EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2022 02 15

COM(2022) 60 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Komisijos indėlis į Europos gynybą

1.Įvadas

Šiandien Europos Sąjunga susiduria su vis didesniu nestabilumu pasaulyje ir geopolitiniais nesutarimais – tą patvirtina išsami ES grėsmių analizė, pirmą kartą atlikta 2020 m. lapkričio mėn. rengiant būsimą ES strateginį kelrodį. Konfliktai ir krizės kaimyninėse ir kitose šalyse daro tiesioginį poveikį mūsų pačių saugumui, o mūsų visuomenė ir ekonomika nuolat patiria sudėtingų hibridinių grėsmių, įskaitant užsienyje inicijuotus kibernetinius išpuolius ir dezinformacijos kampanijas. Tuo pačiu metu iššūkių tiek pasaulinio saugumo, tiek konkrečių civilinių ir karinių operacijų lygmeniu kelia klimato krizė ir biologinės įvairovės nykimas.

Tai, kas vyksta mūsų pasienyje ir abipus mūsų sienų žemėje, ore ir jūroje ar kibernetinėje erdvėje, taip pat svarbiausiuose jūrų maršrutuose ir kosmose, išryškina poreikį gerinti parengtį, didinti pajėgumus ir atsparumą. Atsižvelgdama į sparčias Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos technologines lenktynes, Europos Sąjunga turi toliau plėsti ir stiprinti savo technologinį pranašumą. Keičiantis geopolitiniams santykiams ir mūsų aplinkai, Sąjunga irgi turi keistis: aktyviau ir sparčiau didinti kolektyvinius pajėgumus ginti ir apsaugoti savo pagrindines vertybes ir savo piliečius. Didelis proveržis Europos gynybos srityje – neatsiejama ir būtina pastangų užtikrinti Sąjungos ir jos piliečių saugumą ateinančiais metais ir dešimtmečiais dalis.

Dabartiniai ir praeities įvykiai yra įspėjamieji signalai, rodantys, kad europiečiai, naudodamiesi unikaliomis ir plačiomis Sąjungos priemonėmis, turi glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje, kad užtikrintų savo pačių saugumą ir taptų stipresniu saugumo garantu kitiems. ES jau dabar dalyvauja sprendžiant įvairius atvirus ir įšaldytus konfliktus rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse ir įvairiuose Afrikos – mūsų kaimyninio žemyno – regionuose. Neseniai prie rytinės Ukrainos sienos, Baltarusijoje ir Juodosios jūros regione Rusijos sutelkta kariuomenė drauge su Maskvos pastangomis suardyti, suskaldyti ir pakeisti Europos saugumo architektūrą, meta iššūkį tarptautinei taisyklėmis grindžiamai tvarkai. Tai taip pat primena mums, kad reikia užtikrinti stipresnę Europos gynybą glaudžiai bendradarbiaujant su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO). Staigus tarptautinės karinės misijos nutraukimas Afganistane 2021 m. rugpjūčio mėn. parodė, kad Europa turi būti geriau pasirengusi pati viena spręsti sudėtingas padėties stabilizavimo užduotis ir įveikti netikėtas kritines situacijas. Matėme, kaip nestabilumas gali sukurti palankią terpę terorizmui ir išplėšti žmones iš namų ir kaip tokia padėtimi gali pasinaudoti pasaulinės ir regioninės jėgos, kad įgytų įtakos ir prieigą prie išteklių. Padėtį dar labiau apsunkina klimato kaitos poveikio galimiems konfliktams valstybių viduje ir tarpvalstybiniu mastu daugiklio efektas.

Tuo pačiu metu ES turi gerinti savo pačios parengtį, pajėgumus ir atsparumą, kad geriau apsaugotų savo piliečius. Grėsmės ES saugumui vis dažniau yra ne tik karinio pobūdžio. Vis dažniau susiduriame su žalą darančiais kibernetiniais išpuoliais, nukreiptais prieš mūsų ypatingos svarbos subjektus, stabdančiais pramonės įrenginius, energijos tiekimo infrastruktūrą, miestų administracijas ir ligonines, o užsienio vykdomas manipuliavimas informacija ir kišimasis grasina pakirsti mūsų demokratijų šerdį. Valstybės remiamas hibridinis A. Lukašenkos režimo išpuolis, naudojantis migrantais kaip priemone siekti politinių tikslų, yra aiškus pavyzdys, kaip vykdomos hibridinės kampanijos, kuriomis siekiama priversti, daryti spaudimą ir manipuliuoti mumis nepasiekiant ginkluotos agresijos ribos. ES į tokią padėtį reagavo teikdama humanitarinę pagalbą, vykdydama diplomatinę informavimo veiklą trečiosiose šalyse, teikdama paramą valstybėms narėms ir taikydama sankcijas atsakingiems asmenims. COVID-19 pandemija taip pat aiškiai parodė, kad reikia didinti atsparumą, nes pirmaisiais pandemijos etapais 2020 m. ginkluotosios pajėgos civilinės valdžios institucijoms teikė logistinę, saugumo ir medicininę pagalbą. Tokiomis sparčiai kintančiomis aplinkybėmis Europos Sąjunga turi toliau gerinti parengtį, didinti pajėgumus ir atsparumą, visų pirma stiprindama sukrėtimų absorbavimo mechanizmus ir rengdama reikiamas priemones visuose atitinkamuose sektoriuose.

Naudodamasi naujuoju ES saugumo ir gynybos strateginiu kelrodžiu (toliau – Strateginis kelrodis), kurį valstybės narės turi priimti 2022 m. kovo mėn., ES siekia ryžtingiau kovoti su visomis grėsmėmis ir iššūkiais. Šiame dokumente bus nustatyta bendra strateginė ateinančio dešimtmečio vizija ir išdėstyta, kaip ES stiprins savo gebėjimą veikti ir reaguoti į įvairias krizes ir iššūkius, apsaugos savo interesus ir ginti piliečius, investuos ir diegs inovacijas, kad būtų bendrai plėtojami būtini pajėgumai ir technologijos, ir gilins ES vertybėmis ir interesais grindžiamas partnerystes. Šiuo komunikatu Europos Komisija prisideda prie šio darbo.

Europos Sąjunga jau dabar turi imtis veiksmų, kad esamomis aplinkybėmis padidintų savo gynybos pajėgumus ir taip pat pasirengtų kovai būsimuose mūšiuose, pavyzdžiui, diegtų naujos kartos pažangiausias technologijas, galinčias įveikti grėsmes, kurias kelia kibernetinės, hibridinės, kosmoso bendradarbiavimo ir autonominės sistemos, grindžiamos junglumu ir dirbtiniu intelektu. Be to, pramonės ekosistema, apimanti gynybą kartu su orlaivių ir erdvėlaivių ir saugumo sektoriumi, yra aukštųjų technologijų pramonės ekosistema, kuri yra ne tik esminis Europos atviro strateginio savarankiškumo ir technologinio suverenumo veiksnys, bet ir svarbi ekonomikos augimo ir inovacijų paskata. Europos gynybos sektorius prisideda ne tik prie Europos Sąjungos piliečių saugumo, bet ir prie tvaraus ekonomikos atsigavimo po pandemijos ir ekosistemos, kuri turi potencialo paskatinti žaliąją pertvarką ir dėl kurios atsiranda teigiamas papildomas poveikis civiliams, novatoriškumo apskritai.

Bendrus tikslus pasieksime tik tada, kai karinę įrangą kursime, pirksime ir naudosime drauge. ES ėmėsi naujų priemonių 1 , kuriomis siekiama panaikinti ilgalaikę fragmentaciją, mažinančią Europos gynybos sektoriaus veiksmingumą ir menkinančią ES ir jos valstybių narių galimybes kurti naujos kartos gynybos pajėgumus, kurie bus itin svarbūs būsimam Europos saugumui ir jos gebėjimui užtikrinti saugumą kaimyninėse šalyse ir už jų ribų.

Vienas iš esminių pokyčių kuriant Europos gynybos ekosistemą, pajėgiančią užtikrinti pažangiausias sąveikias gynybos technologijas ir įrangą, padidinsiančias Sąjungos veiksmų laisvę, jos technologinį suverenumą ir konkurencingumą, yra Europos gynybos fondas 2 (toliau – EGF), kurio 2021–2027 m. biudžetas siekia beveik 8 mlrd. EUR.

Šiomis sudėtingomis aplinkybėmis Europos Komisija toliau glaudžiai bendradarbiaus su vyriausiuoju įgaliotiniu ir valstybėmis narėmis, kad:

oužtikrintų veiksmingą ir kryptingą mūsų novatoriškų priemonių ir iniciatyvų, pavyzdžiui, EGF ir karinio mobilumo veiksmų plano, įgyvendinimą, be kita ko, imantis šiame komunikate nurodytų papildomų priemonių;

oremtų glaudesnį valstybių narių ir pramonės bendradarbiavimą gynybos srityje, grindžiamą reikiamais finansiniais ištekliais ir didesnėmis bendromis išlaidomis, laikantis esamų įsipareigojimų ir siekiant padidinti ekonominį efektyvumą, stiprinti sąveikumą, skatinti inovacijas ir didinti pramonės konkurencingumą ir atsparumą;

ostiprintų mūsų gebėjimą reaguoti į dideles krizes, įskaitant kibernetinius išpuolius ir hibridines kampanijas, taip pat į ilgalaikius iššūkius ir geopolitinius ginčus strateginėse srityse, remiantis visas valdžios institucijas apimančiu požiūriu ir stiprinant dvejopo naudojimo principą ir civilinę bei karinę sinergiją įvairiose Komisijos vadovaujamose politikos srityse, priemonėse ir mechanizmuose;

opalaikytų ir plėtotų glaudžius ryšius su NATO, laikantis prisiimtų įsipareigojimų ir sutartų principų, kuriais grindžiamas ES ir NATO bendradarbiavimas pagal bendras deklaracijas, taip pat su kitais svarbiais tarptautiniais partneriais, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis (JT) ir panašiai mąstančiais dvišaliais partneriais, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Norvegiją 3 ir Kanadą.

Tokiomis nuolat kintančiomis geopolitinėmis ir technologinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į 2022 m. kovo 10–11 d. Paryžiuje vyksiantį neoficialų aukščiausiojo lygio susitikimą, šiame komunikate pristatomos konkrečios naujos kelių itin svarbių sričių priemonės ir iniciatyvos ir nustatomi svarbiausi sėkmės veiksniai siekiant konkurencingesnės ir labiau suderintos Europos gynybos rinkos, be kita ko:

-didesnės investicijos į gynybos mokslinius tyrimus ir pajėgumus, plėtojamus ES bendradarbiavimo sistemose;

-palankesnės sąlygos civilinių ir gynybos mokslinių tyrimų ir inovacijų sinergijai ir strateginės priklausomybės mažinimas;

-paskatos vykdyti bendrus viešuosius pirkimus gynybos pajėgumams, sukurtiems bendradarbiaujant ES, įsigyti;

-raginimas valstybėms narėms toliau siekti paprastesnės ir labiau suderintos eksporto kontrolės, visų pirma susijusios su gynybos pajėgumais, sukurtais bendradarbiaujant ES;

-kosmoso saugumo ir gynybos aspekto stiprinimas ES lygmeniu;

-Europos atsparumo didinimas, inter alia, stiprinant kibernetinį saugumą ir kovojant su kibernetinėmis ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis, didinant karinį mobilumą ir sprendžiant klimato kaitos uždavinius gynybos srityje.

Per šiuos elementus ir remdamasi vidaus ir išorės politikos priemonių, įskaitant skatinamas pagal 2020 m. Saugumo sąjungos strategiją, sinergija, Komisija ateinančiais metais toliau aktyviai prisidės prie Europos gynybos sąjungos kūrimo, įgyvendindama tikslines iniciatyvas ir projektus, naudodama visas turimas priemones, kad būtų toliau kovojama su sparčiai kintančiomis daugiasluoksnėmis grėsmėmis.

2.Didesnės investicijos į gynybos mokslinius tyrimus ir pajėgumus, plėtojamus per ES bendradarbiavimo sistemas

Europos gynybos fondas – plataus užmojo, subalansuota ir įtrauki programa, kuria užtikrinamas aktyvus valstybių narių dalyvavimas, kad finansuojami projektai atitiktų ginkluotųjų pajėgų operatyvinius poreikius ir taip būtų sudarytos sąlygos gamybai ir pirkimams. Fondo taikomi atrankos kriterijai užtikrina rinkos atvirumą ir drauge didina Europos gynybos pramonės konkurencingumą ir gina ES saugumo ir strateginius interesus.

Iki 2022 m. pabaigos Europos Komisija į gynybos mokslinių tyrimų ir pajėgumų plėtojimo projektus bus investavusi 1,9 mlrd. EUR, taip patenkindama valstybių narių pajėgumų poreikius. Taip bus pradėti svarbūs didelio masto bendradarbiavimu grindžiami pajėgumų plėtojimo projektai, kuriais bus šalinami esminiai trūkumai ir skatinamos inovacijos gynybos srityje, įskaitant visų pirma nišines sritis. Bus imtasi mažesnių projektų ir skelbiami atviri kvietimai teikti pasiūlymus, kuriais didinamas tarpvalstybinis startuolių ir mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimas. 2021 m. iki 8 proc. biudžeto skirta perversminėms gynybos technologijoms finansuoti, o maždaug 6 proc. – MVĮ skirtiems atviriems kvietimams teikti paraiškas. Iš 1 100 subjektų, pateikusių pasiūlymus, 48 proc. yra MVĮ. Joms tenka ir 20 proc. visos finansavimo paklausos 4 pagal 2021 m. EGF kvietimus teikti paraiškas 5 . Komisija toliau visoje ES skatins MVĮ įsitraukimą, be kita ko, remdama novatoriškiausių ir konkurencingiausių įmonių integraciją į tiekimo grandines.

Pagal pirmuosius 2021 m. paskelbtus kvietimus teikti pasiūlymus jau planuojama skirti apie 700 mln. EUR projektams, susijusiems su didelio masto ir sudėtingomis gynybos platformomis ir sistemomis, pavyzdžiui, su naujos kartos naikintuvų sistemomis ar antžeminio transporto priemonių parku, daugiafunkciniais ir moduliniais patruliniais laivais ir priešraketine gynyba.

Be to, pagal ankstesnę programą 6  dviem didelės strateginės svarbos pajėgumų plėtotės projektams iš viso buvo skirta maždaug 140 mln. EUR dotacija. Sistema MALE RPAS remia vidutinio skrydžio aukščio ir ilgo nuotolio bepiločių orlaivių kūrimą. Ji padeda didinti bepiločių orlaivių – itin svarbaus valstybių narių ginkluotųjų pajėgų ištekliaus – technologinį suverenumą. Europos apsaugotas programine įranga valdomas radijo ryšys (ESSOR) padidins sąveikumą, nes bus parengti Europos saugios komunikacijos gynybos tikslais technologijų standartai. Kituose aktualiuose finansuojamuose projektuose daugiausia dėmesio skiriama, inter alia, vadovavimui ir kontrolei, dirbtiniu intelektu grindžiamam sprendimų priėmimui, bendradarbiaujamiesiems kovos veiksmams, kibernetinei gynybai ar stebėjimui iš kosmoso.

Gynybos pajėgumų plėtojimas yra ilgalaikis procesas, kuriam reikia koordinuoto išankstinio planavimo. Strateginė EGF orientacija nustatoma remiantis gynybos pajėgumų prioritetais, dėl kurių bendrai susitaria valstybės narės pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), visų pirma pagal Pajėgumų plėtojimo planą (PPP), ir atsižvelgiant į kitas ES gynybos srities iniciatyvas, pavyzdžiui, suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje (CARD) ir nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO).

Be to, siekdama užtikrinti skaidrumą ir nuspėjamumą, ypač atsižvelgiant į nacionalinių gynybos biudžetų planavimą, Komisija parengė orientacinę lanksčią ateinančių ketverių metų daugiametę perspektyvą, kuri bus kasmet peržiūrima atsižvelgiant į pokyčius. Taip užtikrinamas bendradarbiavimu grindžiamų gynybos pajėgumų projektų nuoseklumas ir darbo programų suderinamumas visu EGF veikimo laikotarpiu, kartu užtikrinant skaidrumą ir nuspėjamumą. Tokiomis aplinkybėmis Komisija ir valstybės narės toliau stiprins daugiametę perspektyvą, atsižvelgdamos į svarbiausius pajėgumus ir strategines įgalinančias priemones, kuriuos priėmus Strateginį kelrodį valstybės narės nurodė kaip prioritetus.

EGF veiks kaip katalizatorius ir toliau sudarys sąlygas tikslinėms investicijoms į gynybą, kuriomis remiama Europos gynybos technologinė ir pramoninė bazė (EGPTB) ir kurios atitinka prioritetus, dėl kurių bendrai susitarė ES valstybės narės. Siekiant geriau remti didelio masto gynybos pajėgumų projektus, atliekant EGF laikotarpio vidurio peržiūrą reikėtų įvertinti galimybę rengti daugiametes darbo programas. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad kitos horizontaliosios politikos priemonės, pavyzdžiui, tvaraus finansavimo iniciatyvos, derėtų su Europos Sąjungos pastangomis suteikti Europos gynybos pramonei pakankamą prieigą prie finansavimo ir investicijų.

Siekdama toliau stiprinti tiek bendradarbiavimą pagal EGF, tiek vidaus gynybos rinkos integraciją, Komisija taip pat tęs bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, kad būtų išnaudotos galimybės, kurias suteikia Direktyva 2009/43/EB 7 dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo ES viduje, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos siuntimui, susijusiam su ES finansuojamais bendradarbiavimo projektais. Konsultuodama dėl Direktyvoje 2009/43/EB nustatytų taisyklių ir procedūrų ir siekdama bendro valstybių narių sutarimo, Komisija sieks supaprastinti su gynyba susijusių produktų siuntimą vidaus rinkoje, visų pirma vykdant ES finansuojamus bendradarbiavimo projektus, ir sudaryti palankesnes sąlygas keistis geriausia patirtimi.

Siekiant padidinti bendrą gynybos išlaidų veiksmingumą ES, kartu atsižvelgiant į esamus įsipareigojimus, prisiimtus, pavyzdžiui, PESCO kontekste, kaip antai nuolat didinti gynybos biudžetą, labai svarbu stiprinti investicijų į bendradarbiavimu grindžiamą gynybą koordinavimą, tikslingumą ir lygį. Kolektyvinis strateginių gynybos pajėgumų užtikrinimas gali būti pasiektas tik koordinuotai planuojant, taip pat nukreipiant ES ir nacionalines viešąsias investicijas į bendrus gynybos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros prioritetus.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija taip pat teiks papildomų paskatų valstybių narių bendradarbiavimu grindžiamoms investicijoms į gynybos strateginius pajėgumus, visų pirma tais atvejais, kai jie plėtojami ir (arba) įsigyjami pagal Europos Sąjungos bendradarbiavimo sistemas. Komisija į metinę bendrosios rinkos ataskaitą, kuri paprastai skelbiama kartu su Europos semestro rudens dokumentų rinkiniu, įtrauks skyrių su pastabomis dėl daugiašalių gynybos pajėgumų projektų raidos, kliūčių ir susijusių galimybių. Komisija taip pat galėtų apsvarstyti, kaip padidinti kolektyvines pastangas užtikrinti ir koordinuoti bendrą valstybių narių finansavimą, teikiamą per EGF, siekiant racionaliau panaudoti lėšas.

3.Didesnė civilinių ir gynybos mokslinių tyrimų ir inovacijų sinergija ir strateginės priklausomybės mažinimas

Kartu su šiuo komunikatu priimtose Ypatingos svarbos saugumo ir gynybos technologijų veiksmų gairėse 8 Komisija nurodo, kaip būtų galima skatinti mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą bei inovacijas ir mažinti ES strateginę priklausomybę nuo ypatingos svarbos saugumo bei gynybos technologijų ir vertės grandinių.

Remiantis komunikatais „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“ 9 ir „Civilinės, gynybos ir kosmoso pramonės sinergijos veiksmų planas“ 10 , siūloma, kaip ES ir valstybės narės galėtų: 

-nustatyti ES saugumui ir gynybai itin svarbias technologijas; 

-nuo pat pradžių skatinti ES masto strateginį ir koordinuotą požiūrį į ypatingos svarbos technologijas, derinant mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų programas;

-sumažinti strateginę priklausomybę.

Tam reikia geriau suprasti tam tikrų technologijų, pavyzdžiui, puslaidininkių 11 , lemiamą svarbą saugumo ir gynybos sektoriams, aiškiau nustatyti susijusią strateginę priklausomybę ir galimas rizikos mažinimo priemones, atsižvelgiant į šaltinių įvairovę ir galimybę, kad technologijos panaudojimas gali būti nepatikimas arba neįmanomas. Ypatingos svarbos technologijų stebėjimo centras 12 (toliau – Stebėjimo centras), remdamasis valstybių narių ir pramonės atstovų indėliu, parengs specialų mechanizmą tokiems atvejams nustatyti. Stebėjimo centro išvados padės skatinti su ypatingos svarbos technologijomis susijusius ES mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir inovacijas, laikantis ES lygmeniu suderinto požiūrio. Šis darbas papildo platesnes pastangas užtikrinti itin svarbių civilinių prekių tiekimo saugumą sveikatos ir energetikos srityje 13 .

Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Gynybos inovacijų centru, kurį įsteigs Europos gynybos agentūra (EGA), taip pat pasiūlys, kaip būtų galima skatinti dvejopą mokslinių tyrimų ir inovacijų naudojimą ES lygmeniu, ir įgyvendins gynybos inovacijų programą inovacijoms ir verslumui ypatingos svarbos technologijų srityje remti.

Galiausiai, kad sumažintų strateginę priklausomybę, Komisija toliau sistemingai vertins saugumo ir gynybos aspektus įgyvendindama ir peržiūrėdama esamas arba kurdama naujas ES priemones.

4.Paskatos vykdyti bendrus viešuosius pirkimus pajėgumams, sukurtiems bendradarbiaujant ES, įsigyti

Valstybių narių vykdomi bendri Europos gynybos pajėgumų viešieji pirkimai – visų pirma dėl masto ekonomijos – labai padidina Europos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų sąveikumą ir prisideda prie Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės konkurencingumo.

Tačiau valstybės narės dar nėra pasiekusios ilgalaikio Europos bendradarbiaujamųjų įrangos viešųjų pirkimų bendro rodiklio 14 – 35 proc. gynybos įrangos išlaidų, kaip patvirtinta PESCO sistemoje 15 . EGA duomenimis, 2020 m. valstybės narės 16 gynybos įrangos viešuosiuose pirkimuose naujai gynybos įrangai įsigyti išleido apie 37 mlrd. EUR. Iš šios sumos vos 11 proc. (apie 4,1 mlrd. EUR) 17 buvo išleista Europos bendradarbiavimu grindžiamuose gynybos įrangos viešuosiuose pirkimuose (t. y. naujai gynybos įrangai įsigyti bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis narėmis). Tai reiškia, kad didžioji dalis valstybių narių gynybos įrangos viešųjų pirkimų išlaidų (apie 89 proc.) buvo padarytos nacionaliniu lygmeniu ir (arba) bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis.

2020-ieji nebuvo išimtis ir netgi gali būti laikomi atspindinčiais prastas pastarųjų metų tendencijas. Iš tiesų, Europos bendradarbiaujamųjų gynybos įrangos viešųjų pirkimų procentinė dalis nuo 2016 m. nuolat mažėjo, o 2020 m. ši dalis buvo mažiausia nuo tada, kai šie duomenys pradėti rinkti (2005 m.).

Kelią jungtinių viešųjų pirkimų link tiesia dvi ES priemonės. EGF reglamente nustatyta plėtotės veiklos finansinio rėmimo sąlyga, pagal kurią reikalaujama, kad valstybės narės įsipareigotų galutinį produktą įsigyti arba technologiją naudoti koordinuotai. Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvoje 2009/81/EB numatyta speciali išimtis, pagal kurią bendradarbiavimo projektams, grindžiamiems moksliniais tyrimais ir plėtra, viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos 18 . Išimtis taip pat taikoma tolesniais produkto gyvavimo ciklo etapais po mokslinių tyrimų ir plėtros, jei viešųjų pirkimų sutartys sudaromos pagal tą patį bendradarbiavimo projektą. 2019 m. Komisija paskelbė pranešimą 19 , kuriame pateikiamos gairės dėl įvairių pagal direktyvą siūlomų bendradarbiavimu grindžiamų viešųjų pirkimų galimybių. Valstybės narės bus remiamos toliau, visų pirma per Gynybos ir saugumo srities viešųjų pirkimų ekspertų grupę.

Komisija siekia teikti daugiau paskatų valstybėms narėms vykdyti bendrus Europos gynybos pajėgumų, be kita ko, susijusių su operacijomis ir priežiūra, viešuosius pirkimus. Tačiau siekiant šio tikslo dar reikia įveikti įvairias praktines finansines ir fiskalines kliūtis.

Komisija išnagrinės galimybę netaikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kad būtų remiami bendri viešieji pirkimai ir bendra atsakomybė už gynybos pajėgumus, kuriamus bendradarbiaujant ES. Valstybės narės galės naudotis šiais pajėgumais misijoms ir operacijoms pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) 20 arba vykdydamos JT, NATO ir nacionalinę veiklą. Itin daug naudos ši priemonė galėtų teikti tais atvejais, kai pajėgumai kuriami ES bendradarbiavimo sistemose (EGF ir (arba) PESCO ir (arba) EGA). Tokiomis aplinkybėmis būtų galima apsvarstyti galimybę sukurti teisinę sistemą, grindžiamą Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo 21 pavyzdžiu, kurioje būtų taikoma atleidimo nuo PVM nuostata tais atvejais, kai įrangą perka ir valdo valstybių narių konsorciumai.

Be to, remdamasi patirtimi, įgyta atliekant tarpinį EGF vertinimą, Komisija apsvarstys galimybę sustiprinti dabartinę EGF paskatų sistemą, pagal kurią būtų teikiamos finansinės paskatos su sąlyga, kad valstybės narės įsipareigos bendrai įsigyti ir (arba) valdyti kuriamus gynybos pajėgumus 22 . Tai suteiktų daugiau paskatų bendradarbiauti ne tik mokslinių tyrimų ir plėtros etapais, bet ir įsigijimo, operacijų ir techninės priežiūros srityse.

Be to, remiantis Finansinių priemonių rinkinio ekspertų grupės darbu, nauji finansavimo sprendimai galėtų padėti valstybėms narėms dažniau naudotis jau veikiančiais bendrų viešųjų pirkimų subjektais, pavyzdžiui, EGA arba Bendradarbiavimo ginkluotės srityje jungtine organizacija (OCCAR – Organisation Conjointe de Coopération en matière d’Armement). Visų pirma Komisija įvertins, ar EGF reglamento nuostatose, pavyzdžiui, susijusiose su ikiprekybiniais viešaisiais pirkimais 23 , gali būti numatyta finansinė parama perkančiosioms organizacijoms ir bendrų viešųjų pirkimų subjektams, kad būtų galima toliau koordinuoti jų viešųjų pirkimų procedūras, be kita ko, padengiant administracines ir (arba) sandorių išlaidas, susijusias su bendrais gynybos mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų viešaisiais pirkimais.

5.Raginimas valstybėms narėms toliau siekti racionalizuotos ir vienodesnės eksporto kontrolės

Nors už karinės įrangos eksporto licencijų išdavimą atsako pačios valstybės narės, jos savo sprendimus grindžia Tarybos bendrąja pozicija 25 , kurioje apibrėžiami bendrieji karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolės kriterijai. Tarybos bendrojoje pozicijoje taip pat nustatomi pranešimo apie atsisakymą išduoti licenciją ir konsultacijų mechanizmai, siekiant suvienodinti su gynyba susijusių produktų eksporto politikos taikymą.

Kadangi bendri ES gynybos pajėgumai ilgainiui taps norma, o ne išimtimi, valstybėms narėms bus naudinga aktyviau dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais ir palaipsniui pereiti prie vienodesnio ginklų eksporto kontrolės traktavimo. Remdamasi jau atliktu darbu ir pripažindama, kad eksportas yra vienas svarbiausių Europos gynybos pramonės verslo modelio sėkmės veiksnių, Komisija remia valstybes nares, siekiančias palaipsniui racionalizuoti ir suvienodinti ginklų eksporto kontrolę, ypač tuo atveju, kai gynybos pajėgumus jos plėtoja bendromis jėgomis, visų pirma per EGF.

Todėl Komisija palankiai vertina Taryboje 26 inicijuotus svarstymus dėl ES sistemoje sukurtų pajėgumų eksporto ir ragina valstybes nares tęsti šias diskusijas, kad būtų supaprastintos tokių produktų eksporto kontrolės procedūros. Vykdant šią veiklą reikėtų remtis valstybių narių dvišalių ir daugiašalių susitarimų dėl bendrai sukurtų pajėgumų įgyvendinimo patirtimi.

Siekiant netrukdyti bendradarbiauti, reikėtų padėti nustatyti aiškias ir lengvai įgyvendinamas procedūras. Turėtų būti nustatytos veiksmingos eksporto kontrolės priemonės, kad EGF finansuojamiems produktams būtų sudarytos tinkamos ir konkurencingos sąlygos patekti į tarptautines rinkas, nedarant poveikio valstybių narių suvereniems sprendimams, visapusiškai laikantis atitinkamų teisinių įsipareigojimų ir atsižvelgiant į valstybių narių nacionalinio saugumo interesus. Kad bendrų gynybos pajėgumų projektai neprarastų patrauklumo, Komisija ragina valstybes nares vadovautis požiūriu, pagal kurį jos iš principo netrukdytų viena kitai eksportuoti bendradarbiaujant sukurtą karinę įrangą ir technologijas į trečiąsias šalis. Tokia nuostata galėtų būti taikoma numatomam įrangos ar technologijų, kurių sudedamosios dalys iš kitos valstybės narės viršija tam tikrą de minimis ribą, eksportui.

6.Su kosmosu susijusio gynybos aspekto stiprinimas ES lygmeniu

Kosmosas yra strateginė ES veiksmų laisvės ir saugumo erdvė. Be to, tai vis daugiau interesantų pritraukianti sritis, dėl kurios vis labiau varžomasi ir kuriai būdinga auganti galios konkurencija.

Būtina skubiai reaguoti į šiuos iššūkius. Nauja ES kosmoso strategija saugumo ir gynybos srityje, kurią šiuo metu svarsto valstybės narės Strateginio kelrodžio kontekste, turėtų padėti pasiekti bendrą supratimą apie su kosmosu susijusią riziką ir grėsmes, parengti tinkamus atsakomuosius veiksmus, kad būtų galima geriau ir greičiau reaguoti į krizes, didinti mūsų atsparumą ir visapusiškai pasinaudoti su kosmoso sritimi siejama nauda ir galimybėmis. Nedarant poveikio būsimos bendros strategijos turiniui, bus svarstomi toliau nurodyti veiksmai.

Pirma, ES kosminiai ištekliai 27 turėtų būti toliau saugomi, kad būtų padidintas ES atsparumas kosmose ir kosmoso grėsmių atžvilgiu. 

Bendrame komunikate dėl kosmoso eismo valdymo 28 Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis pateikia konkrečias gaires, kaip didinti ES kosminių išteklių apsaugą ir skatinti tvaresnį kosmoso naudojimą. Visų pirma Komisija stiprins savo kosmoso stebėjimo priemones, plėsdama kosmoso stebėjimo ir sekimo (SST) paslaugas ir plėtodama susijusias technologijas, pavyzdžiui, automatinio susidūrimų vengimo ar dirbtinio intelekto technologijas.

Komisija taip pat toliau rems projektų, susijusių su informuotumu apie padėtį kosmose (SSA) ir gynybos srities ankstyvojo perspėjimo sistemomis, plėtotę. Tokiais projektais 29 bus prisidedama prie pažangių kosmoso vadovavimo ir kontrolės (SC2) pajėgumų, patobulintų SSA jutiklių ir ankstyvojo perspėjimo apie balistinių raketų grėsmes ir naujas hipergarsines grėsmes sistemos.

Antra, Komisija, bendradarbiaudama su vyriausiuoju įgaliotiniu, stiprins esamos ir būsimos ES kosmoso infrastruktūros saugumo ir gynybos aspektą.

GALILEO paslauga valstybinėms institucijoms (PRS) 30 tai navigacijos paslauga, skirta tik vyriausybės įgaliotiems naudotojams, naudojantiems jas konfidencialaus pobūdžio prietaikoms. Tam būtina užtikrinti aukšto lygio paslaugų tęstinumą, naudojantis stipriais šifruotais signalais, visų pirma saugumo ir gynybos srityje. PRS suskurta taip, kad būtų galima teikti neribotas ir nepertraukiamas paslaugas visame pasaulyje. Tai aiškiai parodo, kaip bendra civilinė infrastruktūra gali tenkinti gynybos ir saugumo poreikius.

Pasiūlymu dėl reglamento, kuriuo nustatoma 2022–2027 m. Sąjungos saugaus junglumo programa 31 , kuris drauge su šiuo komunikatu yra kosmoso dokumentų rinkinio dalis, bus padidintas ES atsparumas junglumo srityje užtikrinant saugią valdžios institucijų komunikaciją. Reglamente nustatomi gynybos reikalavimai, susiję su atsparumo užtikrinimu nuo pat pirmų etapų, o žemosios Žemės orbitos (LEO) palydovų konsteliacija suteiks galimybę priimti naudinguosius krovinius, ir taip prisidės prie kitų ES kosmoso programos komponentų. Sistema bus grindžiama GOVSATCOM ir sinergija su Europos gynybos fondu.

Įgyvendinant programą „Copernicus“ taip pat turėtų būti kiek įmanoma atsižvelgiama į gynybos reikalavimus, ypatingą dėmesį skiriant reikiamam saugumo ir veiklos rezultatų lygiui ir remiantis pasitikėjimu grindžiamu tinkamu valdymu. 

Siekdama remti esamos ir būsimos ES kosmoso infrastruktūros gynybos aspekto plėtojimą, Komisija rems kosmoso gynybos pajėgumų plėtotę per EGF. Su kosmosu susijusiems veiksmams finansuoti pagal EGF ir ankstesnes programas buvo skirta maždaug 130 mln. EUR.

Komisija ne tik remia bendradarbiavimo platformų, skirtų ateities gynybos iššūkiams įveikti, kūrimą, bet ir siekia pagerinti jų veiklos rezultatus kuo geriau išnaudodama esamus ir būsimus Europos kosminius išteklius. Pavyzdžiui, projektui „Programa GALILEO ES gynybai“ (GEODE) bendrai finansuoti skirta 44 mln. EUR 32 . Juo siekiama sukurti Europos standartizuotus karinius navigacijos imtuvus, kurie būtų suderinami su GALILEO paslauga valstybinėms institucijoms (PRS). Be to, į jutiklių ir vadovavimo bei kontrolės (C2) tobulinimą ES karinio stebėjimo ir informuotumo apie padėtį kosmose tikslais ir į kosminių ankstyvojo perspėjimo pajėgumų plėtotę bus investuota daugiau kaip 22 mln. EUR.

Pagal 2021 m. EGF darbo programą iš EGF bus skirta 50 mln. EUR kosmoso ir antžeminės navigacijos karinių sistemų (NAVWAR) stebėjimui ir europinėms technologijoms, užtikrinančioms palydovinio ryšio atsparumą trukdžiams.

Trečia, Komisija sieks sumažinti ES strateginę priklausomybę ypatingos svarbos technologijų, pavyzdžiui, lustų, kvantinių technologijų ir dirbtinio intelekto, srityse. Siekdama šio tikslo, Komisija maksimaliai padidins sinergiją su kosmoso srities iniciatyvomis, įgyvendinamomis pagal dabartines Komisijos valdomas priemones (įskaitant EGF, programą „Europos horizontas“ 33 , Kosmoso programą, Europos inovacijų tarybą ir programą „InvestEU“), ir pasinaudos Ypatingos svarbos technologijų stebėsenos centro teikiamomis galimybėmis. Komisija taip pat stiprins susijusių Europos tiekimo grandinių atsparumą, kad užtikrintų kosmoso infrastruktūros integralumą, saugumą ir veikimą.

Ketvirta, Komisija, bendradarbiaudama su vyriausiuoju įgaliotiniu ir atsižvelgdama į atitinkamus įgaliojimus, išplės dabartinį GALILEO reagavimo į grėsmes mechanizmą 34 , kad jis apimtų sistemas ir paslaugas pagal kitus ES kosmoso programos komponentus. Taip bus toliau stiprinamas ES kosmoso infrastruktūros saugumo valdymas, kad būtų galima geriau reaguoti į grėsmes, o atitinkami subjektai bus skatinami diegti adekvačias valdymo sistemas. Be to, geriau naudojant kosmoso duomenis, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir palaikant sistemingus ryšius su atitinkamomis agentūromis ir (arba) įstaigomis, eksploatuojančiomis ES infrastruktūrą, bus pagerintas ES lygmens informuotumas apie padėtį.

Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis taip pat prisidės prie valstybių narių pastangų toliau stiprinti savitarpio pagalbos ir reagavimo į krizes mechanizmus, be kita ko, vykdant pratybas ir stiprinant pasirengimą atremti grėsmes, skatinant sąveikumą ir remiant bendrą strateginę kultūrą.

7.Europos atsparumo didinimas 

Europa turi didinti savo atsparumą, kad galėtų užkirsti kelią būsimiems sukrėtimams, užtikrintų apsaugą nuo jų ir juos įveiktų. Dėl glaudžios sąsajos su nacionaline saugumo ir gynybos politika atsakomybė už atkirtį šioms grėsmėms visų pirma tenka valstybėms narėms. Kol kas silpnųjų vietų turi visos valstybės narės, o kai kurios grėsmės, pavyzdžiui, nukreiptos į tarpvalstybinius tinklus ar infrastruktūrą, taip pat klimato kaita, yra tarpvalstybinės.

ES požiūriu siekiama integruoti išorės ir vidaus aspektus į vientisą seką. Ji susieja nacionalinio ir ES lygmens civilinius ir karinius aspektus, kad būtų ieškoma konkrečių sprendimų, kartu sudarant sąlygas didesniam atsparumui ir nuolatiniam veiklos efektyvumui.

7.1.Atkirtis hibridinėms grėsmėms

2020 m. ES saugumo sąjungos strategijoje 36 hibridinės grėsmės nurodytos kaip viena iš prioritetinių sričių, kuriose reikia didinti ES saugumą. Strategijoje nustatytas naujo požiūrio į šias nuolat kintančias grėsmes pagrindas, apimantis visą veiksmų spektrą – pradedant ankstyvuoju nustatymu, analize, informuotumo bei atsparumo didinimu ir prevencija ir baigiant reagavimu į krizes ir jų padarinių valdymu.

Atsparumo didinimo ir kovos su hibridinėmis grėsmėmis priemonių pakete 37 – daugiau kaip du šimtai ES lygmens priemonių ir mechanizmų, daugumą kurių valdo ar remia Komisija. Komisijos pasiūlymai įvairiose srityse, įskaitant Skaitmeninių paslaugų aktą 38 , Ypatingos svarbos subjektų atsparumo direktyvą 39 ir persvarstytą Sąjungos civilinės saugos mechanizmą 40 , dar labiau padidins ES kovos su hibridinėmis grėsmėmis priemonių skaičių.

Atsparumas – vienas iš pagrindinių kovos su hibridinėmis grėsmėmis ramsčių. 2022 m. sausio mėn. 41 bendrame tarnybų darbiniame dokumente nustatyti 53 ES lygmens atsparumo baziniai rodikliai 42 . Šie rodikliai, apie kuriuos paskelbta Saugumo sąjungos strategijoje, buvo labai svarbus pirmas žingsnis siekiant stebėti ir objektyviai vertinti pažangą šioje srityje.

Tokiomis aplinkybėmis Komisijos tarnybos, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Tarybos generalinis sekretoriatas 2022 m. lapkričio mėn. vykdys ES lygiagrečias ir suderintas pratybas „Integrated Resolve“, inter alia, skirtas kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant jų kibernetinį aspektą. Pratybos, už kurių vykdymą atsako vyriausiasis įgaliotinis, dalyvaujant valstybėms narėms ir ES agentūroms, bus vykdomos lygiagrečiai ir koordinuotai (PACE formatu) su NATO.

Komisija taip pat prisitaikė prie sparčiai kintančių grėsmių. Kilus krizei prie ES ir Baltarusijos sienos ji pasiūlė priemonių, kuriomis būtų kovojama su naudojimusi migracija kaip priemone, įskaitant transporto operatorių, užsiimančių neteisėtu žmonių gabenimu ar prekyba žmonėmis į ES, įtraukimą į juodąjį sąrašą 43 .

COVID-19 pandemija parodė, kad reaguojant į ekstremaliąsias sveikatos situacijas reikia daugiau koordinuotų ES lygmens veiksmų. Pavojų visuomenės sveikatai gali kelti cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės grėsmės, todėl Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija (HERA) yra vienas svarbiausių elementų, padedančių stiprinti ES parengtį didelėms tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai ir reagavimą į jas, sudarant sąlygas greitai gauti reikiamas atsakomąsias priemones, jomis naudotis ir jas platinti. Atsižvelgiant į pirmųjų pandemijos etapų patirtį, bus toliau stiprinama šios srities karinė pagalba civilinės valdžios institucijoms.

7.2.Kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos stiprinimas 

Kova su kibernetinėmis grėsmėmis šiuo metu yra vienas sudėtingiausių saugumo ir gynybos iššūkių, visų pirma atsižvelgiant į augantį šių grėsmių skaičių ir poveikį. Valstybiniai subjektai jau turi parengę konkrečių kompleksinių pajėgumų.

ES turi apsaugoti ypatingos svarbos tinklus ir informacines sistemas ir atlikti lyderės vaidmenį užtikrinant pasaulinio interneto saugumą, stabilumą, atsparumą ir taip pat jo laisvę. Turime didinti Europos kibernetinį saugumą ir kibernetinę gynybą stiprindami bendradarbiavimą, veiksmingiau investuodami į pažangius pajėgumus ir nustatydami tinkamas taisykles, kurios sudarytų sąlygas geriau susieti visus kibernetinius aspektus. Šios pastangos turėtų būti sutelktos į piliečių, įmonių ir ES interesų apsaugą, kibernetinės kenkimo veiklos aptikimą ir atgrasymą nuo jos ir savisaugą nuo kibernetinių išpuolių, taip prisidedant prie tarptautinio saugumo ir stabilumo ir didinant ES kibernetinio atgrasymo potencialą.

2020 m. gruodžio mėn. ES kibernetinio saugumo strategijoje 44 Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis nustatė plataus užmojo veiksmus, kuriais prisidedama prie šių tikslų įgyvendinimo. Jau taikomos įvairios svarbios ES atsparumo didinimo priemonės, visų pirma Direktyva dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti 45 , Kibernetinio saugumo aktas 46 , Direktyva dėl atakų prieš informacines sistemas 47 ir ES 5G kibernetinio saugumo priemonių rinkinio 48 įgyvendinimas, Rekomendacija dėl koordinuoto atsako į didelio masto kibernetinio saugumo incidentus ir krizes 49 ir ES kibernetinės gynybos politikos metmenys (atnaujinti 2018 m.) 50 . Be to, Komisija pagal Radijo įrenginių direktyvą 51 priėmė deleguotąjį aktą 52 , kuriuo nustatomi teisiniai kibernetinio saugumo apsaugos priemonių reikalavimai, į kuriuos gamintojai turės atsižvelgti projektuodami ir gamindami radijo įrenginius. Galiausiai ji paskelbė rekomendaciją dėl Jungtinio kibernetinio saugumo padalinio 53 ir 2020 m. gruodžio mėn. pateikė TIS direktyvos 54 peržiūros pasiūlymą, kurį šiuo metu svarsto teisėkūros institucijos. Atsižvelgdama į šiuos užmojus, Komisija netrukus pateiks pasiūlymų, kaip padidinti ES institucijų, įstaigų ir agentūrų kibernetinį saugumą ir informacijos saugumą.

Pagal 2021–2025 m. Skaitmeninės Europos programos ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP – Skaitmeninis sektorius) daugiametę darbo programą bus remiamas saugios kvantinės ryšių infrastruktūros („EuroQCI“) diegimas. Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę taip pat bus remiama kita ypatingos svarbos ryšių infrastruktūra, įskaitant tam tikrus valstybes nares tarpusavyje ir su trečiosiomis šalimis siejančius kanalus, laikantis aukščiausių saugumo standartų.

Siekiant papildyti šias priemones ir toliau mažinti atakos perimetrą ir riziką, reikėtų didinti su informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) susijusių produktų ir paslaugų saugumą ir standartizavimą. Tai visų pirma pasakytina apie ypatingos svarbos aparatinės ir programinės įrangos komponentų saugumą. Todėl Komisija rengia naujus pasiūlymus, kuriais nustatomi horizontalieji saugumo reikalavimai, kurie bus pagrindinis Kibernetinio atsparumo akto, apie kurį paskelbta pranešime apie Sąjungos padėtį 55 , elementas. Tokiomis aplinkybėmis galėtų būti apsvarstytas gynybos aspektas, visų pirma atsižvelgiant į bendrų arba hibridinio kibernetinio saugumo standartų kūrimo potencialą.

Siekiant toliau plėtoti ES ir jos kibernetinės gynybos subjektų (daugiausia valstybių narių gynybos pajėgų) technologinius pajėgumus, bus siekiama glaudesnio atitinkamų subjektų bendradarbiavimo planuojant civilines ir gynybos investicijas, skirtas atitinkamų technologijų kūrimui ir naudojimui. Kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Koordinavimo centrų tinklas 56 2022 m. priims Strateginę investicijų į kibernetinę erdvę darbotvarkę. Ši darbotvarkė galėtų apimti galimą civilinių ir gynybos technologijų ir dvejopo naudojimo prietaikų sinergiją ir padėti koordinuotai ir laikantis atitinkamų valdymo taisyklių siekti sinergijos su kitomis ES iniciatyvomis, įskaitant programą „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programą ir EGF.

Komisija jau yra paskyrusi 38,6 mln. EUR 57 šešiems kibernetinės gynybos projektams. Šiomis lėšomis, be kita ko, remiamas Europos informuotumo apie kibernetinę padėtį platformos kūrimas ir saugių bei atsparių ryšių technologijų projektas. EGF toliau rems gynybos kibernetinių pajėgumų plėtotę. 2021 m. EGF paskelbė du specialius kvietimus teikti pasiūlymus dėl 33,5 mln. EUR finansinio paketo. Nors visi gynybos pajėgumų projektai apima kibernetinį aspektą, ateinančiais metais kibernetinė gynyba ir toliau bus vienas iš EGF prioritetų.

Siekiant geriau pasirengti galimiems didelio masto incidentams ir krizėms Sąjungoje, būtinas geresnis koordinavimas siekiant užtikrinti informuotumą apie padėtį, greitai nustatyti galimus reagavimo poreikius ir išteklius ir suderinti veiksmingą atitinkamų subjektų komunikaciją valstybių narių ir ES lygmenimis, kad galimas poveikis Sąjungoje būtų švelnesnis.

Siekdama paspartinti kibernetinės kenkimo veiklos aptikimą ir didinti informuotumą apie padėtį, Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir kuria tarpvalstybines platformas, per kurias būtų dalijamasi kibernetinio saugumo grėsmių žvalgybos informacija, ir tuo pačiu didina saugumo operacijų centrų (SOC) pajėgumus nacionaliniu lygmeniu visoje ES. Šių tarpvalstybinių platformų (toliau – ES SOC) tikslas – sudaryti sąlygas patikimoje aplinkoje dideliu mastu keistis iš įvairių šaltinių gautais duomenimis apie kibernetinio saugumo grėsmes, taip pat priemonėmis ir pajėgumais. Šios platformos bus aprūpintos naujos kartos itin saugiomis priemonėmis ir infrastruktūra. Tai turėtų sudaryti sąlygas pagerinti kolektyvinius grėsmių aptikimo pajėgumus ir laiku įspėti valdžios institucijas ir atitinkamus subjektus. Šie veiksmai bus finansiškai remiami pagal Skaitmeninės Europos programą, visų pirma vykdant bendrus viešuosius pirkimus, kad būtų kuriamos ir veiktų ES SOC, įskaitant pažangias priemones ir infrastruktūrą, taip pat skelbiant kvietimus teikti paraiškas dėl dotacijų SOC pajėgumams valstybėse narėse remti. Vėliau drauge su valstybėmis narėmis būtų galima apsvarstyti galimybę nacionaliniu lygmeniu skatinti civilinį ir karinį bendradarbiavimą šioje srityje.

Reikėtų kelti valstybių narių bendradarbiavimo kibernetinio saugumo ir visų pirma reagavimo į incidentus srityje lygį, be kita ko, vykdant galimą civilinio ir gynybos reagavimo grupių bendradarbiavimą. Jungtinio kibernetinio saugumo padalinio tikslas – suburti visas atitinkamas kibernetinio saugumo bendruomenes (t. y. diplomatines, civilines, teisėsaugos ir gynybos) siekiant užtikrinti koordinuotą ES atsaką į didelio masto kibernetinius incidentus ir krizes, taip pat teikti pagalbą po šių išpuolių. Todėl kariuomenė per Jungtinio kibernetinio saugumo padalinį galėtų struktūriškai bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus su kitomis kibernetinio saugumo bendruomenėmis.

Siekiant užtikrinti veiksmingą atsparumą kibernetiniams išpuoliams, gerinti kibernetinius pajėgumus bei bendrą supratimą ir didinti bendrus reagavimo pajėgumus labai svarbu ugdyti kibernetinius įgūdžius rengiant bendrus mokymus ir pratybas. Valstybės narės galėtų nuspręsti apsvarstyti galimybę sustiprinti civilinį ir karinį bendradarbiavimą kibernetinio mokymo ir bendrų pratybų srityje, remiantis Europos saugumo ir gynybos koledžo ir EGA kibernetinio švietimo, mokymo ir pratybų programomis.

7.3.Karinio mobilumo didinimas

Įgyvendindama karinio mobilumo veiksmų planą, ES jau imasi svarbių veiksmų, kad padidintų karinio personalo, reikmenų ir įrangos mobilumą ES ir už jos ribų, tokiu būdu didindama mūsų gebėjimą greitai reaguoti į krizę arba vykdyti įprastą veiklą, pavyzdžiui, pratybas. Karinio mobilumo plėtotė taip pat yra pavyzdinis ES ir NATO bendradarbiavimo aspektas.

2021–2027 m. dvejopo naudojimo transporto infrastruktūrai remti iš ES biudžeto skirta 1,69 mlrd. EUR, taigi, karinis mobilumas yra viena didžiausių naujosios Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) 58 sudedamųjų dalių. 2021–2023 m. darbo programoje numatytas metinis 330 mln. EUR biudžetas, o pirmieji kvietimai teikti pasiūlymus buvo paskelbti 2021 m. rugsėjo mėn.

Karinis mobilumas taip pat yra viena iš 2021 m. EGF darbo programos temų. Skaitmeninės sistemos, skirtos saugiam ir greitam keitimuisi su kariniu mobilumu susijusia informacija, kūrimas yra vienas iš dviejų kvietimo teikti paraiškas dėl karių ir logistikos sistemų elementų. Orientacinis šio kvietimo teikti paraiškas biudžetas – 50 mln. EUR.

2021 m. gruodžio 14 d. Komisija pasiūlė peržiūrėti Reglamentą dėl transeuropinio transporto tinklo (TEN-T). Be kita ko, pasiūlymu siekiama sustiprinti civilinio ir karinio mobilumo standartus ir išplėsti TEN-T žemėlapius įtraukiant naujus kariniam mobilumui svarbius maršrutus.

Komisija toliau dės pastangas, kad prisidėtų prie karinio mobilumo ES viduje ir už jos ribų, be kita ko, įtraukdama jį į atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir iniciatyvas, visų pirma transporto ir tarpvalstybinių procedūrų srityje.

7.4.Klimato kaitos problemų sprendimas gynybos srityje

Klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas kelia naujų grėsmių saugumui. Nors operacinis veiksmingumas ir toliau lieka prioritetu, gynybos sektorius turi spręsti prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio saugumui uždavinius, įskaitant veikimą ekstremalesnėmis klimato sąlygomis, taip pat prisidėti prie klimato kaitos švelninimo pagal ES klimato kaitos politiką, visų pirma Europos žaliąjį kursą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo didinimas, kai tai įmanoma, ir išmetamo teršalų kiekio mažinimas šiame sektoriuje turėtų tapti neatsiejami nuo mūsų bendrų pastangų iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, taip pat nuo biologinės įvairovės apsaugos ir tvirtesnės žiedinės ekonomikos.

Žiedinės sistemos gynybos pramonei ir viešiesiems pirkimams gali teikti didelės naudos: padidinti išteklių naudojimo efektyvumą, atvirą strateginį savarankiškumą tam tikrų ypatingos svarbos medžiagų atžvilgiu ir pratęsti bei optimizuoti gynybos įrangos naudingumą 59 . Bus nustatytos ir remiamos galimybės tobulinti gynybos įrangos išmontavimo, sudedamųjų dalių surinkimo, remonto, atnaujinimo ir restauravimo technologijas. Be to, tai suteikia galimybių atnaujinti gynybos įrangą, kad ji galėtų būti toliau naudojama vis atšiauresnėmis aplinkos sąlygomis operacijų vietose.

Tokiomis aplinkybėmis Komisija yra įsipareigojusi įgyvendinti 2020 m. bendras ES klimato kaitos ir gynybos veiksmų gaires 60 , dėl kurių Komisijos tarnybos 2022 m. pirmąjį pusmetį kartu su EIVT ir EGA pateiks pirmąją metinę pažangos ataskaitą. EGF 61 2021 m. darbo programoje jau nustatytos temos, susijusios su energijos valdymu ir energijos vartojimo efektyvumu. Kvietimui teikti pasiūlymus, kuriais būtų remiami su šiomis temomis susijusių gynybos technologijų ir produktų moksliniai tyrimai ir plėtra, skirta 133 mln. EUR. Darbus šioje srityje spartina ir NATO, JT, Jungtinės Amerikos Valstijos ir kiti partneriai, tad ES intensyvins specialistų tarpusavio dialogą klimato, saugumo ir gynybos sąsajos klausimais.

8.Išvados

Vis sudėtingesniame, prieštaringesniame, konkurencingesniame ir labiau nei bet kada anksčiau susietame pasaulyje ES turi dėti dar daugiau pastangų, kad apgintų savo strateginius interesus ir vertybes. Būsimame dokumente „ES saugumo ir gynybos strateginis kelrodis“ bus nustatyti plataus užmojo Europos ilgalaikio saugumo ir gynybos tikslai, prie kurių nustatymo aktyviai prisidedama ir šiuo komunikatu.

Komisija nustatė šiuos svarbius siekius, kuriais siekiama toliau didinti Europos gynybos rinkos konkurencingumą:

-išnagrinėti, kaip toliau skatinti valstybių narių investicijas į pagrindinius strateginius pajėgumus ir itin svarbias įgalinančias priemones, kurie kuriami ir (arba) įsigyjami per Europos Sąjungos bendradarbiavimo sistemas;

-toliau skatinti bendrus gynybos pajėgumų, sukurtų bendradarbiaujant ES, viešuosius pirkimus, be kita ko, netaikant PVM ir sustiprinant EGF paskatų sistemą;

-raginti valstybes nares toliau siekti racionalizuotos ir vienodesnės ginklų eksporto kontrolės, visų pirma susijusios su gynybos pajėgumais, sukurtais pagal ES bendradarbiavimo sistemą.

Komisija toliau įgyvendins jau pradėtas iniciatyvas, kurios yra svarbiausios įgalinančios priemonės Europos gynybos srityje, pavyzdžiui, EGF ir karinio mobilumo, taip pat iniciatyvas, kurios yra būtinos siekiant didinti Europos atsparumą, visų pirma kosmoso srityje, kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, didinti kibernetinį saugumą ir spręsti su gynyba susijusias klimato kaitos problemas.

Atsižvelgdama į padarytą pažangą ir grėsmių bei iššūkių, su kuriais Sąjunga susidurs ateityje, raidą, Komisija yra pasirengusi apsvarstyti papildomus veiksmus.

(1)

Įskaitant Europos gynybos fondą, nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO) ir suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje (CARD).

(2)

PE/11/2021/INIT.

(3)

Kaip Europos ekonominės erdvės narę.

(4)

Įskaitant subrangovus.

(5)

Pagal ankstesnę – Europos gynybos pramonės plėtros – programą (EGPPP) 2020 m., kurių rezultatai jau gauti, MVĮ sudarė 35 proc. subjektų ir joms buvo skirta 30 proc. viso 26 projektų finansavimo, neatsižvelgiant į subrangovų, kurie neretai yra MVĮ, skaičių.

(6)

Europos gynybos pramonės plėtros programa (EGPPP).

(7)

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo.

(8)

COM(2022) 61 final.

(9)

COM(2021) 350 final.

(10)

COM(2021) 70 final.

(11)

Dėl puslaidininkių žr. pridedamų Ypatingos svarbos saugumo ir gynybos technologijų veiksmų gairių 2.2 skirsnį ir Komisijos komunikatą „Europos lustų aktas“ (COM(2022) 45 final).

(12)

Drauge su atitinkamomis Komisijos tarnybomis ir Europos gynybos agentūra.

(13)

Vadovaujantis 2021 m. rugsėjo 16 d. Komisijos pasiūlymu dėl priemonių sistemos kilus krizei svarbių medicininių atsako priemonių tiekimui Sąjungos lygmens ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos atveju užtikrinti (COM(2021) 577), 2021 m. spalio 13 d. Komisijos pasiūlymu dėl augančių energijos kainų problemos sprendimo (COM(2021) 660) ir Komisijos pasiūlymu dėl naujosios pramonės strategijos atnaujinimo (COM(2021) 350).

(14)

2007 m. lapkričio mėn. EGA ministrų lygmens valdančioji taryba patvirtino keturis bendrus investicijų kriterijus, įskaitant kriterijų, pagal kurį Europos bendradarbiaujamiesiems įrangos viešiesiems pirkimams skiriama 35 proc. bendrų įrangos išlaidų.

(15)

  EUR-Lex - 32021H1117(01) - LT - EUR-Lex (europa.eu)

(16)

Išskyrus Daniją.

(17)

Remiantis vienuolikos valstybių narių duomenimis.

(18)

Direktyvos 2009/81/EB 13 straipsnis.

(19)

2019/C 157/01.

(20)

Atsižvelgiant į daugiašales pajėgas, numatytas Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 3 dalyje.

(21)

Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas (ERIC) yra speciali teisinė forma, padedanti kurti ir eksploatuoti Europos interesus atitinkančią mokslinių tyrimų infrastruktūrą.

(22)

Be reikalavimo, nustatyto EGF reglamento 21 straipsnio 3 dalies a punkte, pagal kurį reikalaujama, kad galutinis produktas būtų įsigyjamas arba technologija būtų naudojama koordinuotai.

(23)

EGF reglamento 17 straipsnis.

(24)

Pagal Reglamento, kuriuo įsteigiamas EGF, 29 straipsnį tarpinis vertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip po ketverių metų nuo Fondo veiklos pradžios (t. y. 2025 m.).

(25)

Bendroji pozicija 2008/944/BUSP.

(26)

Ginklų neplatinimo ir eksporto darbo grupės Įprastinės ginkluotės eksporto pogrupyje (COARM). 

(27)

ES kosmoso programą sudaro keturi komponentai: GALILEO/EGNOS – padėties nustatymui, navigacijai ir laiko nustatymui, „Copernicus“ – Žemės stebėjimui, GOVSATCOM – saugiam vyriausybiniam palydoviniam ryšiui ir SSA – informuotumui apie padėtį kosmose.

(28)

JOIN(2022) 4 final.

(29)

Šie projektai remiami iš EGF ir ankstesnių programų.

(30)

2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1104/2011/ES dėl Galileo programos pagrindu sukurtos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos paslaugos valstybinėms institucijoms prieigos tvarkos (OL L 287, 2011 11 4).

(31)

COM(2022) 57 final.

(32)

Pagal Europos gynybos pramonės plėtros programą (EGPPP).

(33)

Šiame dokumente „Europos horizontas“ reiškia specialiąją programą, apimančią programą „Europos horizontas“ ir Europos inovacijos ir technologijos instituto veiklą; vykdoma veikla yra orientuota tik į civilines reikmes.

(34)

Kaip nustatyta ES kosmoso programos reglamente 2021/696 ir 2021 m. balandžio 30 d. Tarybos sprendime (BUSP) 2021/698 dėl pagal Sąjungos kosmoso programą diegiamų, eksploatuojamų ir naudojamų sistemų ir paslaugų, galinčių turėti įtakos Sąjungos saugumui, saugumo.

(35)

Į „Copernicus“ paslaugą valstybinėms institucijoms (PRS) panaši paslauga.

(36)

COM(2020) 605.

(37)

SWD(2020) 152 final.

(38)

COM(2020) 825 final.

(39)

COM(2020) 829 final.

(40)

2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/836.

(41)

SWD(2022) 21 final.

(42)

Lyginamieji standartai, apimantys situacijas, kuriose nustatomas išeities taškas ir tikslas arba rekomendacijos dėl būtiniausių reikalavimų.

(43)

COM(2021) 753 final.

(44)

JOIN(2020) 18 final.

(45)

Direktyva (ES) 2016/1148 dėl tinklų ir informacinių sistemų (TIS) saugumo.

(46)

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/881 dėl ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros) ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 (Kibernetinio saugumo aktas).

(47)

Direktyva 2013/40/ES (2013 8 12).

(48)

COM(2020) 50 final.

(49)

2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2017/1584 dėl koordinuoto atsako į didelio masto kibernetinio saugumo incidentus ir krizes (C/2017/6100).

(50)

14413/18 (2018 11 19).

(51)

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo.

(52)

C(2021) 7672.

(53)

C(2021) 4520 final.

(54)

COM(2020) 823 final.

(55)

2021 m. pranešimas apie Sąjungos padėtį. Tvirtėjanti Sąjungos dvasia, 2021 m. rugsėjo 15 d.

(56)

PE/28/2021/INIT.

(57)

Pagal EGPPP.

(58)

2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1153, kuriuo nustatoma Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014.

(59)

  IF CEED (europa.eu) Circular defence - News & insight - Cambridge Judge Business School

(60)

12741/20.

(61)

EGF reglamente nustatyta, kad „Fondas prisideda prie klimato politikos veiksmų integravimo į Sąjungos politiką ir padeda siekti bendro tikslo – 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti“.