Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52021XG0817(01)

    Tarybos išvados dėl pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos visoje Europos Sąjungoje 2021/C 330 I/01

    ST/9606/2021/INIT

    OL C 330I, 2021 8 17, p. 1–6 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    2021 8 17   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    CI 330/1


    TARYBOS IŠVADOS DĖL PAŽEIDŽIAMŲ SUAUGUSIŲJŲ APSAUGOS VISOJE EUROPOS SĄJUNGOJE

    (2021/C 330 I/01)

    Įvadas

    Civilinės teisės klausimai

    1.

    2000 m. sausio 13 d. Hagos konvencijoje dėl tarptautinės suaugusiųjų asmenų apsaugos (toliau – 2000 m. Hagos konvencija) numatyta suaugusiųjų, kurie dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali apginti savo interesų, apsauga tarptautinėse situacijose;

    2.

    2008 m. spalio 24 d. Taryba priėmė išvadas, kuriose paprašė:

    a)

    valstybių narių, kurios jau yra nusprendusios, kad joms būtų naudinga prisijungti prie 2000 m. Hagos konvencijos, kuo greičiau pradėti arba aktyviai tęsti jos pasirašymo ir (arba) ratifikavimo procedūras;

    b)

    Komisijos atidžiai stebėti 2000 m. Hagos konvencijos taikymo patirtį atsižvelgiant į atitinkamas diskusijas Hagos konferencijoje ir Europos Taryboje.

    Šiose išvadose taip pat buvo nurodyta, kad prireikus, kai įgyvendinant 2000 m. Hagos konvenciją bus įgyta pakankamai patirties, galėtų būti pradėtos diskusijos dėl to, ar tikslinga nustatyti papildomas priemones ES lygmeniu;

    3.

    2008 m. gruodžio 18 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paprašė Komisijos, kai įgyvendinant 2000 m. Hagos konvenciją bus įgyta pakankamai patirties, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl valstybių narių bendradarbiavimo stiprinimo ir sprendimų dėl suaugusiųjų apsaugos, įgaliojimų neveiksnumo atveju ir ilgalaikių įgaliojimų pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo gerinimo;

    4.

    2009 m. Stokholmo programoje pabrėžta, kad papildomų pasiūlymų dėl pažeidžiamų suaugusiųjų poreikis turėtų būti įvertintas atsižvelgiant į patirtį, įgytą taikant 2000 m. Hagos konvenciją valstybėse narėse, kurios yra jos šalys arba ateityje taps jos šalimis, o valstybės narės paragintos kuo greičiau prisijungti prie Konvencijos;

    5.

    2017 m. birželio 1 d. Europos Parlamento rezoliucijoje valstybės narės raginamos pasirašyti ir ratifikuoti 2000 m. Hagos konvenciją ir skatinti suaugusiųjų apsisprendimą įtraukiant į jų nacionalinę teisę teisės aktus dėl įgaliojimų neveiksnumo atveju. Joje taip pat pateiktos rekomendacijos Komisijai šia tema, pažymint, kad dėl pažeidžiamų suaugusiųjų, įskaitant neįgaliuosius, apsaugos reikia visapusiško konkrečių ir tikslinių veiksmų rinkinio. Šioje rezoliucijoje Komisija buvo raginama priimti pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo būtų siekiama pagerinti valstybių narių bendradarbiavimą ir užtikrinti automatinį sprendimų dėl pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos, taip pat įgaliojimų neveiksnumo atveju pripažinimą ir vykdymo užtikrinimą;

    6.

    iki šiol 2000 m. Hagos konvenciją ratifikavo dešimt valstybių narių, o ją pasirašė šešios kitos valstybės narės; (1)

    7.

    2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje (NTK) – žmogaus teisių dokumente, turinčiame aiškų socialinio vystymosi aspektą, kurio šalys yra tiek ES, tiek jos valstybės narės, – sąvoka „neįgalieji“ apibrėžiama plačiai. Dėl NTK įvyko esminis su neįgaliųjų veiksnumu susijęs pokytis, nes joje patvirtinama, kad visi neįgalieji turėtų turėti veiksnumą, lygiavertį kitų asmenų veiksnumui. Joje reikalaujama, kad šalimis esančios valstybės imtųsi tinkamų priemonių ir padėtų neįgaliesiems naudotis savo veiksnumu. Nors NTK daugiausia dėmesio skiriama neįgaliesiems kaip asmenims ir į negalią žvelgiama ne iš pažeidžiamumo perspektyvos, o taikant žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, 2000 m. Hagos konvencija turėtų būti įgyvendinama visapusiškai laikantis NTK. Įgyvendinant šiuos du dokumentus siekiama bendro tikslo propaguoti ir ginti neįgaliųjų teises;

    Baudžiamosios teisės klausimai

    8.

    daug dėmesio Stokholmo programoje taip pat skirta asmenų teisių baudžiamajame procese stiprinimui, o jos 2.4 punkte Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino tai, kad Taryba priėmė Veiksmų planą, skirtą įtariamųjų ar kaltinamųjų procesinėms teisėms stiprinti; ji taip pat paprašė Komisijos pateikti numatytus pasiūlymus, įskaitant dėl specialių apsaugos priemonių, skirtų įtariamiems ar kaltinamiems asmenims, kurie yra pažeidžiami (E priemonė);

    9.

    iki šiol pagal veiksmų planą buvo priimtos šešios priemonės dėl procesinių teisių baudžiamajame procese, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/64/ES (dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese), 2012/13/ES (dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese) ir 2013/48/ES (dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu), taip pat Direktyvos (ES) 2016/343 (dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo), 2016/800 (dėl procesinių garantijų vaikams, t. y. jaunesniems kaip 18 metų asmenims, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji) ir 2016/1919 (dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms); įgyvendinant šias direktyvas į ypatingus pažeidžiamų įtariamųjų ar kaltinamųjų poreikius turi būti atsižvelgiama tokia apimtimi, kokia jos jose aptariamos;

    10.

    2013 m. lapkričio 27 d. Komisijos rekomendacijoje dėl procesinių garantijų pažeidžiamiems asmenims, įtariamiems ar kaltinamiems baudžiamosiose bylose, valstybės narės raginamos stiprinti tam tikras visų pažeidžiamų įtariamųjų arba kaltinamųjų, kurie dėl amžiaus, psichinės ar fizinės būklės ar negalios negali suprasti baudžiamojo proceso ir veiksmingai jame dalyvauti, procesines teises. Todėl ši rekomendacija yra susijusi su pažeidžiamais suaugusiaisiais. Tačiau dėl savo pobūdžio joje nenumatyta teisiškai įgyvendinamų teisių ar pareigų, ir tik viena valstybė narė pranešė apie priemones, būtinas rekomendacijai įgyvendinti;

    11.

    Stokholmo programos 2.3.4 punkte Komisija ir valstybės narės raginamos ypatingą dėmesį skirti nusikaltimų aukoms. To laikydamasi, 2011 m. birželio 10 d. Taryba priėmė Rezoliuciją dėl nusikaltimų aukų teisių užtikrinimo ir apsaugos, ypač baudžiamosiose bylose, gerinimo veiksmų plano;

    12.

    Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/29/ES, siekiant užtikrinti, kad nusikaltimų aukos gautų tinkamą informaciją, paramą ir apsaugą ir galėtų dalyvauti baudžiamajame procese, buvo nustatyti būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai. Ja siekiama propaguoti teisę į orumą, gyvybę, fizinę ir psichinę neliečiamybę, laisvę ir saugumą, teisę į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui, teisę į nuosavybę, nediskriminavimo principą, moterų ir vyrų lygybės principą, vaiko, pagyvenusių žmonių ir asmenų su negalia teises ir teisę į teisingą teismo procesą. Šia direktyva nedaromas poveikis platesnio užmojo nuostatoms, pateikiamoms kituose Europos Sąjungos teisės aktuose, kuriais tikslingiau atsižvelgiama į tam tikrų aukų kategorijų, pavyzdžiui, prekybos žmonėmis aukų ir seksualinės prievartos prieš vaikus, vaikų seksualinio išnaudojimo ir vaikų pornografijos aukų, specialius poreikius;

    13.

    pirmojoje 2020–2025 m. ES strategijoje dėl nusikaltimų aukų teisių (2) pripažįstama, kad pažeidžiamiausioms aukoms, pavyzdžiui, neįgalioms aukoms ir vyresnio amžiaus aukoms, itin sunku pradėti baudžiamąjį procesą ir susidoroti su nusikaltimų padariniais;

    14.

    Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai, kuriose įvertintas Nusikaltimų aukų teisių direktyvos (3) ir Europos apsaugos orderio direktyvos (4) įgyvendinimas, rodo, kad reikia toliau daryti pažangą siekiant išnaudoti visas šių priemonių teikiamas galimybes;

    Tarybos pastabos

    Bendrosios pastabos

    15.

    ES 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijoje sprendžiami klausimai, susiję su įvairiais iššūkiais, su kuriais susiduria neįgalieji, įskaitant vyresnio amžiaus asmenis su negalia, ir siekiama įgyvendinimo pažangos visose NTK srityse tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu. Strategijoje nurodyta, kad Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad įgyvendintų 2000 m. Hagos konvenciją laikantis NTK;

    16.

    COVID-19 pandemijos krizė daro poveikį visai visuomenei, ypač tiems suaugusiesiems, kurie ir anksčiau buvo pažeidžiami;

    17.

    visuomenės senėjimo reiškinys daro poveikį mūsų visuomenei – visoje Europoje didėja vyresnio amžiaus žmonių skaičius ir dalis;

    18.

    2020 m. lapkričio 20 d. paskelbtoje 2021 m. Komisijos ataskaitoje dėl visuomenės senėjimo prognozuojama, kad ilguoju laikotarpiu bendras ES gyventojų skaičius mažės, o artimiausiais dešimtmečiais gyventojų sudėtis pagal amžių gerokai pakis. Prognozuojama, kad ES gyventojų skaičius sumažės nuo 447 mln. 2019 m. iki 424 mln. 2070 m., o, atsižvelgiant į gimstamumo, tikėtinos gyvenimo trukmės ir migracijos dinamiką, vyresnio amžiaus gyventojų dalis labai padidės. Numatoma, kad per artimiausius dešimtmečius amžiaus mediana padidės penkeriais metais;

    19.

    daugelis suaugusiųjų susiduria su sveikatos problemomis: Eurostatas prognozuoja, kad iki 2050 m. penktadalis ES gyventojų turės tam tikros formos negalią. Daugelis šių suaugusiųjų yra arba taps pažeidžiami, o dėl daugybės kliūčių, su kuriomis vis dar susiduria sunkią psichinę ir (arba) fizinę negalią turintys asmenys, negali arba negalės be tinkamos paramos apsaugoti savo interesų;

    20.

    ši padėtis daro poveikį pažeidžiamų suaugusiųjų veiksnumui, nes jie susiduria su iššūkiais ir sunkumais siekdami apsaugoti savo teises, gindami savo interesus ir kreipdamiesi į teismą tiek nacionalinėmis, tiek tarpvalstybinėmis aplinkybėmis. Tarpvalstybinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kai piliečiai gyvena ne savo pilietybės valstybėje, šie esami sunkumai gali dar padidėti dėl papildomų kliūčių, susijusių su kalba, atstovavimu ar galimybe naudotis teismų sistema ir viešosiomis paslaugomis apskritai;

    21.

    prisimenant 2020 m. Tarybos išvadas „Teisė kreiptis į teismą. Naudojimasis skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis“, kuriose nagrinėjamas pažeidžiamų suaugusiųjų poreikių, susijusių su skaitmeninėmis galimybėmis kreiptis į teismą, klausimas, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tolesnei paramai, kuria siekiama pagerinti jų skaitmeninius įgūdžius ir prieigą prie informacijos, kad būtų apsaugotos jų teisės;

    22.

    asmenų judėjimo ir apsigyvenimo laisvė ES yra kertiniai ES pilietybės elementai, o pažeidžiamumas neturi būti kliūtis visapusiškai naudotis visomis teisėmis;

    23.

    pasikeisdami nuomonėmis 2021 m. sausio 29 d. įvykusiame neformaliame posėdyje teisingumo ministrai pabrėžė 2000 m. Hagos konvencijos, kaip priemonės pažeidžiamų suaugusiųjų asmenų apsaugai stiprinti, svarbą. Ministrai akcentavo, jog pirmiausia reikėtų, kad daugiau valstybių narių ratifikuotų šią konvenciją. Jie taip pat aptarė galimybę stiprinti sistemą pačioje ES, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sprendimams dėl pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos laisvai cirkuliuoti. Dėl baudžiamosios teisės srities ministrai pabrėžė, kad reikia geriau įgyvendinti esamą teisinę sistemą siekiant užtikrinti, kad pažeidžiami suaugusieji galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis, ir užtikrinti jų apsaugą, kai jie yra nusikaltimų aukos;

    Civilinės teisės klausimai

    24.

    šiuo metu nėra teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje taikytinų vienodų tarptautinės privatinės teisės taisyklių dėl pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos tarpvalstybinėmis aplinkybėmis visoje ES, o valstybių narių įstatymai dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės ir apsaugos priemonių pripažinimo ir vykdymo skiriasi. Taisyklių šiais klausimais įvairovė gali trukdyti pažeidžiamiems suaugusiesiems naudotis teise laisvai judėti ir apsigyventi jų pasirinktoje valstybėje narėje. Tai taip pat gali trukdyti šiems piliečiams gauti tinkamą apsaugą, susijusią su jų turto administravimu tarpvalstybiniame kontekste;

    25.

    apsisprendimo teisė yra viena iš pagrindinių teisių, o atstovavimo įgaliojimai, kuriuos suteikdamas suaugęs asmuo iš anksto susitarė dėl savo priežiūros ir (arba) atstovavimo, ES turėtų būti gerbiami;

    26.

    2000 m. Hagos konvencijoje numatyta suaugusiųjų, kurie dėl savo asmeninių gebėjimų sutrikimo ar nepakankamumo negali apginti savo interesų, apsauga tarptautinėse situacijose. Šia Konvencija siekiama užkirsti kelią Susitariančiųjų Šalių teisės sistemų prieštaravimams, susijusiems su jurisdikcija, taikytina teise, suaugusiųjų apsaugos priemonių pripažinimu ir vykdymu, kartu užtikrinant, kad atstovavimo įgaliojimai turėtų teisinę galią kitoje Susitariančiojoje Šalyje, ir sukuriant Šalių administracinio bendradarbiavimo mechanizmą;

    27.

    Europos Sąjungoje pažeidžiami suaugusieji gali susidurti su dideliais sunkumais tarpvalstybiniame kontekste, pavyzdžiui, kai vienoje valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl atstovo paskyrimo reikia pripažinti kitoje valstybėje narėje arba kai reikia imtis veiksmų dėl jų nekilnojamojo turto ar banko sąskaitų užsienyje, daugeliu atvejų siekiant užtikrinti jų pačių pragyvenimą;

    28.

    2021 m. kovo 30 d. įvykusioje aukšto lygio konferencijoje „Pažeidžiamų suaugusiųjų apsauga visoje Europoje: tolesni veiksmai“ kai kurie dalyviai pabrėžė, kad nors svarbu kaupti patirtį ir vertinti pasiektus rezultatus įgyvendinant 2000 m. Hagos konvenciją, ES užmojis turėtų būti platesnis ir ji turėtų imtis daugiau veiksmų siekiant tarptautinės privatinės teisės taisyklių suderinimo, kad veiksminga pažeidžiamų suaugusiųjų apsauga būtų užtikrinta remiantis tarpusavio pripažinimo principu;

    Baudžiamosios teisės klausimai

    29.

    vis platesnį naudojimąsi judėjimo laisvės ir apsigyvenimo teisėmis taip pat atspindi neišvengiamai augantis asmenų, dalyvaujančių baudžiamuosiuose procesuose ne savo pilietybės valstybėje narėje skaičius;

    30.

    pažeidžiami suaugusieji, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji arba kaltinamieji, gali patirti tam tikrų sunkumų, kurie gali jiems kliudyti visapusiškai naudotis savo procesinėmis teisėmis, ir taip gali būti pažeista jų teisė į teisingą bylos nagrinėjimą;

    31.

    ES ir jos institucijos turėtų reaguoti į problemas ir sunkumus, su kuriais Europos piliečiai susiduria naudodamiesi savo teisėmis, ypač tarpvalstybinėmis aplinkybėmis, ir visiems Europos piliečiams turi užtikrinti visapusišką ir veiksmingą teisę kreiptis į teismą;

    32.

    2021 m. kovo 30 d. surengtoje aukšto lygio konferencijoje „Pažeidžiamų suaugusiųjų apsauga visoje Europoje: tolesni veiksmai“ buvo akcentuota, kad asmenims, kurie yra pažeidžiami, turėtų būti nustatytos procesinės garantijos, o tam reikia nustatyti ir pripažinti specialius jų poreikius, atsižvelgti į juos visą tokių asmenų dalyvavimo baudžiamajame procese laiką, suteikti paramą siekiant užtikrinti, kad įtariami ir kaltinami asmenys visiškai suprastų proceso pobūdį ir jo pasekmes ir veiksmingai dalyvautų tokiame procese, taip pat apsaugoti asmenis, kurie yra pažeidžiami kaip aukos;

    Išvados

    33.

    atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Taryba mano, kad turėtų būti toliau dirbama siekiant stiprinti pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugą ES tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose;

    34.

    todėl ji ragina Komisiją ir valstybes nares pagal savo kompetenciją ir laikantis subsidiarumo principo, taip pat pabrėžiant, kad reikia vengti taisyklių dubliavimosi, priimti šias priemones:

    TARYBA PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:

    Civilinės ir baudžiamosios teisės klausimai

    kai įmanoma, pasinaudoti esamomis finansavimo iš ES biudžeto galimybėmis, pavyzdžiui, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, Teisingumo programa ir Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa, siekiant aktyviai plėtoti veiksmus, susijusius su pažeidžiamų suaugusiųjų teisių apsauga ir propagavimu, be kita ko, skaitmeninio raštingumo ir įgūdžių srityje;

    Civilinės teisės klausimai

    skatinti didesnį teismų, specialistų ir visų suinteresuotųjų subjektų, kurie susiję su 2000 m. Hagos konvencijos įgyvendinimu, informuotumą apie šią konvenciją, visų pirma dalijantis patirtimi ir plėtojant gerąją praktiką, tose valstybėse narėse, kurios jau yra 2000 m. Hagos konvencijos šalys;

    paspartinti 2000 m. Hagos konvencijos ratifikavimo procedūras, siekiant kuo greičiau užbaigti ratifikavimą, visų pirma atsižvelgiant į būsimą Specialiosios komisijos dėl šios konvencijos posėdį, kurį surengs Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija, – tai taikoma toms valstybėms narėms, kurios dalyvauja tokiose procedūrose;

    kuo greičiau pradėti ir (arba) paspartinti vidaus konsultacijas dėl galimo prisijungimo prie 2000 m. Hagos konvencijos – tai taikoma visoms kitoms valstybėms narėms;

    užtikrinti, kad nacionalinės pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos priemonės atitiktų NTK;

    Baudžiamosios teisės klausimai

    užtikrinti tinkamą ir visapusišką Direktyvos 2010/64/ES, Direktyvos 2012/13/ES, Direktyvos 2013/48/ES, Direktyvos (ES) 2016/343 ir Direktyvos (ES) 2016/1919 įgyvendinimą ir dalytis geriausia patirtimi, ypač dėl pažeidžiamų suaugusiųjų;

    stengtis atsižvelgti į 2013 m. lapkričio 27 d. Komisijos rekomendaciją dėl procesinių garantijų pažeidžiamiems asmenims, įtariamiems ar kaltinamiems baudžiamosiose bylose;

    užtikrinti tinkamą ir visapusišką 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR, įgyvendinimą;

    dalytis geriausia patirtimi įgyvendinant Direktyvą 2012/29/ES, visų pirma kuriant integruotas ir tikslines specialistų paramos paslaugas, kurios papildo bendrąsias paramos aukoms paslaugas, skirtas pažeidžiamiausioms aukoms, pavyzdžiui, neįgaliesiems skirtas įtraukias ir prieinamas paslaugas, kaip nustatyta 2020–2025 m. ES strategijoje dėl nusikaltimų aukų teisių, arba yra tokių bendrųjų paslaugų dalis;

    aktyviau naudotis tarpvalstybiniais aukų apsaugos mechanizmais ES, įskaitant Europos apsaugos orderį (5);

    užtikrinti, kad pažeidžiami suaugusieji – įtariamieji, kaltinamieji ar aukos – būtų nedelsiant identifikuojami ir kad jų pažeidžiamumas būtų tinkamai įvertinamas, kad jie galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis pagal ES teisę, laikantis NTK;

    TARYBA PRAŠO KOMISIJOS:

    Civilinės teisės klausimai

    įvertinti galimus veiksmus, kuriais daugiau valstybių narių būtų paskatintos kuo greičiau ratifikuoti 2000 m. Hagos konvenciją;

    atlikti išsamų tyrimą siekiant nuodugniai apsvarstyti ir įvertinti, kaip Europos Sąjunga galėtų toliau stiprinti pažeidžiamų suaugusiųjų asmenų apsaugą tarpvalstybinėmis aplinkybėmis;

    apsvarstyti galimą teisinės sistemos poreikį Europos Sąjungoje, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos laisvai cirkuliuoti teisminiams ir neteisminiams sprendimams dėl pažeidžiamų suaugusiųjų asmenų apsaugos civilinėse bylose, kurie galėtų apimti atstovavimo įgaliojimus, ir daryti pažangą rengiant direktyvas dėl medicininio gydymo;

    pateikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui tyrimo rezultatų ataskaitą, prireikus kartu su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

    Baudžiamosios teisės klausimai

    išnagrinėti, ar reikia visapusiškai stiprinti pažeidžiamų suaugusiųjų, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji arba kaltinamieji, procesines garantijas, remiantis tyrimu, kuris suteiktų galimybę apsvarstyti, kaip Europos Sąjunga turėtų toliau siekti pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos pagal NTK;

    atidžiai apsvarstyti poreikį nustatyti vienodus ir bendrus pažeidžiamų suaugusiųjų identifikavimo baudžiamuosiuose procesuose kriterijus, atsižvelgiant į tai, kad pažeidžiamumas gali būti susijęs su įvairiomis aplinkybėmis ir jį nebūtinai gali lemti viena bendra priežastis;

    atsižvelgti į specialius pažeidžiamų suaugusiųjų poreikius stebint ir užtikrinant tinkamą ir visapusišką pirmiau minėtų direktyvų 2010/64/ES, 2012/13/ES, 2013/48/ES, (ES) 2016/343 ir (ES) 2016/1919 įgyvendinimą tokia apimtimi, kokia šiose direktyvose sprendžiami ypatingų pažeidžiamų įtariamųjų ar kaltinamųjų poreikių klausimai;

    skatinti tikslinę ir specializuotą pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugą suteikiant ES finansavimo galimybių ir vykdant ES informavimo apie aukų teises kampaniją, kaip pabrėžta 2020–2025 m. ES strategijoje dėl nusikaltimų aukų teisių; teikiant tokią paramą ir apsaugą turėtų būti atsižvelgiama į viktimizacijos sąryšingumą;

    atsižvelgti į specialius pažeidžiamų suaugusiųjų poreikius stebint ir užtikrinant tinkamą ir visapusišką 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR, įgyvendinimą; taip pat

    palaikyti ryšius su valstybėmis narėmis siekiant nustatyti, kokia yra horizontalioji geroji patirtis šioje srityje.


    (1)  Padėties lentelę galima rasti: https://www.hcch.net/en/instruments/conventions/status-table/?cid=71

    (2)  COM(2020) 258 final, 2020 6 24.

    (3)  Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES2012 m. spalio 25 d, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR, įgyvendinimo, COM(2020) 188 final, 2020 5 11.

    (4)  Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio įgyvendinimo, COM (2020) 187 final, 2020 05 11.

    (5)  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio.


    Top