EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 07 19

COM(2022) 359 final

2022/0226(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Pridedamu reglamento pasiūlymu siekiama laikinai sustabdyti Bendrojo muitų tarifo muitų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 952/2013 56 straipsnio 2 dalies c punkte, taikymą prekėms, naudojamoms azoto trąšoms gaminti ir šiuo metu klasifikuojamoms Kombinuotosios nomenklatūros (KN) 2814 10 ir 3102 10 subpozicijose.

Kai kurių azoto trąšų išteklių Europos Sąjungos (ES) rinka yra labai priklausoma nuo importo iš trečiųjų šalių. 2021 m. ES importavo 2,9 mln. tonų amoniako ir 4,7 mln. tonų karbamido azoto trąšoms gaminti. Šių produktų kainos 2021 m. labai padidėjo ir nuo Rusijos invazijos į Ukrainą toliau didėja.

Siekiant sumažinti ES trąšų gamintojų sąnaudas ir taip sumažinti ES ūkininkų sąnaudas bei prisidėti prie tinkamo ES pagamintų maisto produktų tiekimo, tikslinga imtis šiame pasiūlyme numatytų laikinų prekybos liberalizavimo priemonių. Siekiant padidinti tiekimo stabilumą taip pat tikslinga išplėsti nelengvatinės kilmės šalių geografinę aprėptį, kuri šiuo metu sutelkta į Rusiją, ir įtraukti kitas šalis. Iš tiesų, ypač atsižvelgiant į azoto trąšų trūkumą tarptautinėse rinkose, dėl tarpinių išteklių, pvz., amoniako ir karbamido, importui į ES taikomų muitų tarifų tiekti šias prekes į ES rinką mažiau patrauklu nei į kitas pasaulines rinkas, kuriose tokie importo muitų tarifai netaikomi. Atsižvelgiant į tai, kad šios kategorijos prekės visų pirma yra žaliavinės prekės, šis muitų tarifų skirtumas trukdo įvairinti ES importą.

Be to, 2022 m. kovo 23 d. komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „Apsirūpinimo maistu užtikrinimas ir maisto sistemų atsparumo didinimas“ Komisija pažymi, kad dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą kainos prekių rinkose smarkiai kilo ir atitinkamai didėjo išlaidos energijai ir trąšoms žemės ūkio rinkose, ir dėl to – žemės ūkio produktų kainos. Invazija į Ukrainą ir pasaulinių žaliavų kainų šuolis dar labiau padidino kainas žemės ūkio produktų rinkose ir atskleidė Sąjungos maisto produktų sistemos, iš dalies priklausomos nuo importuojamų trąšų, pažeidžiamumą. Komunikate pabrėžiama, kad trumpuoju laikotarpiu, kol bus imta naudoti tvarių tipų trąšas arba tvarius tręšimo metodus, mineralinių trąšų kainai ir pakankamumui turi būti teikiamas prioritetas. Tuo laikotarpiu ES trąšų pramonė turi turėti galimybę gauti būtinų importuojamų prekių, įskaitant trąšoms gaminti ES būtinus išteklius.

Iš trijų pagrindinių ūkininkų naudojamų trąšų rūšių būtent esminiams azoto trąšų gamybos tarpiniams ištekliams yra taikomi Bendrojo muitų tarifo muitai, priešingai nei kalio ir fosforo trąšų atveju, kurių pagrindiniams ištekliams jau taikoma nulinio muito bendrojo muitų tarifo norma. Azoto trąšos taip pat yra plačiausiai ES naudojamų trąšų rūšis ir būtent jų kainos nuo 2021 m. padidėjo labiausiai. Todėl siūlomomis priemonėmis daugiausia dėmesio skiriama azoto trąšų ištekliams.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Šiuo metu pagrindinės šių prekių tiekėjos į ES rinką yra trečiosios šalys, kurioms pagal laisvosios prekybos susitarimus sudaromos lengvatinės sąlygos be muitų patekti į Sąjungos rinką. Vis dėlto ES importuoja nemažai išteklių azoto trąšoms gaminti, kurių kilmės šalims taikomas Bendrasis muitų tarifas, ir šioms prekėms šiuo metu taikomos nuo 5,5 iki 6,5 proc. dydžio muitų tarifų normos. Siekiant padidinti tiekimo stabilumą, tikslinga laikinai išplėsti tiekimo šalių geografinę aprėptį, kad į ją patektų ne tik šalys, kurioms taikomi laisvosios prekybos susitarimai, nes tiekimas šiuo metu priklauso nuo palyginti nedidelio tiekėjų, kuriems taikomos lengvatas, skaičiaus. Tačiau, kitaip nei lengvatinių prekybos susitarimų atveju, šiame pasiūlyme siūlomos muitų tarifų taikymo sustabdymo priemonės yra laikinos.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Šiame pasiūlyme numatytomis prekybos liberalizavimo priemonėmis siekiama užtikrinti, kad laikinas Sąjungos bendrojo muitų tarifo taikymo sustabdymas būtų vykdomas atsižvelgiant į ES sutarties 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų principus ir tikslus, ir kad įvairios Sąjungos išorės veiksmų sritys, taip pat jos išorės veiksmai ir kitos Sąjungos politikos kryptys derėtų tarpusavyje. Todėl tikslinga netaikyti muitų tarifų mažinimo Rusijos ir Baltarusijos kilmės produktams, laikantis ribojamųjų priemonių, kurių Sąjunga ėmėsi dėl šių šalių atsižvelgdama į Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Teisinis šio reglamento pasiūlymo pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 31 straipsnis.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pasiūlymui subsidiarumo principas netaikomas, nes ši sritis priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes juo užtikrinamas komercinių ekonominės veiklos vykdytojų (azoto trąšų gamintojų ir naudotojų) interesų balansas. Pasiūlyme numatyta sustabdyti Bendrojo muitų tarifo muitų taikymą tik muitų tarifų eilutėms, kurioms priskiriami trąšų gamybos ištekliai, dėl kurių ES labiausiai priklausoma nuo importo ir kurių kainos labiausiai padidėjo. Be to, sustabdymas bus taikomas tik laikinai. Sustabdymu neribojamos asmenų pagrindinės teisės, priešingai, juo laikinai panaikinama prievolė mokėti muitus.

•Priemonės pasirinkimas

Šis pasiūlymas pagrįstas SESV 207 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatytos bendros prekybos politikos priemonės. Pagal SESV 31 straipsnį Taryba nustato Bendrojo muitų tarifo muitus kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi Komisijos pasiūlymu.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Netaikoma.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Netaikoma.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Netaikoma.

•Poveikio vertinimas

Atsižvelgiant į didelį ir staigų azoto trąšų gamybos išteklių kainų padidėjimą, kurį dar labiau pablogino nepaprastoji padėtis, kurią Rusijos, antros pagal dydį azoto trąšų tiekėjos į ES, invazija į Ukrainą sukėlė trąšų rinkoje, svarbu, kad reglamentas įsigaliotų kuo greičiau, siekiant paskatinti trąšų gamybai reikalingų išteklių tiekimo įvairinimą ir mažesnes gamybos sąnaudas prieš būsimą sodinimo ir sėjos sezoną 2022 m. rudenį. Todėl priemonės poveikio vertinimas nebuvo atliktas. Manoma, kad siūloma priemonė pakeis azoto trąšų tiekėjų į ES struktūrą ir sudarys palankesnes sąlygas naudotis įvairesniais, su Rusija nesusijusiais šaltiniais.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Priemonė nepadidina reguliavimo naštos bendrovėms.

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi finansinio poveikio išlaidoms, bet turi finansinį poveikį pajamoms. Nesurinktų muitų, susijusių su muitų taikymo sustabdymu, vertė – apie 15 mln. EUR per metus, priemonę taikant visus metus. Priemonė bus taikoma šiek tiek ilgiau nei dvejus metus – iki 2024 m. pabaigos.

Neigiamas poveikis biudžeto tradiciniams nuosaviems ištekliams – 11,25 mln. EUR per metus (t. y. 75 % visos sumos). Daugiau informacijos apie pasiūlymo poveikį biudžetui pateikiama finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.

Tradiciniais nuosavais ištekliais laikomų pajamų sumažėjimas kompensuojamas valstybių narių bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, grindžiamomis išteklių įnašais.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Azoto trąšų išteklių importo į ES raidos ataskaitos skelbiamos specialiose Europos Komisijos (Eurostato) interneto svetainėse.

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Netaikoma.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

2022/0226 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 31 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)kai kurių azoto trąšų išteklių Europos Sąjungos (ES) rinka yra labai priklausoma nuo importo iš trečiųjų šalių. 2021 m. ES importavo 2,9 mln. tonų amoniako ir 4,7 mln. tonų karbamido azoto trąšoms gaminti. Šių produktų kainos 2021 m. labai padidėjo ir šiemet toliau didėja;

(2)šiuo metu daug šių azoto trąšų išteklių importuojama į Sąjungą iš trečiųjų šalių, kurioms taikomos lengvatinės patekimo į Sąjungos rinką sąlygos, todėl jie importuojami netaikant muitų. Vis dėlto ES importuoja nemažai išteklių azoto trąšoms gaminti, kurių kilmės šalims taikomas Bendrasis muitų tarifas, ir šioms prekėms šiuo metu taikomos nuo 5,5 iki 6,5 proc. dydžio muitų tarifų normos;

(3)2022 m. kovo 23 d. komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „Apsirūpinimo maistu užtikrinimas ir maisto sistemų atsparumo didinimas“ Komisija pažymi, kad dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą kainos prekių rinkose smarkiai kilo ir atitinkamai didėjo išlaidos energijai ir trąšoms žemės ūkio rinkose, ir dėl to – žemės ūkio produktų kainos. Komisija pažymi, kad invazija į Ukrainą ir pasaulinių žaliavų kainų šuolis dar labiau padidino kainas žemės ūkio produktų rinkose ir atskleidė Sąjungos maisto produktų sistemos, iš dalies priklausomos nuo importuojamų trąšų, pažeidžiamumą. Šiomis aplinkybėmis didėja gamintojų išlaidos ir daromas poveikis maisto produktų kainoms, todėl kyla susirūpinimas dėl vartotojų perkamosios galios ir ES ūkininkų pajamų;

(4)Komunikate pabrėžiama, kad trumpuoju laikotarpiu, kol bus imta naudoti tvarių tipų trąšas arba tvarius tręšimo metodus, mineralinių trąšų kainai ir pakankamumui turi būti teikiamas prioritetas. Tuo laikotarpiu ES trąšų pramonė turi turėti galimybę gauti būtinų importuojamų prekių, įskaitant trąšoms gaminti ES būtinus išteklius. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad trąšų kainos ir tiekimas ūkininkams bus stebimi siekiant užtikrinti, kad nekiltų pavojus ES derliaus perspektyvoms;

(5)atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, tikslinga imtis veiksmų siekiant sumažinti sąnaudas, kurias patiria ES trąšų gamintojai importuodami azoto trąšoms gaminti reikalingus išteklius;

(6)be to, atsižvelgiant į azoto trąšų trūkumą tarptautinėse rinkose, dėl tarpinių išteklių, pvz., amoniako ir karbamido, importui į ES taikomų muitų tarifų tiekti šias prekes į ES rinką mažiau patrauklu nei į kitas pasaulines rinkas, kuriose importo muitų tarifai netaikomi. Šis muitų tarifų skirtumas taip pat trukdo įvairinti ES importą;

(7)todėl tikslinga laikinai sustabdyti Bendrojo muitų tarifo muitų normų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 952/2013 56 straipsnio 2 dalies c punkte, taikymą tam tikriems azoto trąšų gamybos ištekliams. Laikinąją priemonę numatyta taikyti laikotarpiu, kuriuo, manoma, tęsis kainų trikdžiai energijos ir azoto trąšų rinkose ir kuris, manoma, tęsis iki 2024 m. pabaigos;

(8)be to, pagal Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnio 3 dalį Sąjunga turi užtikrinti įvairių savo išorės veiksmų sričių tarpusavio nuoseklumą, taip pat išorės veiksmų ir kitų Sąjungos politikos krypčių nuoseklumą;

(9)Sąjungos ir Rusijos Federacijos santykių padėtis pastaraisiais metais vystėsi labai neigiamai, ypač pastaraisiais mėnesiais dėl to, kad Rusijos Federacija nepaiso tarptautinės teisės ir ypač dėl jos neišprovokuotos ir nepateisinamos invazijos į Ukrainą;

(10)nuo 2014 m. liepos mėn. Sąjunga palaipsniui nustato ribojamąsias priemones Rusijos Federacijai. 2022 m. vasario 24 d. išvadose Europos Vadovų Taryba nurodė, kad Rusijos neišprovokuota ir nepateisinama karinė agresija prieš Ukrainą šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir JT Chartijos principus ir kenkia Europos ir pasaulio saugumui ir stabilumui;

(11)pastaruoju metu, būtent 2022 m. birželio 3 d., Taryba priėmė šeštąjį sankcijų rinkinį 1 , taikomą Rusijos Federacijai dėl jos besitęsiančio agresijos karo prieš Ukrainą ir dėl pranešimų apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų Ukrainoje įvykdytus žiaurumus;

(12)be to, nors Rusijos Federacija yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, Sąjunga dėl išimčių, taikomų pagal Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartį, visų pirma GATT 1994 XXI straipsnį, gali netaikyti iš Rusijos Federacijos importuojamiems produktams lengvatų, taikomų panašiems produktams, importuojamiems iš kitų šalių (didžiausio palankumo režimo);

(13)todėl būtų netikslinga leisti iš Rusijos Federacijos importuojamiems produktams, kuriems taikomas šis reglamentas, taikyti bemuitį ir didžiausio palankumo režimą;

(14)Sąjungos ir Baltarusijos santykių padėtis pastaraisiais metais taip pat pablogėjo dėl to, kad Baltarusijos režimas nepaiso tarptautinės teisės, pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių. Be to, Baltarusija nuo pat Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą pradžios rėmė šią agresiją, inter alia, leisdama Rusijai leisti balistines raketas iš Baltarusijos teritorijos, sudarydama sąlygas transportuoti Rusijos karinį personalą ir sunkiuosius ginklus, tankus ir šarvuotas kovos mašinas, leisdama Rusijos kariniams orlaiviams skristi Baltarusijos oro erdve į Ukrainą, suteikdama degalų papildymo punktus ir sandėliuodama Rusijos ginklus bei karinę įrangą Baltarusijoje;

(15)nuo 2020 m. spalio mėn. Sąjunga palaipsniui nustato ribojamąsias priemones Baltarusijai. 2021 m. gruodžio 2 d. Taryba priėmė penktąjį sankcijų už nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus ir naudojimąsi migrantais kaip priemone rinkinį. Atsižvelgiant į Baltarusijos dalyvavimą nepateisinamoje ir neišprovokuotoje Rusijos karinėje agresijoje prieš Ukrainą, 2022 m. vasario 24 d., kovo 2 d., kovo 9 d. ir birželio 3 d. priimti papildomi sankcijų rinkiniai. Be to, Baltarusija nėra Pasaulio prekybos organizacijos narė. Todėl Sąjunga neprivalo pagal Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartį Baltarusijos produktams taikyti didžiausio palankumo režimo. Be to, prekybos susitarimuose leidžiama imtis veiksmų remiantis taikytinomis išimtimis, visų pirma dėl saugumo, kaip jau minėta;

(16)atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, tikslinga ir leistina neįtraukti Rusijos ir Baltarusijos į autonominių muitų tarifų taikymo sustabdymo, nustatyto šiame reglamente, taikymo sritį, taikant Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priede, visų pirma jo 1 skirsnio B dalies 1 punkte pateiktas bendrąsias taisykles dėl muitų;

(17)todėl Rusijos ir Baltarusijos kilmės azoto trąšų išteklių importui muitų sustabdymas neturėtų būti taikomas. Iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamiems atitinkamiems produktams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir toliau turėtų būti taikomas ankstesnysis importo muitas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.    Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedo 3 skilties tekstas, susijęs su KN kodu 2814 10 00, pakeičiamas taip:

„5,5 (*)

_________________

(*) Muito taikymas autonomiškai sustabdomas iki 2024 m. gruodžio 31 d., išskyrus Rusiją ir Baltarusiją, kurioms, remiantis Tarybos reglamentu 2022/XXXX [šio reglamento numeris], taikoma 5,5 % muito norma.“

2.    Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedo 3 skilties tekstas, susijęs su KN kodais 3102 10 10 ir 3102 10 90, pakeičiamas taip:

„6,5 (*)

_________________

(*) Muito taikymas autonomiškai sustabdomas iki 2024 m. gruodžio 31 d., išskyrus Rusiją ir Baltarusiją, kurioms, remiantis Tarybos reglamentu 2022/XXXX [šio reglamento numeris], taikoma 6,5 % muito norma.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

PASIŪLYMO PAVADINIMAS

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas.

BIUDŽETO EILUTĖS

Skyrius ir straipsnis: 12 skyrius, 120 straipsnis

2022 metų biudžete numatyta suma: 17 912 606 159

FINANSINIS POVEIKIS

◻    Pasiūlymas finansinio poveikio neturi.

X    Pasiūlymas neturi finansinio poveikio išlaidoms, bet turi finansinį poveikį tradiciniams nuosaviems ištekliams dėl toliau nurodytų priežasčių.

2021 m. iš viso KN kodui 2814 10 00 priskiriamų prekių importo vertė buvo 1,3 mlrd. EUR. Konvencinė muito norma, taikoma šio KN kodo prekėms, yra 5,5 %. Pagal laisvosios prekybos susitarimus didžioji šių importuojamų prekių dalis (68 %) buvo neapmuitinama. Dar 29 % buvo iš Rusijos importuojamos prekės, kurioms taikomi muitų tarifai nebus mažinami. Todėl apskaičiuota, kad nesurinktų muitų vertė – 2,1 mln. EUR (1,3 mlrd. EUR x 3 % importo dalis x 5,5 %) per metus.

2021 m. iš viso KN kodams 3102 10 10 ir 3102 10 90 priskiriamų prekių importo vertė buvo 1,8 mlrd. EUR. Konvencinė muito norma, taikoma šių KN kodų prekėms, yra 6,5 %. Pagal laisvosios prekybos susitarimus didžioji šių importuojamų prekių dalis (65 %) buvo neapmuitinama. Dar 24 % buvo iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamos prekės, kurioms taikomi muitų tarifai nebus mažinami. Todėl apskaičiuota, kad nesurinktų muitų vertė – 12,9 mln. EUR (1,8 mlrd. EUR x 11 % importo dalis x 6,5 %) per metus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, dėl šio reglamento taikymo prarandamos ES biudžeto įplaukos – tai 11,25 mln. EUR per metus [(12,9 mln. EUR + 2,1 mln. EUR = 15 mln. EUR iš viso, įskaitant surinkimo išlaidas) x 0,75].

Apskaičiuota, kad 2022 m. poveikis ES biudžeto tradicinių nuosavų išteklių pajamų praradimui yra trečdalis šios sumos, t. y. 3,8 mln. EUR.

Tradiciniais nuosavais ištekliais laikomų pajamų sumažėjimas kompensuojamas valstybių narių bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, grindžiamomis išteklių įnašais.

(1)    www.sanctionsmap.eu