įrankio ištraukimą, išskyrus žvejybą rankinėmis ūdomis, kurios duomenys apie laimikį ir žvejybos pastangas renkami per kiekvieną žvejybos operaciją, laikant, kad operacija yra pagrindinio laivo, įskaitant jo dores, kasdienė veikla, laimikis yra per dieną sužvejotų žuvų kiekis, o žvejybos pastangos – aktyvių žvejų skaičius per dieną ir ūdų, kuriomis žvejojama, skaičius per dieną.

(5)Vėliavos valstybės narės iki kiekvienų metų gegužės 15 d. pateikia Komisijai pagal 3 ir 4 dalis surinktus duomenis.

(6)Vėliavos valstybės narės iki kiekvienų metų gegužės 15 d. Komisijai taip pat pateikia metines visų rūšių ir (arba) grupių laimikio, sužvejoto rajone ankstesniais kalendoriniais metais, suvestines. Laimikio suvestinėse pateikiama ši informacija:

(a)kalendoriniai metai;

(b)FAO statistinis rajonas;

(c)rūšies ir (arba) grupės pavadinimas (bendrinis pavadinimas ir mokslinis pavadinimas);

(d)rūšies ir (arba) grupės pavadinimas (FAO triraidis kodas 19) (jei yra);

(e)bendras metinis laimikis – padidintas tonomis iki viso gyvojo svorio.

(7)Komisija iki kiekvienų metų gegužės 31 d. pateikia SIOFA sekretoriatui 3, 4 ir 6 dalyse nurodytus duomenis.

(8)Vėliavos valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai, vykdantys arba ketinantys vykdyti dugninę žvejybą rajone, taikytų FAO Indijos vandenyno giliavandenių kremzlinių žuvų identifikavimo vadovą.

41 straipsnis
Nacionalinė ataskaita

(1)Vėliavos valstybės narės likus ne mažiau kaip 40 dienų iki kiekvieno eilinio mokslinio komiteto posėdžio pradžios pateikia Komisijai metinę nacionalinę savo žvejybos, mokslinių tyrimų ir valdymo veiklos ataskaitą, kurioje nurodoma:

(a)pirmoje ataskaitoje: nacionalinėje ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie praėjusių penkerių kalendorinių metų veiklą;

(b)visose vėlesnėse ataskaitose: nacionalinėje ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie ankstesnių kalendorinių metų veiklą; taip pat

(c)bet kuriuo atveju nacionalinėje ataskaitoje atsižvelgiama į SIOFA mokslinio komiteto parengtas tokių ataskaitų rengimo gaires.

(2)Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki kiekvieno eilinio mokslinio komiteto posėdžio Komisija nusiunčia SIOFA sekretoriatui 1 dalyje nurodytą informaciją.

42 straipsnis
Mokslinio stebėjimo duomenys

(1)Vėliavos valstybės narės įgyvendina nacionalines mokslinio stebėjimo programas, kad surinktų duomenis apie veiklą, kurią vykdo su jų vėliava plaukiojantys laivai:

(a)informaciją apie laivą, žvejybos pastangas ir laimikio duomenis, susijusius su jų žvejybos veikla rajone, įskaitant tikslines, netikslines ir susijusias bei priklausomas rūšis, be kita ko, jūrų žinduolius, jūrų roplius, jūrų paukščius ar kitas SIOFA mokslinio komiteto nustatytas susirūpinimą keliančias rūšis;

(b)biologinius ar kitus duomenis ir informaciją, susijusius su žvejybos išteklių valdymu rajone, kaip nurodyta dokumente CMM 2022/02 su visais pakeitimais, arba kurie kartais nustatomi mokslinio komiteto arba taikant šalių susirinkime nustatytus procesus; taip pat

(c)atitinkamą mokslinę informaciją, susijusią su išsaugojimo ir valdymo priemonių įgyvendinimu.

(2)Mokslinio stebėtojo funkcija ir užduotys aprašytos dokumento CMM 2022/02 su pakeitimais D priede.

(3)Vėliavos valstybės narės savo nacionalinėje ataskaitoje pateikia Komisijai metinę stebėtojų programos įgyvendinimo ataskaitą, į kurią turėtų būti įtraukti santraukos skirsniai, apimantys: stebėtojų mokymą, programos rengimą ir aprėptį, renkamų duomenų rūšį ir visas problemas, su kuriais buvo susidurta praėjusiais kalendoriniais metais.

(4)Vėliavos valstybės narės per visus stebimus reisus renka stebėjimo duomenis pagal atitinkamus dokumento CMM 2022/02 (su pakeitimais) B priedo skirsnius.

(5)Visi vėliavos valstybių narių surinkti praėjusių kalendorinių metų stebėjimo duomenys pateikiami Komisijai iki kiekvienų metų gegužės 15 d. Komisija nusiunčia šią praėjusių kalendorinių metų informaciją SIOFA sekretoriatui ne vėliau kaip kiekvienų metų gegužės 31 d.

43 straipsnis
Duomenų tikrinimas ir pateikimas

(1)Vėliavos valstybės narės:

(a)pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109 straipsnį užtikrina, kad žvejybos duomenys būtų tikrinami naudojant tinkamą duomenų tikrinimo mechanizmų sistemą;

(b)kuria, įgyvendina ir tobulina duomenų tikrinimo mechanizmus, kurie gali apimti:

(a)padėties nustatymą, panaudojant laivų stebėjimo sistemas;

(b)nepriklausomą stebėseną, įskaitant mokslinių stebėtojų programas ir patvirtintas elektronines stebėjimo programas, siekiant patikrinti sektoriaus duomenis apie laimikį, žvejybos pastangas, laimikio sudėtį (tikslines i netikslines rūšis), į jūrą išmestus kiekius ir kitus duomenis apie žvejybos operacijas;

(c)laivo kelionę, iškrovimo ar perkrovimo ataskaitas; taip pat

(d)mėginių ėmimą uoste.

(c)41 straipsnio 1 dalyje nurodytoje nacionalinėje ataskaitoje pateikia Komisijai metinę duomenų tikrinimo ataskaitą, kurioje turėtų būti pateikta informacija apie jų kuriamus ir įgyvendinamus duomenų tikrinimo mechanizmus.

(2)Valstybės narės visus duomenis, kurie turi būti pateikti pagal šį reglamentą, Komisijai teikia naudodamos dokumente CMM 2022/02 su visais pakeitimais, įskaitant jo priedus, aprašytas formas:

(a)laikas, platumos ir ilgumos duomenys bei matavimo vienetai turi būti teikiami dokumento CMM 2022/02 su visais pakeitimais C priede nurodyta forma;

(b)rūšys nurodomos FAO triraidžiais rūšių kodais;

(c)žvejybos metodai nurodomi Tarptautinės standartinės žvejybos įrankių klasifikacijos (1980 m. liepos 29 d. ISSCFG) kodais; taip pat

(d)žvejybos laivų tipai nurodomi Tarptautinės standartinės žvejybos laivų klasifikacijos (ISSCFV) kodais.

44 straipsnis
Atitikties ataskaitų teikimas

(1)Valstybės narės, kurios atlieka inspektavimus uoste arba kurių laivai žvejoja arba vykdo įlaipinimą ir inspektavimą atviroje jūroje rajone, likus ne mažiau kaip 90 dienų iki kiekvieno eilinio šalių susirinkimo pateikia Komisijai informaciją apie atitiktį šiam reglamentui, įskaitant visas patikras, kurias jos įvedė savo laivynams, ir visas stebėsenos, kontrolės ir atitikties užtikrinimo priemones, kurias jos nustatė siekdamos užtikrinti, kad tokios patikros būtų vykdomos (atitikties ataskaita), taip pat su NNN žvejyba susijusius veiksmus ir priemones.

(2)Komisija 1 dalyje nurodytą informaciją SIOFA sekretoriatui persiunčia ne vėliau kaip likus 60 dienų iki kiekvieno eilinio šalių susirinkimo.

VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

45 straipsnis
Konfidencialumas ir duomenų apsauga

(1)Be Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 112 ir 113 straipsniuose nustatytų įpareigojimų, valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad visos SIOFA sekretoriui perduotos ir iš jo gautos elektroninės ataskaitos ir pranešimai būtų tvarkomi konfidencialiai.

(2)Visi pagal šį reglamentą renkami, perduodami ir saugomi asmens duomenys tvarkomi laikantis reglamentų (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725.

(3)Pagal šį reglamentą tvarkomi asmens duomenys saugomi ne ilgiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai tie asmens duomenys yra būtini, kad būtų galima imtis tolesnių veiksmų, susijusių su pažeidimu, inspektavimu arba teisminėmis ar administracinėmis procedūromis. Tais atvejais asmens duomenys gali būti saugomi 20 metų. Ilgesnį laikotarpį saugomi asmens duomenys nuasmeninami.

46 straipsnis
SIOFA forma, keitimosi duomenimis dokumentai ir gairės

(1)Valstybėms narėms, turinčioms SIOFA žvejybos išteklių žvejybos galimybių, Komisija nustato išsaugojimo ir valdymo priemones arba gaires, tai yra visų pirma:

(a)pranešimas apie perkrovimą (CMM 2019/10 II priedas);

(b)perkrovimo žurnalas (CMM 2019/10 III priedas);

(c)perkrovimo deklaracija (CMM 2019/10 IV priedas);

(d)pranešimas apie perkėlimą (CMM 2019/10 V priedas);

(e)kasdien skelbiamos informacijos duomenys apie ūdų užmetimo pradžios ir pabaigos taškus (CMM 2021/15 II priedas);

(f)šablonas, skirtas informuoti SIOFA sekretoriatą apie įplaukimą į tinklelio gardelę (CMM 2021/15 V priedas);

(g)kasdien SIOFA sekretoriatui teikiama informacija apie statomųjų ūdų pradžios ir pabaigos taškus, naudojant dokumento CMM 2021/15 IV priede pateiktą šabloną;

(h)pranešimas apie kiekvieną įplaukimą į rajoną arba išplaukimą iš jo (CMM 2019/10 I priedas);

(i)FAO Indijos vandenyno giliavandenių kremzlinių žuvų identifikavimo vadovas.

(2)Atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad tie dokumentai būtų pateikti jų laivų, žvejojančių SIOFA žvejybos išteklius, kapitonams ne vėliau nei tada, kai išduodamas žvejybos leidimas.

(3)Komisija nusiunčia atitinkamoms valstybėms narėms 1 dalyje nurodytų dokumentų versijas, kai tik jas patvirtina SIOFA susitariančiosios šalys.

47 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

(1)Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 48 straipsnį, kuriais iš dalies keičiamas arba papildomas šis reglamentas dėl SIOFA priimtų priemonių šiose srityse:

(a)informacija, reikalinga išduodant leidimus laivams pagal 4 straipsnio 2 dalį;

(b)žvejybos tipo ir leidžiamų žvejybos įrankių keitimas pagal 6 straipsnio 2 dalį;

(c)7 straipsnio 1 dalyje nurodytų sužvejotų / atkurtų pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinių rūšių vienetų skaičius;

(d)atstumai, kuriems esant turi būti nutraukta dugninė žvejyba, jeigu vykdant 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas žvejybos operacijas nustatoma pažeidžiamos jūrų ekosistemos požymių, viršijančių ribinį lygį;

(e)mokslinio stebėjimo aprėptis, susijusi su dugnine žvejyba, ir 8 straipsnyje nurodytos elektroninės stebėjimo programos įdiegimas;

(f)9 straipsnyje nurodytos nototeninių dančių žvejybos Pietų Indijos kalnagūbrio rajone priemonės, susijusios su žvejybos sezono laikotarpiu, LSS automatinių ataskaitų teikimo dažnumu, mokslinių stebėtojų skaičiumi ir stebėjimo metodika, įsegamų įsagų ir paleidžiamų žuvų kiekiais, žvejybos laivų statomomis ūdomis, ataskaitų teikimo SIOFA sekretoriatui dažnumu, statomųjų ūdų gyliu, ir kitų rūšių apsaugos priemonės; 

(g)10 straipsnyje nurodytos nototeninių dančių žvejybos Viljamso kalnagūbrio rajone priemonės, susijusios su įsegamų įsagų ir paleidžiamų žuvų kiekiais, ataskaitų teikimo rodikliais ir ataskaitų SIOFA sekretoriatui turiniu, geografine žvejybos aprėptimi, kabliukų skaičiumi ūdoje, mokslinių stebėtojų skaičiumi ir stebėjimo metodika, minimalia pertrauka tarp vienas po kito einančių žvejybos reisų, ir kitų rūšių apsaugos priemonės;

(h)šio reglamento priedų pakeitimai.

(2)Pagal 1 dalį priimti pakeitimai turi būti susiję tik su išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių pakeitimų įgyvendinimu Sąjungos teisėje.

48 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

(1)Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

(2)47 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

(3)Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 47 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

(4)Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

(5)Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

(6)Pagal 47 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

49 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(2)    2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).

(3)    2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(4)    OL C , , p. .

(5)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(6)    1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).

(7)    1998 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 98/414/EB dėl Europos bendrijos susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su dviejų ar daugiau valstybių vandenyse sutinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo ratifikavimo (OL L 189, 1998 7 3, p. 14).

(8)    2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimas 2008/780/EB dėl Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 268, 2008 10 9, p. 27).

(9)    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(10)    2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL L 112, 2011 4 30, p. 1).

(11)    2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(12)    Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(13)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(14)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(15)    2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimas 2008/780/EB dėl Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 268, 2008 10 9, p. 27).

(16)    Susitarimas dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (OL L 196, 2006 7 18, p. 15).

(17)    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(18)    2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).

(19)    Tarptautinė standartizuota statistinė žvejybos laivų klasifikacija. Supaprastinta žvejybos laivų tipų klasifikacija (ISSCFV).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 11 04

COM(2022) 563 final

PRIEDAI

prie

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SIOFA) taikymo rajone

I PRIEDAS

Pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinės rūšys

Chemosintetiniai organizmai (CXV) (taksonų nenurodyta)

Cnidaria (CNI), kurie, jei įmanoma, registruojant gali būti nurodomi smulkiau: Gorgonacea (GGW) (būrys), Anthoathecatae (AZN) (būrys), Stylasteridae (AXT) (šeima), Scleractinia (CSS) (būrys), Antipatharia (AQZ) (būrys), Zoantharia (ZOT) (būrys), Actiniaria (ATX) (būrys), Alcyonacea (AJZ) (būrys), Pennatulacea (NTW) (būrys)

Porifera (PFR), kurie, jei įmanoma, registruojant gali būti nurodomi smulkiau: Hexactinellida (HXY) (klasė), Demospongiae (DMO) (klasė)

Ascidiacea (SSX) (klasė)

Bryozoa (BZN) (tipas)

Brachiopoda (BRQ) (tipas)

Pterobranchia (HET)

Serpulidae (SZS) (šeima)

Xenophyophora (XeF) (tipas)

Bathylasmatidae (BWY) (šeima)

Stiebagumbiai (CWD) (klasė)

Euryalida (OEQ) (būrys)

Cidaroida (CVD) (būrys)

II PRIEDAS

Laikinosios saugomos teritorijos

Kiekvieno rajono riba – tai linija, kuri prasideda nuo 1 taško, tada tęsiasi išilgai geodezinių linijų, paeiliui jungiančių likusius rajono taškus, iš čia į vakarus iki taško, iš kurio linija buvo pradėta brėžti.

Coral

Fools Flat

Middle of What

Walter’s Shoal

III PRIEDAS

Didelės rizikos ir susirūpinimą keliančių giliavandenių ryklių rūšių sąrašas

IV PRIEDAS

Laivo laimikio ir žvejybos pastangų duomenų standartai

1. Sąjungos dugninės žvejybos laivai renka šiuos žvejybos veiklos duomenis:

2.Sąjungos žvejybos laivai renka toliau šiuos su konkrečiu žvejybos įrankiu susijusius žvejybos veiklos duomenis:

V PRIEDAS

Dugninėmis ūdomis žvejojančių laivų paukščių baidymo lyno specifikacija

1.Paukščių baidymo lynas tvirtinamas prie kairiojo arba dešiniojo laivo borto.

2.Paukščių baidymo lynas turi būti ne trumpesnis kaip 150 metrų, o į jūrą nukreiptame gale turi būti velkamas objektas, kuris įtemptų orinę lyno dalį, kad ji būtų kuo ilgesnė. Velkamas objektas turėtų būti laikomas tiesiai už tvirtinimo prie laivo vietos taip, kad pučiant šoniniam vėjui orinė paukščių baidymo lyno dalis būtų virš ūdos su kabliukais.

3.Šoninės baidjuostės, kurių kiekvieną sudaro du ne mažiau kaip 3 milimetrų skersmens ryškios spalvos plastikiniai vamzdeliai (arba virvė), tvirtinami ne didesniais kaip 5 metrų tarpais pradedant 5 metrų atstumu nuo paukščių baidymo lyno tvirtinimo prie laivo vietos ir po to išilgai orinės paukščių baidymo lyno dalies. Jeigu šoninėms baidjuostėms naudojami vamzdeliai, jie turėtų būti pagaminti taip, kad būtų apsaugoti nuo ultravioletinės spinduliuotės.

4.Baidjuostės ilgis turi būti ne mažesnis kaip 6,5 m laivagalyje ir ne mažesnis kaip 1 m į jūrą nukreiptame gale. Visiškai ištempus paukščių baidymo lyną, šoninės baidjuostės turi būti pakankamo ilgio, kad, kai nėra vėjo ir bangų, pasiektų jūros paviršių. Į paukščių baidymo lyną turėtų būti įtaisyti sukamieji ar panašūs įtaisai, kad baidjuostės neapsivyniotų aplink paukščių baidymo lyną. Kiekvienos šoninės baidjuostės tvirtinimo prie paukščių baidymo lyno vietoje taip pat gali būti sukamasis ar kitoks įtaisas, kad nesusipainiotų atskiros baidjuostės.

5.Praradus ar sugadinus paukščių baidymo lyną, naudojamas atsarginis paukščių baidymo lynas, kuris turi būti laive.

Dugninėmis ūdomis žvejojantys ne mažesnio kaip 25 metrų ilgio laivai

6.Kiekvienas paukščių baidymo lynas pakabinamas ne mažesniame kaip 7 m aukštyje virš vandens esančiame laivagalio taške, kuriame ūda su kabliukais panyra į vandenį.

Dugninėmis ūdomis žvejojantys mažesnio kaip 25 metrų ilgio laivai

7.Paukščių baidymo lynas pakabinamas ne mažesniame kaip 6 m aukštyje virš vandens esančiame laivagalio taške, kuriame ūda su kabliukais panyra į vandenį.

8.Pirmoje 15 metrų atkarpoje baidjuostės gali būti modifikuotos, kad nesusipainiotų.

9.Orinė paukščių baidymo lyno dalis turėtų siekti bent 75 metrus, kai ūda statoma laivui plaukiant didesniu nei 4 mazgų greičiu, arba 50 metrų, kai ūda statoma laivui plaukiant mažesniu nei 4 mazgų greičiu.

VI PRIEDAS

Dugninėmis ūdomis žvejojančių laivų paukščių baidymo įtaisų specifikacija

Paukščių baidymo įtaisai turi pasižymėti šiomis eksploatacinėmis savybėmis:

1.baidyti paukščius, kad jie neįskristų tiesiai į ūdos traukimo zoną; taip pat

2.neleisti paviršiuje plūduriuojantiems paukščiams plaukti į traukimo zoną.