Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis

(2021/C 439/08)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINĮ PAKEITIMĄ, DĖL KURIO KEIČIAMAS BENDRASIS DOKUMENTAS

Drăgășani

PDO-RO-A0286-AM01

Pranešimo data 2021 8 9

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1.   Naujos vyninių vynuogių veislės kaip pagrindinės veislės įtraukimas

Rumunijos vyninių vynuogių veislė „Alutus“ įtraukta į leidžiamų veislių sąrašą kaip pagrindinė veislė.

Todėl iš dalies pakeistas specifikacijos 4 skyrius ir bendrojo dokumento 5 ir 7 skirsniai.

„Alutus“ yra Rumunijos vynuogių veislė, sukurta Dregešanio vynuogių auginimo ir vyno darymo mokslinių tyrimų stotyje, kurią pradėjus auginti nustatytų ribų vietovei suteikiama daugiau galimybių pasinaudoti Dregešanio vietovės vynuogininkystės ypatumais gaminant kokybiškus vynus.

Mokslinių tyrimų stotis sukūrė pakankamai gerai prie įprastinių Dregešanio vietovės sąlygų prisitaikančią ir SKVN kokybės kriterijus atitinkančią veislę „Alutus“, ir stebėjo jos pažangą. Rumunijos veislė „Alutus“, papildanti kitas šioje vietovėje auginamas veisles, pasižyminčias gerais rezultatais gaminant aukštesnės kokybės vynus, sustiprina SKVN „Drăgășani“ gerą vardą paįvairindama asortimentą ir atskleisdama sudėtingą vertingų nacionalinių veislių aromatą.

Vietovėse, kurioms būdingas uolėtas dirvožemis, sėkmingai auginama veislė „Alutus“, kuri dėl labai gerų dirvožemio sąlygų duoda derlių, iš kurio gaminami kompleksiški, aiškios struktūros vynai, pasižymintys stipriais miško uogų ir slyvų aromatais ir ryškiai raudona spalva, taip pat jie yra sodrūs, ekstraktyvūs ir vidutinio aitrumo.

2.   Pakeistas vyno gamybos kiekis siekiant atspindėti jo padidėjimą

Vyno gamybos kiekis buvo padidintas iki lygio, neviršijančio 14 000 kg/ha iš derliaus nuėmimo metu visiškai sunokusių vynuogių iki didžiausios 112 hl/ha gauto vyno vertės ribos.

Todėl iš dalies pakeisti produkto specifikacijos 5 ir 6 skyriai ir bendrojo dokumento 5 skirsnis.

Prašomas vyno produktyvumo hektarais pakeitimas reikalingas SKVN „Drăgășani“ vietovei dėl pastaraisiais metais pasiektos gamybos pažangos, gerai sunokusių vynuogių per derliaus nuėmimą ir vėlesnio derliaus padidėjimo dėl naujų vynuogynų struktūros pokyčių, kuriuos nulėmė biotiniai veiksniai (kloninė struktūra, poskiepis) ir vynininkystės veiksnys (naujų vyno gamybos technologijų naudojimas).

Dėl šioje vietovėje plačiai įgyvendinamų reorganizavimo ir pertvarkymo projektų labai pasikeitė vynuogynų tankumas. Anksčiau vynuogynų, kurie buvo išnaikinti, tankumas buvo 2 800–3 200 vynmedžių hektare, o naujai įveistų plantacijų tankumas – daugiau nei 4 545 vynmedžiai hektare, taigi jaunų vynuogynų tankumas gerokai padidėjo, palyginti su ankstesnių sodinių tankumu, o dėl to taip pat labai padidėjo užauginamų vynuogių kiekis.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Pavadinimas (-ai)

Drăgășani

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

1.   Analitinės ir juslinės savybės

TRUMPAS TEKSTO APRAŠYMAS

Baltieji ir rožiniai vynai

Šiems vynams būdingi gaivūs žiedų aromatai, šiaudų geltonumo spalva su žaliai geltonos, blyškios lašišų /blyškios rožinės spalvos atspalviais, juose juntamas vanilė, nokstančių vynuogių, šviežaus sviesto, stiprus šeivamedžio, vynuogių žiedų, medaus ir muskato riešutų aromatas. Kalbant apie skonį, šiems vynams būdingas lengvas migdolų skonis, gaivumas, kompleksiškumas ir ilgai išliekantis poskonis. Didžioji dauguma baltųjų vynų yra laikomi lengvais, stipriai rūgščiais vynais. Jie yra rūgštaus, ryškaus, vaisinio skonio ir jiems būdingas savitumas, pusiausvyra ir labai dažnai – sunokusių vaisių aromatas.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	15,00
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11,00
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	išreikštas vyno rūgštimi –3,5 g/l
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	200

2.   Analitinės ir juslinės savybės

TRUMPAS TEKSTO APRAŠYMAS

Raudonieji vynai

Skonis: stiprios taninų struktūros, kompleksiški vynai, pasižymintys žolės skoniu, miško uogų, serbentų ir prieskonių aromatu, taip pat sunokusių miško uogų, slyvų ir karčiųjų vyšnių aromatu.

Tamsaus rubino raudonumo, vidutiniškai intensyvaus rubino raudonumo, granato raudonumo, intensyvios, skaidrios ir ryškios spalvos.

Skonis: aksominiai vynai, su gerai juntamu rūgštumu ir ilgai išliekančiu, subalansuotu ir išbaigtu poskoniu.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	15,00
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	12,00
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	išreikštas vyno rūgštimi –3,5 g/l
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	20
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	150

5.   Vyno gamybos metodai

5.1.   Specifiniai vynininkystės metodai

1.   Vynininkystės metodai

Atitinkami vynų gamybos apribojimai

Saldinti SKVN „Drăgășani“ vynus yra draudžiama.

2.   Savybės ir auginimo praktika

Auginimo praktika

Naujai įkurtuose vynuogynuose vynmedžių tankumas yra 4 132–5 500 vynmedžių hektare. Kituose vynuogynuose minimalus priimtinas tankumas yra 3 200 vynmedžių hektare.

Pasėlių sistema yra neapsaugota arba pusiau apsaugota, formuojama rekomenduojama Guyot formavimo sistema, vienpečio ar dvipečio kordono metodu, genima reguliariai keičiant dalis. Taikoma genėjimo sistema bus ilga arba maišyta su 9–13 kekiųm2išeiga.

Pasėliai bus vidutiniškai tręšiami cheminėmis trąšomis, atsižvelgiant į fizines ir chemines dirvožemio savybes (agrocheminis žemėlapis), išlaikant optimalų N, P, K santykį, kuris atlieka svarbų vaidmenį formuojantis įvairioms augalų sudedamosioms dalims (cukrui, rūgštims, antocianino pigmentui, aromatams).

5.2.   Didžiausia išeiga

1.	Visiškai sunokus „Crâmpoșie selecționată“ derliui 14 000 kg vynuogių iš hektaro

2.	Visiškai sunokus „Fetească regală“, „Riesling italian“, „Sauvignon“, „Pinot gris“, „Chardonnay“ derliui 12 000 kg vynuogių iš hektaro

3.	Visiškai sunokus „Tămâioasă românească“, „Muscat Ottonel“, „Negru de Drăgășani“ derliui 12 000 kg vynuogių iš hektaro

4.	Visiškai sunokus „Novac“, „Burgund mare“, „Merlot“, „Pinot noir“, „Cabernet Sauvignon“, „Syrah“, „Fetească neagră“, „Alutus“ derliui, 10 000 kg vynuogių iš hektaro

5.	Visiškai sunokus „Crâmpoșie selecționată“ derliui 112 hl iš hektaro

6.	Visiškai sunokus „Fetească regală“, „Riesling italian“, „Sauvignon“, „Pinot gris“, „Chardonnay“ derliui 96 hl iš hektaro

7.	Visiškai sunokus „Tămâioasă românească“, „Muscat Ottonel“, „Negru de Drăgășani“ derliui, 96 hl iš hektaro

8.	Visiškai sunokus „Novac“, „Burgund mare“, „Merlot“, „Pinot noir“, „Cabernet Sauvignon“, „Syrah“, „Fetească neagră“, „Alutus“ derliui 75 hl iš hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Vilčos apskritis:

—	Dregešanio savivaldybei priklausančios Drăgăşani, Zărneni, Zlătărei, Valea Caselor vietovės;

—	Štefeneščio komunai priklausantys Dobruşa, Condoieşti, Şerbăneşti, Ştefăneşti kaimai;

—	Suteščio komunai priklausantys Racu, Izvoraşu, Şuteşti, Mitrofani, Verdea, Mazili, Boroşeştikaimai;

—	Prundenio komunai priklausantys Prundeni, Călina, Zăvideni kaimai;

—	Orleščio komunai priklausantys Orleşti, Silea, Scaioşi, Procopoaia kaimai;

—	Krecenio komunai priklausantys Creţeni, Mreneşti, Streminoasa, Izvoru kaimai;

—	Gušuenio komunai priklausantys Guşoeni, Măgureni, Spârleni, Guşoianca, Burdăleşti kaimai;

—	Lunžeščio komunai priklausantys Lungeşti, Carcadieşti, Fumureni, Stăneşti-Lunca kaimai.

Olto apskritis:

—	Kirloganio komunai priklausantys Cârlogani, Cepari kaimai;

—	Strežeščio komunai priklausantys Strejeştii de Sus, Colibaşi kaimai;

—	Plešoju komunai priklausantis Schitu din Deal kaimas.

Prie saugomos kilmės vietos nuorodos „DRĂGĂŞANI“ galima nurodyti šių vynininkystės vietovių pavadinimus: DEALUL OLT, DOBRUŞA, ŞUTEŞTI, MITROFANI, CĂLINA, PRUNDENI, ZĂVIDENI, ORLEŞTI, GUŞOENI, MĂGURENI, SPÂRLENI.

7.   Pagrindinės vyninių vynuogių veislės

„Alutus N“

„Burgund Mare N“ – „Grosser burgunder“, „Grossburgunder“, „Blaufrankisch“, „Kekfrankos“, „Frankovka“, „Limberger“

„Cabernet Sauvignon N“ – „Petit Vidure“, „Bourdeos tinto“

„Chardonnay B“ – „Gentil blanc“, „Pinot blanc“, „Chardonnay“

„Crâmpoşie selecţionată B“

„Fetească neagră N“ – „Schwarze Mädchentraube“, „Poama fetei neagră“, „Păsărească neagră“, „Coada rândunicii“

„Fetească regală B“ – „Königliche Mädchentraube“, „Königsast“, „Ktralyleanka“, „Dănăşană“, „Galbenă de Ardeal“

„Merlot N“ – „Bigney rouge“

„Muscat Ottonel B“ – „Muscat Ottonel blanc“

„Negru de Drăgăşani N“

„Novac N“

„Pinot Gris G“ – „Affumé“, „Grau Burgunder“, „Grauburgunder“, „Grauer Mönch“, „Pinot cendré“, „Pinot Grigio“, „Ruländer“

„Pinot Noir N“ – „Blauer Spätburgunder“, „Burgund mic“, „Burgunder roter“, „Klävner“, „Morillon Noir“

„Riesling italian B“ – „Olasz Riesling“, „Olaszriesling“, „Welschriesling“

„Sauvignon B“ – „Sauvignon verde“

„Syrah N“ – „Shiraz“, „Petit Syrah“

„Tămâioasă românească B“ – „Rumanische Weihrauchtraube“, „Tamianka“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

Ryšys su nustatytų ribų vietove

Dregešanio vynuogynas driekiasi tarp Subcarpaţii Getici šiaurėje ir Valakijos žemumos pietuose ir pietryčiuose, tarp 44°30 ′ -44°55 ′ šiaurėje ir 23°55 ′ -24°15 ′ rytuose. Vynuogynai driekiasi tarp Strežeščio savivaldybės pietuose ir Joneščio savivaldybės šiaurėje, maždaug 50 km ilgio plote, kurio plotis į rytus ir vakarus svyruoja apie 30 km.

Administracinis suskirstymas. Vynuogynai yra Vilčos ir Olto apskrityse.

Vietovei būdingos viršukalnės, išsidėsčiusios tarp upių su stačiais šlaitais, besidriekiančiais lygiagrečiai Olto upės ir pasisukusiais iš šiaurės į pietus. Vynuogynų kalvų aukštis didėja nuo pietų (Oporelu 193 m) iki šiaurės (Scundu 463 m), todėl susidaro įvairios vynmedžių auginimui palankios sąlygos.

Litologija. Vietovės pagrindas daugiausia susiformavo iš kintančio molio, mergelio ir terciaro laikotarpio smėlio ant kalvų šlaitų ir keterų bei skirtingų struktūrų dulkių Olto žemumoje.

Dirvožemis. Vietovės dirvožemiui būdingi baltieji litosoliniai, planosoloniai dirvožemiai ir rudi jauražemiai. Rudi molingi iliuviniai dirvožemiai susidarė siauruose, gerai nusausintuose viršutiniuose šlaituose ir terasose. Šlaituose yra rudų ir eumezobazinio tipo bei pradžiažemių dirvožemių. Pietinėje vynuogyno dalyje esančiose terasose yra rausvai rudų dirvožemių.

Vyraujanti hidrografinė sistema yra Olto upė, kur kaupiasi kritulių perteklius iš kalvų, susidarantis jas skiriančiuose slėniuose.

Vietovei būdingas vidutinis žemyninis klimatas su šaltomis žiemomis ir karštomis vasaromis, bet su nuosaikesniais Rytų Europos kraštutinumais ir tam tikrais Viduržemio jūros regiono veiksniais. Vidutinė metinė temperatūra (11,3 °C), vidutinis kritulių kiekis (642 mm per metus) ir saulė per auginimo sezoną (1520 val.) sukuria vynmedžių auginimui palankias klimato sąlygas, turinčias tiesioginės įtakos derliaus kokybei. Vynai, gauti iš atskirų Deal Olt, Dobruşa, Şuteşti, Mitrofani, Călina, Prundeni, Orleščio ir Guşoeni vynuogynų, yra atpažįstami iš išskirtinės aromatinių vynų, gautų iš „Tămâioasă românească“ ir „Sauvignon“ veislių, kokybės. Taip pat gaminamigerai žinomi raudonųjų „Pinot noir“ veislės vynai.

Vyraujantys dirvožemiai – litosoliniai ir rudieji litosoliniai dirvožemiai, kurie kartu su šiluminėmis sąlygomis yra tinkami ir skatinantys auginti baltųjų vynų gamybai tinkamas veisles, visų pirma „Sauvignon“, „Crâmpoșie selecționată“, „Tămâioasă românească“ veisles, ir raudonųjų vynų veisles „Negru de Drăgășani“, „Novac“ ir „Pinot noir“.

Visos dirvožemio ir klimato sąlygos skatina auginti vynmedžius ir kurti ypatingos kokybės vynus, kuriuose atsiskleidžia Dregešanio vietovei būdingos savybės. Vynuogių auginimas į tikrąjį vynmedį (vinifera) skiepijant įvairius poskiepius, kurie yra tinkamai išdėstomi atsižvelgiant į žemės paskirtį, gali turėti puikių rezultatų siekiant gaminti vynus su saugoma kilmės vietos nuoroda.

Išsidėstę aukščiau nei 400 m esančiose vietovėse, vynuogynai auga ruduose ir rausvai ruduose miškų dirvožemiuose ir kai kuriuose jauražemiuose, kuriuose gausu klinčių, ir ant aliuvinio žvyro.

Dregešanio vynuogynas turi gilią istoriją ir jo šaknys – dakų ir getų laikai prieš beveik 2 000 metų. Pagal legendą „Braghină“ veislė buvo pavadinta Burebistos dukters vardu, o „Gordan“ veislė – drąsaus Dakijos kario, kurio mirtis tuo metu buvo ginčytina, nes per mūšį, kuriame jis žuvo, jis buvo išgėręs keletą taurių vyno, vardu.

Su Dregešanio vynais susiję XVI ir XVII a. Mykolo Drąsiojo, kuris daug aukojo vienuolynams, kuriems priklausė vynuogynai, valdymo laikais, sukurtų dokumentų.

Iki filakseros infekcijos protrūkio pagrindinės Dregešanio veislės buvo „Crâmpoșie“, „Braghină“ ir „Gordan“, o vėliau prie jų buvo pridėta „Tămâioasă românească“ veislė. Senieji Dregešanio vynai nebuvo labai stiprūs (apie 10 proc. tūrio) ir buvo gerai žinomi dėl savo gaivumo, kurį suteikė vynams su neužbaigta fermentacija būdingas anglies dioksidas, , ir dėl vos juntamo kepinio skonio.

Šie vynai buvo gaminami iš vynuogių, surinktų vėlai, po ilgos ir švelnios fermentacijos žemoje temperatūroje, ir jie išlaikydavo savo rūgštingumą iki ankstyvo pavasario.

Dregešanio vynuogynas neliko įstrigęs praeityje: naujos veislės ir naujos auginimo bei vyno gamybos technologijos reiškia, kad ir šiandien jis yra labai vertinamas.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Prekybos sąlygos

Teisinė sistema:

nustatyta nacionalinės teisės aktuose.

Kitų sąlygų tipas:

papildomos su ženklinimu susijusios nuostatos.

Sąlygos aprašymas

SKVN „Drăgășani“ vynų etiketėje turi būti nurodyta vyno rūšis pagal cukraus kiekį (sausas, pusiau sausas, pusiau saldus, saldus).

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://www.onvpv.ro/sites/default/files/caiet_de_sarcini_doc_dragasani_modf_cf_cererii_1353_14.07.2020_no_track_changes.pdf

---

(1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2.