Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52022IP0072

2022 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija „2020 m. metinis pranešimas dėl lyčių aspekto integravimo Europos Parlamente“ (2021/2039(INI))

OL C 347, 2022 9 9, p. 139–149 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
OL C 347, 2022 9 9, p. 128–138 (GA)

Date of document:
10/03/2022; Balsavimo data
Date of vote:
10/03/2022
Date of debate:
08/03/2022
Author:
Europos Parlamentas, Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
Form:
Rezoliucija savo iniciatyva
Parliamentary term:
Devintoji kadencija
Internal reference:
2021/2039(INI)
Session:
2021-2022

2022 9 9   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 347/139

P9_TA(2022)0072

Lyčių aspekto integravimas Europos Parlamente – 2020 m. metinė ataskaita

2022 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija „2020 m. metinis pranešimas dėl lyčių aspekto integravimo Europos Parlamente“ (2021/2039(INI))

(2022/C 347/11)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 10 ir 19 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvenciją), kuri įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 1 d.,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426 – horizontalioji kovos su diskriminacija direktyva),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (COM(2012)0614 – direktyva dėl moterų valdybose),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES (1) (Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva),

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 10/2021 „Lyčių aspekto integravimas į ES biudžetą: laikas pereiti nuo žodžių prie veiksmų“,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 17 d. Europos ombudsmeno pranešimą dėl orumo darbe ES institucijose ir agentūrose,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos 2021 m. atliktą tyrimą „Lyčių aspekto integravimas Europos Parlamente: esama padėtis“ (angl. „Gender mainstreaming in the European Parliament: state of play“),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. atliktą tyrimą, kurį Moterų teisių ir lyčių lygybės (FEMM) komiteto prašymu pavedė atlikti Parlamento Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius, „Lyčių lygybė: ekonominė vertė iš taikomų ES fondų perspektyvos“ (angl. „Gender equality: Economic value of care from the perspective of the applicable EU funds“),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. brošiūrą „Moterys Europos Parlamente“,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 16 d. FEMM komiteto užsakytą praktinį seminarą „Lyčių aspekto integravimas į ES ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinį“,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl lyčių aspekto integravimo Europos Parlamente (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę komitetų darbe (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę komitetų ir delegacijų darbe (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės aspekto integravimo į ES išorinius santykius ir taikos (tautos) kūrimo procesą (5),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl lyčių aspekto integravimo Europos Parlamente (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES (9),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 11 d. savo rezoliuciją dėl bauginimo ir seksualinio priekabiavimo darbe, viešosiose erdvėse ir politiniame gyvenime ES prevencijos ir kovos su jais priemonių (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl ES lyčių lygybės strategijos (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl būtinybės įsteigti specialią Tarybos sudėtį, skirtą lyčių lygybės klausimams (12),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl EP rinkimų rezultatų apžvalgos (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl lyčių aspektu grindžiamo požiūrio COVID-19 krizės metu ir pokriziniu laikotarpiu (14),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A9-0021/2022),

A.

kadangi lyčių lygybė yra vienas pagrindinių ES principų; kadangi lyčių aspekto integravimas yra visuotinai pripažįstama strategija, kuria siekiama užtikrinti lyčių aspekto integravimą rengiant, įgyvendinant ir vertinant visas politikos kryptis, programas ir priemones, siekiant skatinti lyčių lygybę ir kovoti su diskriminacija; kadangi lyčių klausimai vyrauja visur, įskaitant sritis, kurioms nebuvo skiriama pakankamai dėmesio, pvz., mokesčių, prekybos ir ekologinės pertvarkos sritis; kadangi lyčių lygybės turi būti siekiama taikant kompleksinį metodą, apimantį visas Parlamento darbo sritis;

B.

kadangi, nepaisant pažangos lyčių lygybės srityje kai kuriose srityse, moterys vis dar patiria diskriminaciją dėl lyties viešajame ir privačiajame sektoriuose ir dar daug ką reikia tobulinti, be kita ko, dėl fragmentiško lyčių aspekto integravimo įgyvendinimo politikos srityse ir institucijose ES ir nacionaliniu lygmenimis;

C.

kadangi diskriminacija dėl lyties dažnai yra susijusi su kitų rūšių diskriminacija dėl kitų priežasčių, o tai lemia daugialypę ir sudėtingą grupių, kurios veikia ir sąveikauja viena su kita tuo pačiu metu taip, kad negali būti traktuojamos atskirai, diskriminaciją;

D.

kadangi lyčių aspekto integravimo priemonės, be kita ko, apima kvotas, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo priemones, kovos su priekabiavimu politiką, įdarbinimo procedūras, kuriose atsižvelgiama į lyčių aspektą, poveikio lytims vertinimus, lyčių rodiklius, biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą ir vertinimus, kuriuos atliekant atsižvelgiama į lyčių aspektą, siekiant priimti teisės aktus, kuriuose atsižvelgiama į lyčių aspektą, lyčių požiūriu neutralios kalbos vartojimą ir bendravimą atsižvelgiant į lyčių aspektą;

E.

kadangi EBPO apibrėžia lyčių pusiausvyrą kaip „teisingą gyvenimo galimybių ir išteklių paskirstymą tarp moterų ir vyrų ir (arba) vienodą moterų ir vyrų atstovavimą“;

F.

kadangi Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) apibrėžia horizontaliąją segregaciją kaip „moterų ir vyrų koncentraciją skirtinguose sektoriuose ir profesijose“;

G.

kadangi po ketverių judėjimo „Me Too“ metų pasiekta pažanga kovojant su seksualinio priekabiavimo ir seksualinio smurto problema yra nepakankama ir reikia dar daug nuveikti ES institucijose ir kitur; kadangi tyrimai rodo, kad priekabiavimas yra labiau paplitęs nei įprasta manyti, ir apie jį neproporcingai mažai pranešama;

H.

kadangi lyčių aspekto integravimas taip pat turi būti taikomas biudžeto procese; kadangi biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą yra susijęs ne tik su konkrečių lyčių lygybės iniciatyvų finansavimu, bet ir su biudžeto ir politinių sprendimų poveikio lyčių lygybei supratimu ir atitinkamu viešųjų išlaidų ir pajamų koregavimu; kadangi biudžeto ištekliai ir paslaugų teikimas turėtų būti skirstomi atsižvelgiant į duomenimis grindžiamą poreikių nustatymą, įskaitant kokybinius duomenis apie poveikį lytims;

I.

kadangi Europos Audito Rūmai atkreipė dėmesį į tai, kad ES biudžeto cikle nepakankamai atsižvelgta į lyčių lygybę; kadangi Audito Rūmai rekomendavo Komisijai įvertinti ir pranešti, ar valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose atsižvelgiama į lyčių lygybę;

J.

kadangi visos ES institucijos vadovaujasi Sutartimis ir 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategija; kadangi Parlamentas turėtų būti kitų parlamentinių organų lyderis skatinant lyčių lygybę, jis turėtų pasimokyti iš kitų parlamentinių organų geriausios praktikos integruojant lyčių aspektą į savo struktūras ir procesus ir atsižvelgti į gerus lyčių aspekto integravimo įgyvendinimo viešajame ir privačiajame sektoriuose bei pilietinėje visuomenėje pavyzdžius; kadangi lyčių aspekto integravimas vis dar nėra visiškai integruotas į Parlamento praktiką ir taisykles (15); kadangi daugumos Parlamento komitetų nuo šios kadencijos pradžios iki 2020 m. lapkričio mėn. surengtuose klausymuose moterys sudarė mažiau nei 50 proc. dalyvių; kadangi, be kita ko, Žemės ūkio ir kaimo plėtros, Žuvininkystės, Peticijų ir Užimtumo ir socialinių reikalų komitetuose ši dalis nesiekė 25 proc.;

K.

kadangi COVID-19 pandemija labai paveikė profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą Parlamente ir dėl skaitmeninių priemonių taikymo dažnai pailgėjo Parlamento narių ir darbuotojų darbo valandos; kadangi darbas iš namų negali pakeisti vaikų priežiūros paslaugų; kadangi Parlamentas, kaip darbdavys ir institucija, veikianti kaip pavyzdys visai visuomenei, gali pasinaudoti motyvuota darbo jėga ir sveika aplinka, o darbuotojai turėtų turėti galimybę derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą per visą savo karjerą;

Bendrosios pastabos

1.

 dar kartą patvirtina savo tvirtą įsipareigojimą siekti lyčių lygybės ir pritaria tam, kad lyčių aspekto integravimas būtų vienas iš oficialių Parlamento politikos metodų siekiant ją užtikrinti; apgailestauja dėl fragmentiško lyčių aspekto integravimo ES lygmeniu politikos srityse ir institucijose; pabrėžia, kad lyčių lygybė yra bendra atsakomybė, pagal kurią reikalaujama, kad visos ES institucijos, valstybės narės ir agentūros imtųsi veiksmų kartu su pilietine visuomene, moterų organizacijomis, socialiniais partneriais ir privačiuoju sektoriumi;

2.

 pabrėžia, kad moterys sudaro pusę gyventojų, todėl susiduria su įvairių tarpusavyje susijusių formų diskriminacija; pabrėžia, kad lyčių lygybės užtikrinimo priemonės turi apimti tarpsektorinį požiūrį, siekiant nepalikti nė vieno nuošalyje ir panaikinti visų rūšių diskriminaciją, įskaitant sąveikinės diskriminacijos formas; pabrėžia, kad taip pat reikia sukurti dalyvaujamuosius procesus, kuriuose dalyvautų visi atitinkami subjektai ir būtų derinami principai „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“;

3.

 palankiai vertina tai, kad politikoje dalyvauja vis daugiau moterų, tačiau pabrėžia, kad iki lyčių lygybės dar toli ir kad visuomenėje žinomos moterys, pvz., politikės ir aktyvistės, dažnai yra persekiojamos, siekiant atgrasyti jas dalyvauti viešajame gyvenime ir sprendimų priėmimo srityse; pabrėžia, kad jokie feministiniai teisės aktai ar politika, kuriais siekiama lyčių lygybės visose srityse, negali būti kuriami, jei priimant sprendimus nedalyvauja moterys; primena, kad siekiant pagerinti moterų atstovavimą visais Parlamento lygmenimis, įskaitant frakcijas ir EP narių kabinetus, svarbu sukurti darbo aplinką, kurioje būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą;

4.

 atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta kiekybinių ir kokybinių duomenų apie lyčių aspekto integravimą ES institucijose, išskyrus duomenis apie moterų, einančių skirtingas pareigas, skaičių; todėl ragina rinkti išsamius lyčių statistinius duomenis ir įsipareigoja sukurti kokybinius lyčių lygybės rodiklius, kad būtų galima rinkti papildomus pagal lytį suskirstytus duomenis, siekiant toliau gerinti lyčių lygybę;

5.

 palankiai vertina EIGE priemonių rinkinį „Lyčiai atžvalgūs parlamentai“, kuriame daugiausia dėmesio skiriama penkioms pagrindinėms sritims, kuriose reikia spręsti problemas: lygioms galimybėms patekti į parlamentą, lygioms galimybėms daryti įtaką parlamento darbo procedūroms, pakankamam dėmesiui parlamento darbotvarkėje moterų interesams ir rūpesčiams, teisės aktų, kuriuose atsižvelgiama į lyčių aspektą, rengimui ir simbolinės parlamento funkcijos vykdymui;

6.

 palankiai vertina tai, kad visi Parlamento komitetai patvirtino lyčių lygybės veiksmų planus; tačiau pažymi, kad šie planai nėra stebimi ir įgyvendinami; todėl ragina komitetus stebėti savo lyčių lygybės veiksmų planus, kad būtų galima įvertinti jų pažangą ir užtikrinti jų įgyvendinimą; pabrėžia, kad Parlamento lyčių aspekto integravimo tinklas yra atsakingas už lyčių aspekto požiūrio integravimą į komitetų ir delegacijų aplinką bei darbą;

7.

 palankiai vertina naują 2019 m. priimtą Parlamento darbo tvarkos taisyklių nuostatą, kurioje nustatyta pareiga priimti lyčių lygybės veiksmų planą, kuriuo siekiama įtraukti lyčių aspektą į visą Parlamento veiklą visais lygmenimis ir etapais; palankiai vertina tai, kad 2020 m. liepos mėn. buvo priimtas lyčių lygybės veiksmų planas, o 2021 m. balandžio mėn. – jo įgyvendinimo gairės; prašo rengti ataskaitas, kuriose būtų reguliariai stebima pažanga, padaryta įgyvendinant lyčių lygybės veiksmų planą; apgailestauja, kad lyčių lygybės veiksmų planas ir gairės nėra viešai prieinami ir kad dauguma įtrauktų priemonių suformuluotos kaip principai be aiškių tikslų ir įpareigojimų, o tai rodo politinio įsipareigojimo stoką juos įgyvendinant;

8.

 ragina, kad visos ES institucijos dar labiau struktūriškai bendradarbiautų taikant lyčių aspekto integravimą, kad būtų galima pasiekti didesnę lyčių lygybę; mano, kad Parlamentas ir frakcijos turėtų suvienyti jėgas, kad pagerintų lyčių lygybę ir kovotų su antifeministiniais ir prieš lyčių lygybę nukreiptais judėjimais, kurie taip pat visada yra antidemokratiniai tiek Europoje, tiek visame pasaulyje;

Galimybės patekti į Parlamentą

9.

 pažymi, kad Parlamento narių moterų procentinė dalis nuo praėjusios kadencijos pabaigos šiek tiek sumažėjo – nuo 39,6 proc. iki 39,1 proc.; vis dėlto palankiai vertina Parlamento lyderystę šioje srityje, įskaitant pažangą moterų politinio atstovavimo srityje: moterų dalis Parlamente yra didesnė nei 30,4 proc. vidurkis valstybių narių nacionaliniuose parlamentuose ir gerokai didesnė už pasaulinį 25,2 proc. nacionalinių parlamentų vidurkį; palankiai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės ir politinės partijos nustatė taisykles, kuriomis užtikrinama lyčių pusiausvyra savo rinkėjų sąrašuose, ir primygtinai tvirtina, kad ateityje persvarstant Europos Parlamento rinkimų nuostatas (16) reikia užtikrinti lyčių lygybę naudojant paritetinius sąrašus ar kitus lygiaverčius metodus, kad kandidatės ir kandidatai turėtų vienodas galimybes būti išrinkti;

10.

 ragina ES valstybes nares persvarstant rinkimų teisės aktus atsižvelgti į tai, kad reikalingi parlamentai, kuriuose atsižvelgiama į lyčių aspektą; be to, ragina nacionalines politines partijas nustatyti kvotas priimant sprendimus dėl rinkimų kandidatų, net jei tai nenumatyta įstatyme; ragina šiuo tikslu dalytis paramos mechanizmais ir geriausia patirtimi su politinėmis partijomis; pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad dalyvautų moterys kandidatės, partijos vidaus organizacijoje ir procedūrose turi būti atsižvelgiama į lyčių aspektą, įtraukiant tokias priemones, kaip aiškus lyčių lygybės klausimo sprendimas partijos taisyklėse, lyčių kvotų nustatymas sprendimų priėmimo pareigoms eiti ir tinkamai veikiančių lobizmo, propagavimo ir diskusijų forumų, kaip antai moterų teisių frakcijos ir (arba) komitetai, buvimo užtikrinimas;

11.

 apgailestauja dėl to, kad Parlamente netaikomos įdarbinimo procedūros, kuriose būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, ir prašo, kad Parlamento tarnybos ir frakcijos propaguotų šias procedūras siekiant išvengti diskriminacijos ir padidinti moterų skaičių tose srityse, kuriose moterims nepakankamai atstovaujama: ir administracijoje, ir frakcijose; prašo patvirtinti konkrečias priemones, kuriomis būtų panaikintas atotrūkis;

Galimybės daryti įtaką Parlamento darbo procedūroms

12.

 palankiai vertina tai, kad Biuras, kuriame yra aštuonios pirmininko pavaduotojos iš 14 pavaduotojų ir dvi kvestorės iš penkių kvestorių, yra visiškai subalansuotas lyčių atžvilgiu; tačiau pažymi, kad tik trijose iš septynių Parlamento frakcijų pirmininkės arba bendrapirmininkės yra moterys, 8 iš 25 komitetų šiuo metu pirmininkauja moterys, o 15 iš 43 delegacijų pirmininkų yra moterys; ragina gerinti lyčių pusiausvyrą komitetų, delegacijų ir frakcijų vadovybėje; palankiai vertina Parlamento darbo tvarkos taisyklių 213 straipsnio 1 dalies pakeitimą, pagal kurį reikalaujama, kad kiekvieno komiteto biure būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra; vis dėl to apgailestauja dėl to, kad šis pakeitimas įsigalios tik pirmosios sesijos po kitų rinkimų į Parlamentą, kurie vyks 2024 m., pradžioje;

13.

 ragina užtikrinti lyčių pusiausvyrą visais plenarinių posėdžių, komitetų ir delegacijų darbo lygmenimis, be kita ko, skiriant koordinatorius, pranešėjus ir šešėlinius pranešėjus ir skirstant kalbėjimo laiką;

14.

 prašo, kad būtų nustatytos priemonės, kuriomis siekiama spręsti horizontaliosios segregacijos problemą, siekiant užtikrinti lyčių pusiausvyrą įvairiuose komitetuose ir panaikinti koncentraciją pagal lytis portfeliuose, kurių tam tikros dalys vertinamos mažiau dėl didesnės moterų dalies;

15.

 ragina frakcijas ir jų sekretoriatus nustatyti vidaus taisykles ir kitas atitinkamas priemones, pvz., elgesio kodeksus ir lyčių aspekto integravimo priemones, mokymus ir stebėseną, siekiant užtikrinti lyčių lygybę jų vidaus veikloje, ypač kiek tai susiję su paskyrimu ir pareigų bei atsakomybės paskirstymu; ragina frakcijoms pateikti geriausios praktikos vadovus ir teikti konsultacijas, įskaitant mokymus darbuotojams ir Parlamento nariams lyčių aspekto integravimo klausimais, kad jos galėtų geriau suprasti ir įgyvendinti lyčių aspekto integravimo į savo vidaus veiklą koncepciją;

16.

 ragina atitinkamus generalinius direktoratus užtikrinti, kad tyrimų autoriai būtų atrenkami atsižvelgiant į lyčių pusiausvyrą;

17.

 pažymi, kad, nepaisant visos padarytos pažangos ir pastangų, lyčių lygybė visais Parlamento administracijos valdymo lygmenimis dar nepasiekta; palankiai vertina tai, kad direktorių lygmeniu pasiekta lygybė, tačiau apgailestauja, kad moterys sudaro tik 23,1 proc. generalinių direktorių ir 39,3 proc. skyrių vadovų; todėl palankiai vertina Parlamento administracijos siekį, kad iki 2024 m. 50 proc. moterų užimtų vyresniosios ir viduriniosios grandies vadovybės pareigas ir 40 proc. moterų užimtų aukščiausio lygio vadovų pareigas administracijoje; ragina, kad tais atvejais, kai moterų dalis yra nepakankama, o atitinkami kandidatų nuopelnai yra lygūs, įdarbinant pirmenybę teikti moterims; pabrėžia, kad reikia kaupti ir stiprinti ekspertines žinias lyčių klausimais valdymo lygmeniu; ragina įgyvendinti mentorystės programas;

18.

 prašo rinkti duomenis apie vertikalųjį ir horizontalųjį frakcijų darbuotojų atstovavimą ir anoniminius duomenis apie Parlamento narių padėjėjų ir frakcijų bei administracijos darbuotojų darbo užmokesčio skirtumus, kad būtų užtikrintas darbo užmokesčio skaidrumas;

19.

 prašo, kad nuolat būtų renkami pagal lytį suskirstyti duomenys apie Parlamento darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką, skaičių; ragina imtis veiksmų remiantis šiais skaičiais (17) siekiant nustatyti didelį disbalansą ir įvertinti, kaip Parlamentas gali suteikti papildomą pagalbą, jei darbuotojai pageidautų vėl dirbti visą darbo laiką;

20.

 pabrėžia, kad priekabiavimas darbo vietoje yra rimtas išpuolis prieš asmens psichologinę ir fizinę sveikatą ir dėl to jis gali jaustis nesaugus darbe, o kai kuriais atvejais tai gali trukdyti jam atlikti savo darbą; pažymi, kad seksualinio priekabiavimo rizika moterims yra daug didesnė nei vyrams; mano, kad nepaisant visų pastangų, kurių iki šiol imtasi siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinama politika be priekabiavimo, Parlamente vis dar pasitaiko seksualinio priekabiavimo atvejų ir pastangos užkirsti kelią seksualiniam priekabiavimui turėtų būti padidintos; todėl pakartoja savo raginimus įgyvendinti šias kovos su priekabiavimu politikos tobulinimo priemones:

a)

skelbti skundų dėl Parlamento narių priekabiavimo nagrinėjimo patariamajame komitete atliktą išorės vertinimą;

b)

išorės ir skaidriai pasirinktiems auditoriams atlikti nepriklausomą Parlamento Kovos su priekabiavimu komiteto, nagrinėjančio skundus dėl darbuotojų seksualinio priekabiavimo, vertinimą, atsižvelgiant į jo veiksmingumą ir, jei reikia, atlikti visus pakeitimus, kurie turi būti pasiūlyti kuo greičiau ir iki šios kadencijos pabaigos, siekiant užtikrinti nepriklausomumą nuo politinės įtakos ir lyčių pusiausvyrą bei išvengti interesų konfliktų esamose struktūrose;

c)

užtikrinti išsamesnę ir labiau holistinę skundų ir teisių gynimo priemonių analizę ir pakeisti patariamųjų ir kovos su priekabiavimu komitetų sudėtį siekiant užtikrinti, kad nepriklausomi ekspertai, turintys įrodytos patirties sprendžiant priekabiavimo darbo vietoje problemas, įskaitant gydytojus, terapeutus ir teisės ekspertus, būtų oficialūs nariai, turintys visas balsavimo teises;

d)

nustatyti visiems Parlamento nariams privalomus kovos su priekabiavimu mokymus ir užtikrinti, kad jie būtų lengvai prieinami, be kita ko, rengiant mokymus visomis oficialiosiomis kalbomis arba teikiant vertimo žodžiu paslaugas ir vykdant informavimo veiklą atskirose delegacijose ir frakcijose;

e)

nustatyti visiems Parlamento patalpose nuolat dirbantiems asmenims privalomus mokymus apie Parlamento politiką be priekabiavimo, kad jie turėtų priemonių atpažinti visų formų priekabiavimą, įskaitant visų pirma seksualinį priekabiavimą, ir apie jį pranešti, taip pat teikti pritaikytą informaciją apie esamas paramos struktūras, kad šios paramos struktūros taptų plačiau žinomos ir lengviau prieinamos;

21.

 įsipareigoja užtikrinti tinkamą Parlamento narių, frakcijų darbuotojų, akredituotų Parlamento narių padėjėjų ir administracijos darbuotojų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, pvz., nustatant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai užtikrinti palankias darbo valandas, ir bendradarbiauti su Komisija ir Taryba siekiant rasti bendrą sprendimą dėl posėdžių, kuriuose dalyvautų trys institucijos; prašo peržiūrėti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros priemones siekiant patobulinti ir sustiprinti dabartinę sistemą, kartu atsižvelgiant, inter alia, į nuotolinio darbo poveikį po COVID-19 pandemijos ir lanksčių darbo struktūrų ir gerai veikiančio ir tvirto Parlamento reikalavimų pusiausvyrą;

22.

 ragina suteikti Parlamento darbuotojams daugiau neperleidžiamų motinystės ir tėvystės atostogų gimus vaikui, per pirmuosius metus kiekvienam iš tėvų skiriant iš viso šešis mėnesius; pabrėžia, kad šešių mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogomis turėtų būti galima pasinaudoti per pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus; apgailestauja dėl to, kad ES institucijų darbuotojai, pasinaudodami vaiko priežiūros atostogomis, gauna fiksuotą išmoką, o ne 100 proc. savo darbo užmokesčio, ir tai iš esmės atgraso nuo naudojimosi šiomis atostogomis; ragina užtikrinti, kad už vaiko priežiūros atostogas būtų visiškai atlyginama; palankiai vertina išmokas, kurias gali gauti Parlamento darbuotojų šeimos;

23.

 visų pirma reikalauja, kad iš dalies pakeičiant Europos Parlamento narių statutą būtų pripažintos Parlamento narių motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos; be to, prašo įgyvendinti sprendimus, kuriais Parlamento nariams būtų užtikrinta galimybė toliau dirbti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų metu, pvz., išlaikyti nuotolinio balsavimo atostogų metu galimybę arba išnagrinėti laikino pavadavimo galimybę, nes taip būtų užtikrinta, kad rinkėjams būtų atstovaujama narių atostogų metu ir kad Parlamento nariai nepatirtų spaudimo nedelsiant grįžti į darbą; pabrėžia, kad sprendimą laikinai pakeisti asmenį turėtų priimti atitinkamas narys;

24.

 ragina Parlamento tarnybas ištirti menopauzės poveikį Parlamento darbuotojų profesiniam gyvenimui; pabrėžia, kad tai turėtų būti pagrįsta įrodymais ir apimti vidutinio amžiaus ir menopauzės simptomų medicininio ir gyvenimo būdo valdymo gaires, vadovaujantis nacionalinėmis ir tarptautinėmis gairėmis; ragina ligų ir lankomumo valdymo politikoje atsižvelgti į menopauzę;

Lyčių aspekto svarba Parlamento veikloje

25.

 palankiai vertina FEMM komiteto, Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės ir Lyčių aspekto integravimo tinklo, kaip pagrindinių organų užtikrinant lyčių aspekto integravimą Parlamente, darbą; vis dėlto ragina užtikrinti glaudesnį ir labiau struktūruotą šių organų bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą, ypač ypatingomis aplinkybėmis, pvz., COVID-19 krizės ir jos padarinių atveju, rengiant reguliarius susitikimus, kad būtų dalijamasi informacija ir rengiamos bendros teminės ataskaitos;

26.

 palankiai vertina naują Delegacijų pirmininkų sueigos iniciatyvą pakviesti visas delegacijas paskirti narius, atsakingus už lyčių aspekto integravimą, ir palankiai vertina Lyčių aspekto integravimo tinklo ir už lyčių lygybę ir įvairovę delegacijose atsakingų Parlamento narių bendradarbiavimą;

27.

 ragina Lyčių aspekto integravimo tinklą įtvirtinti Darbo tvarkos taisyklėse, siekiant atspindėti jo vaidmenį skatinant lyčių aspekto integravimą į Parlamento komitetų ir delegacijų veiklą; prašo skirti reikiamus išteklius jo funkcijoms vykdyti ir atitinkamoms rekomendacijoms parengti; ragina į komiteto posėdžių darbotvarkes įtraukti nuolatinį diskusijų klausimą;

28.

 palankiai vertina EIGE Parlamento nariams surengtus mokymus apie poveikio lytims vertinimus ir biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą, kurie buvo pritaikyti Parlamentui; skatina glaudžiau bendradarbiauti su EIGE rengiant reguliarius mokymus lyčių aspekto integravimo klausimais Parlamento nariams, frakcijų darbuotojams, Parlamento narių padėjėjams, Parlamento tarnyboms ir komitetų sekretoriatų darbuotojams; primena, kad svarbu siūlyti programas, pritaikytas konkretiems poreikiams ir žinioms tiek politiniu, tiek administraciniu lygmenimis;

29.

 atkreipia dėmesį į tai, kad FEMM komitetas yra visavertis komitetas, atsakingas už moterų teises ir lyčių lygybę, todėl sprendžia daugelį horizontaliųjų klausimų, dažnai susijusių su kitų komitetų darbu; pažymi, kad FEMM komiteto pasiūlymai nuomonių ar dalinių pakeitimų forma skirtingai įtraukiami įvairiuose komitetuose; palankiai vertina veiksmų plane numatytą įsipareigojimą per atitinkamas tarnybas ir įstaigas rinkti aiškius rodiklius siekiant įvertinti, ar FEMM komiteto indėlis įtraukiamas į kitų komitetų darbą ir galutinę Parlamento poziciją; ragina sistemingai, skaidriai ir atsakingai stebėti FEMM komiteto pasiūlymų įtraukimą, nes labai svarbu užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinti lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo principai;

30.

 pabrėžia pakeitimų, kuriuos FEMM komitetas pateikia savo nuomonėse, svarbą siekiant užtikrinti lyčių aspekto integravimą; prašo, kad, rengiant pranešimus savo iniciatyva, būtų patobulintas komitetų bendradarbiavimas nustatant tvarkaraštį, kad būtų užtikrinta pakankamai laiko tarp vadovaujančio komiteto pranešimo projekto pateikimo ir balsavimo komitete, kad FEMM komitetas galėtų pateikti savo poziciją pranešimo projekto dalinių pakeitimų forma; pabrėžia, kad Lyčių aspekto integravimo tinklo nariai yra atsakingi už lyčių aspekto integravimo priemonių įtraukimą į savo komitetų darbą; apgailestauja dėl to, kad šis darbas iki šiol tebėra ad hoc, ir mano, kad jis turėtų būti atliekamas sistemingiau;

31.

 ragina užtikrinti lyčių pusiausvyrą visose komitetų ir delegacijų komandiruotėse ir kad būtų išnagrinėjamas lyčių lygybės ir moterų teisių aspektas; be to, ragina į komandiruočių programas įtraukti susitikimus su organizacijomis, skatinančiomis lyčių lygybę;

32.

 palankiai vertina lyčių lygybės veiksmų plane ir gairėse nustatytą įsipareigojimą užtikrinti, kad visuose komitetuose ir kitose organuose, organizuojančiuose klausymus, seminarus ir konferencijas, dalyvautų lyčių požiūriu subalansuotos grupės bei ekspertai, kurie yra kompetentingi konkrečioje prioritetinėje srityje išnagrinėti lyčių lygybės ir moterų teisių aspektą; prašo nustatyti aiškius šios nuostatos įgyvendinimo tikslus;

33.

 palankiai vertina Lyčių lygybės savaitę, kuri pirmą kartą įvyko 2020 m. Parlamente ir kurios metu visi Parlamento komitetai ir delegacijos buvo pakviesti rengti renginius, skirtus lyčių lygybės klausimams aptarti jų kompetencijos srityse; palankiai vertina tai, kad ši sėkminga iniciatyva tęsiama ir kad 2021 m. buvo surengtas 21 renginys, kuriame dalyvavo 16 komitetų ir 6 delegacijos; ragina visus Parlamento organus, įskaitant komitetus ir delegacijas, kurie to dar nepadarė, reguliariai prisijungti prie šios iniciatyvos, kuria didinamas informuotumas ir stiprinamas bendradarbiavimas, ir prie jos prisidėti;

34.

 prašo Lyčių aspekto integravimo tinklo, Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės ir FEMM, Biudžeto ir Biudžeto kontrolės komitetų parengti ir priimti specialias lyčių aspekto integravimo ir biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą gaires;

35.

 palankiai vertina EPRS tyrimą dėl lyčių aspekto integravimo Parlamente; vis dėlto pažymi, kad EPRS turi reguliariai kartoti šį tyrimą, remdamasi kiekybine ir kokybine lyčių statistika ir pagal lytį suskirstytais duomenimis, kuriuos turėtų sistemingai rinkti ir pateikti Parlamento tarnybos pagal savo lyčių lygybės veiksmų planą ir veiksmų gaires;

36.

 palankiai vertina tai, kad lyčių požiūriu neutralios kalbos gairės išverstos į visas oficialias ES kalbas; apgailestauja dėl šių gairių įgyvendinimo trūkumo ir prašo imtis papildomų informuotumo didinimo veiksmų ir specialių Parlamento teisininkų lingvistų mokymų; prašo reguliariai persvarstyti gaires ir jų vertimus, siekiant užtikrinti, kad jie atspindėtų kalbų pokyčius ir išliktų tikslūs;

37.

 įsipareigoja užtikrinti, kad lyčių aspekto integravimui būtų skirta pakankamai lėšų ir žmogiškųjų išteklių, ir pagerinti įvairių organų, dirbančių lyčių lygybės ir įvairovės klausimais Parlamente, bendradarbiavimą ir koordinavimą;

Teisės aktų, kuriuose atsižvelgiama į lyčių aspektą, rengimas

38.

 pabrėžia poveikio lytims vertinimų svarbą rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir teisėkūros iniciatyvų vertinimus atsižvelgiant į lyčių aspektą; apgailestauja dėl to, kad Komisijos poveikio vertinimuose retai atsižvelgiama į poveikį lytims ir kad Komisijos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) poveikio vertinimo gairėse rekomenduojama atsižvelgti į lyčių lygybę formuojant politiką tik tada, kai tai daryti yra „proporcinga“; prašo Komisijos pakeisti savo požiūrį, atlikti kiekvieno pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto poveikio lytims vertinimą ir į pasiūlymą įtraukti aiškiai su lytimi susijusius tikslus ir veiklos rodiklius; įsipareigoja atlikti kiekvieno savo iniciatyva rengiamo teisėkūros pranešimo poveikio lytims vertinimą, siekiant įtraukti lyčių aspektą; įsipareigoja ištirti naujus metodus ir priemones, skirtus lyčių aspekto integravimui į teisėkūros procesą gerinti;

39.

 apgailestauja, kad apskritai lyčių aspekto integravimas dar netaikomas visame ES biudžete ir nebuvo tinkamai stebimas biudžeto indėlis siekiant lyčių lygybės; ragina sistemingai integruoti lyčių aspektą į ES biudžetą; pabrėžia, kad lyčių aspektas turi būti integruotas į visus biudžeto sudarymo proceso lygmenis, kad siekiant lyčių lygybės tikslų būtų naudojamos pajamos ir išlaidos; palankiai vertina veiksmus, numatytus Europos Parlamento lyčių lygybės veiksmų plane ir gairėse dėl biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą, ir ragina juos kuo greičiau įgyvendinti;

40.

 giria Parlamento derybininkus už tai, kad lyčių aspekto integravimas kaip horizontalusis principas įtrauktas į 2021–2027 m. DFP; ypač palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą ne vėliau kaip iki 2022 m. pabaigos įdiegti metodiką programų, kurios finansuotos pagal 2021–2027 m. DFP, atitinkamoms išlaidoms įvertinti; ragina Komisiją pagerinti atskaitomybę ir biudžeto skaidrumą, taikyti naują metodiką visoms ES finansavimo programoms ir įgyvendinti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą atliekant dabartinės DFP laikotarpio vidurio peržiūrą; primygtinai ragina Komisiją imtis veiksmų pagal Europos Audito Rūmų rekomendacijas šiuo klausimu;

41.

 palankiai vertina tai, kad bendras COVID-19 krizės socialinio ir ekonominio poveikio švelninimo, visų pirma moterims, tikslas ir reikalavimas įtraukti paaiškinimą, kaip tikimasi, kad nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytomis priemonėmis bus prisidėta prie lyčių lygybės, buvo įtraukti į reglamentą dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (18); tačiau apgailestauja dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į FEMM komiteto raginimą į nacionalinius planus įtraukti specialų skyrių dėl lyčių lygybės; pabrėžia, kad ataskaitų teikimas atsižvelgiant į lyčių aspektą ir lyčių aspekto integravimo priemonės negali būti pakeisti vien tik socialine stebėsena ir socialinėmis investicijomis; mano, kad lyčių lygybei reikalinga atskira integravimo į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę metodika, ir primena, kad tinkamą metodiką parengė EIGE;

42.

 ragina Komisiją atidžiai stebėti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimą, visų pirma atsižvelgiant į esamas nuostatas, susijusias su lyčių lygybe, ir į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinę įtraukti atitinkamus rodiklius, kad būtų galima stebėti nacionalinių planų poveikį lyčių lygybei ir šiam tikslui remti skirtų bei išleistų lėšų sumą; pabrėžia, kad lyčių lygybę reikia integruoti į ES ekonomikos valdymo struktūrą ir Europos semestrą;

43.

 apgailestauja dėl to, kad kai kuriose ES finansavimo programose, turinčiose didelį potencialą prisidėti prie lyčių lygybės, pvz., Europos struktūriniai ir investicijų fonduose, bendroje žemės ūkio politikoje ar programoje „Erasmus“, nebuvo veiksmingai atsižvelgta į lyčių lygybę;

44.

 pabrėžia, kad socialinis dialogas – pagrindinė priemonė visoms sprendimų priėmimo procesuose dalyvaujančioms susijusioms šalims, todėl labai svarbus gerinant lyčių lygybę visose ES institucijose;

45.

 ragina Komisiją stiprinti institucinę sistemą lyčių aspekto integravimui remti ir paversti savo įsipareigojimą integruoti lyčių aspektą konkrečiais veiksmais; prašo Komisijos priimti lyčių aspekto integravimo kiekvienoje politikos srityje įgyvendinimo planą;

46.

 apgailestauja dėl to, kad Komisija neturi visavertės mokymo strategijos lyčių aspekto integravimo klausimais ir savo darbuotojams siūlo tik vieną neprivalomą įvadinį kursą; primygtinai ragina Komisiją parengti mokymo strategiją lyčių aspekto integravimo klausimais, užtikrinti, kad mokymai būtų prieinami visiems darbuotojams, ir visapusiškai pasinaudoti EIGE priemonėmis ir patirtimi lyčių aspekto integravimo klausimais;

47.

 ragina Komisiją renkant duomenis sistemingai juos suskirstyti pagal lytį ir atsižvelgti į lyčių aspektą vertinant ES programas ir teikiant ataskaitas apie jas; ragina Komisiją į būsimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų įtraukti reikalavimą sistemingai rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis ir atitinkamus lyčių lygybės rodiklius visoms programoms, taip pat įtraukti reikalavimus dėl stebėsenos bei vertinimo atsižvelgiant į lyčių aspektą; pabrėžia, kokia svarbi stebėsena vertinimas atsižvelgiant į lyčių aspektą siekiant geriau įgyvendinti lyčių aspekto integravimo tikslus;

48.

 apgailestauja dėl to, kad Taryba nepakankamai įsipareigojo rengti teisės aktus, kuriuose atsižvelgiama į lyčių aspektą, ir pakartoja savo prašymą panaikinti kliūtis ES ratifikuoti Stambulo konvenciją, parengti horizontaliąją kovos su diskriminacija direktyvą, kuria bus užtikrinta, kad kovojant su diskriminacija dėl lyties būtų atsižvelgta į tarpsektorinį aspektą, ir direktyvą dėl moterų valdybose;

49.

 primygtinai ragina valstybes nares visiškai perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą ir ragina Komisiją atlikti veiksmingą įgyvendinimo stebėseną;

50.

 pakartoja savo raginimą Tarybai ir Europos Vadovų Tarybai įsteigti Tarybos darbo grupę lyčių lygybės klausimams spręsti, nes ES reikalinga tarpvyriausybinio keitimosi informacija lyčių lygybės klausimais platforma ir oficialus už lyčių lygybę atsakingiems ministrams ir valstybėms sekretoriams skirtas forumas, siekiant stiprinti lyčių aspekto integravimą į visas ES politikos sritis ir teisės aktus, plėtoti dialogą ir bendradarbiavimą tarp valstybių narių, keistis geriausia patirtimi ir teisės aktais, atnaujinti užstrigusias derybas dėl pagrindinių su lyčių lygybe susijusių dokumentų, pateikti bendrus ES masto problemų sprendimus ir užtikrinti, kad lyčių lygybės klausimai būtų aptariami aukščiausiu politiniu lygmeniu;

51.

 ragina geriau ir veiksmingiau įgyvendinti lyčių aspekto integravimą Konferencijoje dėl Europos ateities, labiau koordinuojant veiklą tarp atitinkamų parlamentų organų siekiant sustiprinti darbo grupių indėlio ir Konferencijos plenarinės sesijos diskusijų bei pasiūlymų lyčių aspektą;

52.

 be to, ragina imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinamas lyčių aspekto integravimas, ir konkrečių tikslinių priemonių lyčių lygybei pasiekti, pvz., teisės aktų, rekomendacijų ir politikos, susijusių su smurtu dėl lyties, darbo užmokesčio skaidrumu ir priežiūra;

Lyčių lygybė ir įvairovė simbolinėje Parlamento veikloje

53.

 pabrėžia, kad Parlamentas, kad jame būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, turėtų žinoti ir atkreipti dėmesį į simbolines reikšmes, kurias institucija perteikia per savo komunikacijos strategiją ir fizinių erdvių dizainą; prašo dėti daugiau pastangų šiose srityse;

54.

 prašo patvirtinti konkrečius tikslus, kad būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra nustatant ir iš naujo nustatant Parlamento pastatų, patalpų ir kitų fizinių erdvių pavadinimus;

55.

 palankiai vertina veiksmų plane numatytą įsipareigojimą atlikti Parlamento patalpose vaikų priežiūrai skirtų erdvių, įskaitant maitinimo krūtimi patalpas, analizę, ir prašo įsipareigoti prireikus jas perplanuoti, kai bus pateikta sutarta ankstesnė jų dabartinės būklės analizė;

56.

 prašo atlikti Parlamento tualetų paskirstymo ir dizaino analizę siekiant įvertinti, ar juos reikia pritaikyti prie visų lyčių poreikių, įskaitant tokias priemones kaip lyčių požiūriu neutralių tualetų įrengimas ir tualetų su atskiromis šiukšliadėžėmis ir kriauklėmis skaičiaus didinimas, siekiant palengvinti menstruacinių taurelių ir kitų higienos gaminių naudojimą;

57.

 prašo persvarstyti Parlamento komunikacijos strategiją, be kita ko, taikant tokias priemones kaip moterų, nužudytų dėl lyties, gedulo protokolo sudarymas ir Parlamento interneto svetainės peržiūra, kad į ją būtų įtrauktas specialus skirsnis apie lyčių lygybę pagrindiniame meniu, atitinkama informacija apie pagrindinius dokumentus, pvz., Stambulo konvencijos ratifikavimo ES procesą ir atnaujinta informacija apie Parlamento istoriją ir sudėtį lyčių aspekto požiūriu;

Baigiamosios pastabos

58.

 pakartoja savo raginimą atlikti auditą (19) siekiant įvertinti dabartinę padėtį lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo požiūriu ir pateikti rekomendacijas tiek politiniu, tiek administraciniu Parlamento veiklos atžvilgiu; siūlo, kad šis auditas apimtų visas sritis ir rodiklius, parengtus EIGE priemonių rinkinyje „Lyčiai atžvalgūs parlamentai“, ir kad reikėtų identifikuoti taisykles, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos lyčių lygybei arba ji blokuojama kiekvienu analizuojamu aspektu, siekiant, kad būtų atnaujintas Parlamento lyčių lygybės veiksmų planas ir jo įgyvendinimo gairės; ragina į šį auditą įtrauki nuolatinio lyčių pusiausvyros reikalavimo įgyvendinimo visose parlamentinėse struktūrose, įskaitant komitetus, delegacijas ir komandiruotes, poveikio vertinimą;

59.

 atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios sritys, įtrauktos į Lyčių lygybės veiksmų planą ir jo veiksmų gaires, yra neatsiejamai susijusios su politine frakcijų struktūra, todėl reikia rengti politinius svarstymus, kuriuose dalyvautų visos frakcijos; ragina Pirmininkų sueigoje įsteigti iš kiekvienos frakcijos atstovų sudarytą laikiną darbo grupę, kuriai pirmininkautų nuolatiniai Parlamento pranešėjai lyčių aspekto integravimo klausimais, kuri vadovautų darbui šioje srityje, įgyvendintų šią rezoliuciją ir prireikus koordinuotų veiklą su Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupe, Biuru, FEMM komitetu ir Lyčių aspekto integravimo tinklu; ragina frakcijas iki 2022 m. vidurio įsteigti šią darbo grupę;

o

o o

60.

 paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)  OL L 188, 2019 7 12, p. 79.

(2)  OL C 61 E, 2004 3 10, p. 384.

(3)  OL C 244 E, 2007 10 18, p. 225.

(4)  OL C 184 E, 2010 7 8, p. 18.

(5)  OL C 212 E, 2010 8 5, p. 32.

(6)  OL C 411, 2020 11 27, p. 13.

(7)  OL C 224, 2018 6 27, p. 96.

(8)  OL C 232, 2021 6 16, p. 48.

(9)  OL C 346, 2018 9 27, p. 192.

(10)  OL C 433, 2019 12 23, p. 31.

(11)  OL C 456, 2021 11 10, p. 208.

(12)  OL C 445, 2021 10 29, p. 150.

(13)  OL C 425, 2021 10 20, p. 98.

(14)  OL C 456, 2021 11 10, p. 191.

(15)  Ahrens, P., „Working against the tide? Institutionalizing Gender Mainstreaming in the European Parliament“, Gendering the European Parliament: Structures, Policies, and Practices, red. P. Ahrens and A. L. Rolandsen, Rowman & Littlefield International, 2019, p. 85–101.

(16)  Pagal SESV 223 straipsnį ir Europos Parlamento rinkimų nuostatas, išdėstytas 1976 m. Akte dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, su pakeitimais, padarytais 2002 m. (OL L 278, 1976 10 8, p. 5).

(17)  Nurodytais 2021 m. brošiūroje „Moterys Europos Parlamente“.

(18)  OL L 57, 2021 2 18, p. 17.

(19)  OL C 323, 2021 8 11, p. 33.

Top