Europos regionų komiteto rezoliucija dėl pasiūlymų atsižvelgiant į Europos Komisijos 2022 m. darbo programą

(2021/C 440/01)

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS,

atsižvelgdamas į:

—	2012 m. vasario mėn. Protokolą dėl bendradarbiavimo su Europos Komisija,

—	RK rezoliuciją „Europos regionų komiteto 2020–2025 m. prioritetai“ (1),

—	teisėkūros galią turinčių regioninių parlamentų indėlį, gautą pagal RK ir CALRE bendradarbiavimo susitarimą,

Ekonomikos atgaivinimas ir sanglauda

1.

kadangi priemonės „Next Generation EU“ įgyvendinimas bus vienas iš pagrindinių Europos Komisijos 2022 m. darbo programos prioritetų, RK ragina Komisiją užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kurie yra labai svarbūs siekiant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslų, užtikrinant geresnį koordinavimą su sanglaudos politikos programomis ir regionų parengtomis pažangiosios specializacijos strategijomis ir užkertant kelią galimai žemam lėšų įsisavinimo lygiui. Taip pat pabrėžia, kad būtina įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į Europos semestro procesus, nes dauguma konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų turi vietos ir regionų aspektą;

2.

pakartoja savo raginimą Komisijai integruoti darnaus vystymosi tikslus į reformuotą Europos semestrą, nurodyti juos nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose (NEGADP) ir tuo remiantis integruoti juos į kitą ciklą, pradedant metine tvaraus augimo apžvalga. RK taip pat tikisi, kad bus sukurta ES įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma DVT klausimais, siekiant padėti Komisijai ir ją konsultuoti dėl DVT įgyvendinimo laiku;

3.

ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą iki 2022 m. pabaigos pratęsti dabartines išimtines lankstumo priemones pagal Išplėstinę atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII), pvz., galimybę taikyti 100 proc. ES bendro finansavimo normą, ir apsvarstyti galimybę laikinai padidinti valstybės pagalbos de minimis ribą, kad būtų galima toliau remti tvarias investicijas tuo pačiu laikotarpiu;

4.

primygtinai ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendintas teisiškai privalomas veiksmų planas siekiant nustatyti naujus nuosavus išteklius dabartinės DFP laikotarpiu, be kita ko, laiku pateikiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

5.

ragina Komisiją, atnaujinant Europos ekonomikos valdymo sistemos peržiūrą, atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijų realybę ir poreikius, taip pat į COVID-19 pandemijos poveikį skolos ir deficito lygiui, visų pirma kiek tai susiję su viešosiomis investicijomis visais valdžios lygmenimis;

6.

ragina Europos Komisiją persvarstant atokiausiems regionams skirtą ES strategiją, atsižvelgiant į rimtas COVID-19 pandemijos pasekmes šiems regionams, didžiausią dėmesį skirti darniam vystymuisi ir darbo vietų kūrimui, taip pat įsipareigoja dalyvauti rengiant ir įgyvendinant šią strategiją, kaip rekomenduota Komisijos;

7.

ragina Komisiją įtraukti demografinius aspektus į visas savo politikos sritis ir numatyti finansines priemones, kad būtų galima parengti demografinių problemų sprendimo veiksmus ir priemones regionuose, kuriuose demografinių pokyčių padariniai turi ypatingą poveikį;

Aplinka ir tvarumas

8.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą kartu su RK nustatyti nulinės taršos stebėseną, o vėliau parengti ES regionų ekologinių rezultatų suvestinę pagal jos nulinės taršos veiksmų planą; siūlo bendradarbiauti siekiant stebėti visų žaliojo kurso politikos sričių pažangą ir poveikį, įskaitant klimato politikos veiksmų įgyvendinimą ir žaliąjį atsigavimą regioniniu lygmeniu; prašo leisti dalyvauti organizuojant Europos ekologiškesnių miestų metus, jei jie bus patvirtinti 2022 m., ir ragina, siekiant įgyvendinti žaliojo kurso politiką, atsižvelgti į ypatingą kaimo vietovių padėtį, ypač tų, kurios nukentėjo nuo gyventojų skaičiaus mažėjimo;

9.

ragina Komisiją į Europos žaliąjį kursą įtraukti vandenynų teisės aktą kaip visa apimančią strategiją su išmatuojamais tikslais ir terminais, kuria siekiama apsaugoti jūrų aplinką, mažinti taršą ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, kartu apsaugant ir skatinant smulkiosios žvejybos veiklos vykdytojus;

10.

siūlo Komisijai aplinkos ir klimato sanglaudą integruoti kaip papildomą ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos koncepcijos aspektą, nes tai yra vienas pagrindinių – greta darnaus vystymosi, JT 2030 m. darbotvarkės, DVT ir anglies dioksido poveikio neutralizavimo tikslo – Europos ir pasaulio atsigavimo veiksnių;

11.

pritaria Europos Parlamento raginimui Komisijai iki 2022 m. pabaigos pateikti teisiškai privalomą biologinės įvairovės teisės aktą. Priedo turėtų būti nustatytas rodikliais paremtos stebėsenos mechanizmas oficialiai įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas;

12.

ragina Komisiją peržiūrėti reglamentą dėl energetikos sąjungos valdymo siekiant priderinti jį prie žaliojo kurso įgyvendinimo, geriau integruoti subnacionalinių institucijų indėlius į nacionalinius planus ir suderinti nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus su nacionaliniais 2030 m. JT darbotvarkės ir DTV sistemos įgyvendinimo planais; siūlo rengiant Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sistemą ir su ja susijusį ES klimato valdymą oficialiai atsižvelgti į subnacionalinių veiksmų sistemą;

13.

tikisi, kad Komisija pradės integruoti lyčių aspektą į savo politikos procesus – į žaliąjį kursą, į NEGADP ir į partnerystės susitarimus pagal ES struktūrinių ir investicinių fondų programas, visų pirma pateikdama lyčių aspekto poveikio ES programoms vertinimo metodiką pagal tarpinstitucinio susitarimo 16 straipsnio f punktą ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d.;

14.

ragina Komisiją pradėti struktūrinį dialogą su vietos ir regionų valdžios institucijomis dėl Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinio rengimo ir įgyvendinimo;

15.

pritaria strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ iškeltiems tikslams, kurie dar turi būti perkelti į bendros žemės ūkio politikos teisės aktus. Be to, ragina Komisiją pasiūlyti teisingo maistingumo ženklinimo, taip pat gyvūninių produktų kilmės ir gamybos būdų ženklinimo sistemas;

16.

ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad Europos kaimo darbotvarkė būtų įgyvendinama visose politikos srityse ir kad joje būtų nustatyti plataus užmojo ir konkretūs politiniai tikslai stiprinti kaimo vietovių inovacijų dinamiką, organizuoti pažangų tarpteritorinį bendradarbiavimą ir skatinti piliečių veiksmus įgyvendinant vietos plėtros strategijas;

Skaitmeninė pertvarka ir pramonė

17.

ragina Komisiją skaitmeninę sanglaudą integruoti kaip papildomą ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos koncepcijos aspektą ir taip užkirsti kelią dvigubai skaitmeninei atskirčiai, kurią lemia infrastruktūros, prieigos ir prie elektronikos prietaisų ir skaitmeninių kompetencijų trūkumas;

18.

prašo Komisijos e. valdžios lyginamosios analizės ataskaitoje atsižvelgti į regioninius ir vietos skirtumus ir susijusius rodiklius, nes didėja miesto ir kaimo atotrūkis naudojimosi e. valdžios paslaugomis srityje;

19.

ragina Komisiją sudaryti sąlygas struktūriniam dialogui su Europos miestais ir regionais dėl to, kaip stiprinti regionines pramonės ekosistemas, klasterius ir tarpregioninius aljansus įgyvendinant pramonės strategiją, atsižvelgiant į pažangiosios specializacijos strategijas, nes komunikate dėl 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimo iš esmės neatspindėtas teritorinis požiūris;

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir judumas

20.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą parengti bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliose situacijose priemonę ir ragina parengti teisės aktus, kuriais būtų užtikrinami būtiniausi Europos standartai ir procedūros, užtikrinančios atviras vidaus sienas, taip pat ir krizių metu;

21.

pabrėžia, kad reikalinga ES politikos sistema, kuri sudarytų sąlygas veiksmingai kurti ir valdyti tarpvalstybines viešąsias paslaugas; taip pat ragina Europos teisės aktų leidėją, valstybes nares, regionus ir vietos valdžios institucijas toliau plėtoti ir skatinti dalyvaujamosios tarpvalstybinės demokratijos priemones, kuriomis skatinamas vietos piliečių dalyvavimas Europos integracijos procese;

22.

labai apgailestauja, kad valstybių narių diskusijos dėl siūlomo Europos mechanizmo žlugo; kadangi teisinės ir administracinės kliūtys labai riboja tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir gyvenimo kokybę pasienio regionuose, RK ragina Komisiją pateikti naują pasiūlymą dėl reglamento dėl Europos mechanizmo;

23.

ragina Europos Komisiją imtis tolesnių veiksmų ir parengti konkrečias gaires dėl naujos judumo mieste sistemos, kuri padidins judumo mieste tvarumą ir sumažins jo poveikį žmonių sveikatai;

24.

palankiai vertina tarpinstitucinį susitarimą dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP). Tikisi, kad bendrai finansuojami transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) ir transeuropinės energetikos infrastruktūros (TEN-E) projektai padės užbaigti trūkstamas jungtis, ypač pasienio regionuose, ir primena Komisijai, kad reikia skirti pakankamą biudžetą bendram visuotinio tinklo projektų finansavimui;

Migracija ir socialinė apsauga

25.

siūlo parengti regioninę socialinių rodiklių suvestinę, kad būtų galima įvertinti visus socialinius iššūkius ES ir užtikrinti, kad Europos socialinių teisių ramstis būtų įgyvendinamas visais lygmenimis;

26.

ragina Komisiją remti valstybes nares įgyvendinant Europos vaikų garantijų iniciatyvą ir vykdyti įgyvendinimo stebėseną, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas keistis geriausia patirtimi šioje srityje;

27.

tikisi, kad Komisija pateiks plataus užmojo pasiūlymą dėl platformų darbuotojų darbo sąlygų gerinimo, kuriuo bus atsižvelgiama į nacionalinius darbo rinkos modelius ir ES sprendimų priėmimo įgaliojimus;

28.

ragina Komisiją įtraukti RK rekomendacijas į ilgalaikės priežiūros iniciatyvą, atsižvelgiant į jos stiprią sąsają su dideliu įgūdžių trūkumu šioje srityje ir demografiniais pokyčiais, ypač opiais regionuose, kuriuose visuomenė senėja;

29.

įsipareigoja aktyviai dalyvauti Europos kovos su benamyste platformoje, kurią turėtų papildyti Komisijos pasiūlymas dėl ES nacionalinių benamystės strategijų sistemos;

30.

ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti kultūros ir kūrybos sektorių atsigavimo ir atsparumo stiprinimui atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją ir spręsti menininkų prastų darbo sąlygų problemą palengvinant judumą ir abipusį jų statuso pripažinimą;

Migracija ir integracija

31.

ragina Komisiją užtikrinti pažangą kuriant Europos migracijos ir prieglobsčio valdymo sistemą pagal naująjį migracijos ir prieglobsčio paktą; pakartoja, kad naujoje RK ir Komisijos partnerystėje integracijos klausimais reikėtų atsižvelgti į migracijos ir integracijos vietos ir regionų aspektą ir jį remti;

Saugumas

32.

prašo Komisijos leisti RK, kaip visateisiam partneriui, dalyvauti įgyvendinant ES įsipareigojimą siekti miestų saugumo bei atsparumo, taip pat prisidėti prie naujosios iniciatyvos „ES miestai prieš radikalizaciją ir terorizmą“;

Sveikata, civilinė sauga ir turizmas

33.

primena Komisijai, kad atliekant bet kokią Šengeno teisinės sistemos peržiūrą būtina atsižvelgti į netoli vidaus sienų esančių miestų ir regionų nuomonę ir poreikius; prašo, kad su juo būtų konsultuojamasi ankstyvuoju etapu pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo;

34.

ragina Europos Komisiją vadovauti greitam procesui, kuriuo siekiama rasti patenkinamą ir nuolatinį humanitarinės krizės Viduržemio jūros regione problemos sprendimą, visų pirma sutelkiant dėmesį į migrantų gyvybės apsaugą, bet taip pat ir į žmogaus teisių laikymąsi ir pagrindinių laisvių užtikrinimą. Regionų komitetas ir vietos ir regionų valdžios institucijos siūlo kuo glaudžiau bendradarbiauti šioje srityje;

35.

ragina Komisiją pateikti ryžtingų pasiūlymų dėl pagrindinių vaistų kūrimo ir gamybos ES, siekiant užtikrinti ES strateginį savarankiškumą mažinant priklausomybę nuo trečiųjų šalių; tikisi, kad Komisija taip pat pasiūlys konkrečias ir griežtas priemones, kuriomis būtų skatinama prieiga prie generinių ir biologiškai panašių vaistų ir kad krizės metu būtų užtikrinta prieiga prie vaistų;

36.

pritaria Europos Sąjungos vaidmens visuomenės sveikatos politikoje peržiūrai konferencijos dėl Europos ateities metu, atsižvelgiant į tai, kad sveikatos politika yra pagrindinė valstybių narių kompetencija ir ji dažnai vykdoma subnacionaliniu lygmeniu;

37.

tikisi, kad jo nuomonė dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat 3-iosios „RegHub“ konsultacijos rezultatai bus pateikti trečiojoje ataskaitoje dėl direktyvos veikimo, kuri turi būti pateikta 2022 m.;

38.

tikisi prisidėti prie Komisijos pasiūlymo dėl Europos skiepijimo kalendoriaus ir kortelės siekiant užtikrinti, kad visi europiečiai turėtų teisę į apsaugą, kurią suteikia vakcinacija, ir į ją įrodantį dokumentą, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena;

39.

primygtinai ragina Komisiją daryti pažangą nustatant ir rengiant Sąjungos atsparumo nelaimėms didinimo tikslus civilinės saugos srityje, – tai būtų neprivalomi tikslai, kuriais remiami prevencijos ir pasirengimo veiksmai, – kartu pabrėžiant, kad tai turi būti daroma bendradarbiaujant ne tik su nacionalinėmis vyriausybėmis, bet ir su vietos ir regionų valdžios institucijomis; taip pat tikisi, kad bus galutinai įdiegtas Sąjungos civilinės saugos žinių tinklas, ir ragina Komisiją įtraukti į jį nelaimių valdymo ekspertines žinias, kurių yra sukaupta ir subnacionaliniu lygmeniu. be to, tikisi, kad bus parengtas aiškus ES civilinės saugos mechanizmo ir jo priemonių, pvz., „rescEU“ ir Europos medicinos korpuso, ilgalaikių įsipareigojimų ir finansinio stiprinimo planas;

40.

pakartoja savo raginimą parengti naują Europos turizmo strategiją ir prašo Komisijos pateikti Europos turizmo darbotvarkę iki 2030–2050 m. (pirmąjį projektą – iki pasibaigiant pirmajam 2022 m. pusmečiui), siekiant remti Europos turizmo ekosistemos žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, stiprinti jos konkurencingumą ir skatinti vietos ir regionų užimtumo šioje srityje gaivinimą;

Išorės bendradarbiavimas

41.

apgailestauja, kad 2020 m. gruodžio 24 d. ES ir Jungtinės Karalystės pasirašytame prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nenumatytas joks konkretus ar struktūrinis vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas; tačiau RK, visų pirma pasitelkdamas RK ir JK ryšių grupės politinį darbą, apsvarstys būdus, kaip užtikrinti mūsų bendradarbiavimo su JK vietos valdžios ir decentralizuotų administracijų atstovais tęstinumą; taip pat ragina Komisiją atidžiai stebėti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą įgyvendinant prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervą;

42.

ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su RK, visų pirma per jungtinius konsultacinius komitetus su Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija, taip pat per Vakarų Balkanų darbo grupę, teikti nuolatinę ir struktūruotą paramą tarpusavio bendradarbiavimui tarp Vakarų Balkanų vietos valdžios institucijų ir jų partnerių ES valstybėse narėse;

43.

palankiai vertina sprendimą įsteigti Rytų partnerystės viešojo administravimo akademiją ir didesnį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant Rytų partnerystės politiką, strategijas ir pavyzdines iniciatyvas;

44.

primygtinai ragina visas ES institucijas įgyvendinant atnaujintą partnerystę su pietinėmis kaimyninėmis šalimis vietos ir regionų valdžios institucijas laikyti pagrindinėmis darnaus vystymosi ir programavimo partnerėmis siekiant paskatinti naują decentralizacijos reformų dinamiką;

45.

ragina Komisiją pripažinti vaidmenį, kurį vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti prisidėdamos prie taikos ir gerovės trečiosiose šalyse, įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip Nikosijos iniciatyva – tai konkretus tarpusavio bendradarbiavimo pavyzdys, kuris padeda kurti pasitikėjimą ir palaikyti atvirą vietos ir regionų valdžios institucijų vidaus dialogą;

Subsidiarumas ir Europos ateitis

46.

pakartoja savo raginimą Komisijai paspartinti darbą ir bendradarbiavimą su piliečiais ir vietos bei regionų valdžios institucijomis konferencijoje dėl Europos ateities ir už jos ribų ir parengti tinkamas priemones, kad būtų galima imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į konferencijos rekomendacijas; ragina Komisiją stiprinti savo atstovybių valstybėse narėse ir RK bendradarbiavimą organizuojant vietos dialogus ne tik sostinėse;

47.

ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų dėl teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių, išdėstytų Europos demokratijos veiksmų plane, į jų taikymo sritį įtraukiant regionų ir vietos rinkimus, vietos žiniasklaidą ir kovą su dezinformacija regionų ir vietos lygmenimis;

48.

laikosi įsipareigojimo įgyvendinti Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupės rekomendacijas ir aktyvaus subsidiarumo požiūrį; ragina sistemingai naudotis subsidiarumo vertinimo lentele;

49.

paveda savo pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ES institucijoms ir ES Tarybai pirmininkaujančioms valstybėms narėms.

---

(1)  COR-2020-01392-00-00-RES-TRA.