EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 05 11

COM(2022) 204 final

2022/0147(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl nuotoliniu būdu sudaromų finansinių paslaugų sutarčių iš dalies keičiama Direktyva 2011/83/ES ir panaikinama Direktyva 2002/65/EB

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2022) 203 final} - {SWD(2022) 141 final} - {SWD(2022) 142 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

–Visiškas suderinimas: toks pat aukštas vartotojų apsaugos lygis visoje bendrojoje rinkoje geriausiai užtikrinamas visiško suderinimo priemonėmis. Suderinimas reiškia, kad taisyklės bus panašios visiems finansinių paslaugų teikėjams ir vartotojams bus suteiktos tokios pačios teisės visose ES valstybėse narėse.

–Ikisutartinė informacija: elektroniniu būdu arba popieriuje laiku, aiškiai ir suprantamai gavus pagrindinę informaciją, užtikrinamas būtinas skaidrumas ir vartotojui suteikiama daugiau galių. Šiuo atžvilgiu pasiūlymu siekiama reglamentuoti, kokia, kaip ir kada turi būti teikiama ikisutartinė informacija. Konkrečiai kalbant, taisyklės modernizuojamos, įtraukiant tam tikrus Direktyvoje 2002/65/EB nenurodytus duomenis, pavyzdžiui, finansinių paslaugų teikėjo pateiktą e. pašto adresą. Pasiūlymu taip pat reglamentuojama, kaip turi būti teikiama su elektroniniais ryšiais susijusi informacija. Be to, pasiūlyme nustatomos taisyklės, kada informacija turi būti teikiama, kad vartotojams būtų suteikta pakankamai laiko gautai ikisutartinei informacijai suprasti ir jai įvertinti prieš faktiškai sudarant sutartį.

–Teisė atsisakyti sutarties: teisė atsisakyti sutarties yra viena iš pagrindinių vartotojo teisių. Tai ypač svarbu finansinių paslaugų srityje, nes tam tikri produktai ir paslaugos yra sudėtingi ir gali būti sunku juos suprasti. Ši teisė buvo sustiprinta dviem konkrečiais būdais: pirma, prekiautojas turi pateikti sutarties atsisakymo mygtuką, kai vartotojas elektroninėmis priemonėmis sudaro finansinių paslaugų sutartį nuotoliniu būdu. Tokiu būdu vartotojui tampa lengviau naudotis šia teise; antra, atsižvelgiant į tai, kada turi būti pateikta ikisutartinė informacija, prekiautojas pateiks pranešimą apie teisę atsisakyti sutarties, jei laiko tarpas tarp ikisutartinės informacijos gavimo ir sutarties sudarymo yra trumpesnis nei viena diena.

–Sąžiningumas internete: finansinių paslaugų sutartys vis dažniau sudaromos elektroninėmis priemonėmis. Todėl, siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, pasiūlyme nustatomos specialios taisyklės, kuriomis siekiama apsaugoti vartotojus sudarant finansinių paslaugų sutartis elektroninėmis priemonėmis. Pirma, juo nustatomos taisyklės, susijusios su tinkamais paaiškinimais nuotoliniu būdu, be kita ko, naudojantis internetinėmis priemonėmis (pvz., „RoboAdvice“ arba pokalbių langeliais). Taisyklėse nustatyti informacijos reikalavimai, kuriuos prekiautojas turi pateikti vartotojui, ir galimybė vartotojui, jei naudojamos internetinės priemonės, prašyti žmogaus įsikišimo. Todėl vartotojas turi visada turėti galimybę bendrauti su prekiautojui atstovaujančiu asmeniu. Pasiūlymu taip pat siekiama užtikrinti, kad prekiautojai nepasinaudotų vartotojų polinkiais. Atsižvelgiant į tai, jiems draudžiama savo elektronines sąsajas nustatyti taip, kad tai galėtų iškreipti arba pakenkti vartotojų gebėjimui priimti laisvą, savarankišką ir informacija pagrįstą sprendimą ar pasirinkimą.

–Vykdymo užtikrinimas: pasiūlymu taip pat sugriežtinamos su finansinių paslaugų teikimu susijusios vykdymo užtikrinimo taisyklės: šiuo metu Direktyvoje 2011/83/ES dėl vartotojų teisių (toliau – Vartotojų teisių direktyva) nustatytų vykdymo užtikrinimo ir sankcijų taisyklių taikymas išplečiamas nuotoliniu būdu sudaromoms finansinių paslaugų sutartims, įskaitant pakeitimus, padarytus Geresnio vykdymo užtikrinimo ir modernizavimo direktyva (ES) 2019/2161, dėl sankcijų už tarpvalstybinius plačiai paplitusius pažeidimus.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Vartotojų apsauga yra ES ir jos valstybių narių bendros veiklos (pasidalijamosios kompetencijos) sritis. Kaip teigiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 169 straipsnyje, ES turi padėti saugoti ekonominius vartotojų interesus ir remti jų teisę į informaciją ir švietimą siekiant apsaugoti jų interesus. Pasiūlymas grindžiamas SESV 114 straipsniu. Pagal SESV 169 straipsnio 2 dalies a punktą tai yra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimamos priemonės, kuriomis prisidedama prie SESV 169 straipsnio tikslų įgyvendinimo baigiant kurti bendrąją rinką.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

Direktyva 2002/65/EB bus panaikinta, o kelios nuostatos dėl vartotojams skirtų finansinių paslaugų bus įtrauktos į Direktyvą 2011/83/ES. Tai leis valstybėms narėms iš dalies pakeisti galiojančius teisės aktus tiek, kiek to reikia atitikčiai užtikrinti.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

Atliekant poveikio vertinimą surinkta informacija apie Direktyvos suderinamumą su kitais iš dalies sutampančiais ES teisės aktais ir šis suderinamumas išnagrinėtas. Šiuo tikslu atlikta atitinkamų konkretiems produktams skirtų ir specialiųjų ES teisės aktų apžvalga siekiant nustatyti, ar naujesniais ES teisės aktais perimtos visos atitinkamos Direktyvos dalys. Pagal šią iniciatyvą buvo nagrinėjama, ar Direktyvą būtų galima saugiai panaikinti nesukuriant jokių teisinių spragų ir nesumažinant vartotojų apsaugos lygio, o kartu užtikrinant, kad būtų skatinama bendroji tarpvalstybinės prekybos nuotoliniu būdu parduodamais finansiniais produktais ir paslaugomis rinka. Padaryta išvada, kad paprasčiausiai panaikinus Direktyvą sumažėtų vartotojų apsauga. Taip yra todėl, kad tam tikroms finansinėms paslaugoms, kurioms ES teisės aktai jau galioja, taikomos kelios Direktyvos nuostatos (pavyzdžiui, teisė atsisakyti sutarties tam tikrų draudimo sutarčių atveju arba teisė gauti ikisutartinę informaciją mokėjimo paslaugų srityje dovanų kortelių atveju).

Antruoju etapu, išanalizavus Direktyvos suderinamumą, buvo siekiama apsvarstyti, ar likusios „teisiškai svarbios“ Direktyvos dalys vis dar yra praktiškai aktualios (veiksmingos) suinteresuotiesiems subjektams. Kitaip tariant, šio antrojo etapo tikslas buvo išsiaiškinti, ar vis dar svarbūs Direktyvos elementai (pavyzdžiui, teisė atsisakyti sutarties draudimo srityje) atliko svarbų vaidmenį apsaugant vartotojus ir stiprinant bendrąją rinką, ypač skaitmeninimo atžvilgiu.

Šiame antrajame etape taip pat buvo analizuojama Direktyvos apsauginė funkcija. Apsauginė sąlyga reiškia, kad Direktyvos taisyklės taikomos tada, kai i) rinkoje atsiranda naujas produktas, dėl kurio dar nėra ES teisės aktų (pvz., virtualiosios valiutos yra finansinių paslaugų produktas, kuriam dar netaikomi ES lygmens teisės aktai), ii) konkretiems produktams skirtuose teisės aktuose nenumatyta (-os) Direktyvoje nustatyta (-os) teisė (-ės) (pvz., vartotojo teisė atsisakyti sutarties per nustatytą laikotarpį nėra nustatyta atitinkamuose draudimo teisės aktuose), iii) konkretiems produktams skirtuose teisės aktuose nustatytos išimtys ir produktas nepatenka į taikymo sritį (pvz., vartojimo kredito paskoloms, kurių vertė mažesnė nei 200 EUR, netaikoma Direktyva 2008/48/EB (Vartojimo kredito direktyva)).

Padaryta išvada, kad valstybės narės apsaugines sąlygas taikė įvairiomis aplinkybėmis ir įvairiose finansinių paslaugų srityse, pavyzdžiui, investicijų į brangius vynus ir deimantus srityje; šiuo atveju Direktyvos nuostatos dėl ikisutartinės informacijos buvo nurodytos kaip taikytina teisė. Kiti atvejai susiję su tam tikromis dovanų kortelėmis, nepatenkančiomis į Mokėjimo paslaugų direktyvos II taikymo sritį, arba su pirmiau nurodytu skaitmeninio prisijungimo COVID-19 pandemijos metu atveju. Apsauginių sąlygų svarbos atvejai taip pat užregistruoti nagrinėjant teismines bylas, kai nacionalinis teismas kriptovaliutoms taiko tam tikras Direktyvos nuostatas (ikisutartinės informacijos taisykles).

Įvertintos šios iniciatyvos tikslų įgyvendinimo galimybės: politikos pokyčių nebuvimo scenarijus (0 galimybė – atskaitos scenarijus), Direktyvos panaikinimas ir su reglamentavimu nesusijusios priemonės (1 galimybė); visapusiška peržiūra (2 galimybė); atitinkamų horizontaliųjų teisės aktų nuostatų panaikinimas ir modernizavimas (3a galimybė), arba atitinkamų nuostatų, nustatytų konkretiems produktams skirtuose teisės aktuose, panaikinimas ir modernizavimas (3b galimybė).

Tinkamiausia galimybė, pagrįsta gautais duomenimis ir atitinkamos vertinimo balais sistemos rezultatais, yra 3a galimybė, t. y. panaikinti Direktyvą 2002/65/EB, modernizuoti ir vėliau į Direktyvą 2011/83/ES įtraukti vis dar aktualius straipsnius (teisė į ikisutartinę informaciją ir teisė atsisakyti sutarties), išplėsti tam tikrų Direktyvos 2011/83/ES taisyklių taikymo sritį, kad jos būtų taikomos nuotoliniu būdu sudaromoms vartotojams skirtų finansinių paslaugų sutartims (pvz., papildomų mokėjimų taisyklės ir vykdymo užtikrinimo bei sankcijų taisyklės), ir nustatyti naujas tikslines nuostatas, kuriomis būtų užtikrintas sąžiningumas internete, kai vartotojai naudojasi finansinėmis paslaugomis. Pasirinkus šią galimybę nustatytos problemos sprendžiamos ir tikslai įgyvendinami veiksmingiausiu, efektyviausiu ir proporcingiausiu būdu. Be to, taip užtikrinamas aukštas nuoseklumo lygis.

Dėl siūlomo teisinio įsikišimo dabartinė Nuotolinės prekybos finansinėmis paslaugomis direktyvos sistema atitinka savo paskirtį, nes panaikinamos nebeaktualios nuostatos. Visa tai pasiekiama penkiais atskirais veiksmais:

i)užtikrinamas visiškas taisyklių, taikomų nuotoliniu būdu sudaromoms vartotojams skirtų finansinių paslaugų sutartims, suderinimas;

ii)nustatomos taisyklės dėl to, kokia ikisutartinė informacija, kada ir kaip turi būti teikiama, kad šios taisyklės būtų pritaikytos skaitmeniniam amžiui;

iii)sudaromos palankesnės sąlygos, kai finansinių paslaugų sutartys sudaromos elektroninėmis priemonėmis, pasinaudoti teise atsisakyti sutarties suteikiant sutarties atsisakymo mygtuką ir užtikrinama, kad vartotojams, kurie turėjo mažiau nei vieną dieną ikisutartinei informacijai įvertinti, būtų primenama apie teisę atsisakyti sutarties po sutarties sudarymo;

iv)įtraukiami du straipsniai, kad būtų užtikrintas sąžiningumas internete;

v)sugriežtinamos nuotoliniu būdu sudaromoms vartotojams skirtų finansinių paslaugų sutartims taikomų nuostatų vykdymo užtikrinimo taisyklės.

Tokiu būdu šia teisine peržiūra užtikrinama aukšto lygio vartotojų apsauga, atitinkamos teisės pritaikomos skaitmeniniam amžiui ir, kaip reikalauja visos suinteresuotosios šalys, išsaugoma apsauginė funkcija dėl ateityje galimų naujų produktų.

Tinkamiausia galimybė taip pat turėtų teigiamą poveikį vartotojų patiriamos žalos mažinimui (mažiausiai 170–210 mln. EUR) ir vartotojų pasitikėjimui. Dėl to tam tikrų išlaidų patirtų finansinių paslaugų teikėjai (bent apie 19 mln. EUR) ir valdžios institucijos (bent apie 6 mln. EUR).

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Direktyvos peržiūra įtraukta į Komisijos darbo programos REFIT skirsnį. Dėl pasiūlymo verslo subjektai patirtų išlaidų, tačiau tikimasi, kad dėl jo atsirandantis teisinis tikrumas taip pat sumažins jiems tenkančią naštą.

Siūlomos iniciatyvos supaprastinimo potencialas daugiausia susijęs su pasirinktu reglamentavimo metodu, t. y. Direktyvos 2002/65/EB panaikinimu ir nedidelio skaičiaus straipsnių įtraukimu į Direktyvą 2011/83/ES. Be to, priemonės, kuriomis supaprastinami informavimo reikalavimai ir jie pritaikomi prie skaitmeninio naudojimo, ir nuostata, kurioje aiškiai nustatomas principas, pagal kurį, jeigu dviem teisės aktais reglamentuojama ta pati faktinė padėtis, teisės aktas, kuriuo reglamentuojamas konkretus dalykas, yra viršesnis už teisės aktą, kuriuo reglamentuojami tik bendrieji klausimai, taip pat padės supaprastinti sąlygas verslo subjektams, kai finansinės paslaugos teikiamos nuotoliniu būdu.

Kalbant apie mažesnę naštą viešojo administravimo institucijoms, tikimasi, kad didesnis teisinis aiškumas ir supaprastinta reglamentavimo sistema sumažins skundų skaičių ir padidins tikrumo bei atitikties lygį, todėl vykdymo užtikrinimo procedūros taps veiksmingesnės. Taip pat tikimasi, kad konkrečiomis koordinavimo stiprinimo ir vykdymo užtikrinimo sąlygų gerinimo priemonėmis bus padidintas Direktyvos prievolių vykdymo veiksmingumas.

Nenustatyta, kad konkretus poveikis MVĮ būtų reikšmingas.

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Pasiūlymo 1 straipsniu Direktyva 2011/83/EB iš dalies keičiama įvairiais aspektais:

(1)pasiūlymo 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktais Direktyvos 2011/83/ES 3 straipsnis iš dalies keičiamas trimis atvejais: pirma, į Direktyvą 2011/83/EB įtraukiama nauja pastraipa (3 straipsnio 1b dalis). Siūlomoje naujoje 3 straipsnio 1b dalyje pateikiamos nuorodos į dabartinės Direktyvos 2011/83/ES straipsnius, kurie tiesiogiai taikomi nuotoliniu būdu sudaromoms finansinių paslaugų sutartims, ir išvardijami straipsniai, kurie sudarys skyrių dėl nuotoliniu būdu sudaromų finansinių paslaugų sutarčių. Šiuo atžvilgiu Direktyvos 2011/83/ES taisyklės dėl i) dalyko (1 straipsnis); ii) terminų apibrėžčių (2 straipsnis); iii) suderinimo lygio; iv) mokesčių už mokėjimo priemonių naudojimą (19 straipsnis), ii) papildomo mokėjimo (22 straipsnis); iv) vykdymo užtikrinimo ir sankcijų (23 ir 24 straipsniai); v) privalomo Direktyvos pobūdžio (25 straipsnis); vi) informavimo (26 straipsnis) taikomos ir nuotoliniu būdu sudaromoms vartotojams skirtų finansinių paslaugų sutartims. Taigi, tokiu būdu dabartinės Direktyvos 2011/83/ES taisyklės šiose srityse taikomos ir nuotoliniu būdu sudaromoms vartotojų finansinių paslaugų sutartims. Taip bus užtikrinta, kad toms finansinių paslaugų sutartims būtų taikomos tokios pat taisyklės kaip ir kitoms pardavimo ir paslaugų sutartims, taip užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygį ir kartu skatinant tokių paslaugų teikimą vidaus rinkoje. Išplėtus vykdymo užtikrinimo ir sankcijų taisykles bus užtikrinta, kad nacionalinės priežiūros institucijos turėtų naujas taisykles, kuriomis būtų užtikrintos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos. Antra, dabartinės Direktyvos 2002/65/EB pastraipos dėl „tikslo ir taikymo srities“ (Direktyvos 2002/65/EB 1 straipsnis) įtraukiamos į siūlomą Direktyvos 2011/83/EB 3 straipsnio 1b dalį. Trečia, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, pasiūlyme siūloma iš dalies pakeisti Direktyvos 2011/83/EB 3 straipsnio 3 dalies d punktą; 

(2)pasiūlymo 1 straipsnio 2 dalimi į Direktyvą 2011/83/ES įtraukiamas skyrius dėl nuotoliniu būdu sudaromų vartotojams skirtų finansinių paslaugų sutarčių. Šis skyrius taikomas tik nuotoliniu būdu sudaromoms finansinių paslaugų sutartims. Jame sujungiami atitinkami Direktyvos 2002/65/EB straipsniai, t. y. dėl teisės į ikisutartinę informaciją ir teisės atsisakyti sutarties, ir įtraukiami du nauji straipsniai („Tinkami paaiškinimai“, „Papildoma elektroninių sąsajų apsauga“).

(a)nuostata dėl teisės gauti ikisutartinę informaciją atitinka Direktyvoje 2002/65/EB nustatytą struktūrą. Tačiau pasiūlymo 1 straipsniu modernizuojama nuostata dėl teisės į ikisutartinę informaciją ir ji pritaikoma skaitmeniniam amžiui, atsižvelgiant į tai, kokią informaciją reikia pateikti vartotojui (pavyzdžiui, įtraukiant poreikį nurodyti prekiautojo e. pašto adresą); kaip informacija turi pasiekti vartotoją (pvz., kada galima naudoti informacijos sluoksnius ir kokius informacijos reikalavimus reikia nurodyti) ir kada informacija turėtų pasiekti vartotoją, t. y. nustatyti normą, pagal kurią informacija turėtų pasiekti vartotoją ne vėliau kaip likus dienai iki faktinio parašo;

(b)taisyklės, susijusios su teise atsisakyti nuotoliniu būdu sudaromų finansinių paslaugų sutarčių, iš esmės yra nustatytos Direktyvoje 2002/65/EB. Tačiau, vadovaujantis pasiūlymu dėl Direktyvos dėl vartojimo kredito 14 , įtrauktos taisyklės dėl to, kada informacija turėtų pasiekti vartotoją. Taigi, jeigu laikotarpis nuo ikisutartinės informacijos pateikimo iki faktinio sutarties sudarymo yra trumpesnis nei viena diena, nuotoliniu būdu finansines paslaugas teikiantis prekiautojas privalo po sutarties sudarymo priminti vartotojui apie galimybę pasinaudoti teise atsisakyti sutarties. Kitas šios teisės stiprinimo skaitmeninėje srityje pavyzdys – finansinių paslaugų prekiautojo įpareigojimas numatyti sutarties atsisakymo mygtuką. Tai turėtų palengvinti naudojimąsi teise atsisakyti sutarties tuo atveju, jei vartotojas sudaro finansinių paslaugų sutartį elektroninėmis priemonėmis ir norėtų atsisakyti sutarties per būtiną laikotarpį; 

(c)į šio pasiūlymo skyrių įtraukti du straipsniai, kuriais siekiama pagerinti sąžiningumą internete perkant vartotojams skirtas finansines paslaugas: i) kai prekiautojas pateikia tinkamus paaiškinimus, inter alia, naudodamasis internetinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, „RoboAdvice“ arba pokalbių langeliais, prekiautojas turi pateikti ir paaiškinti vartotojui pagrindinę informaciją, įskaitant informaciją apie pagrindines siūlomos finansinių paslaugų sutarties savybes. Be to, vartotojo pageidavimu jis gali prašyti žmogaus įsikišimo, t. y. užtikrintos vartotojo galimybės bendrauti su prekiautojui atstovaujančiu asmeniu; ii) papildomos elektroninių sąsajų apsaugos taisykle komercinės veiklos subjektui draudžiama savo elektroninėje sąsajoje įdiegti priemones, kurios galėtų iškraipyti arba pakenkti vartotojų gebėjimui priimti laisvą, savarankišką ir informacija pagrįstą sprendimą ar pasirinkimą. Šios nuostatos tikslas – kiek įmanoma išvengti naudojimosi vartotojų polinkiais ir padidinti skaidrumą.

Kiti šio pasiūlymo straipsniai yra standartinės nuostatos, atitinkamai susijusios su šio pasiūlymo perkėlimu į nacionalinę teisę, įsigaliojimu ir adresatais.

2022/0147 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl nuotoliniu būdu sudaromų finansinių paslaugų sutarčių iš dalies keičiama Direktyva 2011/83/ES ir panaikinama Direktyva 2002/65/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavę nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę 15 ,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 16 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/65/EB 17 nustatytos Sąjungos lygmens taisyklės dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/83/ES 18 , be kita ko, nustatytos taisyklės, taikomos prekiautojo ir vartotojo sudaromoms nuotolinės prekybos sutartims dėl prekių pardavimo ir paslaugų teikimo; 

(2)Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 169 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a punkte numatyta, kad Sąjunga prisideda prie aukšto vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo priimdama priemones pagal SESV 114 straipsnį. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 38 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos politika turi užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį;

(3)vidaus rinkoje, siekiant užtikrinti pasirinkimo laisvę, būtina aukšto lygio vartotojų apsauga nuotoliniu būdu sudaromų finansinių paslaugų sutarčių srityje, kad būtų sustiprintas vartotojų pasitikėjimas nuotoline prekyba;

(4)užtikrinti tokį patį aukštą vartotojų apsaugos lygį visoje vidaus rinkoje geriausiai galima visiškai suderinus teisės aktus. Būtinas visiškas suderinimas, siekiant užtikrinti, kad visi Sąjungos vartotojai naudotųsi aukštu ir vienodu jų interesų apsaugos lygiu, ir siekiant sukurti gerai veikiančią vidaus rinką. Todėl valstybėms narėms neturėtų būti leidžiama toliau taikyti arba priimti nacionalinių nuostatų, išskyrus nustatytas šioje direktyvoje, dėl aspektų, kuriems taikoma Direktyva, nebent šioje direktyvoje būtų numatyta kitaip. Kai tokių suderintų nuostatų nėra, valstybės narėms turėtų būti leidžiama toliau taikyti arba priimti nacionalinės teisės aktus;

(5)Direktyva 2002/65/EB buvo peržiūrima įvairiai. Tos peržiūros parodė, kad laipsniškas konkretiems produktams skirtų Sąjungos teisės aktų priėmimas lėmė didelį dalinį sutapimą su Direktyva 2002/65/EB ir kad skaitmeninimas paaštrino kai kuriuos aspektus, kurie toje direktyvoje nėra visapusiškai aptarti;

(6)skaitmeninimas prisidėjo prie rinkos pokyčių, kurie nebuvo numatyti priimant Direktyvą 2002/65/EB. Iš tiesų, nuo to laiko dėl sparčios technologijų raidos finansinių paslaugų rinkoje įvyko didelių pokyčių. Nors Sąjungos lygmeniu priimta daug konkretiems sektoriams skirtų teisės aktų, vartotojams siūlomos finansinės paslaugos labai išsivystė ir yra diversifikuotos. Atsirado naujų produktų, visų pirma interneto aplinkoje, ir jų naudojimas toliau plėtojamas, dažnai greitai ir nenuspėjamai. Šiuo atžvilgiu Direktyvos 2002/65/EB horizontalusis taikymas tebėra aktualus. Direktyvos 2002/65/EB taikymas vartotojams skirtoms finansinėms paslaugoms, nereglamentuojamoms konkretiems sektoriams skirtais Sąjungos teisės aktais, reiškė, kad vartotojų ir prekiautojų naudai taikomas suderintų taisyklių rinkinys. Ši apsauginė sąlyga padeda užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, kartu užtikrinant vienodas sąlygas prekiautojams;

(7)siekiant atsižvelgti į tai, kad dėl laipsniško konkretiems sektoriams skirtų Sąjungos teisės aktų priėmimo tie teisės aktai didele dalimi sutapo su Direktyva 2002/65/EB ir kad skaitmeninimas paaštrino kai kuriuos aspektus, kurie nėra visapusiškai aptarti Direktyvoje, įskaitant tai, kaip ir kada informacija turėtų būti teikiama vartotojui, būtina peržiūrėti taisykles, taikomas nuotoliniu būdu sudaromoms vartotojo ir prekiautojo sutartims dėl finansinių paslaugų, kartu užtikrinant, kad būtų taikoma apsauginė sąlyga;

(8)Direktyvoje 2011/83/ES, panašiai kaip Direktyvoje 2002/65/EB, numatyta teisė gauti ikisutartinę informaciją ir teisė atsisakyti tam tikrų nuotoliniu būdu sudaromų vartojimo sutarčių. Tačiau šis papildomumas yra ribotas, nes Direktyva 2011/83/ES netaikoma finansinių paslaugų sutartims;

(9)išplečiant Direktyvos 2011/83/ES taikymo sritį, kad ji apimtų nuotoliniu būdu sudaromas finansines paslaugas, turėtų būti užtikrintas būtinas papildomumas. Tačiau dėl ypatingo vartotojams skirtų finansinių paslaugų pobūdžio, visų pirma dėl jų sudėtingumo, ne visos Direktyvos 2011/83/ES nuostatos taikomos nuotoliniu būdu sudaromoms vartotojams skirtų finansinių paslaugų sutartims. Specialus skyrius, kurio taisyklės taikomos tik nuotoliniu būdu sudaromoms vartotojams skirtų finansinių paslaugų sutartims, turėtų užtikrinti būtiną aiškumą ir teisinį tikrumą;

(10)nors ne visos Direktyvos 2011/83/ES nuostatos turėtų būti taikomos nuotoliniu būdu sudaromoms finansinių paslaugų sutartims dėl tų paslaugų specifinio pobūdžio, kai kurios Direktyvos 2011/83/ES nuostatos, pavyzdžiui, atitinkamos apibrėžtys, taisyklės dėl papildomų mokėjimų, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų, taip pat turėtų būti taikomos nuotoliniu būdu sudaromoms finansinių paslaugų sutartims. Taikant šias nuostatas užtikrinamas skirtingų nuotoliniu būdu sudaromų sutarčių rūšių papildomumas. Išplėtus Direktyvoje 2011/83/ES nustatytų sankcijų taisyklių taikymą bus užtikrinta, kad prekiautojams, atsakingiems už plačiai paplitusius pažeidimus arba Sąjungos mastu plačiai paplitusius pažeidimus, būtų galima skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas baudas;

(11)Direktyvos 2011/83/ES specialiame skyriuje turėtų būti pateiktos vis dar aktualios ir būtinos Direktyvos 2002/65/EB taisyklės, visų pirma susijusios su teise į ikisutartinę informaciją ir teise atsisakyti sutarties, taip pat taisyklės, kuriomis užtikrinamas sąžiningumas internete kai finansinių paslaugų sutartys sudaromos nuotoliniu būdu;

(12)kadangi nuotolinės finansinių paslaugų sutartys dažniausiai sudaromos elektroninėmis priemonėmis, taisyklės dėl sąžiningumo internete užtikrinimo, kai finansinių paslaugų sutartys sudaromos nuotoliniu būdu, turėtų padėti siekti SESV 114 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijos 38 straipsnyje nustatytų tikslų. Taisyklė dėl tinkamų paaiškinimų turėtų užtikrinti papildomą skaidrumą ir suteikti vartotojui galimybę prašyti žmogaus įsikišimo, kai jis bendrauja su prekiautoju per elektronines sąsajas, pavyzdžiui, pokalbių langelį ar panašias priemones. Prekiautojui turėtų būti draudžiama savo elektroninėje sąsajoje įdiegti priemones, kurios galėtų iškraipyti arba pakenkti vartotojų gebėjimui priimti laisvą, savarankišką ir informacija pagrįstą sprendimą ar pasirinkimą;

(13)tam tikras finansines paslaugas reglamentuoja konkretūs Sąjungos teisės aktai, kurie ir toliau taikomi toms finansinėms paslaugoms. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų paaiškinti, kad tais atvejais, kai kitame Sąjungos akte, kuriuo reglamentuojamos konkrečios finansinės paslaugos, yra taisyklių dėl ikisutartinės informacijos arba dėl naudojimosi teise atsisakyti sutarties, toms konkrečioms vartotojams skirtoms finansinėms paslaugoms turėtų būti taikomos tik atitinkamos tų kitų Sąjungos aktų nuostatos, išskyrus atvejus, kai tuose aktuose numatyta kitaip. Pavyzdžiui, kai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB 19 186 straipsnis, taikomos Direktyvoje 2009/138/EB nustatytos taisyklės dėl atšaukimo laikotarpio, o ne šioje direktyvoje nustatytos taisyklės dėl teisės atsisakyti sutarties ir kai taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES 20 14 straipsnio 6 dalis, taisyklės dėl teisės atsisakyti sutarties pagal šią direktyvą neturėtų būti taikomos. Be to, tam tikruose Sąjungos aktuose, kuriais reglamentuojamos konkrečios finansinės paslaugos 21 , nustatytos išsamios ir išplėtotos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vartotojai galėtų suprasti esmines siūlomos sutarties savybes. Be to, tam tikruose Sąjungos teisės aktuose, kuriais reglamentuojamos konkrečios finansinės paslaugos, pavyzdžiui, Direktyvoje 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto 22 , jau nustatytos taisyklės dėl tinkamų paaiškinimų, kuriuos prekiautojai turi pateikti vartotojams dėl siūlomos sutarties. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, šioje direktyvoje nustatytos taisyklės dėl tinkamų paaiškinimų neturėtų būti taikomos finansinėms paslaugoms, kurioms taikomi konkrečią finansinę paslaugą reglamentuojantys Sąjungos aktai, kuriuose nustatytos taisyklės dėl informacijos, kuri turi būti pateikta vartotojui prieš sudarant sutartį;

(14)vartotojams skirtų finansinių paslaugų sutartys nuotoliniu būdu sudaromos nuotolinio ryšio priemonėmis, priklausančiomis nuotolinės prekybos ar paslaugų teikimo sistemai, kuriai nebūtinas prekiautojo ir vartotojo buvimas vienu metu toje pačioje vietoje. Siekiant atsižvelgti į nuolatinį šių ryšio priemonių plėtojimą, reikėtų apibrėžti principus, kurie galioja net ir toms priemonėms, kurios dar nėra plačiai naudojamos arba dar nėra žinomos; 

(15)viena finansinių paslaugų sutartis, apimanti per tam tikrą laiką paeiliui atliekamas arba atskiras to paties pobūdžio operacijas, skirtingose valstybėse narėse gali būti skirtingai teisiškai traktuojama, tačiau svarbu yra tai, kad taisyklės būtų vienodai taikomos visose valstybėse narėse. Dėl to reikėtų nustatyti, kad nuostatos, kuriomis reglamentuojamos nuotoliniu būdu sudaromos finansinių paslaugų sutartys, turėtų būti taikomos pirmajai laikui bėgant atliekamų to paties pobūdžio viena po kitos vykdomų operacijų sekai arba pirmosioms atskiroms tokioms operacijoms, sudarančioms visumą, nežiūrint to, ar ta operacija ar operacijų seka yra vienos sutarties ar kelių viena po kitos einančių sutarčių. Pavyzdžiui, „pradinė paslaugų sutartis“ gali būti laikoma banko sąskaitos atidarymu, o „operacijos“ gali būti laikomos lėšų padėjimu į banko sąskaitą arba jų išėmimu iš jos. Tai, kad pradinė paslaugų sutartis papildoma naujais elementais, yra ne „operacija“, o papildoma sutartis; 

(16)siekiant apibrėžti šios direktyvos taikymo sritį, nuotoliniu būdu sudaromoms vartotojams skirtų finansinių paslaugų sutartims taikomos taisyklės neturėtų būti taikomos paslaugoms, kurios teikiamos tik retkarčiais ir kurios nepriklauso komercinei struktūrai, skirtai nuotolinės prekybos sutartims sudaryti;

(17)nuotolinio ryšio priemonių naudojimas neturėtų nepagrįstai riboti klientui suteikiamos informacijos. Siekiant skaidrumo, turėtų būti nustatyti reikalavimai dėl to, kada informacija turėtų būti pateikta vartotojui prieš sudarant nuotolinės prekybos sutartį ir kaip ta informacija turėtų pasiekti vartotoją. Kad vartotojai galėtų priimti sprendimus žinodami visus faktus, jie turėtų gauti informaciją likus ne mažiau kaip vienai dienai iki nuotolinės prekybos sutarties sudarymo. Tik išimtiniais atvejais informacija gali būti pateikta likus mažiau nei dienai iki nuotolinės prekybos sutarties dėl finansinės paslaugos sudarymo. Jei sutartis sudaroma likus mažiau nei vienai dienai, prekiautojas turėtų būti įpareigotas per nustatytą laikotarpį priminti vartotojui apie galimybę atsisakyti nuotolinės prekybos sutarties dėl finansinės paslaugos;

(18)informacijos teikimo reikalavimai turėtų būti modernizuoti ir atnaujinti, kad apimtų, pavyzdžiui, prekiautojo e. pašto adresą ir informaciją apie riziką ir atlygį, susijusius su tam tikromis vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis. Vartotojai taip pat turėtų būti aiškiai informuojami, kai jiems pateikta kaina yra individualizuota remiantis automatizuotu duomenų tvarkymu; 

(19)kai nuotoliniu būdu sudaroma vartotojams skirtos finansinės paslaugos sutartis apima rizikos ir grąžos profilį, į ją turėtų būti įtraukti tokie elementai kaip suminis rizikos rodiklis, papildytas to rodiklio aiškinamuoju paaiškinimu, jo pagrindiniais apribojimais ir su finansine paslauga susijusios rizikos ir galimo didžiausio kapitalo praradimo paaiškinimu, įskaitant informaciją apie tai, ar visas kapitalas gali būti prarastas;

(20)tam tikromis finansinėmis paslaugomis gali būti siekiama aplinkos apsaugos ar socialinio tikslo, pavyzdžiui, prisidėti prie kovos su klimato kaita arba pernelyg didelio įsiskolinimo mažinimo. Kad vartotojas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą, jis taip pat turėtų būti informuojamas apie konkrečius aplinkos apsaugos ar socialinius tikslus, kurių siekiama finansine paslauga; 

(21)informavimo reikalavimai turėtų būti pritaikyti atsižvelgiant į techninius tam tikrų priemonių suvaržymus, kaip antai tam tikrų mobiliųjų telefonų ekranų simbolių skaičiaus apribojimai. Mobiliųjų telefonų ekranų atveju, kai prekiautojas yra pritaikęs tokių įrenginių internetinės sąsajos turinį ir pateikimą, kuo matomiau ir iš anksto turi būti pateikta ši informacija: informacija apie prekiautojo tapatybę, pagrindinės vartotojams skirtos finansinės paslaugos savybės, visa kaina, kurią vartotojas turi sumokėti prekiautojui už vartotojui skirtą finansinę paslaugą, įskaitant visus per prekiautoją mokamus mokesčius, arba, jei tikslios kainos neįmanoma nurodyti, kainos apskaičiavimo pagrindas, kuriuo remdamasis vartotojas galėtų ją patikrinti, ir teisės atsisakyti sutarties buvimas arba nebuvimas, įskaitant naudojimosi ta teise sąlygas, terminą ir procedūras. Likusi informacija galėtų būti pateikta papildomuose puslapiuose. Tačiau visa informacija turėtų būti pateikta patvariojoje laikmenoje prieš sudarant nuotolinės prekybos sutartį;

(22)teikiant ikisutartinę informaciją elektroninėmis priemonėmis, tokia informacija turėtų būti pateikiama aiškiai ir suprantamai. Šiuo atžvilgiu informacija ekrane galėtų būti veiksmingai akcentuojama, įrėminama, pateikiama su reikiamu kontekstu. Informacijos sluoksniavimo metodas išbandytas ir pasirodė esąs naudingas tam tikroms finansinėms paslaugoms; reikėtų skatinti jo naudojimą, t. y. galimybę pateikti išsamias informacijos dalis iškylančiuose languose arba pateikiant nuorodas į susijusius sluoksnius. Ikisutartinės informacijos pateikimo būdas gali būti „turinio lentelės“ metodas, naudojant išskleidžiamas antraštes. Aukščiausiame lygmenyje vartotojai galėtų rasti pagrindines temas, kurias spustelėjus būtų galima išskleisti, kad vartotojai būtų nukreipiami į išsamesnį aktualios informacijos aprašymą. Tokiu būdu vartotojai visą reikalingą informaciją turi vienoje vietoje ir išlaiko galimybę nuspręsti, ką ir kada peržiūrėti. Vartotojams turėtų būti suteikta galimybė parsisiųsti visą ikisutartinės informacijos dokumentą ir jį išsaugoti kaip atskirą dokumentą; 

(23)vartotojams turėtų būti suteikta teisė atsisakyti sutarties, netaikant baudos ir prievolės pateikti pagrindimą. Kai teisė atsisakyti sutarties netaikoma, nes vartotojas aiškiai paprašė vykdyti nuotolinės prekybos sutartį prieš pasibaigiant sutarties atsisakymo laikotarpiui, prekiautojas turėtų informuoti vartotoją apie tai prieš pradedant vykdyti sutartį;

(24)siekiant užtikrinti veiksmingą naudojimąsi teise atsisakyti sutarties, naudojimosi šia teise procedūra neturėtų būti sudėtingesnė nei nuotolinės prekybos sutarties sudarymo procedūra; 

(25)elektroninėmis priemonėmis sudaromų nuotolinės prekybos sutarčių atveju prekiautojas turėtų suteikti vartotojui galimybę naudotis sutarties atsisakymo mygtuku. Siekiant užtikrinti veiksmingą sutarties atsisakymo mygtuko naudojimą, prekiautojas turėtų užtikrinti, kad jis būtų matomas, o vartotojui pasinaudojus mygtuku prekiautojas turėtų tinkamai dokumentuoti jo naudojimą;

(26)vartotojui gali prireikti pagalbos, kad jis galėtų nuspręsti, kuri finansinė paslauga labiausiai atitinka jo poreikius ir finansinę padėtį. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad prieš sudarant finansinių paslaugų sutartį nuotoliniu būdu prekiautojai teiktų tokią pagalbą, susijusią su vartotojui jų siūlomomis finansinėmis paslaugomis, tinkamai paaiškindami atitinkamą informaciją, įskaitant esmines siūlomų produktų savybes. Prievolė pateikti tinkamus paaiškinimus yra ypač svarbi tais atvejais, kai vartotojai ketina sudaryti finansinių paslaugų sutartį nuotoliniu būdu, o prekiautojas paaiškinimus teikia naudodamasis internetinėmis priemonėmis. Siekiant užtikrinti, kad vartotojas suprastų galimą sutarties poveikį jo ekonominei padėčiai, vartotojui visada turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti žmogaus įsikišimu prekiautojo vardu; 

(27)sudarant nuotolines finansinių paslaugų sutartis komercinės veiklos subjektams turėtų būti draudžiama naudoti savo elektroninės sąsajos struktūrą, dizainą, funkciją ar veikimo būdą taip, kad galėtų būti iškraipytos arba susilpnintos vartotojų galimybės priimti laisvą, savarankišką ir informacija pagrįstą sprendimą ar pasirinkimą; 

(28)todėl Direktyva 2011/83/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(29)todėl Direktyva 2002/65/EB turėtų būti panaikinta;

(30)kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir taip prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, Sąjunga, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti;

(31)pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų 23 valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2011/83/ES daliniai pakeitimai

Direktyva 2011/83/ES iš dalies keičiama taip:

1)    3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) įterpiama tokia 1b dalis:

„1b) 1 ir 2 straipsniai, 3 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys, 4 straipsnis, 16a–16e straipsniai, 19 straipsnis, 21–23 straipsniai, 24 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys, 25 ir 26 straipsniai taikomi prekiautojo ir vartotojo sudaromoms nuotolinės prekybos sutartims dėl finansinių paslaugų teikimo.

Tuo atveju, kai pirmoje pastraipoje nurodytas sutartis sudaro pradinė paslaugų sutartis, po kurios laikui einant yra atliekamos to paties pobūdžio viena po kitos einančios operacijos ar grupė atskirų operacijų, pirmoje dalyje nurodytos nuostatos taikomos tik pradinei sutarčiai.“

b) 3 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d) dėl finansinių paslaugų, kurioms netaikoma 3 straipsnio 1b dalis.“

2)    Įterpiamas šis skyrius:

„IIIa SKYRIUS

NUOTOLINIU BŪDU SUDAROMŲ FINANSINIŲ PASLAUGŲ SUTARČIŲ TAISYKLĖS

16a straipsnis

Informacijos reikalavimai, taikomi vartotojams skirtų finansinių paslaugų nuotolinės prekybos sutartims

1.Prieš vartotojui įsipareigojant pagal nuotolinės prekybos sutartį ar atitinkamą pasiūlymą, prekiautojas aiškiai ir suprantamai pateikia vartotojui šią informaciją:

(a)prekiautojo tapatybę ir pagrindinę veiklą;

(b)geografinį adresą, kuriuo įsisteigęs prekiautojas, taip pat prekiautojo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą; be to, tais atvejais, kai prekiautojas pateikia kitas internetinio ryšio priemones, kuriomis vartotojui garantuojama galimybė saugoti patvariojoje laikmenoje bet kokį raštišką susirašinėjimą su prekiautoju, įskaitant tokio susirašinėjimo datą ir laiką, informacijoje taip pat išsamiai nurodomos tokios kitos priemonės; visos tos prekiautojo pateiktos ryšio priemonės skirtos tam, kad vartotojas galėtų greitai susisiekti su prekiautoju ir veiksmingai su juo bendrauti; jei taikytina, prekiautojas taip pat nurodo prekiautojo, kurio vardu jis veikia, geografinį adresą ir tapatybės duomenis;

(c)prekiautojo ir, jei taikoma, prekiautojo, kurio vardu jis veikia, veiklos vietos geografinį adresą, kuriuo vartotojas galėtų teikti skundus, jei šis adresas skiriasi nuo adreso, pateikto pagal b punktą;

(d)kai prekiautojas yra registruotas prekybos ar panašiame viešajame registre – prekybos registrą, į kurį įrašytas prekiautojas, ir jo registracijos numerį ar lygiavertes identifikavimo tame registre priemones;

(e)kai prekiautojo veiklai taikoma leidimų sistema – konkrečią informaciją apie atitinkamą priežiūros instituciją;

(f)pagrindinių finansinės paslaugos savybių apibūdinimą;

(g)visą kainą, kurią vartotojas turi sumokėti prekiautojui už finansinę paslaugą, įskaitant visas per prekiautoją mokamas susijusias įmokas, rinkliavas ir išlaidas bei visus mokesčius arba, jei negalima nurodyti tikslios kainos, jos apskaičiavimo pagrindą, pagal kurį vartotojas ją gali patikrinti;

(h)jei taikytina, nurodoma, kad kaina buvo individualizuota taikant automatizuotą sprendimų priėmimą;

(i)jei aktualu, pranešimą, kad finansinė paslauga yra susijusi su sandoriais, ypač rizikingais dėl savo specifinių savybių ar atliktinų operacijų, ar kad jos kaina priklauso nuo prekiautojo nekontroliuojamų svyravimų finansų rinkose ir kad ankstesni rezultatai nėra būsimų rezultatų rodikliai;

(j)pranešimą, kad gali būti kitų mokesčių ir (ar) išlaidų, kurie nėra apmokami per prekiautoją ar jo skiriami;

(k)bet kokius pateiktos informacijos galiojimo termino apribojimus;

(l)apmokėjimo ir vykdymo tvarką;

(m) bet kokias papildomos nuotolinio ryšio priemonių naudojimo išlaidas vartotojui, jei tokios papildomos išlaidos skaičiuojamos;

(n)jei taikytina, trumpą rizikos ir grąžos profilio aprašymą;

(o)kai taikoma, informaciją apie visus aplinkos apsaugos ar socialinius tikslus, kurių siekiama finansine paslauga;

(p)teisės atsisakyti sutarties buvimą arba nebuvimą ir, jei teisė atsisakyti sutarties taikoma, – jos trukmę ir realizavimo sąlygas, įskaitant informaciją apie sumą, kurią vartotojui gali reikėti sumokėti, bei apie tos teisės nepanaudojimo pasekmes;

(q)minimalią nuotolinės prekybos sutarties galiojimo trukmę – tuo atveju, jei finansinės paslaugos bus teikiamos nuolatos arba periodiškai;

(r)informaciją apie bet kokias šalių teises, vadovaujantis nuotolinės prekybos sutarties sąlygomis, nutraukti sutartį prieš terminą arba vienašališkai, įskaitant bet kokias tokiais atvejais sutartimi nustatomas baudas;

(s)praktines naudojimosi teise atsisakyti sutarties instrukcijas, kuriose, inter alia, nurodomas adresas arba e. pašto adresas, kuriuo turėtų būti siunčiamas pranešimas apie sutarties atsisakymą, o elektroninėmis priemonėmis sudaromų finansinių sutarčių atveju – informacija apie 16d straipsnyje nurodyto sutarties atsisakymo mygtuko buvimą ir įdiegimą;

(t)sutarties nuostatas dėl nuotolinės prekybos sutarčiai taikomos teisės ir (arba) kompetentingo teismo;

(u)kokia kalba ar kalbomis pateikiamos sutarties sąlygos bei šiame straipsnyje nurodyta išankstinė informacija, bei kokia kalba ar kalbomis prekiautojas, sutinkant vartotojui, įsipareigoja palaikyti ryšius šios nuotolinės prekybos sutarties galiojimo metu;

(v)jei taikoma, informaciją apie galimybę pasinaudoti neteismine skundų ir žalos atlyginimo tvarka, taikoma prekiautojui, ir apie būdus, kaip pasinaudoti šia galimybe.

2.Bendraujant telefonu prekiautojo tapatybė ir jo inicijuoto skambučio komercinis pokalbio tikslas aiškiai įvardijami jau pokalbio su vartotoju pradžioje.

Kai vartotojas aiškiai sutinka toliau palaikyti ryšį telefonu, nukrypstant nuo 1 dalies, turi būti pateikiama tik tos dalies a, f, g ir p punktuose nurodyta informacija.

Prekiautojas informuoja vartotoją apie kitos 1 dalyje nurodytos informacijos pobūdį ir prieinamumą ir pateikia tą informaciją vykdydamas pareigas pagal 3 dalį.

3.Prekiautojas pateikia 1 dalyje nurodytą informaciją ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki to laiko, kai vartotojas yra saistomas nuotolinės prekybos sutarties.

Kai 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama likus mažiau nei vienai dienai iki to laiko, kai vartotojas tampa saistomas nuotolinės prekybos sutarties, valstybės narės reikalauja, kad prekiautojas patvariojoje laikmenoje vartotojui primintų apie galimybę atsisakyti nuotolinės prekybos sutarties ir apie sutarties atsisakymo tvarką pagal 16b straipsnį. Šis priminimas vartotojui pateikiamas ne vėliau kaip per vieną dieną nuo nuotolinės prekybos sutarties sudarymo.

4.1 dalyje nurodyta informacija vartotojui pateikiama patvariojoje laikmenoje ir išdėstoma taip, kad ją būtų lengva perskaityti, naudojant įskaitomo dydžio rašmenis.

Išskyrus 1 dalies a, f, g ir p punktuose nurodytą informaciją, prekiautojui leidžiama informaciją pateikti sluoksniais, jei ji teikiama elektroninėmis priemonėmis.

Jei prekiautojas nusprendžia pateikti informaciją sluoksniais, 1 dalyje nurodytą informaciją turi būti galima atspausdinti kaip vieną dokumentą.

Kai 1 dalyje nurodytai informacijai pateikti naudojamos spalvos, dėl to neturi sumažėti informacijos suprantamumas, jei būtų spausdinama ar daroma nespalvota pagrindinės informacijos dokumento kopija.

1 dalyje nurodyta informacija regos sutrikimų turintiems vartotojams paprašius pateikiama tinkamu formatu.

5.Įrodinėjimo, ar įvykdyti šiame straipsnyje nustatyti informacijos reikalavimai, pareiga tenka prekiautojui.

6.Jeigu kitame Sąjungos akte, kuriuo reglamentuojama konkreti finansinė paslauga, yra taisyklių dėl informacijos, kuri turi būti pateikta vartotojui prieš sudarant sutartį, tai konkrečiai finansinei paslaugai taikomi tik to Sąjungos akto reikalavimai dėl ikisutartinės informacijos, išskyrus atvejus, kai tame akte numatyta kitaip.

16b straipsnis

Teisė atsisakyti nuotolinės prekybos sutarčių dėl finansinių paslaugų

1.Valstybės narės užtikrina, kad vartotojas turėtų 14 kalendorinių dienų terminą atsisakyti sutarties be netesybų ir nenurodydamas jokios priežasties.

Pirmoje pastraipoje nurodytas sutarties atsisakymo laikotarpis prasideda vieną iš šių dienų:

(a)nuotolinės prekybos sutarties sudarymo dieną;

(b)dieną, kurią vartotojas gauna sutarties nuostatas ir sąlygas bei informaciją pagal 16a straipsnį, jei toji diena yra vėlesnė, nei nurodytoji šios pastraipos a punkte.

2.Teisė atsisakyti sutarties netaikoma:

(a)vartotojams skirtoms finansinėms paslaugoms, kurių kaina priklauso nuo prekiautojo nekontroliuojamų svyravimų finansų rinkoje, kurie gali įvykti per sutarties atsisakymui numatytą terminą. Tai paslaugos, susijusios su:

–užsienio valiuta;

–pinigų rinkos priemonėmis; perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais;

–kolektyvinio investavimo subjektų investiciniais vienetais;

–finansinių būsimųjų sandorių sutartimis, įskaitant lygiavertes priemones, už kurias atsiskaitoma pinigais;

–išankstiniais palūkanų normos sandoriais;

–palūkanų normos, valiutos ir nuosavybės vertybinių popierių apsikeitimo sandoriais;

–pasirinkimo įsigyti ar perleisti bet kokias šiame punkte nurodytas priemones, įskaitant lygiavertes atsiskaitymo grynaisiais pinigais priemones, sandoriais. Ši kategorija apima visų pirma valiutų ir palūkanų normų pasirinkimo sandorius;

–kriptoturtu, kaip apibrėžta [Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/193, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2020 9 24, COM(2020) 593 final].

(b)kelionių ir bagažo draudimo sutartims ar panašioms trumpalaikėms draudimo sutartims, kurių trukmė trumpesnė nei vienas mėnuo;

(c)sutartims, kurias tiesioginiu vartotojo prašymu abi šalys yra visiškai įvykdę vartotojui nepasinaudojus teise atsisakyti sutarties.

3.Vartotojas pasinaudoja teise atsisakyti sutarties per 1 dalyje nurodytą sutarties atsisakymo laikotarpį, jei pranešimas apie pasinaudojimą teise atsisakyti sutarties išsiunčiamas arba vartotojas aktyvuoja 5 dalyje nurodytą sutarties atsisakymo mygtuką iki to laikotarpio pabaigos.

4.Šis straipsnis neturi įtakos bet kuriems nacionalinės teisės aktams, nustatantiems laikotarpį, kurio metu sutartis negali būti pradedama vykdyti.

5.Valstybės narės užtikrina, kad elektroninėmis priemonėmis sudaromoms nuotolinės prekybos sutartims prekiautojas suteiktų galimybę naudotis sutarties atsisakymo mygtuku, kad vartotojui būtų lengviau pasinaudoti teise atsisakyti sutarties. Toks mygtukas turi būti aiškiai paženklintas žodžiais „Atsisakyti sutarties“ arba atitinkama nedviprasmiška formuluote.

Sutarties atsisakymo mygtukas turi būti aiškiai matomas ir nuolat prieinamas per visą sutarties atsisakymo laikotarpį toje pačioje elektroninėje sąsajoje, kuri naudojama nuotolinės prekybos sutarčiai sudaryti. Be to, prekiautojas sutarties atsisakymo mygtuką taip pat gali pateikti kitu kanalu.

Prekiautojas užtikrina, kad aktyvavus sutarties atsisakymo mygtuką vartotojui būtų pateiktas momentinis patvirtinimo pranešimas, kad buvo pasinaudota teise atsisakyti sutarties, kuriame nurodoma naudojimosi teise atsisakyti sutarties data ir laikas. Pasinaudojimą teise atsisakyti sutarties prekiautojas vartotojui pateikia patvariojoje laikmenoje.

6.Jeigu kitame Sąjungos akte, kuriuo reglamentuojama konkreti finansinė paslauga, yra taisyklių dėl teisės atsisakyti sutarties, tai konkrečiai finansinei paslaugai taikomi tik to Sąjungos akto reikalavimai dėl teisės atsisakyti sutarties, išskyrus atvejus, kai tame akte numatyta kitaip.

16c straipsnis

Apmokėjimas už paslaugą, suteiktą prieš nutraukiant sutartį

1.Kai vartotojas pagal 16b straipsnį pasinaudoja teise atisakyti sutarties, jis pernelyg nedelsdamas turėtų sumokėti už paslaugą, kurią prekiautojas faktiškai suteikė pagal sutartį. Mokėtina suma:

(a)neturi viršyti sumos, kuri yra proporcinga jau suteiktų paslaugų apimčiai, lyginant su visa nuotolinės prekybos sutartimi;

(b)jokiu atveju neturi būti tokia, kuri galėtų būti suprantama kaip bauda.

2.Prekiautojas negali reikalauti, kad vartotojas sumokėtų kokią nors sumą pagal šio straipsnio 1 dalį, išskyrus atvejus, kai jis gali įrodyti, kad vartotojas apie mokėtiną sumą buvo tinkamai informuotas pagal 16a straipsnio 1 dalies p punktą. Tačiau jokiu atveju prekiautojas negali reikalauti tokio mokėjimo, jei jis be išankstinio vartotojo prašymo yra pradėjęs vykdyti sutartį prieš pasibaigiant 16b straipsnio 1 dalyje numatytam sutarties atsisakymo terminui.

3.Prekiautojas, pernelyg nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, grąžina vartotojui bet kokias iš jo pagal nuotolinės prekybos sutartį gautas sumas, išskyrus 1 dalyje nurodytą sumą. Šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią prekiautojas gauna pranešimą apie sutarties atsisakymą.

4.Vartotojas, ilgai nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, grąžina prekiautojui bet kokias iš jo gautas sumas. Šis terminas prasideda nuo dienos, kai vartotojas atsisako sutarties.

16d straipsnis

Tinkami paaiškinimai

1.Valstybės narės užtikrina, kad būtų reikalaujama, jog prekiautojai pateiktų vartotojui tinkamus paaiškinimus dėl siūlomų finansinių paslaugų sutarčių, kad vartotojas galėtų įvertinti, ar siūloma sutartis ir papildomos paslaugos atitinka jo poreikius ir finansinę padėtį. Paaiškinimuose turi būti pateikiama ši informacija:

(a)reikalaujama ikisutartinė informacija;

(b)esminės siūlomos sutarties savybės, įskaitant galimas papildomas paslaugas;

(c)konkrečios pasekmės, kurias siūloma sutartis gali turėti vartotojui, įskaitant vartotojo mokėjimo įsipareigojimų nevykdymo arba vėlavimo atlikti mokėjimą pasekmes.

2.1 dalis taip pat taikoma paaiškinimams, teikiamiems vartotojui naudojant internetines priemones, pavyzdžiui, tiesioginius pokalbius, pokalbių robotus, „RoboAdvice“, interaktyvias priemones ar panašius metodus.

3.Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai prekiautojas naudoja internetines priemones, vartotojas turėtų teisę prašyti žmogaus įsikišimo ir jį gauti.

4.Jei kitame Sąjungos akte, kuriuo reglamentuojama konkreti finansinė paslauga, yra taisyklių dėl informacijos, kuri turi būti pateikta vartotojui prieš sudarant sutartį, šio straipsnio 1–3 dalys netaikomos.

16e straipsnis

Papildoma apsauga dėl elektroninių sąsajų

Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2005/29/EB 24 ir Tarybos direktyvai 93/13/EEB 25 , valstybės narės patvirtina priemones, kuriomis reikalaujama, kad prekiautojai, sudarydami finansinių paslaugų sutartis nuotoliniu būdu, nenaudotų savo elektroninės sąsajos struktūros, modelio, funkcijos ar veikimo būdo taip, kad galėtų būti iškraipyta arba pakenkta vartotojų gebėjimui priimti laisvą, savarankišką ir informacija pagrįstą sprendimą ar pasirinkimą.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.Valstybės narės ne vėliau kaip [24 mėnesiai nuo priėmimo] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo [data po 24 mėnesių nuo priėmimo].

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2002/65/EB panaikinama nuo [24 mėnesiai nuo priėmimo].

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į Direktyvą 2011/83/ES su pakeitimais, padarytais šia direktyva, ir aiškinamos pagal šios direktyvos priede pateiktą atitikmenų lentelę.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

(1)    Europos Komisija, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Direktyvos 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis vertinimas“, SWD(2020) 261 final.

(2)    2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).

(3)    2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34).

(4)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(5)    Skaitmeninis prisijungimas – procesas, kurio metu potencialus vartotojas ir finansinių paslaugų teikėjas fiziškai nesusitikę visiškai skaitmeniniu būdu keičiasi nuomonėmis tikruoju laiku, kad vartotojas taptų finansinių paslaugų teikėjo klientu.

(6)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, Patikslinta 2020 m. Komisijos darbo programa. Daugiau siekianti Sąjunga, COM(2020) 440 final.

(7)    2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).

(8)    2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34).

(9)    2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214).

(10)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), OL L 119, 2016 5 4, p. 1. 

(11)    VVA, Tyrimas dėl galimo Nuotolinės prekybos finansinėmis paslaugomis direktyvos peržiūros poveikio, 2022 m. (bus paskelbta kartu su pasiūlymu).

(12)    ICF, Direktyvos 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis vertinimas , 2020 m.

(13)    Le Europe, VVA Europe, Ipsos NV, ConPolicy and Time.lex, Elgesio tyrimas dėl prekybos ir nuotolinės prekybos mažmeninėmis finansinėmis paslaugomis skaitmeninimo , 2019 m.

(14)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartojimo kreditų, 2021 6 30, COM(2021) 347 final.

(15)    …

(16)    …

(17)    2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 90/619/EEB ir direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB (OL L 271, 2002 10 9, p. 16);

(18)    2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

(19)    2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(20)    2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34).

(21)    Pavyzdžiui, 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1238 dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP) (OL L 198, 2019 7 25, p. 1), 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349), 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (OL L 26, 2016 2 2, p. 19), 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214).

(22)    2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34).

(23)    OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(24)    2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

(25)    1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 05 11

COM(2022) 204 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS

kuria dėl nuotoliniu būdu sudaromų finansinių paslaugų sutarčių iš dalies keičiama Direktyva 2011/83/ES ir panaikinama Direktyva 2002/65/EB

{SEC(2022) 203 final} - {SWD(2022) 141 final} - {SWD(2022) 142 final}

PRIEDAS

Atitikties lentelė