EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 12 08

COM(2022) 673 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Trečioji švaraus oro apžvalga

Trečioji švaraus oro apžvalga

1.Įvadas

Per pastaruosius dešimtmečius oro tarša ES sumažėjo dėl ES švaraus oro teisės aktų ir bendrų veiksmų, kurių ėmėsi ES ir nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos. Tačiau oro kokybė ir toliau kelia didelį susirūpinimą ES piliečiams 1 .

ES oro kokybės gerinimo metodai apima veiksmus trijose srityse (arba yra grindžiami trimis „ramsčiais“). Pirmąjį ramstį sudaro aplinkos oro kokybės direktyvose 2 nustatyti aplinkos oro kokybės standartai. Antrąjį ramstį sudaro Nacionalinių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų direktyvoje (toliau – NITKMĮ direktyva) 3  nustatyti nacionaliniai išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įpareigojimai, susiję su svarbiausiais tarpvalstybiniais oro teršalais 4 . Trečiasis ramstis apima ES lygmens išmetamųjų teršalų normas, nustatytas teisės aktais ir taikomas pagrindiniams taršos šaltiniams – nuo transporto priemonių ir laivų iki energetikos ir pramonės, – taip pat katilų ir krosnių ekologinio projektavimo reikalavimus.

Visi trys ramsčiai plėtojami, kad būtų pritaikyti prie naujų politikos ir mokslo pokyčių. Visų pirma, atsižvelgdama į įgaliojimus pagal Europos žaliąjį kursą ir ES užmojį pasiekti nulinę taršą aplinkoje be toksinių medžiagų, Komisija neseniai pasiūlė peržiūrėti aplinkos oro kokybės direktyvas 5 . Pasiūlymu siekiama, kad ne vėliau kaip 2050 m. ES pasiektų nulinę oro taršą, ir nustatomi tarpiniai 2030 m. aplinkos oro kokybės standartai, labiau suderinti su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbtomis atnaujintomis oro kokybės gairėmis dėl pagrindinių oro teršalų 6 .

Kalbant apie NITKMĮ direktyvą, pagal 2020–2029 m. nacionalinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus atliekamos atitikties patikros penkių žalingiausių tarpvalstybinių oro teršalų atžvilgiu. Pirmoji atitikties patikra atlikta 2022 m. po to, kai valstybės narės pateikė nacionalines apskaitas su 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekio duomenimis. Ji atskleidė, kad 14-oje valstybių narių reikia imtis gerokai daugiau veiksmų, visų pirma siekiant sumažinti žemės ūkio sektoriuje išmetamą amoniako kiekį 7 .

Kalbant apie teršalų išmetimą jų susidarymo vietoje, Komisija neseniai pateikė pasiūlymą dėl naujos griežtesnės naujoms motorinėms transporto priemonėms taikomos išmetamųjų teršalų normos „Euro 7“. Anksčiau šiais metais ji taip pat pasiūlė peržiūrėti Pramoninių išmetamų teršalų direktyvą 8 . Komisija peržiūrėjo naujos 2023–2027 m. bendros žemės ūkio politikos nacionalinius strateginius planus ir siūlomas schemas, kurios suteikia galimybę remti investicijas į amoniako kiekio mažinimą.

Šioje trečiojoje švaraus oro apžvalgoje vertinamos perspektyvos pasiekti 2030 m. ir vėlesniam laikui NITKMĮ direktyvoje nustatytus tikslus, susijusius su išmetamo oro teršalų kiekio mažinimu ir vėlesniu poveikiu oro kokybei, sveikatai, ekosistemoms ir ekonomikai. Ši analizė grindžiama atliktu darbu, susijusiu su poveikio vertinimu, kuriuo grindžiama aplinkos oro kokybės direktyvų peržiūra, ir jį papildo 9 . Į ją įtraukti ES klimato srities tikslai pagal Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio iniciatyvą, atsižvelgiant į 2021 m. Komisijos pasiūlymus iki 2030 m. 55 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 10 . Trečiojoje švaraus oro apžvalgoje taip pat atkreipiamas dėmesys į dabartinės energetikos krizės poveikį oro kokybei ir oro taršai.

Trečiąja švaraus oro apžvalga tiesiogiai prisidedama prie nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų ataskaitos 11 , nes analizuojama perspektyva pasiekti du su švariu oru susijusius nulinės taršos veiksmų plano 12 tikslus. Siekiama iki 2030 m. ES daugiau kaip 55 proc. sumažinti oro taršos poveikį sveikatai (išreikštą pirmalaikių mirčių skaičiumi) ir 25 proc. sumažinti poveikį ekosistemoms, kuriose oro tarša kelia grėsmę biologinei įvairovei (palyginti su 2005 m. lygiu).

Galiausiai, rengiantis NITKMĮ direktyvos peržiūrai iki 2025 m. 13 , trečiojoje švaraus oro apžvalgoje analizuojami keli aspektai, kurie galėtų būti įtraukti į tą peržiūrą. Visų pirma nagrinėjama, kiek pasikeistų atitiktis integravus įvairesnius oro kokybę paveikiančius išmetamuosius teršalus, į kuriuos atliekant NITKMĮ atitikties patikras šiuo metu neatsižvelgiama, pvz., kondensuojamas kietąsias daleles ir tam tikrus taršos šaltinius žemės ūkyje. Ataskaitoje taip pat pabrėžiama papildoma išmetamo metano, kuris yra ir oro teršalai, ir stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kiekio mažinimo nauda.

2.Oro teršalų išmetimo padėtis, oro kokybės būklė ir pažanga siekiant atitikties

2.1.Dabartinė oro teršalų išmetimo padėtis ir oro kokybės būklė

Ilgainiui ES sumažino pagrindinių oro teršalų išmetimą, nors ir labai skirtingu tempu, nelygu teršalų rūšis. Išmetamas amoniako (NH3) kiekis, kurio 94 proc. išmetama žemės ūkio sektoriuje, tebekelia nerimą ir išlieka toks pats, o per pastaruosius metus kai kuriose valstybėse narėse netgi padidėjo.

1 pav. ES 27 valstybių narių išmetamųjų teršalų kiekio tendencija 2000–2020 m. (proc., palyginti su 2005 m. lygiu)

Šaltinis – Europos aplinkos agentūra.

Nors apskritai oro tarša sumažėjo, taršos poveikio sveikatai ir ekosistemoms lygis tebėra problemiškas. 2020 m. dauguma ES miestų teritorijose gyvenančių žmonių susidūrė su tokio lygio oro tarša, kuri pakenkė jų sveikatai 14 . Europos aplinkos agentūra (EAA) nustatė, kad iš aplinkos veiksnių oro tarša Europoje vis dar kelia didžiausią pavojų sveikatai ir daro neproporcingai didelį poveikį jautrioms ir pažeidžiamoms socialinėms grupėms 15 . Todėl oro taršos problemos sprendimas taip pat yra teisingumo ir lygybės klausimas. Dėl smulkių kietųjų dalelių ES pirma laiko miršta maždaug 238 000 žmonių, dėl azoto dioksido – 49 000 žmonių, o dėl ūmaus ozono poveikio – 24 000 žmonių (šie skaičiai gauti pagal atnaujintą EAA parengtą metodiką, remiantis nustatytais, o ne modeliuotais oro kokybės duomenimis) 16 . EAA taip pat apskaičiavo, kad 2018 m. daugiau kaip 65 proc. ES ekosistemos ploto taršos lygis viršijo kritinę eutrofikacijos apkrovą 17 .

2.2.Atitikties užtikrinimo pažanga

Peržiūrėjusi valstybių narių 2022 m. pateiktas 2020 m. išmetamųjų teršalų apskaitas 18 , Komisija padarė išvadą, kad 14 valstybių narių nesilaikė nustatytų bent vieno teršalo kiekio mažinimo įsipareigojimų. Vienuolikoje iš šių valstybių narių amoniakas yra vienas iš teršalų, kurių išmetama per daug. Šalys privalo parengti nacionalines oro taršos valdymo programas (NOTVP) ir jas atnaujinti bent kas ketverius metus, nes jos yra pagrindinė valdymo priemonė siekiant įgyvendinti NITKMĮ direktyvoje nustatytus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus. Visos valstybės narės, kurios savo pirmąją NOTVP pateikė iki 2019 m. ataskaitų teikimo termino, 2023 m. turi pateikti atnaujintą planą, kuriame būtų nurodytos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemonės. Valstybės narės, iš kurių pirmosios NOTVP arba naujausių duomenų matyti, kad jos neįvykdys nustatytų kiekio mažinimo įsipareigojimų, taip pat turi atnaujinti savo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemones.

Iš valstybių narių 2022 m. pateiktų 2020 m. išmetamųjų teršalų duomenų taip pat matyti, kad keletas valstybių narių turi smarkiai sumažinti kelių išmetamųjų teršalų kiekį, kad įvykdytų platesnio užmojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus nuo 2030 m. Iš EAA analizės 19 matyti, kad septynioms ir aštuonioms valstybėms narėms reikia, kad jų išmetamas KD2,5 ir NOx kiekis 2020–2030 m. sumažėtų daugiau kaip 30 proc. 10 ir 11 valstybių narių išmetamą NMLOJ ir amoniako kiekį iki 2030 m. turi sumažinti daugiau kaip 10 proc. Tai taip pat reiškia, kad jos turi įgyvendinti papildomą, griežtesnę ir veiksmingesnę politiką ir priemones.

Kalbant apie aplinkos oro kokybės direktyvas, 2022 m. spalio mėn. dėl oro kokybės standartų viršijimo vyko 28 pažeidimo nagrinėjimo procedūros 18-oje valstybių narių. Tiek ES Teisingumo Teisme, tiek nacionaliniuose teismuose vykstantys procesai patvirtina, kad daugeliu atvejų oro kokybės planai buvo nepakankami ir (arba) buvo priimtos nepakankamos priemonės oro taršai mažinti.

2.3.Pasiūlymo peržiūrėti aplinkos oro kokybės direktyvas ir tolesnio NITKMĮ direktyvos įgyvendinimo sąsajos

Atsižvelgdama į įsipareigojimą pagal Europos žaliąjį kursą, 2022 m. spalio 26 d. Komisija pateikė pasiūlymą peržiūrėti aplinkos oro kokybės direktyvas. Buvo siekiama palaipsniui visiškai suderinti ES oro kokybės standartus su PSO rekomendacijomis, tobulinti reguliavimo sistemą ir griežtinti nuostatas dėl stebėsenos, modeliavimo ir oro kokybės planų. Peržiūra grindžiama patirtimi, įgyta atliekant aplinkos oro kokybės direktyvų 2019 m. vertinimą (tinkamumo patikrą).

Kalbant apie sąsają su NITKMĮ direktyva, pasiūlyme numatoma vykdyti naujų susirūpinimą keliančių teršalų, įskaitant amoniaką, stebėseną „papildomose stebėsenos vietose“, esančiose foninėse miesto ir kaimo vietovėse. Miesto vietovėse vykdoma stebėsena papildys pagal NITKMĮ direktyvą vykdomą amoniako ekosistemose stebėseną, o kaimo vietovėse vykdoma stebėsena gali sutapti su NITKMĮ direktyvos 9 straipsnyje nustatyta stebėsena. Pasiūlymu taip pat racionalizuojami ir supaprastinami ozono stebėsenos reikalavimai. Peržiūra siekiama padidinti oro kokybės planų veiksmingumą, be kita ko, reikalaujant, kad oro kokybės planai būtų parengti prieš įsigaliojant oro kokybės standartams, jei iki 2030 m. šie standartai bus viršijami, ir įpareigojant reguliariai atnaujinti oro kokybės planus, jei jie neatitinka reikalavimų. Šie pokyčiai skatins į ateitį orientuotą oro kokybės planavimą, ir jį bus galima veiksmingiau koordinuoti su nacionalinėmis oro taršos valdymo programomis (NOTVP). Pagal NITKMĮ direktyvą teikiamos ataskaitos dėl poveikio ekosistemoms ir NOTVP gali padėti kompetentingoms institucijoms nustatyti taršos kilmę, o tai yra svarbus veiksmingų oro kokybės planų reikalavimas.

Įgyvendinus šį pasiūlymą sustiprės valstybių narių poreikis toliau mažinti savo išmetamą oro teršalų kiekį, kad būtų laikomasi naujų ir platesnio užmojo oro kokybės standartų. Tai taip pat padės veiksmingai įgyvendinti NITKMĮ direktyvoje nustatytus įpareigojimus. Platesnio užmojo oro kokybės standartų poveikis išmetamam oro teršalų kiekiui ir sveikatai, ekosistemoms ir jų ekonominiai padariniai išnagrinėti poveikio vertinime, kuriuo grindžiamas pasiūlymas peržiūrėti aplinkos oro kokybės direktyvas. Trečioji švaraus oro apžvalga grindžiama šia analize ir ją papildo, nes integruoti naujesni modeliavimai ir politikos pokyčiai (žr. priedą) ir prognozuojamos situacijos pagal įvairius galimus ateities scenarijus.

3.NITKMĮ direktyvos įgyvendinimas

3.1.Atitinkamų teisės aktų ir politikos konteksto pokyčiai

2021 m. liepos mėn. Komisija priėmė Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, kurį sudaro pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama padidinti ES klimato srities užmojus. Juo padidintas tikslas iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent iki 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Tai atitinka ES pagrindinį tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio pasiūlymuose numatytos priemonės duos papildomos naudos oro kokybei, nes sumažės išmetamas pagrindinių oro teršalų (KD2,5, NOx ir SO2) kiekis, palyginti su padėtimi, dėl kurios buvo susitarta anksčiau vykdant klimato ir energetikos politiką (kuri buvo antrosios švaraus oro apžvalgos pagrindas) 20 .

Kalbant apie transportą, pasiūlymu dėl išmetamųjų teršalų normos „Euro 7“ sprendžiamas išmetimo vamzdžių, taip pat naujų lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių stabdžių ir padangų išmetamo teršalų kiekio klausimas. Pagal siūlomas peržiūrėtas automobilių išmetamo CO2 normas nuo 2035 m. bus draudžiama prekiauti degimo varikliu varomais automobiliais ir furgonais 21 . Kitos transporto sektoriaus priemonės, labiau susijusios su elgsenos pokyčiais ir veiksmais vietos lygmeniu, negalėjo būti įtrauktos į šį modelį.

Galiausiai, naujomis siūlomomis taisyklėmis pagal Pramoninių išmetamų teršalų direktyvą (PITD) bus sustiprintos sąsajos su inovacijomis ir pramonės transformacija, sugriežtintos leidimų išdavimo sąlygų ir išmetamųjų teršalų ribinių verčių nustatymo taisyklės, sustiprintas vykdymo užtikrinimas ir kartu padidintas visuomenės informavimo, dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismą lygis. Taisyklės apima gavybos pramonės įrenginius, baterijų gigafabrikus ir didelius galvijų ūkius, taip pat daugiau kiaulių ir naminių paukščių ūkių (iš viso 13 proc. ES nenatūrinių ūkių, kuriuose ES gyvuliai išmeta 60 proc. amoniako ir 43 proc. metano). Taigi į šios trečiosios švaraus oro apžvalgos bazinį scenarijų įtraukti PITD pasiūlymo elementai dėl siūlomo taikymo srities išplėtimo siekiant, kad jis apimtų daugiau gyvulininkystės ūkių 22 .

3.2.NITKMĮ direktyvoje 2030 m. ir vėlesniam laikui nustatytų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų įgyvendinimo perspektyvos

Remiantis trečiosios švaraus oro apžvalgos rezultatais, 2030 m. tik penkios valstybės narės 23 įvykdys visus savo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus pagal dabartines nacionalines priemones ir ES teisės aktus, su sąlyga, kad bus priimti ir įgyvendinti pirmiau minėti Komisijos pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų (tai yra bazinis politikos scenarijus 24 ). Visos kitos valstybės narės turi imtis papildomų priemonių, kad įvykdytų savo įsipareigojimus. Tai ypač pasakytina apie išmetamą amoniako kiekį, dėl kurio 20 valstybių narių turi imtis aktyvesnių veiksmų, kad iki 2030 m. sumažintų savo išmetamą teršalų kiekį. 1 lentelėje nurodytos valstybės narės, kurios, kaip prognozuojama, neįvykdys savo išmetamo atskirų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų. Šie į ateitį orientuoti modeliavimo rezultatai patvirtina EAA analizuojamų duomenų tendenciją (žr. 2.2 skirsnį).

Atsižvelgiant į 2025 m. išmetamųjų teršalų kiekio modeliavimą ir į tai, ar valstybės narės laikosi linijinės trajektorijos 25 , kad pasiektų platesnio užmojo 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus, prognozuojama, kad tik septynios valstybės narės 26 ilgainiui atitinkamai sumažins visų penkių teršalų kiekį. Likusios valstybės narės turi labai greitai imtis veiksmų, visų pirma siekdamos sumažinti išmetamą amoniako kiekį, nes prognozuojama, kad 2025 m. 19 valstybių narių nesilaikys linijinės trajektorijos.

Atitikties perspektyvos pagerės, jei ES gyventojai palaipsniui pereis prie fleksitarinės mitybos 27 . Tai ypač padėtų sumažinti išmetamą amoniako kiekį: dar devynios valstybės narės, palyginti su baziniu scenarijumi, 2030 m. įvykdytų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus, taigi jų laikytųsi 16 valstybių narių 28 . Pagal scenarijų, pagal kurį būtų nustatyti griežtesni visos ES oro kokybės standartai KD2,5 esant 10 µg/m3, kaip numatyta Komisijos pasiūlyme (griežtesnių oro kokybės standartų scenarijus), dar dvi valstybės narės įvykdytų įsipareigojimą sumažinti išmetamą amoniako kiekį (iš viso 18 valstybių narių) ir pagerintų NMLOJ ir KD2,5 reikalavimų laikymosi perspektyvas. Pasinaudodamos visomis turimomis techninėmis priemonėmis 29 , visos valstybės narės galėtų įvykdyti savo 2030 m. įsipareigojimus, išskyrus vieną – dėl NOx.

1 lentelė. Valstybės narės, kurios, kaip prognozuojama, neįvykdys išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų

Šaltinis – parengta pagal 2022 m. IIASA modeliavimo rezultatus.

Pastaba. 2025 m. vertinimas atliekamas pagal linijinę mažinimo trajektoriją, kaip paaiškinta 25 išnašoje. „–“ – prognozuojama, kad visos valstybės narės pasieks tikslus.

3.3.Išmetamųjų teršalų, kuriems taikoma direktyva, skaičiaus koregavimo poveikis siekiant įvykdyti įsipareigojimus pagal NITKMĮ direktyvą

Modeliavimas, kuriuo grindžiama ši švaraus oro apžvalga, turi naujų ypatybių, kuriomis siekiama rezultatus priartinti prie realių sąlygų 30 .

Visų pirma modeliavimas dabar gali sistemingai apimti išmetamą kondensuojamų kietųjų dalelių kiekį visuose pagrindiniuose sektoriuose. Tai išmetamieji teršalai, kurie iš pradžių yra garų pavidalo (kamino viduje arba netoli jo),o išleidžiami į aplinkos orą virsta kietosiomis dalelėmis. Svarbu įtraukti šiuos išmetamuosius teršalus, nes jie prisideda prie prastos oro, kuriuo kvėpuojame, kokybės 31 . Anksčiau to nebuvo įmanoma padaryti sistemingai ir visų taršių sektorių atveju 32 , tačiau dėl naujų fiksavimų 33 pagerėjo duomenų prieinamumas. Tai ypač svarbu namų ūkių šildymo sektoriuje, kur įtraukus kondensuojamas kietąsias daleles kai kuriose valstybėse narėse galėtų pasikeisti veiksmų, kurių reikia imtis siekiant sumažinti realiomis sąlygomis išmetamą teršalų kiekį, mastas. Todėl taip pat galėtų pasikeisti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo pasiskirstymas pagal ekonomikos sektorius ir padidėti santykinė namų ūkių šildymo sektoriuje išmetama teršalų dalis.

Lyginant atvejį, kai į bazinį išmetamųjų teršalų kiekį modelį sistemingai įtraukiamos kondensuojamos kietosios dalelės, ir atvejį, kai jos neįtraukiamos 34 , keliose valstybėse narėse (visų pirma Austrijoje ir Vokietijoje) pastebimi reikšmingi pokyčiai. Palyginus poveikį geografiniu lygmeniu, matyti, kad KD2,5 koncentracija daugumoje Europos šalių keičiasi tik nežymiai. Tačiau ji daro didelį poveikį kai kuriose teritorijose, įskaitant kelias, kuriose svarbus vaidmuo tenka gyvenamųjų namų šildymui (pvz., Suomijoje ir Estijoje, kur koncentracija apskritai nedidelė), ir dalį Vidurio Europos, pvz., Austriją ir Vokietiją, kurios į savo nacionalinius KD2,5 išmetimo duomenis paprastai neįtraukia kondensuojamų kietųjų dalelių 35 . Tačiau šie pokyčiai nedaro poveikio nė vienos valstybės narės perspektyvoms įvykdyti savo išmetamo KD2,5 kiekio mažinimo įsipareigojimus.

Dar vienas patobulintas realiomis sąlygomis išmetamų teršalų modeliavimo būdas – įtraukti žemės ūkio sektoriuje išmetamą NOx ir NMLOJ kiekį. Šiuo metu šie išmetamieji teršalai neįtraukiami į atitikties patikras pagal NITKMĮ direktyvą 36 , nes nustatant įsipareigojimus trūko pakankamai patikimų duomenų. Remiantis naujesniais duomenimis, šią informaciją dabar galima įtraukti į modelius 37 . Dėl to pasikeičia numatoma atitikties būklė keliose valstybėse narėse. Įtraukus žemės ūkio sektoriuje išmetamą NOx teršalų kiekį, perspektyvos laikytis 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų pagal bazinį scenarijų pablogėja: nuo vienos valstybės narės (MT), kuri neįvykdys įsipareigojimo, iki septynių valstybių narių (CZ, DK, HU, IE, LT, MT, RO). Įtraukus žemės ūkio sektoriuje išmetamą NMLOJ kiekį, 2030 m. reikalavimų nesilaikymo perspektyvos pagal 2030 m. bazinį scenarijų pablogėja nuo keturių valstybių narių (HU, LT, SI, ES) iki aštuonių valstybių narių (CZ, FR, HU, IE, LT, LU, SI, ES). Tai rodo, kad keliose valstybėse narėse reikia imtis papildomų veiksmų, kad būtų išnaudotos visos klimato kaitos švelninimo galimybės. Pagal scenarijų, kuriame daroma prielaida, kad bus taikomi neseniai pasiūlyti griežtesni oro kokybės standartai, įtraukus šiuos žemės ūkio sektoriaus išmetamųjų teršalų šaltinius, NITKMĮ direktyvos laikymosi perspektyvos pablogėtų ne taip smarkiai.

Šie rezultatai, susiję su geresniu kondensuojamų kietųjų dalelių ir žemės ūkio sektoriuje išmetamo teršalų kiekio atvaizdavimu, galėtų būti įtraukti į NITKMĮ direktyvos peržiūrą, kuri turi būti atlikta iki 2025 m.

4.Su oru susijusių nulinės taršos tikslų įgyvendinimo perspektyvos

4.1.ES 2030 m. švaraus oro tikslai nulinės taršos veiksmų plane

Nulinės taršos veiksmų plane numatyti du 2030 m. ES lygmens tikslai, susiję su švariu oru:

1)palyginti su 2005 m. duomenimis, daugiau kaip 55 proc. sumažinti oro taršos poveikį sveikatai (išreikštą pirmalaikių mirčių skaičiumi);

2)25 proc. sumažinti ES ekosistemų teritoriją, kurioje oro tarša kelia grėsmę biologinei įvairovei, t. y. sumažinti ekosistemų teritorijas, kuriose azoto iškritų lygiai viršija kritines apkrovas (palyginti su 2005 m. duomenimis).

Pagal bazinį scenarijų ES iš esmės pasiektų nulinės taršos tikslą ir sumažintų poveikį sveikatai, o pirmalaikių mirčių skaičius 2005–2030 m. sumažėtų 66 proc. Tačiau ekosistemų tikslas būtų pasiektas tik 2040 m. 38 , o nuo 2005 iki 2030 m. teritorijų, kurioms kyla pavojus, sumažėtų tik 20 proc. Jei būtų laikomasi naujų oro kokybės standartų, ES šį tikslą galėtų pasiekti 2030 m. ir tai būtų naudinga ir sveikatai, ir biologinei įvairovei.

4.1.1.Su sveikata susijęs tikslas ir bendras poveikis sveikatai pagal scenarijus

Oro teršalų foninė koncentracija ir poveikis gyventojams

Pagal bazinį scenarijų teršalų koncentracija jau kuris laikas mažėja ir prognozuojama, kad iki 2030 m. nė vienoje ES teritorijoje KD2,5 koncentracija neviršys 20 µg/m3. Tačiau prognozuojama, kad didelėse teritorijose taršos koncentracijos lygis 2030 m. ir net 2050 m. viršys šiuo metu rekomenduojamą PSO oro kokybės orientacinę normą – 5 µg/m3.

Foninės koncentracijos lygius pavertus poveikiu ES gyventojų sveikatai, matyti, kad žmonių, kuriems naudingas švarus oras, skaičius gerokai padidės (2 pav.) 39 . Nors tai būtų reikšmingas pagerėjimas, reikia tolesnių politinių įsipareigojimų, kad būtų apribotas neigiami padariniai sveikatai dėl poveikio, viršijančio 2021 m. PSO gairėse numatytą poveikį, taip pat ir likusiems (maždaug) pusei ES gyventojų.

Visoje ES perėjus prie fleksitarinės mitybos, tikimasi tam tikros naudos, susijusios su mažesniu KD2,5 poveikiu, nes sumažės išmetamas amoniako, kuris prisideda prie antrinių kietųjų dalelių susidarymo, kiekis. Palyginti su baziniu scenarijumi, žmonių, kurie, kaip prognozuojama, gaus naudos iš švaraus oro pagal PSO gaires, skaičius 2030 m. padidės maždaug 5–7 mln., o 2050 m. – maždaug 10 mln.

Rezultatai atskirose šalyse skiriasi, tačiau prognozuojama, kad visose šalyse nuolat gerės tiek foninė koncentracija, tiek susijęs poveikis gyventojams (kaip išsamiau aptarta 2022 m. IIASA ataskaitoje).

2 pav. ES 27 valstybių narių gyventojai, patiriantys skirtingos KD2,5 koncentracijos poveikį

Šaltinis – IIASA (2022).

Pastaba. OPT10 – griežtesnių oro kokybės standartų scenarijus (kaip ir Komisijos pasiūlyme dėl aplinkos oro kokybės direktyvų peržiūros), MTĮM – visų techninių priemonių scenarijus, NTVP (nulinės taršos veiksmų planas, angl. ZPAP) – scenarijus, kuriuo optimizuojamas su ekosistemomis susijusio nulinės taršos tikslo įgyvendinimas, o „FlexDiet“ – fleksitarinės mitybos scenarijus.

Šiuo metu šiek tiek daugiau nei 50 proc. ES gyventojų gyvena teritorijose, kuriose NO2 taršos lygis nesiekia PSO gairėse nurodytos 10 µg/m3 vertės. Prognozuojama, kad iki 2030 m. jis viršys 75 proc. pagal visus scenarijus, o įgyvendinus visas technines priemones – šiek tiek daugiau nei 80 proc. Pagal visus scenarijus numatoma, kad iki 2050 m. daugiau kaip 95 proc. ES gyventojų gyvens teritorijose, kuriose tarša išlieka mažesnė už PSO rekomenduojamą NO2 lygį.

Pirmalaikės mirtys ir nulinės taršos tikslo įgyvendinimas

Prognozuojama, kad 2030 ir 2050 m. pirmalaikių mirčių 40 dėl KD2,5 poveikio skaičius, palyginti su 2005 m. duomenimis, sumažės maždaug 60–75 proc. pagal visus scenarijus (įskaitant bazinį scenarijų). Pirmalaikių mirčių skaičius sumažės greičiau, jei bus laikomasi griežtesnių oro kokybės standartų ir bus imtasi visų techninių priemonių 41 . Jei visos į bazinį scenarijų įtrauktos politikos priemonės duos norimų rezultatų, 2030 m. ES su pakankama atsarga turėtų pasiekti nulinės taršos sveikatos srityje tikslą. Pagal scenarijų, pagal kurį ES gyventojai pereitų prie fleksitarinės mitybos, prognozuojama, kad 2030 m. pirmalaikių mirčių per metus sumažėtų dar 2 000.

3 pav. Pirmalaikės mirties atvejai, susiję su bendros KD2,5 koncentracijos poveikiu ES 27 valstybėse narėse, tūkst. atvejų per metus

Šaltinis – IIASA (2022).

Pastaba. Pažymėti 55 proc. reiškia nulinės taršos tikslą.

Nors absoliučiais skaičiais 42 ši prognozė rodo, kad, pildantis baziniam scenarijui, turėtų būti pasiektas reikšmingas pagerėjimas, vis dėlto 2030 m. dėl KD2,5 poveikio numatoma 200 000 pirmalaikių mirčių. Nustačius griežtesnius oro kokybės standartus, šis skaičius 2030 m. sumažėtų iki 177 000, o imantis visų techninių priemonių būtų dar didesnis sumažėjimas 43 .

Be to, prognozuojama, kad dėl NO2 poveikio 2030 m. baziniame scenarijuje numatoma apie 60 000 pirmalaikių mirčių, ir šis skaičius pagal skirtingus scenarijus mažai skirsis, tačiau iki 2050 m. sumažės perpus. Prognozuojama, kad pagal 2030 m. bazinį scenarijų pažemio ozono poveikis nulems apie 50 000 pirmalaikių mirčių.

4.1.2.Su ekosistemomis susijęs tikslas ir bendras poveikis ekosistemoms

Oro tarša daro poveikį ekosistemų būklei dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir ozono padarinių. Iš modeliavimo rezultatų 44 matyti, kad ilgainiui rūgštėjimas gerokai sumažėjo: pagal bazinį scenarijų iki 2030 m. mažiau nei 3 proc. ES ekosistemų ploto nukentėtų nuo kritines apkrovas viršijančio rūgščiojo lietaus, palyginti su 15 proc. 2005 m. Tai rodo per pastaruosius dešimtmečius jau pasiekto didelio išmetamo SO2 kiekio sumažėjimo naudą. Ši nauda būtų dar didesnė, jei būtų nustatyti griežtesni oro kokybės standartai, imtasi visų techninių priemonių arba ES gyventojai pereitų prie fleksitarinės mitybos.

Tačiau vertinant oro taršos eutrofikacijai poveikį 45 padėtis nėra tokia teigiama. Tai susiję su dabartine prognoze, kad ES nepasieks nulinės taršos ekosistemų tikslo, jei bus vykdoma tik bazinio scenarijaus politika. Pagal šį scenarijų 2030 m. 68 proc. ES ekosistemų ploto vis dar kentėtų nuo eutrofikacijos (palyginti su 86 proc. 2005 m.). Esant toms pačioms bazinėms sąlygoms, 2030 m. saugomoms teritorijoms ir toliau būtų daromas didelis neigiamas poveikis – 59 proc. tinklo „Natura 2000“ teritorijų kentėtų nuo eutrofikacijos. Jei būtų nustatyti griežtesni oro kokybės standartai arba imtasi visų techninių priemonių, nuo eutrofikacijos kenčiančių ES ekosistemų dalis iki 2030 m. sumažėtų atitinkamai iki 61 proc. ir 56 proc., o tinklo „Natura 2000“ teritorijose – iki 51 proc. ir 46 proc.

4 pav. ES 27 valstybių narių ekosistemų plotas, kuriame eutrofikacija viršija kritines apkrovas

Šaltinis – IIASA (2022).

Pastaba. Pažymėti 25 proc. reiškia nulinės taršos tikslą.

Siekdamos spręsti šią eutrofikacijos problemą, pasiekti ekosistemų nulinės taršos tikslą ir NITKMĮ direktyvoje nustatytus išmetamo amoniako kiekio mažinimo įsipareigojimus bei padėti įgyvendinti Gamtos atkūrimo teisės aktą, valstybės narės turės imtis papildomų priemonių, kad apribotų žemės ūkio sektoriuje išmetamą amoniako kiekį, nes amoniakas yra oro teršalas, darantis didžiausią poveikį ekosistemoms. Optimalus priemonių rinkinys siekiant nulinės taršos tikslo yra susijęs su veiksmingesniu galvijų, kiaulių ir naminių paukščių mėšlo tvarkymu ir naudojimu bei mineralinių trąšų naudojimu siekiant sumažinti išmetamą amoniako kiekį.

Šios nusistovėjusios priemonės (atspindėtos NITKMĮ direktyvoje kaip privalomos arba savanoriškos priemonės) 46 taip pat gerokai padidintų galimybes įvykdyti NITKMĮ direktyvoje nustatytus išmetamo amoniako kiekio mažinimo įsipareigojimus – prognozuojama, kad 2030 m. išmetamo kiekio mažinimo įsipareigojimų neįvykdys mažiau valstybių narių (nuo 20 iki 7). Todėl valstybės narės primygtinai raginamos paspartinti šių priemonių įgyvendinimą ir:

–priimti nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos tam tikra žemės ūkio praktika taptų privaloma;

–skatinti šią praktiką vykdant komunikacijos ir informuotumo didinimo kampanijas, be kita ko, konsultuojant ūkius pagal naująją bendrą žemės ūkio politiką.

Valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti galimybę imtis kitų priemonių, kad pagerintų maisto medžiagų valdymą ir išvengtų maisto medžiagų praradimo, dėl kurio teršiamas oras, vanduo ir dirvožemis, laikydamosi integruoto požiūrio į azotą, visų pirma iš žemės ūkio. Tai atitinka strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, Nitratų direktyvą ir būsimą integruoto maisto medžiagų valdymo veiksmų planą.

4.2.Ekonominis poveikis

Oro tarša daro didelį ekonominį poveikį. Rinkos kainose neatsispindi didžioji dalis poveikio, visų pirma tiesioginis taršos poveikis sveikatai 47 , nors kaštų taip pat susidaro dėl oro taršos žalos ekosistemoms (be kita ko, žemės ūkio paskirties žemei ir miškams) ir medžiagoms. Oro tarša taip pat daro netiesioginį poveikį, be kita ko, atneša tam tikrus makroekonominius padarinius, kuriuos rinkos kainos atspindi. Todėl oro taršos mažinimo priemonių kaštai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į šių priemonių naudą visuomenei, suteikiant šiai naudai piniginę vertę 48 .

Pagal bazinį scenarijų apskaičiuota, kad 2030 m. dėl PSO gaires 49 viršijančio oro taršos lygio padaryta žala sveikatai svyruos nuo 114 iki 384 mlrd. EUR per metus. Apskaičiuota, kad iki 2050 m. ji sumažės iki 44–169 mlrd. EUR 50 , nes oro taršos poveikis gyventojams mažės. Prognozuojama, kad pagal scenarijus, pagal kuriuos taikomi griežtesni oro kokybės standartai arba imamasi visų techninių priemonių, žala sveikatai tiek 2030 m., tiek 2050 m. laikotarpiu sumažės bent 30 proc., palyginti su baziniu scenarijumi. Prie visų turimų techninių priemonių pridėjus mitybos pokyčius, žala sveikatai sumažėtų iki mažiausios vertės.

Dėl oro taršos padarytos žalos ekosistemoms ekonominiai kaštai 51 2030 m. svyruos nuo 3,6 iki 10,8 mlrd. EUR. Prognozuojama, kad iki 2050 m. ši suma sumažės tik nežymiai – iki 3,1–9,2 mlrd. EUR, nes pagal bazinį scenarijų tinklo „Natura 2000“ teritorijų, kuriose vyksta eutrofikacija, skaičius nežymiai sumažės. Tačiau padėtis labai pagerėtų, jei būtų vykdoma platesnio užmojo švaraus oro politika. Apskaičiuota, kad 2030 m. pagal bazinį scenarijų pasėliams ir miškams padarytos žalos kaštai atitinkamai sieks 8,9 ir 8,7 mlrd. EUR, o pagal platesnio užmojo švaraus oro scenarijus ji sumažės tik nežymiai. Iš tiesų, šioms ekosistemoms didžiausią poveikį daro ozonas, kurio kiekis pagal numatytus scenarijus bus mažinamas tik netiesiogiai.

Apskaičiuota, kad pagal bazinį scenarijų dėl oro taršos padarytos žalos medžiagoms ekonominiai kaštai 2030 ir 2050 m. atitinkamai sieks 676 ir 444 mln. EUR.

Prognozuojama, kad pagal skirtingus scenarijus, palyginti su dabartine politika, su rinka nesusijusi nauda bus |skirtingo dydžio ir skirtingi bus papildomi reikiamų taršos mažinimo priemonių kaštai. Pasirinkus platesnio užmojo švaraus oro scenarijus (nustatant griežtesnius oro kokybės standartus, imantis visų techninių priemonių arba įgyvendinant optimalias priemones nulinės taršos tikslams pasiekti), visada gaunama grynoji tiesioginė nauda (nauda atėmus kaštus), palyginti su baziniu scenarijumi 52 .

Oro taršos valdymo priemonės ir jų teigiamas poveikis oro kokybei taip pat turi platesnį makroekonominį poveikį 53 , ir jis atsispindi rinkoje. Dėl taršos mažinimo priemonių vieni sektoriai patiria išlaidų, kiti – gauna verslo galimybių, o oro kokybė turi įtakos darbo jėgos ir pasėlių našumui, taigi ir visai ekonomikai. Remiantis naujausiomis prielaidomis dėl poveikio darbo našumui 54 , pagal visus pagerintus švaraus oro scenarijus 2030 m. ES BVP padidės 0,26–0,28 proc., palyginti su baziniu scenarijumi, o tai rodo iš esmės teigiamą taršos mažinimo priemonių ekonominį poveikį.

Iš poveikio pasiskirstymo pagal sektorius matyti, kad 2030 m., jei bus imtasi visų techninių priemonių, tik žemės ūkio sektoriui bus daromas nedidelis neigiamas poveikis (maždaug 2 proc. blogesnis nei pagal bazinį scenarijų, ypač gyvulininkystės sektoriuje). Pagal scenarijų, pagal kurį taikomi griežtesni oro kokybės standartai, grynasis poveikis visiems sektoriams (įskaitant žemės ūkį) yra teigiamas.

5 pav. Švaraus oro politikos scenarijų makroekonominis poveikis rinkai, ES BVP pokytis procentais, palyginti su baziniu scenarijumi

Šaltinis – IIASA (2022), remiantis JRC modeliavimu, pagrįstu EBPO 2019 m. prielaidomis dėl darbo našumo.

5.Pastarojo meto geopolitinių įvykių ir energetikos krizės poveikis švariam orui

Neišprovokuota ir nepagrįsta Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą labai sutrikdė Europos energetikos sistemą, todėl reikėjo nedelsiant imtis kolektyvinių veiksmų. 2022 m. gegužės 18 d. Komisija pateikė planą „REPowerEU“ 55 , kuriuo siekiama panaikinti ES priklausomybę nuo dujų, naftos ir anglių importo iš Rusijos, remiantis Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio pasiūlymais ir laikantis Europos žaliojo kurso komunikate paskelbto poveikio klimatui neutralumo tikslo. Šiame plane pateiktos papildomos priemonės, kuriomis derinamos pažangios investicijos ir reformos, kurios greitai padėtų taupyti energiją namų ūkiuose, įmonėse ir pramonėje ir paspartinti perėjimą prie švarios energijos, be kita ko, siūlant aukštesnius 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus 56 .

Rengdama trečiąją švaraus oro apžvalgą, Komisija išbandė ES energijos rūšių derinio prognozes, į kurias, be baziniame scenarijuje numatytų priemonių, įtraukė galimas iškastinio kuro iš Rusijos laipsniško atsisakymo pasekmes ir tuo metu anonsuotas pagrindines „REPowerEU“ priemonės 57 , kad įvertintų jų poveikį oro taršai.

Vėliau Komisija taip pat pasiūlė neatidėliotinas priemones, kuriomis siekiama dar labiau sumažinti energijos suvartojimą trumpuoju laikotarpiu 58 ir paskatinti būtiną sparčią atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrą 59 . Minėtose prognozėse neatsižvelgiama į tas naujausias priemones ir galimus sparčius pokyčius, kurie galėtų būti paskatinti, visų pirma elgsenos pokyčius ir spartesnį atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą.

Remiantis šiomis prognozėmis, oro kokybei turi reikšmės prognozuojamas bendro ES suvartojamos energijos kiekio sumažėjimas, didelis gamtinių dujų naudojimo sumažėjimas, kurį kompensuos labai padidėjęs atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir vandenilio kiekis. Palyginti su baziniu scenarijumi, šiuo metu prognozuojama, kad pagal šį scenarijų bendras kietosios biomasės suvartojimas 2030 m. išliks gana stabilus, o 2050 m. sumažės daugiau kaip 40 proc. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir investicijų į nedegius atsinaujinančiuosius energijos išteklius skatinimas duotų papildomos naudos švariam orui.

Tačiau taip pat tikimasi, kad dėl dabartinės energetikos krizės bus pratęstas kai kurių esamų anglių pajėgumų eksploatavimas, priklausomai nuo konkrečios valstybių narių padėties ir jų dabartinio energijos rūšių derinio, taip pat nuo to, kaip sparčiai bus diegiami alternatyvūs energijos ištekliai. Šis laikinas galimas anglių naudojimo atnaujinimas turi priešingą poveikį švariam orui. Prognozuojama, kad dėl šių numatomų ES energijos rūšių derinio pokyčių ir nesiimant tolesnių ES politikos veiksmų švariam orui pasiekti, 2030 m., palyginti su baziniu scenarijumi, oro kokybė pablogės maždaug 2 proc. ES gyventojų, o 2050 m. šiek tiek padidės ES gyventojų, kurie naudosis švariu oru, dalis, nes bus sparčiau diegiama švarios energijos gamyba ir mažiau naudojama kietoji biomasė, nafta ir dujos. Apskritai, palyginti su baziniu scenarijumi, apskaičiuota, kad pagal šį alternatyvų scenarijų, atsižvelgiant į nustatytas prognozuojamo taršos koncentracijos lygio tendencijas, 2030 m. pirmalaikių mirčių skaičius bus šiek tiek didesnis, tačiau iki 2050 m. jis sumažės labiau.

Šis poveikis visoje ES geografiniu požiūriu skirtųsi 60 . Dėl šio vidutinės trukmės laikotarpio neigiamo poveikio ES turėtų imtis tinkamų taršos mažinimo priemonių, kad nekiltų kliūčių siekti švaraus oro tikslų ir laikytis teisinių įsipareigojimų. Šiuo atveju susijusios sveikatos ir materialinės žalos kaštai, palyginti su baziniu scenarijumi, 2030 m. būtų šiek tiek didesni (3–4 proc. sveikatos ir 14 proc. materialinės žalos atveju), o 2050 m. būtų šiek tiek mažesni.

Kalbant apie NITKMĮ direktyvos laikymosi perspektyvas, pagrindinis teršalas, į kurį reikia atsižvelgti keičiant energijos rūšių derinį, yra KD2,5 61 . Palyginti su atitikties perspektyvomis pagal dabartinę politiką (3.2 skirsnis), dar viena valstybė narė (DK) 2025 m. nesilaikys linijinės mažinimo trajektorijos, o savo kiekio mažinimo įsipareigojimų 2030 m. neįvykdys tos pačios keturios valstybės narės (DK, HU, SI, ES), kaip ir pagal bazinį scenarijų.

Apskritai planas „REPowerEU“ buvo priimtas reaguojant į poreikį iš esmės paspartinti perėjimą prie švarios energijos ir padidinti Europos energetinę nepriklausomybę nuo nepatikimų tiekėjų ir nepastovaus iškastinio kuro, o tai duoda ilgalaikės naudos švariam orui. Tačiau trumpuoju laikotarpiu dėl prognozuojamo didesnio anglių naudojimo siekiant kompensuoti laipsnišką rusiškų dujų atsisakymą, ypač kai kuriuose ES regionuose, padidėtų oro tarša, taigi ir žala sveikatai, palyginti su baziniu scenarijumi, todėl su švariu oru susijusi nauda taip pat būtų mažesnė. Tačiau manoma, kad neigiamas poveikis švariam orui trumpuoju laikotarpiu neturės neigiamos įtakos perspektyvoms ES lygmeniu pasiekti 2030 m. nulinės taršos tikslą sveikatos srityje. Iš modeliavimo matyti, kad ES nepasieks ekosistemų tikslo, kaip ir pagal bazinį scenarijų, jei nebus imtasi papildomų priemonių.

Atsižvelgiant į dabartinę energijos rinkų dinamiką ir susijusius reguliavimo sistemos pokyčius, visi šie rezultatai turėtų būti laikomi orientaciniais. Be galimų būsimų ES lygmens priemonių, labai neaišku, kaip energijos vartotojai visose valstybėse narėse reaguos į kintančias energijos kainas. Padidėjus pigių energijos šaltinių (pvz., pačių surinktos medienos, iš kurios gaminamas prastesnės kokybės kuras) naudojimui, būtų išmetama daugiau oro teršalų. Dėl poreikio pereiti prie kitų taršesnių energijos šaltinių jau dabar laikinai nukrypstama nuo išmetamųjų teršalų normų, todėl kyla oro kokybės pablogėjimo rizika, kurią reikia įvertinti nacionaliniu lygmeniu, kad nekiltų pavojus ES švaraus oro teisės aktų laikymuisi ir būtų išvengta neigiamo poveikio sveikatai ir ekosistemoms. Spartus struktūrinių priemonių įgyvendinimas ir nenuspėjama energijos rinkų raida padėtų dar labiau paspartinti perėjimą prie švarios energijos ir pagerinti oro kokybę.

6.Sąveika su klimato politika. Dėmesys metanui ir juodajai angliai

Siekdama papildyti į bazinį scenarijų įtrauktų priemonių, kuriomis siekiama padidinti ES klimato srities užmojus (Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys), poveikio oro kokybei vertinimą, šioje trečiojoje švaraus oro apžvalgoje Komisija analizuoja klimato ir švaraus oro politikos sinergiją, susijusią su trumpaamžių atmosferos teršalų pokyčiais.

NITKMĮ direktyvoje pripažįstamas oro taršos ir metano bei juodosios anglies – dviejų pagrindinių trumpaamžių atmosferos teršalų – ryšys. Valstybės narės turi pranešti apie nacionaliniu mastu išmetamą juodosios anglies kiekį, kai turima duomenų, ir šiuo metu tai daro visos valstybės narės, išskyrus dvi. Remiantis Komisijos deklaracija dėl metano, pateikta NITKMĮ direktyvos pabaigoje, išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijoje 62 paskelbta, kad Komisija, atlikdama NITKMĮ direktyvos peržiūrą, kuri turi būti atlikta iki 2025 m., apsvarstys galimybę įtraukti metaną į reguliuojamųjų teršalų sąrašą.

Iš tiesų metanas yra ir stiprus atmosferos teršalas, ir pažemio ozono pirmtakas, dėl kurio, kaip apskaičiuota, 2020 m. ES pirma laiko mirė 24 000 žmonių 63 . Antropogeninės kilmės metano išmetimas ES daugiausia susijęs su žemės ūkiu (54 proc.), atliekomis (27 proc.) ir energija (17 proc.) 64 .

Juodoji anglis 65 , arba suodžiai, yra smulkių kietųjų dalelių komponentas ir prisideda prie neigiamo poveikio sveikatai ir aplinkai. Ji susidaro nevisiškai sudegus iškastiniam kurui ir medienai. Sugerdama šviesą ir šilumą ore, juodoji anglis prisideda prie klimato kaitos. Juodoji anglis, nusėdusi ant ledo ir sniego, mažina paviršiaus albedą 66 ir prisideda prie atšilimo, ypač arktiniuose ES regionuose.

Todėl išmetamo metano ir juodosios anglies kiekio mažinimas gali būti naudingas tiek švaraus oro, tiek klimato kaitos švelninimo požiūriu, nes padidintų taršos mažinimo priemonės kaštų ir sąnaudų santykį.

Dėl šių priežasčių modeliavimu, atliktu rengiant šią ataskaitą, buvo analizuojami išmetamo juodosios anglies ir metano kiekio pokyčiai pagal įvairius scenarijus. Iš analizės matyti, kad 2020–2030 m. ES išmetamas juodosios anglies bazinis kiekis labai sumažės (53 proc.), daugiausia dėl to, kad palaipsniui bus pradėti taikyti ekologinio projektavimo reikalavimai buitiniams šildymo prietaisams, sumažės biomasės naudojimas ir labai sumažės anglių naudojimas šiame sektoriuje. Ketvirtadalis išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimo įvyktų transporto sektoriuje, visų pirma dėl pažangių Euro standartų, be kita ko, dėl efektyvių kietųjų dalelių filtrų įrengimo.

Jei būtų imtasi visų techninių priemonių, išmetamųjų teršalų kiekį būtų galima sumažinti dar labiau (72 proc., palyginti su 2020 m. baziniu kiekiu). Prognozuojama, kad pagal 5 skirsnyje įvertintą alternatyvios energijos scenarijų išmetamas juodosios anglies kiekis 2030 m. šiek tiek padidės (palyginti su baziniu scenarijumi), nes tam tikruose regionuose ir valstybėse narėse bus daugiau naudojamas kietasis kuras (anglys, biomasė).

Be to, remiantis šioje ataskaitoje pateiktu baziniu scenarijumi, prognozuojama, kad 2020–2030 m. ES išmetamas metano kiekis sumažės 19 proc. 67 Pagal minėtą fleksitarinės mitybos scenarijų 2050 m. ES išmetamas metano kiekis, palyginti su baziniu scenarijumi, sumažės 11 proc.

Vis dėlto, kadangi metanas pernešamas pusrutulio mastu, ES lygmens veiksmus labai svarbu papildyti pasaulinio lygmens veiksmais. 2021 m. lapkričio mėn. ES kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis inicijavo Pasaulinį įsipareigojimą dėl metano 68 , kuris suteikė postūmį paspartinti veiksmus. Jame pateikiamas savanoriškas įsipareigojimas iki 2030 m. išmetamą metano kiekį pasaulyje sumažinti bent 30 proc., palyginti su 2020 m. lygiu. Be to, Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija suteikia galimybių ieškoti tarptautinių švaraus oro ir klimato sistemų sinergijos. Peržiūrėjus Geteborgo protokolą (žr. kitą skirsnį) pradėtos diskusijos dėl metano, kaip ozono pirmtako, taigi ir švaraus oro politikai svarbaus teršalo, vaidmens.

Komisijos pasiūlyme peržiūrėti aplinkos oro kokybės direktyvas pateiktais griežtesniais ozono koncentracijos standartai taip pat aiškiai rodo būtinybę toliau mažinti visų ozono pirmtakų, įskaitant metaną, išmetimą ES ir už jos ribų.

7.Tarpvalstybinis ir tarptautinis aspektas

Oro tarša tam tikroje šalyje kyla iš įvairių šaltinių, visų pirma šalies viduje išmetamų teršalų, kaimyninėse šalyse išmetamų teršalų ir gamtinių šaltinių. Daugumoje valstybių narių pagrindiniai taršos šaltiniai yra vidaus šaltiniai, todėl siekiant sumažinti oro teršalų foninę koncentraciją pirmenybė teikiama vidaus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui. Didžiausiose valstybėse narėse tarša iš vidaus šaltinių dažnai būna didesnė, todėl bent pusė reikalingų veiksmų turi būti skirta šiems šaltiniams mažinti.

Be to, analizė patvirtina, kad daugelyje valstybių narių didelė dalis KD2,5 foninės koncentracijos susidaro kitose valstybėse narėse. Tai atspindi tarpvalstybinį oro taršos pobūdį, kuriuo pateisinami veiksmai ES lygmeniu, nes vidaus oro tarša daro neigiamą poveikį už valstybės narės ribų 69 . Be to, oro taršos mažinimas pagal NITKMĮ direktyvos įsipareigojimus būtų naudingas ir kitoms šalims. Iš analizės taip pat matyti, kad oro teršalų foninę koncentraciją, priklausomai nuo valstybių narių geografinės padėties, įvairiu lygiu didina ir iš ES nepriklausančių šalių sklindanti tarša 70 . Prognozuojama, kad ilgainiui, atsižvelgiant į vis griežtesnius ES oro taršos mažinimo scenarijus, taršos iš ES dalis mažės (dėl papildomų veiksmų ES) ir didės santykinė ne ES šaltinių reikšmė. Vadinasi, ES turi imtis ryžtingesnių veiksmų dvišaliu pagrindu (visų pirma stojimo ir kaimynystės politikos srityse, taip pat megzdama tvirtesnius tarptautinės partnerystės ryšius) ir daugiašaliuose forumuose, pvz., susijusiuose su Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija.

NITKMĮ direktyvoje nustatyti įpareigojimai bent iš dalies atsispindi tarptautiniu lygmeniu Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijoje ir jos iš dalies pakeistame Geteborgo protokole. Pastaraisiais metais padaugėjo šį protokolą ratifikavusių šalių, tačiau protokolą ratifikavo vis dar nedaug ES nepriklausančių šalių. Iš ES valstybių narių septynios 71 dar nėra prisijungusios prie iš dalies pakeisto protokolo, tačiau dauguma jų daro pažangą ratifikavimo procese.

Vykdoma iš dalies pakeisto Geteborgo protokolo peržiūra yra ypač aktuali pagal Oro teršalų pernašų konvenciją vykdomai veiklai. Peržiūra šiuo metu yra baigiamajame etape ir Šalys nuspręs, kaip toliau taikyti jos išvadas.

8.Išvada

Trečiosios švaraus oro apžvalgos analizė parodė, kad prognozuojama, jog išmetamas oro teršalų kiekis ir toliau mažės. Tai gera žinia ES piliečiams, ES ekonomikai ir visuomenei. Per pastaruosius 20 metų ES pavyko gerokai sumažinti daugumos iš penkių pagrindinių pagal NITKMĮ direktyvą reglamentuojamų teršalų išmetimą. Tačiau išmetamas amoniako kiekis yra nerimą kelianti išimtis. Išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo tik nežymiai, o 11 valstybių narių 2020 m. neįvykdė savo įsipareigojimų sumažinti išmetamą amoniako kiekį.

Kalbant apie išmetamą amoniako kiekį, ir toliau mažai kas leidžia tikėtis, kad pavyks įvykdyti NITKMĮ direktyvoje nustatyti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus. Šios valstybės narės turi skatindamos gerą žemės ūkio praktiką imtis svarbių papildomų veiksmų, kad sumažintų išmetamą amoniako kiekį jo susidarymo vietoje. Kaip parodė ir analizė, laipsniškas perėjimas prie fleksitarinės mitybos ES pagerintų atitikties perspektyvas, be to, valstybių narių lygmeniu būtų labiau skatinama imtis susijusių žemės ūkio priemonių pagal bendrą žemės ūkio politiką 72 . Taip pat reikia imtis papildomų veiksmų siekiant apriboti išmetamą KD2,5 ir NMLOJ kiekį, nors šiuo metu prognozuojama, kad tik keturios valstybės narės neįgyvendins savo šių dviejų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų dėl 2030 m.

Komisija pabrėžia, kad labai svarbu iki galo įvykdyti NITKMĮ direktyvoje nustatytus įsipareigojimus sumažinti neigiamą oro taršos poveikį sveikatai ir aplinkai, laikantis ES nulinės taršos tikslo. Numatoma, kad įgyvendindama dabartinę ir siūlomą politiką ES pasieks su sveikata susijusį nulinės taršos tikslą, tačiau 2030 m. su ekosistemomis susijusio tikslo pasiekti nepavyks. Tai rodo, kad reikia imtis tolesnių priemonių išmetamam amoniako kiekiui mažinti.

Siekiant užtikrinti, kad numatomos prognozės būtų įgyvendintos, svarbu iki galo įgyvendinti galiojančius teisės aktus 73 . Taip pat svarbu, kad Parlamentas ir Taryba skubiai priimtų naujesnius Komisijos pateiktus politikos pasiūlymus (kurie yra švaraus oro apžvalgą pagrindžiančių prielaidų dalis) ir kartu išlaikytų siūlomą užmojų lygį. Tai pasiūlymai dėl transporto priemonių išmetamųjų teršalų normų, pramoninių išmetamųjų teršalų (įskaitant Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos taikymo srities išplėtimą, kad ji apimtų didelius ūkius, kurie, kaip prognozuojama, turės didelį poveikį mažinant išmetamą amoniako kiekį) ir iniciatyvos pagal Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį ir planą „REPowerEU“.

Kalbant apie planą „REPowerEU“, iš čia pateiktos analizės matyti, kad nors spartesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos (visų pirma vėjo ir saulės energijos) diegimas duos ilgalaikės naudos, dėl laipsniško rusiškų dujų atsisakymo suaktyvėjus anglių naudojimui trumpuoju laikotarpiu pablogės oro kokybė ir reikės imtis tam tikrų taršos mažinimo priemonių (ta pati išvada tinka biomasei). Todėl atliekant peržiūrą bus labai svarbu pasiūlyti griežtesnius kietojo kuro katilų ir krosnių ekologinio projektavimo standartus. Energijos rinkų plėtrą taip pat verta atidžiai stebėti švaraus oro požiūriu, nes didėjančios kainos gali paskatinti vartotojus pereiti prie pigesnio, bet taršesnio kuro. Dėl dabartinės padėties jau priimtos laikinos nuo išmetamųjų teršalų normų nukrypti leidžiančios nuostatos, kurių poveikį oro kokybei reikia atidžiai įvertinti ir stebėti, be kita ko, nacionaliniu lygmeniu.

Svarbiausia yra tai, kad platesnio užmojo oro kokybės standartai, kuriuos Komisija neseniai pateikė savo pasiūlyme peržiūrėti aplinkos oro kokybės direktyvas, palengvintų NITKMĮ direktyvos įgyvendinimą. Tai labai pagerintų 2030 m. atitikties perspektyvas (nors prognozuojama, kad vis dar per daug valstybių narių neįvykdys savo įsipareigojimų sumažinti amoniako kiekį). Tai taip pat padėtų dar labiau sumažinti oro taršos poveikį sveikatai ir ekosistemoms ir duotų makroekonominės naudos, kaip rodo analizė, kuria grindžiama siūloma aplinkos oro kokybės standartų peržiūra.

Priedas. Pagrindiniai metodiniai skirtumai, palyginti su antrąja švaraus oro apžvalga ir su analitiniu darbu, kuriuo grindžiama oro kokybės direktyvų peržiūra

Atnaujinimai po antrosios švaraus oro apžvalgos

–Bazinis scenarijus atspindi naujesnę priimtą ir pasiūlytą ES politiką.

–Atnaujinta poveikio sveikatai vertinimo metodika. Remiantis naujesniais moksliniais įrodymais, dabar įtrauktas tam tikras naujas poveikis sergamumui. Atliekama jautrumo analizė siekiant atspindėti skirtingus atsako į koncentraciją funkcijų nuolydžius esant mažai koncentracijai.

–Atnaujinta poveikio sveikatai vertės nustatymo metodika. Taikomos tos pačios piniginės vertės kaip ir antrojoje švaraus oro apžvalgoje, tačiau monetizavimo dalyje atsižvelgiama tik į poveikį, viršijantį PSO 2021 m. gairėse nustatytus lygius (antrojoje švaraus oro apžvalgoje pinigine išraiška įvertintas visų lygių poveikis). Tai suteikia galimybę atliekant analizę sutelkti dėmesį į žalos, kurią daugiausia lemia antropogeninė tarša, piniginį įvertinimą. Aptarti ir keli papildomi padariniai sergamumui.

Papildomi atnaujinimai po analitinio darbo, kuriuo grindžiama aplinkos oro kokybės direktyvų peržiūra

Yra metodinių skirtumų, kuriuos lėmė skirtingas abiejų iniciatyvų modeliavimo darbų laikas ir skirtingi tikslai. Atliekant darbą, kuriuo grindžiama direktyvų peržiūra, daugiausia dėmesio skirta santykiniams su tiksliniais 2030 ir 2050 metais susijusių scenarijų skirtumams, taip pat vietos poveikiui, o švaraus oro apžvalgoje taip pat analizuojami pokyčiai laikui bėgant ir apimant plačiau geografine prasme.

–Kai kuriose analizės dalyse naudojami skirtingi modeliai ir skirtingos gyventojų skaičiaus prognozės. Švaraus oro apžvalgos analizė visų pirma grindžiama GAINS modeliu, poveikį sveikatai vertinant laikantis prielaidos, kad gyventojų skaičius nesikeis, o siekiant įvertinti, ar pasiektas nulinės taršos tikslas, taikomi tie patys metodiniai sprendimai, kurie buvo naudojami nustatant tikslą. Atliekant darbą, kuriuo grindžiama aplinkos oro kokybės direktyvų peržiūra, teršalų koncentracijai ir su ja susijusiam poveikiui nustatyti taikomas didesnės geografinės raiškos uEMEP modelis.

–Dėl tos pačios priežasties, siekiant įvertinti nulinės taršos tikslą, nagrinėjamas visas antropogeninės kilmės KD2,5 išmetimo poveikis sveikatai (tuo tarpu aplinkos oro kokybės direktyvų peržiūros poveikio vertinime nagrinėjami atvejai, susiję su poveikiu, viršijančiu PSO rekomenduojamą 5 µg/m3 lygį, bet įskaitant gamtinius šaltinius).

–Į bazinį scenarijų įtraukti siūlomos peržiūrėtos Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos su žemės ūkiu susiję elementai.

–Bazinis scenarijus buvo pakoreguotas pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, kad geriau atspindėtų nacionalinę politiką, priemones ir išmetamųjų teršalų apskaitas.

–Naudojami atnaujinti atmosferinio perdavimo koeficientai, kurie gali lemti skirtingus erdvinio pasiskirstymo modelius.

–Naudojama 2021 m. atnaujinta ekosistemų kritinių apkrovų duomenų bazė, kurią pateikė Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos poveikio koordinavimo centras.

–Be šių metodinių atnaujinimų, trečiojoje švaraus oro apžvalgoje analizuojami kiti scenarijai, visų pirma atspindintys energijos rūšių derinio pokyčius dėl karo prieš Ukrainą ir plano „REPowerEU“ bei perėjimą prie fleksitarinės mitybos.

Dėl šių metodikos skirtumų kai kuriais atvejais gali skirtis trečiosios švaraus oro apžvalgos ir analizės, kuria grindžiama aplinkos oro kokybės direktyvų peržiūra, rezultatai.

(1)     https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/2660 .

(2)    Direktyva 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore ir Direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje.

(3)    Direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo.

(4)    Sieros dioksidas (SO2), azoto oksidai (NOx), amoniakas (NH3), nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ) ir smulkios kietosios dalelės (KD2,5).

(5)    COM(2022) 542.

(6)    PSO (2021) PSO pasaulinės oro kokybės gairės .

(7)     https://environment.ec.europa.eu/topics/air/reducing-emissions-air-pollutants/emissions-inventories_en#review-of-national-emission-inventories .

(8)    COM(2022) 586 („Euro 7“) ir COM(2022) 156 (peržiūrėta Pramoninių išmetamų teršalų direktyva). Dėl šių (kaip ir kitų šioje ataskaitoje nurodytų Komisijos pasiūlymų) vyksta Tarybos ir Europos Parlamento diskusijos, todėl jie gali būti keičiami.

(9)    SWD(2022) 545 final.

(10)     https://ec.europa.eu/clima/eu-action/european-green-deal/delivering-european-green-deal_en .

(11)    COM(2022) 674.

(12)    COM(2021) 400 final.

(13)    Pagal direktyvos 13 straipsnį.

(14)     https://www.eea.europa.eu/publications/air-quality-in-europe-2021/air-quality-status-briefing-2021 .

(15)    EAA ataskaita Nr. 22/2018 .

(16)    EAA (2022), Oro taršos poveikis sveikatai Europoje 2022 m. Šis įvertis grindžiamas oro taršos koncentracijos stebėsena ir apima tik pirmalaikių mirčių, susijusių su PSO oro kokybės gairių lygį viršijančia oro tarša, atvejus, kitaip nei kiti 4 skirsnyje pateikti įverčiai, gauti iš modeliavimo rezultatų, pateiktų Klimont et al. „Support to the development of the third Clean Air Outlook“, IIASA, 2022 [2022 m. IIASA ataskaita] ir kurie atspindi visą poveikį (be kita ko, žemiau PSO gairėse nurodyto lygio), kad ir toliau derėtų su ankstesne švaraus oro apžvalgos analize.

(17)    EAA ataskaita Nr. 9/2020 .

(18)    Išmetamųjų teršalų apskaitos pateikiamos praėjus dvejiems metams, todėl atitikties 2020–2029 m. įpareigojimams patikros pirmą kartą buvo atliktos 2022 m.

(19)     https://www.eea.europa.eu/publications/national-emission-reduction-commitments-directive-2022 ; šie skaičiai grindžiami valstybių narių duomenimis, o ne Komisijos vėliau patikrintais ir peržiūrėtais duomenimis.

(20)    Iš 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plano poveikio vertinime (SWD(2020) 176 final) pateiktų mišraus scenarijaus rezultatų matyti, kad dėl priemonių rinkinio išmetamas KD2,5, NOx ir SO2 kiekis 2030 m. būtų sumažintas atitinkamai 4 proc., 7 proc. ir 17 proc., palyginti su padėtimi, kuri susidarytų vykdant anksčiau sutartą klimato ir energetikos politiką.

(21)    COM(2021) 556 final; 2022 m. spalio mėn. Taryba ir Parlamentas pasiekė preliminarų politinį susitarimą.

(22)    Atliekant poveikio vertinimo, kuriuo grindžiama aplinkos oro kokybės direktyvų peržiūra, reikalingą jautrumo analizę atsižvelgta į kitus PITD peržiūros pasiūlymo aspektus, darant prielaidą, kad 2030 m. pramonės įrenginių, patenkančių į peržiūrėtos PITD taikymo sritį, išmetamas KD2,5, SO2 ir NOx kiekis sumažės 20 proc., palyginti su 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekiu pagal pagrindinį bazinį scenarijų. Rezultatai yra gana stabilūs ir lemia tik labai nedidelius KD2,5 ir NOx koncentracijos lygių pokyčius. Neabejotinai didžiausias teigiamas poveikis bus susijęs su SO2 – prognozuojama, kad 2030 m. bendras ES išmetamųjų teršalų kiekis, palyginti su baziniu scenarijumi, sumažės 10 proc., tačiau dėl to jau dabar prognozuojamas geras šio teršalo kiekio mažinimo įsipareigojimų pagal NITKMĮ direktyvą laikymasis nepasikeis.

(23)    EE, EL, IT, FI, SE.

(24)    Visi šioje ataskaitoje paminėti scenarijai aprašyti 2022 m. IIASA ataskaitos 3 skirsnyje. Visi čia pateikti rezultatai grindžiami GAINS modeliu ( https://gains.iiasa.ac.at/gains ).

(25)    Pagal NITKMĮ direktyvos 4 straipsnio 2 dalį 2025 m. išmetamųjų teršalų kiekių orientaciniai lygiai nustatomi pagal linijinę mažinimo trajektoriją, jungiančią pagal išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus 2020 m. nustatytus išmetamųjų teršalų kiekio lygius ir pagal išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus 2030 m. nustatytus išmetamųjų teršalų kiekio lygius. Taigi vertinimas atliekamas atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą išmetamųjų teršalų kiekį, t. y. didžiausių leidžiamų kiekių, nustatytų pagal 2020–2029 m. ir 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus, vidurkį.

(26)    BE, EL, HR, IT, MT, NL, FI.

(27)    Remiantis JRC parengtu scenarijumi, skirtu CAPRI modeliui įgyvendinti, darant prielaidą, kad bus laikomasi mitybos, grindžiamos bendru žmonių energijos poreikiu – 2 500 kcal per dieną (po atliekų), kaip nustatyta „EAT-Lancet“ komisijos pasiūlyme (Willet et al., Food in the Athropocene: the EAT–Lancet Commission on healthy diets from sustainable food systems , The Lancet Vol. 393(10170), 2019). Nuo 2020 m. pagal GAINS modeliuojamas perėjimas prie fleksitarinės mitybos, kuris vyktų palaipsniui ir būtų visiškai įgyvendintas 2050 m.

(28)    Vis dar prognozuojama, kad AT, BG, HR, CY, CZ, DE, HU, IE, LT, LU, RO neįvykdys savo kiekio mažinimo įsipareigojimų.

(29)    Maksimalus techniškai įgyvendinamas mažinimo scenarijus, vadinamas visomis techninėmis priemonėmis.

(30)    Modeliavimo sistemos aprašymą ir viso šioje ataskaitoje nurodyto poveikio vertinimą žr. 2022 m. IIASA ataskaitoje.

(31)    Apskaičiuota, kad ypač namų ūkių šildymo sektoriuje išmetamas kondensuojamų kietųjų dalelių kiekis yra maždaug toks pat kaip išmetamas filtruojamų dalelių kiekis, į kurį paprastai atsižvelgiama. Išsamesnės informacijos pateikta IIASA ataskaitoje (priede).

(32)    Valstybių narių pateiktos išmetamųjų teršalų apskaitos šiuo klausimu ne visada buvo visiškai palyginamos, visų pirma dėl to, kad trūksta mokslinio sutarimo dėl šildymo sektoriuje išmetamų kondensuojamų kietųjų dalelių (gyvenamuosiuose namuose degimo metu išsiskiriančių teršalų) apskaitos metodų. Ši tema svarstoma pagal Oro teršalų pernašų konvenciją ( https://emep.int/publ/reports/2020/emep_mscw_technical_report_4_2020.pdf ).

(33)    Nuoseklių šildymo sektoriaus išmetamųjų teršalų veiksnių rinkinys, parengtas atliekant tyrimą Šiaurės ministrų tarybos užsakymu (Simpson et al., Revising PM2.5 emissions from residential combustion, 2005-2019; Implications for air quality concentrations and trends , Šiaurės ministrų taryba, 2022 m.).

(34)    Dėl to buvo konsultuojamasi su valstybėmis narėmis.

(35)    2022 m. IIASA ataskaitoje pateikiami skirtumų žemėlapiai, kuriuose palyginamos 2015 m. KD2,5 koncentracijos, apskaičiuotos taikant standartinės struktūros GAINS modelį ir naudojant naują nuoseklų Simpson et al. (2022 m.) išmetamųjų teršalų veiksnių rinkinį. Iš to matyti, kad taip pat yra teritorijų, kuriose taikant nuoseklų išmetamųjų teršalų veiksnių rinkinį sumodeliuota koncentracija šiek tiek sumažėja.

(36)    NITKMĮ direktyvos 4 straipsnio 3 dalies d punktas.

(37)    Prielaidos dėl žemės ūkio sektoriuje išmetamo NOx ir NMLOJ kiekio įtraukimo į GAINS modelį buvo aptartos per konsultacijas su valstybėmis narėmis.

(38)    Analizuojant perėjimo prie fleksitarinės mitybos poveikį ES (dėl kurio sumažėtų išmetamas amoniako kiekis), tikslas būtų pasiektas iki 2035 m.

(39)    Šie rezultatai iš esmės atitinka AOKD poveikio vertinimą.

(40)    Oro taršos poveikis sveikatai apima ne tik mirtingumą, bet ir sergamumą. Siekiant įvertinti ekonominį poveikį ir mažesnės oro taršos naudą, poveikis buvo išanalizuotas ir monetizuotas (žr. 4.2 skirsnį).

(41)    Šis rezultatas nepriklauso nuo prielaidų dėl gyventojų skaičiaus raidos (ar ji būtų statinė, kaip nurodyta šiame dokumente, ar dinaminė) ir poveikio sveikatai prielaidų.

(42)    Taikomas tas pats metodas kaip ir antrojoje švaraus oro apžvalgoje, kuria remiantis buvo nustatyti nulinės taršos tikslai.

(43)    Šie skaičiai skiriasi nuo skaičių, pateiktų poveikio vertinime, kuriuo grindžiama aplinkos oro kokybės direktyvų peržiūra (žr. 1 priedą).

(44)    Remiantis 2022 m. kritinės apkrovos duomenų baze (Poveikio darbo grupės pagal Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją Poveikio koordinavimo centras) ir naujausiais taršos sklidimo iš taršos šaltinio į poveikio vietą koeficientais, taikomais pagal GAINS modelį (žr. 2022 m. IIASA ataskaitą).

(45)    Vertinamas kaip ekosistemų plotas, kuriame azoto iškritos viršija kritines apkrovas.

(46)    III priedo 2 dalis.

(47)    Su mirtingumu susijusi žala sudaro 70–91 proc. visos žalos sveikatai vertės, o likusią dalį sudaro poveikis sergamumui. Iš šio intervalo matyti, ar mirtingumas vertinamas pagal gyvenimo metų vertę, ar pagal statistinio gyvenimo vertę.

(48)    Metodikos, kuria grindžiami šiame skirsnyje pateikti rezultatai, aprašymą žr. 2022 m. IIASA ataskaitoje.

(49)    Didesnę žemiau rekomenduojamų lygių atsirandančios taršos dalį lemia gamtiniai šaltiniai.

(50)    Iš intervalų matyti, ar mirtingumas vertinamas pagal gyvenimo metų vertę, ar pagal statistinio gyvenimo vertę; vertės išreikštos pagal metus, 2015 m. kainomis.

(51)    Šis poveikis vertinamas pagal ekosisteminių paslaugų praradimą tik tinklo „Natura 2000“ teritorijose dėl eutrofikacijos. Todėl nepakankamai įvertinami bendri ekosisteminių paslaugų nuostoliai.

(52)    Išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemonių grynoji nauda visais jautrumo atvejais yra didelė (mirtingumo vertinimo rodikliai, oro taršos poveikio lygiai ir kt.).

(53)    Šį poveikį apskaičiavo Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras, naudodamas GEM-E3 modelį ( https://joint-research-centre.ec.europa.eu/gem-e3_en ). Išsamiau žr. 2022 m. IIASA ataskaitos 4.4.5 skirsnį.

(54)    Dechezleprêtre, A., Rivers, N., & Stadler, B. The economic cost of air pollution: Evidence from Europe. OECD Economics Department Working Papers, 2019.

(55)    COM(2022) 230.

(56)    Komisija pasiūlė 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą padidinti iki 45 proc., o energijos vartojimo efektyvumo tikslą – iki 13 proc.

(57)    COM(2022) 230 ir SWD(2022) 230.

(58)    COM(2022) 360 ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1369.

(59)    COM(2022) 591.

(60)    Nuo didesnės teršalų koncentracijos labiausiai nukentėtų Austrija, Bulgarija, Lenkija ir Rumunija. Tačiau numatomi pokyčiai neviršija 1,5 µg/m3 siekiančio KD2,5 koncentracijos lygio padidėjimo.

(61)    SO2 taip pat yra svarbus, tačiau atitikties perspektyvos nesikeičia, nes prognozuojama, kad visos valstybės narės su didele atsarga įvykdys savo SO2 kiekio mažinimo įsipareigojimus.

(62)    COM(2020) 663 final.

(63)    EAA (2022).

(64)    2022 m. gegužės 27 d. UNFCCC pateiktos ES apskaitos duomenys (įskaitant žemės naudojimo sektorių).

(65)    Šio aprašymo elementai gauti iš Klimato ir švaraus oro koalicijos (https://www.ccacoalition.org).

(66)    Gebėjimas atspindėti saulės šviesą.

(67)    Pagal Pasaulinį įsipareigojimą dėl metano priimtame ES metano veiksmų plane (2022 m.) apskaičiuota, kad pagal jam skirtos politikos scenarijų 2020–2030 m. išmetamas metano kiekis sumažės apie 23 proc. (https://www.ccacoalition.org/en/resources/national-methane-action-plans).

(68)     https://www.globalmethanepledge.org/ .

(69)    Naudojantis ES kosmoso duomenimis ir paslaugomis galima gerokai padidinti tarpvalstybinės teršalų stebėsenos efektyvumą.

(70)    Mažesnėms ir labiau izoliuotoms valstybėms narėms būtų naudingiausia sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ES nepriklausančiose kaimyninėse šalyse, taip pat sumažinti tarptautinės laivybos išmetamą teršalų kiekį (ypač salų atveju).

(71)

     Airija, Austrija, Belgija, Graikija, Italija, Lenkija ir Vengrija.

(72)    Daugelis valstybių narių nusprendė savo BŽŪP strateginiuose planuose ir (arba) nacionalinės teisės aktuose spręsti išmetamo amoniako kiekio problemą.

(73)    Be kita ko, pasitelkiant ES paramą, pavyzdžiui, techninės paramos priemonę ( https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/find-funding/eu-funding-programmes/technical-support-instrument/technical-support-instrument-tsi_lt ) ir ES finansuojamas mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvas, susijusias su oro taršos prevencija ir valymu ( https://research-and-innovation.ec.europa.eu/document/c9d4c0b5-f85e-4599-986d-e6b2438229fc_en ).