EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 03 16

COM(2022) 120 final

2022/0074(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl atsiskaitymo drausmės, tarpvalstybinio paslaugų teikimo, bendradarbiavimo priežiūros srityje, papildomų bankinio tipo paslaugų teikimo ir trečiųjų valstybių centriniams vertybinių popierių depozitoriumams taikomų reikalavimų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 909/2014

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2022) 160 final} - {SWD(2022) 75 final} - {SWD(2022) 76 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

CVPDR 75 straipsnyje numatytas reikalavimas Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 19 d. atlikti peržiūrą ir parengti ataskaitą, kurioje būtų įvertintas reglamento įgyvendinimas ir tolesni jo peržiūros veiksmai. Savo rezoliucijoje dėl tolesnio kapitalo rinkų sąjungos plėtojimo 10  Europos Parlamentas taip pat paragino Komisiją persvarstyti CVPDR nustatytą atsiskaitymų drausmės 11 tvarką, atsižvelgiant į „Brexit’ą“ ir COVID-19 krizę. Šiuo tikslu 2020 m. gruodžio 8 d. – 2021 m. vasario 2 d. buvo vykdomos tikslinės konsultacijos 12 . 2021 m. liepos 1 d. Komisija priėmė ataskaitą 13 . Joje padaryta išvada, kad apskritai įgyvendinant CVPDR pavyksta pasiekti pirminius jo tikslus, t. y. padidinti atsiskaitymo veiksmingumą ES ir CVPD patikimumą. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai pradėti taikyti neseniai, manyta, kad įgyvendinti didelius CVPDR pakeitimus daugumoje sričių yra per anksti. Vis dėlto ataskaitoje nustatytos sritys, kurių atžvilgiu gali reikėti imtis tolesnių veiksmų, kad CVPDR tikslų būtų siekiama proporcingiau, veiksmingiau ir efektyviau.

Siekiant atsižvelgti į poreikį panaikinti neproporcingas sąnaudas bei naštą ir supaprastinti taisykles nesukeliant pavojaus finansiniam stabilumui, CVPDR peržiūra įtraukta į 2021 m. Komisijos reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) 14 . 

Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Rinkos infrastruktūros, įskaitant CVPD, taip pat įtrauktos į Komisijos komunikatą „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“ 24 ; Šiame komunikate išdėstoma, kaip ES gali sustiprinti savo atvirą strateginį savarankiškumą makroekonomikos ir finansų srityse, visų pirma, bet ne tik, toliau plėtodama ES finansų rinkų infrastruktūras ir didindama jų atsparumą. Taigi tvirta ES atsiskaitymų sistema, reglamentuojama CVPDR, yra svarbus elementas, kuriuo prisidedama prie ES atviro strateginio savarankiškumo finansų rinkų infrastruktūros srityje.

Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

·veiksmingumas ir efektyvumas. Nors nuo CVPDR įsigaliojimo sandorių, už kuriuos atsiskaityta, skaičius padidėjo, tarpvalstybinių sandorių skaičius išliko nepakitęs. Keliose srityse, pvz., paso mechanizmo, esama didelių kliūčių, o atsižvelgiant į preliminarias išvadas matyti, kad būtų galima imtis veiksmų siekiant sumažinti neproporcingai didelę reikalavimų laikymosi naštą ir gerinti tarpvalstybinę veiklą. Taip pat būtų galima siekti tobulinti banko paslaugų sritį, nes prieiga prie papildomų bankinio tipo paslaugų yra ribota ir tai savo ruožtu trukdo atsiskaityti užsienio valiutomis, ir priežiūros tvarkos, kurią įgyvendinant daromas poveikis CVPD gebėjimui arba galimybėms siūlyti paslaugas tarpvalstybiniu mastu, sritį;

·aktualumas. CVPDR tikslai didinti ES atsiskaitymo rinkos saugumą ir veiksmingumą ir užtikrinti vienodas sąlygas teikiant CVPD paslaugas tebėra aktualūs;

·suderinamumas. CVPDR atitinka tarptautines pastangas užtikrinti poprekybinių infrastruktūrų stabilumą ir saugumą. CVPDR dera su kitais ES teisės aktais ir politikos iniciatyvomis;

·ES pridėtinė vertė. CVPDR užpildyta teisės aktų spraga, nes juo nustatyta nauja sistema, kuria siekiama, įgyvendinant ES lygmeniu vienodą procesą, spręsti suderinto požiūrio į ES atsiskaitymo rinkas trūkumo problemą ir mažinti susijusią sisteminę riziką. 

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

·tikslinės konsultacijos 26 , organizuotos 2020 m. gruodžio 8 d. – 2021 m. vasario 2 d.;

·konsultacijos dėl įžanginio poveikio vertinimo 27 , organizuotos 2021 m. kovo 8 d. – 2021 m. balandžio 5 d.;

·du valstybių narių ekspertų grupės posėdžiai (2020 m. rugsėjo 22 d. ir 2021 m. liepos 15 d.), į kuriuos taip pat buvo pakviesti Europos Centrinis Bankas (ECB), ESMA ir Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto sekretoriatas.

(a)kuo labiau sumažinti tarpvalstybinio atsiskaitymo kliūtis supaprastinant ir paaiškinant apsunkinančius paso mechanizmo reikalavimus, gerinant priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir sudarant palankesnes sąlygas naudotis papildomomis bankinio tipo paslaugomis, kad būtų lengviau atsiskaityti užsienio valiutomis;

(b)geriau pritaikyti kai kurių reikalavimų (pvz., susijusių su atsiskaitymo drausme, papildomomis bankinio tipo paslaugomis) taikymą siekiant sumažinti administracinę naštą ir reikalavimų laikymosi išlaidas nekeliant pavojaus finansiniam stabilumui;

(c)užtikrinti, kad ES institucijos turėtų tinkamus įgaliojimus ir informaciją, kad galėtų stebėti riziką, susijusią tiek su ES, tiek su trečiųjų valstybių CVPD, be kita ko, stiprinant jų bendradarbiavimą priežiūros srityje.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

–ESMA ataskaitomis. 2020 ir 2021 m. ESMA pateikė Komisijai keturias ataskaitas dėl vidinio atsiskaitymų vykdymo 28 , CVPD teikiamų tarpvalstybinių paslaugų ir paraiškų teikti tarpvalstybines notarines ir centralizuoto tvarkymo paslaugas 29 , papildomų bankinio tipo paslaugų teikimo 30 ir CVPD naudojimosi finansinėmis technologijomis 31 . Tokiose ataskaitose taip pat atsižvelgta į ESMA vykdant apklausas nacionalinių institucijų, CVPD ir dalyvių pateiktus atsakymus. Komisija taip pat atsižvelgė į du kartus per metus teikiamas ESMA ataskaitas dėl finansų infrastruktūros ir paslaugų sektorių tendencijų, rizikos ir pažeidžiamumo 32 ;

–tiksliniu Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) indėliu į CVPDR konsultacijas, įskaitant nuasmenintus ir konsoliduotus apklausos, kurioje dalyvavo CVPD, rezultatus.

•Poveikio vertinimas

·patikslinti sąsają tarp peržiūrėto CVPDR ir komunikato „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“;

·geriau paaiškinti, kodėl paso mechanizmas – daugelyje kitų finansų teisės sričių sėkmingai taikoma praktika – neveikia šiame segmente;

·paaiškinti analizę, kurią atlikus 2014 m. imta taikyti privalomą supirkimą kaip atsiskaitymo drausmės tvarkos elementą, ir kaip nuo to laiko pasikeitė Komisijos vertinimas;

·paaiškinti, kurios politikos galimybės viena kitą papildo ir kurios yra tarpusavyje nesuderinamos.

·supaprastinti CVPDR paso mechanizmo procesą panaikinant galimybę priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms atsisakyti išduoti pasą ir jį pakeičiant procesu, kurį taikant buveinės valstybės narės priežiūros institucija informuoja priimančiosios valstybės narės priežiūros instituciją. Pasirinkus šią tinkamiausią politikos galimybę būtų kuo labiau sumažinamos tarpvalstybinio atsiskaitymo kliūtys ir administracinė našta bei reikalavimų laikymosi išlaidos. Kitų vertintų politikos galimybių atveju sumažinama paso mechanizmo reikalavimų taikymo sritis juos taikant tik nuosavybės vertybiniams popieriams arba paaiškinamas kompetentingų institucijų vaidmuo ir įgaliojimai bei reikalavimai, susiję su nacionalinės teisės aktais. Tačiau abiem atvejais tikslai būtų pasiekti tik iš dalies;

·stiprinti nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimą įsteigiant priežiūros institucijų kolegijas, kad CVPD būtų lengviau patekti į kitas rinkas nei tos, kuriose jie turi veiklos leidimą, ir užtikrinti finansinį stabilumą suteikiant priežiūros institucijoms daugiau įgaliojimų stebėti riziką. Kitų svarstytų galimybių atveju būtų sugriežtinamos galiojančios CVPDR taisyklės dėl bendradarbiavimo susitarimų ir taikoma griežtesnė CVPD priežiūra ES lygmeniu. Tačiau steigiant kolegijas būtų pasiekiama tinkama pusiausvyra, nes būtų siekiama tikslų, o CVPD priežiūros atsakomybė būtų paliekama jo buveinės valstybei narei;

·sudaryti sąlygas CVPD teikti papildomas bankinio tipo paslaugas leidžiant banko licenciją turintiems CVPD siūlyti tokias paslaugas kitiems CVPD, taip pat peržiūrint ribines sumas, kurių nepasiekus CVPD gali naudotis komercinio banko paslaugomis. Kita svarstyta galimybė – panaikinti draudimą teikti papildomas bankinio tipo paslaugas CVPD, tačiau šis variantas buvo atmestas, nes jį įgyvendinant galėtų labai padidėti finansinio stabilumo rizika;

·veiksmingiausia ir efektyviausia galimybė – įvairių su atsiskaitymo drausme susijusių elementų paaiškinimas (pvz., taikymo srities) ir privalomo supirkimo įgyvendinimo tvarkaraščio keitimas 33 (dviejų etapų metodas). Privalomo supirkimo įgyvendinimas priklausys nuo atsiskaitymo veiksmingumo raidos ES. Pirma, surinkti įrodymai rodo, kad piniginėmis baudomis bus skatinama gerinti atsiskaitymo veiksmingumą nekeliant pavojaus rinkų ir finansinių priemonių stabilumui ir likvidumui. Antra, taikant pinigines baudas, galima įvertinti, kaip geriausia taikyti privalomą supirkimą, atsižvelgiant į atsiskaitymo veiksmingumo raidą. Galimybė nebetaikyti visos sistemos buvo atmesta, nes neatsiskaitymas ES vis dar nuolat dažnesnis nei kitose pagrindinėse finansų rinkose;

·nustatyti tęstinumo išlygos galiojimo pabaigos datą ES ir trečiųjų valstybių CVPD 34 , o trečiųjų valstybių CVPD – reikalavimą informuoti. Gaunant tokią informaciją Komisijai būtų sudaromos sąlygos skirti daugiau dėmesio trečiųjų valstybių CVPD sistemų lygiavertiškumo vertinimui, nes ESMA trečiųjų valstybių CVPD, norinčius siūlyti notarines ir centralizuoto tvarkymo paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal valstybės narės teisę, pripažįsta su sąlyga, kad Komisija jų sistemas pripažįsta lygiavertėmis. Todėl derinant šias priemones būtų užtikrinama, kad valdžios institucijos turėtų tinkamus įgaliojimus ir laiku gautų informaciją, kad galėtų stebėti riziką keičiantis rinkos poreikiams. Vis dėlto siūlomais pakeitimais nebūtų daromas poveikis pagal CVPDR jau taikomiems su lygiavertiškumu ir pripažinimu susijusiems procesams; todėl trečiosios valstybės ir potencialūs paraišką teikiantys trečiųjų valstybių CVPD toliau būtų raginami teikti atitinkamai prašymus dėl lygiavertiškumo vertinimo ir paraiškas dėl pripažinimo pagal dabartinius CVPDR reikalavimus. Kita svarstyta galimybė – sugriežtinti tvarką, taikomą trečiųjų valstybių CVPD, teikiantiems paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal valstybės narės teisę, pvz., nustatant reikalavimą, kad ESMA turi subjektą pripažinti, kad jis galėtų teikti atsiskaitymo paslaugas, arba didinant ESMA priežiūros įgaliojimus, tačiau laikyta, kad šiuo metu šią galimybę taikyti per anksti, ir ji nėra proporcinga;

·bendras galimybių rinkinys turės teigiamą poveikį poprekybinei aplinkai ES, nes juo bus sudaromos sąlygos proporcingiau reguliuoti CVPD veiklą, didinti atsiskaitymo už vertybinius popierius veiksmingumą ir taip prisidėti prie ES finansų rinkų konkurencingumo.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

5.2.1. Apibrėžtys

1 straipsnio 1 punkte pateikiama įmonių grupės sąvokos apibrėžtis, atitinkanti Reglamente (ES) 2019/2033 pateiktą apibrėžtį.

5.2.2. Atsiskaitymo drausmės tvarka

1 straipsnio 2 punkte pateikiami atsiskaitymo drausmės tvarkos pakeitimai.

CVPDR 7 straipsnio 2 dalies pakeitimuose, pateiktuose a papunktyje, numatyta, kad tais atvejais, kai neatsiskaitymas susijęs su veiksniais, kurie nėra susiję su sandorio dalyviais, arba kai sandoris vyksta ne tarp dviejų prekybos šalių, jiems netaikomas baudų mechanizmas. Jame taip pat nurodyta, kad piniginės baudos turėtų būti apskaičiuojamos iki supirkimo proceso pabaigos, jei Komisija yra priėmusi atitinkamą įgyvendinimo aktą, arba iki faktinės atsiskaitymo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

Nauja 2a dalis, pagal kurią Komisija, laikydamasi Reglamente (ES) Nr. 182/2011 nustatytos nagrinėjimo procedūros, gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nusprendžia tam tikroms finansinėms priemonėms arba tam tikrų kategorijų sandoriams taikyti privalomą supirkimą, įtraukiama b papunkčiu. Komisija gali priimti tą sprendimą, jei mano, kad tos priemonės yra proporcingas būdas neatsiskaitymo lygiui Sąjungoje mažinti ir kad, atsižvelgiant į neatsiskaitymo atvejų skaičių ir apimtį, tenkinamos tam tikros toje nuostatoje nustatytos sąlygos.

Iš dalies keičiama CVPDR 7 straipsnio 3 dalis, c papunktyje nurodant, kada pradedamas supirkimo procesas Komisijai priėmus įgyvendinimo aktą pagal 7 straipsnio 2a dalį ir kad finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama MVĮ augimo rinkoje, pratęsimo laikotarpis skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis.

Į CVPDR 7 straipsnį d papunkčiu įtraukiama nauja 3a dalis, kurioje paaiškinama, kaip veiks perdavimo mechanizmas. Įgyvendinant perdavimo mechanizmą bus išvengiama neatsiskaitymų visoje grandinėje, kuriems kiekvienam reikėtų atskiro supirkimo, nes tą mechanizmą taikant kiekvienam sandorių grandinės dalyviui leidžiama pranešimą apie supirkimą neatsiskaitančiam dalyviui perduoti taip, kad visos neapmokėtų sandorių grandinės problemą būtų galima išspręsti vienu supirkimu. Tada šį perdavimo mechanizmą galima atkartoti dalyvių ir jų klientų lygmenyje, jiems sudarant sutartis, kol pasiekiama galutinių pirkėjų ir pardavėjų grandis.

CVPDR 7 straipsnio 4 dalis iš dalies keičiama e papunkčiu, numatant, kad tais atvejais, kai neatsiskaitymas susijęs su veiksniais, kurie nėra susiję su sandorio dalyviais, arba kai sandoris vyksta ne tarp dviejų prekybos šalių, jiems netaikomas privalomas supirkimo mechanizmas.

CVPDR 7 straipsnio 6 dalis iš dalies keičiama f papunkčiu, nustatant pirkėjo ir pardavėjo mokėjimų simetriją tais atvejais, kai sandorio ekonominės sąlygos supirkimo vykdymo metu skiriasi nuo sąlygų pradinio sandorio metu. Tikslas – užtikrinti, kad vykdant supirkimą sandorio šalių ekonominė padėtis būtų tokia pati kaip pradinio sandorio metu.

CVPDR 7 straipsnio 11 dalis iš dalies keičiama g papunkčiu, paaiškinant, kad atsiskaitymo drausmės reikalavimų išimtis pagrindinėms sandorio šalims taikoma tik tada, kai pagrindinė sandorio šalis tarpininkauja sandorio šalims. Jame taip pat paaiškinama, kad jei pagrindinės sandorio šalys patiria nuostolių dėl privalomo supirkimo, jos savo taisyklėse gali nustatyti tokių nuostolių padengimo mechanizmą.

Į CVPDR 7 straipsnį h papunkčiu įtraukiama nauja 13a dalis, kuria Komisijai suteikiami įgaliojimai sustabdyti supirkimo mechanizmą, taikomą konkrečių kategorijų finansinėms priemonėms, kai tai būtina siekiant išvengti didelės grėsmės finansiniam stabilumui arba tvarkingam finansų rinkų veikimui Sąjungoje arba tą didelę grėsmę pašalinti. Šioje naujoje 13a dalyje nustatoma procedūra, kurios Komisija turėtų laikytis tokio sustabdymo atveju, t. y. atsižvelgdama į ESMA rekomendaciją, pateiktą pasikonsultavus su ECBS ir ESRV. Joje taip pat nurodyta, kad toks sustabdymas galioja ne ilgiau kaip šešis mėnesius ir gali būti pratęstas trijų mėnesių laikotarpiams ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui nuo sustabdymo pradžios.

CVPDR 7 straipsnio 14 dalies pakeitimais, nustatytais i papunktyje, paaiškinama, kad Komisijos deleguotuoju aktu nustatant atgrasančių ir proporcingų piniginių baudų lygio apskaičiavimo parametrus atsižvelgiama į neigiamų palūkanų normų poveikį.

Į CVPDR 7 straipsnį j papunkčiu įtraukiama nauja 14a dalis, kuria Komisijai suteikiami įgaliojimai nurodyti atvejus, kai turėtų būti laikoma, kad neatsiskaitymas susijęs su veiksniais, kurie nėra susiję su sandorio dalyviais, ir kai sandoris vyksta ne tarp dviejų prekybos šalių, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 ir 4 dalyse pateiktuose pakeitimuose.

CVPDR 7 straipsnio 15 dalis iš dalies keičiama k papunkčiu, nustatant naują datą, iki kurios ESMA pateikia techninius reguliavimo standartus, kuriais patikslinami toje pačioje dalyje išvardyti atsiskaitymo drausmės tvarkos aspektai. Šiuo datos pakeitimu ESMA turėtų būti sudarytos sąlygos peržiūrėti techninius reguliavimo standartus, kad būtų atsižvelgta į po šios peržiūros padarytus CVPDR pakeitimus, ir padaryti būtinus pakeitimus, kad būtų paaiškinti tokiuose techniniuose reguliavimo standartuose nustatyti reikalavimai, pavyzdžiui, sąlygos, kuriomis dalyviai gali patys atlikti supirkimą.

5.2.3. Kompetentingų institucijų ir atitinkamų institucijų bendradarbiavimas, peržiūros ir vertinimo bei gaivinimo ir tvarkingo likvidavimo strategijos

1 straipsnio 3 punktu iš dalies keičiamos CVPDR 12 straipsnio b ir c dalys siekiant paaiškinti, kad tais atvejais, kai CVPD iki veiklos leidimo išdavimo proceso pradžios nevykdo atsiskaitymo veiklos, kriterijais, kuriais remiantis nustatoma, kurios atitinkamos institucijos turėtų dalyvauti tame procese, atsižvelgiama į numatomą atsiskaitymo veiklą.

1 straipsnio 4 punkto b papunkčiu iš dalies keičiama CVPDR 17 straipsnio 4 dalis dėl kompetentingų institucijų konsultavimosi su atitinkamomis institucijomis dėl veiklos leidimo išdavimo CVPD proceso. 1 straipsnio 6 punkto e papunkčiu nustatomi lygiaverčiai CVPDR 22 straipsnio 6 dalies pakeitimai dėl kompetentingų institucijų konsultavimosi su atitinkamomis institucijomis dėl peržiūros ir vertinimo proceso. CVPDR 17 straipsnio 4 dalies ir 22 straipsnio 6 dalies pakeitimais nustatomas procesas, kurį taikant institucijos, su kuriomis konsultuojamasi, gali pateikti pagrįstą nuomonę per tris mėnesius nuo tos dienos, kai kompetentinga institucija gavo informaciją. Jeigu viena iš atitinkamų institucijų, su kuriomis konsultuotasi, pateikia nepalankią nuomonę, kompetentinga institucija pateikia pagrįstą sprendimą dėl tokios nepalankios nuomonės, dėl kurio institucijos, su kuria konsultuojamasi, vėl gali pateikti nepalankią nuomonę. Jei kompetentinga institucija nesutinka su ta nepalankia nuomone, ji apie tai informuoja prieštaravimus pareiškusias institucijas, o pastarosios gali perduoti klausimą ESMA. Jei klausimas neišsprendžiamas per 30 dienų nuo tokio klausimo perdavimo, kompetentinga institucija priima galutinį sprendimą dėl peržiūros ir vertinimo ir atitinkamoms institucijoms raštu pateikia išsamų savo sprendimo paaiškinimą.

1 straipsnio 4 punkto c papunkčiu į CVPDR 17 straipsnį įtraukiama nauja 7a dalis, kuria nustatomi nauji reikalavimai dėl kompetentingų institucijų dalijimosi informacija su kitomis institucijomis, visų pirma atitinkamomis institucijomis.

1 straipsnio 5 punktu iš dalies keičiama CVPDR 20 straipsnio 5 dalis, paaiškinant, kad procedūros, kurias CVPD turi taikyti veiklos leidimo panaikinimo atveju, apima emisijos sąskaitų ir įrašų, reikalingų priedo A skirsnio 1 ir 2 punktuose nurodytoms pagrindinėms paslaugoms teikti, perdavimą.

1 straipsnio 6 punktu iš dalies keičiamos CVPDR 22 straipsnio 1, 4 ir 7 dalys, siekiant pakeisti peržiūros ir vertinimo proceso periodiškumą iš kasmetinio į atliekamą kas dvejus metus. Be to, ja iš dalies keičiamos CVPDR 22 straipsnio 2 ir 3 dalys, siekiant paaiškinti, kaip CVPD turėtų pasirengti scenarijams, kuriems susiklosčius jie gali negalėti užtikrinti vykdomų ypatingos svarbos operacijų ir teikiamų paslaugų tęstinumo. Reikalavimas parengti pertvarkymo planus panaikinamas, nes manoma, kad jis neaiškus ir šiuo metu Sąjungoje nėra taikoma tokia pertvarkymo tvarka, kuria remiantis būtų galima parengti pertvarkymo planą. Vietoje to persvarstytoje 2 dalyje CVPD nustatytas reikalavimas parengti tinkamus gaivinimo arba tvarkingo likvidavimo planus ir juos pateikti kompetentingai institucijai. Persvarstytoje 3 dalyje nurodytas 2 dalyje nurodytų planų minimalus turinys, taip pat tokių planų peržiūros ir atnaujinimo periodiškumas (bent kas dvejus metus). Joje taip pat paaiškinama, kad tokiuose planuose atsižvelgiama į atitinkamo CVPD dydį, sisteminę svarbą, veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, taip pat į visus atitinkamus gaivinimo arba pertvarkymo planus, parengtus pagal BGPD. 3 dalies pakeitimais nedaromas poveikis reikalavimui, kurį taikant kompetentingos institucijos turi informuoti ESMA, kai sudaromas ir atnaujinamas CVPD pertvarkymo planas. Taip gali būti dėl taikomų nacionalinės teisės aktų arba reikalavimo laikytis kitų ES teisės aktų, pavyzdžiui, BGPD.

1 straipsnio 6 punkto c papunkčiu iš dalies keičiama CVPDR 22 straipsnio 11 dalis nustatant naują datą, iki kurios ESMA Komisijai pateikia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomos peržiūros ir vertinimo standartinės formos, šablonai ir procedūros. Dėl šio datos pakeitimo ESMA turėtų būti sudarytos sąlygos prireikus pakeisti techninius reguliavimo standartus atsižvelgiant į dėl šios iniciatyvos padarytus CVPDR pakeitimus.

Galiausiai 1 straipsnio 18 punktu iš dalies keičiamas CVPDR 55 straipsnis siekiant taikomą vieno mėnesio terminą, per kurį atitinkamos institucijos ir kompetentingos institucijos gali pateikti pagrįstą nuomonę dėl leidimo teikti papildomą bankinio tipo paslaugą, pailginti iki dviejų mėnesių. Iš tiesų vieno mėnesio terminas tokiai nuomonei pateikti yra per trumpas.

5.2.4. Paso mechanizmas ir valstybės narės taikomi bendrovių ar susiję teisės aktai, pagal kuriuos išleidžiami vertybiniai popieriai

1 straipsnio 15 punktu iš dalies keičiama CVPDR 49 straipsnio 1 dalies antra pastraipa siekiant paaiškinti, kad valstybės narės taikomi bendrovių ar susiję teisės aktai, pagal kuriuos išleidžiami vertybiniai popieriai ir kurie toliau taikomi tarpvalstybinėms vertybinių popierių emisijoms, apima: i) valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs emitentas, bendrovių ar susijusius teisės aktus ir, ii) kai skiriasi, reglamentuojančius bendrovių ar susijusius teisės aktus, pagal kuriuos išleidžiami vertybiniai popieriai. Tai visų pirma taikoma obligacijoms, kurias išleido vienoje valstybėje narėje esantis emitentas, tačiau kurioms pagal sutartį taikomi kitos valstybės narės teisės aktai. 1 straipsnio 15 punktu taip pat iš dalies keičiama CVPDR 49 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa, įtraukiant reikalavimą valstybėms narėms reguliariai atnaujinti susijusių nuostatų sąrašą.

1 straipsnio 7 punktu iš dalies keičiamas CVPDR 23 straipsnis, siekiant paaiškinti toliau nurodytus paso mechanizmo proceso aspektus.

Pirma, 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse pateikta nuoroda į 49 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą juo pritaikoma taip, kad CVPD, pageidaujantis teikti notarines ar centralizuoto tvarkymo paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal kitos valstybės narės teisę, atsižvelgia tiek į valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs emitentas, teisę, tiek, kai skiriasi, į reglamentuojančius bendrovių ar susijusius teisės aktus, pagal kuriuos išleidžiami vertybiniai popieriai.

Antra, juo iš dalies keičiama CVPDR 23 straipsnio 2 dalis, siekiant sudaryti sąlygas naujiems CVPD pateikti prašymą taikyti paso mechanizmą kartu su veiklos leidimo paraiška, kad jie galėtų pradėti tarpvalstybinę veiklą tą dieną, kai jų buveinės valstybės narės kompetentinga institucija išduoda veiklos leidimą, su sąlyga, kad nuo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimo priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai apie prašymą taikyti paso mechanizmą dienos praėjo bent vienas mėnuo.

Trečia, juo iš dalies keičiamas CVPDR 23 straipsnio 3 dalies e punktas siekiant paaiškinti, kad taikyti paso mechanizmą prašantis CVPD visada turėtų pateikti priemonių, kurių jis ketina imtis, kad sudarytų sąlygas savo naudotojams laikytis 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų nacionalinės teisės aktų, įvertinimą.

Ketvirta, juo iš dalies keičiama CVPDR 23 straipsnio 4 dalis, siekiant sutrumpinti laikotarpį, per kurį buveinės valstybės narės kompetentinga institucija praneša priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai apie prašymą taikyti paso mechanizmą.

Penkta, juo iš dalies keičiama 23 straipsnio 6 dalis panaikinant galimybę priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai atmesti prašymą taikyti paso mechanizmą. Pagal peržiūrėtą nuostatą CVPD gali pradėti teikti paslaugas praėjus vienam mėnesiui nuo tos dienos, kai buveinės valstybės narės kompetentinga institucija praneša priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai apie prašymą taikyti paso mechanizmą, arba anksčiau, jei su tuo sutinka priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija.

5.2.5. Priežiūros institucijų kolegijos

1 straipsnio 9 punktu į CVPDR įtraukiamas 24a straipsnis, kuris yra III antraštinės dalies naujo 4a skirsnio dėl institucijų bendradarbiavimo steigiant kolegijas dalis ir pagal kurį reikalaujama įsteigti priežiūros institucijų kolegijas dviem atvejais:

(a)kai CVPD taikoma 23 straipsnio 3–7 dalyse nustatyta paso mechanizmo procedūra, steigiama vadinamoji paso mechanizmo kolegija, arba

(b)kai CVPD priklauso įmonių grupei, kurią sudaro du ar daugiau CVPD, gavusių veiklos leidimus bent dviejose valstybėse narėse, steigiama vadinamoji grupės lygmens kolegija.

Kai CVPD, kuriam taikoma 23 straipsnio 3–7 dalyse nustatyta paso mechanizmo procedūra, taip pat priklauso įmonių grupei, kurią sudaro bent vienas kitas CVPD, turėtų būti įmanoma įsteigti tik vieną to CVPD kolegiją, o ne dvi atskiras kolegijas (t. y. atskirą paso mechanizmo kolegiją ir atskirą grupės lygmens kolegiją), kad būtų užtikrinama sinergija ir išvengiama nereikalingos administracinės naštos susijusioms institucijoms.

Taip pat turėtų būti įmanoma įsteigti tik vieną kolegiją tais atvejais, kai kitiems grupės CVPD taikoma paso mechanizmo procedūra, siekiant išvengti situacijos, kurioje CVPD, kurie priklauso tai pačiai grupei ir kurie daugeliu atvejų turi bendras procedūras, dalijasi ištekliais, priemonių, kurių jie ėmėsi siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi priimančiosios valstybės narės teisės aktų jiems teikiant paslaugas tarpvalstybiniu mastu, vertinimais ir t. t., įsteigiamos kelios paso mechanizmo kolegijos ir atskira grupės lygmens kolegija. Vis dėlto tais atvejais, kai tiems kitiems tai grupei priklausantiems CVPD taip pat taikoma paso mechanizmo procedūra, įsteigti tik vieną kolegiją visai grupei įmanoma tik gavus tų CVPD kompetentingų institucijų sutikimą.

Be to, 24a straipsnyje nustatytos pirmininko, ypač grupės lygmens kolegijos, nustatymo taisyklės, kolegijų sudėtis ir jų užduotys, kad būtų užtikrinamas nuoseklaus priežiūros metodo taikymas visoje ES. ESMA suteikiami įgaliojimai parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma praktinė kolegijų veiklos tvarka.

Galiausiai visame reglamente daromi pakeitimai siekiant užtikrinti, kad kolegijos būtų informuojamos apie svarbius dėl CVPD priimtus sprendimus (t. y. CVPDR 22 straipsnio 7 dalies, 23 straipsnio 4, 5 ir 7 dalių, 24 straipsnio 1 ir 5 dalių, 60 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimai).

5.2.6. Trečiųjų valstybių CVPD ir tęstinumo išlygos galiojimo pabaiga

1 straipsnio 10 punktu iš dalies keičiamas CVPDR 25 straipsnis, kuriuo nustatoma trečiųjų valstybių CVPD taikoma sistema. Nustatomas a papunktyje pateikiamas reikalavimas CVPD, ketinantiems teikti atsiskaitymo paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal valstybės narės teisę, pateikti pranešimą ESMA, taip sprendžiant tokios informacijos trūkumo tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu problemą. ESMA suteikiami įgaliojimai, juos pateikiant c papunktyje, parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma informacija, kurią trečiosios valstybės CVPD turi pateikti ESMA tame pranešime, ir nurodoma, kad tokia informacija apima tik būtiną informaciją bei pateikiamas pavyzdžių sąrašas.

1 straipsnio 10 punkto b papunkčiu iš dalies keičiama 25 straipsnio 6 dalies penkta pastraipa, nurodant, kad ESMA per šešis mėnesius nuo vėlesniosios iš šių datų: datos, kai trečiosios valstybės CVPD pateikia išsamią pripažinimo paraišką, ir Komisijos sprendimo dėl lygiavertiškumo priėmimo raštu datos, raštu informuoja trečiosios valstybės CVPD, teikiantį paraišką dėl notarinių ar centralizuoto tvarkymo paslaugų teikimo, pateikdama visapusiškai pagrįstą sprendimą dėl jo pripažinimo arba atsisakymo jį pripažinti.

1 straipsnio 23 punktu iš dalies keičiama CVPDR 69 straipsnio 4 dalis nustatant tęstinumo išlygos, taikomos tiek ES, tiek trečiųjų valstybių CVPD, galiojimo pabaigos datą. Konkrečiau, a papunkčiu iš dalies keičiama 69 straipsnio 4 dalis nustatant, kad ES CVPD tęstinumo išlyga nebetaikoma praėjus vieniems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo. Naująja 4a dalimi, įtraukiama b papunkčiu, nustatoma, kad, atsižvelgiant į lygiavertiškumo ir pripažinimo procesus, trečiųjų valstybių CVPD tęstinumo išlyga nebetaikoma praėjus trejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo. Be to, trečiųjų valstybių CVPD, kuriems taikoma tęstinumo išlyga, turi pranešti ESMA, kad teikia notarines ir centralizuoto tvarkymo paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal valstybės narės teisę, siekiant spręsti tokios informacijos trūkumo tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu problemą. ESMA suteikiami įgaliojimai, juos pateikiant b papunktyje, parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma informacija, kurią trečiosios valstybės CVPD turi pateikti ESMA tame pranešime, ir nurodoma, kad tokia informacija apima tik būtiną informaciją, bei pateikiamas pavyzdžių sąrašas. Be to, reikalavimas pranešti taikomas ir tiems trečiųjų valstybių CVPD, kurie atsiskaitymo paslaugas teikė prieš įsigaliojant šiam reglamentui.

5.2.7. Papildomos bankinio tipo paslaugos

Pirma, 1 straipsnio 13 punktu iš dalies keičiama CVPDR 40 straipsnio 2 dalis, o 1 straipsnio 17 punkto a papunkčiu iš dalies keičiamas CVPDR 54 straipsnio 2 dalies b punktas, kad CVPD, kuriems išduotas leidimas teikti papildomas bankinio tipo paslaugas, būtų suteikta galimybė teikti tokias paslaugas šio veiklos leidimo neturintiems CVPD, kurie dėl to negali vykdyti atsiskaitymų tam tikromis valiutomis, kai viršijamos tam tikros sumos, jei jie negali naudotis atitinkamo centrinio banko paslaugomis.

1 straipsnio 17 punkto b papunkčiu iš dalies keičiamas 4 dalies įvadinis sakinys, kad CVPD dėl papildomų bankinio tipo paslaugų galėtų kreiptis ne tik į paskirtas kredito įstaigas, bet taip pat į kitus CVPD, kuriems išduotas leidimas teikti tokias paslaugas, remiantis 54 straipsnio 3 dalimi, nepriklausomai nuo to, ar tie CVPD priklauso tai pačiai įmonių grupei, ar ne. Šiuo atžvilgiu 1 straipsnio 17 punkto b papunkčiu išbraukiamas CVPDR 54 straipsnio 4 dalies c punktas, taip panaikinant draudimą paskirtoms kredito įstaigoms teikti pagrindines CVPD paslaugas.

Antra, 1 straipsnio 17 punkto c papunkčiu iš dalies keičiama CVPDR 54 straipsnio 5 dalis, CVPDR nustatant konkrečią ribinę vertę, į kurią atsižvelgiant CVPD galėtų naudotis kredito įstaigos teikiamomis banko paslaugomis. Siekiant tinkamai nustatyti šią ribinę vertę ir valdyti finansinę riziką, 1 straipsnio 17 punkto d papunkčiu EBI suteikiami įgaliojimai, bendradarbiaujant su ECBS ir ESMA, parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuos turi priimti Komisija ir kuriuose būtų nustatyta tinkama ribinė vertė, kurios nepasiekus kredito įstaigos galėtų teikti papildomas bankinio tipo paslaugas, įskaitant atitinkamus rizikos valdymo ir prudencinius standartus, kuriais mažinama galima rizika, susijusi su ribinės vertės keitimu.

Galiausiai, 1 straipsnio 19 punktu iš dalies keičiama CVPDR 59 straipsnio 4 dalis, siekiant užtikrinti tinkamus prudencinius reikalavimus, kuriais būtų užtikrinamas suderinamumas su kitais taikytinais teisės aktais arba aiškiau išdėstomi tam tikri reikalavimai, kad būtų užtikrinamas priežiūros nuoseklumas arba nurodoma keletas mažesnio masto klausimų, susijusių su rizikos valdymu. Šiuo tikslu a papunkčiu:

(a)iš dalies keičiamas 59 straipsnio 4 dalies c punktas, jame aiškiai nustatant, kad likvidumo atžvilgiu nepalankiausių sąlygų scenarijuje turėtų būti numatyta vietoje likvidžių išteklių naudoti reikalavimus atitinkančius likvidžius išteklius ir rengiant nepalankiausių sąlygų scenarijų turėtų būti atsižvelgiama ne į didžiausią dalyvį, o į du didžiausius dalyvius, ir jį šiuo atžvilgiu suderinant su esamais reguliavimo standartais;

(b)iš dalies keičiamas 59 straipsnio 4 dalies d punktas, paaiškinant, kad reikalavimus atitinkantys likvidūs ištekliai turi būti naudojami ne visų, o tik atitinkamų valiutų atveju;

(c)iš dalies keičiamas 59 straipsnio 4 dalies e punktas, paaiškinant, kad tais atvejais, kai naudojamos iš anksto nustatytos finansavimo priemonės, jos turėtų būti labai patikimos. Jame taip pat aiškiai nurodoma, kad tais atvejais, kai naudojamos į įsipareigotas priemones panašios priemonės, joms turėtų būti taikomas toks pats didelio patikimumo standartas ir šiai paslaugai teikti turi būti renkamasi tik kreditingos kredito įstaigos;

(d)iš dalies keičiamas 59 straipsnio 4 dalies i punktas, paaiškinant, kad vietoje įsipareigojimų neįvykdžiusio kliento pateikto bet kokio įkaito likvidavimo CVPD gali jį konvertuoti į pinigines lėšas ir kad tais atvejais, kai naudojamos neįsipareigotos priemonės, CVPD turi galėti nustatyti, kad bet kokia galima susijusi rizika buvo nustatyta ir sumažinta. Tikslas – sudaryti sąlygas naudoti neįsipareigotas priemones su sąlyga, kad taikoma visapusiška sistema;

(e)59 straipsnio 4 dalyje įterpiamas naujas k punktas siekiant aiškiau nustatyti, kad CVPD į savo rizikos valdymo ir prudencinę sistemas, įskaitant atitinkamus užskaitos susitarimus, turėtų įtraukti atitinkamą riziką. Taip turėtų būti užtikrinama, kad CVPD tinkamai valdytų kredito ir likvidumo riziką, susijusią su užskaitos susitarimais. Šis reikalavimas turėtų būti išsamiau paaiškinamas EBI pagal 59 straipsnio 5 dalį parengtuose galiojančiuose techniniuose reguliavimo standartuose.

5.2.8. Organizaciniai reikalavimai ir sąsajos

1 straipsnio 4 punkto a papunkčiu į CVPDR 17 straipsnio 2 dalį įterpiama nauja pastraipa, kuria nustatoma, kad tais atvejais, kai paraišką teikiantis CVPD paraiškos teikimo metu neatitinka visų CVPDR reikalavimų, tačiau galima pagrįstai manyti, kad jis juos atitiks, kai pradės faktiškai vykdyti veiklą, kompetentinga institucija gali išduoti veiklos leidimą tam CVPD su sąlyga, kad CVPD bus nustatęs visą būtiną tvarką, kad pradėdamas faktiškai vykdyti veiklą galėtų laikytis CVPDR reikalavimų.

1 straipsnio 11 punktu į CVPDR 27 straipsnį įterpiama nauja 3a dalis, siekiant paaiškinti sąvokos „nepriklausomas valdymo organo narys“ reikšmę tame straipsnyje.

1 straipsnio 12 punktu iš dalies keičiama CVPDR 28 straipsnio 3 dalis, siekiant paaiškinti sąvoką „paslaugų lygis“ ir užtikrinti jos aiškinimo nuoseklumą, įtraukiant temų, kurias ji turėtų apimti, pavyzdžių sąrašą.

1 straipsnio 32 punktu iš dalies keičiamas CVPDR 36 straipsnis siekiant paaiškinti, kad CVPD turėtų ne tik sumažinti riziką, susijusią su vertybinių popierių saugojimu ir atsiskaitymu už vertybinių popierių sandorius, bet ir siekti ją kuo labiau sumažinti. Todėl terminas „sumažinti“ pakeičiamas žodžiais „kuo labiau sumažinti“.

1 straipsnio 16 punktu iš dalies keičiama CVPDR 52 straipsnio 1 dalis siekiant užtikrinti, kad gaunantysis CVPD be reikalo nevilkintų naudojimosi sąsaja, dėl kurios suteiktas leidimas. Todėl gaunantysis CVPD turėtų būti įpareigotas įdiegti sąsają per 12 mėnesių.

5.2.9. ESMA ataskaitos

1 straipsnio 24 punktu daromi CVPDR 74 straipsnio pakeitimai, siekiant geriau pritaikyti ataskaitų, kurias ESMA teikia Komisijai, periodiškumą.

2022/0074 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl atsiskaitymo drausmės, tarpvalstybinio paslaugų teikimo, bendradarbiavimo priežiūros srityje, papildomų bankinio tipo paslaugų teikimo ir trečiųjų valstybių centriniams vertybinių popierių depozitoriumams taikomų reikalavimų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 909/2014

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę 35 ,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 36 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 37 paskelbtas Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje 2014 m. rugpjūčio 28 d., o įsigaliojo 2014 m. rugsėjo 17 d. Tuo reglamentu nustatomi standartizuoti atsiskaitymo už finansines priemones reikalavimai ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD) organizavimo ir veiklos vykdymo taisyklės saugiam, veiksmingam ir sklandžiam atsiskaitymui skatinti. Tuo reglamentu nustatyti trumpesni atsiskaitymo laikotarpiai, atsiskaitymo drausmės priemonės, griežti organizaciniai, veiklos vykdymo ir prudenciniai reikalavimai CVPD, griežtesni prudenciniai ir priežiūros reikalavimai CVPD ir kitoms įstaigoms, teikiančioms banko paslaugas, kuriomis remiamas atsiskaitymas už vertybinius popierius, ir tvarka, kurią taikant veiklos leidimą turintys CVPD gali teikti paslaugas visoje Sąjungoje;

(1)reikalavimų tam tikrose srityse, kurias apima Reglamentas (ES) Nr. 909/2014, supaprastinimas ir proporcingesnis požiūris į tas sritis atitinka Komisijos reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT), kurioje pabrėžiamas sąnaudų mažinimo ir supaprastinimo poreikis, kad Sąjungos politikos tikslų būtų galima pasiekti veiksmingiausiu būdu, ir kuria pirmiausia siekiama sumažinti reguliavimo ir administracinę naštą;

(2)veiksmingos ir atsparios poprekybinės infrastruktūros yra esminiai tinkamai veikiančios kapitalo rinkų sąjungos elementai; jos prisideda prie pastangų remti investicijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą pagal politinius Komisijos prioritetus. Dėl šios priežasties į 2020 m. priimtą Komisijos kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą 38 kaip vienas iš pagrindinių veiksmų buvo įtraukta Reglamento (ES) Nr. 909/2014 peržiūra;

(3)2019 m. Komisija surengė tikslines konsultacijas dėl Reglamento (ES) Nr. 909/2014 taikymo. Informacijos Komisijai taip pat pateikė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) ir Europos centrinių bankų sistema (ECBS). Vykdant konsultacijas paaiškėjo, kad suinteresuotosios šalys pritaria to reglamento tikslams, t. y. skatinti saugų, veiksmingą ir sklandų atsiskaitymą už finansines priemones, ir juos laiko svarbiais, ir kad esminių pakeitimų nereikia. 2021 m. liepos 1 d. Komisija priėmė peržiūros ataskaitą 39 pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 75 straipsnį. Dar ne visos to reglamento nuostatos yra visapusiškai taikomos, tačiau ataskaitoje nustatytos sritys, kuriose būtina imtis tikslinių veiksmų siekiant užtikrinti, kad jo tikslų būtų siekiama proporcingiau, veiksmingiau ir efektyviau;

(4)Reglamentu (ES) Nr. 909/2014 nustatytos atsiskaitymo drausmės taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią neatsiskaitymui už vertybinių popierių sandorius ir spręsti su juo susijusius klausimus ir taip užtikrinti atsiskaitymo už sandorius saugumą. Šios taisyklės visų pirma apima ataskaitų teikimo reikalavimus, piniginių baudų tvarką ir privalomą supirkimą. Nepaisant to, kad neturima tų taisyklių taikymo patirties, Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/1229 40 nustačius ir patikslinus sistemą, visoms suinteresuotosioms šalims buvo sudarytos sąlygos geriau suprasti tvarką ir sunkumus, kurių gali kilti ją taikant. Šiuo atžvilgiu turėtų būti paaiškinta Reglamento (ES) Nr. 909/2014 7 straipsnyje nustatytų piniginių baudų ir privalomo supirkimo taikymo sritis, visų pirma nurodant, kurių kategorijų sandoriai neįtraukiami. Visų pirma neįtraukti turėtų likti sandoriai, už kuriuos neatsiskaityta dėl priežasčių, nesusijusių su dalyviais, ir sandoriai, kuriuose nedalyvauja dvi prekybos šalys, kurių atveju piniginės baudos arba privalomas supirkimas būtų neįgyvendinami arba galėtų turėti neigiamų pasekmių rinkai, pavyzdžiui, tam tikriems pirminės rinkos sandoriams, emitento įvykiams, reorganizavimams, investicinių fondo vienetų kūrimui bei išpirkimui ir koregavimui. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai deleguotuoju aktu papildyti Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 išsamiau patikslinant su jų neįtraukimu į taikymo sritį susijusią informaciją;

(5)svarbiausias atsiskaitymo drausmės tvarkos tikslas – gerinti atsiskaitymo veiksmingumą Sąjungoje. Tačiau dėl rinkos kintamumo 2020 m. padidėjo susirūpinimas dėl privalomo supirkimo taisyklių taikymo galimo neigiamo poveikio tiek įprastomis, tiek nepalankiausiomis rinkos sąlygomis. Todėl Komisija, atsižvelgdama į atsiskaitymo veiksmingumo raidą Sąjungoje, turėtų įvertinti, ar tos taisyklės turėtų būti taikomos. Tačiau piniginės baudos ir ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų būti toliau taikomi, kad būtų galima įvertinti jų poveikį atsiskaitymo veiksmingumo didinimui Sąjungoje. Atsižvelgiant į galimą privalomo supirkimo taisyklių poveikį, tokios taisyklės turėtų būti taikomos tik tada, kai tenkinamos tam tikros sąlygos, t. y. kai taikant pinigines baudas neatsiskaitymo atvejų skaičiaus sumažėjimas Sąjungoje ilguoju laikotarpiu nėra pastovus, kai atsiskaitymo veiksmingumas Sąjungoje nepasiekia tinkamo lygio, atsižvelgiant į padėtį trečiųjų valstybių kapitalo rinkose, kurios yra panašios dydžiu, likvidumu, taip pat priemonėmis, kuriomis prekiaujama tokiose rinkose, ir tokiose rinkose vykdomų sandorių rūšimis, arba kai neatsiskaitymo lygis Sąjungoje turi arba gali turėti neigiamą poveikį Sąjungos finansiniam stabilumui. Jei Komisija mano, kad kuri nors iš tų sąlygų yra įvykdyta ir kad privalomo supirkimo taikymas yra proporcinga priemonė neatsiskaitymo lygio Sąjungoje problemai spręsti, Komisijai turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma, kurioms finansinėms priemonėms arba kurių kategorijų sandoriams turėtų būti pradėtos taikyti privalomo supirkimo taisyklės. Reglamento (ES) Nr. 909/2014 7 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytos piniginės baudos turėtų būti skaičiuojamos kasdien už kiekvieną darbo dieną, kurią neatsiskaitoma už sandorį, iki supirkimo proceso pabaigos arba faktinės atsiskaitymo dienos, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta anksčiau;

(6)siekiant išvengti daugybės tos pačios finansinės priemonės sandorių supirkimų sandorio šalių grandinėje, dėl kurių galėtų būti patiriamos nereikalingos besidubliuojančios išlaidos ir galėtų būti daromas poveikis finansinės priemonės likvidumui, tokių sandorių dalyviams turėtų būti taikomas perdavimo mechanizmas. Kiekvienam sandorių grandinėje dalyvaujančiam dalyviui turėtų būti sudaromos sąlygos perduoti pranešimą apie supirkimą dalyviui, iš kurio negavo atsiskaitymo, tol, kol šis pranešimas pasiekia pradinį neatsiskaitantį dalyvį;

(7)privalomo supirkimo ir piniginės kompensacijos nustatymo procesais pardavėjui sudaromos sąlygos sumokėti supirkimo kainos ir pradinės sandorio kainos skirtumą pirkėjui tik tuo atveju, jei ta supirkimo arba piniginės kompensacijos referencinė kaina yra didesnė už pradinę sandorio kainą. Dėl šios skirtumo mokėjimo asimetrijos taikomas taisomasis veiksmas galėtų būti neteisingas, nes jis galėtų būti nepagrįstai naudingas pirkėjui tuo atveju, jei supirkimo arba referencinė kaina būtų mažesnė už pradinę sandorio kainą. Todėl supirkimo kainos ir pradinės sandorio kainos skirtumas turėtų būti taikomas abiejų sandorio šalių atžvilgiu, siekiant užtikrinti, kad sandorio šalims vėl būtų sudarytos tokios ekonominės sąlygos, kokios jos buvo pradinio sandorio metu;

(8)Reglamento (ES) Nr. 909/2014 7 straipsnyje nustatyta atsiskaitymo drausmės tvarka neturėtų būti taikoma neatsiskaitančiam dalyviui, kuris yra pagrindinė sandorio šalis (PSŠ), apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 648/2012 41 . Tačiau sandorių, kuriuos pagrindinė sandorio šalis sudaro neužimdama sandorio šalių tarpininko padėties, atveju, pvz., kai leidžiama naudoti įkaitą investavimo tikslais, PSŠ, kaip ir bet kuriam kitam dalyviui, turėtų būti taikoma atsiskaitymo drausmės tvarka;

(9)tais atvejais, kai taikomas privalomas supirkimas, Komisija turi turėti galimybę tam tikrais išimtiniais atvejais laikinai sustabdyti jo taikymą. Toks sustabdymas turėtų būti įmanomas konkrečių kategorijų finansinių priemonių atveju, kai tai būtina siekiant išvengti didelės grėsmės finansiniam stabilumui arba tvarkingam Sąjungos finansų rinkų veikimui arba ją pašalinti. Toks sustabdymas turėtų būti proporcingas tiems tikslams;

(10)deleguotajame akte reikėtų atsižvelgti į neigiamų palūkanų normų kontekstą apskaičiuojant pinigines baudas, kad būtų išvengta nenumatyto poveikio atsiskaitančiam dalyviui, panaikinant bet kokias neigiamas paskatas neatsiskaityti, kurių gali atsirasti mažų arba neigiamų palūkanų normų aplinkoje;

(11)ESMA turėtų parengti reguliavimo standartų projektus, kuriuose būtų peržiūrėti esami techniniai reguliavimo standartai, siekiant atsižvelgti į Reglamento (ES) Nr. 909/2014 pakeitimus, kad Komisija galėtų padaryti reikiamus pataisymus ar dalinius pakeitimus, siekiant paaiškinti tokiuose techniniuose reguliavimo standartuose nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui, sąlygas, kuriomis dalyviai gali patys atlikti supirkimą;

(12)jeigu centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (CVPD) iki veiklos leidimo išdavimo proceso pradžios nevykdo atsiskaitymo veiklos, nustatant kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, kurios atitinkamos institucijos turėtų dalyvauti tokiame veiklos leidimo išdavimo procese, turėtų būti atsižvelgiama į numatomą atsiskaitymo veiklą, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į visų atitinkamų institucijų, kurios gali būti suinteresuotos to CVPD veikla, nuomones;

(13)Reglamentu (ES) Nr. 909/2014 nustatytas reikalavimas nacionalinėms priežiūros institucijoms bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis ir sudaryti joms sąlygas dalyvauti, tačiau nereikalaujama, kad nacionalinės priežiūros institucijos informuotų tas atitinkamas institucijas apie tai, ar ir kaip į jų nuomones atsižvelgta priimant sprendimą veiklos leidimo išdavimo procese ir ar atliekant metines peržiūras ir vertinimus nustatyta papildomų problemų. Todėl atitinkamos institucijos turėtų turėti galimybę teikti pagrįstas nuomones dėl veiklos leidimų CVPD išdavimo ir peržiūros bei vertinimo proceso. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tokias nuomones arba pagrįstu sprendimu paaiškinti, kodėl į tokias nuomones nebuvo atsižvelgta;

(14)siekiant užtikrinti, kad CVPD ir toliau taikytų tinkamus susitarimus, strategijas, procesus ir mechanizmus, skirtus rizikai, kuri kyla ar gali kilti CVPD arba dėl kurios gali kilti grėsmė sklandžiam vertybinių popierių rinkų veikimui, įvertinti, būtina, kad kompetentingos institucijos reguliariai peržiūrėtų ir vertintų CVPD veiklą. Tačiau patirtis rodo, kad metinė peržiūra ir vertinimas yra neproporcingai didelė našta tiek CVPD, tiek kompetentingoms institucijoms, o jų pridėtinė vertė yra maža. Todėl, siekiant palengvinti šią naštą ir išvengti tos pačios informacijos naudojimo keliose peržiūrose, reikėtų nustatyti tinkamesnį periodiškumą. Tačiau tai neturėtų pakenkti kompetentingų institucijų priežiūros pajėgumams ir trukdyti siekti tikslo apsaugoti finansinį stabilumą;

(15)CVPD turėtų būti pasirengęs scenarijams, kuriems susiklosčius jis gali negalėti užtikrinti vykdomų ypatingos svarbos operacijų ir teikiamų paslaugų tęstinumo, ir įvertinti visų gaivinimo arba tvarkingo likvidavimo galimybių veiksmingumą. Šiuo atžvilgiu į Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 įtraukti reikalavimai, kuriais visų pirma nustatyta, kad kompetentinga institucija turi reikalauti, kad CVPD pateiktų tinkamą gaivinimo planą, ir turi užtikrinti, kad kiekvienam CVPD būtų sudarytas ir atnaujinamas tinkamas pertvarkymo planas. Tačiau šiuo metu nėra suderintos pertvarkymo tvarkos, kuria galėtų būti grindžiamas pertvarkymo planas. Nors CVPD, kuriems suteiktas leidimas teikti papildomas bankinio tipo paslaugas, patenka į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES 42 taikymo sritį, nėra jokių konkrečių nuostatų dėl CVPD, kurie neturi leidimo teikti tokių paslaugų ir todėl nelaikomi kredito įstaigomis pagal Direktyvą 2014/59/ES, kurios taikoma pareiga rengti gaivinimo ir pertvarkymo planus. Todėl reikėtų paaiškinimų siekiant geriau suderinti CVPD taikomus reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad nėra visiems CVPD taikytinos Sąjungos sistemos dėl jų gaivinimo ir pertvarkymo;

(16)kai naujas CVPD pateikia paraišką dėl veiklos leidimo, bet negalima įvertinti, ar CVPD laikosi tam tikrų reikalavimų, nes jis dar nevykdo veiklos, kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę išduoti veiklos leidimą su sąlyga, kad tų reikalavimų bus laikomasi, kai CVPD pradės faktiškai vykdyti veiklą;

(17)paaiškėjo, kad Reglamento (ES) Nr. 909/2014 23 straipsnyje nustatyta procedūra, susijusi su CVPD teikiamomis notarinėmis ir centralizuoto tvarkymo paslaugomis, susijusiomis su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal kitos valstybės narės nei ta, kurioje išduotas veiklos leidimas, teisę, yra sudėtinga ir kai kurie jos reikalavimai yra neaiškūs. Dėl šios priežasties CVPD taikomas procesas – neproporcingai brangus ir ilgas. Todėl procedūra turėtų būti supaprastinta siekiant sėkmingiau šalinti tarpvalstybinio atsiskaitymo kliūtis, kad veiklos leidimą turintys CVPD galėtų visapusiškai naudotis laisve teikti paslaugas Sąjungoje;

(18)Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytas reikalavimas bendradarbiauti institucijoms, suinteresuotoms CVPD, siūlančių paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal daugiau nei vienos valstybės narės teisę, operacijomis. Vis dėlto priežiūros tvarka tebėra taikoma padrikai ir dėl to gali atsirasti priežiūros įgaliojimų paskirstymo ir pobūdžio skirtumų priklausomai nuo atitinkamo CVPD. Dėl to tarpvalstybiniam CVPD paslaugų teikimui Sąjungoje kyla kliūčių, nepašalinamos likusios Sąjungos atsiskaitymų rinkos ydos ir daromas neigiamas poveikis Sąjungos finansų rinkų stabilumui. Nepaisant suteiktos galimybės steigti kolegijas pagal to reglamento 24 straipsnio 4 dalį, ta galimybe beveik nesinaudojama. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų kompetentingų institucijų vykdomos priežiūros koordinavimą, reikalavimas įsteigti privalomas kolegijas turėtų būti taikomas dviem atvejais. Visų pirma CVPD, teikiančių notarines ir centralizuoto tvarkymo paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal daugiau nei vienos valstybės narės teisę, atveju (paso mechanizmo kolegijos), ir, antra, CVPD, priklausančių tai pačiai grupei, atveju (grupės lygmens kolegijos). Siekiant sumažinti institucijų, dalyvaujančių kolegijose, administracinę naštą, kolegijos pirmininkas turėtų galėti nuspręsti, kad tais atvejais, kai paslaugas tarpvalstybiniu mastu teikiantis CVPD taip pat priklauso CVPD grupei, tam CVPD gali būti steigiama tik viena kolegija. Kai kiti grupės CVPD taip pat teikia tarpvalstybines paslaugas, kolegijos pirmininkas turėtų galėti priimti tą sprendimą tik tuo atveju, jei su tuo sutinka tų kitų CVPD kompetentingos institucijos. Tokiu atveju visi grupės CVPD turėtų tik vieną visiems bendrą kolegiją, kuri vykdytų paso mechanizmo ir grupės lygmens kolegijoms pavestas užduotis. Tokios kolegijos turėtų užtikrinti keitimąsi informacija, susijusia su atitinkamais CVPD;

(19)dėl kelių priežasčių ESMA ir kompetentingos institucijos šiuo metu turi nedaug informacijos apie trečiojoje valstybėje įsteigtų CVPD teikiamas paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal valstybės narės teisę. Pirma priežastis yra ta, kad pripažinimo reikalavimų taikymas trečiųjų valstybių CVPD, kurie iki Reglamento (ES) Nr. 909/2014 taikymo pradžios datos pagal to reglamento 69 straipsnio 4 dalį Sąjungoje jau teikė centralizuoto tvarkymo ir notarines paslaugas, atidėtas nenustatant jo pabaigos datos. Antra priežastis yra ta, kad tais atvejais, kai trečiosios valstybės CVPD teikia tik atsiskaitymo paslaugą, jam netaikomi pripažinimo reikalavimai. Paskutinė priežastis yra ta, kad Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nereikalaujama, kad trečiojoje valstybėje įsteigti CVPD praneštų Sąjungos institucijoms apie savo veiklą, susijusią su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal valstybės narės teisę. Dėl tokio informacijos trūkumo nei emitentai, nei nacionalinio ir Sąjungos lygmens valdžios institucijos prireikus negalėtų įvertinti tų CVPD veiklos Sąjungoje. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad trečiojoje valstybėje įsteigti CVPD informuotų Sąjungos institucijas apie savo veiklą, susijusią su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal valstybės narės teisę;

(20)Reglamento (ES) Nr. 909/2014 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas CVPD turėti valdymo organą, kurio bent trečdalis narių, bet ne mažiau kaip du nariai, būtų nepriklausomi. Tačiau ta nepriklausomumo sąvoka gali būti aiškinama skirtingai, todėl ji turėtų būti paaiškinta atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 28 punkte pateiktą nepriklausomo valdybos nario apibrėžtį;

(21)siekiant užtikrinti pagrindinių klausimų, kuriais naudotojų komitetai turėtų patarti valdymo organui, aiškinimo nuoseklumą, reikėtų išsamiau paaiškinti, kokie elementai įtraukiami į sąvoką „paslaugų lygis“;

(22)atsižvelgiant į tai, kad CVPD vaidina pagrindinį vaidmenį užtikrinant sandorių saugumą, jie turėtų ne tik sumažinti riziką, susijusią su vertybinių popierių saugojimu ir atsiskaitymu už vertybinių popierių sandorius, bet ir siekti ją kuo labiau sumažinti;

(23)tam tikromis aplinkybėmis vertybiniai popieriai gali būti išleisti pagal dviejų skirtingų valstybių narių nacionalinius bendrovių ar susijusius teisės aktus. Taip visų pirma yra skolos vertybinių popierių atveju, kai emitentas gali būti įsisteigęs vienoje valstybėje narėje, o vertybiniai popieriai gali būti išleidžiami pagal kitos valstybės narės reglamentuojančią teisę. Tokiu atveju turėtų būti toliau taikomi abiejų valstybių nacionaliniai bendrovių ar susiję teisės aktai;

(24)siekiant užtikrinti, kad emitentai, nusprendę savo vertybinius popierius registruoti kitoje valstybėje narėje įsteigtame CVPD, galėtų laikytis atitinkamų tokių valstybių narių bendrovių ar susijusių teisės aktų nuostatų, valstybės narės turėtų reguliariai atnaujinti ESMA skelbiamą tokių pagrindinių nacionalinių nuostatų sąrašą;

(25)siekdamas išvengti atsiskaitymo rizikos, susijusios su atsiskaitymų tarpininko nemokumu, CVPD, kai tikslinga ir įmanoma, vykdydamas vertybinių popierių sandorio atsiskaitymo piniginėmis lėšomis dalį turėtų naudotis centriniame banke atidarytomis sąskaitomis. Kai ta galimybė nėra tikslinga ir įmanoma, įskaitant atvejus, kai CVPD neatitinka prieigos prie centrinio banko, išskyrus jo buveinės valstybės narės centrinį banką, sąlygų, tas CVPD turėtų galėti vykdyti vertybinių popierių sandorių atsiskaitymo piniginėmis lėšomis dalį užsienio valiutomis naudodamas sąskaitas, atidarytas įstaigose, turinčiose leidimą teikti banko paslaugas Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytomis sąlygomis. Atsiskaitymo rinkos veiksmingumą būtų galima geriau užtikrinti pagerinus CVPD galimybes atsiskaityti užsienio valiutomis naudojant sąskaitas, atidarytas įstaigose, turinčiose leidimą teikti banko paslaugas, kai neviršijamos atitinkamos rizikos ribos, siekiant pagilinti kapitalo rinkas ir paskatinti tarpvalstybinį atsiskaitymą. Tuo tikslu CVPD, kuriems pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 išduotas leidimas teikti papildomas bankinio tipo paslaugas ir kurių atitinkama rizika jau stebima, turėtų galėti teikti tokias paslaugas kitiems tokios licencijos neturintiems CVPD, neatsižvelgiant į tai, ar pastarieji priklauso tai pačiai įmonių grupei;

(26)laikydamiesi tinkamai nustatytos rizikos ribos, CVPD, kurie neturi leidimo teikti papildomų bankinio tipo paslaugų, turėtų galėti teikti pakankamai atsiskaitymo užsienio valiutomis paslaugų naudodami kredito įstaigose atidarytas sąskaitas arba savo sąskaitą. Ribinė vertė, kurios neviršijus CVPD gali paskirti kredito įstaigą per atskirą juridinį asmenį teikti bet kokias papildomas bankinio tipo paslaugas, be reikalavimo laikytis Reglamento (ES) Nr. 909/2014 IV antraštinėje dalyje nustatytų sąlygų, turėtų būti sukalibruota taip, kad ją taikant būtų skatinamas atsiskaitymo veiksmingumas ir naudojimasis papildomomis bankinio tipo paslaugomis, kartu užtikrinant finansinį stabilumą. EBI, kaip institucijai, turinčiai specialių ekspertinių žinių bankininkystės ir kredito rizikos klausimais, turėtų būti pavesta parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kad būtų nustatytos tinkamos ribinės vertės ir, jei reikia, bet kokie rizikos mažinimo reikalavimai. EBI taip pat turėtų glaudžiai bendradarbiauti su ECBS nariais ir ESMA. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti techninius reguliavimo standartus, susijusius su išsamiais elementais, kuriais remiantis nustatoma, kaip turi būti teikiamos papildomos bankinio tipo paslaugos, išsamiais duomenimis apie CVPD rizikos valdymą ir kapitalo reikalavimus, taip pat su prudenciniais reikalavimais, susijusiais su CVPD kredito ir likvidumo rizika, ir paskirtoms kredito įstaigoms, kurioms išduotas leidimas teikti papildomas bankinio tipo paslaugas;

(27)CVPD, įskaitant tuos, kuriems išduotas leidimas teikti papildomas bankinio tipo paslaugas, ir paskirtos kredito įstaigos į savo rizikos valdymo ir prudencines sistemas, įskaitant atitinkamus užskaitos susitarimus, turėtų įtraukti atitinkamą riziką. Priemonės, kuriomis atsižvelgiama į tą riziką, turėtų apimti pakankamų reikalavimus atitinkančius likvidžių išteklių palaikymą visomis atitinkamomis valiutomis ir užtikrinimą, kad nepalankiausių sąlygų scenarijai yra pakankamai tvirti. CVPD taip pat turėtų užtikrinti, kad atitinkama likvidumo rizika būtų valdoma ir į ją būtų atsižvelgiama naudojantis labai patikimomis kreditingų įstaigų finansavimo priemonėmis, neatsižvelgiant į tai, ar tai įsipareigotos priemonės, ar tokios, kurioms būdingas panašus patikimumas. EBI turėtų pateikti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose būtų peržiūrėti esami techniniai reguliavimo standartai, siekiant atsižvelgti į tuos prudencinių reikalavimų pakeitimus, kad Komisija galėtų padaryti reikiamus dalinius pakeitimus, siekiant paaiškinti tokiuose techniniuose reguliavimo standartuose nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui, susijusius su galimo likvidumo trūkumo valdymu;

(28)paaiškėjo, kad nustatytas tik 1 mėnesio trukmės laikotarpis, per kurį atitinkamos institucijos ir kompetentingos institucijos turi pateikti pagrįstą nuomonę dėl leidimo teikti papildomas bankinio tipo paslaugas, yra per trumpas, kad šios institucijos galėtų atlikti pagrįstą analizę. Todėl reikėtų nustatyti ilgesnį, dviejų mėnesių laikotarpį;

(29)siekiant suteikti Sąjungoje arba trečiosiose valstybėse įsteigtiems CVPD pakankamai laiko pateikti paraišką išduoti veiklos leidimą ir pripažinti jų veiklą, Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytų veiklos leidimų išdavimo ir pripažinimo reikalavimų taikymo pradžios data iš pradžių buvo atidedama iki tol, kol bus priimtas sprendimas dėl veiklos leidimo arba pripažinimo pagal tą reglamentą. Nuo to reglamento įsigaliojimo praėjo pakankamai laiko. Todėl dabar tie reikalavimai turėtų būti pradėti taikyti siekiant užtikrinti, viena vertus, vienodas sąlygas visiems CVPD, teikiantiems paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal valstybės narės teisę, ir, kita vertus, kad nacionalinio ir Sąjungos lygmens institucijos turėtų informaciją, kurios reikia siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą ir stebėti finansinį stabilumą;

(30)šiuo metu Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytas reikalavimas ESMA, bendradarbiaujant su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis ir EBI, rengti metines ataskaitas 12 temų ir pateikti jas Komisijai. Tas reikalavimas yra neproporcingas atsižvelgiant į tai, kad tam tikrų temų dėl jų pobūdžio nereikia atnaujinti kasmet. Todėl, siekiant sumažinti ESMA ir kompetentingoms institucijoms tenkančią naštą ir kartu užtikrinti, kad Komisijai būtų teikiama būtina informacija, kurios jai reikia, kad galėtų įvertinti, kaip įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 909/2014, reikėtų iš naujo nustatyti tų ataskaitų dažnumą ir skaičių;

(31)todėl Reglamentas (ES) Nr. 909/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(32)pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų nurodomas poveikis, kurį, esant neigiamoms palūkanų normoms, neatsiskaitymai galėtų turėti susijusioms sandorio šalims, kiek tai susiję su piniginių baudų apskaičiavimu arba jų neigiamomis paskatomis neatsiskaityti, neatsiskaitymo priežastys, kurios turi būti laikomos nesusijusiomis su sandorio dalyviais, ir sandoriai, kurie nelaikomi sandoriais, kuriuose dalyvauja dvi sandorio šalys, priežiūros institucijų kolegijų veikimas, informacija, kurią turi pateikti trečiųjų valstybių CVPD; taip pat didžiausia suma, kurios neviršijus CVPD gali naudotis bet kurios kredito įstaigos paslaugomis, kad atliktų piniginius mokėjimus;

(33)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, visų pirma susijusias su privalomo supirkimo reikalavimų taikymu ir jų taikymo sustabdymu, kai jie taikytini, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 43 ;

(34)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. padidinti CVPD vykdomų tarpvalstybinių atsiskaitymų skaičių, sumažinti administracinę naštą ir reikalavimų laikymosi išlaidas ir užtikrinti, kad institucijos turėtų pakankamai informacijos rizikai stebėti, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(35)taisyklių dėl piniginių baudų patikslintos taikymo srities, naujų reikalavimų dėl priežiūros institucijų kolegijų steigimo, reikalavimo trečiųjų valstybių CVPD pranešti apie jų teikiamas pagrindines paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal valstybės narės teisę, patikslintos ribinės vertės, kurios nepasiekus galima naudotis kredito įstaigų piniginių mokėjimų paslaugomis vykdant dalį CVPD vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos atsiskaitymų, ir peržiūrėtų prudencinių reikalavimų, taikomų kredito įstaigoms arba CVPD, kuriems išduotas leidimas teikti papildomas bankinio tipo paslaugas pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 59 straipsnį, taikymas turėtų būti atidėtas, kad būtų pakankamai laiko būtiniems deleguotiesiems aktams, kuriais išsamiau nustatomi tokie reikalavimai, priimti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 909/2014 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 909/2014 iš dalies keičiamas taip:

1) 2 straipsnyje įterpiamas 25a punktas:

„25a. grupė – grupė, apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 11 punkte;“;

2) 7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Pirmoje pastraipoje nurodytas nuobaudų mechanizmas apima pinigines baudas, skiriamas dalyviams, dėl kurių kaltės neįvyksta atsiskaitymas (toliau – neatsiskaitantys dalyviai), išskyrus atvejus, kai neatsiskaitoma dėl veiksnių, nesusijusių su sandorio dalyviais, arba už operacijas, kuriose nedalyvauja dvi prekybos šalys. Piniginės baudos skaičiuojamos kasdien už kiekvieną darbo dieną, kurią neatsiskaitoma už sandorį praėjus numatytai atsiskaitymo dienai iki 3–8 dalyse nurodyto supirkimo proceso, taikytino pagal 2a dalį, pabaigos arba faktinės atsiskaitymo dienos, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta anksčiau. Piniginės baudos neturi būti laikomos CVPD pajamų šaltiniu.“;

(b)įterpiama 2a dalis:

„2a. Nedarant poveikio šio straipsnio 2 dalyje nurodytam nuobaudų mechanizmui ir teisei dvišaliu susitarimu nutraukti sandorį, Komisija gali, priimdama įgyvendinimo aktą, nuspręsti, kuriai iš 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių arba tų finansinių priemonių sandorių kategorijų turi būti taikomos šio straipsnio 3–8 dalyse nurodytos atsiskaitymo drausmės priemonės, jei Komisija mano, kad tos priemonės yra proporcingas būdas neatsiskaitymo lygio problemai Sąjungoje spręsti ir kad, atsižvelgiant į neatsiskaitymo atvejų skaičių ir apimtį, tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:

a) taikant 2 dalyje nurodytą piniginių baudų mechanizmą neatsiskaitymo atvejų skaičiaus sumažėjimas Sąjungoje ilguoju laikotarpiu nėra pastovus;

b) atsiskaitymo veiksmingumas Sąjungoje nepasiekė tinkamo lygio, atsižvelgiant į padėtį trečiųjų valstybių kapitalo rinkose, kurios yra panašios dydžiu, likvidumu, taip pat priemonėmis, kuriomis prekiaujama tokiose rinkose, ir tokiose rinkose vykdomų sandorių rūšimis;

c) neatsiskaitymo lygis Sąjungoje turi arba gali turėti neigiamą poveikį Sąjungos finansiniam stabilumui.

Įgyvendinimo aktas priimamas pagal 68 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“;

(c)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Kai Komisija priima įgyvendinimo aktą pagal 2a dalį ir kai neatsiskaitantis dalyvis gaunančiajam dalyviui per 4 darbo dienas po numatytos atsiskaitymo dienos (toliau – pratęsimo laikotarpis) nepateikė finansinių priemonių, kurioms taikomas tas įgyvendinimo aktas, inicijuojamas supirkimo procesas, kurį vykdant tos priemonės gaunamos atsiskaitymui ir pateikiamos gaunančiajam dalyviui per atitinkamą laikotarpį.

Kai sandoris yra susijęs su finansine priemone, kuria prekiaujama MVĮ augimo rinkoje, nustatomas 15 kalendorinių dienų pratęsimo laikotarpis, išskyrus atvejus, kai MVĮ augimo rinka nusprendžia taikyti trumpesnį laikotarpį.“;

(d)įterpiama 3a dalis:

„3a. Kai iki 3 dalyje nurodytos datos gaunantysis dalyvis (toliau – tarpinis gaunantysis dalyvis) finansinių priemonių negauna ir dėl to tos finansinės priemonės nepateikiamos kitam gaunančiajam dalyviui (toliau – galutinis gaunantysis dalyvis), laikoma, kad tarpinis gaunantysis dalyvis laikosi pareigos vykdyti supirkimą neatsiskaitančio dalyvio atžvilgiu, kai tų finansinių priemonių supirkimą vykdo galutinis gaunantysis dalyvis. Tarpinis gaunantysis dalyvis taip pat gali perduoti neatsiskaitančiam dalyviui savo pareigas, turimas galutinio gaunančiojo dalyvio atžvilgiu pagal 6, 7 ir 8 dalis.“;

(e)4 dalis pakeičiama taip:

„4. Nedarant poveikio 3a daliai, taikomos šios nuo 3 dalyje nurodyto reikalavimo nukrypti leidžiančios nuostatos:

a) atsižvelgiant į turto rūšį ir finansinių priemonių likvidumą, 4 darbo dienų pratęsimo laikotarpis gali būtų pailgintas iki ne daugiau kaip 7 darbo dienų, kai trumpesnis pratęsimo laikotarpis darytų poveikį sklandžiam ir tvarkingam atitinkamų finansų rinkų veikimui;

b) operacijų, sudarytų iš kelių sandorių, įskaitant vertybinių popierių atpirkimo ar skolinimo sandorius, atveju 3 dalyje nurodytas supirkimo procesas netaikomas, kai tų operacijų vykdymo laikotarpis yra pakankamai trumpas ir supirkimo procesas yra neveiksmingas;

c) neatsiskaitymo, įvykusio dėl su dalyviais nesusijusių priežasčių, atveju 3 dalyje nurodytas supirkimo procesas netaikomas;

d) sandorių, kuriuose nedalyvauja dvi prekybos šalys, atveju 3 dalyje nurodytas supirkimo procesas netaikomas.“;

(f)6 dalis pakeičiama taip:

„6. Nedarant poveikio 2 dalyje nurodytam nuobaudų mechanizmui, kai sandorio metu sutarta finansinių priemonių kaina skiriasi nuo kainos, kuri buvo sumokėta už supirkimo įvykdymą, dalyvis, kuriam toks kainų skirtumas naudingas, atitinkamą skirtumą sumoka kitam dalyviui ne vėliau kaip antrą darbo dieną po finansinių priemonių pateikimo, įvykdžius supirkimą, dienos.“;

(g)11 dalis pakeičiama taip:

„11. 2–9 dalys netaikomos neatsiskaitantiems dalyviams, kurie yra pagrindinės sandorio šalys, išskyrus atvejus, kai pagrindinė sandorio šalis sudaro sandorius neužimdama sandorio šalių tarpininko padėties.

Jei dėl 7 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos taikymo pagrindinė sandorio šalis patiria nuostolių, pagrindinė sandorio šalis savo taisyklėse gali nustatyti tokių nuostolių padengimo mechanizmą.“;

(h)įterpiama 13 a dalis:

„13a. ESMA gali rekomenduoti Komisijai, taikant proporcingas priemones, sustabdyti konkrečių kategorijų finansinių priemonių supirkimo mechanizmo, nurodyto 3–8 dalyse, taikymą, kai tai būtina siekiant išvengti didelės grėsmės finansiniam stabilumui arba tvarkingam finansų rinkų veikimui Sąjungoje arba tą didelę grėsmę pašalinti. Prie tokios rekomendacijos pridedamas visapusiškai pagrįstas jo būtinumo įvertinimas ir ji neskelbiama viešai.

Prieš teikdama rekomendaciją ESMA konsultuojasi su ESRV ir ECBS.

Gavusi rekomendaciją, Komisija nepagrįstai nedelsdama, remdamasi ESMA pateiktomis priežastimis ir įrodymais, įgyvendinimo aktu sustabdo 3 dalyje nurodyto konkrečių kategorijų finansinių priemonių supirkimo mechanizmo taikymą arba atmeta rekomenduojamą sustabdymą. Kai Komisija atmeta prašymą dėl sustabdymo, ji raštu nurodo atmetimo priežastis ESMA. Tokia informacija neskelbiama viešai.

Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 68 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

Apie supirkimo mechanizmo taikymo sustabdymą pranešama ESMA ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Komisijos interneto svetainėje.

Pradinis supirkimo mechanizmo taikymo sustabdymo galiojimo laikotarpis yra ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo to sustabdymo taikymo pradžios dienos.

Jei sustabdymas išlieka pagrįstas, Komisija gali, priimdama įgyvendinimo aktą, pratęsti trečioje pastraipoje nurodytą sustabdymą papildomiems ne ilgesniems nei 3 mėnesių laikotarpiams; bendras sustabdymo laikotarpis yra ne ilgesnis nei 12 mėnesių. Apie visus sustabdymo pratęsimus paskelbiama pagal penktą pastraipą.

Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 68 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros. Likus pakankamai laiko iki šeštoje pastraipoje nurodyto sustabdymo laikotarpio pabaigos arba septintoje pastraipoje nurodyto pratęsimo laikotarpio pabaigos, ESMA pateikia Komisijai nuomonę apie tai, ar sustabdymas išlieka pagrįstas.“;

(i)14 dalis pakeičiama taip:

„14. Komisijai pagal 67 straipsnį suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant deleguotuosius aktus, kuriuose tiksliai nurodomi turto rūšimi, finansinės priemonės likvidumu, sandorio rūšimi ir poveikiu, kurį mažos arba neigiamos palūkanų normos galėtų turėti sandorio šalių paskatoms ir neatsiskaitymams, grindžiami šio straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytų atgrasančių ir proporcingų piniginių baudų lygio apskaičiavimo parametrai. Piniginių baudų apskaičiavimo parametrais užtikrinama aukšto lygio atsiskaitymo drausmė ir sklandus bei drausmingas atitinkamų finansų rinkų veikimas.“;

(j)įterpiama 14 a dalis:

„14a. Komisija pagal 67 straipsnį gali papildyti šį reglamentą priimdama deleguotuosius aktus, kuriuose tiksliai nurodomos neatsiskaitymo priežastys, kurios turi būti laikomos nesusijusiomis su sandorio dalyviais, ir sandoriai, kurie laikomi vykdomais ne tarp dviejų prekybos šalių, pagal šio straipsnio 2 dalį ir 4 dalies c ir d punktus.“;

(k)15 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki …[Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo].“;

3) 12 straipsnio 1 dalies b ir c punktai pakeičiami taip:

„b) centriniai bankai, Sąjungoje leidžiantys tinkamiausias valiutas, kuriomis vykdomas arba bus vykdomas atsiskaitymas;

c) atitinkamais atvejais – Sąjungos centrinis bankas, kurio apskaitos žurnaluose vykdoma arba bus vykdoma CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos atsiskaitymų piniginėmis lėšomis dalis.“;

4) 17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, jei paraišką teikiantis CVPD neatitinka visų šio reglamento reikalavimų, tačiau galima pagrįstai manyti, kad jis juos atitiks, kai faktiškai pradės vykdyti veiklą, kompetentinga institucija gali išduoti veiklos leidimą su sąlyga, kad tas CVPD, faktiškai pradėjęs vykdyti veiklą, bus nustatęs visą būtiną tvarką, kad atitiktų šio reglamento reikalavimus.“;

(b)4 dalis pakeičiama taip:

„4. Nuo to momento, kai laikoma, kad paraiška yra išsami, kompetentinga institucija visą paraiškoje pateiktą informaciją perduoda atitinkamoms institucijoms ir su tomis institucijomis konsultuojasi dėl paraišką teikiančio CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos ypatumų.

Visos atitinkamos institucijos per 3 mėnesius nuo informacijos gavimo dienos gali kompetentingai institucijai pateikti pagrįstą nuomonę. Jei atitinkama institucija iki to laikotarpio pabaigos nepateikia nuomonės, laikoma, kad ji pateikė palankią nuomonę.

Jei bent viena iš atitinkamų institucijų pateikia nepalankią pagrįstą nuomonę, veiklos leidimą pageidaujanti išduoti kompetentinga institucija per 30 kalendorinių dienų pateikia atitinkamoms institucijoms pagrįstą sprendimą dėl nepalankios nuomonės.

Jei per 30 kalendorinių dienų po to, kai kompetentinga institucija priėmė trečioje pastraipoje nurodytą pagrįstą sprendimą, kuri nors atitinkama institucija vėl pateikia nepalankią nuomonę, o kompetentinga institucija su ja nesutinka, ji apie tai informuoja tas atitinkamas institucijas. Bet kuri nepalankią nuomonę pateikusi institucija gali perduoti klausimą ESMA, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 straipsnio 2 dalies c punktą ji padėtų jį išspręsti.

Jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo klausimo perdavimo ESMA klausimas neišsprendžiamas, veiklos leidimą pageidaujanti išduoti kompetentinga institucija priima galutinį sprendimą ir atitinkamoms institucijoms raštu pateikia išsamų savo sprendimo paaiškinimą.

Jeigu kompetentinga institucija pageidauja atsisakyti išduoti veiklos leidimą, klausimas ESMA neperduodamas.

Nepalankiose nuomonėse raštu išsamiai išdėstomos visos priežastys, kodėl neįvykdyti šiame reglamente nustatyti reikalavimai arba kiti Sąjungos teisės aktuose nustatyti reikalavimai.“;

(c)įterpiama 7 a dalis:

„7a. Kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama informuoja institucijas, su kuriomis konsultuotasi pagal 4–7 dalis, apie leidimų išdavimo proceso rezultatus, įskaitant taisomuosius veiksmus.“;

5) 20 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. CVPD nustato, įgyvendina ir taiko tinkamas procedūras, kuriomis užtikrinama, jog panaikinus veiklos leidimą, kaip nurodyta 1 dalyje, būtų laiku ir tvarkingai atsiskaitoma už klientų ir dalyvių turtą ir tas turtas būtų laiku ir tvarkingai perduodamas kitam CVPD. Tokios procedūros apima emisijos sąskaitų ir įrašų, susijusių su priedo A skirsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų pagrindinių paslaugų teikimu, perdavimą.“;

6) 22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1–4 dalys pakeičiamos taip:

„1. Kompetentinga institucija mažiausiai kartą per 2 metus peržiūri, ar CVPD įgyvendinami susitarimai, strategijos, procesai bei mechanizmai atitinka šį reglamentą, ir įvertina riziką, kuri kyla arba galėtų kilti CVPD arba kurią jis kelia sklandžiam vertybinių popierių rinkos veikimui ar finansų rinkų stabilumui.

2. CVPD nustato scenarijus, kuriems susiklosčius jis gali negalėti užtikrinti vykdomų ypatingos svarbos operacijų ir teikiamų paslaugų tęstinumo, ir įvertina visų gaivinimo arba tvarkingo likvidavimo galimybių veiksmingumą. Tuose scenarijuose atsižvelgiama į įvairią nepriklausomą ir susijusią riziką, su kuria susiduria CVPD. Naudodamasis ta analize, CVPD parengia ir kompetentingai institucijai pateikia tinkamus gaivinimo arba tvarkingo likvidavimo planus.

3. Į 2 dalyje nurodytus planus įtraukiama bent jau:

a) esminė pagrindinių gaivinimo arba tvarkingo likvidavimo strategijų santrauka;

b) nustatytos CVPD ypatingos svarbos operacijos ir paslaugos;

c) tinkamos procedūros, kuriomis užtikrinama, kad būtų laiku ir tvarkingai atsiskaitoma už klientų ir dalyvių turtą ir tas turtas būtų laiku ir tvarkingai perduodamas kitam CVPD tuo atveju, jei CVPD daugiau nebegalėtų atnaujinti nuolatinio ypatingos svarbos operacijų vykdymo ir paslaugų teikimo;

d) priemonių, reikalingų pagrindinėms strategijoms įgyvendinti, aprašymas.

CVPD yra pajėgus laiku nustatyti ir pateikti susijusiems subjektams informaciją, reikalingą planams įgyvendinti susiklosčius nepalankiausių sąlygų scenarijams.

CVPD reguliariai ir bent kas 2 metus peržiūri ir atnaujina planus. Planuose atsižvelgiama į atitinkamo CVPD dydį, sisteminę svarbą, veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, taip pat į visus atitinkamus gaivinimo arba pertvarkymo planus, parengtus pagal Direktyvą 2014/59/ES.

Jei, siekiant užtikrinti pagrindines CVPD funkcijas, sudaromas ir atnaujinamas CVPD pertvarkymo planas, kompetentinga institucija apie tai informuoja ESMA.

4. Kompetentinga institucija nustato 1 dalyje nurodytos peržiūros ir vertinimo dažnumą ir platumą, atsižvelgdama į atitinkamo CVPD dydį, sisteminę svarbą, veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą. Peržiūra ir vertinimas atnaujinami bent kartą per 2 metus.“;

(b)6 ir 7 dalys pakeičiamos taip:

„6. Atlikdama 1 dalyje nurodytą peržiūrą ir vertinimą, kompetentinga institucija ankstyvame etape perduoda būtiną informaciją atitinkamoms institucijoms, o atitinkamais atvejais – Direktyvos 2014/65/ES 67 straipsnyje nurodytai institucijai ir su jomis konsultuojasi, visų pirma dėl CVPD valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimo.

Institucijos, su kuriomis konsultuojamasi, per 3 mėnesius nuo dienos, kurią kompetentinga institucija gauna informaciją, gali pateikti pagrįstą nuomonę.

Jei institucija iki to laikotarpio pabaigos nepateikia nuomonės, laikoma, kad ji pateikė palankią nuomonę.

Jei bent viena iš atitinkamų institucijų pateikia nepalankią pagrįstą nuomonę, kompetentinga institucija per 30 kalendorinių dienų pateikia atitinkamoms institucijoms pagrįstą sprendimą dėl nepalankios nuomonės.

Jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo šios dalies ketvirtoje pastraipoje nurodyto pagrįsto sprendimo priėmimo bet kuri iš atitinkamų institucijų vėl pateikia nepalankią nuomonę, o kompetentinga institucija su ja nesutinka, kompetentinga institucija apie tai informuoja tą atitinkamą instituciją. Bet kuri nepalankią nuomonę pateikusi institucija gali perduoti klausimą ESMA, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 straipsnio 2 dalies c punktą ji padėtų jį išspręsti.

Jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo klausimo perdavimo ESMA klausimas neišsprendžiamas, kompetentinga institucija priima galutinį sprendimą dėl peržiūros ir vertinimo ir atitinkamoms institucijoms raštu pateikia išsamų savo sprendimo paaiškinimą.

Nepalankiose nuomonėse raštu išsamiai išdėstomos visos priežastys, kodėl neįvykdyti šiame reglamente nustatyti reikalavimai arba kiti Sąjungos teisės aktuose nustatyti reikalavimai.

7. Kompetentinga institucija reguliariai ir bent kartą per dvejus metus informuoja atitinkamas institucijas, o atitinkamais atvejais – šio reglamento 24a straipsnyje nurodytas kolegijas ir Direktyvos 2014/65/ES 67 straipsnyje nurodytą instituciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytos peržiūros ir vertinimo rezultatus, įskaitant visus taisomuosius veiksmus arba nuobaudas.“;

(c)11 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„ESMA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki …[Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo].“;

7) 23 straipsnio 2–7 dalys pakeičiamos taip:

„2. Veiklos leidimą gavusiam CVPD arba veiklos leidimo paraišką pagal 17 straipsnį pateikusiam CVPD, kuris ketina teikti priedo A skirsnio 1 ir 2 punktuose nurodytas pagrindines paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal kitos valstybės narės teisės aktus, kaip nurodyta 49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, arba įsteigti filialą kitoje valstybėje narėje, taikoma šio straipsnio 3–7 dalyse nurodyta procedūra. CVPD gali teikti tokias paslaugas tik gavęs veiklos leidimą pagal 17 straipsnį, bet ne anksčiau kaip atitinkamą dieną, nustatytą 6 dalyje.

3. Visi CVPD, pageidaujantys pirmą kartą pradėti teikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal kitos valstybės narės teisės aktus, kaip nurodyta 49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, ar pakeisti tų teikiamų paslaugų įvairovę, buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia dokumentus, į kuriuos įtraukta ši informacija:

a) priimančioji valstybė narė;

b) operacijų programa, kurioje konkrečiai nurodomos paslaugos, kurias CVPD ketina teikti;

c) valiuta ar valiutos, kuria (-iomis) CVPD ketina vykdyti atsiskaitymus;

d) filialo atveju – filialo organizacinė struktūra ir už filialo valdymą atsakingų asmenų pavardės;

e) priemonių, kurių CVPD ketina imtis, kad sudarytų sąlygas savo naudotojams laikytis 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų nacionalinės teisės aktų, įvertinimas.

4. Per 1 mėnesį nuo 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija perduoda tą informaciją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, išskyrus atvejus, kai atsižvelgdama į numatomas teikti paslaugas, ji turi priežasčių abejoti CVPD, pageidaujančio teikti paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje, administracinės struktūros arba finansinės būklės tinkamumu. Jeigu CVPD jau teikia paslaugas kitose priimančiosiose valstybėse narėse, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija taip pat informuoja 24a straipsnyje nurodytą paso mechanizmo kolegiją.

Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja tos valstybės narės atitinkamas institucijas apie visą pagal pirmą pastraipą gautą informaciją.

5. Kai buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 4 dalį nusprendžia priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai neperduoti visos 3 dalyje nurodytos informacijos, ji atitinkamam CVPD per 3 mėnesius nuo visos informacijos gavimo pateikia tokio atsisakymo priežastis ir apie savo sprendimą informuoja priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją ir 24a straipsnyje nurodytą paso mechanizmo kolegiją.

6. CVPD gali pradėti teikti 2 dalyje nurodytas paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje ne anksčiau kaip:

a) praėjus 1 mėnesiui nuo 4 dalyje nurodytos informacijos perdavimo datos;

b) gavęs priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą, kuriuo patvirtinamas paslaugų teikimas priimančiojoje valstybėje narėje.

Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja CVPD, kurią dieną perduotas 4 dalyje nurodytas pranešimas.

7. Pasikeitus informacijai, nurodytai dokumentuose, pateiktuose pagal šio straipsnio 3 dalį, CVPD apie tą pasikeitimą raštu praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai likus bent 1 mėnesiui iki to pakeitimo įgyvendinimo. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija apie tą pasikeitimą taip pat nedelsdama informuoja priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją ir 24a straipsnyje nurodytą paso mechanizmo kolegiją.“;

8) 24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„24a straipsnyje nurodytos paso mechanizmo kolegijos nario prašymu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali pakviesti priimančiųjų valstybių narių kompetentingų institucijų ir ESMA darbuotojus dalyvauti patikrinimuose vietoje.

Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti ESMA visą informaciją, gautą iš CVPD patikrinimų vietoje metu arba susijusią su patikrinimais vietoje.“;

(b)4 dalis išbraukiama;

(c)5 dalis pakeičiama taip:

„5. Kai priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir įrodomų priežasčių manyti, kad jos teritorijoje pagal 23 straipsnį paslaugas teikiantis CVPD pažeidžia šio reglamento nuostatose numatytus įpareigojimus, ji apie tai praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, ESMA ir 24a straipsnyje nurodytai paso mechanizmo kolegijai.

Kai, nepaisant buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos taikomų priemonių, CVPD ir toliau veikia pažeisdamas šio reglamento nuostatose numatytus įpareigojimus, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, prieš tai apie tai informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, imasi visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų šio reglamento nuostatų laikymąsi priimančiosios valstybės narės teritorijoje. ESMA ir 24a straipsnyje nurodytai paso mechanizmo kolegijai nedelsiant pranešama apie tokias priemones.

Priimančiosios valstybės narės ir buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti klausimą ESMA, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį jai suteiktus įgaliojimus.“;

(d)7 ir 8 dalys išbraukiamos;

9) III antraštinėje dalyje įterpiamas 4a skirsnis:

„4a skirsnis

Institucijų bendradarbiavimas steigiant kolegijas

24a straipsnis

CVPD, teikiančių paslaugas kitoje valstybėje narėje, ir CVPD, kurie priklauso grupei, apimančiai du ar daugiau CVPD, priežiūros institucijų kolegijos

1. Priežiūros institucijų kolegijos steigiamos 6 dalyje nurodytoms užduotims vykdyti šiais atvejais:

a) kai CVPD taikoma 23 straipsnio 3–7 dalyse nurodyta procedūra (paso mechanizmo kolegija);

b) kai CVPD priklauso įmonių grupei, kurią sudaro du ar daugiau CVPD, gavusių veiklos leidimus bent dviejose valstybėse narėse (grupės lygmens kolegija).

Pirmos pastraipos a punkte nurodytu atveju paso mechanizmo kolegiją įsteigia, ją valdo ir jai pirmininkauja CVPD buveinės valstybės kompetentinga institucija. Ta kolegija įsteigiama per 1 mėnesį nuo 23 straipsnio 6 dalyje nurodytos datos. Jeigu CVPD vėliau pateikia kitų pranešimų pagal 23 straipsnio 3 dalį, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija per 1 mėnesį nuo 23 straipsnio 6 dalyje nurodytos datos atitinkamų priimančiųjų valstybių narių kompetentingas institucijas pakviečia dalyvauti paso mechanizmo kolegijoje.

Pirmos pastraipos b punkte nurodytu atveju, kai patronuojančioji įmonė yra Sąjungoje veiklos leidimą gavęs CVPD, grupės lygmens kolegiją įsteigia, ją valdo ir jai pirmininkauja to CVPD buveinės valstybės narės kompetentinga institucija. Jei patronuojančioji įmonė nėra Sąjungoje veiklos leidimą gavęs CVPD, grupės lygmens kolegiją įsteigia, ją valdo ir jai pirmininkauja CVPD, kurio bendra balanso suma didžiausia, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija.

Nukrypstant nuo trečios pastraipos, kai toje pastraipoje nurodytus kriterijus taikyti būtų netinkama, kompetentingos institucijos gali bendru susitarimu netaikyti tų kriterijų ir paskirti kitą CVPD kompetentingą instituciją, kuri valdytų kolegiją ir jai pirmininkautų, atsižvelgdamos į atitinkamus CVPD ir jų veiklos santykinę svarbą atitinkamose valstybėse narėse. Tokiais atvejais patronuojantysis CVPD arba CVPD, kurio bendra balanso suma didžiausia, turi teisę pareikšti savo nuomonę prieš kompetentingoms institucijoms priimant sprendimą.

Kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Komisijai ir ESMA apie visus susitarimus, sudarytus pagal ketvirtą pastraipą.

2. 1 dalyje nurodytą kolegiją sudaro:

a) ESMA;

b) CVPD buveinės valstybės narės kompetentinga institucija;

c) 12 straipsnyje nurodytos atitinkamos institucijos;

d) paso mechanizmo kolegijos atveju – priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos;

e) grupės lygmens kolegijos atveju – kiekvieno grupei priklausančio CVPD kompetentinga institucija ir atitinkamos institucijos;

f) EBI, kai CVPD išduotas veiklos leidimas pagal 54 straipsnio 3 dalį.

3. Kai CVPD, kuriam taikoma 23 straipsnio 3–7 dalyse nurodyta procedūra, taip pat priklauso grupei, kurią sudaro du ar daugiau CVPD, o jo kompetentinga institucija pirmininkauja grupės lygmens kolegijai, ta kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad tam CVPD šio straipsnio 1 dalies a ir b punktų tikslais būtų steigiama tik viena kolegija. Kai bet kuriam kitam grupei priklausančiam CVPD taip pat taikoma 23 straipsnio 3–7 dalyse nurodyta procedūra, kolegijos pirmininkas gali priimti tą sprendimą tik gavęs tų CVPD kompetentingų institucijų sutikimą.

Kai pagal pirmą pastraipą įsteigta kolegija:

(a)susirenka, kad vykdytų šio straipsnio 6 dalies a–d punktuose nurodytas užduotis, tame kolegijos posėdyje dalyvauja šio straipsnio 2 dalies a–f punktuose nurodytos institucijos, susijusios su kiekvienu grupei priklausančiu CVPD;

(b)susirenka, kad vykdytų šio straipsnio 6 dalies e punkte nurodytas užduotis, tame kolegijos posėdyje dalyvauja tik šio straipsnio 2 dalies a, b, c ir e punktuose ir, kai tinkama, f punkte nurodytos institucijos.

4. Pirmininkas praneša ESMA apie kolegijos sudėtį per 30 kalendorinių dienų nuo kolegijos įsteigimo, o apie visus jos sudėties pakeitimus – per 30 kalendorinių dienų nuo to pakeitimo. ESMA nepagrįstai nedelsdama savo interneto svetainėje paskelbia tos kolegijos narių sąrašą ir nuolat jį atnaujina.

5. Valstybės narės kompetentinga institucija, kuri nėra kolegijos narė, gali prašyti kolegijos pateikti jos priežiūros pareigoms atlikti reikalingos svarbios informacijos.

6. Kolegija, nedarydama poveikio kompetentingų institucijų atsakomybei pagal šį reglamentą, užtikrina:

(a)keitimąsi informacija, įskaitant prašymus pateikti informaciją pagal 13, 14 ir 15 straipsnius, ir informacija apie peržiūros ir vertinimo procesą pagal 22 straipsnį;

(b)veiksmingesnę priežiūrą vengiant nereikalingų besidubliuojančių priežiūros veiksmų, pvz., prašymų pateikti informaciją;

(c)susitarimą dėl savanoriško užduočių patikėjimo jos nariams;

(d)paso mechanizmo kolegijos atveju – buveinės ir priimančiosios valstybės narės bendradarbiavimą pagal 24 straipsnį dėl 23 straipsnio 4 dalies e punkte nurodytų priemonių ir visais klausimais, kylančiais teikiant paslaugas kitose valstybėse narėse;

(e)grupės lygmens kolegijos atveju – keitimąsi informacija apie CVPD grupėje sudarytus dalijimosi ištekliais ir veiklos perdavimo susitarimus pagal 19 straipsnį, apie reikšmingus grupės struktūros ir nuosavybės pokyčius ir apie organizacijos, vyresniosios vadovybės, procesų ar susitarimų pokyčius, kai tais pokyčiais daromas didelis poveikis grupei priklausančių CVPD valdymui arba rizikos valdymui.

Pirmininkas kolegiją sušaukia mažiausiai kartą per metus.

Siekiant kolegijoms sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti pagal šios dalies pirmą pastraipą paskirtas užduotis, 2 dalyje nurodyti kolegijos nariai gali į posėdžio darbotvarkę įtraukti papildomų punktų.

7. Kolegija įsteigiama ir veikia rašytinio visų jos narių susitarimo pagrindu.

Tame susitarime apibrėžiamos praktinės priemonės kolegijos veiklai užtikrinti, įskaitant kolegijos narių tarpusavio ryšių palaikymo būdus, ir gali būti apibrėžtos užduotys, kurios bus pavestos CVPD kompetentingai institucijai arba kitam kolegijos nariui.

8. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslinamos 7 dalyje nurodytos praktinės priemonės.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki …[Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“;

10) 25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)įterpiama 2a dalis:

„2a. Trečiosios valstybės CVPD, kuris ketina teikti priedo A skirsnio 3 punkte nurodytą pagrindinę paslaugą, susijusią su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal valstybės narės teisės aktus, nurodytus 49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, apie tai praneša ESMA.“;

(b)6 dalies penkta pastraipa pakeičiama taip:

„Per 6 mėnesius nuo išsamios paraiškos pateikimo arba nuo Komisijos sprendimo dėl lygiavertiškumo priėmimo pagal 9 dalį, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė, ESMA raštu informuoja paraišką pateikusį CVPD pateikdama visapusiškai pagrįstą sprendimą dėl jo pripažinimo arba atsakymo jį pripažinti.“;

(c)straipsnis papildomas 13 dalimi:

„13. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma, kokią informaciją trečiosios valstybės CVPD turi pateikti ESMA teikdamas 2a dalyje nurodytą pranešimą. Tokia informacija apima tik būtiną informaciją, įskaitant, kai taikytina ir turima, informaciją apie:

(a)Sąjungos dalyvių, kuriems trečiosios valstybės CVPD teikia 2a dalyje nurodytas paslaugas, skaičių;

(b)finansinių priemonių, išleistų pagal valstybės narės teisę, sandorių, kurių atsiskaitymas įvykdytas per praėjusius metus, skaičių ir apimtį;

(c)sandorių, kurių atsiskaitymą įvykdė Sąjungos dalyviai praėjusiais metais, skaičių ir apimtį.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki …[Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“;

11) 27 straipsnyje įterpiama 3a dalis:

„3a. Taikant 2 ir 3 dalis, nepriklausomas valdymo organo narys – valdymo organo narys, neturintis jokių verslo, šeiminių arba kitokių santykių, kurie sukeltų interesų konfliktą atitinkamo CVPD arba jo kontroliuojančiųjų akcininkų, jo vadovybės arba jo dalyvių atžvilgiu, ir neturėjęs tokių santykių penkerius metus prieš jam tampant valdymo organo nariu.“;

12) 28 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Naudotojų komitetai valdymo organui pataria dėl pagrindinių nuostatų, darančių įtaką jų nariams, įskaitant emitentų ar dalyvių priėmimo į atitinkamas vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas kriterijus ir paslaugų lygį, kuris apima tarpuskaitos ir atsiskaitymo tvarkos pasirinkimą, CVPD veiklos struktūrą, produktų, už kuriuos atsiskaitoma arba kurie užregistruojami, apimtį ir technologijų ir procedūrų naudojimą CVPD operacijoms.“;

13) 36 straipsnis pakeičiamas taip:

„36 straipsnis

Bendrosios nuostatos

Kiekvienai savo valdomai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai CVPD nustato atitinkamas taisykles ir procedūras, įskaitant griežtą apskaitos praktiką ir kontrolės priemones, kuriomis padedama užtikrinti vertybinių popierių emisijų vientisumą, taip pat kuo labiau sumažinti ir valdyti riziką, susijusią su vertybinių popierių saugojimu ir atsiskaitymu už vertybinių popierių sandorius.“;

14) 40 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kai netikslinga ir neįmanoma atsiskaitymus vykdyti per centrinio banko sąskaitas, kaip nustatyta 1 dalyje, CVPD gali siūlyti visų arba dalies savo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų piniginės dalies atsiskaitymą vykdyti per kredito įstaigoje atidarytas sąskaitas, naudojantis leidimą teikti priedo C skirsnyje išvardytas paslaugas turinčio CVPD, neatsižvelgiant į tai, ar jis priklauso tai pačiai įmonių grupei, kurios galutinę kontrolę vykdo ta pati patronuojančioji įmonė, paslaugomis arba per savo sąskaitas. Siūlydamas atsiskaitymus vykdyti per kredito įstaigoje atidarytas sąskaitas, per savo sąskaitas arba per kito CVPD sąskaitas, CVPD laikosi IV antraštinės dalies nuostatų.“;

15) 49 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

„Nedarant poveikio pirmoje pastraipoje nurodytai emitento teisei, toliau taikomi valstybės narės bendrovių ar susiję teisės aktai, pagal kuriuos vertybiniai popieriai yra išleidžiami. Valstybės narės bendrovių ar susiję teisės aktai, pagal kuriuos išleidžiami vertybiniai popieriai, apima:

(a)valstybės narės, kurioje emitentas yra įsisteigęs, bendrovių ar susijusius teisės aktus ir

(b)reglamentuojančius bendrovių ar susijusius teisės aktus, pagal kuriuos išleidžiami vertybiniai popieriai.

Valstybės narės sudaro antroje pastraipoje nurodytų teisės aktų pagrindinių susijusių nuostatų sąrašą. Kompetentingos institucijos tą sąrašą perduoda ESMA ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 18 d. ESMA tą sąrašą paskelbia ne vėliau kaip 2015 m. sausio 18 d. Valstybės narės tą sąrašą atnaujina reguliariai ir bent kas 2 metus. Atnaujintą sąrašą jos reguliariai pateikia ESMA. ESMA skelbia atnaujintą sąrašą.“;

16) 52 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kai CVPD pateikia prieigos prašymą kitam CVPD pagal 50 ir 51 straipsnius, gaunantysis CVPD tokį prašymą išnagrinėja nedelsdamas ir per 3 mėnesius pateikia atsakymą prašančiajam CVPD. Jei gaunantysis CVPD sutinka įvykdyti prašymą, sąsaja įdiegiama per pagrįstą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių.“;

17) 54 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) tuo tikslu paskirti vieną arba daugiau kredito įstaigų, gavusių veiklos leidimus pagal Direktyvos 2013/36/ES 8 straipsnį, arba CVPD, kuriam išduotas leidimas teikti papildomas bankinio tipo paslaugas pagal šio straipsnio 3 dalį.“;

(b)4 dalies pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:

i) įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Kai CVPD siekia paskirti kredito įstaigą arba naudoti CVPD, kuriam pagal 3 dalį išduotas veiklos leidimas, teikti papildomas bankinio tipo paslaugas per atskirą juridinį subjektą, kuris gali priklausyti įmonių grupei, kuriai priklauso pirmasis CVPD, nepriklausomai nuo to, ar juos galiausiai kontroliuoja ta pati patronuojančioji įmonė, 2 dalyje nurodytas veiklos leidimas išduodamas tik tuo atveju, jei įvykdomos šios sąlygos:“;

ii) c punktas išbraukiamas;

(c)5 dalis pakeičiama taip:

„5. 4 dalis netaikoma 2 dalies b punkte nurodytoms kredito įstaigoms, kurios siūlo dalies CVPD vertybinių popierių sistemos atsiskaitymų vykdyti piniginėmis lėšomis, jeigu bendra tokių per tose kredito įstaigose atidarytas sąskaitas vykdomų atsiskaitymų piniginėmis lėšomis vertė neviršija didžiausios sumos, apskaičiuotos vienų metų laikotarpiu. Ta ribinė suma nustatoma pagal 9 dalį.

Kompetentinga institucija bent kartą per metus patikrina, kad būtų laikomasi pirmoje pastraipoje nurodytos ribinės sumos, ir savo išvadas pateikia ESMA, ECBS ir EBI. Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad ribinė suma buvo viršyta, ji reikalauja, kad atitinkamas CVPD prašytų išduoti veiklos leidimą pagal 4 dalį. Atitinkamas CVPD veiklos leidimo paraišką turi pateikti per 6 mėnesius.“;

(d)straipsnis papildomas 9 dalimi:

„9. EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ESMA ir ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma 5 dalyje nurodyta didžiausia suma, atsižvelgiant į poreikį subalansuoti CVPD kredito ir likvidumo riziką, kylančią dėl atsiskaitymo piniginėmis lėšomis per kredito įstaigose atidarytas sąskaitas, ir į poreikį sudaryti sąlygas CVPD vykdyti atsiskaitymus užsienio valiutomis per tokiose kredito įstaigose atidarytas sąskaitas. Rengdama šiuos techninių reguliavimo standartų projektus EBI taip pat prireikus nustato atitinkamus rizikos valdymo ir rizikos ribojimo ir mažinimo reikalavimus.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“;

18) 55 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„4 dalies a–e punktuose nurodytos institucijos pateikia pagrįstą nuomonę dėl veiklos leidimo per 2 mėnesius nuo toje dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Jei institucija iki to laikotarpio pabaigos nepateikia nuomonės, laikoma, kad jos nuomonė yra palanki.“;

19) 59 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 4 dalis iš dalies keičiama taip:

i) c, d ir e punktai pakeičiami taip:

„c) turi pakankamų reikalavimus atitinkančių likvidžių išteklių visomis atitinkamomis valiutomis, kad galėtų laiku teikti atsiskaitymo paslaugas pagal labai įvairius galimus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus, įskaitant likvidumo riziką, kylančią dėl mažiausiai dviejų dalyvių, įskaitant jos (jo) patronuojančiąsias ir patronuojamąsias įmones, kurių atžvilgiu jos (jo) pozicijos yra didžiausios, įsipareigojimų neįvykdymo;

d) atitinkamą likvidumo riziką mažina naudodama (-as) reikalavimus atitinkančius likvidžius išteklius visomis atitinkamomis valiutomis, pavyzdžiui, pinigines lėšas emisijos centriniame banke ar kitose kreditingose finansų įstaigose, įsipareigotas kredito linijas arba panašias priemones ir labai likvidžius įkaitus ar investicijas, kurie yra iškart prieinami ir konvertuojami į pinigines lėšas taikant iš anksto nustatytas ir labai patikimas finansavimo priemones, netgi išskirtinėmis, bet tikėtinomis rinkos sąlygomis, ir ji (jis) nustato, vertina ir stebi savo likvidumo riziką, kylančią dėl įvairių finansų įstaigų, kuriomis naudojamasi siekiant valdyti jos (jo) likvidumo riziką;

e) kai naudojamos iš anksto nustatytos ir labai patikimos finansavimo priemonės, įsipareigotos kredito linijos arba panašios priemonės, kaip likvidumą palaikančius subjektus pasirenka tik kreditingas finansų įstaigas; nustato ir taiko tinkamas koncentracijos ribas kiekvienam atitinkamam likvidumą palaikančiam subjektui, įskaitant jos (jo) patronuojančiąją įmonę ir patronuojamąsias įmones;“;

ii) i punktas pakeičiamas taip:

„i)    taiko iš anksto nustatytas ir labai patikimas priemones, kad užtikrintų, jog įsipareigojimų neįvykdžiusio kliento pateiktas įkaitas būtų laiku konvertuojamas į pinigines lėšas, o tais atvejais, kai naudojamos neįsipareigotos priemonės, nustato, kad bet kokia galima susijusi rizika yra nustatyta ir sumažinta;“;

iii) dalis papildoma k punktu:

„k) tinkamai stebi ir valdo visą riziką, įskaitant atitinkamus užskaitos susitarimus, susijusius su jo (jos) taikomo atsiskaitymo modelio atsiskaitymo piniginėmis lėšomis dalimi.“;

b) 5 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo].“;

20) 60 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Pirmoje pastraipoje nurodytos kompetentingos institucijos reguliariai ir bent kartą per metus įvertina, ar papildomoms bankinio tipo paslaugoms teikti paskirta kredito įstaiga arba leidimą teikti tas paslaugas gavęs CVPD laikosi 59 straipsnio reikalavimų, ir informuoja CPVD kompetentingą instituciją, kuri savo ruožtu informuoja 55 straipsnio 4 dalyje nurodytas institucijas ir, kai tinkama, 24a straipsnyje nurodytas kolegijas apie pagal šią dalį vykdomos priežiūros rezultatus, įskaitant taisomuosius veiksmus arba nuobaudas.“;

(b)2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„CVPD kompetentinga institucija reguliariai ir bent kartą per metus informuoja 55 straipsnio 4 dalyje nurodytas institucijas ir, kai tinkama, 24a straipsnyje nurodytas kolegijas apie pagal šią dalį vykdomos peržiūros ir vertinimo rezultatus, įskaitant taisomuosius veiksmus arba nuobaudas.“;

21) 67 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)įterpiama 2a dalis:

„2a. 7 straipsnio 14a dalyje, 24a straipsnio 8 dalyje, 25 straipsnio 13 dalyje ir 54 straipsnio 9 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikui nuo [Leidinių biurui: prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą].“;

(b)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 14 dalyje, 24 straipsnio 7 dalyje, 7 straipsnio 14a dalyje, 24a straipsnio 8 dalyje, 25 straipsnio 13 dalyje ir 54 straipsnio 9 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.“;

(c)5 dalis pakeičiama taip:

„5. Pagal 2 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 14 dalį, 24 straipsnio 7 dalį, 7 straipsnio 14a dalį, 24a straipsnio 8 dalį, 25 straipsnio 13 dalį ir 54 straipsnio 9 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.“;

22) 68 straipsnis papildomas 3 dalimi:

„3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.“;

23) 69 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)4 dalis pakeičiama taip:

„4. Nacionalinės taisyklės dėl veiklos leidimų išdavimo CVPD toliau taikomos iki vienos iš šių datų, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų ankstesnė:

a) pagal šį reglamentą priimto sprendimo dėl veiklos leidimų išdavimo CVPD ir jų veiklos, įskaitant CVPD sąsajas, priėmimo dienos arba

b) … [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo].“;

(b)įterpiamos 4a, 4b ir 4c dalys:

„4a. Nacionalinės taisyklės dėl trečiųjų valstybių CVPD pripažinimo toliau taikomos iki vienos iš šių datų, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų ankstesnė:

a) pagal šį reglamentą priimto sprendimo dėl atitinkamų trečiųjų valstybių CVPD ir jų veiklos pripažinimo priėmimo dienos arba

b) … [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 3 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo].

Trečiosios valstybės CVPD, teikiantis priedo A skirsnio 1 ir 2 punktuose nurodytas pagrindines paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal 49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytus valstybės narės teisės aktus, laikydamasis taikytinų nacionalinių taisyklių dėl trečiųjų valstybių CVPD pripažinimo, per 2 metus nuo [Leidinių biurui: prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą] pateikia pranešimą ESMA.

ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma, kokią informaciją trečiosios valstybės CVPD pateikia ESMA teikdamas antroje pastraipoje nurodytą pranešimą. Tokia informacija apima tik būtiną informaciją, įskaitant, kai taikytina ir turima, informaciją apie:

(a)dalyvių, kuriems trečiosios valstybės CVPD teikia antroje pastraipoje nurodytas paslaugas, skaičių;

(b)finansinių priemonių kategorijas, kurių atžvilgiu trečiosios valstybės CVPD teikia tokias paslaugas; ir

(c)bendrą tokių finansinių priemonių apimtį ir vertę.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

4b. Trečiosios valstybės CVPD, kuris priedo A skirsnio 3 punkte nurodytas pagrindines paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal 49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytus valstybės narės teisės aktus, teikė iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą], 25 straipsnio 2a dalyje nurodytą pranešimą pateikia per 2 metus nuo ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą].

4c. Jeigu CVPD išsamią pripažinimo paraišką pagal 25 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis pateikė iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, t. y. šio reglamento įsigaliojimo datą], tačiau iki tos dienos ESMA nepriėmė sprendimo pagal 25 straipsnio 6 dalį, nacionalinės CVPD pripažinimo taisyklės toliau taikomos tol, kol bus paskelbtas ESMA sprendimas.“;

(c)straipsnis papildomas 6 dalimi:

„6. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pagal 24a straipsnį numatytas kolegijas įsteigia ir valdo visų CVPD, teikiančių paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal kitos valstybės narės teisę, laikantis 23 straipsnio 2 dalies, atveju iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, t. y. šio reglamento įsigaliojimo datą], arba CVPD, kurie priklauso grupei, kurią sudaro kiti CVPD, atveju ne vėliau kaip ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 4 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].“;

24) 74 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis iš dalies keičiama taip:

i) įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„ESMA, bendradarbiaudama su EBI ir kompetentingomis institucijomis bei atitinkamomis institucijomis, teikia Komisijai ataskaitas, kuriose pateikiamas tendencijų, galimos rizikos bei pažeidžiamumo įvertinimas, o prireikus – rekomendacijos dėl prevencinių ar taisomųjų veiksmų paslaugų, kurioms taikomas šis reglamentas, rinkose. Tose ataskaitose įvertinami bent šie aspektai:“;

ii) a punktas pakeičiamas taip:

„a) atsiskaitymų už vietos ir tarpvalstybines operacijas veiksmingumas kiekvienoje valstybėje narėje remiantis neatsiskaitymo atvejų skaičiumi bei apimtimi ir jų raida, įskaitant piniginių baudų poveikio neatsiskaitymui pagal įvairias priemones analizę, neatsiskaitymo trukmę ir pagrindinius veiksnius, finansinių priemonių kategorijas ir rinkas, kuriose nustatytas didžiausias neatsiskaitymo lygis, ir tarptautinį neatsiskaitymo rodiklių palyginimą, įskaitant 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuobaudų dydžio vertinimą, ir, kai tinkama, 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų supirkimo sandorių skaičiumi bei apimtimi, taip pat kitais svarbiais kriterijais;“;

iii) dalis papildoma l punktu:

„l) pagal 25 straipsnio 2a dalį pateiktų pranešimų tvarkymas;“;

(b)įterpiama 1a dalis:

„1a. 1 dalyje nurodytos ataskaitos Komisijai pateikiamos:

(a)ne rečiau kaip kas 2 metus nuo ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, t. y. šio reglamento įsigaliojimo datą] – 1 dalies a punkte nurodytos ataskaitos atveju;

(b)kas dvejus metus – 1 dalies b ir c punktuose nurodytų ataskaitų atveju;

(c)kasmet iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 1 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] ir kas 3 metus nuo ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 1 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] – 1 dalies d ir f punktuose nurodytų ataskaitų atveju;

(d)Komisijos prašymu – 1 dalies e, h, j ir k punktuose nurodytų ataskaitų atveju;

(e)kasmet iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 1 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] ir kas 2 metus nuo ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 1 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] – 1 dalies i ir l punktuose nurodytų ataskaitų atveju.“;

(c)2 dalis pakeičiama taip:

„2. 1 dalyje nurodytos ataskaitos 1a dalyje nustatytu periodiškumu Komisijai pateikiamos iki atitinkamų metų balandžio 30 d.“;

25) 75 straipsnis pakeičiamas taip:

„75 straipsnis

Peržiūra

Komisija ne vėliau kaip … [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 5 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] atlieka peržiūrą ir parengia bendrą ataskaitą dėl šio reglamento. Toje ataskaitoje visų pirma įvertinami 74 straipsnio 1 dalies a–l punktuose nurodyti klausimai, nustatoma, ar yra kitų esminių kliūčių konkurencijai paslaugų, kurioms taikomas šis reglamentas, srityje, kurioms skiriama nepakankamai dėmesio, ir išdėstomas galimas poreikis taikyti papildomas priemones siekiant:

a) gerinti atsiskaitymo veiksmingumą;

b) apriboti CVPD žlugimo poveikį mokesčių mokėtojams;

c) kuo labiau sumažinti tarpvalstybinio atsiskaitymo kliūtis;

d) užtikrinti tinkamus įgaliojimus ir informacijos prieinamumą institucijoms, kad jos galėtų stebėti riziką.

Komisija tą ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.“

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tačiau 1 straipsnio 2 punkto a papunktis, 9 punktas, 10 punkto a papunktis, 17 punkto c papunktis, 19 punkto a papunktis ir 23 punkto b papunkčio antra pastraipa taikomi nuo ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

☒ nauju veiksmu 

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 44  

◻ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.3.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir pasiekimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

◻ trukmė ribota

–◻    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–◻    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

☒ trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 45   

◻ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–◻ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

☒ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

–◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

–☒ Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;

–◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

–☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms veiklos išlaidų kategorijoms, pakartokite pirmiau pateiktą dalį:

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Vidaus taisyklių V priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas 

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

–☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlymas (iniciatyva)

–☒    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–◻    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–◻    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–☒    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–◻    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms 

–☒    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

nuosaviems ištekliams

kitoms pajamoms

nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija). 

(1)    2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (CVPDR) (OL L 257, 2014 8 28), 2 straipsnio 7 dalis.

(2)    Tai, be kita ko, piniginių lėšų sąskaitų atidarymas, vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyvių indėlių priėmimas, kreditų suteikimas, mokėjimo paslaugų užtikrinimas. Kitos papildomos paslaugos apima įkaito valdymą, akcininkų registrų tvarkymą, emitento įvykių rėmimą.

(3)    Duomenys, gauti iš Prekybos vertybiniais popieriais, tarpuskaitos ir atsiskaitymo statistikos duomenų bazės, Europos Centrinis Bankas, https://sdw.ecb.europa.eu/browse.do?node=9691131 .

(4)    2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB, OL L 145, 2004 4 30. FPRD galiojo iki 2018 m. sausio 2 d. Dabar ji iš dalies išdėstyta nauja redakcija priėmus FPRD2 (2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES, OL L 173, 2014 6 12) ir iš dalies pakeista FPRR (2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, OL L 173, 2014 6 12).

(5)    2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27).

(6)     https://www.ecb.europa.eu/paym/target/t2s/html/index.en.html .

(7)     https://www.fsb.org/wp-content/uploads/pr_101020.pdf .  

(8)     https://www.bis.org/cpmi/publ/d101.htm .  

(9)    Žr. Komisijos komunikatą „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“ (COM(2020) 590), 13 veiksmas.

(10)    2020 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tolesnio kapitalo rinkų sąjungos plėtojimo (2020/2036, (INI)), žr. 21 punktą.

(11)    Įgyvendinant atsiskaitymo drausmės tvarką siekiama užkirsti kelią rinkos dalyvių neatsiskaitymui; du pagrindiniai jos elementai yra neatsiskaitymo atvejų prevencijos priemonės (CVPDR 6 straipsnis) ir neatsiskaitymo problemos sprendimo priemonės (CVPDR 7 straipsnis). Pastarąsias sudaro trys pagrindiniai ramsčiai: ataskaitų teikimo reikalavimai, piniginės baudos ir privalomas supirkimas.

(12)    Komisijos tikslinės konsultacijos dėl reglamento dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų peržiūros, https://ec.europa.eu/info/consultations/finance-2020-csdr-review_en .

(13)    Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai pagal 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012, 75 straipsnį, COM(2021) 348 final.

(14)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021 m. Komisijos darbo programa. Gyvybinga Sąjunga pažeidžiamame pasaulyje“, I priedas, COM(2020) 690 final.

(15)    1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose, OL L 166, 1998 6 11.

(16)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, OL L 176, 2013 6 27.

(17)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, OL L 176, 2013 6 27.

(18)    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012, OL L 173, 2014 6 12.

(19)    Komisijos komunikatas „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“, COM(2020) 590.

(20)     https://ec.europa.eu/info/publications/200924-digital-finance-proposals_en .

(21)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paskirstytojo registro technologija grindžiamoms rinkos infrastruktūroms skirtos bandomosios tvarkos, COM(2020) 594 final.

(22)     https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/MEX_21_6293  

(23)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje, COM(2020) 595 final.

(24)    Komisijos komunikatas „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“, COM(2021) 32.

(25)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas), OL L 243, 2021 7 9.

(26)    Su Komisijos konsultacijų dokumento apžvalga, individualiais atsakymais ir gautų duomenų santrauka galima susipažinti svetainėje „Tikslinės konsultacijos dėl reglamento dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų peržiūros“ (angl. Targeted consultation on the review of the Regulation on improving securities settlement in the European Union and on central securities depositories) adresu https://ec.europa.eu/info/consultations/finance-2020-csdr-review_en .

(27)    Su įžanginiu poveikio vertinimu ir gautomis pastabomis galima susipažinti adresu https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12649-Finansu-rinkos-Centriniai-vertybiniu-popieriu-depozitoriumai-ES-taisykliu-perziura-_lt .

(28)    2020 m. lapkričio 5 d. ESMA ataskaita Europos Komisijai „CVPD vykdomas vidinis atsiskaitymas“, ESMA70-156-3729.

(29)    2020 m. lapkričio 5 d. ESMA ataskaita Europos Komisijai „Tarpvalstybinės paslaugos ir prašymų tvarkymas pagal CVPDR 23 straipsnį“, ESMA70-156-3569.

(30)    2021 m. liepos 8 d. ESMA ataskaita Europos Komisijai „CVPD teikiamos papildomos bankinio tipo paslaugos“, ESMA70-156-4582.

(31)    2021 m. rugpjūčio 2 d. ESMA ataskaita Europos Komisijai „CVPD naudojimasis finansinėmis technologijomis“, ESMA70-156-4576.

(32)    „ESMA ataskaita dėl tendencijų, rizikos ir pažeidžiamumo“, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, ESMA-50-165-1287, Nr. 2, 2020 m.

(33)    Jeigu pasibaigus nustatytam laikotarpiui už sandorį neatsiskaitoma, vertybinių popierių pirkėjas, kuris privalo juos atpirkti kitur, savo iniciatyva pradeda privalomą supirkimo procesą. Neatsiskaičiusi šalis privalo padengti bet kokį pradinio ir naujo sandorio kainų skirtumą ir visas supirkimo išlaidas.

(34)    Pagal CVPDR 69 straipsnio 4 dalį tol, kol nacionalinės kompetentingos institucijos ir ESMA atitinkamai neišduoda veiklos leidimo ES arba trečiųjų valstybių CVPD arba jų nepripažįsta pagal CVPDR, toliau taikomos nacionalinės veiklos leidimų išdavimo ir pripažinimo taisyklės, galiojusios iki CVPDR įsigaliojimo.

(35)    OL C […], […], p. […].

(36)    OL C , , p. .

(37)    2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).

(38)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“, COM(2020) 590.

(39)    Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai pagal 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012, 75 straipsnį, COM(2021) 348 final.

(40)    2018 m. gegužės 25 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/1229, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 papildomas atsiskaitymo drausmės techniniais reguliavimo standartais (OL L 230, 2018 9 13, p. 1).

(41)    2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

(42)    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(43)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(44)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(45)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“, adresu https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/LT/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx  

(46)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(47)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(48)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(49)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(50)    Pagal oficialią biudžeto nomenklatūrą.

(51)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(52)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(53)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(54)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(55)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(56)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(57)    AC – sutartininkas, AL – vietinis darbuotojas, END – deleguotasis nacionalinis ekspertas, INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas, JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas.

(58)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(59)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(60)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.