EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 05 18

JOIN(2022) 24 final

BENDRAS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl investicijų gynybos srityje spragų analizės ir tolesnių veiksmų

1.Įvadas

Kovo 11 d. Versalyje susitikę valstybių ir vyriausybių vadovai, atsižvelgdami į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, įsipareigojo stiprinti Europos gynybos pajėgumus. Jie sutarė: 1) didinti gynybos išlaidas; 2) stiprinti bendradarbiavimą įgyvendinant bendrus projektus; 3) pašalinti trūkumus ir pasiekti su pajėgumais susijusius tikslus; 4) skatinti inovacijas, įskaitant civilinę / karinę sinergiją; 5) stiprinti bei plėtoti savo gynybos pramonę, įskaitant MVĮ. Be to, jie paragino Komisij[ą], koordinuojant veiksmus su Europos gynybos agentūra, ne vėliau kaip gegužės mėn. viduryje pateikti investicijų gynybos srityje spragų analizę ir pasiūlyti tolesnių iniciatyvų, būtinų Europos gynybos pramoninei ir technologinei bazei stiprinti. Šios užduotys taip pat buvo įtrauktos į ES saugumo ir gynybos strateginį kelrodį 1 , kurį patvirtino Taryba ir kuriam 2022 m. kovo mėn. pritarė Europos Vadovų Taryba.

Šiame bendrame komunikate Europos Vadovų Tarybos prašymu pateikiama analizė, kuria siekiama užtikrinti, kad valstybėms narėms padidinus gynybos išlaidas būtų sukurtas daug tvirtesnis ES gynybos technologinis ir pramoninis pagrindas, kuriuo būtų prisidedama prie didesnio konvencinio atgrasymo nuo bet kokios rūšies potencialaus priešininko veiksmų. Remiantis visų pirma 2022 m. vasario 15 d. komunikatu dėl gynybos dokumentų rinkinio 2 , minėtame komunikate valstybėms narėms pasiūlomi nauji būdai stiprinti bendrus viešuosius pirkimus, taip pat bendradarbiauti su pramone, siekiant didinti savo gamybos pajėgumus, kad, remiantis konsoliduota ir labiau nuspėjama paklausa, būtų patenkinti padidėję poreikiai. Tai, kaip piliečiai suvokia griežtesnių ES veiksmų gynybos srityje poreikį, aptarta galutinėje konferencijos dėl Europos ateities ataskaitoje 3 .

Tokie veiksmai yra labai svarbūs atsižvelgiant į reikšmingas pasekmes, kurias Europos gynybai sukėlė neišprovokuota Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą. Europoje vėl prasidėjus karui, paaiškėjo pasekmės, kurias nulėmė tai, kad daugybę metų gynybai buvo skiriama per mažai lėšų, todėl susikaupė spragų ir trūkumų kalbant apie kolektyvines karines atsargas, taip pat sumažėjo pramoninės gamybos pajėgumai. Didesnės gynybos išlaidos ne tik turės padėti ištaisyti šią padėtį, bet ir turės skubiai patenkinti trumpalaikį poreikį papildyti ir plėsti gynybos išteklius, įskaitant poreikį kompensuoti Ukrainai teikiamą karinę pagalbą.

Valstybės narės pranešė savo gynybos biudžetus artimiausiais metais kol kas didinsiančios papildomais maždaug 200 mlrd. EUR 4 . Nors šios padidintos išlaidos yra labai svarbios, kyla didelė rizika, kad tai nepadės pašalinti dabartinių trūkumų, jei išlaidos nebus skiriamos koordinuotai. Todėl ES valstybės narės privalo ne tik daugiau išleisti, bet taip pat drauge investuoti geriau ir daugiau, kaip pripažinta Versalio deklaracijoje ir Strateginiame kelrodyje. Tik dirbdamos kartu valstybės narės gali maksimaliai išnaudoti masto ekonomiją ir sumokėti dideles aukštosiomis technologijomis grindžiamų pajėgumų išlaidas kartu išvengdamos konkurencijos dėl ribotų tiekimo pajėgumų ir užkirsdamos kelią nereikalingam dubliavimui.

Vis dėlto, remiantis istoriniais duomenimis, kyla pavojus, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į pramonės ir tiekimo saugumo sumetimus, pasirinks nacionalinius sprendimus arba, jei nėra galimybių pasinaudoti serijinės gamybos 5 sprendimais, – ne ES sprendimus, nes sprendimus būtina priimti skubiai, ir tai bus daroma vietoje galimų ES sprendimų, kurie gali būti priimti per tokį pat laiką. Gynybos pramonės įmonės gali būti linkusios visų pirma dirbti su savo nacionaline vyriausybe, o ne su platesniu Europos klientų ratu. Jei veikla nebus koordinuojama ir nebus bendradarbiaujama, dėl didesnių investicijų Europos gynybos sektorius dar labiau susiskaidys, bus ribojamas bendradarbiavimo per visą įrangos gyvavimo ciklą potencialas, padidės išorės priklausomybė ir, tikėtina, bus trukdoma sąveikumui. Šiuo požiūriu trumpalaikiai pirkimai turės ilgalaikį poveikį, todėl susilpnės rinka ir anksčiau numatytos galimybės bus prarastos artimiausiems dešimtmečiams.

Trumpai tariant, nuolatinis nepakankamas lėšų skyrimas ir bendradarbiavimo stoka lėmė itin didelius gynybos pajėgumų trūkumus, visų pirma susijusius su aukštesnės klasės priemonių spektru, įvairiose srityse, taip pat atitinkamos pramonės susiskaidymą Europoje. Labai svarbu, kad ES nekartotų praeities klaidų, kurios lėmė neefektyvumą, dubliavimą ir priklausomybę, ir vietoje to remtųsi ES gynybos iniciatyvomis ir pajėgumų plėtojimo priemonėmis, sukurtomis per pastaruosius keletą metų, siekiant stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą gynybos srityje. Šiomis iniciatyvomis siekiama sumažinti Europos gynybos rinkos, visų pirma Europos gynybos fondo (EGF), susiskaidymą ir stiprinti valstybių narių gynybos politikos koordinavimą, planavimą ir pajėgumų plėtojimą, visų pirma pasitelkiant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESVO), suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje (CARD) ir Pajėgumų plėtojimo planą (PPP). Be to, Strateginiame kelrodyje raginama, kad nuo 2022 m. metiniuose gynybos ministrų posėdžiuose dėl ES gynybos iniciatyvų, susijusių su pajėgumų plėtojimu, kuriuos organizuoja ir kuriems pirmininkauja vyriausiasis įgaliotinis ir Komisijos pirmininko pavaduotojas ir (arba) Europos gynybos agentūros vadovas, būtų visapusiškai pasinaudota esamais formatais. Visa tai yra svarbūs žingsniai teisinga linkme, siekiant šalinti dabartinius trūkumus, tačiau jie toliau turi būti stiprinami atsižvelgiant į naują padėtį, visų pirma susijusią su bendromis investicijomis ir gynybos pajėgumų viešaisiais pirkimais. Tokie žingsniai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad Europa galėtų dislokuoti patikimesnius ir sąveikesnius gynybos pajėgumus kartu stiprindama Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę (EGPTB), kuri yra labai svarbi Europos ilgalaikiam saugumui ir strateginiam savarankiškumui.

Todėl bendras tikslas yra investuoti:

·drauge, išnaudojant masto ekonomiją bendradarbiavimu grindžiamuose projektuose ir vykdant bendrus viešuosius pirkimus. Drauge rengiant pirkimų dokumentaciją ir vykdant pirkimus, galima gauti pasiūlymus su mažesnėmis kainomis, be to, tai taip pat padeda valstybėms narėms išvengti konkurencijos dėl ribotų pramoninių išteklių, taigi ir tolesnio kainų augimo arba mažesnių ar labiau pažeidžiamų valstybių narių išstūmimo, taip užtikrinant solidarumą. Panašumai su COVID vakcinų padėtimi 2020–2021 m. yra akivaizdūs;

·geriau, padedant valstybėms narėms dėmesį sutelkti į nustatytus ES pajėgumų prioritetus. Jie dera su NATO prioritetais ir bus peržiūrėti atsižvelgiant į Strateginiame kelrodyje pateiktas politines ir strategines rekomendacijas. Šioje analizėje atkreipiamas dėmesys į kai kuriuos dėl pasikeitusių strateginių aplinkybių staiga atsiradusius pajėgumų trūkumus, ir

·Europos lygmeniu, skatinant gynybos investicijas, kuriomis stiprinamas pramonės aktyvumas, ilgesnio laikotarpio pramoniniai pajėgumai ir ekonomikos augimas Sąjungoje dėl konkurencingesnės Europos gynybos pramonės. Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės (EGPTB) stiprinimas, atsižvelgiant į prastėjančią geostrateginę aplinką, įgavo strateginę reikšmę.

Tai taip pat naudinga NATO, kuri išlieka kolektyvinės savo narių gynybos pagrindu. ES iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti bendradarbiavimą gynybos srityje, taip pat padeda stiprinti sąžiningesnį transatlantinį dalijimąsi našta, o Europai – veiksmingiau prisidėti prie NATO veiksmų. Valstybės narės gali naudoti savo atskiras pajėgas nacionaliniu lygmeniu arba pagal ES, NATO, JT ar bet kurią kitą sistemą. ES pajėgumų plėtros prioritetai dera su NATO sistemoje sutartais analogiškais pajėgumais kartu atsižvelgiant į abiejų organizacijų pobūdžio ir atsakomybės skirtumus ir užtikrinant atitinkamų pastangų tarpusavio stiprinimą. Gynybos pajėgumų plėtojimas yra pagrindinis tvirtesnio ES ir NATO dialogo ir bendradarbiavimo, dėl kurio susitarta pagal 2016 ir 2018 m. bendras deklaracijas, pagrindas.

Šiame bendrame komunikate nagrinėjamos: a) gynybos išlaidos ES, b) pajėgumų ir pramoninės spragos, kurias reikia pašalinti, įskaitant spragas, kurias reikia pašalinti kuo skubiau, c) būdai joms pašalinti ir d) galimybės stiprinti gynybos pajėgumų tiekimą.

2.Gynybos išlaidos ES ir investicijų trūkumo lygiai

Reaguodamos į naujas grėsmes saugumui, 2022 m. dauguma valstybių narių praneša apie gerokai padidintus savo gynybos biudžetus ir kai kuriais atvejais šie biudžetai sudaro net ir daugiau nei 2 proc. jų BVP, taip sustiprinant prieš keletą metų prasidėjusią didėjančią tendenciją. 2020 m. valstybės narės kartu gynybai išleido daugiau nei 200 mlrd. EUR 6 , o 2021 m. jų bendros išlaidos, remiantis skaičiavimais, padidėjo iki 220 mlrd. EUR. Vis dėlto, šios naujausios tendencijos atsirado po užsitęsusio esminio gynybos išlaidų mažinimo pasibaigus 2007–2008 m. ekonomikos ir finansų krizei, kai išlaidos nuo 183 mlrd. EUR 2008 m. sumažėjo iki 159 mlrd. EUR 2014 m. 7 , o ikikrizinį lygį vėl pasiekė tik 2018–2019 m. (žr. toliau pateiktą diagramą). 2009–2018 m. laikotarpiu valstybės narės šias išlaidas mažino ir toks nepakankamas investavimas, palyginti su 2008 m. išlaidų lygiu, iš viso apytiksliai sudaro 160 mlrd. EUR 8 .

Taigi kartu su struktūrine išlaidų, skiriamų gynybos sistemoms didėjimo tendencija ir dėl to, kad kai kurios valstybės narės susitelkė į ekspedicinių pajėgų operacijas, labai sumažėjo bendros nacionalinės pajėgos, įrangos kiekis ir atsargos, kurios dabar dar labiau išseko dėl Ukrainai teikiamos paramos. Todėl nebuvo skirta pakankamai dėmesio pajėgumams veikti visapusiškai ir itin intensyviai, o dabartinius trūkumus ir trūkstamus aukščiausios klasės pajėgumus prireikus kompensavo ne ES NATO sąjungininkai, visų pirma JAV.

Be to, per pastarąjį dešimtmetį JAV ir Rusija, kuri kelia vis daugiau nerimo, savo gynybos biudžetus didino daug didesniais tempais nei Europa. Dar didesnį įspūdį daro tai, kad Kinija tuo pačiu laikotarpiu dar labiau padidino savo biudžetą. 1999–2021 m. bendros ES gynybos išlaidos padidėjo 19,7 proc., palyginti su 65,7 proc. padidėjusiomis JAV išlaidomis, 292 proc. padidėjusiomis Rusijos išlaidomis ir 592 proc. padidėjusiomis Kinijos išlaidomis 9 . Čia net neatsižvelgiama į tai, kad Kinijos ir Rusijos išlaidos gynybai buvo iš esmės nepakankamai įvertintos, nes jų biudžetų perkamoji galia yra didesnė nei atrodytų, sprendžiant pagal valiutų keitimo kursu grindžiamą konvertavimą. Remiantis perkamosios galios paritetu, apskaičiuota, kad 2021 m. Rusijos ir Kinijos gynybos biudžetai yra atitinkamai 178 mlrd. JAV dolerių ir 332 mlrd. JAV dolerių 10 . Be to, investicijų į Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos ir Rusijos gynybos išlaidas dalis yra gerokai didesnė nei ES valstybių narių.

Nors valstybėms narėms nėra iškeltas teisiškai privalomas tikslas nustatyti atskirų nacionalinių gynybos išlaidų lygius, didžioji dauguma jų susitarė, kad NATO pagrindu ir (arba) vykdant nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) projektą, jos sieks padidinti savo išlaidas gynybai 11 . Pavyzdžiui, jei 2006–2020 m. laikotarpiu visos valstybės narės būtų skyrusios 2 proc. savo BVP gynybai, o 20 proc. – investicijoms, gynybai būtų buvę papildomai skirta apie 1 100 mlrd. EUR, iš kurių apie 270 mlrd. EUR – investicijoms 12 .

Be to, Europos gynybos išlaidos istoriškai buvo ne tokios veiksmingos ir rezultatyvios, palyginti su mūsų sąjungininkų ir konkurentų gynybos išlaidomis. Remiantis skaičiavimais, valstybių narių nebendradarbiavimas gynybos srityje kasmet kainuoja dešimtis milijardų eurų 13 . Nepaisant to, kad 2020 m. Europos gynybos išlaidos padidėjo, buvo pasiekta nauja lėšų, kurios investuojamos bendradarbiaujant, žemiausia riba – tik 11 proc. 14 , t. y. gerokai mažiau nei 35 proc. rodiklis, dėl kurio valstybės narės susitarė pagal EGA sistemą, ir kuris nustatytas PESCO, palyginti su 89 proc. išlaidų rodikliu nacionaliniu lygmeniu. Dėl nepakankamo bendradarbiavimo ES atsirado nereikalingas dubliavimas ir padaugėjo tos pačios rūšies gynybos sistemų. Be to, nors 2020 m. valstybių narių bendros gynybos srities mokslinių tyrimų ir technologijų (MTP) išlaidos sudarė 2,5 mlrd. EUR, tai sudaro tik 1,2 proc. visų jų gynybos išlaidų, t. y. gerokai mažiau nei 2 proc. rodiklis, dėl kurio susitarta EGA sistemoje ir kuris buvo nustatytas kaip didesnis saistantis įsipareigojimas pagal PESCO 15 .

3.Gynybos pramonės spragos

Europos gynybos pramonės pagrindą sudaro platus pagrindinių rangovų, vidutinės kapitalizacijos ir mažųjų bei vidutinių įmonių, kuriančių ir gaminančių pažangiausias technologijas ir gynybos pajėgumus, kurių reikia valstybių narių ginkluotosioms pajėgoms, grupė ir įranga, kurią šios įmonės gali parduoti. Apskritai apskaičiuota metinė ES gynybos sektoriaus apyvarta siekia beveik 84 mlrd. EUR, taigi tiesiogiai sukuria daugiau nei 196 000 aukštos kvalifikacijos darbo vietų ir netiesiogiai – daugiau kaip 315 000 darbo vietų 16 ..

Nepaisant bendro sektoriaus konkurencingumo, esama sunkumų ir spragų. Gynybos sektoriaus bendrovės struktūriškai vis dar yra dažniausiai pasiskirsčiusios pagal nacionalinį padalijimą ir naudojasi glaudžiais ryšiais su nacionalinėmis vyriausybėmis. Dėl šios rinkos struktūros ir nedidelių investicijų išlaidų keli nacionaliniai subjektai veikia mažose rinkose, todėl jų gamybos apimtys yra nedidelės 17 . Vykdant daugybę konsolidavimo veiksmų nacionaliniu ir Europos lygmeniu, labai atsiliekama nuo JAV pramonės konsolidacijos. 

Todėl EGPTB (Europos gynybos pramoninė ir technologinė bazė) tebėra ypač suskaidyta, visų pirma su aeronautika ir raketomis nesusijusiuose sektoriuose. Dėl to labai sumažėja jos gebėjimas didinti konkurencingumą sutelkiant MTP bei gamybos masto ekonomiją. Be to, esama priklausomybės nuo tam tikros svarbios gynybos įrangos, kuriai EGPTB nesiūlo vietinių sprendimų.

Pagrindinės EGPTB sunkumų priežastys – tai jau aprašytos dėl nepakankamų valstybių narių investicijų atsiradusios spragos ir suskaidytos išlaidos, taip pat tai, kad labai didelė dalis valstybių narių išlaidų neinvestuojama į EGPTB, net jei rinkoje galima įsigyti ES pagamintą produktą. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad 2007–2016 m. 18 daugiau nei 60 proc. Europos gynybos srities viešųjų pirkimų biudžeto buvo išleista ne ES kariniam importui, todėl trečiosios šalys vykdė kontrolę ar taikė apribojimus 19 .

Vėl vykstant didelio intensyvumo konfliktui ir padidėjus teritorinei grėsmei, reikia pertvarkyti ES gynybos pramonės ekosistemą taip, kad būtų užtikrintas tiekimo saugumas ir prireikus padidinti gamybos pajėgumai arba užtikrinta didesnė parengtis. Be to, kalbant apie perversmines technologijas, galinčias iš esmės pakeisti padėtį ateities mūšio lauke (pvz., dirbtinį intelektą, kvantines technologijas) ir būsimą įrangą, aprašytos pagrindinės priežastys gali turėti įtakos ilgalaikiam EGPTB konkurencingumui ir jos gebėjimui plėtoti pažangius pajėgumus (pvz., hipergarso sistemas, bendradarbiavimu grindžiamą kovą).

4.Pajėgumų spragos

Strateginiame kelrodyje nustatytas bendras ES užmojis – toliau plėtoti „viso spektro pajėgas, kurios būtų judrios ir mobilios, sąveikios, technologiškai pažangios, efektyviai vartojančios energiją ir atsparios“. Jame taip pat priminti jau nustatyti labai svarbūs pajėgumų, reikalingų tam, kad Sąjunga galėtų vykdyti visas Sutartyje nustatytas bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) užduotis, visų pirma didesnio intensyvumo užduotis, trūkumai. Šie trūkumai įtraukti į prioritetus, kuriuos valstybės narės nustatė 2018 m. Pajėgumų plėtojimo plane, kuris bus peržiūrėtas atsižvelgiant į Strateginį kelrodį ir išliks pagrindiniu ES gynybos iniciatyvų suderinamumo orientyru 20 .

Siekiant įgyvendinti šiuos prioritetus, EGF teikia finansinę paramą, kuria prisidedama prie strateginių veiksnių ir pagrindinių pajėgumų plėtojimo 21 , o valstybės narės, vykdydamos 60 PESCO projektų, taip pat bendradarbiauja įgyvendindamos šiuos prioritetus.

Komisija ir Europos gynybos agentūra (EGA) išanalizavo gynybos investicijų spragas. Šiomis aplinkybėmis EGA pateikė valstybėms narėms investicijų spragų, kurias reikia pašalinti trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, analizę, kurią sudaro trys veiksmų kryptys: 1) būti pasirengusiems (didinti pasirengimą, įskaitant papildymą, susijusį su parama Ukrainai); 2) didinti esamas pajėgas ir pajėgumus, ir 3) stiprinti bei modernizuoti pajėgumus, remiantis ES sutartais pajėgumų prioritetais ir CARD pateikta informacija (žr. priedą).

Atsižvelgdamos į padidėjusią grėsmę saugumui ir remdamosi suderinta Komisijos ir EGA analize, Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis siūlo sutelkti dėmesį į toliau išvardytus aktualiausius pajėgumų trūkumus, kuriuos gali pašalinti Europos gynybos pramonė.

1.Papildyti atsargas. Užtikrinti ginkluotųjų pajėgų pasirengimą kovai ir koordinuoti konkuruojančius nacionalinius poreikius, vengiant kainų spiralės ir užtikrinant, kad labiausiai pažeidžiamos šalys galėtų naudotis reikiamais pajėgumais.

2.Pakeisti. Palaipsniui atsisakyti dabartinių sovietinės eros senųjų sistemų, kurias vis dar naudoja ES ginkluotosios pajėgos, taikant europinius sprendimus (pvz., pagrindiniai koviniai tankai, šarvuotos kovos mašinos, pėstininkų kovos mašinos, šarvuotieji transporteriai, sunkioji artilerija ir pan.) – tai dalis platesnio masto pastangų didinti esamus pajėgumus ir remti sąveikumą bei didinti tiekimo saugumą.

3.Sustiprinti. Stiprinti valstybių narių daugiasluoksnes oro ir raketų gynybos sistemas, pradedant vidutinio nuotolio sistemomis labiausiai pažeidžiamose šalyse. Gyventojų teritorijų, karinių pajėgų ir (arba) ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga nuo oro ir raketų grėsmių yra itin svarbus iššūkis atsižvelgiant į naują saugumo padėtį.

Be šių skubiai taisytinų pajėgumų spragų, Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis, atsižvelgiant į nuolatines grėsmes, siūlo tobulinti šiuos strateginius vidutinės trukmės ir ilgalaikius pajėgumus, siekiant gerinti Europos gynybos pajėgumus:

·Oro pajėgos. Padidėjo vidutiniame aukštyje veikiančio bepiločio orlaivio „Eurodrone“ (MALE RPAS), kuris įtrauktas į PESCO ir EGF projektus, kūrimo ir įtraukimo į ginkluotę svarba. Trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu pirmenybė teikiama degalų papildymo oru pajėgumų ir esamų orlaivių parkų atnaujinimui ir plėtrai, daugiasluoksnės oro gynybos, kuri būtų pajėgi integruotai valdyti, kūrimui, taip pat kovos su bepiločių orlaivių pajėgumų ir ginkluotų vidutinio dydžio bepiločių orlaivių plėtojimui ir pirkimui. Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu dar viena sritis, kurioje valstybės narės ketina investuoti ir kurioje koordinuotas požiūris padėtų optimizuoti išteklius, be kita ko, kuriant naujos kartos sistemas, yra ES atkirtimo ir izoliavimo sistemos bei universaliųjų kovos lėktuvų parkas.

·Sausumos pajėgos. Kadangi Europoje vėl vyksta didelio masto intensyvūs kovos veiksmai, daugeliui valstybių narių būtina skubiai atnaujinti ir išplėsti turimą pagrindinių kovinių tankų ir šarvuotųjų kovos mašinų, taip pat naujos kartos sistemų inventorių. Stiprinant antžemines kovines pajėgas dėmesį visų pirma reikėtų skirti įvairioms prieštankinėms ir artilerijos sistemoms, ypač tiksliesiems ginklams ir priešartilerinėms sistemoms.

·Jūrų pajėgos. Didėjant konkurencijai Juodojoje, Baltijos ir Viduržemio jūrose ir esant būtinybei stiprinti karinės jėgos ir galios projekcijos bei izoliavimo ir pakrančių gynybos pajėgumus, nepaprastai svarbu toliau stiprinti valstybių narių karines jūrų pajėgas. Be kita ko, tai – fregatos, povandeniniai laivai ir patruliniai laivai, kad būtų užtikrintas jūrų saugumas. Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu žvalgybos, stebėjimo ir išžvalgymo ir jūrų kelių apsaugos pajėgumai bus stiprinami aukščiausios klasės susietaisiais laivais, aprūpintais automatinėmis paviršinio ir povandeninio valdymo bei elektroninės kovos platformomis.

·Kosmoso pajėgos (junglumas, stebėjimas, apsauga). Karas Ukrainoje taip pat parodė, koks svarbus yra saugus palydovinis junglumas, įskaitant labai atsparią Europos itin apsaugoto junglumo programą ir kvantinį šifravimą, taip pat Žemės stebėjimą iš kosmoso kaip ypatingai svarbų veiksnį. Sinergijos su ES kosmoso junglumo programa optimizavimas yra vienas iš bendradarbiavimo šioje srityje privalumų. ES kosmoso infrastruktūros apsauga nuo grėsmių (informuotumas apie padėtį kosmose) taip pat yra vis svarbesnis prioritetas. Kosminiai įrenginiai taip pat gali būti vienas iš svarbių veiksnių kuriant patikimą ankstyvojo perspėjimo sistemą, galinčią fiksuoti ir sekti paleidžiamas raketas (pvz., balistines, hipergarsines).

·Kibernetinė gynyba. Siekdamos kovoti su didėjančia kitų valstybių subjektų kibernetinių išpuolių rizika geopolitinės konkurencijos sąlygomis, ES ir jos valstybės narės galėtų pradėti kurti visaverčius kibernetinės gynybos pajėgumus (nuo tyrimų, aptikimo ir apsaugos iki reagavimo, įskaitant aktyvius gynybos pajėgumus). Tai apima pajėgumus, susijusius su informuotumu apie kibernetinę padėtį ir dalijimusi informacija (taip pat remiantis galima sinergija su saugumo operacijų centrų (SOC) Europos kibernetinio skydo infrastruktūra 22 ), kibernetiniu atsparumu ir sąveikiu vadovavimu karinėms operacijoms ir misijoms, kibernetinėmis pratybomis ir mokymu bei kibernetinių rezervų pajėgomis nacionaliniu lygmeniu. ES gali pasiūlyti ES tarnybų ir valstybių narių bendradarbiavimo platformą, įskaitant sinergiją su atitinkamomis ES programomis.

Be to, karas Ukrainoje dar kartą patvirtino veiksmingos ir efektyvios logistikos svarbą, įskaitant pajėgų, įrangos ir atsargų priežiūrą, aprūpinimą ir judėjimą į karo veiksmų teatrą ir jame. Komisija paspartino karinio mobilumo biudžeto pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) įgyvendinimą ir, atsižvelgdama į DFP nustatytus apribojimus, yra pasirengusi jį sutelkti laikotarpio pradžioje. Visų pirma reikia daugiau investuoti į transporto infrastruktūrą. Konsultacijos su valstybėmis narėmis dėl jų dvejopos paskirties transporto infrastruktūros projektų bazių ir perteklinių paraiškų bendram finansavimui gauti pirmajame kvietime teikti paraiškas rodo, kad reikia didesnio biudžeto ir jos yra pajėgios jį panaudoti. ES turėtų tęsti savo darbą didindama karinį mobilumą, stiprindama strateginio ir taktinio pajėgų permetimo sausuma, oru ir jūra gebėjimus, taip pat civilinę ir karine sinergiją transporto, atsparumo ir energijos vartojimo efektyvumo srityse ir platesniu mastu didinti civilinės saugos, sienų valdymo ir gynybos poreikių pajėgumų sinergiją.

5.Tvirtesnė bendradarbiavimo gynybos srityje sistema

Siekdami pašalinti šias spragas, Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis siūlo imtis toliau nurodytų būsimų veiksmų, kuriais siekiama koordinuoti ir skatinti bendrus gynybos įrangos viešuosius pirkimus, visų pirma kuo skubiausiai šią įrangą papildyti. Šie pirkimai papildytų esamas bendradarbiavimu grindžiamas ES gynybos iniciatyvas, pvz., susijusias su EGF ir PESCO, taip pat sinergijos su kitomis ES programomis srityje. Europos gynybos pramonė turi didelius pajėgumus ir gamina daug visų šių sričių produktų.

Bet kokios ES gynybos iniciatyvos sėkmė priklauso nuo valstybių narių įsipareigojimo geriau išleisti lėšas – investuoti, pirkti ir veikti kartu bendro intereso labui. Siūlomas bendradarbiavimu grindžiamas požiūris yra labai svarbus siekiant racionalizuoti ir sustiprinti tiek Europos gynybos paklausą (programavimą ir viešuosius pirkimus), tiek pasiūlą (kūrimą ir gamybą).

5.1. Tiesioginės priemonės: koordinavimo rėmimo darbo grupė

Atsižvelgdamos į neatidėliotiną poreikį, Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis / Agentūros vadovas skubiai įsteigs bendrų viešųjų pirkimų gynybos srityje darbo grupę, kuri bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad padėtų koordinuoti jų labai trumpalaikius viešųjų pirkimų poreikius, siekiant reaguoti į naują padėtį saugumo srityje. Darbo grupė daugiausia dėmesio skirtų konfliktų šalinimui ir koordinavimui, kad būtų išvengta varžymosi dėl užsakymų, dėl ko išaugtų kainos, susidarytų pernelyg didelė paklausos koncentracija tuo pačiu laikotarpiu, atsargų trūkumas, o labiau pažeidžiamoms valstybėms narėms kiltų sunkumų įsigyti būtinų prekių. Tokiu būdu būtų išvengta galimų konfliktų vykdant lygiagrečius nacionalinius viešuosius pirkimus. Galėtų būti centralizuotai renkama informacija, teikiama metodinė parama ir koordinuojami arba valdomi pirkimai. Darbo grupė taip pat įvertintų bendrus poreikius, numatytų ir remtų ES pramonės gamybos pajėgumų, reikalingų šiems poreikiams patenkinti, plėtrą.

Darbo grupėje ir bendradarbiaudama su Komisija, EGA, remdamasi savo kompetencija ir šios srities patirtimi, jau galėtų sudaryti palankesnes sąlygas tokiems labai trumpalaikiams bendriems viešiesiems pirkimams vykdyti 23 . Darbo grupė taip pat koordinuotų veiklą su EIVT / ES kariniame štabe įsteigta koordinavimo centro grupe, kad palengvintų karinės pagalbos Ukrainai koordinavimą, o valstybėms narėms būtų paprasčiau įsigyti būtiniausių reikmenų atsargoms papildyti.

5.2. Trumpalaikė ES priemonė gynybos pramonės pajėgumams stiprinti vykdant bendrus viešuosius pirkimus

Kaip nurodyta, jei nebus koordinavimo ir bendradarbiavimo, valstybėms narėms padidinus investicijas padidės Europos gynybos sektoriaus susiskaidymas, bus ribojamas bendradarbiavimo per visą įrangos gyvavimo ciklą potencialas, padidės išorės priklausomybė ir tikėtina bus trukdoma sąveikumui. Šiuo atžvilgiu trumpalaikiai pirkimai turės ilgalaikį poveikį, todėl per artimiausius dešimtmečius susilpnės rinka ir sumažės minėtų galimybių.

Valstybės narės turi skubiai atkurti gynybinę kovinę parengtį dėl esamos saugumo padėties ir Ukrainai jau perduotos įrangos. Visų pirma, papildžiusios reikmenų atsargas, jos taip pat galėtų toliau teikti pagalbą Ukrainai. Šiandien karinę pagalbą Ukrainai teikiančios valstybės narės gali gauti finansinę kompensaciją pagal Europos taikos priemonę. Vis dėlto, papildydamos savo atsargas ir įrangą, valstybės narės turėtų pasinaudoti galimybe tai padaryti bendradarbiaudamos, nes taip būtų užtikrintas didesnis ekonominis naudingumas, pasinaudojant masto ekonomija ir didinant sąveikumą. Tam taip pat reikia toliau plėsti ir stiprinti EGPTB.

Šiuo tikslu Komisija pasiūlys specialią solidarumo dvasia grindžiamą trumpalaikę priemonę, kuria valstybės narės, norinčios vykdyti bendrus viešuosius pirkimus, būtų skatinamos bendradarbiauti, kad būtų pašalintos didžiausią susirūpinimą keliančios ir esminės spragos, ypač atsiradusios reaguojant į dabartinę agresiją. Naujoji priemonė padėtų stiprinti bendrus viešuosius pirkimus gynybos srityje ir, naudojant susijusį Sąjungos finansavimą, stiprinti bei reformuoti valstybių narių gynybos pramonės pajėgumus. ES finansinė parama turėtų pritraukti naujų valstybių narių investicijų į gynybą ir būti naudinga Europos pramoninei bazei, kartu užtikrinant ES valstybių narių gebėjimą veikti bei siekti didesnio sąveikumo.

Naujoji priemonė turėtų būti paprasta ir nesudėtingai įgyvendinama, tačiau turėtų būti numatyta sąlyga, kad ją įgyvendins konkrečius kriterijus atitinkančios valstybės narės, pvz., bendruose viešuosiuose pirkimuose dalyvaus bent trys valstybės narės. Įgyvendindama šią naują priemonę, Komisija remsis darbo grupės pagalba.

Komisija yra pasirengusi per dvejus metus (2022–2024 m.) į šią schemą investuoti 500 mln. EUR. Šiuo tikslu Komisija pasiūlys teisės aktų leidėjams paspartinta tvarka priimti reglamentą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos nustatyti priemonę ir padidinti atitinkamą biudžetą.

5.3.    ES bendrų viešųjų pirkimų gynybos srityje sistema

Be trumpalaikių skubių poreikių, susijusių su nauja saugumo padėtimi, būtina toliau kurti ES bendrų viešųjų pirkimų gynybos srityje sistemą. Pasitelkdama Europos gynybos fondą, ES turi tvirtą priemonę bendriems ir kolektyviniams moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai gynybos srityje skatinti iki prototipų kūrimo lygmens. EGA yra kompetentinga vykdyti bendrus viešuosius pirkimus ir tai jau daro, tačiau ji turėtų būti sustiprinta, kad ES galėtų pasinaudoti visais tikslingais bendrų viešųjų pirkimų pajėgumais.

Atsižvelgdama į tai, 2022 m. trečiąjį ketvirtį Komisija pasiūlys reglamentą dėl Europos investicijų į gynybą programos (EIGP). Juo bus siekiama nustatyti sąlygas ir kriterijus, kad valstybės narės galėtų sudaryti konsorciumus, kurie būtų laikomi Europos gynybos pajėgumų konsorciumu (EGPK) ir kurie bendrai pirks dalyvaujančioms valstybėms narėms skirtus gynybos pajėgumus, kurių plėtojimas ES būtų grindžiamas bendradarbiavimu, ir būtų atleidžiami nuo PVM. Ši nauja priemonė papildytų esamas atitinkamas galimybes pagal EGA sistemą, tačiau ji taip pat galėtų būti naudinga PESCO sistemos projektams.

Kalbant apie bendradarbiavimą, grindžiamą naujo produkto moksliniais tyrimais ir plėtra (MTP), EGPK taip pat būtų naudingas Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvos 13 straipsnio c punkte numatytas lankstumas, įskaitant, kai taikytina, vėlesnius viso produkto gyvavimo ciklo ar jo dalies etapus.

EGPK padėtų sukurti labai tvirtą bendradarbiavimo aspektą ir duotų papildomos naudos, pvz., dėl sąveikos per visą gyvavimo ciklą, procedūrų ir mokymo apie eksploatavimą, techninę priežiūrą, remontą ir kapitalinį remontą programų suderinimo, taip pat masto ekonomijos. Atleidimas nuo PVM taip pat būtų taikomas eksploatavimui, techninei priežiūrai ir eksploatavimo nutraukimui, nes tai yra didelės išlaidos per visą gynybos įrangos gyvavimo ciklą. Per EGPK įsigytais pajėgumais valstybės narės galėtų naudotis nacionaliniu lygmeniu arba užduotims ir operacijoms pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), taip pat vykdydamos JT ar NATO veiklą. EGPK taip pat galėtų būti ES civilinės saugos, sienų valdymo ir gynybos poreikiams svarbių pajėgumų sinergijos ir sujungimo priemonė.

EIGP reglamentas galėtų būti pagrindas būsimiems bendriems plėtros ir viešųjų pirkimų projektams, kurie yra labai svarbūs valstybių narių ir Sąjungos saugumui, ir, atsižvelgiant į trumpalaikės priemonės logiką, galimiems atitinkamiems Sąjungos finansinės intervencijos veiksmams, siekiant stiprinti Europos gynybos pramonės bazę, visų pirma projektams, kurių nė viena valstybės narė negalėtų pavieniui parengti ar vykdyti juose viešųjų pirkimų.

5.4. ES bendro strateginio programavimo ir viešųjų pirkimų gynybos srityje kūrimas

Be įrankių ir priemonių, kuriais skatinamas bendradarbiavimas galutinės grandies kryptimi, labai svarbu, kad būtų numatytas platesnio užmojo išankstinis koordinavimas. Siekiant išvengti 27 nekoordinuojamų nacionalinių požiūrių, reikia imtis koordinuotų veiksmų ES lygmeniu. Dabartiniai procesai ir požiūris nėra visa apimantys ir nesudaro sąlygų tinkamai nustatyti prioritetus. Kadangi valstybės narės pradės tikslinti savo planavimo procesus, siekdamos atsižvelgti į naują padėtį saugumo srityje, labai svarbu nustatyti labiau struktūrizuotą požiūrį – bendrą ES strateginį gynybos programavimą ir viešuosius pirkimus – siekiant koordinuotai įgyvendinti šį naują užmojį. Jis turėtų būti grindžiamas dabartiniais procesais ir struktūromis, taip pat turėtų būti užtikrintas suderinamumas su NATO planavimo procesu.

Šiuo tikslu būtų galima numatyti bendrą ES gynybos programavimo ir viešųjų pirkimų funkciją, kurioje dalyvautų valstybės narės, vyriausiasis įgaliotinis / Agentūros vadovas ir Komisija. Ja būtų užtikrinamas visapusiškas daugiametis programavimas, grindžiamas EGF daugiamete perspektyva, poreikių ir specifikacijų tikslinimu, ji veiktų kaip centrinė ES bendrų viešųjų pirkimų perkančioji organizacija ir padėtų valstybėms narėms vykdyti bendrus viešuosius pirkimus, be kita ko, įgyvendinant EGF finansuojamus projektus.

Šiuo atžvilgiu 4.1 skirsnyje nurodytas darbo grupės darbas ateityje galėtų būti laikomas bandomuoju tokios funkcijos įgyvendinimu.

5.5. Europos gynybos pramonės pajėgumų stiprinimas

Siekiant glaudesnio Europos bendradarbiavimo gynybos srityje, taip pat reikalingas tvirtas veiksmų planas, kuriuo gynybos pramonei būtų užtikrintas aiškumas ir matomumas siekiant investuoti, modernizuoti ir didinti ES gamybos pajėgumus gynybos srityje, kartu sudarant sąlygas numatyti ir šalinti galimas tiekimo grandinės kliūtis ir užtikrinti ES tiekimo saugumą gynybos pajėgumų srityje.

Komisija rems gynybos pramonės pastangas modernizuoti savo gamybos linijas ir procesus, didinti gamybos pajėgumus, mažinti esminę priklausomybę ir šalinti esmines kliūtis.

Atsižvelgdama į tai, Komisija, prireikus bendradarbiaudama su EGA, siūlo įgyvendinti kelias priemones.

·Išsamiai nustatyti esamus ir būtinus papildomus ES pramoninės gamybos pajėgumus, be kita ko, remiantis darbu, kuris jau vykdomas pagal pramonės strategiją ir kituose forumuose (pvz., EGA pagrindinė strateginė veikla 24 ). Tuo būtų siekiama susidaryti bendrą vaizdą apie reikiamus gamybos pajėgumus ir poreikį, kad Europoje būtų galima užtikrinti patikimą tiekimą valstybėms narėms, įskaitant labiausiai pažeidžiamas valstybes nares.

·Apsvarstyti galimybę suteikti gynybos pramonei galimybę krizės metu naudotis svarbiausiosiomis žaliavomis ir kitais pagrindiniais komponentais, įskaitant gamybai reikalingas stakles. Komisija pateiks ypatingos svarbos žaliavų iniciatyvą, įskaitant teisėkūros priemones, kuria bus siekiama stiprinti ES atsparumą ir svarbiausiųjų žaliavų tiekimo saugumą, be kita ko, gynybos srityje.

·Bus svarstomos priemonės, susijusios su konkrečiais gynybos įgūdžiais, įskaitant kibernetinius įgūdžius, siekiant užtikrinti, kad gynybos pramonė galėtų gauti reikiamos darbo jėgos ir ją išlaikyti, visų pirma mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srityje, taip pat bet kurioje kitoje srityje, susijusioje su dabartinėmis neeilinėmis pastangomis didinti gamybos pajėgumus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas siekiant pritraukti visų sričių gabius ir kvalifikuotus darbuotojus.

·Komisija rengs tolesnes priemones (inter alia, koordinuotus kvietimus teikti paraiškas pagal esamas ES priemones ir EIB paskolas), kad, rengdama strateginius projektus, paremtų ypatingos svarbos technologijas ir pramonės pajėgumus.

·Komisija apsvarstys galimus dvejopo naudojimo mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos pakeitimus, kad pagerintų civilinių ir gynybos priemonių sąveiką.

5.6. Tvarios MTP pastangos

Dabar Europos gynybos fondas yra ES gynybos mokslinių tyrimų ir plėtros programa. Tačiau, atsižvelgiant į naują saugumo padėtį ir precedento neturintį gynybos išlaidų didinimo derinimą, EGF turėtų būti pajėgus reaguoti į naujus poreikius. 

Labai svarbu apibrėžti kruopštų planavimą siekiant remti bendradarbiavimu grindžiamus MTT ir MTP 25 , sudarant pagrindą būsimiems bendriems viešiesiems pirkimams ir pajėgumams, išvengiant naujos priklausomybės nuo trečiųjų šalių, dėl kurių galėtų susilpnėti tiekimo ES ginkluotosioms pajėgoms saugumas ir informacijos saugumas, ypač karinio konflikto metu.

Siekdama užtikrinti EGF paskatų kūrimą atsižvelgiant į padidėjusias nacionalines gynybos išlaidas, Komisija per DFP laikotarpio vidurio peržiūrą, apsvarstys galimybę padidinti savo biudžetą ir iš esmės persvarstys prioritetus. Be to, kaip paskelbta vasario mėn. gynybos dokumentų rinkinyje, Komisija svarsto, kaip peržiūrėti EGF paskatų sistemą, kad būtų galima remti dar daugiau bendrų gynybos pajėgumų, sukurtų teikiant EGF finansinę paramą, viešųjų pirkimų.

Galiausiai Komisija sieks, kad fondas taptų patrauklus naujiems rinkos dalyviams, ir kartu su EGA rems gynybos inovacijas pagal paskelbtą ES gynybos inovacijų sistemą. Šiuo tikslu Komisija paspartins CASSINI sukūrimą gynybos srityje, apie kurį paskelbta gynybos dokumentų rinkinyje, kuris yra ES gynybos inovacijų sistemos dalis. Į ją bus įtraukta derinimo priemonė pagal programą „InvestEU“, kuria remiamos inovacijos ir kuri skirta gynybos technologijas kuriančioms MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, bendradarbiaujant su Europos investicijų fondu.

5.7. EIB paramos gynybai didinimas

Dėl didelės grėsmės saugumui, su kuria susiduria ES, ir poreikio kuo veiksmingiau pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, Europos investicijų bankas raginamas didinti savo paramą Europos gynybos pramonei ir bendriems viešiesiems pirkimams ir neapsiriboti nuolatine parama dvejopam naudojimui. Pagal naujausią banko strateginę Europos saugumo iniciatyvą (SESI) nepagrindinei gynybai bus skirtas finansavimas, kurio pradinis įvertis iki 2027 m. sudarys apie 6 mlrd. EUR ir apims sritis, kuriose yra aiškiai nustatytų rinkos nepakankamumo atvejų (pvz., neskirta dėmesio gamybos pajėgumams). Joje daugiausia dėmesio bus skiriama dvejopo naudojimo moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms, civilinei saugumo infrastruktūrai ir pažangiausiems technologijų projektams, pradedant naujuoju kosmosu, dirbtiniu intelektu ir kvantinėmis technologijomis ir baigiant kibernetiniu saugumu ir biologiniu saugumu 26 . Be to, banko dalyvavimas EGA inicijuotame bendradarbiavimo finansiniame mechanizme apsiribos dvejopo naudojimo technologijų plėtojimu remiant BSGP politikos tikslus, kai tik jis pradės veikti.

Šiomis aplinkybėmis bankas galėtų padidinti investicijas į suinteresuotus projektų rengėjus ir partnerius, susijusius su parama mokslinių tyrimų ir technologijų srities bendradarbiavimo projektams, t. y. kuriuos bendrai įgyvendina dvi ar daugiau valstybių narių, įskaitant PESCO projektus. EIB grupė taip pat remtų MVĮ ir mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių stiprinimą visoje tiekimo grandinėje naudojant tarpinį skolinimą su finansiniais partneriais. Galiausiai EIB grupė, bendradarbiaudama su projektų vykdytojais ankstyvaisiais projektų plėtojimo etapais, galėtų sustiprinti besiformuojančių technologijų, kurios yra itin svarbios ES gynybos pramonės ateičiai, verslo modelio gyvybingumą.

EIB taip pat galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį, kad trumpuoju laikotarpiu būtų galima padidinti gynybos pramonės gamybą ir imtis ilgesnio laikotarpio modernizavimo veiksmų. Šiuo tikslu EIB ir jo akcininkai, t. y. valstybės narės, turėtų būti raginami įvertinti, ar dabartinėmis rinkos ir geopolitinėmis aplinkybėmis jis turėtų išplėsti savo paramą tokiems su gynyba susijusiems pramonės projektams, prireikus pritaikydamas savo skolinimo politiką.

6.Rekomendacijos

Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis / Europos gynybos agentūros vadovas rekomenduoja Europos Vadovų Tarybai patvirtinti šią analizę, kurioje pažymima, kad reikia skubiai ir kolektyviai šalinti Europos investicijų į gynybą spragas trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, ir paprašyti:

·Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio / Agentūros vadovo nedelsiant sudaryti darbo grupę, kuri koordinuotų labai trumpalaikius viešųjų pirkimų gynybos srityje poreikius, ir bendradarbiautų su valstybėmis narėmis bei ES gynybos srities gamintojais, kad būtų remiami bendri viešieji pirkimai siekiant papildyti atsargas, visų pirma atsižvelgiant į Ukrainai teikiamą paramą;

·Komisijos pasiūlyti trumpalaikę priemonę Europos gynybos pramonės pajėgumams stiprinti vykdant bendrus viešuosius pirkimus; 

·Komisijos iki 2022 m. trečiojo ketvirčio pateikti pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo sukuriama bendra Europos gynybos investicijų programa (EGIP), įskaitant atleidimo nuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) priemonę ir didelio bendro intereso Europos gynybos projektus;

·valstybių narių, vyriausiojo įgaliotinio / Agentūros vadovo ir Komisijos numatyti bendrą ES gynybos strateginio programavimo ir viešųjų pirkimų funkciją;

·Komisijos pasiūlyti papildomų priemonių, kad būtų galima nustatyti esamus ir būtinus papildomus gamybos pajėgumus ir sustiprinti Europos gynybos technologijų ir pramonės sektoriaus pajėgumus bei atsparumą;

·EIB įvertinti, ar dabartinėmis rinkos ir geopolitinėmis aplinkybėmis jis turėtų padidinti savo paramą Europos gynybai, įskaitant pramoninės gamybos pajėgumus, prireikus pritaikydamas savo skolinimo politiką, ir paraginti valstybes nares, jų akcininkus, remti šį procesą. 

(1) Europos Sąjungos Taryba 7371/22.

(2) Visų pirma: 2022 m. vasario 15 d. komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Komisijos indėlis į Europos gynybą“ (COM(2022) 60 final). 

(3)

  https://futureu.europa.eu/pages/reporting?format=html&locale=lt .

(4) Apibendrinta remiantis atviru informacijos šaltiniu.

(5) Gynybos pramonės įmonės paprastai gamina tik gavusios patikimą užsakymą ir neturi galutinių produktų išteklių. Serijinės gamybos produktai reiškia esamus produktus, o ne dar kuriamą naują įrangą.

(6) EGA duomenys: eda-defence-data-report-2019-2020.pdf (europa.eu) . (išskyrus Daniją).

(7) EGA gynybos duomenys 2019–2020 m., pastovus dydis eurais 2020 m.

(8) EGA duomenys, pagrįsti suderinta metine peržiūra gynybos srityje (CARD).

(9) SIPRI.

(10) Šaltinis: 2022 m. karinis balansas.

(11) PESCO #1 įsipareigojimas yra „reguliariai didinti gynybos biudžetus realiąja verte, kad būtų pasiekti sutarti tikslai“. 2006 m. NATO gynybos ministrai siekė 2 proc. nacionalinio BVP išleisti gynybai, iš kurių 20 proc. skirta investicijoms. 2014 m. Velse vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai susitarė per dešimtmetį įgyvendinti gaires dėl 2 proc. BVP išlaidų gynybai.

(12) Abu įverčiai pagrįsti EGA duomenimis (išskyrus Daniją).

(13)   Europos gynybos fondas (EGF) (europa.eu) .

(14)    11 valstybių narių pateikti duomenys.

(15) https://eda.europa.eu/docs/default-source/brochures/eda---defence-data-report-2019-2020.pdf

(16) Šaltinis: EGA įvertis, pagrįstas Europos „AeroSpace and Defence Industries Association“ (ASD) duomenimis.

(17) Didžiausia bendrovė yra transeuropinė bendrovė „Airbus“, taip pat kelios didesnės bendrovės Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Švedijoje. Mažesni platformų gamintojai, įrangos tiekėjai ir subtiekėjai sudaro didžiąją dalį valstybių narių gynybos pramoninės ir technologinės bazės (GTPB). Apskaičiuota, kad ES iš viso yra 2 500 MVĮ, kurios veikia daugiasluoksnėse ir dažnai tarpvalstybinėse gynybos tiekimo grandinėse. Jos aptarnauja sausumos (39,6 proc.), oro (30,5 proc.), jūrų (18,7 proc.), kibernetinės erdvės (7,8 proc.) ir kosmoso (3,4 proc.) gynybos srities klientus.

(18) Išskyrus 2013 m. (JAV duomenų tais metais nėra); importo / eksporto skaičiai apima Jungtinę Karalystę ir Daniją (šaltinis: JAV valstybės departamentas („The poison pill: EU defence on US terms?“, EUISS, D. Fiott)); ES skaičiai apima Jungtinę Karalystę, bet ne Daniją (šaltinis: EGA gynybos duomenys pakoreguoti pagal Eurostato konvertavimo kursus).

(19) Pavyzdžiui, pagal 2018 m. JAV Europos kapitalo atkūrimo paskatų programą (ERIP), kuria siekiama paskatinti pakeisti sovietinę senąją įrangą, kai kurioms Europos šalims buvo skirta 277 mln. JAV dolerių dotacija, todėl JAV galėjo parduoti ginklų už 2,5 mlrd. JAV dolerių.

(20) Pajėgumų plėtojimo planas (PPP) yra ES prioritetų nustatymo priemonė gynybos pajėgumams plėtoti. Jame atsižvelgiama į karinius trūkumus, susijusius su karine BSGP (t. y. operacijomis, kurioms taikomas ES sutarties 43 straipsnis), nustatytus vykdant Pagrindinio tikslo procesą, taip pat į vykdant misijas ir operacijas įgytą patirtį, kartu atsižvelgiant į vidutinės trukmės ir ilgesnės trukmės technologijų tendencijas ir nacionalinius gynybos poreikius. Pagrindinio tikslo procesas vykdomas remiantis nustatyta karinių trūkumų (didelio poveikio pajėgumų tikslų, angl. HICG) identifikavimo sistema, kuri parengta pagal parodomuosius scenarijus, pagrįstus bendros saugumo ir gynybos politikos karinių užmojų lygiu. Šie didelio poveikio pajėgumų tikslai yra įtraukti į PPP. Atliekant suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje (CARD), stebima, kaip valstybės narės savo nacionaliniuose gynybos planuose siekia šių prioritetų, kad būtų galima nustatyti bendradarbiavimo galimybes; iki šiol nustatytos šešios konkrečios tikslinės bendradarbiavimo sritys, t. y.: pagrindiniai koviniai tankai, karių sistemos, patruliniai antvandeniniai laivai, kovos su bepilotėmis orlaivių sistemomis priemonės, gynybos sprendimai kosmose ir karinis mobilumas. Šios pastangos atitinka reikalavimus, kylančius iš atitinkamų NATO procesų, visų pirma NATO gynybos planavimo proceso, ir jos padės didinti valstybių narių bendro pajėgų rinkinio parengtį, patikimumą ir sąveikumą.

(21)  Pavyzdžiui, Europos MALE RPAS projektas (vidutinio aukščio, ilgo nuotolio bepiločiai orlaiviai), kovos su dronais sistemos, informuotumo apie padėtį kosmose pajėgumai, ankstyvojo perspėjimo sistemos, naujos kartos antžeminių tiksliųjų smūgių pajėgumai, kibernetinės gynybos technologijų ir sistemų plėtojimas ir parama projektams, kuriuos įgyvendina novatoriškos mažosios ir vidutinės įmonės.

(22)    Bendras komunikatas „ES skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategija“, JOIN(2020) 18 final, 1.2 skirsnis; kibernetinio saugumo strategija yra saugumo sąjungos bendro požiūrio dalis.

(23) Pagal ES sutarties 42 straipsnio 3 dalį EGA įvardijama kaip „Agentūra gynybos pajėgumų plėtojimo, mokslinių tyrimų, įsigijimo ir ginkluotės srityje <...>“. EGA užduotys apibrėžtos ES sutarties 45 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, Tarybai vadovaujant, Europos gynybos agentūra turi „b) skatinti operatyvinių poreikių derinimą ir veiksmingų, suderinamų viešųjų pirkimų metodų priėmimą <...>“.

(24)    Vykdant EGA pagrindinę strateginę veiklą, didinamas valstybių narių, ES institucijų ir gynybos pramonės subjektų informuotumas ir skatinamas bendras supratimas apie pramonės ir technologijų sritis, taip pat įgūdžius ir kompetencijas tose srityse, kuriose priklausomybė nuo ES nepriklausančių subjektų galėtų kelti pavojų ES veiksmų laisvei gynybos srityje.

(25)    Atsižvelgiant į dabartines iniciatyvas, pvz., visa apimančią strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę ir jos technologijų kūrimo blokus, sukurtus Europos gynybos agentūros sistemoje.

(26) EGA metinė konferencija „Inovacijos Europos gynybos srityje“, 2021 12 07.