EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 06 22

COM(2022) 409 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Prekybos partnerysčių galia: drauge siekti žaliosios ir teisingos ekonomikos augimo

1.Įžanga

ES yra tvirtai įsipareigojusi užtikrinti, kad jos prekybos susitarimais būtų skatinamas tvarumas, – kad augant ekonomikai būtų saugomos žmogaus teisės, užtikrinamas deramas darbas, klimato ir aplinkos apsauga ir kartu būtų visapusiškai laikomasi Sąjungos vertybių ir prioritetų. Dabartinėje geopolitinėje aplinkoje, pasižyminčioje padidėjusio nestabilumo sąlygomis, ES privalo stiprinti ryšius su trečiosiomis šalimis kaip patikima partnerė. ES prekybos politika yra tvirtas bendradarbiavimo su prekybos partneriais sprendžiant su prekyba susijusius tvarumo klausimus pagrindas. Laikantis tokio požiūrio turi būti vadovaujamasi tarptautinėmis darbo ir aplinkos apsaugos taisyklėmis, vykdomi struktūrizuoti bei skaidrūs procesai ir į juos įtraukiama pilietinė visuomenė.

Šiame komunikate išdėstyta, kaip dar labiau padidinti prekybos susitarimų indėlį į darnų vystymąsi. Į visus šiuolaikinius ES prekybos susitarimus jau yra įtraukti skyriai dėl prekybos ir darnaus vystymosi (toliau – PDV). Nuo 2018 m. jie įgyvendinami griežčiau ir jų vykdymas užtikrinamas pagal 15 punktų veiksmų planą 1 . 2021 m. birželio mėn. Komisija pradėjo nuodugnią peržiūrą siekdama, kad tvari prekyba būtų skatinama pagal visas prekybos susitarimų dalis (ne vien pagal jų PDV skyrius) ir kad tai būtų daroma bendradarbiaujant su prekybos partneriais ir atsižvelgiant į kitas atitinkamas ES politikos priemones, įskaitant Europos žaliąjį kursą 2   3 .

Atlikdama peržiūrą Komisija užsakė atlikti nepriklausomą lyginamąjį tyrimą, kaip PDV reglamentuojama trečiųjų šalių prekybos susitarimuose. Tyrimo išvadomis patvirtinta, kad ES yra viena iš tvarumo skatinimo pagal prekybos susitarimus pradininkių ir svarbiausių lyderių 4 . Be to, siekdama surinkti kuo įvairesnių piliečių ir suinteresuotųjų subjektų įžvalgų, Komisija surengė atviras viešas konsultacijas. Per jas savo nuomonę pareiškė daug įvairių respondentų – nuo verslo subjektų ir profesinių sąjungų iki aplinkos apsaugos ir žmogaus teisių gynimo grupių bei socialinių partnerių 5 . Tuo pačiu metu buvo aktyviai keičiamasi nuomonėmis su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

Remdamasi per PDV peržiūros procesą gautomis įžvalgomis ir rekomendacijomis, Komisija išskyrė keletą politikos prioritetų ir pagrindinių veiksmų, padėsiančių toliau didinti dabartinio įsitraukimu grindžiamo požiūrio į PDV veiksmingumą, o šiuos prioritetus ir veiksmus įgyvendinant bus vadovaujamasi tarptautine sistema bei standartais ir bus taikomos griežtesnės vykdymo užtikrinimo taisyklės. Pagal toliau išdėstytą naująjį požiūrį numatomas visavertis atitikties užtikrinimo etapas ir (konkrečiais ir aiškiai apibrėžtais atvejais) prekybos sankcijų taikymas.

2.Kaip ES prekybos susitarimais prisidedama prie darnaus vystymosi darbotvarkės

Prekybos susitarimai yra svarbi tvaraus augimo varomoji jėga tiek ES, tiek šalyse partnerėse. Aktyvi prekybos darbotvarkė yra labai svarbi Europos ekonomikos klestėjimui ir konkurencingumui. Prekybos susitarimai padeda kurti darbo vietas, plėsti rinkas ir skatinti ekonomikos augimą bei inovacijas 6 . Jie padeda šalinti kliūtis patekti į rinkas, todėl taip pat padeda mažinti sąnaudas, kurti palankesnes sąlygas diegti ir naudoti klimatui nekenkiančias technologijas ir su tuo susijusias prekes ir paslaugas, padedančias visame pasaulyje mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisitaikyti prie kintančio klimato. Prekybos susitarimai taip pat padeda užtikrinti reikiamų žaliavų, įskaitant žaliavas, kurios naudojamos mažo anglies dioksido kiekio technologijose, tiekimą. Be to, pasaulinė prekyba taip pat gali daryti poveikį klimatui, biologinei įvairovei ar darbo sąlygoms. Siekiant užtikrinti, kad atvira prekyba darytų teigiamą poveikį, prekybos liberalizavimas, skatinimas laikytis tarptautinių darbo standartų ir ryžtingi klimato politikos ir aplinkos apsaugos veiksmai turi derėti tarpusavyje. Kaip ypatingos partnerystės priemonės prekybos susitarimai suteikia galimybių vesti dialogą politikos klausimais ir bendradarbiauti tvarumo klausimais su šalimis partnerėmis. Tai gyvybiškai svarbu, nes tik pasaulinis bendradarbiavimas gali padėti išspręsti pasaulinius uždavinius.

Atliekant prekybos politikos peržiūrą parama žaliajai ir teisingai pertvarkai, ekonomikos atvirumas ir ryžtingumas buvo pripažinti ES prekybos ramsčiais 7 . Šios išvados atitinka Europos žaliąjį kursą ir Komunikatą dėl deramo darbo visame pasaulyje 8 , pagal kuriuos darnus vystymasis laikomas esminiu ES politikos formavimo ir veiksmų aspektu. Darnaus vystymosi prioritetai ir tikslai yra integruoti į visas ES politikos sritis ir atitinka Jungtinių Tautų darbotvarkę iki 2030 m. ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų, Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir kitus daugiašalius susitarimus dėl aplinkos apsaugos ir darbo standartų. Šie daugiašaliai susitarimai ir konvencijos tapo pasauliniu tarptautinio bendradarbiavimo ir veiksmų darnaus vystymosi srityje pagrindu, o sudarant ES prekybos susitarimus taip pat veikia kaip įsipareigojimų dėl darnaus vystymosi kelrodis.

Sąveika su kitomis politikos priemonėmis

ES prekybos susitarimai nėra atskiros priemonės, skirtos Sąjungos tvarumo darbotvarkei su trečiosiomis šalimis skelbti ir stiprinti. Juose įtvirtinti PDV įsipareigojimai veikia kartu su platesniais politikos priemonių rinkiniais, daugiašaliais veiksmais ir vystomojo bendradarbiavimo priemonėmis pagal visa apimantį požiūrį. Kartu su savarankiškomis ES priemonėmis jie padeda kuo geriau išnaudoti teigiamą prekybos poveikį darniam vystymuisi ir, atvirkščiai, užtikrina, kad neigiamas poveikis būtų apribotas.

Tikimasi, kad iki dabartinės Komisijos kadencijos pabaigos ES bus parengusi plačių užmojų papildomų savarankiškų paramos tvariai prekybai priemonių rinkinį. 2021 m. Komisija pateikė pasiūlymą nustatyti pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą 11 (taip siekdama užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui ir stiprinti pasaulinius klimato politikos veiksmus) ir pasiūlymą dėl produktų, gaminamų nenaikinant miškų 12 (taip siekdama stiprinti pastangas kovoti su miškų naikinimu ir alinimu). Tais pačiais metais Komisija priėmė strategiją, kurioje pateikiamas plačių užmojų išsamus priemonių, padedančių tiksliau nukreipti lėšas perėjimui prie tvarios ekonomikos finansuoti, rinkinys 13 . 2022 m. pradžioje Komisija pateikė pasiūlymą dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo, kuriuo siekė paskatinti tvarią ir atsakingą verslo subjektų elgseną visose pasaulinėse vertės grandinėse 14 . Ji taip pat priėmė pasiūlymą dėl sistemos, užtikrinančios, kad visi Sąjungos rinkai tiekiami produktai būtų aplinkos atžvilgiu tvaresni ir pagaminti labiau laikantis žiedinės ekonomikos principų 15 . Kaip pažymėta Komunikate dėl deramo darbo visame pasaulyje, vėliau šiais metais Komisija taip pat pristatys naują teisėkūros iniciatyvą, kuria bus siekiama veiksmingai uždrausti tiekti ES rinkai produktus, pagamintus naudojant priverčiamąjį darbą 16 . 

Pasiūlyme dėl naujo ES reglamento dėl bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos Komisija padidino sistemos indėlį į darnaus vystymosi skatinimą, be kita ko, įtraukdama keletą tarptautinių žmogaus teisių, gero valdymo, darbo ir aplinkos apsaugos sričių priemonių. Papildomos priemonės – tai Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos, JT konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, dvi naujos TDO konvencijos. Papildomos priemonės taip pat apima tvarkingą tarptautinę migraciją, taip prisidėdamos prie darnaus vystymosi. Šiuo pasiūlymu taip pat siekiama, kad prekių, pagamintų naudojant tarptautiniu mastu draudžiamą vaikų ir priverčiamąjį darbą, eksportas būtų pripažintas pagrindu, suteikiančiu galimybę panaikinti prekybos lengvatas 17 .

Daugiašaliu lygmeniu ES neseniai bendrai parėmė tris keliašales PPO iniciatyvas dėl prekybos ir aplinkos tvarumo, taršos plastiku, tvarios prekybos plastiku ir subsidijų iškastiniam kurui reformos 18 . 12-ojoje PPO ministrų konferencijoje ES teko svarbus vaidmuo siekiant, kad būtų sudarytas pirmasis daugiašalis subsidijų žuvininkystei susitarimas. Pagal jį visame pasaulyje drausminamas žalingas žuvininkystės subsidijavimas, o pagrindinis jo tikslas – aplinkos tvarumas. ES iki kitos ministrų konferencijos ir toliau sieks plėsti subsidijavimo drausminimo sritis 19 . ES taip pat aktyviai rėmė pasiūlymą sudaryti prekybos ministrų klimato koaliciją, taip sukuriant papildomą politinį postūmį kurti, visų pirma PPO struktūroje, teigiamą prekybos ir klimato darbotvarkę 20 . Per PPO reformą ES ketina, be kita ko, bendradarbiaudama su PPO ir TDO, skatinti dialogą dėl prekybos ir deramo darbo sąveikos. EBPO struktūroje ES skatina iš dalies keisti taisykles, kuriomis reglamentuojami oficialūs eksporto kreditai, kad jos kuo labiau derėtų su klimato srities tikslais. ES taip pat pavyko pasiekti, kad būtų uždrausta taršos mažinimo priemonių netaikančių anglimis kūrenamų elektrinių veikla 21 .

Visos šios su prekyba susijusios politikos priemonės ir iniciatyvos sudaro visapusiško atsako į pasaulines tvarumo problemas dalį ir yra neatsiejamos nuo prekybos susitarimų.

3.Naujos darnaus vystymosi politikos kryptys prekybos susitarimuose

Atliekant PDV peržiūrą ES PDV modelio patikimumas patvirtintas, tačiau nustatyta tobulintinų aspektų, susijusių su šešiais politikos prioritetais, t. y. reikia 1) aktyviau bendradarbiauti su partneriais, 2) stiprinti konkrečių šalių aplinkybes atitinkantį požiūrį, 3) tvarumo aspektą įtraukti ne tik į prekybos susitarimų PDV skyrius, 4) gerinti PDV įsipareigojimų įgyvendinimo stebėseną, 5) stiprinti pilietinės visuomenės vaidmenį ir 6) gerinti vykdymo užtikrinimą taikant prekybos sankcijas kaip kraštutinę priemonę 22 .

Siekdama, kad jos indėlis būtų optimaliai veiksmingas, Komisija savo politikoje dėl prekybos susitarimų darnaus vystymosi nuostatų daugiausia dėmesio skirs tam tikriems kiekvieno politikos prioriteto veiksmams. Šių veiksmų bus imamasi remiantis įgyvendinimo patirtimi, surinktais įrodymais ir per atviras viešas konsultacijas gautomis įžvalgomis. Šiais veiksmais papildomos ir išplečiamos 15 punktų veiksmų plane nustatytos veiksmų sritys.

3.1.    Visapusiško požiūrio į PDV įtvirtinimas daugiašaliuose susitarimuose ir bendradarbiaujant

Kaip pažymėta pirmiau, prekybos ir darnaus vystymosi sąveika turi būti užtikrinama visapusiškai, prekybos politiką įtraukiant į platesnį kitų priemonių, kuriomis remiamas tvarumas, kontekstą. Laikantis tokio visapusiško požiūrio, prekybos susitarimais skatinama taikyti pasaulinę valdymo sistemą, ypač įtraukti pagrindinius tarptautinius standartus ir įsipareigojimus ir bendradarbiavimo procesais užtikrinti veiksmingą jų įgyvendinimą, laikymąsi ir tolesnį stiprinimą. Aiškus dvišalių PDV įsipareigojimų įtvirtinimas daugiašaliu lygmeniu suteikia ES požiūriui į PDV teisėtumo, patikimumo ir veiksmingumo. Be to, taip siekiama išvengti susiskaidymo ir kaip tik užtikrinti, kad PDV įsipareigojimai pasaulinius veiksmus sustiprintų. Kadangi PDV įsipareigojimai grindžiami tarptautiniais standartais, jie taip pat gali apsaugoti nuo protekcionistinių užmojų.

Įsitraukimu ir bendradarbiavimu grindžiamas požiūris leidžia ES ir jos partneriams prisiimti bendrą atsakomybę už prekybos susitarimų indėlį skatinant žaliąją ir teisingą pertvarką ir siekiant darnaus vystymosi tikslų. Taip skatinamas platesnis įvairių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant vietos bendruomenes, nevyriausybines organizacijas (NVO), darbdavius ir profesines sąjungas, įsitraukimas. Visa tai yra būtina siekiant realių pokyčių.

Atsižvelgdama į tai, Komisija visapusiškai išnaudos prekybos susitarimų suteikiamas platformas, kad sukurtų palankesnes sąlygas dialogui dėl su prekyba susijusių savarankiškų ES tvarumo priemonių ir skatintų prekybos partnerius jų laikytis. Remdamasi savo 15 punktų veiksmų plane nustatytais bendradarbiavimo veiksmais, Komisija taip pat ketina apskritai didinti savo bendradarbiavimo veiksmingumą ir stiprinti ES kolektyvinį požiūrį tais atvejais, kai reikalinga techninė arba finansinė pagalba arba kai prekybos partnerius galima paskatinti toliau didinti savo darbo ir aplinkos apsaugos lygį.

3.2.    Konkrečioms šalims skirtų įgyvendinimo prioritetų nustatymas

Atliekant PDV peržiūrą išryškėjo aiškus lūkestis, kad ES prekybos susitarimuose nustatomi PDV įsipareigojimai turėtų padėti veiksmingiau ir sparčiau pasiekti realius pokyčius, ir tai, kad rezultatai labai priklauso nuo konkrečios atskirų šalių padėties. Pagal šiuos nustatytus faktus darytina išvada, kad 15 punktų veiksmų plane nustatytas konkrečių šalių aplinkybes atitinkantis požiūris turėtų būti labiau pritaikytas pagal poreikius ir konkretesnis.

ES dvišaliai prekybos santykiai apima visą pasaulį ir įvairių išsivystymo lygių partnerius, patiriančius skirtingų ekonominių, socialinių ir aplinkos apaugos sunkumų bei turinčius skirtingų galimybių. Nors PDV skyriuose išdėstomi įsipareigojimai yra tokie patys ir ES, ir šalims partnerėms, siekiant rasti veiksmingus ir visiems šiems įvairiems partneriams tinkamus sprendimus, reikalingas lankstumas, taip pat reikia nustatyti prioritetus, kad PDV tikslai būtų geriau pritaikyti pagal kiekvieno iš jų sunkumus, poreikius ir pajėgumus.

Norint nustatyti tokius konkrečioms šalims skirtus įgyvendinimo prioritetus, reikia atlikti ankstyvąją trūkumų analizę, o PDV aspektus labiau detalizuoti ir sukonkretinti. Pagrindiniai sunkumai, galimybės ir prioritetai turėtų būti nustatomi bendromis pastangomis ankstyvaisiais bendradarbiavimo su konkrečiu partneriu etapais. Formuluojant šiuos prioritetus reikėtų įtraukti pilietinę visuomenę ir į juos atsižvelgti jau per poveikio vertinimą, kuris yra atliekamas prieš pradedant derybas, tačiau vėliau, atliekant poveikio darniam vystymuisi vertinimą, juos reikėtų patikslinti, o įgyvendinimo etapu atliekant ex post analizę – įvertinti. Laikantis ES biologinės įvairovės strategijos 23 , atliekant šiuos vertinimus daug dėmesio bus skiriama prekybos liberalizavimo poveikiui biologinei įvairovei. Tam, kad siekiant PDV tikslų būtų daroma pažanga, ES ir šalys partnerės, atsižvelgdamos į tų vertinimų rezultatus, turėtų apsvarstyti galimybę derėtis dėl svarbiausių konkrečioms šalims skirtų įgyvendinimo prioritetų ir sutelkti dėmesį į juos. Prioritetai turėtų būti realistiški ir suformuluoti taip, kad padėtų pasiekti rezultatus. Jie taip pat turėtų būti pakankamai lankstūs, kad ilgainiui, keičiantis tvarumo padėčiai, juos būtų galima tikslinti.

Taip būtų siekiama stiprinti įgyvendinimą konkrečiose srityse, kuriose tai yra reikalinga, pavyzdžiui, tam, kad būtų laikomasi tam tikro TDO principo, konvencijos ar ratifikuoto daugiašalio aplinkos susitarimo. Jeigu to reikia ir tai yra aktualu, tuo tikslu su šalimi partnere galima susitarti dėl konkrečių veiksmų, jų įgyvendinimo terminų, orientyrų (vadinamųjų įgyvendinimo veiksmų gairių) ir reikiamų paskesnių veiksmų, įskaitant atitinkamai tarptautinių organizacijų ir suinteresuotųjų subjektų paramą šiam procesui.

Taip pat pažymėtina, kad ES ir toliau ragins ratifikuoti pagrindines TDO konvencijas. Savo pastangas ratifikavimo srityje ji daugiausia sutelks į nustatytus įgyvendinimo prioritetus. Juos reikės įvertinti kiekvienu atveju atskirai, daugiausia dėmesio skiriant tiems dalykams, kurie daro didelį poveikį veiksmingam pagrindinių teisių įgyvendinimui.

3.3.    Tvarumo aspekto integravimas į visą prekybos susitarimą

Tam tikros nuostatos, kuriomis siekiama išsaugoti šalių reglamentavimo teisę, kad jos galėtų siekti teisėtų aplinkos ir darbo tikslų, jau yra įtrauktos į visus ES prekybos susitarimus. Šią būtiną politikos erdvę reikia išsaugoti, tačiau kartu reikėtų į įvairias prekybos susitarimų dalis proaktyviai įtraukti ir tvarumo aspektus.

Integruojant PDV tikslus į visas prekybos susitarimų dalis pirmenybę būtų galima teikti aplinkosaugos prekių ir paslaugų, ypač tų, kurios padeda mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir skatina efektyvų išteklių naudojimą ir žiediškumą, liberalizavimui. Be to, prekybos susitarimais turėtų būti užtikrinama neiškraipyta prekyba ir investicijos į žaliavas ir energijos prekes, kurių reikia pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos.

Tuo tikslu būtų galima, pavyzdžiui, spręsti netarifinių kliūčių klausimus ir skatinti taikyti tarptautinius standartus, taip skatinant prekybą, investicijas į aplinkos apsaugą, efektyvų išteklių naudojimą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Be to, prekybos susitarimais turėtų būti skatinama viešųjų pirkimų procesuose atsižvelgti į nediskriminacinius tvarumo aspektus ir siekiama įtraukti nuostatas dėl tvarių maisto sistemų.

Kad PDV tikslų prioritetai būtų platesni ir apimtų ne tik PDV skyrius, atliekant poveikio vertinimus ir poveikio darniam vystymuisi vertinimus reikėtų atsižvelgti į su tvarumu susijusius sunkumus ir galimybes visose atitinkamose prekybos susitarimų srityse. Ankstesniame skirsnyje nurodyto konkrečių šalių aplinkybes atitinkančio požiūrio turėtų būti laikomasi visame prekybos susitarime.

3.4.    Kolektyvinė PDV įsipareigojimų įgyvendinimo stebėsena

Viena iš pamokų, kurias teko išmokti įgyvendinant 15 punktų veiksmų planą, yra tai, kad rezultatų yra pasiekiama per nuolatinio bendradarbiavimo su atitinkamu prekybos partneriu procesą. Toks požiūris yra imlus ištekliams, tačiau padeda pasiekti realių ilgalaikių rezultatų. Telkdama ekspertines žinias, turimas priemones bei programas Komisija ir toliau ketina laikytis visapusiško ES požiūrio visose ES tarnybose. Pavyzdžiui, tokio požiūrio laikytis dvišaliuose dialoguose darbo, aplinkos politikos ir reglamentavimo klausimais ir, prireikus, vystomojo bendradarbiavimo ir finansinės pagalbos srityse.

Stebint, kaip įgyvendinami PDV įsipareigojimai, ypač svarbus vaidmuo tenka ES delegacijoms. Jos palaiko tiesioginius ryšius tiek su valdžios ir administracinėmis institucijomis, tiek su vietos suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vidaus patariamąsias grupes (VPG) 24 . ES delegacijos taip pat turi galimybę tiesiogiai spręsti su prekyba susijusius darnaus vystymosi klausimus. Kartu su valstybėmis narėmis jos yra ne tik vietos „akys ir ausys“, bet ir visos kartu sudaro Europos diplomatų tinklą, kuris bendromis pastangomis padeda numatyti ir spręsti tvarumo problemas savo atitinkamose geografinėse veiklos teritorijose ir kompetencijos srityse.

Šį visa apimantį požiūrį reikėtų papildyti tvirtesniu bendradarbiavimu su valstybėmis narėmis tiek centriniu, tiek vietos lygmeniu per jų ambasadas ir misijas trečiosiose šalyse. Turėtų būti siekiama užtikrinti, kad atitinkamos Komisijos ir nacionalinės priemonės sąveikautų ir stiprintų viena kitą, kad ES galėtų pasiekti masto ekonomiją ir vietos lygmeniu daryti didesnį poveikį.

Taip pat svarbu stiprinti Europos Parlamento dalyvavimą. Per savo narių misijas ir vizitus vietoje Europos Parlamentas irgi galėtų prisidėti prie PDV įsipareigojimų stebėsenos ir įgyvendinimo. Europos Parlamento ir šalių partnerių parlamentų sąveika gali būti ypač veiksminga, kai reikalingos teisėkūros reformos. Europos ir nacionalinių parlamentų atstovų vizitai vietoje taip pat suteikia galimybių skleisti informaciją apie ES tvarumo tikslus užsienyje, bendraujant ne tik su vietos valdžios institucijų, bet ir su vietos pilietinės visuomenės atstovais, VPG ir įmonėmis.

Derantis dėl prekybos susitarimų ir juos įgyvendinant svarbų vaidmenį taip pat atlieka Tarptautinės prekybos komiteto sudarytos stebėsenos grupės. Šį aspektą būtų galima toliau stiprinti, pavyzdžiui, rengiant reguliarias konkrečioms šalims skirtas diskusijas prekybos ir darnaus vystymosi klausimais. Kartu su ES delegacijomis Komisija bus pasirengusi padėti Europos Parlamentui šioje srityje.

Kolektyvinė prekybos susitarimuose įtvirtintų PDV įsipareigojimų įgyvendinimo stebėsena taip pat reiškia, kad didesnis vaidmuo būtų suteiktas pilietinei visuomenei, įskaitant socialinius partnerius. Tiek ES, tiek kiekvienas jos prekybos partneris turėtų stengtis bendradarbiauti su abiejų susitariančiųjų šalių pilietinės visuomenės organizacijomis ir skatinti struktūrizuotą ir materialų indėlį.

Tai, kad 2020 m. buvo įsteigta už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingo vyriausiojo pareigūno pareigybė ir sukurtas vienos bendros prieigos centras, yra svarbus žingsnis stiprinant PDV įsipareigojimų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą 25 . Vienos bendros prieigos centras – tai centralizuotas kontaktinis centras, į kurį gali kreiptis visi ES įsisteigę suinteresuotieji subjektai, norintys paduoti skundą, įskaitant skundus dėl PDV įsipareigojimų pažeidimų 26 . Siekiant padėti suinteresuotiesiems subjektams (pvz., profesinėms sąjungoms, pramonės asociacijoms, NVO) kuo geriau pasinaudoti naująja sistema, parengtos veikimo gairės ir jose pateikta skundo forma. Skundų dėl prekybos ir darnaus vystymosi nagrinėjimas ir tolesni su tuo susiję veiksmai yra svarbi už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingo vyriausiojo pareigūno darbo įgyvendinant prekybos susitarimus ir užtikrinant jų vykdymą dalis 27 .

Vis dėlto kol kas suinteresuotieji subjektai į vienos bendros prieigos centrą dėl PDV kreipiasi retai. Vienos bendros prieigos sistema sukurta taip, kad dėl konkrečių problemų būtų galima kreiptis kuo anksčiau, o Komisija patvirtina norinti dar aktyviau, ne tik skelbdama išsamią informaciją internete, dalyvauti sprendžiant galimus PDV klausimus ir aiškinti, kaip šia sistema gali būti naudojamasi ir kokios informacijos gali būti reikalaujama. Siekdama paskatinti aktyviau naudotis šia sistema, Komisija suteiks papildomų paaiškinimų ir papildomos pagalbos. Tuo tikslu, vykdydama PDV peržiūrą, ji atnaujino veikimo gaires, aiškiai nurodydama, kad VPG taip pat gali teikti kolektyvinius skundus ir kad ES esantis skundo pateikėjas gali atstovauti šalyje partnerėje įsisteigusio subjekto interesams sprendžiant jam aktualias su PDV susijusias problemas. Atnaujintų gairių nuostatos yra skaidresnės, jose aiškiau nurodyta, kaip ir per kiek laiko vienos bendros prieigos centras gali atlikti pradinius skundo dėl PDV pažeidimo nagrinėjimo veiksmus.

3.5.        Pilietinės visuomenės vaidmens stiprinimas

Naudodamasi jau sklandžiai veikiančia horizontalia dialogų su pilietine visuomene struktūra Komisija reguliariai ir dažnai konsultuojasi su suinteresuotaisiais subjektais, o prekybos ir darnaus vystymosi klausimai per šias konsultacijas yra reguliariai keliami ir nagrinėjami. Komisija taip pat deda daugiau pastangų, kad veiksmingiau pasiektų valstybių narių pilietinę visuomenę, be kita ko, rengia daugiau tikslinių renginių ir aukšto lygio diskusijų. Be to, ES prekybos susitarimuose konkrečiai numatomas pilietinės visuomenės dalyvavimas įgyvendinant PDV įsipareigojimus, įskaitant dalyvavimą per VPG. Pilietinė visuomenė taip pat gali atlikti aktyvų vaidmenį vykdymo užtikrinimo etape teikdama su PDV susijusius skundus vienos bendros prieigos centrui (žr. pirmiau) ir amicus curiae informacinius pranešimus kolegijai.

Pilietinės visuomenės organizacijų indėlis, kurį sudaro tinkamai pagrįsta ir įrodymais paremta informacija, yra labai svarbus tam, kad Komisija galėtų išskirti PDV aspektus, nustatyti jų prioritetus ir imtis dėl jų veiksmų. Šiuo atžvilgiu taip pat labai svarbus ES suinteresuotųjų subjektų ir jų partnerių užsienio organizacijų bendradarbiavimas ir ryšiai. Tokio indėlio vertė nustatant tikslus ir prioritetus tokiu atveju atsiskleistų geriau. Pavyzdžiui, poveikio vertinimo etapu (atliekant tiek poveikio vertinimą, tiek poveikio darniam vystymuisi vertinimą) konsultacijos su pilietine visuomene galėtų padėti nustatyti spragas ir problemas, išskirti prioritetus, dėl kurių būtų galima derėtis, taip pat numatyti galimus pagrindinius su įgyvendinimu susijusius klausimus. Susitarimui įsigaliojus, laiku ir tinkamai PDV komitetams pagal prekybos susitarimus teikiama informacija, pagrįsta praktinėmis žiniomis ir ekspertine patirtimi, gali padėti vykdyti bendrą PDV reikalavimų laikymosi stebėseną ir nukreipti dvišalį įgyvendinimą reikiama linkme.

Komisija taip pat toliau bendradarbiaus su VPG, įsteigtomis pagal prekybos susitarimus, teiks joms logistinę paramą ir padės stiprinti gebėjimus bei kaupti ekspertines žinias. Komisija taip pat padidino skaidrumą – skelbia esamų PDV komitetų darbotvarkes ir posėdžių protokolus. Ateityje Komisija toliau stiprins VPG, atidžiai stebėdama, ar jos yra steigiamos pagal prekybos susitarimuose nustatytas sąlygas, ir rems ES ir šalių partnerių VPG sąveiką. Pripažindama VPG indėlio svarbą ir toliau vertindama jų patirtį ir ekspertines žinias, Komisija taip pat sieks išplėsti VPG įgaliojimus, kad jie apimtų ne tik PDV, bet ir kitas prekybos susitarimų dalis, kaip jau yra numatyta ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarime.

3.6.        Ryžtingesnis vykdymo užtikrinimas, įskaitant prekybos sankcijų taikymą

PDV įsipareigojimai yra teisiškai privalomi ir jų vykdymas gali būti užtikrinamas naudojantis specialiu valstybių tarpusavio ginčų sprendimo mechanizmu 28 – pagal jį ekspertų kolegija atlieka nepriklausomą ir skaidrią peržiūrą ir į procesą aktyviai įtraukiama pilietinė visuomenė 29 . Toks požiūris grindžiamas įsitraukimo principu, o kylantys klausimai sprendžiami dialogo ir bendradarbiavimo būdu.

Iki šiol į šį mechanizmą nebuvo įtraukta konkrečių taisyklių dėl to, kaip stebėti ekspertų kolegijos parengtos ataskaitos įgyvendinimą (vadinamasis atitikties užtikrinimo etapas). Dabar Komisija siūlo PDV vykdymo užtikrinimo sistemą dar labiau suderinti su bendrąja valstybių tarpusavio ginčų sprendimo sistema ir atitikties užtikrinimo etapą išplėsti, kad jis apimtų ir ginčus pagal PDV skyrių. Tai reiškia, kad šalis, pripažįstama pažeidusia savo PDV įsipareigojimus, turės nedelsdama informuoti, kaip įgyvendins ekspertų kolegijos ataskaitą, ir turės tai padaryti per tam tikrą laikotarpį. Šį procesą peržiūrės kolegija. Šiuo etapu pilietinė visuomenė taip pat galės teikti pastabas kolegijai.

Taip pat pažymėtina, kad pagal ES požiūrį į PDV galimybė skirti sankcijas už kolegijos ataskaitos nesilaikymą nėra numatyta. Dabar Komisija siūlo numatyti galimybę kraštutiniu atveju, jeigu pagrindiniai PDV įsipareigojimai, tiksliau, pagrindiniai TDO principai, teisės darbe ir Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos, yra šiurkščiai pažeidžiami, taikyti prekybos sankcijas. Tokiais atvejais būtų tikslinga skirti prekybos sankcijas ir taip paskatinti laikytis reikalavimų. Paryžiaus susitarimo atveju būtų siekiama nustatyti prievolių nesilaikymo atvejus, kurie labai kenkia susitarimo dalykui ir tikslui. Dėl TDO pagrindinių principų ir teisių darbe pažymėtina, kad prekybos sankcijas būtų galima skirti šiurkštaus principų nesilaikymo atvejais ir remtis tuo, kad TDO stebi visose valstybėse narėse vykstančius procesus. Šis požiūris bus grindžiamas pagarba pagrindinėms darbo teisėms ir Paryžiaus susitarimui ir tos pagarbos stiprinimu – tai bus pagrindiniai mūsų prekybos susitarimų aspektai 30 . 

Prekybos sankcijos už tam tikrų PDV nuostatų pažeidimus bus taikomos laikantis bendrųjų ginčų sprendimo taisyklių. Todėl prekybos sankcijos bus laikinos, proporcingos ir galės būti taikomos sustabdant prekybos nuolaidų taikymą. Jas bus galima skirti tik tada, jei kolegija konstatuos, kad šalis pažeidė savo PDV įsipareigojimus, ir ta šalis per tam skirtą laikotarpį neužtikrins, kad reikalavimų būtų laikomasi. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, šalys ginčą taip pat gali išspręsti bet kuriuo metu abiejų šalių susitartu būdu.

Prekybos sankcijas už pagrindinių PDV įsipareigojimų pažeidimus pirmą kartą įtraukusi į ES prekybos susitarimus ir kartu laikydamasi bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio, ES galės ryžtingiau užtikrinti PDV skyrių nuostatų vykdymą. Šiuo atžvilgiu ES tobulins turimas priemones, padedančias siekti tvarumo tikslų, ir didins prekybos susitarimų indėlį į tai.

4.Išvada

Keletas iš nustatytų veiksmų, ypač daugelis veiksmų, susijusių su PDV įsipareigojimų įgyvendinimu ir pilietinės visuomenės vaidmens stiprinimu, gali būti įtvirtinti iš karto, be kita ko, jau galiojančiuose prekybos susitarimuose.

Ateityje PDV peržiūros rezultatai bus pristatomi per visas būsimas derybas ir per vykstančias derybas į juos bus atitinkamai atsižvelgiama. Komisija tinkamai iš anksto, dar ruošdamasi deryboms, įtrauks apibrėžtus veiksmus.

Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą pritarti šiame komunikate išdėstytam požiūriui ir bendradarbiauti įgyvendinant jame numatytus veiksmus.

(1)

Komisijos tarnybų neoficialus dokumentas „Grįžtamoji informacija ir tolesni veiksmai, kuriais siekiama gerinti ES laisvosios prekybos susitarimų prekybos ir darnaus vystymosi skyrių įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą“ (angl. Feedback and way forward on improving the implementation and enforcement of Trade and Sustainable Development chapters in EU Free Trade Agreements). Į 15 punktų veiksmų planą įtraukti veiksmai, kuriais siekiama veiksmingiau įgyvendinti PDV skyrius ir pagerinti jų vykdymo užtikrinimą, suskirstyti į keturias antraštines dalis: i) Bendradarbiavimas, ii) Pilietinės visuomenės, įskaitant socialinius partnerius, įgalinimas atlikti aktyvesnį vaidmenį per įgyvendinimo procesą, iii) Rezultatų siekimas ir iv) Skaidrumas ir komunikacija. Neoficialus dokumentas paskelbtas internete adresu  https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/february/tradoc_156618.pdf .

(2)

COM(2019) 640, paskelbta internete adresu https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:b828d165-1c22-11ea-8c1f-01aa75ed71a1.0011.02/DOC_1&format=PDF . 

(3)

Žr.  https://policy.trade.ec.europa.eu/development-and-sustainability/sustainable-development/sustainable-development-eu-trade-agreements_en . 

(4)

J. Velut et al., Comparative Analysis of Trade and Sustainable Development Provisions in Free Trade Agreements, LSE Consulting, London, 2022, paskelbta internete adresu https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2022/february/tradoc_160043.pdf . 

(5)

Žr.  https://policy.trade.ec.europa.eu/consultations/open-public-consultation-trade-and-sustainable-development-tsd-review_en  

(6)

ES eksporto sektoriuje sukurta 38 mln. darbo vietų (nuo 2000 m. padaugėjo dviem trečdaliais), o prekybos svarba kuriant ES piliečių gerovę ateityje didės dar labiau – numatoma, kad iki 2026 m. 86 proc. bendro augimo bus sukuriama už ES ribų.

(7)

 COM(2021) 66, paskelbta internete adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52021DC0066&qid=1620054290971 . 

(8)

COM(2022) 66, paskelbta internete adresu https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_22_1187 . 

(9)

Tiksliau: laisvė jungtis į asociacijas ir veiksmingas teisės į kolektyvines derybas pripažinimas, visų formų priverčiamojo ar privalomojo darbo panaikinimas, veiksmingas vaikų darbo panaikinimas ir diskriminacijos dėl darbo ir profesijos panaikinimas. 2022 m. birželio 10 d. TDO iš dalies pakeitė 1998 m. deklaraciją – į pagrindinių principų sąrašą įtraukė naują darbuotojų saugos ir sveikatos principą.

(10)

Laikantis atitinkamų tarptautinių dokumentų, pavyzdžiui, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms, TDO trišalės deklaracijos dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika, ir JT pasaulinio susitarimo.

(11)

COM(2021) 564, paskelbta internete adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/lt/TXT/?uri=CELEX:52021PC0564 . 

(12)

 COM(2021) 706, paskelbta internete adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52021PC0706 . 

(13)

COM(2021) 390, paskelbta internete adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52021DC0390 . 

(14)

COM(2022) 71, paskelbta internete adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52022PC0071 . 

(15)

 COM(2022) 142, paskelbta internete adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52022PC0142.

(16)

Žr. 8 išnašą.

(17)

COM(2021) 579, paskelbta internete adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52021PC0579&qid=1656335964689 . 

(18)

Žr. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_21_6882 . 

(19)

Žr. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_22_3792.

(20)

Žr. https://ec.europa.eu/commission/commissioners/2019-2024/dombrovskis/announcements/speech-executive-vice-president-valdis-dombrovskis-trade-climate-cop26_en . 

(21)

 Žr. https://policy.trade.ec.europa.eu/news/ban-export-credits-coal-fired-electricity-projects-agreed-oecd-2021-10-22_en . 

(22)

Tarp 49 pasiūlymų, įtrauktų į Konferencijos dėl Europos ateities galutinę ataskaitą, taip pat yra pasiūlymas dėl prekybos susitarimų PDV skyrių plėtojimo ir vykdymo užtikrinimo, įskaitant galimybę kraštutiniu atveju taikyti sankcijomis grįstą mechanizmą. Žr. „Konferencija dėl Europos ateities. Galutinių rezultatų ataskaita“, 2022 m. gegužės mėn., pasiūlymas Nr. 19(4), p. 63.

(23)

COM(2020) 380, paskelbta internete adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52020DC0380&from=EN.

(24)

Vidaus patariamosios grupės – tai pagal prekybos susitarimus įsteigtos struktūros, kurias sudaro nepriklausomi pilietinės visuomenės grupių, įskaitant nevyriausybines organizacijas, verslo ir profesines sąjungas, atstovai, proporcingai atstovaujantys įvairiems ekonominiams, socialiniams, žmogaus teisių, aplinkos ir kitiems interesams. VPG stebi, kaip įgyvendinami prekybos susitarimuose nustatyti darnaus vystymosi įsipareigojimai, ir teikia konsultacijas bei nuomones atitinkamoms susitariančiosioms šalims.

(25)

Žr. https://policy.trade.ec.europa.eu/enforcement-and-protection/chief-trade-enforcement-officer_en . 

(26)

Žr. https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2021/november/tradoc_159907.pdf . 

(27)

„Vienos bendros prieigos centro ir skundų nagrinėjimo mechanizmo veikimo gairės ES prekybos susitarimų vykdymui užtikrinti“ (angl. Operating guidelines for the Single Entry Point and complaints mechanism for the enforcement of EU trade agreements and arrangements), paskelbta internete adresu https://trade.ec.europa.eu/access-to-markets/en/form-assets/operational_guidelines.pdf . 

(28)

Pagal specialią PDV ginčų sprendimo tvarką laikomasi valstybių tarpusavio reikalavimų vykdymo užtikrinimo mechanizmo procedūros, kuri yra taikoma kitoms prekybos susitarimo dalims, su tam tikrais pakeitimais (pvz., ekspertų kolegijos nariams reikalinga kompetencija prekybos, darbo ir aplinkos klausimais), tačiau, jei kolegijos ataskaitos nesilaikoma, galimybės skirti sankcijas nėra.

(29)

Pavyzdžiui, teikiant amicus curiae pareiškimus arba dalyvaujant viešuose klausymuose.

(30)

Atsižvelgdama į būsimos tvirtos Pasaulinės biologinės įvairovės sistemos kūrimą, ypač į nustatomus biologinės įvairovės tikslus ir reikiamą tarptautinės atskaitomybės ir stebėsenos mechanizmą, Komisija įvertins galimybę į šį naują požiūrį įtraukti Biologinės įvairovės konvenciją.