52022IP0223

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52022IP0223 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52022IP0223

2022 m. birželio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl EIVT kovos su klimato kaita ir gynybos veiksmų gairių (2021/2102(INI))

OL C 493, 2022 12 27, p. 19–31 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Date of document:: 07/06/2022; Balsavimo data
Date of vote:: 07/06/2022
Date of debate:: 06/06/2022

Author:: Europos Parlamentas, Užsienio reikalų komitetas
Form:: Rezoliucija savo iniciatyva
Parliamentary term:: Devintoji kadencija
Internal reference:: 2021/2102(INI)
Session:: 2022-2023

Treaty:

Europos Sąjungos sutartis

Legal basis:

12016M/TXT - TITV
12016M042
12016M043
32019Q1122(01) - A54
32021R0697 - CONSID60 32021R0697 - CONSID61
32021R0947 - CONSID49

Link

Select all documents mentioning this document

Instruments cited:

Link

EUROVOC descriptor:

Subject matter:

Directory code:

01.40.00.00 Bendrieji, finansų ir instituciniai klausimai / Institucijas reglamentuojančios nuostatos
15.10.00.00 Aplinkos, vartotojų ir sveikatos apsauga / Aplinka
18.00.00.00 Bendroji užsienio ir saugumo politika

HTML

PDF

Official Journal

2022 12 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 493/19

P9_TA(2022)0223

EIVT kovos su klimato kaita ir gynybos veiksmų gairės

2022 m. birželio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl EIVT kovos su klimato kaita ir gynybos veiksmų gairių (2021/2102(INI))

(2022/C 493/02)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) V antraštinę dalį, ypač į jos 42 ir 43 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Sąjungos anglies dioksido poveikio neutralumo 2030 m. ir 2050 m. tikslus,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 9 d. Kovos su klimato kaita ir gynybos veiksmų gaires,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 5 d. integruoto požiūrio į klimato kaitą ir saugumą koncepciją,

—	atsižvelgdamas į ES aplinkos apsaugos ir energijos vartojimo optimizavimo koncepciją, skirtą ES vadovaujamoms karinėms operacijoms ir misijoms,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/697, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas (1), ypač į jo 60 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodomas 30 % įnašas klimato srities tikslams, ir 61 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodomi 7,5 % ir 10 % metinių išlaidų įnašai, skirti kovai su biologinės įvairovės nykimu iki 2027 m.,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“ (2) (KVTBP reglamentas), ypač jo 49 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodomas tikslas skirti 30 proc. lėšų klimato srities tikslams,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatą dėl neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategijos (COM(2020)0301),

—	atsižvelgdamas į NATO klimato kaitos ir saugumo veiksmų planą,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. EIVT strateginį dokumentą „Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“ ir jo tolesnių veiksmų ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 22 d. Tarybos išvadas dėl integruoto požiūrio į išorės konfliktus ir krizes,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas dėl moterų, taikos ir saugumo,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 20 d. Tarybos išvadas dėl klimato diplomatijos,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 25 d. Tarybos išvadas dėl energetikos ir klimato srities diplomatijos – Europos žaliojo kurso išorės aspekto įgyvendinimo,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 17 d. ir 2021 m. gegužės 10 d. Tarybos išvadas dėl saugumo ir gynybos,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Strateginis požiūris į atsparumą ES išorės veiksmų srityje“ (JOIN(2017)0021),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. Komisijos metinę veiklos ataskaitą dėl gynybos pramonės ir kosmoso,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 24 d. Komisijos komunikatą „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (COM(2021)0082),

—	atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 21 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos mokslinių tyrimų ataskaitą dėl klimato kaitos,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio mėn. NATO vadovų sprendimus dėl klimato ir saugumo,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio mėn. Tarptautinės karinės tarybos klimato ir saugumo klausimais pasaulinę ataskaitą dėl klimato ir saugumo,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. BIOSEC projekto galutinę ataskaitą „Biologinė įvairovė ir saugumas“, kurią 2016–2020 m. laikotarpiu finansavo Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT),

—	atsižvelgdamas į ADELPHI projektą „Klimatinio poveikio rizika: su klimatu susijusios rizikos ir saugumo rizikos bei prognozavimo vertinimas“ (angl. Weathering Risk: A Climate and Security Risk and Foresight Assessment),

—

atsižvelgdamas į projektus, kuriuos bendrai finansuoja ES, pavyzdžiui, projektą „FREXUS: saugumo ir atsparumo klimato kaitai didinimas nestabiliomis aplinkybėmis pasitelkiant aprūpinimo vandeniu, energija ir maistu ryšį“ (angl. FREXUS: Improving security and climate resilience in a fragile context through the water-energy-food security Nexus) Sahelio regione,

—	atsižvelgdamas į JT dokumentus dėl žmogiškojo saugumo ir dėl atsakomybės užtikrinti apsaugą,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES ir NATO bendradarbiavimo transatlantinių santykių srityje (3),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 3 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl klimato diplomatijos (4),

—	atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0084/2022),

kadangi agresyvus Rusijos karas prieš Ukrainą precedento neturinčiu būdu kelia grėsmę Europos saugumo tvarkai ir daro spaudimą visiems Sąjungos ir jos valstybių narių sektoriams, kad jie taptų stipresni, atsparesni ir labiau nepriklausomi, ypač gynybos, saugumo, kibernetinio saugumo ir ypatingos svarbos infrastruktūros bei energetikos, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, srityse;

B.	kadangi aplinkos veiksniai įvairiais būdais tiesiogiai ir netiesiogiai gali daryti poveikį žmogiškajam ir valstybės saugumui;

kadangi klimato kaita ir su klimatu susijęs poveikis, įskaitant aplinkos būklės blogėjimą, biologinės įvairovės nykimą, miškų naikinimą, dykumėjimą, ekstremalias oro sąlygas, vandens ir maisto stygių, oro taršą ir gaivalines nelaimes, kurios skatina konfliktų ir krizių atsiradimą, jau kelia grėsmę vietos, regioniniam ir tarptautiniam saugumui, stabilumui ir taikai; kadangi klimato kaita, kurios pasekmės jau akivaizdžios ir kuri, kaip prognozuojama, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu spartės, yra rizikos daugiklis, nes gali padidinti tam tikrus esamus vis labiau dominuojančius krizės veiksnius (kaip antai ekonominės nelygybės didėjimą arba stiprų politinį spaudimą), ir yra naujas saugumo iššūkis, yra naujas saugumo iššūkis, kuriam įveikti reikia pakankamai išteklių, kad būtų galima reaguoti į hibridines ir kibernetines grėsmes;

kadangi ryšiai tarp klimato kaitos ir konflikto gali būti sudėtingi ir konkretus klimato kaitos poveikis konfliktui dažniausiai priklauso nuo susiklosčiusių aplinkybių; kadangi būtina remti sistemingesnius ir platesnius mokslo bendruomenių, dirbančių klimato ir saugumo ryšių srityje, mainus ir intensyvesnį dalijimąsi žiniomis;

kadangi klimato kaita tebėra svarbiausias taikos ir saugumo darbotvarkės klausimas kaip galiausiai grėsmę keliantis veiksnys, didinantis esamą socialinę, ekonominę riziką ir riziką aplinkai, ir tai gali paskatinti neramumus bei sukelti smurtinius konfliktus; kadangi aplinkos ir klimato pokyčiai bei jų padariniai kartu su kitais veiksniais didina jau esamą pažeidžiamumą, įtampą ir riziką, o ne visada patys savaime sukelia ginkluotus tarpvalstybinius ar tarptautinius konfliktus arba yra tiesioginė jų priežastis; kadangi klimato kaita gali daryti skirtingą poveikį žmonių saugumui, atsižvelgiant į jų lytį, socialinę ir ekonominę padėtį, amžių, seksualinę orientaciją, etninę kilmę, tikėjimą (ar netikėjimą), įgalumą (negalią) ir kt.; kadangi klimato kaita daro itin neproporcingą neigiamą poveikį marginalizuotoms grupėms; kadangi su klimato kaita susijusi saugumo rizika visų pirma veikia ekonomiškai nepalankioje padėtyje esančius gyventojus ir daro socialinį bei ekonominį poveikį; kadangi klimato kaita daro neigiamą poveikį paveiktų vietovių kultūros ir gamtos paveldui;

kadangi klimato krizė daro poveikį ir žmogiškajam, ir valstybės saugumui; kadangi klimato kaita yra įvairiai susijusi su politine, etnine ir socioekonomine dinamika ir yra tiesioginė konfliktų varomoji jėga, nes dėl jo didėja nelaimių rizika ir daromas papildomas spaudimas ekosistemoms, taip keliant grėsmę žmonių pragyvenimo šaltiniams, aprūpinimui vandeniu ir maistu bei ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, be kita ko, paskatinant žemės naudojimo keitimą ir aplinkos būklės blogėjimą;

kadangi kylantis jūros lygis jau sukėlė potvynius ir padidino vandens druskingumą, ir tai kelia didelį pavojų saugumui ir labai didelį pavojų žemumoje esančioms pakrančių teritorijoms ir saloms; kadangi pagal atnaujintą Pasaulio banko 2021 m. „Groundswell“ ataskaitą, klimato kaita iki 2050 m. gali priversti 216 mln. žmonių persikelti savo šalyse; kadangi ataskaitoje taip pat teigiama, kad neatidėliotini ir konkretūs veiksmai gali gerokai sumažinti migracijos dėl klimato kaitos mastą; kadangi vandens trūkumas turi daugialypį poveikį žmonių saugumui ir socialiniam bei politiniam stabilumui; kadangi klimato kaita turės įtakos vandens tiekimui, visų pirma besivystančiose šalyse, ir padidės pasaulinė vandens paklausa; kadangi dėl klimato kaitos padidės sausrų ir potvynių rizika; kadangi klimato kaitos poveikis maisto kainoms kenkia pragyvenimui ir skatina gyventojų perkėlimą, ligas ir badą, o tai lemia precedento neturinčią migraciją vietovėse;

kadangi Sahelyje dėl kintančių klimato sąlygų poveikio gamtos išteklių prieinamumui kartu su tokiais veiksniais kaip gyventojų skaičiaus augimas, silpnas valdymas ir žemės valdymo problemos padidėjo konkurencija dėl ribotų gamtos išteklių, visų pirma dėl derlingos žemės ir vandens, taip pat kilo įtampa bei konfliktai tarp bendruomenių ir pragyvenimo šaltinių grupių;

kadangi klimato kaita yra strateginės aplinkos struktūrinis veiksnys, nes tai yra rizikos daugiklis ir ribojamasis veiksnys; kadangi klimato krizė padarė poveikį tarptautinei sistemai, nes ji gali sustiprinti geopolitinę įtampą ir pakeisti pagrindinių pasaulio valstybių galios pusiausvyrą; kadangi piktybiniai subjektai naudojasi klimato kaitos problemomis siekdami padidinti savo įtaką arba paskatinti karo veiksmus; kadangi tirpstant poliarinio ledo dangai didėja geopolitinė įtampa, visų pirma aplink Šiaurės ašigalį;

kadangi JAV ginkluotosios pajėgos prarado daugiau karinės įrangos ir infrastruktūros dėl gaivalinių nelaimių nei dėl ginkluotų konfliktų Afganistane ir Irake; kadangi J. Bideno administracija dėjo teigiamas pastangas kovojant su klimato kaita, be kita ko, vėl prisijungė prie Paryžiaus susitarimo ir įtraukė klimato kaitą į savo laikinąsias nacionalinio saugumo strategines gaires;

K.	kadangi ginkluotosios pajėgos yra vienos didžiausių iškastinio kuro vartotojų pasaulyje;

kadangi Sąjungos vidaus naftos ir dujų gavyba nuolat mažėja; kadangi Sąjunga yra labai ir vis labiau priklausoma nuo energijos ir visos jos valstybės narės yra grynosios energijos importuotojos iš riboto skaičiaus trečiųjų šalių, o priklausomybės nuo energijos lygis 2000–2019 m. padidėjo nuo 56 proc. iki 61 proc.; kadangi neseniai atliktame tyrime 2019 m. karinio sektoriaus anglies pėdsakas valstybėse narėse, įskaitant nacionalines ginkluotąsias pajėgas ir ES plėtojamas karinių technologijų pramonės šakas, buvo įvertintas maždaug 24,8 mln. tonų CO2 ekvivalento; kadangi energetikos pertvarkai ir pažangioms ginklų sistemoms reikalinga prieiga prie svarbiausiųjų žaliavų, kurių tiekimo grandinės sukelia naujų pažeidžiamumų kai kuriais atvejais, taip pat Europos gynybos sektoriaus specializuotoms MVĮ, jei jose visų pirma dominuoja ribotas skaičius trečiųjų šalių;

kadangi, remiantis Europos gynybos agentūros (EGA) duomenimis, transporto degalai sudarė 52 proc. 22 valstybių narių, kurios pateikė 2016 ir 2017 m. duomenis, suvartojamos energijos (šalys, kuriose patiriama 96,9 proc. EGA valstybių narių bendrų gynybos išlaidų); kadangi, remiantis tuo pačiu EGA tyrimu, labai daug energijos suvartojama ir karinės infrastruktūros bei pastatų tikslais, nes vien šildymas 2017 m. sudarė vidutiniškai 32 proc. valstybių narių ginkluotųjų pajėgų suvartojamos energijos, iš kurių 75 proc. buvo gauta iš skystojo kuro ir gamtinių dujų;

kadangi dėl agresyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą Sąjunga ir jos valstybės narės nori nutraukti iškastinio kuro importą iš Rusijos; kadangi dėl Rusijos išpuolio prieš Europos saugumo tvarką Europos ginkluotosios pajėgos taip pat turi tapti labiau nepriklausomos nuo iškastinio kuro importo, o tuo pat metu reikia didinti jų karinę galią ir misijų veiksmingumą;

O.	kadangi kai kurios ES valstybės narės naudoja savo didžiules karinėms priskirtas teritorijas, kad apsaugotų biologinę įvairovę, pvz., užkirsdamos kelią sraigtasparnių skrydžiams virš lizdaviečių;

P.	kadangi nusikaltimai aplinkai yra labai dažna nusikalstama veikla pasaulyje ir kelia didelį susirūpinimą dėl saugumo; kadangi ES ir šalys partnerės turi glaudžiau bendradarbiauti šiuo klausimu remiant valstybes, plėtojančias savo gebėjimus kovoti su nusikaltimais aplinkai;

kadangi nusikaltimai aplinkai tapo ketvirtu pagal dydį nusikalstamumo sektoriumi, iš kurio gaunamos pajamos ir kuris auga tris kartus greičiau nei pasaulio ekonomika; kadangi 2016 m. Interpolo ir JT aplinkos programos ataskaita apskaičiuota, kad pajamos iš nusikaltimų aplinkai siekia net 258 mlrd. USD per metus, įskaitant neteisėtą prekybą laukine gamta, miškų ir žvejybos nusikaltimus, neteisėtą prekybą atliekomis ir neteisėtą kasybą;

kadangi 2018 m. Interpolo, RHIPTO ir Pasaulinės iniciatyvos prieš tarptautinius organizuotus nusikaltimus ataskaitoje nustatyta, kad nusikaltimai aplinkai yra didžiausias finansinis konfliktų skatinamasis veiksnys ir didžiausias nevalstybinių ginkluotų grupuočių ir teroristinių organizacijų pajamų šaltinis, pranokstantis tradicinę neteisėtą veiklą, pvz., žmonių grobimą siekiant išpirkos ir prekybą narkotikais;

kadangi 2015 m. Paryžiaus susitarime neminimas gynybos sektorius ir nacionalinėms vyriausybėms palikta nuspręsti, ar įtraukti gynybos sektoriaus dedamas klimato kaitos švelninimo pastangas į savo nacionalinius įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC); kadangi visi sektoriai turi prisidėti prie išmetamųjų teršalų mažinimo ir kartu prisitaikyti prie klimato kaitos, kad būtų pasiekti Sąjungos anglies dioksido poveikio neutralumo tikslai, taip pat išlaikytas veiklos efektyvumas; kadangi Prancūzija 2020 m. rugsėjo mėn. pristatė naują gynybos energetikos strategiją, kurioje pateikiamos 34 rekomendacijos, kaip sumažinti ir optimizuoti savo ginkluotųjų pajėgų energijos suvartojimą ir padidinti energetinį saugumą;

T.	kadangi net nedideli mainai branduolinėje srityje turėtų dramatiškų humanitarinių padarinių, taip pat labai neigiamai paveiktų klimatą, kelerius metus sukeltų badą ir sutrumpėtų auginimo sezonas;

kadangi siekiant sukurti realistiškus, ilgaamžius ir veiksmingus darnaus vystymosi sprendimus, naudingus žmogaus saugumui ir pasaulio stabilumui, saugumas turi tapti pagrindine aplinkos apsaugos sudedamąja dalimi; kadangi dėl to į Sąjungos išorės veiksmus turi būti vis labiau įtraukiami klimato kaitos ir aplinkos aspektai, kaip pagrindinė rizika saugumui, ir atitinkamai pritaikytos strategijos ir koncepcijos, procedūros, civilinė ir karinė įrangą bei infrastruktūra, pajėgumų plėtojimas, įskaitant mokymą ir, jei reikia, institucinė sistema bei atskaitomybės mechanizmai; kadangi Sąjungos saugumo ir gynybos politika ir jos priemonės turėtų tiesiogiai padėti užkirsti kelią neigiamam klimato krizės poveikiui saugumui ir jį sumažinti; kadangi visomis valdymo ir taikos kūrimo priemonėmis turi būti atsižvelgiama į klimato ir saugumo ryšį;

kadangi dėl klimato kaitos ir su juo susijusio poveikio saugumui turi būti laikoma, kad klimato saugumo priemonėmis, t. y. klimato kaitos padarinių strateginei aplinkai ir karinių pajėgų misijoms numatymu, prisitaikymu prie jų ir jų finansavimu, prisidedama prie gynybos ir saugumo; kadangi pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ (KVTBP) 30 proc. jos 80 mlrd. EUR septynerių metų biudžeto skiriama klimato veiksmams remti ir kasmet 7,5–10 proc. aplinkos apsaugos ir biologinės įvairovės tikslams;

Strategija ir koncepcija

atkreipia dėmesį, kad ES sutarties 21 straipsnyje suteikiamas tinkamas teisinis pagrindas siekiant, kad Sąjungos išorės veiksmai ir bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP) būtų tokie, kad atitiktų pagrindinius XXI a. iššūkius, kurių didžiausia varomoji jėga yra klimato kaita ir su klimatu susiję veiksniai; primena, kad ES sutarties 21 straipsnyje reikalaujama, kad Sąjunga: „c) išsaugotų taiką, užkirstų kelią konfliktams ir stiprintų tarptautinį saugumą; […] (f) kurtų priemones, skirtas aplinkos kokybės išsaugojimui ir gerinimui bei pasaulio gamtos išteklių tausojančiam valdymui…; [ir] g) padėtų tautoms, šalims ir regionams, susidūrusiems su gaivalinėmis nelaimėmis arba žmogaus sukeltomis katastrofomis“; pabrėžia, kad reikia skubiai paspartinti ir stiprinti su konfliktais susijusio klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos integravimą į Sąjungos išorės, užsienio, saugumo ir gynybos politiką, visų pirma į bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP); teigia, kad pagrindiniai BSGP misijų ir operacijų tikslai, laikantis ES sutarties 42 straipsnio 1 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies, yra taikos palaikymas, konfliktų prevencija ir tarptautinio saugumo stiprinimas vietose, kuriose jos dislokuojamos, kartu užtikrinant visišką jų veiklos efektyvumą;

pabrėžia, kad reikia skubiai pasimokyti iš pasikeitusios saugumo padėties Europoje, susidariusios dėl agresyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą, ir paspartinti karinių pajėgumų plėtojimo procesus, taip pat projektus, kuriais siekiama, kad karinės technologijos taptų labiau nepriklausomos nuo iškastinio kuro, kartu didinant misijų veiksmingumą ir kovinį pajėgumą;

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į besitęsiantį karą Europos žemyne, turi būti užtikrintas nuolatinis energijos tiekimas Europos ginkluotosioms pajėgoms, kad būtų užtikrinta tinkama Sąjungos teritorijos ir piliečių gynyba; pripažįsta, kad tiekimo saugumui užtikrinti gali prireikti lanksčių trumpalaikių priemonių;

yra tvirtai įsitikinęs, kad karine veikla ir technologijomis turi būti padedama siekti Sąjungos anglies dioksido poveikio neutralumo tikslų, kad būtų prisidedama prie kovos su klimato kaita, nepakenkiant misijų saugumui ir ginkluotųjų pajėgų operatyviniams pajėgumams; šiuo požiūriu pabrėžia, kad vykdant Sąjungos išorės veiksmus ir pasitelkiant valstybių narių ginkluotąsias pajėgas reikėtų dirbti siekiant sumažinti jų anglies pėdsaką ir neigiamą poveikį gamtos ištekliams bei biologinei įvairovei;

pabrėžia, kad būtina stiprinti prognozavimą siekiant išvengti ekosistemų pakeitimo ir klimato pokyčių padarinių, kai dėl jų galėtų padidėti spaudimas ginkluotosioms pajėgoms arba regioninė įtampa;

pabrėžia, kad būtina investuoti į pažangius, integruotus, „visos visuomenės“ sprendimus, nes reikia skubiai pasiekti reikšmingą išmetamųjų teršalų mažinimo rodiklį, išvengti blogiausių klimato kaitos padarinių ir daug investuoti į šalių atsparumą klimato kaitai, kurioms to reikia, kad būtų išvengta nestabilumo, konfliktų ir didelių humanitarinių nelaimių;

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai (pirmininko pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis) užtikrinti, kad aplinkos apsauga, kova su klimato kaita ir su klimatu susijęs poveikis būtų tinkamai integruoti ir vyraujantys Sąjungos išorės veiksmuose, sekant KVTBP reglamento pavyzdžiu; ragina plėtoti su klimatu susijusias strategijas, politiką, procedūras, priemones bei pajėgumus; ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį užtikrinti, kad Sąjungos politikos klimato saugumo ir gynybos srityje plėtojimas apimtų į žmogiškąjį saugumą orientuoto požiūrio įgyvendinimą; palankiai vertina EIVT ketinimą užtikrinti, kad civilinės ir karinės BSGP misijos ir operacijos būtų parengtos ir įtrauktos į veiksmų rinkinį, siekiant veiksmingai įgyvendinti aplinkosaugos aspektus jos veikloje; remia valstybių narių pajėgumų stiprinimą įtraukiant aplinkosaugos aspektus į civilinių ir karinių misijų mokymo programas, keičiantis geriausia patirtimi ir žiniomis;

ragina parengti konkrečius kriterijus, kuriuos taikant būtų matuojama pažanga sprendžiant sąsajų tarp, viena vertus, klimato kaitos ir, kita vertus, konfliktų, klausimą; ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį du kartus per metus pranešti Parlamentui apie padarytą pažangą, naudojant šiuos lyginamuosius standartus bei rodiklius ir jų laikantis; ragina valstybes nares įtraukti žinias apie klimato kaitos padarinius saugumui į užsienio karinės pagalbos programas;

pabrėžia, kad strateginiame kelrodyje svarbu spręsti klimato kaitos, saugumo ir gynybos sąsajų klausimą, siekiant valstybėms narėms nustatyti aiškius tikslus ir konkrečias priemones, stiprinti ginkluotųjų pajėgų energijos vartojimo efektyvumą ir prisitaikyti prie visapusiško klimato kaitos poveikio saugumui vidutinės trukmės ir ilgesniuoju laikotarpiais – nuo strateginio prognozavimo, mokymo ir inovacijų iki pajėgumų plėtros ES sistemoje;

10.

primena, kad nesaugumas kyla dėl daugelio skirtingų susijusių pagrindinių priežasčių, kaip pvz., skurdo, pažeidžiamumo situacijos, viešosios infrastruktūros ir paslaugų trūkumo, itin ribotų galimybių gauti pagrindinių prekių, švietimo stokos, korupcijos ir kt., tarp kurių yra klimato kaita;

11.

primena, kad Afrikoje, visų pirma Sahelyje, dėl klimato kaitos sąveikos su tradiciniais konfliktiškumo veiksniais (valstybės įsipareigojimų nevykdymu, viešųjų paslaugų nebuvimu, saugumo aplinkos blogėjimu ir pan.) aštrėja smurto ir terorizmo problemos;

12.

ragina labiau remti pastangas, kuriomis siekiama kovoti su klimato kaita ir stiprinti neutralaus poveikio klimatui alternatyvas artimiausiose kaimyninėse šalyse, visų pirma Vakarų Balkanuose, rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse, siekiant užkirsti kelią galimiems saugumo iššūkiams;

13.

pabrėžia, kad dėl klimato kaitos Arktis per pastaruosius 50 metų vidutiniškai atšilo tris kartus greičiau nei planeta; pabrėžia, kaip klimato kaita pakeitė geopolitinę padėtį Arktyje ir sukuria geopolitinį iššūkį ES; pabrėžia, kad Arktis yra strateginiu ir politiniu požiūriu svarbi ES, ir pabrėžia, kad ES yra įsipareigojusi būti atsakinga dalyve, siekiančia ilgalaikio ir taikaus regiono vystymosi; pabrėžia, kad Arktis turi išlikti taikaus bendradarbiavimo zona, ir ragina imtis priemonių, kad būtų išvengta veiksmų, sukeliančių didesnę militarizaciją; primena, kad ES šalys, tokios kaip Suomija, Švedija ir Danija, yra Arkties tarybos narės;

Kovos su klimato kaita ir gynybos veiksmų gairės

14.

teigiamai vertina šias Gaires ir ragina EIVT kartu su atitinkamomis Komisijos tarnybomis ir EGA prireikus užtikrinti visapusišką trijų darbo krypčių – operatyvinio aspekto, pajėgumų plėtojimo ir partnerysčių – įgyvendinimą; ragina iš naujo apsvarstyti Gairių peržiūros terminus ir visų pirma daug anksčiau nei 2030 m. persvarstyti bendrus tikslus; ragina valstybes nares sukurti nacionalines struktūras, kuriomis būtų remiami tikslai; primygtinai ragina visus veikėjus laikyti šį procesą vienu iš prioritetu ir parengti bei įgyvendinti iniciatyvas laikantis integruoto požiūrio; pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį atlieka ginkluotosios pajėgos ne tik prisitaikant prie klimato kaitos, bet ir švelninant jos poveikį aplinkai, be kita ko, visapusiškai įvertinant ir nustatant ginkluotųjų pajėgų aplinkosauginį pėdsaką, kaip pasiūlyta Gairėse; primygtinai ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį pasiūlyti valstybėms narėms neatidėliotinų veiksmų programą, kurią sudarytų Gairėse nurodyti prioritetiniai veiksmai ir kurią būtų galima įgyvendinti trumpuoju laikotarpiu;

15.

visų pirma palankiai vertina gairėse numatytas tiesioginio ir trumpalaikio poveikio priemones 2020–2021 m., ypač paprasto ataskaitų teikimo proceso, susieto su apskaičiavimo pajėgumų plėtra ir grindžiamo pažangos rodikliais, susijusiais su BSGP misijų ir operacijų aplinkosauginiu pėdsaku, įskaitant energiją, vandenį, atliekų tvarkymą ir t. t., sukūrimą; pabrėžia, kad iki 2024 m. būtina atlikti išsamesnius vertinimus, atsižvelgiant į įgytą patirtį ir geriausią patirtį, ir į viešuosius pirkimus įtraukti griežtesnius atitinkamų techninių konkrečių veiksmų reikalavimus, siekiant sušvelninti gyvavimo ciklo požiūrį, kaip numatyta 2012 m. karinėje aplinkos apsaugos ir energijos vartojimo efektyvumo koncepcijoje, skirtoje ES vadovaujamoms karinėms operacijoms; pabrėžia, kad reikia sistemingai įtraukti klimato ir aplinkosaugos aspektus į karines technologijas, mokslinius tyrimus, viešuosius pirkimus ir infrastruktūrą;

16.

teigiamai vertina naujausias Komisijos, Tarybos ir EIVT iniciatyvas klimato diplomatijos, saugumo ir gynybos srityse, visų pirma klimato diplomatijos politikos programą, Kovos su klimato kaita ir gynybos veiksmų gaires (toliau – Gairės) ir Integruoto požiūrio į klimato kaitą ir saugumą koncepciją; ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį užtikrinti, kad visos skirtingos koncepcijos būtų tinkamai susietos ir suderintos nuoseklioje ir darnioje sistemoje; pabrėžia, kad tai turi būti laikoma prioritetu, ir ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį iki 2023 m. birželio mėn. pranešti apie pažangą;

17.

apgailestauja dėl to, kad veiksmų gairėse nėra pabrėžiamas Sąjungos ekonomiškai konkurencingos atsinaujinančiosios energijos ir alternatyviųjų degalų poreikis ateityje, kas gali būti abipusiai naudingos galimybės, kuriant naujus bendradarbiavimo ir dialogo forumus, abipusės ekonomikos naudą, didesnį tiekimo saugumą ir tarptautinį stabilumą; pabrėžia, kad dėl švaraus vandenilio savybių juo galima pakeisti iškastinį kurą ir sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį karinių pajėgų sektoriuje;

18.

siekiant padėti pagrindą ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį iki 2023 m. vidurio pateikti ES išorės veiksmų anglies pėdsako ir poveikio aplinkai vertinimą; atsižvelgiant į vertintos informacijos, kurią pateikė BSGP misijos ir operacijos, slaptumą, pabrėžia, kad ne vėliau kaip 2023 m. būtina parengti prasmingą metodiką, siekiant nustatyti visų ES saugumo ir gynybos veiksmų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įskaitant gamybos, laikymo ir išmontavimo išmetamuosius teršalus, taip pat siekiant spręsti dabartinio patikimų ir tarptautiniu mastu palyginamų duomenų trūkumo problemą; laikosi nuomonės, kad Gairės turėtų būti naudojamos siekiant paskatinti plėtoti strategiją ir prisiimti aiškius nacionalinius įsipareigojimus sumažinti karinio sektoriaus išmetamą teršalų kiekį, įskaitant privalomų karinio sektoriaus išmetamo teršalų kiekio ataskaitų teikimą pagal UNFCCC ir nacionaliniams parlamentams, nes neteikiant ataskaitų ir neužtikrinant skaidrumo nebus daromas spaudimas mažinti išmetamųjų teršalų kiekio ir nebus priemonių bet kokių įsipareigojimų poveikiui nustatyti;

19.

ragina nustatyti savanoriškus tikslus siekiant sumažinti su karinėmis misijomis ir operacijomis susijusį taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą ir iki 2050 m. pereiti prie poveikio klimatui neutralumo, taip toliau didinant veiklos efektyvumą;

20.

siūlo pradėti bandomąjį projektą, skirtą su BSGP misijomis ir operacijomis susijusio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimui ir nustatymui; mano, kad šiuo požiūriu EUFOR ALTHEA būtų tinkamas pasirinkimas;

Visapusiškas ir nuoseklus požiūris

21.

ragina imtis koordinuotų veiksmų siekiant greitai sumažinti klimato kaitos mastą, smarkiai sumažinant išmetamųjų teršalų kiekį, kad ateityje būtų išvengta didelių, sunkių ar katastrofiškų padarinių pasaulio saugumui; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad visi saugumo elementai, įskaitant infrastruktūrą, institucijas ir politiką, būtų atsparūs klimato kaitai, ir greitai prisitaikyti prie jo poveikio;

22.

labai teigiamai vertina tai, kad nauja Sąjungos priemonė „Globali Europa“ (KVTBP) tinkamai atspindi neatidėliotiną poreikį imtis greitų, tvirtų ir plataus masto klimato srities išorės veiksmų ir jų svarbą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad į Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) bus įtraukti klimato kaitos veiksmai ir užtikrinta, kad 30 proc. jos 80 mlrd. EUR septynerių metų biudžeto būtų skirta kovai su klimato kaita; ragina Komisiją visapusiškai laikytis šių tikslų ir į savo skaičiavimus įtraukti tik priemones, turinčias aiškų klimato aspektą; palankiai vertina tai, kad investicijos į iškastinį kurą ir priemonės, turinčios žalingą arba didelį neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, nėra finansuojamos; labai teigiamai vertina KVTBP klimato saugumo politiką (žr. KVTBP reglamento III priedo B poskirsnio 1.3 dalies d punktą); ragina Komisiją teikti pirmenybę veiksmams, kuriais siekiama visapusiškų ir įtraukių rezultatų susiejant klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos su konfliktų prevencija ir taikos kūrimu; palankiai vertina KVTBP aplinkos ir klimato kaitos programą, kartu pabrėždamas, kad į aplinkos valdymą reikia įtraukti didesnę paramą nestabilioms ir konfliktų paveiktoms valstybėms, įskaitant institucijų stiprinimą; reikalauja, kad būtų pasinaudota visomis taikos kūrimo atsižvelgiant į aplinką galimybėmis pagal KVTBP taikos, stabilumo ir konfliktų prevencijos programą; mano, kad KVTBP įtvirtintas požiūris į klimato saugumą turėtų būti visų kitų Sąjungos išorės veiksmų atskaitos taškas, ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio ir saugumo politikai užtikrinti, kad visų pirma BSGP būtų suderinta su šiuo požiūriu; ragina Komisiją ir EIVT pasinaudoti vykdomų mokslinių tyrimų, susijusių su kylančiu klimato saugumo pažeidžiamumu, visų pirma Sahelyje, Artimuosiuose Rytuose ir Rytų Afrikoje, rezultatais;

23.

mano, kad klimato saugumas turėtų būti visapusiškai integruotas į Sąjungos konfliktų prevencijos ir krizių valdymo priemonių rinkinį, kad būtų sustiprintas nestabilių valstybių ir nukentėjusių gyventojų atsparumas;

24.

pabrėžia, kad reikia stiprinti Sąjungos strateginio prognozavimo, išankstinio įspėjimo, informuotumo apie padėtį ir konfliktų analizės pajėgumus naudojant kokybinius ir kiekybinius duomenis bei novatoriškus įvairių šaltinių metodus; pabrėžia, kad turi būti ne tik sistemingai bendradarbiaujama su pilietinės visuomenės organizacijomis, bet prie strateginio prognozavimo, taikos kūrimo, klimato ir konfliktų mokslinių tyrimų prisidėti turėtų ir Sąjungos kosmoso programos, SATCEN ir INTCEN, EIVT konfliktų prevencijos padalinys, nacionaliniai mokslinių tyrimų centrai, idėjų institutai, nacionalinės žvalgybos tarnybos bei Jungtinis tyrimų centras (JRC); mano, jog labai svarbu, kad šios žinios būtų panaudotos tinkamai rengiant būsimas misijas, operacijas ir veiksmus, atsižvelgiant į įvairius parametrus – nuo kintančių oro sąlygų iki vietinių politinių aplinkybių; palankiai vertina svarbų vaidmenį, kurį atlieka Europos kosmoso programos, pvz., „Copernicus“, suvokiant klimato kaitą ir stebint išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; primena, kad decentralizuotos ES agentūros, visų pirma Europos Sąjungos palydovų centras (SatCen), turi unikalių pajėgumų rinkti duomenis apie klimato kaitą ir jos saugumo aspektus pasaulyje; pažymi, kad ES kosmoso programa taip pat labai svarbi siekiant kovoti su klimato kaitos saugumo problemomis; palankiai vertina dabartines SatCen pastangas šioje srityje;

25.

pabrėžia, kad įgyvendinant klimato saugumo programas visų pirma turi būti vadovaujamasi duomenimis grindžiamos politikos ir programų principu; sykiu suvokia, kad prognozuojant konfliktus didžiaisiais duomenimis pagrįstų metodų ir kiekybinių aplinkosauginio streso indeksų galimybės yra ribotos, nes kyla grėsmė, kad bus pernelyg mažai dėmesio skiriama vietos visuomeninėms aplinkybėms; primena, kad kai kuriose nestabiliose šalyse nėra patikimų duomenų, be kita ko, dėl korupcijos ir silpnų valdymo struktūrų, ir tokiu atveju galėtų būti naudojami pakaitiniai duomenys (angl. proxy data); mano, kad vietos gyventojų ir pilietinės visuomenės žinios ir iniciatyvos turi atlikti pagrindinį vaidmenį Sąjungai dedant pastangas spręsti klimato kaitos padarinius konfliktams;

26.

ragina EIVT ir Komisiją užtikrinti, kad ankstyvasis perspėjimas ir konfliktų analizė būtų tinkamai susieti su išankstiniais veiksmais ir reagavimu ir kad būtų sukurti prasmingi strateginio prognozavimo pajėgumai; todėl palankiai vertina EIVT atliekamą maždaug 60 šalių konfliktų analizę; primena, jog labai svarbu, kad imantis klimato veiksmų būtų atsižvelgiama į konfliktus, kad būtų išvengta netyčinės žalos ir, kai tik įmanoma, prisidedama prie taikos;

27.

pabrėžia, kad reikalingas kiekvienu konkrečiu atveju taikomas metodas, apimantis konkrečias regionines analizes ir vietos iniciatyvas, kuris būtų pritaikytas prie konkrečios situacijos vietoje; pabrėžia, kad svarbu stiprinti bendruomenių atsparumą ir kad, siekiant užtikrinti tvarias pastangas, nepaprastai svarbu remti vietos politinę atsakomybę ir įtraukias vietos valdymo struktūras; pabrėžia, kad laikantis įtraukaus ir atskaitingo požiūrio į vietos gyventojus, taip pat taikant veiksmingesnes aplinkos apsaugos priemones, pvz., prieigos prie gyvybiškai svarbių išteklių, taip pat didinamas ES pajėgų ir darbuotojų saugumas (misijos saugumas); visapusiškai remia aplinkos gynėjus bei juos gina, nes kai kuriose pasaulio šalyse jie patiria vis daugiau represijų; pabrėžia, kad valstybės, kurios mažina aplinkos gynėjų gebėjimą veikti, kenkia daugeliui tų, kurių įgūdžiai labiausiai reikalingi, ir kenkia ES interesams šiame procese;

28.

ragina bendradarbiauti tarptautiniu mastu sprendžiant su aplinkos migracija susijusias problemas, siekiant rasti bendrus sprendimus; ragina ypatingą dėmesį skirti tinkamos pagalbos vaikams ir jaunimui teikimui;

29.

mano, kad reikėtų stiprinti taikos kūrimą atsižvelgiant į aplinką, nes tai yra vienas iš bendrų tvarių ir sąžiningų klimato kaitos poveikio problemos sprendimų, taip pat gali būti sudarytos galimybės kurti taiką, sykiu skatinant dialogą ir bendradarbiavimą vietos, nacionaliniu bei tarptautiniu lygmenimis (pvz., dėl gamtos išteklių valdymo, prieigos prie žemės ir vandens, aplinkos apsaugos, nelaimių rizikos mažinimo, pabėgėlių dėl klimato kaitos priėmimo ir kt.) ir suteikiant galimybių laikytis transformacinio požiūrio siekiant šalinti pagrindines konfliktų priežastis ir struktūrinius marginalizacijos veiksnius; pabrėžia, kad reikia užtikrinti daugiau tarpininkavimo iniciatyvų prieš konfliktą, be kita ko, numatant didesnį finansavimo lygį pagal KVTBP; pabrėžia, kad per visą konflikto ciklą reikia atkreipti dėmesį į aplinkos klausimus, taip pat tinkamai spręsti situaciją po konflikto, nes dėl to gyventojai gali būti labiau pažeidžiami dėl aplinkosaugos rizikos arba gali padažnėti nusikaltimai aplinkai arba niokojimas (pvz., miškų naikinimas); nevaldomose teritorijose;

30.

pabrėžia, kad Sąjungos klimato srities veiksmai turėtų būti įtraukūs, jais turėtų būti siekiama daryti pažangą lygybės srityje, taikyti ES žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, skatinti gerą valdymą ir įgyvendinti Jaunimo, taikos ir saugumo (JTS) ir Moterų, taikos ir saugumo (MTS) darbotvarkes pagal Trečiąjį ES lyčių lygybės veiksmų planą; konkrečiai, ragina remti moterų, jaunimo ir čiabuvių visuomeninių organizacijų iniciatyvas ir pasimokyti iš jų;

31.

pabrėžia, kad reikia į BSGP misijas bei operacijas siusti klimato saugumo ekspertus, skatinant valstybes nares remti šias pastangas skiriant tokius ekspertus; siūlo konkrečiai įpareigoti ES delegacijas teikti kokybiškesnes ataskaitas apie žemės ir gamtos išteklių valdymą bei susijusius socialinius ekonominius ir politinius pokyčius; pabrėžia, kad taip pat svarbu įpareigoti atitinkamus ES veikėjus atidžiai stebėti padėtį regionuose, kurie labai paveikti klimato kaitos ir aplinkos blogėjimo, pvz., Sahelyje, Afrikos Kyšulyje ir Ramiojo vandenyno regione, taip pat kurti mechanizmus, kuriais siekiama stebėti, vertinti ir dokumentuoti bei viešai pranešti apie poveikį, įgytą patirtį ir geriausią patirtį siekiant visapusiškų rezultatų, susiejant su jais prisitaikymą prie klimato kaitos ir taikos kūrimą;

32.

palankiai vertina tai, kad daugiau dėmesio skiriama klimato ir saugumo ryšiui, NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo dalyvavimą 26-ojoje JT šalių klimato kaitos konferencijoje (COP26) Glazge, ir ragina plėtoti konkretų ES ir NATO bendradarbiavimą šiuo klausimu;

Operatyvinio aspekto klausimo sprendimas

33.

pripažįsta, kad daugelis BSGP misijų vykdomos vietovėse, kurioms didelį poveikį padarė klimato kaita, o tai padidina problemas vykdant šias misijas;

34.

pabrėžia, kad klimato kaita taip pat gali paskatinti gyventojų perkėlimą ir sukelti sunkumų operacijų vietose; ragina aiškiai suvokti su klimato kaita susijusius saugumo aspektus, pripažįstant, kad klimato kaita yra esminis veiksnys, su kuriuo karinės pajėgos susidurs ne tik dėl jos poveikio karinėms operacijoms, bet ir numatant didėjančius klimato kaitos sukeltus perkėlimus šalies viduje, kurie jau yra dažnesni nei perkėlimai konflikto metu; tačiau pažymi, kad ginkluotosios pajėgos nėra pakankamai pasirengusios įveikti kintančio pasaulio klimato padarinių saugumui;

35.

pritaria tam, kad būtų integruotas požiūris, kuriuo atsižvelgiama į klimato aspektą, ir yra tvirtai įsitikinęs, kad valstybės narės turi skubiai įgalioti visas misijas bei operacijas ir visais Europos taikos priemonės (ETP) veiksmais geriau prisidėti prie integruoto požiūrio į klimato saugumo problemų sprendimą, ypač Sahelio ir Somalio pusiasalio regionuose, siekiant, kad gerokai sumažėtų operacijų sąnaudos (sumažinant energijos vartojimą, panaudojant naujus energijos išteklius), kartu didinant misijų operatyvinį veiksmingumą;

36.

pabrėžia, kad BSGP misijos ir operacijos bei ETP veiksmai gali padėti didinti priimančiųjų šalių atsparumą klimato kaitai, ir pabrėžia, kad teigiamas palikimas, susijęs su jų poveikiu vietoje, nepakenkiant jų pagrindinėms saugumo ir gynyboms užduotims, misijų perspektyvumui ir veiklos efektyvumui, taip pat karinio ir civilinio personalo saugumui jų pasitraukimo strategijose; pabrėžia, kad veiklos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas padidina veiklos efektyvumą ir veiksmingumą, be kita ko, didina misijos darbuotojų saugą mažinant logistikos tiekimo grandines ir didinant BSGP įsipareigojimo patikimumą, atsižvelgiant į ES pasaulinį vadovavimą klimato kaitos srityje;

37.

primena, kad visos civilinės ir karinės BSGP misijos ir operacijos bei ETP veiksmai turėtų būti platesnės politinės strategijos, kuria siekiama prisidėti prie žmonių saugumo, dalis ir padėti didinti vietos saugumo ir stabilumo lygį; pabrėžia, kad klimato saugumą ir su aplinka susijusį taikos kūrimą reikia integruoti į atnaujintas ES koncepcijas dėl saugumo sektoriaus reformos ir nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegracijos, stiprinant atitinkamų vietos valdymo struktūrų atsparumą, visų pirma saugumo paslaugų kokybės, įtraukties (ypač moterų, jaunimo ir marginalizuotų grupių, atsižvelgiant į jų įvairovę, dalyvavimo ir teisių), atskaitomybės ir skaidrumo srityse;

38.

pabrėžia, kad šiuo metu dėl esminių klimato kaitos padarinių turi būti numatyta civilinės saugos misijų plėtra, nors jos nėra pagrindinis ginkluotųjų pajėgų darbas;

39.

ragina EIVT užtikrinti, kad civilinės misijos ir karinės operacijos būtų pritaikytos klimato kaitai; pabrėžia, kad būtina skubiai užkirsti kelią atvejams, kai Sąjungos veikla nestabiliose trečiosiose šalyse prisidedama prie išteklių trūkumo, didėjančių gyvybiškai svarbių išteklių kainų arba aplinkos blogėjimo ir taršos; pabrėžia, kad reikia sukurti misijų infrastruktūrą ir tiekimo grandinę, kurios būtų atsparios ir atžvalgios klimatui bei aplinkai ir kuo neutralesnės anglies junginių aspektu; mano, kad būtina daug investuoti į neanglinio kuro ir varomųjų sistemų, skirtų karinėms transporto priemonėms sausumoje, jūroje ir ore, mokslinius tyrimus ir plėtrą, ir naudoti naujas technologijas, pavyzdžiui, mobiliosios saulės energijos sistemas, siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, kartu užtikrinant kuo geresnę veiklos rezultatų ir aplinkosauginio veiksmingumo atitiktį bei nesukuriant naujos priklausomybės nuo užsienio subjektų;

40.

siūlo parengti Europos saugumo ir gynybos koledžo „mokyti mokytoją“ mokymo programą, siekiant įtraukti klimato ir aplinkos klausimus į įprastą karinio mokymo sistemą taktiniu ir strateginiu lygmenimis; mano, kad tokie kursai turėtų būti privalomi išankstiniai mokymai prieš dislokavimą, teikiami BSGP misijų ir operacijų patarėjams klimato saugumo klausimais, taip pat ES delegacijoms;

41.

mano, kad infrastruktūros anglies pėdsakas galėtų būti optimizuotas siekiant didesnio energijos vartojimo efektyvumo ir tuo tikslu vykdant renovaciją, panaudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

42.

teigiamai vertina pastangas modernizuoti įrenginius siekiant pritaikyti juos atsižvelgiant į ekstremalius temperatūrų pokyčius, sukeltus klimato kaitos, be kita ko, ekologinio projektavimo padalinių darbą užtikrinant įrenginių tvarumą;

43.

pabrėžia, kad būtina stiprinti ES taikos kūrimo atsižvelgiant į aplinką ir klimato saugumo veiksmus, įtraukiant užduotis ir paramos pastangas, susijusias su tarpininkavimu, dialogu, civilių gyventojų apsauga, konfliktų sprendimu ir susitaikymu, siekiant sumažinti tarp įvairių bendruomenių, konkuruojančių dėl ribotų išteklių, pvz., žemės ūkio paskirties žemės ar vandens, klimato kaitos sukeltą įtampą, dėl kurios sparčiai tvirtėja smurtinės ginkluotos ir ekstremistinės grupuotės arba kuri transformuojasi į ginkluotus konfliktus ar net tarpvalstybinį karą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad pritaikytose misijose, be kita ko, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas integruotam taikos kūrimui, taikos kūrimui atsižvelgiant į aplinką ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms, taip pat civilinių konfliktų prevencijos pajėgumų stiprinimui; siūlo, kad įgyvendinant tokias pritaikytas misijas daugiausia dėmesio būtų skiriama:

a)	dėl klimato kaitos atsiradusiam išteklių trūkumui, kuriuo prisidedama prie konfliktų ir nestabilumo;

b)	ypatingos svarbos infrastruktūros objektams nestabiliose šalyse ir klausimui, kaip užtikrinti jų atsparumą saugumo aspektu;

c)	biologinės įvairovės apsaugai ir gynimui atžvalgiu konfliktams būdu, visų pirma nestabilių ir karo draskomų šalių ekosistemose;

Klimato kaitos aspekto integravimas į karinių pajėgumų plėtojimą

44.

nurodo, kad visi Sąjungos naudojami kariniai pajėgumai ir paslaugos turėtų padėti siekti ES ir jos valstybėms narėms klimato tikslų ir prisitaikyti prie vis sudėtingesnių klimato sąlygų, siekiant sudaryti galimybę, inter alia, užtikrinti jų užduočių savo šalyje ir užsienyje įvykdymą; atsižvelgiant į prisitaikymą prie klimato kaitos, mano, kad valstybių narių ginkluotosios pajėgos turi skubiai pritaikyti savo pajėgumus prie vis sudėtingesnių klimato sąlygų;

45.

ragina įvertinti klimato kaitos sukeltų kintančių oro sąlygų ir dažnesnių ekstremaliųjų oro reiškinių poveikį ginkluotųjų pajėgų veiklos efektyvumui ir galimiems pajėgumų reikalavimams;

46.

pabrėžia, kad dėl padidėjusių išlaidų gynybai, nepamirštant, kad būtina išlaikyti mūsų kariuomenės užmojus, neturėtų padidėti išmetamųjų teršalų kiekis ir kad dalis gynybos išlaidų turėtų būti skirta investicijoms į technologijas ir pajėgumus, kuriais gerokai sumažinamas išmetamųjų teršalų kiekis, pavyzdžiui, elektrifikacija ir anglies dioksido neišskiriančio kuro naudojimas, pabrėžiant, kad klimato ir aplinkos veiksniai tapo pagrindiniu skatinamuoju veiksniu; primena, kad ES ir NATO kariuomenės strategai ir planuotojai jau daugiau kaip dešimtmetį sprendžia klausimą, kaip ginkluotosios pajėgos gali sumažinti savo anglies pėdsaką; ragina ES su NATO sukurti bendrą metodiką, kuri padėtų sąjungininkėms apskaičiuoti karinės veiklos ir įrenginių išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir patvirtinti išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus; primena, kad sumažėjęs energijos pėdsakas ir kuro poreikis taip pat turi teigiamą poveikį misijos saugumui ir efektyvumui; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina EGA veiklą, visų pirma „Būkime ekologiški“ (angl. Go Green) politiką, jos karinę ekologišką koncepciją, jos aplinkosaugos darbo grupę, jos konsultacijų forumą dėl tvarios energijos gynybos sektoriuje ir jos inkubacinį forumą dėl žiedinės ekonomikos Europos gynybos srityje; ragina paspartinti bei išplėsti tokius projektus ir užtikrinti jų nepriklausomą išorės vertinimą;

47.

pažymi, kad EGA padarė išvadą, kad dėl tolesnio iškastinio kuro naudojimo mažinimo mažėja išlaidos, išmetama mažiau teršalų ir mažinama priklausomybė nuo ne Europos šaltinių ir kad galima gerokai sumažinti aukų skaičių, nes priešininkai gali nusitaikyti į daug mažiau kuro konvojų, taigi atlaisvinami ištekliai, kurie naudojami konvojams apsaugoti, ir kad užtikrinamas didesnis bendrų pajėgumų veiksmingumas, nes didinamas jų patvarumas, judumas bei savarankiškumas; primena, kad išaugus nuo iškastinio kuro nepriklausomam kurui karinėse pajėgose, be poveikio klimatui neutralumo, gali padidėti tiekimo saugumas ir strateginis savarankiškumas; pabrėžia, kad didelė iškastinio kuro paklausa ir ilgi tiekimo maršrutai didina misijų ir operacijų išlaidas ir padidina misijos darbuotojų bei rangovų saugumo riziką;

48.

ragina Gynybos pramonės ir kosmoso (DEFIS) GD, valstybes nares, EIVT ir EGA patvirtinti požiūrį, kurio laikantis projektavimo metu būtų integruojamas nedidelis energijos, anglies ir aplinkosauginis pėdsakas, kai naudojamos atitinkamos ES lėšos, ir reguliariai teikti pažangos ataskaitas; pabrėžia, kad ypač svarbu laikytis suderinto ES lygmens požiūrio pradedant mokslinius tyrimus, plėtrą, modernizavimą arba telkimo ir dalijimosi iniciatyvas, visų pirma susijusias su karinėmis ir dvejopo naudojimo technologijomis ir pajėgumais; primena, kad strateginiu požiūriu svarbu plėtoti visus technologinius aspektus ir aptarti viso gyvavimo ciklo išlaidas kartu su standartizavimu ir sertifikavimu ES lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad įranga būtų tinkama kovoti su klimato krizės padariniais; džiaugiasi dėl to, kad EGF padeda įtraukti klimato srities veiksmus į Sąjungos politiką ir siekti bendrojo tikslo 30 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslų įgyvendinimui, kas yra nustatytas 2021–2027 m. ES biudžeto tikslas; primena, kad mokslinių tyrimų ir plėtros veiksmai gali būti nukreipti į sprendimus, kuriais siekiama padidinti efektyvumą, sumažinti anglies pėdsaką ir taikyti tvarią geriausią patirtį; teigiamai vertina atitinkamas 133 mln. EUR investicijas, suteiktas pirmosios metinės darbo programos laikotarpiu, tačiau pažymi, kad jos sudaro tik 11 proc. bendro metinio Europos gynybos fondo biudžeto; primena priemonės „NextGenerationEU“ vaidmenį vykdant klimato srities veiksmus ir ragina valstybes nares naudoti nacionalinių ekonomikos gaivinimo planų išteklius, kad būtų galima investuoti į žaliąją savo karinės infrastruktūros pertvarką;

49.

pabrėžia, kad reikia padidinti investicijas į žaliąją gynybą, visų pirma skiriant didesnę ES biudžeto lėšų dalį, numatytą kariniams moksliniams tyrimams ir plėtrai bei dualistinėms technologijų inovacijoms (statybinių medžiagų, energetikos ir pan. srityse), anglies junginių aspektu neutraliam kurui ir karinių orlaivių, laivų bei kitų transporto priemonių varomosioms sistemoms, ypač atsižvelgiant į būsimas pagrindines ginklų sistemas (pvz., būsimą kovinę oro sistemą (angl. future combat air system (FCAS)) ir Europos pagrindinį kovinį tanką (angl. European main battle tank (EMBT)) ir kitus, kurie rengiami pagal ES nustatytas sistemas; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dvejopą tokių investicijų pobūdį, jos daro didelį teigiamą šalutinį poveikį civiliniam sektoriui, visų pirma sunkumų patiriančiai civilinės aviacijos pramonei, ieškant verslo modelių bei technologijų, kuriems reikia mažiau energijos ir kurie yra ekonomiškai veiksmingesni; laikosi nuomonės, kad ekologiniam projektavimui galėtų būti teikiama pirmenybė siekiant sumažinti karinės įrangos poveikį aplinkai per visą jos gyvavimo ciklą, kartu stengiantis, kad operatyviniai rezultatai kuo geriau atitiktų aplinkosaugos veiksmingumo tikslą; laikosi nuomonės, kad pasitelkiant Europos subsidijas per Europos gynybos fondo lėšas turėtų būti toliau skatinama ir dosniai finansuojama karinių technologijų elektrifikacija, visų pirma atsižvelgiant į ginklų sistemas, tačiau taip pat į apgyvendinimą, kareivines ir susijusias šildymo ar vėsinimo sistemas, valstybėse narėse, ar karinėse stovyklose, kai jos dislokuojamos; primena, kad gynybos priemonių pritaikymas prie klimato kaitos ir jų naudojimas visų pirma yra valstybių narių atsakomybė, o pati ES dar neturi savo pajėgumų;

50.

pabrėžia, kad ES turi nuolat stebėti ir mažinti bet kokį pažeidžiamumą ir (arba) priklausomybę, kuriuos galėtų sukelti Europos karinių pajėgų „elektrifikacija“, visų pirma tais atvejais, kai reikia gauti pagrindinių žaliavų; pabrėžia, kad dėl Europos karinių pajėgų žalinimo ir skaitmeninimo jokiu būdu negali atsirasti naujų pažeidžiamų aspektų ar sumažėti Europos arba jos piliečių saugumas;

51.

ragina integruoti energijos vartojimo efektyvumo kriterijus ir žiedinės ekonomikos principus į pajėgumų plėtojimo programas ir viešųjų pirkimų gaires, remiantis valstybių narių įgyta patirtimi bei atsižvelgiant į EGA veiklą; ragina valstybes nares optimizuoti procesus, kurti aplinką tausojančias sistemas, statyti ir eksploatuoti remiantis žiediškumo principais, visų pirma operacijos štabuose ir vietos biuruose; ragina stiprinti EGA, EPF ir PESCO vaidmenį remiant valstybes nares, skleidžiant geriausią nacionalinę patirtį ir organizuojant reguliarių tarpusavio keitimąsi informacija žaliosios gynybos ir klimato kaitos švelninimo klausimais;

52.

mano, kad atėjo metas plėtoti naujus nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) projektus, kuriais būtų siekiama nustatyti energijos vartojimo efektyvumo standartus ir gaires, kurti naujus pajėgumus arba sutelkti ir modernizuoti esamus; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę panaudoti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO) siekiant sukurti karinių inžinierių korpusą, kuris daugiausia dėmesio skirtų kovai su klimato sukeltomis gaivalinėmis nelaimėmis ir infrastruktūros objektų apsaugai nestabiliose šalyse; pabrėžia, kad svarbu įtraukti periodines peržiūras siekiant įvertinti tokių projektų pažangą ir kuo anksčiau pašalinti trūkumus; palankiai vertina bendrų operacijų, skirtų civiliams gelbėti stichinių nelaimių metu, vaidmenį, pvz., Prancūzijos ir Nyderlandų nelaimių valdymo „Hurricane Exercice“ (Hurex) mokymus Karibų jūros regione;

53.

pabrėžia, kad klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo klausimas turėtų būti sprendžiamas ateityje persvarstant susitarimą dėl civilinių BSGP pajėgumų, visų pirma atsižvelgiant į klimato ir aplinkos aspektų integravimą į operatyvines užduotis ir mokymo politiką;

Tarptautinio bendradarbiavimo ir daugiašališkumo stiprinimas

54.

primena bendradarbiavimo, kuris yra ES vadovaujamo vaidmens sprendžiant klimato kaitos problemą pagrindas, svarbą, kaip nustatyta Gairėse; teigiamai vertina vykstančius mainus darbuotojų lygmeniu su JT ir NATO ir pabrėžia, kad šioje srityje būtina užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą; ragina EIVT ir atitinkamas Komisijos tarnybas toliau užtikrinti dialogą su kitais partneriais, pvz., Afrikos Sąjunga, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Kanada ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis; pabrėžia, kad taip pat reikia spręsti patikimų ir tarptautiniu mastu palyginamų duomenų apie energijos suvartojimą ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį gynybos sektoriuje dabartinio trūkumo problemą;

55.

pabrėžia, kad klimato saugumo politika turi būti sutelkta ne tik į prisitaikymą prie neramumų, išteklių apribojimų ir didesnio nenuspėjamumo, bet ir į didesnių pokyčių, reikalingų siekiant atkurti ekologinį stabilumą ir pusiausvyrą pasauliniu lygmeniu, skatinimą;

56.

ragina įtraukti klimato saugumo ryšį kaip naują prioritetą į JT ir ES strateginę partnerystę taikos operacijų ir krizių valdymo srityje;

57.

atkreipia dėmesį į NATO pareikštą siekį užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2050 m. ji būtų neutrali anglies dioksido poveikio aspektu; pabrėžia, kad 22 valstybės narės yra NATO narės, ir ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį užtikrinti, kad išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai, lyginamieji standartai ir metodikos būtų suderinti tarp valstybių narių, nes jos turi tik vieną vieningą pajėgų rezervą; mano, kad NATO ir ES turėtų priimti sprendimą traktuoti klimato saugumą kaip naują bendradarbiavimo ir konkrečių veiksmų sritį; konkrečiau ragina į 3-ąją bendrąją ES ir NATO deklaraciją įtraukti klimato kaitą ir saugumą kaip naują ir labai konkrečią bendradarbiavimo sritį;

58.

pabrėžia svarbų parlamentinės diplomatijos vaidmenį stiprinant tarptautinius ryšius kovojant su klimato kaita, įskaitant Europos Parlamento komitetų ir delegacijų darbą, ir ragina daugiau dėmesio skirti klimato ir saugumo ryšiui;

59.

pabrėžia, kad klimato kaitos finansavimo trūkumas yra pagrindinė kliūtis siekiant prasmingai spręsti klimato kaitos problemą ir didinti klimato saugumą; apgailestauja dėl to, kad 2009 m. tarptautinė bendruomenė pažadėjo 100 mlrd. USD klimato kaitai finansuoti besivystančiose šalyse, tačiau šis įsipareigojimas vis dar nebuvo įgyvendintas iki COP 26;

o o

60.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 170, 2021 5 12, p. 149.

(2) OL L 209, 2021 6 14, p. 1.

(3) OL C 99, 2022 3 1, p. 105.

(4) OL C 118, 2020 4 8, p. 32.

Top

All

Choose the experimental features you want to try