EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 07 28

COM(2022) 386 final

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

dėl Reglamento (ES) 2020/521, kuriuo aktyvuojamas skubios paramos teikimas būtinoms kovos su COVID-19 pandemija išlaidoms finansuoti, įgyvendinimo

Turinys

1.Įvadas

2.Skubios paramos priemonės aktyvavimas

2.1.Priemonė, skirta reaguoti į nuolat kintančią krizinę situaciją

2.2.Valdymas ir sprendimų priėmimas

2.3.Biudžetas ir įgyvendinimas

2.4. Komunikacija ir koordinavimas

3.Atlikti darbai ir rezultatai

3.1.Pagal SPP finansuojami veiksmai

3.1.1. Judumo dokumentų rinkinys

3.1.2. Būtiniesiems su sveikata susijusiems produktams skirta priemonė

3.1.3. COVID-19 sergančių pacientų gydymas imunine plazma

3.1.4. SARS-COV-2 užsikrėtusiems pacientams gydyti skirtų pakeistos paskirties vaistų klinikiniai tyrimai

3.1.6. Parama Graikijos priėmimo centruose

3.1.7. Viruso plitimą veiksmingai ribojančios proveržio sistemos

3.1.8. Pasiektas svarbus ES kovos su pandemija tarpinis tikslas – ES skaitmeninis COVID pažymėjimas

3.1.9. Bendra skaitmeninių keleivio buvimo vietos anketų mainų platforma

3.2.Įgyvendinimas ir veiklos rezultatai

3.2.1.Precedento neturinčios pastangos – vakcinų finansavimas ES ir už jos ribų

4.SPP reglamento aktyvavimo pridėtinė vertė kovojant su COVID-19 pandemija

5.Tolesni veiksmai

1.Įvadas

2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė COVID-19 pandemiją. Dėl pandemijos Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje mirė daug žmonių, todėl valstybės narės ėmėsi išskirtinių priemonių viruso plitimui apriboti, o jos turėjo sunkių socialinių ir ekonominių pasekmių. Nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos patyrė ir kai kuriais atvejais vis dar patiria didelių sunkumų – valstybėms narėms teko skubiai ieškoti būdų patenkinti didelį medicinos priemonių, asmeninių apsaugos priemonių, vaistų, įskaitant COVID-19 gydymo priemones ir vakcinas nuo šios ligos, ir papildomų ligoninių lovų poreikį, taip pat stiprinti darbo jėgą. Nors visose ES valstybėse narėse švelninami dėl pandemijos nustatyti apribojimai, o omikron atmainos viruso sukeliamos COVID-19 sunkumas – dėl skiepijimo sustiprėjus atsparumui šiai ligai – sumažėjo per pastaruosius kelis mėnesius, šis virusas vis dar kelia nuolatinę grėsmę ir, kilus naujoms užsikrėtimo COVID-19 bangoms, sveikatos priežiūros tarnybos gali ir vėl patirti papildomų sunkumų.

Dėl spartaus viruso plitimo 2020 m. pavasarį ir susiklosčiusios kritinės padėties ES teko solidariai imtis visapusiškų atsako priemonių krizei įveikti. Netrukus paaiškėjo, kad veiksmais, kurių ankstyvame etape savarankiškai ėmėsi valstybės narės, nepavyks patenkinti piliečių poreikių ir bendrajai rinkai gali būti padaryta didesnė žala.

ES greitai susitarta dėl poreikiais grindžiamos skubios paramos teikimo, siekiant užkirsti kelią žmonių kančioms ir jas palengvinti, taip pat apsaugoti žmogaus orumą. Šia parama prisidėta prie valstybių narių pastangų. 2020 m. balandžio mėn. Taryboje sutarta pradėti taikyti skubios paramos priemonę (SPP). SPP suteikė galimybę teikti tiesioginę paramą valstybėms narėms strategiškai ir koordinuotai įgyvendinamomis tikslinėmis priemonėmis.

Pagal SPP valstybių narių sveikatos priežiūros sektoriams suteiktas platus priemonių rinkinys, kuriuo sustiprintos ir papildytos nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų pastangos kovoti su pandemija. Tai buvo greita, lanksti ir veiksminga priemonė sunkiems tiesioginiams pandemijos padariniams sušvelninti.

Šios ataskaitos tikslas – apžvelgti pagrindinį SPP poveikį nuo jos taikymo pradžios prasidėjus COVID-19 pandemijai, išanalizuoti pagrindinius sunkumus, kuriuos teko įveikti, ir išdėstyti numatomus būsimus veiksmus.

2.Skubios paramos priemonės aktyvavimas

Skubios paramos priemonė (SPP) sukurta 2016 m. (2016 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/369 1 ) ir pirmą kartą buvo pradėta taikyti trejų metų laikotarpiui reaguojant į pabėgėlių ir migrantų antplūdį į Sąjungą.

2020 m. balandžio 2 d. Komisija pasiūlė 2 pradėti taikyti SPP atsižvelgiant į prasidėjusią COVID-19 pandemiją laikotarpiui nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. Šis pasiūlymas buvo pagrįstas pirma Komisijos padalinių atlikta apklausa dėl su krize susijusių poreikių (poreikių vertinimu), kurioje buvo pateiktas Komisijos pasiūlyme dėl aktyvavimo išdėstytas nebaigtinis galimų SPP veiksmų sričių sąrašas. Kartu Komisija pasiūlė susijusį Taisomojo biudžeto Nr. 2/2020 projektą ir derėjosi dėl jo su biudžeto valdymo institucija, kad būtų skirta 3 000 000 000 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 1 530 000 000 EUR mokėjimų asignavimų, iš kurių 2 700 000 000 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 1 380 000 000 EUR mokėjimų asignavimų pagal 3 išlaidų kategoriją „Saugumas ir pilietybė“ būtų skirta skubios paramos teikimui Sąjungoje pagal skubios paramos priemonę finansuoti.

2020 m. balandžio 14 d. Taryba priėmė Tarybos reglamentą (ES) 2020/521, kuriuo pagal Tarybos reglamentą (ES) 2016/369 aktyvuotas skubios paramos teikimas ir iš dalies pakeistos to reglamento nuostatos, kad būtų finansuojamos išlaidos, kurios yra būtinos kovojant su COVID-19 pandemija. Taisomasis biudžetas Nr. 2/2020 priimtas 2020 m. balandžio 17 d.

2.1.Priemonė, skirta reaguoti į nuolat kintančią krizinę situaciją

SPP aktyvavimas buvo numatytas tam, kad būtų galima visapusiškai ir lanksčiai reaguoti į pandemijos metu atsirandančius neatidėliotinus, kintančius ir skirtingus valstybių narių poreikius.

Ypač ankstyvajame etape bendras atsakas į krizę sulėtėjo dėl to, kad trūko informacijos apie poreikius tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu ir (arba) subnacionaliniu lygmenimis. Siekiant sušvelninti padėtį, remiantis darbu, atliktu taikant COVID-19 medicinos reikmenų pasiūlos ir paklausos koordinavimo mechanizmą 3 , visų pirma jį taikant atliktų apklausų ir parengtų prognozių dėl valstybių narių poreikių rezultatais, parengta šios priemonės veiksmų programa. Valstybių narių nurodyti poreikiai buvo abipusiai susieti su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) epidemiologinių tyrimų metodais, siekiant užtikrinti teisingą dovanoti skirtos įrangos ir produktų paskirstymą valstybėms narėms.

Laikydamasi teisinio pagrindo, Komisija glaudžiai bendradarbiavo su valstybėmis narėmis įgyvendinant šią priemonę. Be specialių posėdžių su valstybių narių kontaktiniais asmenimis, ypač svarbios diskusijos siekiant surinkti informacijos apie galimas veiklos sritis vyko Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) ir ES integruoto politinio atsako į krizes mechanizmo (IPCR) posėdžiuose.

2.2.Valdymas ir sprendimų priėmimas

Skubios paramos priemonė grindžiama SESV 122 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali, laikydamasi valstybių narių solidarumo principo, nuspręsti dėl atitinkamai ekonominei padėčiai tinkamų priemonių, visų pirma tais atvejais, kai kyla didelių tam tikrų produktų tiekimo sunkumų.

Jau buvo kitų Sąjungos priemonių, skirtų reaguoti į įvairių rūšių vidaus iššūkius, pvz., pagal Sprendimu Nr. 1313/2013/ES nustatytą Sąjungos civilinės saugos mechanizmą (SCSM) numatytos priemonės, rezervas „rescEU“ arba Bendro vaistų ir medicinos reikmenų pirkimo susitarimas. Vis dėlto, nors ES jau pasinaudojo tomis priemonėmis, jų aprėptis buvo nedidelė, o atsako, kurį jomis pavyko užtikrinti, nepakako dėl pandemijos atsiradusiems išskirtiniams ir plataus masto poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į SPP taikymo sritį ir tik išimtinėmis aplinkybėmis, kuriomis jokių kitų valstybių narių ir Sąjungos turimų priemonių nepakaktų, taikoma SPP buvo papildytos valstybių narių pastangos, kartu palaikant glaudų bendradarbiavimą ir konsultacijas su jomis.

Siekiant užtikrinti strateginį priemonės koordinavimą, visų pirma kiek tai susiję su prioritetų nustatymu ir finansavimo paskirstymu, buvo sukurta speciali vidaus valdymo tvarka. Šiuo tikslu, be kita ko, buvo įsteigtas iniciatyvinis komitetas (toliau – SPP iniciatyvinis komitetas), kurio pagrindinės užduotys buvo parengti gaires siekiant užtikrinti strateginius veiksmus pagal SPP programą, nustatyti prioritetus ir paskirstyti atitinkamą biudžetą, taip pat galiausiai įvertinti padarytą pažangą. Komitetas, kuriam pirmininkavo generalinis sekretoriatas, o nuo 2021 m. liepos 15 d. – Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas (SANTE), buvo sudarytas iš Biudžeto (BUDG) GD, Vidaus rinkos pramonės, verslumo ir MVĮ (GROW) GD, Sveikatos ir maisto saugos (SANTE) GD, Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų (ECHO) GD, Migracijos ir vidaus reikalų (HOME) GD ir Ryšių tinklų, turinio ir technologijų (CNECT) GD generalinių direktorių.

SPP iniciatyviniam komitetui padėjo SPP darbo grupė, kurios pareiga – rengti iniciatyvinio komiteto darbotvarkę ir koordinuoti jo veiklą, taip pat užtikrinti, kad komitetas laiku priimtų sprendimus ir veiksmingai įgyvendintų savo veiksmus. Atsižvelgdami į kiekvienu pandemijos momentu atsirandančius poreikius, iniciatyvinis komitetas ir SPP darbo grupė kartu atrinko tam tikras paramos gavėjų veiklos sritis, įsitikinę, kad nėra galimybės finansuoti tų veiklos sričių naudojantis kitais ES mechanizmais ir fondais.

Atrinkus veiksmus, kurių finansavimui nuspręsta teikti pirmenybę, dalis biudžeto buvo įvykdyta finansuojant tam tikras papildomas paslaugas, bendrai perdavus arba kryžmiškai perdavus įgaliojimus (Informatikos GD (DIGIT), Mobilumo ir transporto GD (MOVE), Aplinkos GD (ENV), Jungtinis tyrimų centras (JRC), Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija (HERA) ir Tarptautinės partnerystės GD (INTPA)). Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ srityje neįgyvendinta jokių veiksmų.

Skubios paramos priemonę centralizuotai valdė Komisija, ir daugiausia ji buvo įgyvendinama taikant tiesioginį valdymą (dotacijos (9 proc.) ir viešieji pirkimai (89 proc.)); maždaug 2 proc. finansavimo įgyvendinta taikant netiesioginį valdymą, tarpininkaujant Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus federacijai (IFRC), Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūrai (EASA) ir Tarptautinei migracijos organizacijai (TMO).

2.3.Biudžetas ir įgyvendinimas

2020 m. balandžio 14 d. pradėjus taikyti SPP, biudžeto valdymo institucija leido skirti 2 700 000 000 EUR skubios paramos veiksmams įgyvendinti. Sprendimu C(2020)2794 4 Komisija leido finansuoti skubios paramos veiksmus pagal SPP reglamentą.

2020 m. birželio mėn. Komisija patvirtino 5 susitarimą su valstybėmis narėmis dėl vakcinų nuo COVID-19 viešųjų pirkimų valstybių narių vardu ir nusprendė 6 panaudoti dalį SPP finansavimui skirtų lėšų COVID-19 vakcinoms įsigyti (vakcinų finansavimo priemonės iniciatyva), o jau 2020 m. liepos mėn. buvo priimtas skubus sprendimas 7 padidinti šiam veiksmui skirtą finansavimą.

2020 m. gruodžio mėn., atsižvelgiant į su krize susijusius atsirandančius poreikius, Sprendimu C(2020)8800 8 į SPP buvo įtraukti nauji veiksmai. Taip pat pastaruoju sprendimu buvo patikslintas vakcinų finansavimo priemonės biudžetas, atsižvelgiant į valstybių narių įnašus pagal SPP reglamento 4 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta galimybė valstybėms narėms ir kitiems viešiesiems ar privatiesiems paramos teikėjams skirti įnašus SPP kaip išorės asignuotąsias pajamas pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 21 straipsnio 5 dalį. Papildomi ištekliai buvo būtini dėl to, kad visos 2020 m. biudžete numatytos lankstumo priemonės jau buvo išnaudotos.

Iki 2020 m. gruodžio mėn. pabaigos valstybės narės, įgyvendindamos vakcinų finansavimo iniciatyvą, priemonės finansavimui skyrė iš viso 750 mln. EUR išorės asignuotųjų pajamų. Taigi 2020 m. pabaigoje vakcinų finansavimo priemonės biudžetas iš viso sudarė 2,9 mlrd. EUR.

Atsižvelgiant į atsirandančius poreikius, susijusius su naujų viruso atmainų atsiradimu, buvo nuspręsta padidinti SPP biudžetą ir sutelkti jį papildomoms priemonėms. Komisija pasiūlė sustiprinti SPP, skiriant jai dar 231,7 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų (75,5 mln. EUR –biudžeto valdymo institucijai atlikus lėšų perkėlimą DEC 5/2021 iš solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo (SEAR) ir 156,2 mln. EUR – pagal Taisomojo biudžeto Nr. 2/2021 projektą) naujiems veiksmams finansuoti. Ji sukūrė 100 mln. EUR rezervą atsirandantiems poreikiams patenkinti. Po intensyvių Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos derybų dėl reglamento šis rezervas vėliau buvo paskirtas dotacijoms valstybėms narėms, siekiant padėti joms užtikrinti diagnostinių testų, kurie atitinka ES skaitmeninio COVID pažymėjimo išdavimo reikalavimus, prieinamumą 9 .

2021 m. kovo 29 d. Sprendimu C(2021)2347 10 numatyta, kad kiekvienai Sąjungos bendrojo biudžeto eilutei ir kiekvienam įgyvendinimo metodui rezervuotas bendras biudžeto paketas bus iš dalies keičiamas iniciatyviniam komitetui vėliau priimant sprendimus pagal Sprendimo C(2020)2794 4 straipsnyje numatytą lankstumo priemonę. Taip pat tuo sprendimu finansavimo sprendimo galiojimo laikotarpis pratęstas iki SPP aktyvavimo laikotarpio pabaigos, atsižvelgiant į poreikį stiprinti skubią paramą tolesniais veiksmais ir padidinti susijusį biudžetą 2021 m.

SPP nustojo galioti 2022 m. sausio 31 d., todėl nebuvo pateikta jokių prašymų dėl įsipareigojimų asignavimų 2022 m.

2021 m. rugsėjo 15 d. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos pirmininkė U. von der Leyen paskelbė, kad mažų pajamų šalims bus dovanota dar 200 mln. vakcinų dozių. Nepanaudoti 2020 m. išskirtinio valstybių narių įnašo asignavimai (pritarus atitinkamai valstybei narei) buvo skirti šiam naujam veiksmui. SPP finansavimu 11 papildytas šio veiksmo finansavimas pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP).

Vėliau, 2022 m. gegužės 12 d., antrajame pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime COVID-19 klausimais Komisijos pirmininkė paskelbė apie ketinimą paspartinti vakcinų ir kitų kovos su COVID-19 priemonių paskirstymą ir skiepijimą mažų pajamų šalyse.

Toks ketinimas suformuluotas atsižvelgiant į per pastaruosius kelis mėnesius įvykusius svarbius COVID-19 vakcinų pasiūlos ir paklausos pokyčius. Vis dėlto dėl neretai struktūriškai silpnų sveikatos priežiūros sistemų ir menkų galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis trečiosiose šalyse nepavyksta visiškai įveikti iššūkį suderinti pasiūlą su šalių pajėgumais įsisavinti dovanojamas vakcinų dozes. Todėl buvo nuspręsta perorientuoti veiksmus, siekiant veiksmingiau padėti mažų ir mažesnių vidutinių pajamų šalims organizuoti vakcinaciją nuo COVID-19, taip pat patenkinti kitus poreikius, susijusius su jų atsaku į COVID-19, t. y. finansuoti pagalbines medžiagas, diagnostikos priemones, terapinius vaistus ir stiprinti susijusias sveikatos priežiūros sistemas. Pradinis tikslas skatinti visuotinį skiepijimą siekiant prisidėti prie visuotinės imunizacijos, kuri taip pat apsaugotų ES nuo kitų atmainų atsiradimo kituose regionuose, liko nepakitęs.

Galiausiai 27 mln. EUR iš 750 mln. EUR išorės asignuotųjų pajamų iš valstybių narių įnašų nebuvo išleisti gavus neigiamus atsakymus iš valstybių narių, kurios nurodė nesutinkančios, kad jų įnašas būtų naudojamas siūlomiems veiksmams, kurie skiriasi nuo pirminių išankstinių vakcinų pirkimo sutarčių, finansuoti.

Vakcinų dozių dovanojimas ir perpardavimas trečiosioms šalims už sumokėtą kainą

Pagal SPP Komisija ir rangovai pasirašė aštuonias išankstines pirkimo sutartis. Šiose sutartyse įtvirtintos nuostatos, kad valstybės narės gali perparduoti vakcinų dozes (tai numatyta visose sutartyse, išskyrus vieną, pagal kurią perparduoti vakcinų dozes gali ir Komisija) ir dovanoti jas trečiosioms šalims (tai numatyta visose sutartyse, išskyrus vieną, pagal kurią vakcinų dozes galima dovanoti tik valstybėms narėms).

Išankstinėse pirkimo sutartyse buvo numatytas išankstinis ES finansavimas, kuriuos siekta sumažinti riziką, kylančią esminėms investicijoms, kuriomis siekta paspartinti sėkmingų vakcinų gamybą ir padidinti jos apimtį. Savo ruožtu pagal išankstines pirkimo sutartis dalyvaujančios valstybės narės įgydavo teisę – o tam tikromis aplinkybėmis būdavo įpareigojamos – per tam tikrą laikotarpį ir už tam tikrą kainą įsigyti tam tikrą vakcinų dozių skaičių. Vis dėlto paskutinė išankstinė pirkimo sutartis (2021 m.) nebuvo finansuojama pagal SPP, bet ją visiškai finansavo valstybės narės.

Atsižvelgiant į SESV 122 straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybių narių solidarumą, būtų galima įrodyti, kad SPP lėšų nukreipimas trečiosioms šalims buvo ekonominę padėtį atitinkančios priemonės pagal tą straipsnį. Šiuo atžvilgiu 2021 m. gruodžio mėn. Komisija Vakcinų reikalų valdančiajai tarybai (valstybėms narėms) pateikė savo požiūrį dėl to, kad vakcinų dozes dovanojant arba perparduodant be ekonominės naudos nėra kompensuojamų sumų. Taigi, 2022 m. vasario mėn. Komisija priėmė sprendimą 12 dėl pagal SPP gautinų sumų nebuvimo tais atvejais, kai valstybės narės trečiosioms šalims dovanoja arba be ekonominės naudos perparduoda vakcinų nuo COVID-19 dozes. Šiame sprendime padaryta išvada, kad valstybėms narėms dovanojant ir už sumokėtą kainą parduodant vakcinų dozes, neturėtų būti jokių gautinų sumų, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 98 straipsnyje.

Ekonomiškai naudingas vakcinų dozių perpardavimas

Kalbant apie tuos atvejus, kai valstybės narės perpardavė vakcinų dozes už kainą, į kurią buvo įtrauktas ir įnašas SPP, pažymėtina, kad valstybės narės taip pat buvo informuotos apie tai, kad Komisija susigrąžins SPP lėšas, jeigu vakcinų dozės bus perparduodamos trečiosioms šalims už visą kainą. Todėl Komisija paprašė valstybių narių informuoti apie tokį vakcinų dozių perpardavimą. Iki 2022 m. gegužės 12 d. valstybės narės grąžino 22 mln. EUR sumą, tačiau šis procesas dar neužbaigtas.

2.4.     Komunikacija ir koordinavimas

Nuo tada, kai buvo pradėta taikyti SPP, Komisija stengėsi pranešti apie visus svarbius pokyčius, susijusius su taikant šią priemonę sukurtų priemonių patvirtinimu ir įgyvendinimu. Šiuo tikslu sukurta speciali svetainė . Oficiali svetainė nuolat atnaujinama taikant šią priemonę 13 .

Be to, Komisija su valstybėmis narėmis nuolat keitėsi informacija apie jų poreikius ir tai, kaip į juos buvo atsižvelgiama rengiant programą, kartu informuodama valstybes nares apie esamą padėtį, susijusią su veiksmais, kurie turi būti finansuojami pagal šią priemonę. Tai buvo daroma pateikiant rašytinę informaciją per Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) ir ES integruoto politinio atsako į krizes mechanizmo (IPCR) posėdžius, taip pat per specialius posėdžius su valstybių narių kontaktiniais asmenimis. Taip pat šiame procese reguliariai dalyvavo Sveikatos saugumo komitetas, E. sveikatos tinklas ir Civilinės saugos komitetas. Europos Parlamentas taip pat buvo informuojamas apie papildomas lėšas iš valstybių narių, vakcinų perpardavimą ir dotacijų skyrimą valstybėms narėms siekiant remti ES skaitmeninio COVID pažymėjimo įgyvendinimą.

Šis bendradarbiavimas ir keitimasis nuomonėmis suteikė galimybę nustatyti veiksmus, kurių reikia imtis pirmiausia, jei teisiniame pagrinde nenustatyta konkrečių tikslų.

3.Atlikti darbai ir rezultatai

3.1.    Pagal SPP finansuojami veiksmai

Atsižvelgiant į teisiniame pagrinde numatytą plačią galimų intervencinių priemonių taikymo sritį ir poreikiais grindžiamą jos loginį pagrindą, pagal SPP buvo finansuojama strategiškai pasirinkta veiksmų įvairovė. Tie veiksmai pasirinkti atsižvelgiant į valstybių narių per konsultacijas išreikštus poreikius ir sutelkiant visą dėmesį į atsaką ir geresnę parengtį, kartu užtikrinant didžiausią ES pridėtinę vertę turintį greitą, tikslingą ir apčiuopiamą poveikį.

Išankstinė pirkimo sutartis, ES skaitmeninis COVID pažymėjimas, judumo dokumentų rinkinio, kuriuo siekiama palengvinti medicinos reikmenų, darbuotojų ar pacientų vežimą, sukūrimas ir būtiniausių higienos priemonių įsigijimas, be kita ko, yra svarbiausi pagal SPP nustatyti veiksmai. Visas taikant SPP įgyvendintų veiksmų sąrašas ir išsami informacija apie jiems skirtą atitinkamą biudžetą pateikti šios ataskaitos priede.

   3.1.1. Judumo dokumentų rinkinys

Pagal Judumo dokumentų rinkinį, su kuriuo susijusius veiksmus koordinuoja Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD, 2020 m. birželio mėn., paskelbus pirmąjį kvietimą valstybėms narėms teikti paraiškas, buvo pradėti įgyvendinti šie veiksmai:

·krovinių (pvz., asmeninių apsaugos priemonių, medicininių ir su skiepijimu susijusių reikmenų bei terapinių vaistų) vežimas į ES iš trečiųjų šalių ir ES viduje; 

·pacientų perkėlimas ES viduje ir iš ES į trečiąsias šalis (iš valstybės narės į valstybę narę arba į pacientus priimančią trečiąją šalį) ir 

·medicinos darbuotojų ir medikų komandų vežimas ES viduje ir į ES iš trečiųjų šalių, taip pat operatyvinė parama mobiliesiems medicininės pagalbos pajėgumams. 

Nuo 2020 m. balandžio mėn. vykdant 78 projektus (60 projektų, susijusių su krovinių tvarkymu, ir 18 projektų, susijusių su pacientų ir medikų komandų perkėlimu), dėl kurių buvo pasirašyti 73 dotacijos susitarimai, padėta įgyvendinti daugiau kaip 2 000 operacijų, susijusių su medicinos reikmenų ir maždaug 515 sveikatos priežiūros darbuotojų bei 135 pacientų vežimu oro, sausumos ar jūrų transportu. Iš viso krovinių gabenimo operacijoms finansuoti skirta daugiau kaip 164 mln. EUR, o medikų komandoms transportuoti ir pacientams perkelti valstybėms narėms lig šiol skirta 9 mln. EUR.

   3.1.2. Būtiniesiems su sveikata susijusiems produktams skirta priemonė

SPP suteikė galimybę visoms valstybėms narėms įsigyti terapinį vaistą remdesivirą (maždaug 34 000 gydymo kursų), kuris buvo pirmasis ES registruotas vaistas COVID-19 gydyti, ir susipažinti su tuo metu turėtais pažangiausiais moksliniais duomenimis, nors vėliau dėl jų kilo tam tikrų ginčų, ir būtent tuo metu, kai nebuvo galimybės sudaryti nacionalinių sutarčių su vieninteliu gamintoju.

Be to, pagal šią priemonę Sąjunga galėjo įsigyti ir suinteresuotoms valstybėms narėms dovanoti daugiau kaip 23 mln. greitųjų antigenų testų ir 10 mln. medicininių kaukių.

Veiksmai, kurių tikslas buvo rengti intensyviosios terapijos specialistus, buvo labai sėkmingi siekiant padidinti turimus pajėgumus padėti nuolatiniams intensyviosios terapijos skyrių darbuotojams, kad jie galėtų rūpintis COVID-19 sergančiais pacientais. Bendradarbiaujant su Europos intensyviosios terapijos draugija (ESICM), nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. gegužės mėn. 717-oje ligoninių 24-iose ES valstybėse narėse ir Jungtinėje Karalystėje buvo parengta daugiau kaip 17 000 specialistų. Iš viso sertifikuoti 5 696 gydytojai ir 6 400 registruotų slaugytojų.

Sėkmingai įgyvendinus šią iniciatyvą, Komisija gavo trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų prašymus leisti pasinaudoti sukurta sistema ir naudotis mokymo platforma. Todėl buvo pasirašyta perleidimo sutartis, kuria buvo susitarta dėl EK teisių perdavimo ESICM. Pasirašius šią sutartį, ESICM suteikė galimybę naudotis mokymo programa C19_SPACE visiems suinteresuotiems sveikatos priežiūros specialistams; iki 2022 m. kovo mėn. ją jau užbaigė dar 700 naudotojų. 2022 m. kovo mėn. ESICM pasirašė sutartį su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dėl mokymo programos C19_SPACE vykdymo šešiomis PSO kalbomis; ji bus pradėta įgyvendinti 2022 m. antrąjį ketvirtį.

   3.1.3. COVID-19 sergančių pacientų gydymas imunine plazma

Kalbant apie COVID-19 sergančių pacientų gydymą imunine plazma pažymėtina, pagal šią priemonę finansuota 20 projektų 13-oje valstybių narių ir Jungtinėje Karalystėje. Ja buvo siekiama padidinti valstybinių ir nevyriausybinių kraujo tarnybų (įskaitant 150 surinkimo centrų) pajėgumus surinkti plazmą iš COVID-19 persirgusių donorų.

Iš skirtų 35 mln. EUR maždaug 22,5 mln. EUR buvo išleista siekiant įsigyti arba išsinuomoti 299 plazmaferezės aparatus, taip pat padidinti plazmos saugyklų pajėgumus įsigyjant 145 žemos temperatūros šaldiklius ir nusipirkti įrangą ir (arba) baldus bei daugiau kaip 70 000 kraujo paėmimo rinkinių. Be to, buvo atidaryti 35 nauji surinkimo centrai, o kiti paramos gavėjai padidino savo surinkimo pajėgumus. Remiantis pateiktomis galutinėmis ataskaitomis, paramos gavėjai surinko 165 444 imuninės plazmos vienetus. Plazmaferezės pajėgumų padidėjimas duos papildomos ilgalaikės naudos, nes padės spręsti didelės ES priklausomybės nuo JAV, siekiant užtikrinti pakankamą donorinės plazmos tiekimą būtinųjų vaistų gamybai, problemą.

   3.1.4. SARS-COV-2 užsikrėtusiems pacientams gydyti skirtų pakeistos paskirties vaistų klinikiniai tyrimai

Kalbant apie klinikinius tyrimus pakeistos paskirties vaistams tirti pažymėtina, kad buvo paskelbtas kvietimas penkiems paramos gavėjams pateikti paraiškas finansavimui pagal programą „Horizontas 2020“ gauti. Šiuo kvietimu siekta sukurti mechanizmą, kurį taikant būtų renkami klinikiniai duomenys, kuriais būtų galima pagrįsti paraišką registruoti rinkoje esančius vaistus, kuriais – pakeitus jų paskirtį – būtų leista gydyti COVID-19 sergančius pacientus. Galutinis tikslas buvo padidinti valstybių narių pajėgumus patenkinti vaistų ir gydymo priemonių paklausą, įvertinti tiriamųjų vaistų saugumą ir veiksmingumą gydant COVID-19 sergančius žmones, taip pat užtikrinti, kad visos valstybės narės turėtų sąžiningas galimybes gauti būtiniausių medicinos reikmenų COVID-19 gydyti, įskaitant naujus ir pakeistos paskirties gydymo būdus. Deja, norimų rezultatų nepavyko pasiekti.

Vienas pareiškėjas gavo 1 mln. EUR dotaciją klinikiniam medžiagos raloksifeno tyrimui atlikti, siekiant ištirti galimybes naudoti šią medžiagą siekiant išvengti COVID-19 infekcijos progresavimo į sunkią ir gyvybei pavojingą ligą. Kalbant apie patį klinikinį tyrimą pažymėtina, kad bendrovė patyrė tam tikrų su veikla susijusių sunkumų, todėl šio veiksmo įgyvendinimo terminas buvo (šiek tiek) pratęstas, kad būtų galima surinkti numatytą skaičių dalyvių. Šio tyrimo rezultatai yra raloksifeno vartojimo koncepcijos įrodymas. Dar trys pateiktos paraiškos buvo atmestos, nes nepateko į šio kvietimo teikti paraiškas taikymo sritį, o vienas paramos gavėjas paraiškos nepateikė.

3.1.5. Didesni tyrimo pajėgumai

Bendradarbiaujant su nacionaliniais Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus federacijos padaliniais, šia priemone užtikrinta, kad septyniose susidomėjimą išreiškusiose valstybėse narėse būtų padidinti tyrimo pajėgumai. Nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn. su tyrimo metodais susijusius mokymus išėjo iš viso 9 222 savanoriai ir specialistai, sudarytos 1 795 mobiliosios tyrimų grupės ir atlikti 1 263 309 testai.

   3.1.6. Parama Graikijos priėmimo centruose

Veiksmai, kuriais siekta užtikrinti medicininius pajėgumus Graikijos priėmimo centruose ir su jais susijusiose priimančiose bendruomenėse, buvo papildantys vienas kitą ir grindžiami patirtimi, įgyta įgyvendinant struktūrines investicijas vietos ligoninių pajėgumams ir pajėgumams priėmimo centruose didinti, siekiant spręsti konkrečias su COVID-19 pandemija susijusias problemas. Kaip ir nurodyta vertinimo rekomendacijose, sutelkus dėmesį į struktūrines investicijas, padidėjo šio veiksmo tvarumas. Poreikiai buvo vertinami bendrai, pagal principą „iš apačios į viršų“ konsultuojantis su vietos ligoninėmis ir partneriais Graikijos sveikatos priežiūros sektoriuje, o renkantis partnerius dotacijai gauti užtikrinamas vietos subjektų dalyvavimas ir remiamasi atitinkamomis praktinėmis žiniomis. Šį veiksmą įgyvendino Tarptautinė migracijos organizacija ir jis bus tęsiamas iki 2022 m. birželio 30 d., iki kurios tikimasi užbaigti visus atitinkamus viešųjų pirkimų procesus ir pateikti jų rezultatus Graikijos valdžios institucijoms. Galiausiai šiuo veiksmu siekta papildyti Graikijos migracijos priėmimo sistemos sveikatos priežiūros finansavimą iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo.

   3.1.7. Viruso plitimą veiksmingai ribojančios proveržio sistemos

Pagal šią priemonę finansuotas 305 dezinfekavimo UV spinduliais robotų, kuriais aprūpintos visų 27 valstybių narių ligoninės, įsigijimas; tai yra novatoriški, efektyvūs ir veiksmingi technologiniai sprendimai, užtikrinantys sveikatos priežiūros įstaigų aplinkos ir darbuotojų saugą.

ES nuotekų stebėsenos sistema arba skubus SARS/CoV2 omikron atmainos charakterizavimas taip pat buvo papildomi pagal šią priemonę finansuoti veiksmai, kurių nebūtų pavykę įgyvendinti kitomis priemonėmis.

Pagal šią priemonę taip pat buvo finansuotas biologinis, imunologinis ir epidemiologinis SARS-CoV-2 omikron atmainos charakterizavimas. Omikron charakterizavimas suteikė didelę pridėtinę vertę įgyvendinant veiksmingas visuomenės sveikatos priemones, nes padėjo suprasti šios viruso atmainos virulentiškumą, patogeniškumą ir imunologines savybes.

Naudojantis šia priemone Sąjungai pavyko rasti sprendimus kitiems bendro pobūdžio iššūkiams įveikti, pvz., sukurtas tinklas nacionalinių kontaktų atsekimo programėlių sąveikumui užtikrinti. Ši sistema pradėjo veikti 2020 m. spalio mėn.

3.1.8. Pasiektas svarbus ES kovos su pandemija tarpinis tikslas – ES skaitmeninis COVID pažymėjimas

Sąveikiųjų COVID skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų bendro išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistemos sukūrimas buvo vienas iš didžiausių ES laimėjimų siekiant sudaryti sąlygas piliečių judumui ir padėti atnaujinti paslaugų teikimą bei keliones.

Pagal šią priemonę buvo finansuotos dotacijos 24 suinteresuotoms valstybėms narėms, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 29 d. iki gruodžio 31 d. jos galėtų sukurti ES skaitmeninių COVID pažymėjimų – kaip skiepijimo, persirgimo liga arba neigiamo tyrimo rezultato įrodymo – išdavimo ir tikrinimo sistemas. ES skaitmeninio COVID pažymėjimo sistemos kertinis akmuo – Europos Komisijos sukurtas ir prižiūrimas ES skaitmeninio COVID pažymėjimo tinklų sietuvas. Šis tinklų sietuvas yra labai svarbus ES skaitmeninio COVID pažymėjimo patikimumo užtikrinimo sistemai, nes juo naudojantis keičiamasi informacija apie skaitmeninius parašus, verslo taisykles, reikšmių rinkinius ir panaikintų pažymėjimų sąrašus. ES skaitmeninio COVID pažymėjimo tinklų sietuvo kūrimas taip pat finansuotas pagal šią priemonę. Be to, 18 suinteresuotųjų valstybių narių skirtomis dotacijomis laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki spalio 31 d. padėta gerinti testų, kuriuos atlikus išduodamas skaitmeninis COVID pažymėjimas, prieinamumą.

3.1.9. Bendra skaitmeninių keleivio buvimo vietos anketų mainų platforma

Pagal šią priemonę taip pat finansuota bendra skaitmeninių keleivio buvimo vietos anketų mainų platforma (įskaitant bandomąjį projektą), t. y. e. KBVA mainų platforma (angl. ePLF exchange platform). Ši platforma suteikė galimybę sustiprinti valstybių narių kontaktų atsekimo pajėgumus, susijusius su tarpvalstybinėmis kelionėmis, naudojantis specialia platforma, skirta valstybėms narėms keistis atrankiniais keleivių duomenimis ir juos tvarkyti.

Kad ši platforma galėtų veikti, 2021 m. gegužės ir liepos mėn. įgyvendinimo aktais buvo įtvirtintos nuostatos dėl jos sukūrimo, nustatyti jos valdytojai ir nurodyti būtiniausi duomenys, kurie turi būti renkami naudojant nacionalines keleivio vietos buvimo anketas, siekiant užtikrinti, kad būtų galima nustatyti visus užsikrėsti galėjusius keleivius, taip pat nurodyta, kad būtina sukurti specialią mainų platformą, kuria naudojantis būtų galima atsekti kontaktus tarpvalstybiniu lygmeniu. Tuose teisės aktuose nurodyta, kad keitimasis duomenimis nutraukiamas po 2022 m. gegužės 31 d. arba Pasaulio sveikatos organizacijai pagal Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles paskelbus, kad baigėsi SARS-CoV-2 sukelta tarptautinio masto ekstremalioji visuomenės sveikatos situacija.

2021 m. rudenį atsiradus omikron atmainai, Komisija pateikė kelių priemonių, pagal kurias keleivio buvimo vietos anketų rinkimas ir prisijungimas prie KBVA mainų platformos būtų privalomi visoms valstybėms narėms, projektus. Tačiau kelios valstybės narės stipriai pasipriešino šiai iniciatyvai, todėl ji nebuvo toliau įgyvendinama.

2022 m. balandžio mėn. prie e. KBVA mainų platformos buvo prisijungusios penkios šalys: Ispanija, Italija, Malta, Prancūzija ir Slovėnija. 2022 m. gegužės 31 d. nustojus galioti atitinkamiems įgyvendinimo sprendimams, šiuo metu neįmanoma keistis duomenimis. Naudojantis KBVA mainų platforma siunčiama nedaug pranešimų. Nuo 2022 m. pavasario Komisija ir ECDC vykdo projektą, kad KBVA mainų platforma ir skubaus įspėjimo ir reagavimo sistema (SĮRS) būtų sujungtos į vieną sistemą, atsižvelgiant į galimus būsimus poreikius.  

3.2.    Įgyvendinimas ir veiklos rezultatai

Įsitikinta, kad SPP buvo veiksminga siekiant greitai sutelkti išteklius COVID-19 pandemijos metu nustatytiems poreikiams patenkinti. Todėl naudojantis šia priemone pavyko veiksmingai reaguoti į neatidėliotinus, kintančius ir skirtingus valstybių narių poreikius, joms siekiant įveikti susiklosčiusią krizinę situaciją. Teisiniame pagrinde įtvirtinta lankstumo priemonė ir Komisijai suteikti įgaliojimai, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, centralizuotai valdyti finansavimą suteikė galimybę pirmenybę teikti tiems kolektyviniams veiksmams, kuriuos finansavus pavyko laiku įgyvendinti daugiau intervencinių priemonių ir pasiekti daugiau rezultatų, kurių valstybės narės nebūtų galėjusios pasiekti veikdamos atskirai.

Finansiniu – tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų atžvilgiu – priemonė įgyvendinama pagal planą. 2020 m. ir 2021 m. įsipareigojimų asignavimų įgyvendinimo lygis, susijęs su skirtais 2,9 mlrd. EUR biudžeto asignavimais, buvo 100 proc.. Iš 750 mln. EUR išorės asignuotųjų pajamų iš valstybių narių įnašų, 27 mln. EUR nebuvo išleista dėl neigiamų valstybių narių atsakymų; priešingu atveju šias lėšas būtų buvę galima panaudoti įgyvendinant mažų pajamų šalims skirtą dalijimosi vakcinomis iniciatyvą.

Ši priemonė yra unikali keliais aspektais. Ja buvo naudojamasi sparčiai kintančioje aplinkoje, kurioje buvo daug neaiškumų dėl viruso pobūdžio, tinkamų medicininių reagavimo priemonių ir pasiūlos bei paklausos. Tačiau kartu ji buvo veiksminga, kai reikėjo sparčiai reaguoti, pavyzdžiui, aprūpinti valstybes nares medicininėmis atsako priemonėmis (remdesiviru, greitaisiais antigenų testais ir kt.) jų poreikiams patenkinti. Galiausiai dėl taikymo srities apimties ir galimų intervencijų masto taip pat teko priimti specializuotas politikos priemones, atsižvelgiant į nuolat kintančią epidemiologinę situaciją. Tai ypač pagirtina, visų pirma atsižvelgiant į ES papildomas kompetencijas sveikatos srityje.

3.2.1.    Precedento neturinčios pastangos – vakcinų finansavimas ES ir už jos ribų

Įgyvendinant šią programą, daugiausia dėmesio (maždaug 70 proc. finansavimo) skirta vakcinų finansavimo iniciatyvai. Tai suteikė galimybę ankstyvame etape sudaryti išankstines pirkimo sutartis su farmacijos bendrovėmis, kuriančiomis potencialias COVID-19 vakcinas, suteikti reikiamas investicijas, kad būtų paspartinti tų vakcinų moksliniai tyrimai, o kartu – padidinti gamybos pajėgumus, kad būtų galima gaminti tiek vakcinų, kiek jų reikia.

Todėl priemonėmis, kurios finansuotos pagal SPP skirtomis lėšomis, pavyko valstybėms narėms užtikrinti 2,2 mlrd. vakcinų nuo COVID-19 dozių 14 . Ši priemonė suteikė finansinį pagrindą paskatinti valstybes nares laikytis bendro požiūrio šioje srityje. Todėl ji suteikė valstybėms narėms daugiau galimybių renkantis potencialias vakcinas. Iš tiesų daugeliui atskirų valstybių narių nebūtų pavykę susitarti su vakcinų kūrėjais, kad joms būtų užsitikrintas vakcinų tiekimas. Bendri veiksmai suteikė valstybėms narėms daugiau galimybių gauti bet kurią iš potencialų vakcinų, kurios galiausiai buvo patvirtintos kaip veiksmingos vakcinos.

Taip pat pagal SPP skirtomis lėšomis potencialioms vakcinoms suteikta parama buvo didesnė nei ta, kuri būtų buvusi suteikta pagal individualius susitarimus. Kitaip tariant, priemonėmis, kurių imtasi dėl to, kad buvo aktyvuota SPP, užtikrinta, kad sėkmingos vakcinos būtų pagamintos anksčiau ir gaminamos didesne apimtimi nei kitomis aplinkybėmis ir būtų prieinamos visoms valstybėms narėms vienodomis sąlygomis. Toks bendras požiūris taip pat padėjo padidinti Sąjungos investicijomis užtikrinamos perkamosios galios įtaką siekiant mažesnių kainų ir siekiant išsiderėti tam tikras sutartines sąlygas dėl tokių dalykų kaip atsakomybė ir pajėgumų padidinimas, dėl kurių ateityje valstybėms narėms kils mažesnė rizika.

Nepaisant to, visada buvo žinoma, kad dėl savo pobūdžio išankstinės pirkimo sutartys, kurios finansuotos pagal šią priemonę, yra rizikingos investicijos. Nors Komisija parengė portfelį sutarčių su perspektyviausiais labai įvairias technologijas plėtojančiais kandidatais, nebuvo jokios garantijos, kad atskiros vakcinos bus sėkmingos ir bus registruotos ES. Vakcinų strategija buvo pagrįsta prielaida, kad veikiausiai pakaktų, jei bent viena iš potencialių vakcinų būtų sėkminga. Riziką dar labiau sumažino išankstinių pirkimo sutarčių nuostatos, pagal kurias reikalaujama, kad bet kuriuo atveju nepanaudota ES investicijų dalis būtų grąžinta.

Pagal SPP buvo skirta 461 mln. EUR parama kovai su COVID-19 ir visuotinės vakcinacijos pastangoms mažų ir mažesnių vidutinių pajamų šalyse, t. y. veiksmams, kurie bus įgyvendinami 2022 m. Šia parama vakcinacijai nuo COVID-19 organizuoti siekiama pradinio tikslo – skatinti visuotinį skiepijimą siekiant prisidėti prie visuotinės imunizacijos, kuri taip pat apsaugotų ES nuo kitų viruso atmainų atsiradimo.

4.SPP reglamento aktyvavimo pridėtinė vertė kovojant su COVID-19 pandemija

SPP buvo sukurta tam, kad būtų galima reaguoti į sunkius humanitarinius staiga kilusių rimtų krizių padarinius. 2016–2018 m. ši priemonė suteikė galimybę Sąjungai laiku suteikti tinkamą paramą Graikijoje esantiems pabėgėliams ir migrantams, o 2020 m. suteikė ES galimybę tiesiogiai remti ES valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas joms kovojant su COVID-19 pandemija. Atsižvelgiant į specifines pirmojo aktyvavimo aplinkybes ir konkrečius tikslus, vertinimo išvados nelabai aktualios vertinant dabartinę programą.

2020 m. vasario mėn. – 2022 m. sausio mėn. SPP buvo naudojama kaip greita, lanksti ir veiksminga priemonė tiksliniams veiksmams, kuriais vienoje ar daugiau valstybių narių buvo užkirstas kelias tiesioginiams ūmiems padariniams arba kuriais jie buvo švelninti, įgyvendinti ir koordinuotai padėti patenkinti su COVID-19 pandemija susijusius poreikius.

Papildomumas ir sąveika su kitais mechanizmais buvo vienas iš pagrindinių kriterijų pasirenkant veiksmus. Pavyzdžiui, nebuvo jokių kitų ES priemonių, pagal kurias būtų buvę galima finansuoti išankstines pirkimo sutartis su vakcinų kūrėjais – be SPP finansavimo ir SPP teisinio pagrindo būtų buvę daug sunkiau suformuoti bendrą požiūrį ir labai tikėtina, kad valstybės narės būtų turėjusios labai skirtingas galimybes gauti saugių ir veiksmingų vakcinų nuo COVID-19. Be to, kalbant apie paramą Graikijos medicinos įstaigoms pažymėtina, kad nebuvo jokios kitos priemonės, pagal kurios teisinį pagrindą būtų galima teikti finansavimą bendriems vietos infrastruktūros pajėgumams padidinti, kad būtų patenkinami priimančiųjų bendruomenių bei priėmimo centruose kylantys poreikiai. Tokie veiksmai, kaip tiesioginis UV dezinfekavimo robotų dovanojimas, buvo vykdomi bendradarbiaujant su paramą gaunančiais vietos subjektais atskirų ligoninių lygmeniu. Tyrimo pajėgumų didinimo veiksmai įgyvendinti tarpininkaujant Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui, kuris per savo nacionalinius ir regioninius padalinius stengiasi padidinti vietoje atliekamų tyrimų apimtį.

SPP tiesiogiai ir visa apimtimi (3,7 mlrd. EUR) prisidėta prie 3-iojo darnaus vystymosi tikslo – gera sveikata ir gerovė – įgyvendinimo. Jungtinės Tautos (JT) pripažino, kad visame pasaulyje COVID-19 lemia žmonių kančias, destabilizuoja pasaulio ekonomiką ir aukštyn kojomis verčia milijardų žmonių gyvenimą ir kad pandemija – tai lūžio momentas pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms srityje. Reaguojant į sveikatos krizę naudojama SPP remiamas reikiamas visos valdžios ir visos visuomenės atsakas, kuris turėtų būti ne mažesnis nei pirmųjų su COVID-19 susiduriančių sveikatos priežiūros darbuotojų ryžtas.

Pirmosiomis krizės dienomis pagal SPP sveikatos priežiūros darbuotojams buvo tiekiami medicinos reikmenys, vėliau – terapiniai vaistai beveik 35 000 pacientų gydyti. Naudojantis šia priemone buvo tiekiami greitieji antigenų testai ir taip pat buvo padedama valstybėms narėms atlikti daugiau tyrimų. Ši priemonė padėjo padidinti tyrimo pajėgumus ir paskatino gydymo priemonių, kaip antai imuninės plazmos, prieinamumą. Naudojantis SPP rasta technologinių sprendimų, kuriais užtikrintas kontaktų atsekimo ir įspėjimo programėlių sąveikumas tarpvalstybiniu mastu, taip pat padedant nutraukti koronaviruso infekcijų grandinę ir gelbėti gyvybes. Svarbiausia tai, kad šia priemone paspartintas vakcinų kūrimas ir užtikrinta galimybė ES valstybėms narėms ir – pasitelkiant priemonę COVAX – kelioms kitoms valstybėms gauti kelis milijardus vakcinų dozių.

SPP padėjo ES valstybėms narėms sukurti ES skaitmeninio COVID pažymėjimo sistemą ir pasinaudoti jos teikiamais pranašumais. 60 šalių visame pasaulyje sujungęs ES skaitmeninis COVID pažymėjimas buvo didžiausia pasaulinė sąveikiųjų skaitmeninių COVID-19 pažymėjimų sistema, suteikusi galimybę užtikrinti visų prisijungusių šalių sąveikumą ne tik su ES ir ES viduje. Kaip teigiama mokslinių tyrimų tinklo „Bruegel“ tyrime 15 , ES skaitmeninis COVID pažymėjimas 16 padėjo padidinti skiepijimo apimtį, išvengti tūkstančių mirčių ir pagerinti visuomenės sveikatą bei ekonominės veiklos rezultatus, taip pat išvengti milijardų eurų nuostolių.

Skaitmeninės keleivio buvimo vietos anketos padėjo užtikrinti galimybę valstybėms narėms veiksmingai keistis keleivių duomenimis, todėl jas reikėtų toliau naudoti, bet reikėtų skatinti jas dar labiau supaprastinti ir patobulinti. Taip ši platforma galėtų veikti budėjimo režimu ir ją būtų paprasčiau aktyvuoti, jei to prireiktų ne tik COVID-19 pandemijos, bet ir kitų galimų tarpvalstybinių ligų atvejais.

Apibendrinant, SPP buvo itin svarbi reaguojant į pandemiją ir su ja kovojant, ir taikant jokį kitą ES mechanizmą, nesvarbu ar jis būtų naudojamas vienas ar net kartu su kitomis priemonėmis, nebūtų pavykę pasiekti tokių rezultatų. Ši priemonė padėjo remti visas ES valstybes nares ir užtikrinti, kad jos turėtų galimybę vienu metu gauti tų pačių produktų ir vaistų ir kad jos praktiškai bendradarbiautų ir reaguotų kaip tikra sveikatos sąjunga, net nesant konkrečių teisės aktų.

5.Tolesni veiksmai

2020 m. įvykęs COVID-19 protrūkis ir jo padariniai buvo didelio masto ir tarpvalstybinio pobūdžio, todėl buvo būtinas visapusiškas atsakas. Priemonės, kurios buvo numatytos pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą („rescEU“), Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą siekiant panaudoti Europos struktūrinius ir investicijų fondus ir kitas Sąjungos priemones, iš dalies padėjo įveikti dabartinę ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją. Tačiau dėl šio uždavinio masto ir apimties reikėjo ryžtingesnio atsako, visų pirma nukreipto į ES sveikatos priežiūros sektorių. Todėl Komisija pasiūlė sutelkti SPP, kad ES turėtų platesnį priemonių rinkinį, atitinkantį didelį dabartinės COVID-19 pandemijos mastą. Dėl koordinuotų veiksmų ES lygmeniu pavyko ne tik įveikti dabartinę krizę, bet ir užtikrinti tinkamą atsaką jai pasibaigus. ES piliečiams SPP buvo aiškus solidarumo įrodymas, patvirtinęs, kad bendromis pastangomis ES gali įveikti sunkius humanitarinius iššūkius.

Priemonės aktyvavimo laikotarpis baigėsi 2022 m. sausio 31 d. ir Komisija baigia su ja susijusią veiklą.

Šiuo metu neketinama tęsti šios priemonės taikymo, plėsti jos taikymo srities ar vėl ją taikyti dabartinės pandemijos metu.

Per šiuos 24 įgyvendinimo mėnesius buvo galima taikyti kitas Europos sveikatos sąjungos teisines priemones, kad būtų sustiprinta ES kompetencija kovojant su tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai, taip pat sustiprinta ir išplėsta Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Europos vaistų agentūros kompetencija.

Remiantis pagal SPP įgyvendintų intervencinių priemonių pridėtine verte, 2021 m. spalio mėn. buvo įsteigta Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija (HERA) – kaip Komisijos tarnyba, kuri vadovaus tolesniems veiksmams siekiant kartu numatyti ir šalinti kylančius pavojus. HERA įgaliota vertinti grėsmes sveikatai, rinkti žvalgybinę informaciją ir skatinti medicininių atsako priemonių ir susijusių technologijų mokslinius tyrimus ir plėtrą, taip pat spręsti rinkos problemas, didinti Sąjungos strateginį savarankiškumą medicininių atsako priemonių gamybos srityje ir gilinti šios srities žinias bei įgūdžius visoje ES. Komisijos tarnyba HERA bus finansuojama iš įvairių šaltinių, įskaitant padidintą programos „ES – sveikatos labui“, programos „Europos horizontas“ ir rezervo „rescEU“ biudžetą, be kita ko, aktyvuojant skubų finansavimą sveikatos krizės atveju.

SPP įgyvendinimas suteikė galimybę numatyti būdus užtikrinti geresnį pasirengimą ir atsaką ateityje.

Šiuo metu Komisija rengia pasiūlymą dėl bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliose situacijose priemonės, kuria siekiama užtikrinti sklandų bendrosios rinkos veikimą, laisvą prekių, paslaugų ir žmonių judėjimą ir didesnį skaidrumą bei geresnį veiksmų koordinavimą susiklosčius krizinėms situacijoms. Naujoji priemonė bus suderinta su atitinkamomis politikos iniciatyvomis, pavyzdžiui, Komisijos Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucijos (HERA) įsteigimu, bei priimtu transporto ir judumo nenumatytų atvejų planu. Pasiūlymą planuojama priimti 2022 m. trečiąjį ketvirtį.

(1)    https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32016R0369&from=LT

(2)    https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/about_the_european_commission/eu_budget/com175final_-_en_-_proposal_council_regulation_activating_esi.pdf

(3)    https://ec.europa.eu/info/live-work-travel-eu/coronavirus-response/emergency-support-instrument/covid-19-clearing-house-medical-equipment_en

(4)    2020 m. balandžio 24 d. Komisijos sprendimas C(2020)2794 dėl skubios paramos finansavimo pagal Tarybos reglamentą (ES) 2016/369.

(5)    2020 m. birželio 18 d. Komisijos sprendimas C(2020)4192, kuriuo dėl susitarimo su valstybėmis narėmis dėl COVID-19 vakcinų įsigijimo valstybių narių vardu ir susijusių procedūrų patvirtinimo iš dalies keičiamas Sprendimas C(2020)2794.

(6)    2020 m. birželio 18 d. Komisijos sprendimas C(2020)4193, kuriuo dėl vakcinų finansavimo priemonės finansavimo iš dalies keičiamas Sprendimas C(2020)2794.

(7)

   2020 m. liepos 23 d. Komisijos sprendimas C(2020) 5162, kuriuo dėl papildomų veiksmų finansavimo pagal skubios paramos priemonę ir vakcinų finansavimo priemonės biudžeto padidinimo iš dalies keičiamas Sprendimas C(2020)2794.

(8)    2020 m. gruodžio 4 d. Komisijos sprendimas C(2020)8800, kuriuo dėl papildomų veiksmų finansavimo pagal skubios paramos priemonę ir vakcinų finansavimo priemonės biudžeto padidinimo, susijusio su valstybių narių suteikta parama, iš dalies keičiamas Sprendimas C(2020)2794.

(9)    2021 m. birželio 24 d. Komisijos sprendimas C(2021)4791, kuriuo dėl papildomų veiksmų finansavimo pagal skubios paramos priemonę ir vakcinų finansavimo priemonės biudžeto padidinimo, susijusio su valstybių narių suteikta parama, iš dalies keičiamas Sprendimas C(2020)2794.

(10)    2021 m. kovo 29 d. Komisijos sprendimas C(2021)2347, kuriuo dėl papildomų veiksmų finansavimo pagal skubios paramos priemonę iš dalies keičiamas Sprendimas C(2020) 2794.

(11)    2021 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas C(2021)10001 dėl papildomų veiksmų finansavimo pagal skubios paramos priemonę.

(12)    Komisijos sprendimas C(2022)698.

(13)     https://ec.europa.eu/info/live-work-travel-eu/coronavirus-response/emergency-support-instrument_lt

(14)    Iš viso pasirašyta sutarčių dėl 4,6 mlrd. dozių; tačiau tai apėmė ir išankstines pirkimo sutartis, ir pirkimo sutartis. Be to, ne visiems vakcinų gamintojams pavyko gauti sąlyginį vakcinų rinkodaros leidimą.

(15)     The effect of COVID certificates on vaccine uptake, public health, and the economy (liet. COVID pažymėjimų poveikis skiepijimo apimčiai, visuomenės sveikatai ir ekonomikai) | Bruegel .

(16)    ES skaitmeninio COVID pažymėjimo reglamentas iš pradžių buvo taikomas iki 2022 m. birželio 30 d., vėliau jo galiojimas pratęstas vieniems metams iki 2023 m. birželio 30 d.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 07 28

COM(2022) 386 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS TARYBAI

dėl Reglamento (ES) 2020/521, kuriuo aktyvuojamas skubios paramos teikimas būtinoms kovos su COVID-19 pandemija išlaidoms finansuoti, įgyvendinimo

PRIEDAS

SPP biudžeto asignavimai (Sąjungos bendrasis biudžetas ir išorės asignuotosios pajamos)