EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 05 23

COM(2022) 630 final

KOMISIJOS PRANEŠIMAS

Belgija, Bulgarija, Čekija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Austrija, Lenkija, Slovėnija, Slovakija ir Suomija

Pranešimas, parengtas remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalimi

KOMISIJOS PRANEŠIMAS

Belgija, Bulgarija, Čekija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Austrija, Lenkija, Slovėnija, Slovakija ir Suomija

Pranešimas, parengtas remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalimi

1.Įvadas

1 Perviršinio deficito procedūra nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 126 straipsnyje. Ta procedūra plačiau išdėstyta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo, kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudedamoji dalis.

Nuo 2020 m. pavasario koordinuotais politikos veiksmais švelninamas COVID-19 pandemijos poveikis ekonomikai. 2020 m. kovo mėn. pradėjus taikyti Stabilumo ir augimo pakto bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą 2 ir kartu taikant laikiną valstybės pagalbos sistemą buvo sudarytos sąlygos visose valstybėse narėse teikti plataus masto fiskalinę paramą. 2022 m. gegužės 23 d. Komisija nusprendė, kad sąlygos taikyti bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą dar ir 2023 m., o jos taikymą nutraukti nuo 2024 m. yra tenkinamos 3 .

Ankstesnės politikos rekomendacijos

4 2020 m. liepos 20 d. Taryba rekomendavo valstybėms narėms 2020 ir 2021 m. imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Valstybėms narėms taip pat rekomenduota, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas.

5 6 Po metų, 2021 m. birželio 18 d., Taryba priėmė 2022 m. fiskalinės politikos rekomendacijas. Tas rekomendacijas galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau. Valstybės narės, kurių skola yra maža arba vidutinė, turėtų laikytis remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties arba ją išlaikyti, o valstybės narės, kurių skola didelė, turėtų pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP) papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas atsigavimas, finansuoti, ir kartu vykdyti apdairią fiskalinę politiką. Visos valstybės narės turėtų išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Siekiant kuo labiau padidinti paramą atsigavimui, neužbėgant už akių būsimoms fiskalinėms trajektorijoms ir nesukuriant nuolatinės naštos viešiesiems finansams, reikėtų kontroliuoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimą, o didelę skolą turinčiose valstybėse narėse jį riboti. Taryba valstybėms narėms taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir vidutinio laikotarpio fiskalinį tvarumą. Kartu turėtų būti didinamos investicijos, kad didėtų augimo potencialas. Be to, 2021 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos nurodyta, kad visus 2021 m. fiskalinė politika visose euro zonos valstybėse narėse turėtų likti remiamojo pobūdžio. Taryba euro zonos valstybėms narėms taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas.

7 2022 m. balandžio 5 d. Tarybos rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos paraginta toliau naudoti ir koordinuoti valstybių narių nacionalinę fiskalinę politiką, kad būtų veiksmingai remiamas tvarus ir įtraukus ekonomikos atsigavimas. Atsižvelgdamos į nacionalinius biudžetus ir pagal EGADP teikiamą finansavimą, valstybės narės 2022 m. turėtų laikytis nuosaikios remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties visoje euro zonoje. Be to, valstybės narės turėtų laipsniškai nukreipti fiskalines priemones į investicijas, kuriomis skatinamas tvarus ir įtraukus ekonomikos atsigavimas, derantis su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, ypatingą dėmesį skirdamos biudžeto priemonių kokybei. Atsižvelgdamos į neapibrėžtumo laipsnį, valstybės narės turėtų toliau užtikrinti fiskalinės politikos lankstumą, kad būtų galima reaguoti į COVID-19 pandemijos raidą. Fiskalinę politiką reikėtų diferencijuoti atsižvelgiant į atsigavimo stiprumą, užtikrinant fiskalinį tvarumą bei didinant investicijas ir kartu atsižvelgiant į būtinybę mažinti skirtumus.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas ir motyvuojamas šis pranešimas

Remiantis duomenimis, kuriuos Eurostatas patvirtino 2022 m. balandžio 22 d. 8 , 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę viršijo 14-oje valstybių narių: Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Maltoje, Austrijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje 9 . 2021 m. faktinis deficitas, viršijantis 3 % BVP, yra prima facie įrodymas, kad tose valstybėse narėse yra susidaręs perviršinis deficitas 10 , kaip apibrėžta Sutarties 126 straipsnyje.

Remiantis Estijos, Lietuvos ir Lenkijos stabilumo arba konvergencijos programomis, numatoma, kad jų valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. viršys 3 % BVP (šis perviršis patvirtintas Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje 11 ). Tose programose numatomas 2022 m. deficitas yra prima facie įrodymas, kad šiose trijose valstybėse narėse yra susidaręs perviršinis deficitas.

Belgijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje ir Suomijoje valdžios sektoriaus bendroji skola 2021 m. pabaigoje viršijo 60 % BVP pamatinę vertę 12 . Iš 2021 m. duomenų matyti, kad Vokietija, Graikija, Austrija ir Slovėnija laikėsi skolos mažinimo kriterijaus, o Ispanija padarė pakankamą pažangą siekdama jo laikytis. 2021 m. Belgija, Prancūzija, Italija, Vengrija ir Suomija skolos mažinimo kriterijaus nesilaikė. Slovakija 2021 m. pabaigoje viršijo Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę, nors ankstesniais metais jos skolos santykis buvo mažesnis nei 60 % BVP. Tai yra prima facie įrodymas, kad tose šešiose valstybėse narėse (Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Suomijoje), remiantis skolos kriterijumi, yra susidaręs perviršinis deficitas.

***

Atsižvelgdama į tai, Komisija parengė šį pranešimą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Jame analizuojama, kaip valstybės narės laikosi deficito ir skolos kriterijų. Jame atsižvelgiama į visus svarbius veiksnius, be kita ko, į didelį ekonomikos nuosmukį dėl COVID-19 pandemijos, Rusijos invazijos į Ukrainą makroekonominį poveikį ir poveikį biudžetui ir į tai, ar valstybių narių politika atitinka Tarybos rekomendacijas.

13 2022 m. kovo 2 d. komunikate Komisija jau paskelbė, kad 2022 m. pavasarį nesiūlys pradėti naujų perviršinio deficito procedūrų, nes COVID-19 pandemija tebedarė didžiulį makroekonominį ir fiskalinį poveikį, kuris kartu su Rusijos invazija į Ukrainą lėmė išskirtinį netikrumą, be kita ko, trukdantį parengti išsamų fiskalinio koregavimo planą. Tačiau deficito ir skolos pokyčiai bus toliau stebimi ir Komisija dar įvertins, ar 2022 m. rudenį būtų aktualu pasiūlyti pradėti perviršinio deficito procedūras.

2.Deficito kriterijus

Belgija, Bulgarija, Čekija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Austrija, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija 2021 m. viršijo deficito pamatinę vertę arba numatoma, kad ją viršys 2022 m.

Visų tų valstybių narių deficitas, viršijantis pamatinę vertę 2021 m., arba numatomas perviršis 2022 m. yra išimtiniai. 2021 m. šį perviršį lėmė ekonomikos nuosmukio, kurį sukėlė COVID-19 pandemijos protrūkis, poveikis viešiesiems finansams ir valstybių narių koordinuotas fiskalinės politikos atsakas. Koordinuota fiskalinės politikos parama 2020 ir 2021 m. buvo labai svarbi ekonomikos atsigavimui palaikyti. Prie didelio 2022 m. numatomo deficito taip pat prisideda priemonės, kurių valstybės narės ėmėsi siekdamos sušvelninti energijos kainų ekonominį ir socialinį poveikį ir teikti humanitarinę pagalbą asmenims, bėgantiems iš Ukrainos po Rusijos invazijos.

Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Vokietijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Latvijos, Vengrijos, Maltos, Austrijos, Slovėnijos ir Slovakijos valdžios sektoriaus deficitas viršijo pamatinę vertę ir nebuvo arti jos (žr. 2 lentelę).

Estijos, Lietuvos ir Lenkijos valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. buvo mažesnis už Sutartyje nustatytą pamatinę vertę, tačiau 2022 m. numatomas deficitas viršija 3 % BVP vertę ir nėra arti jos; tai patvirtinta Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje (toliau – Komisijos prognozė).

Numatoma, kad Bulgarijos, Vokietijos, Graikijos, Latvijos, Lietuvos, Austrijos ir Slovakijos valdžios sektoriaus deficitas 2023 m. (Vokietijoje jau 2022 m.) sumažės iki mažiau kaip 3 % BVP. Todėl, nors nuo 2020 m. jų deficitas viršijo 3 % BVP, pamatinę vertę viršijantis deficitas, tikėtina, bus laikinas, kaip tai suprantama pagal Stabilumo ir augimo paktą. Tačiau dėl šių 2022 ir 2023 m. deficito projekcijų esama daug netikrumo.

Apibendrinant, iš šios pradinės analizės darytina prielaida, kad deficito kriterijaus, prieš atsižvelgiant į svarbius veiksnius, neatitinka 17 valstybių narių: Belgija, Bulgarija, Čekija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Austrija, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija.

3.Skolos kriterijus

2021 m. pabaigoje valdžios sektoriaus bendroji skola 60 % BVP viršijo vienuolikoje iš šiame pranešime aptariamų valstybių narių: Belgijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje ir Suomijoje (žr. 3 lentelę). Palyginti su ankstesniais metais, valdžios sektoriaus skolos santykis sumažėjo visose tose valstybėse narėse, išskyrus Vokietiją ir Slovakiją.

Iš duomenų matyti, kad 2021 m. skolos mažinimo kriterijaus laikytasi Vokietijoje, Graikijoje, Austrijoje ir Slovėnijoje (žr. 4 lentelę). Belgija, Prancūzija, Italija, Vengrija ir Suomija jo nesilaikė. Skolos mažinimo kriterijus, apskaičiuojamas aprėpiant trejų metų laikotarpį, gali būti perspektyvinis (nuo t − 1 iki t + 1), retrospektyvinis (nuo t − 3 iki t − 1) ir pakoreguotas pagal ciklą 14 . Nors Slovakijos skolos mažinimo kriterijaus prasmingai apskaičiuoti neįmanoma, numatoma, kad jos skolos santykis iki mažiau nei 60 % BVP sumažės jau 2023 m. Ispanija, kuriai taikoma pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė, padarė pakankamą pažangą 2021 m. siekdama laikytis skolos mažinimo kriterijaus, nes jos struktūrinio balanso pokytis buvo didesnis už reikalaujamą minimalų tolygų struktūrinį koregavimą (žr. 5 lentelę ir atitinkamas pastabas).

Taigi, apibendrinant, iš analizės matyti, kad Vokietija, Graikija, Ispanija, Austrija, Slovėnija ir Slovakija atitinka skolos kriterijų, o Belgija, Prancūzija, Italija, Vengrija ir Suomija, prieš atsižvelgiant į svarbius veiksnius, – ne.

Vis dėlto, kaip pažymėta 2022 m. kovo 2 d. komunikate, Komisija, įvertinusi visus svarbius veiksnius, mano, kad skolos mažinimo kriterijaus laikymasis reikštų pernelyg dideles fiskalines pastangas laikotarpio pradžioje, o tai galėtų pakenkti augimui. Todėl, Komisijos nuomone, dabartinėmis išskirtinėmis ekonominėmis sąlygomis laikytis skolos mažinimo kriterijaus nėra pagrindo.

4.Svarbūs veiksniai

Sutarties 126 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame pranešime turi būti „atsižvelgiama, ar bendrojo šalies biudžeto deficitas yra didesnis už valstybės investicijų išlaidas, be to, įvertinami ir kiti svarbūs veiksniai, įskaitant valstybės narės vidutinės trukmės ekonomikos ir biudžeto būklę“.

Tie veiksniai išsamiau paaiškinti Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje taip pat nustatyta, kad būtina tinkamai atsižvelgti „į visus kitus veiksnius, kurie, atitinkamos valstybės narės nuomone, yra svarbūs siekiant visapusiškai įvertinti, ar laikomasi deficito ir skolos kriterijų, ir kuriuos valstybė narė nurodė Tarybai ir Komisijai“. Visų pirma, tame straipsnyje nustatyta, kad svarbiu veiksniu gali būti laikoma ir vidutinio laikotarpio skolos pozicija.

Todėl, be svarbių horizontaliųjų veiksnių (4.1 skirsnis), atsižvelgiama ir į su konkrečia šalimi susijusius svarbius veiksnius. Tai, be kita ko, vidutinio laikotarpio ekonominė būklė, vidutinio laikotarpio biudžeto būklė (įskaitant viešąsias investicijas), vidutinio laikotarpio skolos pozicija, tai, ar valstybėje narėje yra susidaręs makroekonominis disbalansas arba perviršinis makroekonominis disbalansas, ir bet kokie kiti svarbūs veiksniai, kuriuos nurodo valstybės narės.

Dėl deficito kriterijaus laikymosi Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, priimant sprendimą dėl perviršinio deficito buvimo pagal deficito kriterijų, atsižvelgti į tuos svarbius veiksnius galima tik jei

a)valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP neviršija 60 % pamatinės vertės arba,

b)jei ta vertė viršijama, tik jei tenkinama dviguba sąlyga, t. y. jei deficitas išlieka artimas pamatinei vertei ir jei pamatinė vertė viršijama laikinai.

60 % pamatinės vertės skolos santykis neviršijo septyniose iš valstybių narių, viršijusių deficito pamatinę vertę 2021 m. arba numatančių tą vertę viršyti 2022 m.: Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Maltoje ir Lenkijoje.

Likusiose 10 valstybių narių, viršijančiose 3 % BVP deficito pamatinę vertę, t. y. Belgijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje, skolos ir BVP santykis viršijo 60 % pamatinę vertę ir nebuvo tenkinama dviguba sąlyga, būtina, kad būtų galima atsižvelgti į svarbius veiksnius. Tų 10 valstybių narių deficitas nebuvo (arba nebuvo numatyta, kad bus) artimas pamatinei vertei. Belgijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Vengrijos ir Slovėnijos atveju taip pat nenumatoma, kad pamatinė vertė bus viršijama laikinai. Todėl priimant sprendimą dėl to, ar pagal deficito kriterijų šiose 10 valstybių narių yra susidaręs perviršinis deficitas, negali būti atsižvelgiama į svarbius veiksnius.

Kalbant apie akivaizdų skolos kriterijaus nesilaikymą Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje ir Suomijoje, Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vertinant atitiktį pagal skolos kriterijų, visuomet atsižvelgiama į svarbius veiksnius, nepriklausomai nuo kriterijaus nesilaikymo masto.

Šiame pranešime aptariami keli svarbūs veiksniai net jeigu į juos negali būti atsižvelgta priimant sprendimą dėl perviršinio deficito buvimo pagal deficito kriterijų.

4.1.Svarbūs horizontalieji veiksniai

Vienas iš pagrindinių veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant visas į šį pranešimą įtrauktas valstybes nares, yra COVID-19 pandemijos poveikis ekonomikai bei biudžetui ir fiskalinis atsakas. Dėl pandemijos ir su ja susijusio didelio ekonomikos nuosmukio pradėta taikyti Stabilumo ir augimo pakte įtvirtinta bendroji nukrypti leidžianti išlyga, o 2020 m. liepos 13 ir 20 d. priimtos Tarybos rekomendacijos visoms valstybėms narėms 15 imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas.

Dėl COVID-19 pandemijos protrūkio 2020 m. kovo mėn. visame pasaulyje prasidėjo visuomenės sveikatos krizė, dėl kurios smarkiai sulėtėjo ekonominė veikla, o automatinėmis stabilizavimo priemonėmis šį poveikį pavyko sumažinti tik iš dalies. Valstybėse narėse kilo būtinybė susitvarkyti su ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija, remti namų ūkius ir įmones ir teikti bendro pobūdžio paramą ekonomikai. Valstybės narės taip pat ėmėsi didelio masto likvidumo paramos priemonių ir teikė valstybės garantijas 16 .

Tvirta fiskalinės politikos parama nacionaliniu ir ES lygmenimis padėjo 2021 m. pagerinti ekonomines sąlygas. Remiantis naujausiais duomenimis, apskaičiuota, kad susumuota 2020–2021 m. fiskalinė parama 17 Sąjungoje sudarė 11,6 % BVP (o euro zonoje – 11,9 % BVP).

Apskaičiuota, kad fiskalinė politika 18 visoje ES, įskaitant viešąsias išlaidas, finansuojamas EGADP ir kitų ES fondų dotacijomis 19 , buvo skatinamoji: 2020 m. – 0,1 % BVP, o 2021 m. – 0,9 % BVP.

Be to, dėl 2022 m. vasario mėn. prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. ir vėlesnio laikotarpio ekonomikos ir biudžeto perspektyvoms būdingas itin didelis ekonominis netikrumas. Ši invazija verčia milijonus žmonių palikti savo šalį ir ieškoti saugaus prieglobsčio, todėl valstybės narės turi teikti jiems paramą pagal savo socialines, švietimo ir sveikatos priežiūros sistemas. Makroekonominėms sąlygoms poveikį taip pat daro gerokai didesnės energijos, žaliavų ir maisto kainos, taip pat didėjantys tiekimo sutrikimai. Visi šie veiksniai ir padidėjusios išlaidos gynybai sąlygoja spaudimą viešiesiems finansams.

4.2.Su konkrečiomis šalimis susiję svarbūs veiksniai

Šiame skirsnyje pateikiamas su konkrečiomis šalimis susijusių svarbių veiksnių vertinimas. Šie veiksniai apima vidutinio laikotarpio makroekonominę perspektyvą, vidutinio laikotarpio biudžeto būklę (įskaitant viešąsias investicijas; žr. 6 lentelę), vidutinio laikotarpio skolos poziciją, tai, ar valstybėje narėje yra susidaręs makroekonominis disbalansas arba perviršinis makroekonominis disbalansas, ir visus kitus svarbius veiksnius, kuriuos pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 3 dalį nurodo valstybės narės.

Nors konkrečioms šalims skirtuose skirsniuose pateikiama esminė informacija apie vidutinio laikotarpio makroekonominę būklę, pavyzdžiui, apie tai, kaip prisidėta prie augimo, išsamesnė informacija apie makroekonominę raidą pateikiama Komisijos prognozėje. Daugiau informacijos, susijusios su toliau aptariamomis kiekvienos valstybės narės biudžeto priemonėmis ir skolos tvarumo analize, pateikiama Komisijos rekomendacijose dėl Tarybos rekomendacijų, kuriose pateikiamos nuomonės dėl 2022 m. stabilumo ar konvergencijos programų, ir pridedamose fiskalinės statistikos lentelėse, taip pat 2022 m. šalių ataskaitose. Skolos tvarumo analizė atnaujinta, palyginti su 2021 m. fiskalinio tvarumo ataskaita 20 , atsižvelgiant į Komisijos prognozę.

Karas iš esmės pakeitė padėtį, nes vėl sutriko pasaulinė pasiūla, padidėjo žaliavų kainų spaudimas ir netikrumas. Remiantis Komisijos prognoze, numatoma, kad ES realiojo BVP augimas sulėtės nuo 5,4 % 2021 m. iki 2,7 % 2022 m. ir 2,3 % 2023 m. Prognozuojama, kad infliacija bus didesnė ir išliks aukšta ilgiau, nei manyta anksčiau, – tai lems išaugusios žaliavų kainos ir didėjantis kainų spaudimas.

2021 m. visos ES ir visos euro zonos valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo iki atitinkamai 4,7 % BVP ir 5,1 % BVP (abiem atvejais maždaug 2 procentiniais punktais). Prognozuojama, kad 2022 m. ES ir euro zonoje jis toliau mažės iki atitinkamai 3,6 % ir 3,7 % BVP, o 2023 m. – iki 2,5 % BVP.

2021 m. deficitas sumažėjo daugiausia dėl ekonomikos atsigavimo ir dėl to, kad buvo laipsniškai nutraukiama didelė dalis diskrecinės politikos paramos, aktyvuotos siekiant kovoti su COVID-19 pandemijos krizės padariniais. Be to, 2021 m. buvo būdinga palanki pajamų raida. Vienintelės iš šiame pranešime aptariamų valstybių narių, kurių deficito santykis 2021 m. nesumažėjo, yra Bulgarija, Čekija, Latvija ir Slovakija, nes jose buvo ir toliau taikomos ekonomikai per COVID-19 krizę remti skirtos priemonės. Prognozuojama, kad 2022 m. iš šiame pranešime aptariamų valstybių narių deficito santykis padidės Estijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje, daugiausia dėl papildomų išlaidų priemonėms, skirtoms energijos kainų didėjimo poveikiui švelninti, ir pagalbos iš Ukrainos perkeltiems asmenims išlaidų.

Atsižvelgiant į deficito mažėjimo tendenciją ir ekonomikos atsigavimą, numatoma, kad prognozės laikotarpiu visos ES ir visos euro zonos valdžios sektoriaus skola sumažės. Skolos santykis su BVP ES sumažėjo nuo 91,7 % 2020 m. iki 89,7 % 2021 m. (atitinkamai 99,2 % ir 97,4 % euro zonoje). Prognozuojama, kad 2022 ir 2023 m. jis toliau mažės iki 87,1 % ir 85,2 % (atitinkamai 94,7 % ir 92,7 % euro zonoje). Iš šiame pranešime aptariamų valstybių narių 2021 m. nesumažėjo Bulgarijos, Čekijos, Vokietijos, Latvijos, Maltos ir Slovakijos valdžios sektoriaus skolos santykis.

4.2.1.Belgija

Vidutinio laikotarpio makroekonominė būklė. 2020 m. 5,7 % susitraukusi ekonomika 2021 m. išaugo 6,2 %; 2022 m. ji turėtų išaugti 2 %, o 2023 m. – 1,8 %. Augimą 2022 m. daugiausia skatina privatus ir viešasis vartojimas. 2021 m. ekonominės veiklos apimtis viršijo metinį 2019 m. lygį.

Vidutinio laikotarpio biudžeto būklė, įskaitant investicijas. Valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 9 % BVP 2020 m. iki 5,5 % BVP 2021 m. Numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. jis bus atitinkamai 5 % ir 4,4 % BVP. 2020 m. padidėjusios iki 2,7 % BVP valdžios sektoriaus investicijos 2021 m. išliko nepakitusios ir prognozuojama, kad 2022 m. jos padidės iki 2,8 % BVP. Apskaičiuota, kad fiskalinė parama, vertinama pagal bendrą 2020 ir 2021 m. pirminio balanso metinį pokytį, palyginti su 2019 m., pridėjus ES fondų teikiamą fiskalinę paskatą, sudaro 11,3 % BVP, įskaitant diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių veikimą. Priemonės, kurių Belgija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją.

Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir atsižvelgiant į Belgijos 2022 m. stabilumo programoje pateiktą informaciją, numatoma, kad fiskalinė politika 2022 m. bus remiamoji (–2,4 % BVP) 21 . Belgija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą naudodamasi EGADP, kad finansuotų papildomas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Prognozuojama, kad EGADP dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas indėlis į ekonominę veiklą, palyginti su 2021 m., padidės 0,2 % BVP. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus neutralus. Todėl Belgija planuoja išsaugoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (2,1 procentinio punkto). Šis didelis skatinamasis poveikis apima papildomą priemonių, skirtų energijos kainų padidėjimo (0,5 % BVP) ekonominiam ir socialiniam poveikiui mažinti, poveikį, taip pat išlaidas, susijusias su laikinos apsaugos suteikimu iš Ukrainos perkeltiems asmenims (0,1 % BVP). Be to, prognozuojama, kad prie nacionalinėmis lėšomis finansuojamų (grynųjų) pirminių einamųjų išlaidų skatinamojo poveikio taip pat prisidės valdžios sektoriaus išlaidų padidėjimas dėl darbo užmokesčio viešajame sektoriuje ir socialinių išmokų automatinio indeksavimo ir mažesniu mastu dėl didesnio prekių ir paslaugų vartojimo valdžios sektoriuje. Remiantis Komisijos prognoze, šios priemonės ir didesnių išlaidų veiksniai nėra visiškai atsveriami kompensacinėmis priemonėmis.

Vidutinio laikotarpio skolos pozicija. Valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 97,7 % 2019 m. pabaigoje iki 112,8 % BVP 2020 m. pabaigoje. 2021 m. pabaigoje ji sudarė 108,2 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pabaigoje ji sudarys atitinkamai 107,5 % ir 107,6 % BVP. Apskritai iš skolos tvarumo analizės matyti, kad vidutinio laikotarpio rizika yra didelė 22 . Remiantis bazine 10 metų projekcija, valdžios sektoriaus skolos santykis iki 2026 m. išliks apie 108 % BVP. Tačiau nuo 2027 m. skolos santykis pradėtų didėti ir 2032 m. pasiektų 117 % BVP. Bazinei skolos trajektorijai daro poveikį makroekonominiai sukrėtimai. Remiantis tikimybinėmis projekcijomis, apimančiomis labai įvairius galimus laikinus sukrėtimus, darančius poveikį makroekonominiams kintamiesiems, tikėtina, kad 2026 m. skolos santykis bus didesnis nei 2021 m. Yra ir kitų veiksnių, svarbių bendram skolos tvarumo vertinimui. Viena vertus, riziką mažina tokie veiksniai kaip skolos grąžinimo termino pailginimas pastaraisiais metais, palyginti stabilūs finansavimo šaltiniai (įvairialypė ir didelė investuotojų bazė), tai, kad valdžios sektoriaus skola visiškai išreiškiama eurais, ir istoriškai mažos skolinimosi išlaidos. Be to, tikimasi, kad reformų ir investicijų įgyvendinimas pagal priemonę „Next Generation EU“ turės didelį teigiamą ir ilgalaikį poveikį BVP augimui, o tai turėtų padidinti skolos tvarumą. Kita vertus, riziką didina veiksniai, susiję su trumpalaikės skolos dalimi, dideliais ir, tikėtina, didėsiančiais bendraisiais finansavimo poreikiais, didele valdžios sektoriaus skolos nerezidentams dalimi ir nepakankamu fiskaliniu koordinavimu tarp įvairių valdžios lygmenų (ypač pažeidžiami keli federaciniai subjektai).

Kiti valstybės narės nurodyti veiksniai. 2022 m. gegužės 9 d. Belgija nurodė papildomus svarbius veiksnius, kurie dar nebuvo paminėti pirmiau. Visų pirma ji pabrėžia, kad neatidėliotinos paramos ir atstatymo išlaidos, susijusios su 2021 m. liepos mėn. šalį užklupusiais potvyniais, 2021 m. sudarė 0,4 % BVP, o 2022 m. – 0,1 % BVP. Ji taip pat nurodo neseniai patvirtintą darbo rinkos reformą, kuria siekiama gerinti mokymą ir įgūdžius, sudaryti sąlygas geriau suderinti asmeninį bei profesinį gyvenimą ir lengviau keisti darbą ir kuri gali padėti padidinti užimtumo lygį. Galiausiai ji mini vyriausybės ketinimą įvykdyti keletą struktūrinių reformų, kurios gali pagerinti viešųjų finansų padėtį, įskaitant pensijų ir mokesčių sistemų reformą, išlaidų peržiūrą ir viešųjų investicijų lygio didinimą.

4.2.2.Bulgarija

Vidutinio laikotarpio makroekonominė būklė. 2020 m. 4,4 % susitraukusi ekonomika 2021 m. išaugo 4,2 %; 2022 m. ji turėtų išaugti 2,1 %, o 2023 m. – 3,1 %. Augimą 2022 m. daugiausia skatina privatus vartojimas ir investicijos. Prognozuojama, kad ekonominės veiklos apimtis metinį 2019 m. lygį vėl pasieks 2022 m.

Vidutinio laikotarpio biudžeto būklė, įskaitant investicijas. Valdžios sektoriaus deficitas padidėjo nuo 4 % BVP 2020 m. iki 4,1 % BVP 2021 m. Numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. jis bus atitinkamai 3,7 % ir 2,4 % BVP. 2020 m. padidėjusios iki 3,8 % BVP valdžios sektoriaus investicijos 2021 m. sumažėjo iki 3,3 % BVP ir numatoma, kad 2022 m. jos padidės iki 5 % BVP ir pranoks 2022 m. valdžios sektoriaus deficitą. Apskaičiuota, kad fiskalinė parama, vertinama pagal bendrą 2020 ir 2021 m. pirminio balanso metinį pokytį, palyginti su 2019 m., pridėjus ES fondų teikiamą fiskalinę paskatą, sudaro 14,9 % BVP, įskaitant diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių veikimą. Priemonės, kurių Bulgarija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją.

Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir atsižvelgiant į Bulgarijos 2022 m. konvergencijos programoje pateiktą informaciją, numatoma, kad fiskalinė politika 2022 m. bus remiamoji (−3,4 % BVP), kaip rekomendavo Taryba. Bulgarija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą naudodamasi EGADP, kad finansuotų papildomas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Prognozuojama, kad EGADP dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas indėlis į ekonominę veiklą, palyginti su 2021 m., padidės 1,1 procentinio punkto BVP 23 . Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (1,1 procentinio punkto BVP). Todėl Bulgarija planuoja išsaugoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (1,4 procentinio punkto). Šis didelis skatinamasis poveikis apima papildomą priemonių, skirtų energijos kainų padidėjimo (0,2 procentinio punkto BVP) ekonominiam ir socialiniam poveikiui mažinti, poveikį, taip pat išlaidas, susijusias su laikinos apsaugos suteikimu iš Ukrainos perkeltiems asmenims (0,1 procentinio punkto BVP); be to, numatoma, kad prie grynųjų einamųjų išlaidų augimo taip pat prisidės pensijų sistemos pakeitimai (0,6 %) ir darbo užmokesčio didinimas (0,3 % BVP). Taigi, remiantis dabartiniais Komisijos skaičiavimais, Bulgarija nepakankamai kontroliuoja nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimą 2022 m.

Vidutinio laikotarpio skolos pozicija. Valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 20 % 2019 m. pabaigoje iki 24,7 % BVP 2020 m. pabaigoje. 2021 m. pabaigoje ji sudarė 25,1 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pabaigoje ji sudarys atitinkamai 25,3 % ir 25,6 % BVP. Apskritai iš skolos tvarumo analizės matyti, kad vidutinio laikotarpio rizika yra vidutinė 24 . Tikimasi, kad reformų įgyvendinimas pagal priemonę „Next Generation EU“, visų pirma pagal EGADP, turės didelį teigiamą ir ilgalaikį poveikį BVP augimui artimiausiais metais, o tai turėtų padėti padidinti skolos tvarumą.

Kiti valstybės narės nurodyti veiksniai. Ankstesniuose skirsniuose pateikta analizė jau apima pagrindinius veiksnius, kuriuos Bulgarija nurodė 2022 m. gegužės 10 d.

4.2.3.Čekija

Vidutinio laikotarpio makroekonominė būklė. 2020 m. 5,8 % susitraukusi ekonomika 2021 m. išaugo 3,3 %; 2022 m. ji turėtų išaugti 1,9 %, o 2023 m. – 2,7 %. Augimą 2022 m. daugiausia skatina privatus vartojimas ir investicijos. Prognozuojama, kad ekonominės veiklos apimtis metinį 2019 m. lygį vėl pasieks 2023 m.

Vidutinio laikotarpio biudžeto būklė, įskaitant investicijas. Valdžios sektoriaus deficitas padidėjo nuo 5,8 % BVP 2020 m. iki 5,9 % BVP 2021 m. Numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. jis bus atitinkamai 4,3 % ir 3,9 % BVP. 2020 m. padidėjusios iki 4,9 % BVP valdžios sektoriaus investicijos 2021 m. sumažėjo iki 4,7 % BVP ir numatoma, kad 2022 m. jos padidės iki 4,9 % BVP ir pranoks 2022 m. valdžios sektoriaus deficitą. Apskaičiuota, kad fiskalinė parama, vertinama pagal bendrą 2020 ir 2021 m. pirminio balanso metinį pokytį, palyginti su 2019 m., pridėjus ES fondų teikiamą fiskalinę paskatą, sudaro 14,3 % BVP, įskaitant diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių veikimą. Priemonės, kurių Čekija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją.

Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir atsižvelgiant į Čekijos 2022 m. konvergencijos programoje pateiktą informaciją, 2022 m. numatoma, kad fiskalinė politika iš esmės bus neutrali (+0,1 % BVP), nors Taryba rekomendavo laikytis remiamosios politikos krypties. Čekija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą naudodamasi EGADP, kad finansuotų papildomas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Prognozuojama, kad EGADP dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas indėlis į ekonominę veiklą, palyginti su 2021 m., padidės 1,0 procentiniu punktu BVP. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus stabdomasis (0,6 procentinio punkto). Taigi Čekija neplanuoja išsaugoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų. Be to, numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus stabdomasis (0,7 procentinio punkto). Tai apima papildomą priemonių, skirtų energijos kainų padidėjimo (0,03 % BVP) ekonominiam ir socialiniam poveikiui mažinti, poveikį, taip pat išlaidas, susijusias su laikinos apsaugos suteikimu iš Ukrainos perkeltiems asmenims (0,4 % BVP).

Vidutinio laikotarpio skolos pozicija. Valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 30,1 % 2019 m. pabaigoje iki 37,7 % BVP 2020 m. pabaigoje. 2021 m. pabaigoje ji sudarė 41,9 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pabaigoje ji sudarys atitinkamai 42,8 % ir 44 % BVP. Apskritai iš skolos tvarumo analizės matyti, kad vidutinio laikotarpio rizika yra vidutinė 25 . Tikimasi, kad reformų įgyvendinimas pagal priemonę „Next Generation EU“, visų pirma pagal EGADP, turės didelį teigiamą ir ilgalaikį poveikį BVP augimui artimiausiais metais, o tai turėtų padėti padidinti skolos tvarumą.

Kiti valstybės narės nurodyti veiksniai. Ankstesniuose skirsniuose pateikta analizė jau apima pagrindinius veiksnius, kuriuos Čekija nurodė 2022 m. gegužės 11 d.

4.2.4.Vokietija

Vidutinio laikotarpio makroekonominė būklė. 2020 m. 4,6 % susitraukusi ekonomika 2021 m. išaugo 2,9 %; 2022 m. ji turėtų išaugti 1,6 %, o 2023 m. – 2,4 %. Augimą 2022 m. daugiausia skatina privatus vartojimas ir investicijos. Prognozuojama, kad ekonominės veiklos apimtis metinį 2019 m. lygį vėl pasieks 2023 m.

Vidutinio laikotarpio biudžeto būklė, įskaitant investicijas. Valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 4,3 % BVP 2020 m. iki 3,7 % BVP 2021 m. Numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. jis bus atitinkamai 2,5 % ir 1 % BVP. 2020 m. padidėjusios iki 2,6 % BVP valdžios sektoriaus investicijos 2021 m. sumažėjo iki 2,5 % BVP ir numatoma, kad 2022 m. jos padidės iki 2,7 % BVP ir pranoks 2022 m. valdžios sektoriaus deficitą. Apskaičiuota, kad fiskalinė parama, vertinama pagal bendrą 2020 ir 2021 m. pirminio balanso metinį pokytį, palyginti su 2019 m., pridėjus ES fondų teikiamą fiskalinę paskatą, sudaro 11,8 % BVP, įskaitant diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių veikimą. Priemonės, kurių Vokietija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją.

Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir atsižvelgiant į Vokietijos 2022 m. stabilumo programoje pateiktą informaciją, numatoma, kad fiskalinė politika 2022 m. bus remiamoji (−1,6 % BVP), kaip rekomendavo Taryba. Vokietija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą naudodamasi EGADP, kad finansuotų papildomas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Prognozuojama, kad EGADP dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas indėlis į ekonominę veiklą, palyginti su 2021 m., išliks nepakitęs. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (0,2 procentinio punkto). Taigi Vokietija planuoja išsaugoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (1,5 procentinio punkto). Šis didelis skatinamasis poveikis apima papildomą priemonių, skirtų energijos kainų padidėjimo (0,7 % BVP) ekonominiam ir socialiniam poveikiui mažinti, poveikį, taip pat išlaidas, susijusias su laikinos apsaugos suteikimu iš Ukrainos perkeltiems asmenims (0,1 % BVP); be to, numatoma, kad prie grynųjų einamųjų išlaidų augimo taip pat prisidės papildomos išlaidos žaliajai pertvarkai (0,2 % BVP).

Vidutinio laikotarpio skolos pozicija. Valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 58,9 % 2019 m. pabaigoje iki 68,7 % BVP 2020 m. pabaigoje. 2021 m. pabaigoje ji sudarė 69,3 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pabaigoje ji sudarys atitinkamai 66,4 % ir 64,5 % BVP. Apskritai iš skolos tvarumo analizės matyti, kad vidutinio laikotarpio rizika yra maža 26 . Tikimasi, kad reformų įgyvendinimas pagal priemonę „Next Generation EU“, visų pirma pagal EGADP, turės didelį teigiamą ir ilgalaikį poveikį BVP augimui artimiausiais metais, o tai turėtų padėti padidinti skolos tvarumą.

Vertinimas pagal MDP. Vokietijoje yra susidaręs disbalansas, kaip tai suprantama pagal makroekonominio disbalanso procedūrą. Tarpvalstybinės svarbos turintis pažeidžiamumas yra susijęs su nuolatiniu dideliu einamosios sąskaitos pertekliumi, kuris rodo menkas, palyginti su santaupomis, investicijas. Žvelgiant į ateitį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas suteikia galimybę panaikinti disbalansą ir patenkinti investicijų ir reformų poreikius.

Kiti valstybės narės nurodyti veiksniai. Ankstesniuose skirsniuose pateikta analizė jau apima pagrindinius veiksnius, kuriuos Vokietija nurodė 2022 m. gegužės 9 d.

4.2.5.Estija

Vidutinio laikotarpio makroekonominė būklė. 2020 m. 3 % susitraukusi ekonomika 2021 m. išaugo 8,3 %; 2022 m. ji turėtų išaugti 1 %,o 2023 m. – 2,4 %. Augimą 2022 m. daugiausia skatina grynasis eksportas ir privatus vartojimas. 2021 m. ekonominės veiklos apimtis viršijo metinį 2019 m. lygį.

Vidutinio laikotarpio biudžeto būklė, įskaitant investicijas. Valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 5,6 % BVP 2020 m. iki 2,4 % BVP 2021 m. Numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. jis bus atitinkamai 4,4 % ir 3,7 % BVP. 2020 m. padidėjusios iki 5,8 % BVP valdžios sektoriaus investicijos 2021 m. sumažėjo iki 5,7 % BVP ir numatoma, kad 2022 m. jos padidės iki 6,3 % BVP; 2021 m. jos pranoko ir 2022 m. pranoks valdžios sektoriaus deficitą. Apskaičiuota, kad fiskalinė parama, vertinama pagal bendrą 2020 ir 2021 m. pirminio balanso metinį pokytį, palyginti su 2019 m., pridėjus ES fondų teikiamą fiskalinę paskatą, sudaro 11,5 % BVP, įskaitant diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių veikimą. Priemonės, kurių Estija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją.

Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir atsižvelgiant į Estijos 2022 m. stabilumo programoje pateiktą informaciją, numatoma, kad fiskalinė politika 2022 m. bus remiamoji (−2,4 % BVP), kaip rekomendavo Taryba. Estija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą naudodamasi EGADP, kad finansuotų papildomas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Prognozuojama, kad EGADP dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas indėlis į ekonominę veiklą, palyginti su 2021 m., padidės 0,1 procentinio punkto. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (0,6 procentinio punkto). Taigi Estija planuoja išsaugoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (1,4 procentinio punkto). Šis didelis skatinamasis poveikis, be kita ko, apima darbo užmokesčio bei socialinių pervedimų padidėjimą, papildomą priemonių, skirtų energijos kainų padidėjimo (0,5 % BVP) ekonominiam ir socialiniam poveikiui mažinti, poveikį, taip pat išlaidas, susijusias su laikinos apsaugos suteikimu iš Ukrainos perkeltiems asmenims (0,4 % BVP).

Vidutinio laikotarpio skolos pozicija. Valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 8,6 % 2019 m. pabaigoje iki 19 % BVP 2020 m. pabaigoje. 2021 m. pabaigoje ji sudarė 18,1 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pabaigoje ji sudarys atitinkamai 20,9 % ir 23,5 % BVP. Apskritai iš skolos tvarumo analizės matyti, kad vidutinio laikotarpio rizika yra maža 27 . Tikimasi, kad reformų įgyvendinimas pagal priemonę „Next Generation EU“, visų pirma pagal EGADP, turės didelį teigiamą ir ilgalaikį poveikį BVP augimui artimiausiais metais, o tai turėtų padėti padidinti skolos tvarumą.

Kiti valstybės narės nurodyti veiksniai. Ankstesniuose skirsniuose pateikta analizė jau apima pagrindinius veiksnius, kuriuos Estija nurodė 2022 m. gegužės 6 d.

4.2.6.Graikija

Vidutinio laikotarpio makroekonominė būklė. 2020 m. 9 % susitraukusi ekonomika 2021 m. išaugo 8,3 %; 2022 m. ji turėtų išaugti 3,5 %, o 2023 m. – 3,1 %. Augimą 2022 m. daugiausia skatina investicijos ir privatus vartojimas. Prognozuojama, kad ekonominės veiklos apimtis metinį 2019 m. lygį vėl pasieks 2022 m.

Vidutinio laikotarpio biudžeto būklė, įskaitant investicijas. Valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 10,2 % BVP 2020 m. iki 7,4 % BVP 2021 m. Numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. jis bus atitinkamai 4,3 % ir 1 % BVP. 2020 m. padidėjusios iki 3,1 % BVP valdžios sektoriaus investicijos 2021 m. padidėjo iki 3,6 % BVP ir numatoma, kad 2022 m. jos dar padidės iki 4,8 % BVP ir pranoks 2022 m. valdžios sektoriaus deficitą. Apskaičiuota, kad fiskalinė parama, vertinama pagal bendrą 2020 ir 2021 m. pirminio balanso metinį pokytį, palyginti su 2019 m., pridėjus ES fondų teikiamą fiskalinę paskatą, sudaro 26,4 % BVP, įskaitant diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių veikimą. Priemonės, kurių Graikija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją.

Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir atsižvelgiant į Graikijos 2022 m. stabilumo programoje pateiktą informaciją, numatoma, kad fiskalinė politika 2022 m. bus remiamoji (–3,3 % BVP). Graikija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą naudodamasi EGADP, kad finansuotų papildomas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Prognozuojama, kad EGADP dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas indėlis į ekonominę veiklą, palyginti su 2021 m., padidės 0,2 procentinio punkto BVP. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (0,8 procentinio punkto). Taigi Graikija planuoja išsaugoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (2,2 procentinio punkto). Šis didelis skatinamasis poveikis apima papildomą priemonių, skirtų energijos kainų padidėjimo (0,6 % BVP) ekonominiam ir socialiniam poveikiui mažinti, poveikį, taip pat išlaidas, susijusias su laikinos apsaugos suteikimu iš Ukrainos perkeltiems asmenims (0,1 % BVP); be to, numatoma, kad prie grynųjų einamųjų išlaidų augimo taip pat prisidės didesnės išlaidos pensijoms ir socialinėms išmokoms (0,6 % BVP). Remiantis Komisijos prognoze, šios priemonės nėra visiškai atsveriamos kompensacinėmis priemonėmis.

Vidutinio laikotarpio skolos pozicija. Valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 180,7 % 2019 m. pabaigoje iki 206,3 % BVP 2020 m. pabaigoje. 2021 m. pabaigoje ji sudarė 193,3 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pabaigoje ji sudarys atitinkamai 185,7 % ir 180,4 % BVP. Graikijai taikoma griežtesnė priežiūra 28  . Apskritai iš skolos tvarumo analizės matyti, kad vidutinio laikotarpio rizika yra didelė 29 . Remiantis bazine 10 metų projekcija, valdžios sektoriaus skolos santykis per nagrinėjamą laikotarpį sumažės maždaug iki 131 % BVP 2032 m. Skolos trajektorijai didelį poveikį daro makroekonominiai sukrėtimai. Remiantis tikimybinėmis projekcijomis, apimančiomis labai įvairius galimus laikinus sukrėtimus, darančius poveikį makroekonominiams kintamiesiems, tikėtina, kad skola iki 2026 m. nesistabilizuos, o dėl bazinės projekcijos esama daug netikrumo. Yra ir kitų veiksnių, svarbių bendram skolos tvarumo vertinimui. Viena vertus, riziką mažina tokie veiksniai kaip tai, kad didelei skolos oficialiems skolintojams daliai taikomos mažos palūkanų normos, ir tai, kad skolos grąžinimo terminas yra itin ilgas, palyginti su panašiomis šalimis. Mažinti riziką padeda ir skolos valiuta bei istoriškai mažos finansavimo išlaidos. Be to, tikimasi, kad reformų ir investicijų įgyvendinimas pagal priemonę „Next Generation EU“ turės didelį teigiamą ir ilgalaikį poveikį BVP augimui, o tai turėtų padidinti skolos tvarumą. Kita vertus, riziką didina veiksniai, susiję su neseniai, be kita ko, COVID-19 krizės aplinkybėmis, suteiktomis valstybės garantijomis. Fiskalinę riziką taip pat kelia didelė neapibrėžtųjų įsipareigojimų rizika, kylanti dėl didelės neveiksnių paskolų dalies bankų sektoriuje ir išlaidų, susijusių su dar neišnagrinėtomis teismo bylomis prieš valstybę.

Vertinimas pagal MDP. Graikijoje yra susidaręs perviršinis disbalansas, kaip tai suprantama pagal makroekonominio disbalanso procedūrą. Pažeidžiamumas yra susijęs su didele valdžios sektoriaus skola, neužbaigtu išorės perbalansavimu ir didelėmis neveiksniomis paskolomis, esant mažam augimo potencialui ir dideliam nedarbui. Žvelgiant į ateitį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas suteikia galimybę panaikinti disbalansą ir patenkinti investicijų ir reformų poreikius.

Kiti valstybės narės nurodyti veiksniai. Ankstesniuose skirsniuose pateikta analizė jau apima pagrindinius veiksnius, kuriuos Graikija nurodė 2022 m. gegužės 9 d.

4.2.7.Ispanija

Vidutinio laikotarpio makroekonominė būklė. 2020 m. 10,8 % susitraukusi ekonomika 2021 m. išaugo 5,1 %; 2022 m. ji turėtų išaugti 4 %, o 2023 m. – 3,4 %. Augimą 2022 m. daugiausia skatina grynasis eksportas ir investicijos. Prognozuojama, kad ekonominės veiklos apimtis metinį 2019 m. lygį vėl pasieks 2023 m.

Vidutinio laikotarpio biudžeto būklė, įskaitant investicijas. Valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 10,3 % BVP 2020 m. iki 6,9 % BVP 2021 m. Numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. jis bus atitinkamai 4,9 % ir 4,4 % BVP. 2020 m. padidėjusios iki 2,6 % BVP valdžios sektoriaus investicijos 2021 m. padidėjo iki 2,7 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. jos išliks nepakitusios. Apskaičiuota, kad fiskalinė parama, vertinama pagal bendrą 2020 ir 2021 m. pirminio balanso metinį pokytį, palyginti su 2019 m., pridėjus ES fondų teikiamą fiskalinę paskatą, sudaro 12,8 % BVP, įskaitant diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių veikimą. Priemonės, kurių Ispanija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją.

Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir atsižvelgiant į 2022 m. stabilumo programoje pateiktą informaciją, numatoma, kad fiskalinė politika 2022 m. bus remiamoji (−2,2 % BVP). Ispanija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą naudodamasi EGADP, kad finansuotų papildomas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Prognozuojama, kad EGADP dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas indėlis į ekonominę veiklą, palyginti su 2021 m., padidės 0,9 procentinio punkto BVP. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (0,4 procentinio punkto). Taigi Ispanija planuoja išsaugoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (1,2 procentinio punkto). Šis didelis skatinamasis poveikis apima papildomą priemonių, skirtų energijos kainų padidėjimo (0,3 % BVP) ekonominiam ir socialiniam poveikiui mažinti, poveikį, taip pat išlaidas, susijusias su laikinos apsaugos suteikimu iš Ukrainos perkeltiems asmenims (0,1 % BVP); be to, numatoma, kad prie nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų skatinamojo poveikio 2022 m. prisidės smarkesnis vartotojų kainų didėjimas, palyginti su BVP defliatoriumi, nes padidės išlaidos prekių ir paslaugų vartojimui valdžios sektoriuje. Remiantis Komisijos prognoze, šios priemonės nėra visiškai atsveriamos kompensacinėmis priemonėmis.

Vidutinio laikotarpio skolos pozicija. Valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 98,3 % 2019 m. pabaigoje iki 120 % BVP 2020 m. pabaigoje. 2021 m. pabaigoje ji sudarė 118,4 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pabaigoje ji sudarys atitinkamai 115,1 % ir 113,7 % BVP. Apskritai iš skolos tvarumo analizės matyti, kad vidutinio laikotarpio rizika yra didelė 30 . Remiantis bazine 10 metų projekcija, valdžios sektoriaus skolos santykis iki 2032 m. šiek tiek padidės ir sudarys maždaug 116 % BVP. Skolos trajektorijai daro poveikį makroekonominiai sukrėtimai. Remiantis tikimybinėmis projekcijomis, apimančiomis labai įvairius galimus laikinus sukrėtimus, darančius poveikį makroekonominiams kintamiesiems, tikėtina, kad 2026 m. skolos santykis bus didesnis nei 2021 m. Yra ir kitų veiksnių, svarbių bendram skolos tvarumo vertinimui. Viena vertus, riziką mažina tokie veiksniai kaip skolos grąžinimo termino pailginimas pastaraisiais metais, palyginti stabilūs finansavimo šaltiniai (įvairialypė ir didelė investuotojų bazė), skolos valiuta ir istoriškai mažos skolinimosi išlaidos. Be to, tikimasi, kad reformų ir investicijų įgyvendinimas pagal priemonę „Next Generation EU“ turės didelį teigiamą ir ilgalaikį poveikį BVP augimui, o tai turėtų padidinti skolos tvarumą. Kita vertus, riziką didina veiksniai, susiję su trumpalaikės skolos dalimi, per COVID-19 krizę įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims suteiktomis valstybės garantijomis ir neapibrėžtaisiais įsipareigojimais, susijusiais su bankų sektoriumi. Numatoma, kad bendrieji finansavimo poreikiai didės.

Vertinimas pagal MDP. Ispanijoje yra susidaręs disbalansas, kaip tai suprantama pagal makroekonominio disbalanso procedūrą. Tarpvalstybinės svarbos turintis pažeidžiamumas yra susijęs su didele išorės, valdžios sektoriaus ir privačiojo sektoriaus skola, esant dideliam nedarbui. Žvelgiant į ateitį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas suteikia galimybę panaikinti disbalansą ir patenkinti investicijų ir reformų poreikius.

Kiti valstybės narės nurodyti veiksniai. Ankstesniuose skirsniuose pateikta analizė jau apima pagrindinius veiksnius, kuriuos Ispanija nurodė 2022 m. gegužės 9 d.

4.2.8.Prancūzija

Vidutinio laikotarpio makroekonominė būklė. 2020 m. 7,9 % susitraukusi ekonomika 2021 m. išaugo 7 %; 2022 m. ji turėtų išaugti 3,1 %, o 2023 m. – 1,8 %. Augimą 2022 m. daugiausia skatina privatus vartojimas ir investicijos. Prognozuojama, kad ekonominės veiklos apimtis metinį 2019 m. lygį vėl pasieks 2022 m.

Vidutinio laikotarpio biudžeto būklė, įskaitant investicijas. Valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 8,9 % BVP 2020 m. iki 6,5 % BVP 2021 m. Numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. jis bus atitinkamai 4,6 % ir 3,2 % BVP. 2020 m. išlikusios nepakitusios – 3,7 % BVP – valdžios sektoriaus investicijos 2021 m. sumažėjo iki 3,6 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. jos nepakis. Apskaičiuota, kad fiskalinė parama, vertinama pagal bendrą 2020 ir 2021 m. pirminio balanso metinį pokytį, palyginti su 2019 m., pridėjus ES fondų teikiamą fiskalinę paskatą, sudaro 10,4 % BVP, įskaitant diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių veikimą. Priemonės, kurių Prancūzija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją.

Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze, numatoma, kad fiskalinė politika 2022 m. bus remiamoji (−1,7 % BVP). Prancūzija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą naudodamasi EGADP, kad finansuotų papildomas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Prognozuojama, kad EGADP dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas indėlis į ekonominę veiklą, palyginti su 2021 m., sumažės 0,2 procentinio punkto BVP. Šis sumažėjimas 2022 m. yra susijęs su finansinės paramos, teikiamos pagal EGADP, sutelkimu laikotarpio pradžioje – 2021 m. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus neutralus. Taigi Prancūzija planuoja išsaugoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (1,6 procentinio punkto). Šis didelis skatinamasis poveikis apima papildomą priemonių, skirtų energijos kainų padidėjimo (0,5 % BVP) ekonominiam ir socialiniam poveikiui mažinti, poveikį, taip pat išlaidas, susijusias su laikinos apsaugos suteikimu iš Ukrainos perkeltiems asmenims (0,1 % BVP). Kitos einamųjų išlaidų priemonės – Ekonominio ir socialinio atsparumo plane (Plan de Résilience économique et sociale) numatytos priemonės, skirtos ekonominiams konflikto Ukrainoje padariniams šalinti, pavyzdžiui, tiesioginės subsidijos ad hoc sektoriams (0,1 % BVP) ir valstybės tarnautojų darbo užmokesčio padidinimas (0,1 % BVP). Kalbant apie pajamas, prognozuojama, kad prie skatinamosios fiskalinės politikos taip pat prisidės įmonių pelno mokesčio tarifo (0,1 % BVP) ir būsto mokesčių (0,1 % BVP) sumažinimas. Prognozuojama, kad prie nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų skatinamojo poveikio 2022 m. prisidės smarkesnis vartotojų kainų padidėjimas, palyginti su BVP defliatoriumi, nes padidės vartojimas viešajame sektoriuje ir socialinės išmokos. Remiantis Komisijos prognoze, šios priemonės ir didesnių išlaidų veiksniai nėra visiškai atsveriami kompensacinėmis priemonėmis.

Vidutinio laikotarpio skolos pozicija. Valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 97,4 % 2019 m. pabaigoje iki 114,6 % BVP 2020 m. pabaigoje. 2021 m. pabaigoje ji sudarė 112,9 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pabaigoje ji sudarys atitinkamai 111,2 % ir 109,1 % BVP. Apskritai iš skolos tvarumo analizės matyti, kad vidutinio laikotarpio rizika yra didelė 31 . Remiantis bazine 10 metų projekcija, valdžios sektoriaus skolos santykis per artimiausius 10 metų iš esmės stabilizuosis ir išliks didelis. Skolos trajektorijai daro poveikį makroekonominiai sukrėtimai. Remiantis tikimybinėmis projekcijomis, apimančiomis labai įvairius galimus laikinus sukrėtimus, darančius poveikį makroekonominiams kintamiesiems, tikėtina, kad 2026 m. skolos santykis bus didesnis nei 2021 m. Yra ir kitų veiksnių, svarbių bendram skolos tvarumo vertinimui. Viena vertus, riziką mažina tokie veiksniai kaip skolos grąžinimo termino pailginimas pastaraisiais metais, palyginti stabilūs finansavimo šaltiniai (įvairialypė ir didelė investuotojų bazė) ir istoriškai mažos skolinimosi išlaidos. Be to, tikimasi, kad reformų ir investicijų įgyvendinimas pagal priemonę „Next Generation EU“ turės didelį teigiamą ir ilgalaikį poveikį BVP augimui, o tai turėtų padidinti skolos tvarumą. Kita vertus, riziką didina veiksniai, susiję su trumpalaikės skolos dalimi, numatomu bendrųjų finansavimo poreikių padidėjimu vidutiniu laikotarpiu ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų rizika, kurią kelia privatusis sektorius, be kita ko, dėl galimo pareikalavimo sumokėti pagal valstybės garantijas, suteiktas įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims per COVID-19 krizę.

Vertinimas pagal MDP. Prancūzijoje yra susidaręs disbalansas, kaip tai suprantama pagal makroekonominio disbalanso procedūrą. Tarpvalstybinės svarbos turintis pažeidžiamumas yra susijęs su didele valdžios sektoriaus skola ir menku konkurencingumu, esant mažam našumo augimui. Žvelgiant į ateitį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas suteikia galimybę panaikinti disbalansą ir patenkinti investicijų ir reformų poreikius.

Kiti valstybės narės nurodyti veiksniai. 2022 m. gegužės 9 d. Prancūzija nurodė papildomų pirmiau nepaminėtų svarbių veiksnių, būtent Prancūzijos vyriausybė teigia, kad neseniai patvirtintos viešųjų finansų valdymo sistemos reformos, įskaitant daugiamečių išlaidų taisyklės ir didesnės Prancūzijos fiskalinės tarybos atsakomybės nustatymą, nuo 2023 m. sudarys sąlygas veiksmingai kontroliuoti viešąsias išlaidas ir palaipsniui grįžti prie subalansuotų viešųjų finansų.

4.2.9.Italija

Vidutinio laikotarpio makroekonominė būklė. 2020 m. 9 % susitraukusi ekonomika 2021 m. išaugo 6,6 %; 2022 m. ji turėtų išaugti 2,4 %, o 2023 m. – 1,9 %. Augimą 2022 m. daugiausia skatina privatus vartojimas ir investicijos. Prognozuojama, kad ekonominės veiklos apimtis metinį 2019 m. lygį vėl pasieks 2023 m.

Vidutinio laikotarpio biudžeto būklė, įskaitant investicijas. Valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 9,6 % BVP 2020 m. iki 7,2 % BVP 2021 m. Numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. jis bus atitinkamai 5,5 % ir 4,3 % BVP. 2020 m. padidėjusios iki 2,6 % BVP valdžios sektoriaus investicijos 2021 m. padidėjo iki 2,9 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. jos padidės iki 3,2 % BVP. Apskaičiuota, kad fiskalinė parama, vertinama pagal bendrą 2020 ir 2021 m. pirminio balanso metinį pokytį, palyginti su 2019 m., pridėjus ES fondų teikiamą fiskalinę paskatą, sudaro 14,1 % BVP, įskaitant diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių veikimą. Priemonės, kurių Italija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją.

Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir atsižvelgiant į Italijos 2022 m. stabilumo programoje pateiktą informaciją, numatoma, kad fiskalinė politika 2022 m. bus remiamoji (–2,7 % BVP). Italija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą naudodamasi EGADP, kad finansuotų papildomas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Prognozuojama, kad EGADP dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas indėlis į ekonominę veiklą, palyginti su 2021 m., padidės 0,9 % BVP. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (0,3 procentinio punkto). Taigi Italija planuoja išsaugoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (1,3 procentinio punkto). Šis didelis skatinamasis poveikis apima papildomą priemonių, skirtų energijos kainų padidėjimo (0,2 % BVP) ekonominiam ir socialiniam poveikiui mažinti, poveikį 32 , taip pat išlaidas, susijusias su laikinos apsaugos suteikimu iš Ukrainos perkeltiems asmenims (0,1 % BVP). Einamųjų išlaidų augimas taip pat atspindi dėl viešųjų sutarčių atnaujinimo 2019–2021 m. laikotarpiu padidėjusias išlaidas kompensacijoms valdžios sektoriaus darbuotojams, kurių didelė dalis (sudaranti ¼ % BVP) bus užregistruota 2022 m.; be to, biudžete numatyti ir papildomi ištekliai sveikatos priežiūros sektoriui (0,1 % BVP). Kalbant apie pajamas, prognozuojama, kad prie skatinamosios fiskalinės politikos taip pat prisidės gyventojų pajamų mokesčio ir gamybinės veiklos regioninio mokesčio sumažinimas (0,4 % BVP). Taigi, remiantis dabartiniais Komisijos skaičiavimais, Italija nepakankamai riboja nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimą 2022 m.

Vidutinio laikotarpio skolos pozicija. Valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 134,1 % 2019 m. pabaigoje iki 155,3 % BVP 2020 m. pabaigoje. 2021 m. pabaigoje ji sudarė 150,8 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pabaigoje ji sudarys atitinkamai 147,9 % ir 146,8 % BVP. Apskritai iš skolos tvarumo analizės matyti, kad vidutinio laikotarpio rizika yra didelė 33 . Remiantis bazine 10 metų projekcija, valdžios sektoriaus skolos santykis per artimiausius penkerius metus stabilizuosis. Tačiau nuo 2027 m. skolos santykis pradėtų didėti ir 2032 m. pasiektų maždaug 155 % BVP. Skolos trajektorijai daro poveikį makroekonominiai sukrėtimai. Remiantis tikimybinėmis projekcijomis, apimančiomis labai įvairius galimus laikinus sukrėtimus, darančius poveikį makroekonominiams kintamiesiems, tikėtina, kad 2026 m. skolos santykis bus didesnis nei 2021 m. Yra ir kitų veiksnių, svarbių bendram skolos tvarumo vertinimui. Viena vertus, riziką mažina tokie veiksniai kaip skolos grąžinimo termino pailginimas pastaraisiais metais, palyginti stabilūs finansavimo šaltiniai (įvairialypė ir didelė investuotojų bazė) ir istoriškai mažos skolinimosi išlaidos. Be to, tikimasi, kad reformų ir investicijų įgyvendinimas pagal priemonę „Next Generation EU“ turės didelį teigiamą ir ilgalaikį poveikį BVP augimui, o tai turėtų padidinti skolos tvarumą. Kita vertus, riziką didina veiksniai, susiję su trumpalaikės skolos dalimi ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų rizika, kurią kelia privatusis sektorius, be kita ko, dėl galimo pareikalavimo sumokėti pagal valstybės garantijas, suteiktas įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims per COVID-19 krizę. Numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu bendrieji finansavimo poreikiai didės.

Vertinimas pagal MDP. Italijoje yra susidaręs perviršinis disbalansas, kaip tai suprantama pagal makroekonominio disbalanso procedūrą. Tarpvalstybinės svarbos turintis pažeidžiamumas yra susijęs su didele valdžios sektoriaus skola ir menku našumo augimu; prie to dar prisideda darbo rinkos pažeidžiamumas ir tam tikri finansų rinkų trūkumai. Žvelgiant į ateitį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas suteikia galimybę panaikinti disbalansą ir patenkinti investicijų ir reformų poreikius.

Kiti valstybės narės nurodyti veiksniai. 2022 m. gegužės 11 d. Italija nurodė papildomų pirmiau nepaminėtų svarbių veiksnių, būtent valdžios institucijos pabrėžė šiuos faktus: anticiklinės fiskalinės politikos intervencinės priemonės padėjo veiksmingai stabilizuoti ekonomiką, todėl 2020–2021 m. deficitas taip pat buvo mažesnis nei tikėtasi; smarkus valdžios sektoriaus įsipareigojimų padidėjimas padėjo veiksmingai apsaugoti privačiojo sektoriaus balansus; neapibrėžtieji įsipareigojimai yra palyginti nedideli net ir po COVID-19 krizės lemto padidėjimo; ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ekonominis poveikis kol kas nedidelis, tačiau tikimasi, kad visapusiškai įgyvendinus plane numatytas priemones jis taps palankesnis.

4.2.10.Latvija

Vidutinio laikotarpio makroekonominė būklė. 2020 m. 3,8 % susitraukusi ekonomika 2021 m. išaugo 4,5 %; 2022 m. ji turėtų išaugti 2 %, o 2023 m. – 2,9 %. Augimą 2022 m. daugiausia skatina privatus vartojimas ir investicijos. 2021 m. ekonominės veiklos apimtis viršijo metinį 2019 m. lygį.

Vidutinio laikotarpio biudžeto būklė, įskaitant investicijas. Valdžios sektoriaus deficitas padidėjo nuo 4,5 % BVP 2020 m. iki 7,3 % BVP 2021 m. Numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. jis bus atitinkamai 7,2 % ir 3 % BVP. 2020 m. padidėjusios iki 5,7 % BVP valdžios sektoriaus investicijos 2021 m. sumažėjo iki 5,2 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. jos padidės iki 6,1 % BVP. Apskaičiuota, kad fiskalinė parama, vertinama pagal bendrą 2020 ir 2021 m. pirminio balanso metinį pokytį, palyginti su 2019 m., pridėjus ES fondų teikiamą fiskalinę paskatą, sudaro 13,9 % BVP, įskaitant diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių veikimą. Priemonės, kurių Latvija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją.

Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir atsižvelgiant į Latvijos 2022 m. stabilumo programoje pateiktą informaciją, numatoma, kad fiskalinė politika 2022 m. bus remiamoji (−3,3 % BVP), kaip rekomendavo Taryba. Latvija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą naudodamasi EGADP, kad finansuotų papildomas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Prognozuojama, kad EGADP dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas indėlis į ekonominę veiklą, palyginti su 2021 m., padidės 0,8 % BVP. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (0,3 procentinio punkto). Taigi Latvija planuoja išsaugoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (1,5 procentinio punkto). Šis didelis skatinamasis poveikis apima papildomą priemonių, skirtų energijos kainų padidėjimo (0,8 % BVP) ekonominiam ir socialiniam poveikiui mažinti, poveikį, taip pat išlaidas, susijusias su laikinos apsaugos suteikimu iš Ukrainos perkeltiems asmenims (0,3 % BVP). Latvija iš esmės kontroliuoja nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimą 2022 m., nes didelis nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų skatinamasis poveikis 2022 m. daugiausia susijęs su priemonėmis, kuriomis siekiama mažinti energijos kainų padidėjimo ekonominį ir socialinį poveikį, taip pat su laikinos apsaugos suteikimo iš Ukrainos perkeltiems asmenims išlaidomis.

Vidutinio laikotarpio skolos pozicija. Valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 36,7 % 2019 m. pabaigoje iki 43,3 % BVP 2020 m. pabaigoje. 2021 m. pabaigoje ji sudarė 44,8 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pabaigoje ji sudarys atitinkamai 47 % ir 46,5 % BVP. Apskritai iš skolos tvarumo analizės matyti, kad vidutinio laikotarpio rizika yra maža 34 . Tikimasi, kad reformų įgyvendinimas pagal priemonę „Next Generation EU“, visų pirma pagal EGADP, turės didelį teigiamą ir ilgalaikį poveikį BVP augimui artimiausiais metais, o tai turėtų padėti padidinti skolos tvarumą.

Kiti valstybės narės nurodyti veiksniai. Ankstesniuose skirsniuose pateikta analizė jau apima pagrindinius veiksnius, kuriuos Latvija nurodė 2022 m. gegužės 5 d.

4.2.11.Lietuva

Vidutinio laikotarpio makroekonominė būklė. 2020 m. 0,1 % susitraukusi ekonomika 2021 m. išaugo 5 %; 2022 m. ji turėtų išaugti 1,7 %, o 2023 m. – 2,6 %. Augimą 2022 m. daugiausia skatina privatus vartojimas ir investicijos. 2021 m. ekonominės veiklos apimtis viršijo metinį 2019 m. lygį.

Vidutinio laikotarpio biudžeto būklė, įskaitant investicijas. Valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 7,3 % BVP 2020 m. iki 1 % BVP 2021 m. Numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. jis bus atitinkamai 4,6 % ir 2,3 % BVP. 2020 m. padidėjusios iki 4,1 % BVP valdžios sektoriaus investicijos 2021 m. sumažėjo iki 3,2 % BVP ir numatoma, kad 2022 m. jos padidės iki 3,7 % BVP; 2021 m. jos pranoko valdžios sektoriaus deficitą. Apskaičiuota, kad fiskalinė parama, vertinama pagal bendrą 2020 ir 2021 m. pirminio balanso metinį pokytį, palyginti su 2019 m., pridėjus ES fondų teikiamą fiskalinę paskatą, sudaro 12,6 % BVP, įskaitant diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių veikimą. Priemonės, kurių Lietuva ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją.

Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir atsižvelgiant į Lietuvos 2022 m. stabilumo programoje pateiktą informaciją, numatoma, kad fiskalinė politika 2022 m. bus remiamoji (−4,2 % BVP), kaip rekomendavo Taryba. Lietuva planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą naudodamasi EGADP, kad finansuotų papildomas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Prognozuojama, kad EGADP dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas indėlis į ekonominę veiklą, palyginti su 2021 m., padidės 0,5 procentinio punkto BVP. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (0,3 procentinio punkto). Taigi Lietuva planuoja išsaugoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (3,2 procentinio punkto). Šis didelis skatinamasis poveikis apima papildomą priemonių, skirtų energijos kainų padidėjimo (1,2 % BVP) ekonominiam ir socialiniam poveikiui mažinti, poveikį, taip pat išlaidas, susijusias su laikinos apsaugos suteikimu iš Ukrainos perkeltiems asmenims (0,2 % BVP); be to, taip pat numatoma, kad prie grynųjų einamųjų išlaidų augimo 0,4 % BVP prisidės, be kita ko, papildoma parama mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams (papildomas pensijų, išmokų vaikui, socialinės paramos, minimalaus neapmokestinamojo pajamų dydžio padidinimas). Taigi, remiantis dabartiniais Komisijos skaičiavimais, Lietuva nepakankamai kontroliuoja nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimą 2022 m.

Vidutinio laikotarpio skolos pozicija. Valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 35,9 % 2019 m. pabaigoje iki 46,6 % BVP 2020 m. pabaigoje. 2021 m. pabaigoje ji sudarė 44,3 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pabaigoje ji sudarys atitinkamai 42,7 % ir 43,1 % BVP. Apskritai iš skolos tvarumo analizės matyti, kad vidutinio laikotarpio rizika yra maža 35 . Tikimasi, kad reformų įgyvendinimas pagal priemonę „Next Generation EU“, visų pirma pagal EGADP, turės didelį teigiamą ir ilgalaikį poveikį BVP augimui artimiausiais metais, o tai turėtų padėti padidinti skolos tvarumą.

Kiti valstybės narės nurodyti veiksniai. Ankstesniuose skirsniuose pateikta analizė jau apima pagrindinius veiksnius, kuriuos Lietuva nurodė 2022 m. gegužės 5 d.

4.2.12.Vengrija

Vidutinio laikotarpio makroekonominė būklė. 2020 m. 4,5 % susitraukusi ekonomika 2021 m. išaugo 7,1 %; 2022 m. ji turėtų išaugti 3,6 %, o 2023 m. – 2,6 %. Augimą 2022 m. daugiausia skatina privatus vartojimas ir grynasis eksportas. 2021 m. ekonominės veiklos apimtis viršijo metinį 2019 m. lygį.

Vidutinio laikotarpio biudžeto būklė, įskaitant investicijas. Valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 7,8 % BVP 2020 m. iki 6,8 % BVP 2021 m. Numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. jis bus atitinkamai 6 % ir 4,9 % BVP. 2020 m. padidėjusios iki 6,4 % BVP valdžios sektoriaus investicijos 2021 m. sumažėjo iki 5,8 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. jos sudarys 5,4 % BVP. Apskaičiuota, kad fiskalinė parama, vertinama pagal bendrą 2020 ir 2021 m. pirminio balanso metinį pokytį, palyginti su 2019 m., pridėjus ES fondų teikiamą fiskalinę paskatą, sudaro 15,1 % BVP, įskaitant diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių veikimą. Priemonės, kurių Vengrija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją.

Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir atsižvelgiant į Vengrijos 2022 m. konvergencijos programoje pateiktą informaciją, numatoma, kad fiskalinė politika 2022 m. iš esmės bus neutrali (−0,1 % BVP), nors Taryba rekomendavo laikytis remiamosios fiskalinės politikos. Vengrija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą naudodamasi EGADP, kad finansuotų papildomas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Prognozuojama, kad EGADP dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas indėlis į ekonominę veiklą dėl numatomo lėtesnio ES lėšų įsisavinimo 36 , palyginti su 2021 m., sumažės 1,0 procentiniu punktu BVP. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (0,2 procentinio punkto). Taigi Vengrija planuoja išsaugoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (0,4 procentinio punkto). Tai apima papildomą priemonių, skirtų energijos kainų padidėjimo (0,1 % BVP) ekonominiam ir socialiniam poveikiui mažinti, poveikį, taip pat išlaidas, susijusias su laikinos apsaugos suteikimu iš Ukrainos perkeltiems asmenims (0,2 % BVP). Prie nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo taip pat prisideda kelios diskrecinės priemonės, pavyzdžiui, vėl pradedama mokėti 13-oji mėnesinė pensija, premijos teisėsaugos pareigūnams ir karininkams, mažinamos darbdavių socialinio draudimo įmokos ir mokymo mokestis. 

Vidutinio laikotarpio skolos pozicija. Valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 65,5 % 2019 m. pabaigoje iki 79,6 % BVP 2020 m. pabaigoje. 2021 m. pabaigoje ji sudarė 76,8 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pabaigoje ji sudarys atitinkamai 76,4 % ir 76,1 % BVP. Apskritai iš skolos tvarumo analizės matyti, kad vidutinio laikotarpio rizika yra vidutinė 37 . Tikimasi, kad reformų įgyvendinimas pagal priemonę „Next Generation EU“, visų pirma pagal EGADP, turės didelį teigiamą ir ilgalaikį poveikį BVP augimui artimiausiais metais, o tai turėtų padėti padidinti skolos tvarumą.

Kiti valstybės narės nurodyti veiksniai. Ankstesniuose skirsniuose pateikta analizė jau apima pagrindinius veiksnius, kuriuos Vengrija nurodė 2022 m. gegužės 9 d.

4.2.13.Malta

Vidutinio laikotarpio makroekonominė būklė. 2020 m. 8,3 % susitraukusi ekonomika 2021 m. išaugo 9,4 %; 2022 m. ji turėtų išaugti 4,2 %, o 2023 m. – 4 %. Augimą 2022 m. daugiausia skatina viešojo sektoriaus ir privatus vartojimas. 2021 m. ekonominės veiklos apimtis viršijo metinį 2019 m. lygį.

Vidutinio laikotarpio biudžeto būklė, įskaitant investicijas. Valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 9,5 % BVP 2020 m. iki 8 % BVP 2021 m. Numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. jis bus atitinkamai 5,6 % ir 4,6 % BVP. 2020 m. padidėjusios iki 4,5 % BVP valdžios sektoriaus investicijos 2021 m. sumažėjo iki 4,2 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. jos sudarys 4,1 % BVP. Apskaičiuota, kad fiskalinė parama, vertinama pagal bendrą 2020 ir 2021 m. pirminio balanso metinį pokytį, palyginti su 2019 m., pridėjus ES fondų teikiamą fiskalinę paskatą, sudaro 21,8 % BVP, įskaitant diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių veikimą. Priemonės, kurių Malta ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją.

Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir atsižvelgiant į Maltos 2022 m. stabilumo programoje pateiktą informaciją, numatoma, kad fiskalinė politika 2022 m. bus remiamoji (−1,5 % BVP), kaip rekomendavo Taryba. Malta planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą naudodamasi EGADP, kad finansuotų papildomas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Prognozuojama, kad EGADP dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas indėlis į ekonominę veiklą, palyginti su 2021 m., padidės 0,2 procentinio punkto BVP. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus stabdomasis (0,3 procentinio punkto). Taigi Malta neplanuoja išsaugoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų. Be to, numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (1,6 procentinio punkto). Šis didelis skatinamasis poveikis apima papildomą priemonių, skirtų energijos kainų padidėjimo (0,5 % BVP) ekonominiam ir socialiniam poveikiui mažinti, poveikį, taip pat išlaidas, susijusias su laikinos apsaugos suteikimu iš Ukrainos perkeltiems asmenims (0,1 % BVP). Be to, vyriausybė teikė finansinę paramą namų ūkiams (0,3 % BVP), padidino įmokines ir neįmokines pensijų išmokas daugiau, nei jas būtų reikėję pakoreguoti pagal pragyvenimo išlaidas (0,2 % BVP), taip pat toliau smarkiai augo tarpinis vartojimas (atėmus priemones) (0,4 % BVP).

Vidutinio laikotarpio skolos pozicija. Valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 40,7 % 2019 m. pabaigoje iki 53,4 % BVP 2020 m. pabaigoje. 2021 m. pabaigoje ji sudarė 57 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pabaigoje ji sudarys atitinkamai 58,5 % ir 59,5 % BVP. Apskritai iš skolos tvarumo analizės matyti, kad vidutinio laikotarpio rizika yra vidutinė 38 . Tikimasi, kad reformų įgyvendinimas pagal priemonę „Next Generation EU“, visų pirma pagal EGADP, turės didelį teigiamą ir ilgalaikį poveikį BVP augimui artimiausiais metais, o tai turėtų padėti padidinti skolos tvarumą.

Kiti valstybės narės nurodyti veiksniai. Ankstesniuose skirsniuose pateikta analizė jau apima pagrindinius veiksnius, kuriuos Malta nurodė 2022 m. gegužės 9 d.

4.2.14.Austrija

Vidutinio laikotarpio makroekonominė būklė. 2020 m. 6,7 % susitraukusi ekonomika 2021 m. išaugo 4,5 %; 2022 m. ji turėtų išaugti 3,9 %, o 2023 m. – 1,9 %. Augimą 2022 m. daugiausia skatina privatus vartojimas ir grynasis eksportas. Prognozuojama, kad ekonominės veiklos apimtis metinį 2019 m. lygį vėl pasieks 2022 m.

Vidutinio laikotarpio biudžeto būklė, įskaitant investicijas. Valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 8 % BVP 2020 m. iki 5,9 % BVP 2021 m. Numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. jis bus atitinkamai 3,1 % ir 1,5 % BVP. 2020 m. padidėjusios iki 3,3 % BVP valdžios sektoriaus investicijos 2021 m. padidėjo iki 3,5 % BVP ir numatoma, kad 2022 m. jos dar padidės iki 3,7 % BVP ir pranoks 2022 m. valdžios sektoriaus deficitą. Apskaičiuota, kad fiskalinė parama, vertinama pagal bendrą 2020 ir 2021 m. pirminio balanso metinį pokytį, palyginti su 2019 m., pridėjus ES fondų teikiamą fiskalinę paskatą, sudaro 15,9 % BVP, įskaitant diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių veikimą. Priemonės, kurių Austrija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją.

Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir atsižvelgiant į Austrijos 2022 m. stabilumo programoje pateiktą informaciją, numatoma, kad fiskalinė politika 2022 m. bus remiamoji (−1,2 % BVP), kaip rekomendavo Taryba. Austrija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą naudodamasi EGADP, kad finansuotų papildomas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Prognozuojama, kad EGADP dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas indėlis į ekonominę veiklą 2022 m., palyginti su 2021 m., padidės 0,1 procentinio punkto BVP. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (0,3 procentinio punkto). Taigi Austrija planuoja išsaugoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (0,5 procentinio punkto). Tai apima papildomą priemonių, skirtų energijos kainų padidėjimo (0,4 % BVP) ekonominiam ir socialiniam poveikiui mažinti, poveikį, taip pat išlaidas, susijusias su laikinos apsaugos suteikimu iš Ukrainos perkeltiems asmenims (0,3 % BVP).

Vidutinio laikotarpio skolos pozicija. Valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 70,6 % 2019 m. pabaigoje iki 83,3 % BVP 2020 m. pabaigoje. 2021 m. pabaigoje ji sudarė 82,8 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pabaigoje ji sudarys atitinkamai 80 % ir 77,5 % BVP. Apskritai iš skolos tvarumo analizės matyti, kad vidutinio laikotarpio rizika yra vidutinė 39 . Tikimasi, kad reformų įgyvendinimas pagal priemonę „Next Generation EU“, visų pirma pagal EGADP, turės didelį teigiamą ir ilgalaikį poveikį BVP augimui artimiausiais metais, o tai turėtų padėti padidinti skolos tvarumą.

Kiti valstybės narės nurodyti veiksniai. Ankstesniuose skirsniuose pateikta analizė jau apima pagrindinius veiksnius, kuriuos Austrija nurodė 2022 m. gegužės 3 d.

4.2.15.Lenkija

Vidutinio laikotarpio makroekonominė būklė. 2020 m. 2,2 % susitraukusi ekonomika 2021 m. išaugo 5,9 %; 2022 m. ji turėtų išaugti 3,7 %, o 2023 m. – 3 %. Augimą 2022 m. daugiausia skatina privatus vartojimas ir investicijos. 2021 m. ekonominės veiklos apimtis viršijo metinį 2019 m. lygį.

Vidutinio laikotarpio biudžeto būklė, įskaitant investicijas. Valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 6,9 % BVP 2020 m. iki 1,9 % BVP 2021 m. Numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. jis bus atitinkamai 4,0 % ir 4,4 % BVP. 2020 m. padidėjusios iki 4,5 % BVP valdžios sektoriaus investicijos 2021 m. sumažėjo iki 4,1 % BVP ir numatoma, kad 2022 m. jos padidės iki 4,2 % BVP; 2021 m. jos pranoko ir 2022 m. pranoks valdžios sektoriaus deficitą. Apskaičiuota, kad fiskalinė parama, vertinama pagal bendrą 2020 ir 2021 m. pirminio balanso metinį pokytį, palyginti su 2019 m., pridėjus ES fondų teikiamą fiskalinę paskatą, sudaro 10,5 % BVP, įskaitant diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių veikimą. Priemonės, kurių Lenkija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją.

Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir atsižvelgiant į Lenkijos 2022 m. konvergencijos programoje pateiktą informaciją, numatoma, kad fiskalinė politika 2022 m. bus remiamoji (−3,4 % BVP), kaip rekomendavo Taryba. Lenkija planuoja remti ekonomikos atsigavimą naudodamasi EGADP, kad finansuotų papildomas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Prognozuojama, kad EGADP dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas indėlis į ekonominę veiklą, palyginti su 2021 m., padidės 0,1 procentinio punkto BVP 40 . Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (0,3 procentinio punkto). Taigi Lenkija planuoja išsaugoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (2,7 procentinio punkto). Šis didelis skatinamasis poveikis apima papildomą priemonių, skirtų energijos kainų padidėjimo (1,0 % BVP) ekonominiam ir socialiniam poveikiui mažinti, poveikį, taip pat išlaidas, susijusias su laikinos apsaugos suteikimu iš Ukrainos perkeltiems asmenims (0,6 % BVP); be to, numatoma, kad prie grynųjų einamųjų išlaidų augimo taip pat prisidės nauja mažų vaikų priežiūros (šeimos priežiūros kapitalo) išmoka (0,1 % BVP). Kalbant apie pajamas, prognozuojama, kad prie skatinamosios fiskalinės politikos taip pat prisidės gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas pagal Lenkijos kursą (0,7 % BVP) ir įmonių pelno mokesčio tarifo sumažinimas (0,1 % BVP). Prognozuojama, kad prie nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų skatinamojo poveikio 2022 m. prisidės smarkesnis vartotojų kainų padidėjimas, palyginti su BVP defliatoriumi, , nes padidės išlaidos prekių ir paslaugų vartojimui valdžios sektoriuje.

Vidutinio laikotarpio skolos pozicija. Valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 45,6 % 2019 m. pabaigoje iki 57,1 % BVP 2020 m. pabaigoje. 2021 m. pabaigoje ji sudarė 53,8 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pabaigoje ji sudarys atitinkamai 50,8 % ir 49,8 % BVP. Apskritai iš skolos tvarumo analizės matyti, kad vidutinio laikotarpio rizika yra vidutinė 41 . Tikimasi, kad reformų įgyvendinimas pagal priemonę „Next Generation EU“, visų pirma pagal EGADP, turės didelį teigiamą ir ilgalaikį poveikį BVP augimui artimiausiais metais, o tai turėtų padėti padidinti skolos tvarumą.

Kiti valstybės narės nurodyti veiksniai. 2022 m. gegužės 9 d. Lenkija nurodė papildomų pirmiau nepaminėtų svarbių veiksnių, būtent pranešė, kad, nepaisant 2022 m. kovo 11 d. Akte dėl krašto gynybos numatyto karinių išlaidų (kurios iš dalies registruojamos kaip viešosios investicijos) padidinimo nuo 2,2 % BVP 2022 m. iki 3,0 % BVP, prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2023 m. bus 3,7 % BVP.

4.2.16.Slovėnija

Vidutinio laikotarpio makroekonominė būklė. 2020 m. 4,2 % susitraukusi ekonomika 2021 m. išaugo 8,1 %; 2022 m. ji turėtų išaugti 3,7 %, o 2023 m. – 3,1 %. Augimą 2022 m. daugiausia skatina privatus vartojimas ir investicijos. 2021 m. ekonominės veiklos apimtis viršijo metinį 2019 m. lygį.

Vidutinio laikotarpio biudžeto būklė, įskaitant investicijas. Valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 7,8 % BVP 2020 m. iki 5,2 % BVP 2021 m. Numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. jis bus atitinkamai 4,3 % ir 3,4 % BVP. 2020 m. padidėjusios iki 4,1 % BVP valdžios sektoriaus investicijos 2021 m. padidėjo iki 4,7 % BVP ir numatoma, kad 2022 m. jos dar padidės iki 5,7 % BVP ir pranoks 2022 m. valdžios sektoriaus deficitą. Apskaičiuota, kad fiskalinė parama, vertinama pagal bendrą 2020 ir 2021 m. pirminio balanso metinį pokytį, palyginti su 2019 m., pridėjus ES fondų teikiamą fiskalinę paskatą, sudaro 15,8 % BVP, įskaitant diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių veikimą. Priemonės, kurių Slovėnija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją.

Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir atsižvelgiant į 2022 m. stabilumo programoje pateiktą informaciją, numatoma, kad fiskalinė politika 2022 m. bus remiamoji (−2,6 % BVP). Slovėnija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą naudodamasi EGADP, kad finansuotų papildomas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Prognozuojama, kad EGADP dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas indėlis į ekonominę veiklą, palyginti su 2021 m., padidės 0,2 procentinio punkto BVP. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (0,9 procentinio punkto). Taigi Slovėnija planuoja išsaugoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (1,6 procentinio punkto). Šis didelis skatinamasis poveikis apima papildomą priemonių, skirtų energijos kainų padidėjimo (0,4 % BVP) ekonominiam ir socialiniam poveikiui mažinti, poveikį, taip pat išlaidas, susijusias su laikinos apsaugos suteikimu iš Ukrainos perkeltiems asmenims (0,1 % BVP). Prognozuojama, kad prie nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų skatinamojo poveikio 2022 m. prisidės smarkesnis vartotojų kainų padidėjimas, palyginti su BVP defliatoriumi, nes padidės išlaidos prekių ir paslaugų vartojimui valdžios sektoriuje, taip pat – dėl indeksavimo – išlaidos socialinėms išmokoms ir – dėl didėjančio spaudimo didinti darbo užmokestį – išlaidos darbo užmokesčiui viešajame sektoriuje.

Vidutinio laikotarpio skolos pozicija. Valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 65,6 % 2019 m. pabaigoje iki 79,8 % BVP 2020 m. pabaigoje. 2021 m. pabaigoje ji sudarė 74,7 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pabaigoje ji sudarys atitinkamai 74,1 % ir 72,7 % BVP. Apskritai iš skolos tvarumo analizės matyti, kad vidutinio laikotarpio rizika yra didelė 42 . Remiantis bazine 10 metų projekcija, valdžios sektoriaus skolos santykis per artimiausius penkerius metus stabilizuosis. Tačiau nuo 2027 m. skolos santykis pradėtų didėti ir 2032 m. pasiektų maždaug 83 % BVP. Skolos trajektorijai daro poveikį makroekonominiai sukrėtimai. Remiantis tikimybinėmis projekcijomis, apimančiomis labai įvairius galimus laikinus sukrėtimus, darančius poveikį makroekonominiams kintamiesiems, tikėtina, kad 2026 m. skolos santykis bus didesnis nei 2021 m. Be to, siekiant per 15 metų sumažinti skolą iki 60 % BVP, reikėtų imtis 4½ procentinio punkto BVP sudarančių fiskalinio konsolidavimo priemonių. Yra ir kitų veiksnių, svarbių bendram skolos tvarumo vertinimui. Viena vertus, riziką mažina tokie veiksniai kaip skolos grąžinimo termino pailginimas pastaraisiais metais, palyginti stabilūs finansavimo šaltiniai, skolos valiuta ir istoriškai mažos skolinimosi išlaidos. Be to, tikimasi, kad reformų ir investicijų įgyvendinimas pagal priemonę „Next Generation EU“ turės didelį teigiamą ir ilgalaikį poveikį BVP augimui, o tai turėtų padidinti skolos tvarumą. Kita vertus, riziką didina veiksniai, susiję su skolos nerezidentams dalimi, didesnėmis papildomomis ilgalaikės priežiūros išlaidomis, kurias lemia neseniai priimtas ilgalaikės priežiūros aktas, ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų rizika, kurią kelia privatusis sektorius, be kita ko, dėl galimo pareikalavimo sumokėti pagal valstybės garantijas, suteiktas įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims per COVID-19 krizę.

Kiti valstybės narės nurodyti veiksniai. Ankstesniuose skirsniuose pateikta analizė jau apima pagrindinius veiksnius, kuriuos Slovėnija nurodė 2022 m. gegužės 9 d.

4.2.17.Slovakija

Vidutinio laikotarpio makroekonominė būklė. 2020 m. 4,4 % susitraukusi ekonomika 2021 m. išaugo 3 %; 2022 m. ji turėtų išaugti 2,3 %, o 2023 m. – 3,6 %. Augimą 2022 m. daugiausia skatina investicijos ir privatus vartojimas. Prognozuojama, kad ekonominės veiklos apimtis metinį 2019 m. lygį vėl pasieks 2022 m.

Vidutinio laikotarpio biudžeto būklė, įskaitant investicijas. Valdžios sektoriaus deficitas padidėjo nuo 5,5 % BVP 2020 m. iki 6,2 % BVP 2021 m. Numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. jis bus atitinkamai 3,6 % ir 2,6 % BVP. 2020 m. sumažėjusios iki 3,5 % BVP valdžios sektoriaus investicijos 2021 m. sumažėjo iki 3,2 % BVP ir numatoma, kad 2022 m. jos padidės iki 4,2 % BVP ir pranoks 2022 m. valdžios sektoriaus deficitą. Apskaičiuota, kad fiskalinė parama, vertinama pagal bendrą 2020 ir 2021 m. pirminio balanso metinį pokytį, palyginti su 2019 m., pridėjus ES fondų teikiamą fiskalinę paskatą, sudaro 11,9 % BVP, įskaitant diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių veikimą. Priemonės, kurių Slovakija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją.

Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir atsižvelgiant į Slovakijos 2022 m. stabilumo programoje pateiktą informaciją, numatoma, kad fiskalinė politika 2022 m. bus stabdomoji (+0,3 % BVP), nors Taryba rekomendavo laikytis remiamosios fiskalinės politikos krypties. Slovakija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą naudodamasi EGADP, kad finansuotų papildomas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Prognozuojama, kad EGADP dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas indėlis į ekonominę veiklą, palyginti su 2021 m., padidės 0,7 procentinio punkto BVP. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (0,4 procentinio punkto). Taigi Slovakija planuoja išsaugoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus stabdomasis (1,6 procentinio punkto). Tai apima papildomą išlaidų, susijusių su laikinos apsaugos suteikimu iš Ukrainos perkeltiems asmenims, poveikį (0,1 % BVP). Dėl pavėluoto indeksavimo atsižvelgiant į infliaciją, didžiosios valdžios sektoriaus išlaidos, pvz., socialinės išmokos, išskyrus išmokas natūra ar kompensacijas darbuotojams, 2022 m. auga lėčiau nei infliacija ir tai prisideda prie stabdomosios politikos.

Vidutinio laikotarpio skolos pozicija. Valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 48,1 % 2019 m. pabaigoje iki 59,7 % BVP 2020 m. pabaigoje. 2021 m. pabaigoje ji sudarė 63,1 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pabaigoje ji sudarys atitinkamai 61,7 % ir 58,3 % BVP. Apskritai iš skolos tvarumo analizės matyti, kad vidutinio laikotarpio rizika yra didelė 43 . Remiantis bazine 10 metų projekcija, valdžios sektoriaus skolos santykis per artimiausius penkerius metus sumažės iki 54 % 2026 m. Tačiau nuo 2027 m. skolos santykis pradėtų didėti ir 2032 m. pasiektų maždaug 61 % BVP. Remiantis tikimybinėmis projekcijomis, apimančiomis labai įvairius galimus laikinus sukrėtimus, darančius poveikį makroekonominiams kintamiesiems, pasakytina, kad dėl projekcijų esama daug netikrumo. Yra ir kitų veiksnių, svarbių bendram skolos tvarumo vertinimui. Viena vertus, riziką mažina tokie veiksniai kaip skolos grąžinimo termino pailginimas pastaraisiais metais, skolos valiuta, nedidelė trumpalaikės valdžios sektoriaus skolos dalis ir istoriškai mažos skolinimosi išlaidos. Be to, tikimasi, kad reformų ir investicijų įgyvendinimas pagal priemonę „Next Generation EU“ turės didelį teigiamą ir ilgalaikį poveikį BVP augimui, o tai turėtų padidinti skolos tvarumą. Kita vertus, riziką didina veiksniai, susiję su skolos nerezidentams dalimi, neigiama grynąja tarptautinių investicijų pozicija ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų rizika, kurią kelia privatusis sektorius, be kita ko, dėl galimo pareikalavimo sumokėti pagal valstybės garantijas, suteiktas įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims per COVID-19 krizę.

Kiti valstybės narės nurodyti veiksniai. 2022 m. gegužės 6 d. Slovakija nurodė papildomų pirmiau nepaminėtų svarbių veiksnių, būtent paminėjo poveikį, kurį daro mokesčio į ES biudžetą padidinimas dėl muitinio įforminimo pažeidimų (0,5 % BVP). Slovakija taip pat atkreipia dėmesį ne tik į vyraujantį pirminį deficitą, bet ir į papildomai sukauptą finansinį turtą (2,2 % BVP), kuris, kaip apskaičiuota, sudaro 12 % BVP, t. y. gerokai viršija istorines vertes.

4.2.18.Suomija

Vidutinio laikotarpio makroekonominė būklė. 2020 m. 2,3 % susitraukusi ekonomika 2021 m. išaugo 3,5 %; 2022 m. ji turėtų išaugti 1,6 %, o 2023 m. – 1,7 %. Augimą 2022 m. daugiausia skatina privatus vartojimas ir investicijos. 2021 m. ekonominės veiklos apimtis viršijo metinį 2019 m. lygį.

Vidutinio laikotarpio biudžeto būklė, įskaitant investicijas. Valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 5,5 % BVP 2020 m. iki 2,6 % BVP 2021 m. Numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. jis bus atitinkamai 2,2 % ir 1,7 % BVP. 2020 m. padidėjusios iki 4,9 % BVP valdžios sektoriaus investicijos 2021 m. sumažėjo iki 4,1 % BVP ir numatoma, kad 2022 m. jos padidės iki 4,4 % BVP; 2021 m. jos pranoko ir 2022 m. pranoks valdžios sektoriaus deficitą. Apskaičiuota, kad fiskalinė parama, vertinama pagal bendrą 2020 ir 2021 m. pirminio balanso metinį pokytį, palyginti su 2019 m., pridėjus ES fondų teikiamą fiskalinę paskatą, sudaro 7,1 % BVP, įskaitant diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių veikimą. Priemonės, kurių Suomija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją.

Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir atsižvelgiant į Suomijos 2022 m. stabilumo programoje pateiktą informaciją, numatoma, kad fiskalinė politika 2022 m. bus remiamoji (−0,6 % BVP). Suomija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą naudodamasi EGADP, kad finansuotų papildomas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Prognozuojama, kad EGADP dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas indėlis į ekonominę veiklą, palyginti su 2021 m., padidės 0,2 procentinio punkto BVP. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. bus skatinamasis (0,2 procentinio punkto). Taigi Suomija planuoja išsaugoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. iš esmės bus neutralus (0,1 procentinio punkto). Tai apima papildomą priemonių, skirtų energijos kainų padidėjimo (0,1 % BVP) ekonominiam ir socialiniam poveikiui mažinti, poveikį, taip pat išlaidas, susijusias su laikinos apsaugos suteikimu iš Ukrainos perkeltiems asmenims (0,1 % BVP).

Vidutinio laikotarpio skolos pozicija. Valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 59,6 % 2019 m. pabaigoje iki 69 % BVP 2020 m. pabaigoje. 2021 m. pabaigoje ji sudarė 65,8 % BVP ir prognozuojama, kad 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pabaigoje ji sudarys atitinkamai 65,9 % ir 66,6 % BVP. Apskritai iš skolos tvarumo analizės matyti, kad vidutinio laikotarpio rizika yra vidutinė 44 . Tikimasi, kad reformų įgyvendinimas pagal priemonę „Next Generation EU“, visų pirma pagal EGADP, turės didelį teigiamą ir ilgalaikį poveikį BVP augimui artimiausiais metais, o tai turėtų padėti padidinti skolos tvarumą.

Kiti valstybės narės nurodyti veiksniai. 2022 m. gegužės 6 d. Suomija nurodė papildomų pirmiau nepaminėtų svarbių veiksnių, būtent paminėjo stiprią grynojo turto poziciją.

5.Išvados

Visų 17 valstybių narių, kurios 2021 m. viršijo arba numato 2022 m. viršyti Sutartyje nustatytą deficito pamatinę vertę(t. y. visų šiame pranešime aptartų valstybių narių, išskyrus Suomiją), deficitas viršijo 3 % BVP ir nebuvo artimas šiai vertei. Sutartyje nustatytos pamatinės vertės perviršis šiose valstybėse narėse laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutartyje. Tačiau Belgijos, Čekijos, Estijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos ir Slovėnijos atveju nenumatoma, kad pamatinė vertė bus viršijama laikinai.

Apskritai iš analizės matyti, kad, tinkamai atsižvelgiant į visus svarbius veiksnius 45 , Sutartyje ir Reglamente (EB) Nr. 1467/1997 apibrėžto deficito kriterijaus neatitinka Belgija, Bulgarija, Čekija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Austrija, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija.

Iš valstybių narių, kurios 2021 m. pabaigoje viršijo 60 % BVP skolos pamatinę vertę, skolos mažinimo kriterijaus neatitiko Belgija, Prancūzija, Italija, Vengrija ir Suomija. Numatoma, kad Slovakijos skolos santykis 2023 m. sumažės iki mažiau nei 60 % BVP.

Apskritai analizė rodo, kad, atsižvelgiant į visus svarbius veiksnius, Sutartyje ir Reglamente (EB) Nr. 1467/1997 apibrėžtą skolos kriterijų atitinka Slovakija. Belgija, Prancūzija, Italija, Vengrija ir Suomija skolos kriterijaus neatitiko. 

Vis dėlto Komisija, įvertinusi visus svarbius veiksnius, mano, kad skolos mažinimo kriterijaus laikymasis reikštų pernelyg dideles fiskalines pastangas laikotarpio pradžioje, o tai galėtų pakenkti augimui. Todėl, Komisijos nuomone, dabartinėmis išskirtinėmis ekonominėmis sąlygomis laikytis skolos mažinimo kriterijaus nėra pagrindo.

COVID-19 pandemija ir toliau daro didžiulį makroekonominį ir fiskalinį poveikį, kuris kartu su Rusijos invazija į Ukrainą lemia išskirtinį netikrumą, be kita ko, trukdantį parengti išsamų fiskalinės politikos planą. Tuo remdamasi Komisija kol kas nesiūlo pradėti naujų perviršinio deficito procedūrų. Skolos ir deficito pokyčiai bus toliau stebimi ir Komisija dar įvertins, ar 2022 m. rudenį būtų aktualu pasiūlyti pradėti perviršinio deficito procedūras.

(1)    OL L 209, 1997 8 2, p. 6, su pakeitimais.

(2)    1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 1) 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje bei 10 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalyje bei 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta išlyga sudaro palankesnes sąlygas koordinuoti biudžeto politiką esant dideliam ekonomikos nuosmukiui. Dėl to Stabilumo ir augimo pakte nustatytos procedūros nestabdomos. Tačiau, pradėjus taikyti šią išlygą, valstybėms narėms buvo užtikrintas biudžeto lankstumas, reikalingas dabartinei krizei įveikti, t. y. kiekvienai valstybei narei leista laikinai nukrypti nuo jos vidutinio laikotarpio biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu.

(3)    COM(2022) 600 final.

(4)     2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendacijos (2020/C 282/01–2020/C 282/27), OL C 282, 2020 8 26, p. 1–182.

(5)     2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijos (2021/C 304/01–2021/C 304/28), OL C 304, 2021 7 29, p. 1–134). Tą pačią dieną Taryba priėmė papildomą Rumunijai skirtą rekomendaciją, kuria siekiama ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį (2021/C 304/24, 2021 7 29, p. 111–115).

(6)    2021 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacija dėl euro zonos ekonominės politikos, OL C 283, 2021 7 15, p. 1.

(7)    2022 m. balandžio 5 d. Tarybos rekomendacija dėl euro zonos ekonominės politikos, OL C 153, 2022 4 7, p. 1.

(8)    2022 m. balandžio 22 d. Eurostato euro rodikliai 46/2022.

(9)    2021 m. Rumunijos valdžios sektoriaus deficitas taip pat viršijo 3 % BVP. Tačiau Rumunija į šį pranešimą neįtraukta, nes nuo 2020 m. balandžio 3 d. Tarybos sprendimo priėmimo jai taikoma perviršinio deficito procedūra.

(10)    Šiais atvejais numatoma, kad deficitas 3 % BVP viršys ir 2022 m.

(11)    Šiame pranešime pateiktų duomenų šaltinis, jeigu nenurodyta kitaip, yra Komisijos 2022 m. pavasario prognozė. Daugiau informacijos – 2022 m. pavasario ekonomikos prognozėje: https://ec.europa.eu/info/system/files/economy-finance/ip173_en.pdf.

(12)    Kroatijoje, Kipre ir Portugalijoje valdžios sektoriaus skola 2021 m. pabaigoje taip pat viršijo 60 % BVP. Tačiau šios valstybės narės šiame pranešime neaptariamos, nes jų valdžios sektoriaus deficitas 2021 ir 2022 m. buvo (ir prognozuojama, kad išliks) mažesnis nei 3 % BVP ir 2021 m. jos laikėsi skolos mažinimo kriterijaus.

(13)    COM(2022) 85 final.

(14)    Jeigu skolos santykis kuriais nors metais yra mažesnis nei 60 % BVP, kriterijaus neįmanoma prasmingai apskaičiuoti. Taip būna, kai valstybės narės, kaip kad visų pirma Slovakija, peržengia pamatinę vertę (kai 60 % BVP anksčiau nesiekęs skolos santykis ima viršyti šią vertę).

(15)    2020 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacija aktuali tik euro zonos valstybėms narėms.

(16)    Šios likvidumo paramos priemonės, visų pirma valstybės garantijos kredito srautams palaikyti, nedaro tiesioginio poveikio biudžetui, jei ir kol nepateikiamas reikalavimas atlikti atitinkamus mokėjimus.

(17)    2020–2021 m. fiskalinę paramą galima vertinti pagal bendrą 2020 ir 2021 m. pirminio balanso metinį pokytį, palyginti su 2019 m., pridėjus ES fondų teikiamą fiskalinę paskatą.

(18)    Laikantis 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijoje išdėstyto požiūrio, fiskalinės politikos kryptis šiuo metu geriausiai nustatoma pagal pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones), neįskaitant su COVID-19 krize susijusių laikinų neatidėliotinų priemonių, bet įskaitant išlaidas, finansuojamas teikiant negrąžintiną paramą (dotacijas) iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų ir kitų ES fondų, pokytį, palyginti su vidutinio laikotarpio potencialiu augimu. Be bendros fiskalinės politikos krypties, siekiant įvertinti, ar nacionalinė fiskalinė politika yra apdairi, o jos elementai palankūs tvariam atsigavimui, suderinamam su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslais, dėmesys taip pat skiriamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones ir neįskaitant su COVID-19 krize susijusių laikinų neatidėliotinų priemonių) ir investicijų raidai.

(19)          Išskyrus su COVID-19 susijusias laikinas neatidėliotinas priemones.

(20)    2021 m. fiskalinio tvarumo ataskaita (2022 m. balandžio mėn.), European Economy-Institutional Papers 171.

(21)    Neigiamas (teigiamas) rodiklio ženklas atitinka per didelį pirminių išlaidų augimą (sumažėjimą), palyginti su vidutinio laikotarpio ekonomikos augimu, o tai rodo skatinamąją (stabdomąją) fiskalinę politiką.

(22)    SWD(2022) 602 final, priedas Skolos tvarumo analizė.

(23)    2022 m. balandžio 7 d. Komisija teigiamai įvertino Bulgarijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.

(24)    SWD(2022) 603 final, priedas Skolos tvarumo analizė.

(25)    SWD(2022) 605 final, priedas Skolos tvarumo analizė.

(26)    SWD(2022) 607 final, priedas Skolos tvarumo analizė.

(27)    SWD(2022) 608 final, priedas Skolos tvarumo analizė.

(28)    2022 m. vasario 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/216 dėl griežtesnės priežiūros Graikijoje pratęsimo ( OL L 37, 2022 2 18, p. 34 ).

(29)    SWD(2022) 609 final, priedas Skolos tvarumo analizė.

(30)    SWD(2022) 610 final, priedas Skolos tvarumo analizė.

(31)    SWD(2022) 612 final, priedas Skolos tvarumo analizė.

(32)    2021 m. Italijoje jau buvo taikomos energijos kainų padidėjimo ekonominio ir socialinio poveikio mažinimo priemonės, sudarančios 0,3 % BVP. Šias priemones daugiausia sudarė fiksuotų rinkliavų ir PVM tarifų, taikomų sąskaitoms už elektros energiją ir gamtines dujas, sumažinimas ir socialinių priemokų, susijusių su sąskaitomis už elektros energiją ir gamtines dujas, padidinimas.

(33)    SWD(2022) 616 final, priedas Skolos tvarumo analizė.

(34)    SWD(2022) 619 final, priedas Skolos tvarumo analizė.

(35)    SWD(2022) 617 final, priedas Skolos tvarumo analizė.

(36)    Tai Komisijos prognozės. Komisija dar neįvertino Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano.

(37)    SWD(2022) 614 final, priedas Skolos tvarumo analizė.

(38)    SWD(2022) 620 final, priedas Skolos tvarumo analizė.

(39)    SWD(2022) 601 final, priedas Skolos tvarumo analizė.

(40)    Tai Komisijos prognozės. Komisija dar neįvertino Lenkijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano.

(41)    SWD(2022) 622 final, priedas Skolos tvarumo analizė.

(42)    SWD(2022) 626 final, priedas Skolos tvarumo analizė.

(43)    SWD(2022) 627 final, priedas Skolos tvarumo analizė.

(44)    SWD(2022) 611 final, priedas Skolos tvarumo analizė.

(45)    Sąlygos, būtinos, kad priimant sprendimą dėl perviršinio deficito buvimo pagal deficito kriterijų būtų galima atsižvelgti į svarbius veiksnius, yra paaiškintos 4 skirsnyje. Į svarbius veiksnius visuomet atsižvelgiama vertinant atitiktį pagal skolos kriterijų.