Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2021/C 288/04)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINĮ PAKEITIMĄ, DĖL KURIO KEIČIAMAS BENDRASIS DOKUMENTAS

„Touraine“

PDO-FR-A0501-AM02

Pranešimo pateikimo data – 2021-5-7

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1.   Oficialusis geografinių kodų registras

Arčiausiai esančios geografinės vietovės komunų sąrašas atnaujintas atsižvelgiant į Oficialųjį geografinių kodų registrą.

Vietovės ribos lieka nepakitusios.

Iš dalies pakeisti bendrojo dokumento 6 ir 9 punktai.

2.   Šviežių rožinių vynų išbraukimas

Išbraukta produkto specifikacijoje nurodyta galimybė gaminti šviežius rožinius vynus. Ji išbraukta dėl to, kad toks produktas nebegaminamas. Ryšys su kilmės vietove iš dalies pakeistas – išbraukta nuoroda į šviežius vynus.

Dėl šio pakeitimo iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 8 punktas.

3.   Vynuogių veislės

Vynuogių veislė „Cabernet franc“, iš kurios gaminami nuoroda žymimi raudonieji vynai, iš kategorijos „pagrindinės vynuogių veislės“ perkelta į kategoriją „papildomos vynuogių veislės“.

Vynuogių veislė „Cabernet franc“, iš kurios gaminami raudonieji vynai „Chenonceaux“, iš kategorijos „pagrindinės vynuogių veislės“ perkelta į kategoriją „papildomos vynuogių veislės“, o veislė „Gamay“ išbraukta.

Dėl šių pakeitimų pakoreguotos taisyklės, susijusios su vynuogių veislių proporcijomis sklype. Taip pat iš dalies pakeistos nuoroda „Gamay“ žymimiems vynams taikomos taisyklės dėl vynuogių veislių proporcijos sklype.

Dėl šio pakeitimo bendrasis dokumentas nekeičiamas.

4.   Atstumas

Atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje sumažintas iki 0,90 m.

Iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 5 punktas.

5.   Genėjimas

Genėjimo metodai buvo supaprastinti ir produkto specifikacijoje nurodyta tik tai, kad vynmedžiai genimi arba paliekant ilgas šakas, arba trumpai, ir neminimas genėjimo metodas.

Iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 5 punktas.

6.   Didžiausias derliaus kiekis sklype

Suderintas nuoroda „Touraine“ žymimiems raudoniesiems, rožiniams, baltiesiems ir putojantiems vynams, kuriems netaikoma papildoma geografinė nuoroda, gaminti skirtų vynuogių didžiausias derliaus kiekis sklype – jis yra 11 000 kg/ha.

Dėl šio pakeitimo bendrasis dokumentas nekeičiamas.

7.   Agrarinės aplinkosaugos nuostatos

Įterptos dvi agrarinės aplinkosaugos nuostatos:

—	būtina palaikyti nuolatinę augaliją aplink sklypus (pakraščiuose ir neapsodintose arba nedirbamose erdvėse tarp sklypų). Šis įpareigojimas netaikomas atkuriant pakraščių augalijos būklę, ypač po erozijos ar ypatingų klimato reiškinių,

—	draudžiamas cheminis piktžolių naikinimas visuose sklypuose, skirtuose vynams, kurie gali būti žymimi papildoma geografine nuoroda, gaminti.

Dėl šio pakeitimo bendrasis dokumentas nekeičiamas.

8.   Maišymas

Peržiūrėtos maišymo taisyklės: iš dalies pakeistos taisyklės dėl vynuogių veislių proporcijos sklype.

Dėl šio pakeitimo bendrasis dokumentas nekeičiamas.

9.   Medžio anglių naudojimas

Išbrauktas draudimas naudoti medžio anglis, kad būtų galima išnaikinti pelėsių ir žemės skonį kiuvė, užterštame grybinėmis ligomis.

Iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 5 punktas.

10.   Ryšys su geografine vietove

Dalyje „Ryšys su vietove“ pateiktame vyno „Chenonceaux“ aprašyme žodžiai „raudonųjų uogų natos“ pakeisti į „juodųjų uogų natos“.

Iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 8 punktas.

11.   Pereinamojo laikotarpio priemonės

Iš produkto specifikacijos išbrauktos pereinamojo laikotarpio priemonės, kurių galiojimas baigėsi.

Dėl šio pakeitimo bendrasis dokumentas nepakeistas.

12.   Deklaravimo prievolė

Pretendavimo į SKVN deklaracijos pateikimo data nukelta iš lapkričio 30 d. į gruodžio 10 d.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

13.   Vyno žymėjimo platesne nuoroda deklaracija

Įterpta nuostata dėl vyno žymėjimo platesne nuoroda:

„9.

Vyno žymėjimo platesne nuoroda deklaracija Bet kuris veiklos vykdytojas, prekiaujantis bendresne saugoma kilmės vietos nuoroda žymimu vynu, ne vėliau kaip prieš penkiolika dienų iki vyno žymėjimo platesne nuoroda pradžios pateikia atitinkamą deklaraciją apsaugos ir valdymo institucijai bei kontrolės įstaigai.“

Dėl šio pakeitimo bendrasis dokumentas nekeičiamas.

14.   Kontrolės įstaigos duomenys

Siekiant redakcijos suderinamumo su kitomis nuorodų specifikacijomis, peržiūrėta nuorodos į kontrolės įstaigą redakcija. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio.

Dėl šio pakeitimo bendrasis dokumentas nekeičiamas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Pavadinimas (-ai)

Touraine

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

5.	Rūšinis putojantis vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

1.   Analitinės savybės

TRUMPAS APRAŠYMAS

Tai neputojantys baltieji, raudonieji ir rožiniai vynai ir putojantys baltieji ir rožiniai vynai. Neputojančių baltųjų, raudonųjų ir rožinių vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10 %.

Po išpilstymo kiekvienos partijos vynui būdingos toliau nurodytos analitinės savybės. Fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis baltuosiuose ir rožiniuose vynuose yra ne didesnis negu 4 g/l, o bendrasis rūgštingumas – didesnis negu 3,5 g/l vyno rūgšties. Fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis raudonuosiuose vynuose neviršija 2 g/l. Raudonųjų vynų fermentavimas užbaigiamas pienarūgščiu rūgimu. Obuolių rūgšties kiekis yra ne didesnis negu 0,3 g/l. Be sodrinimo etapo gaminamuose baltuosiuose ir rožiniuose vynuose, kurių mažiausia faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 12,5 %, fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis yra ne didesnis negu 6 g/l. Tokiu atveju bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgšties kiekiu, negali būti daugiau nei 1 g/l mažesnis už fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekį.

Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija: baltųjų, raudonųjų ir rožinių vynų – 12,5 %, baltųjų ir rožinių putojančių vynų – 13 % (jei misa sodrinama).

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

2.   Rūgštingumas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Neputojančių baltųjų ir rožinių vynų lakusis rūgštingumas ir bendras sieros dioksido kiekis nustatyti Sąjungos teisės aktuose. Neputojančių raudonųjų vynų lakusis rūgštingumas, bendrasis rūgštingumas ir bendras sieros dioksido kiekis nustatyti Sąjungos teisės aktuose.

Putojančių rožinių ir baltųjų vynų lakusis rūgštingumas, bendrasis rūgštingumas, bendras sieros dioksido kiekis ir anglies dioksido kiekis nustatyti Sąjungos teisės aktuose.

Bet kurios partijos neišpilstyto vyno, kuris gali būti ženklinamas nuoroda „primeur“ (šviežias) arba „nouveau“ (jaunas), lakusis rūgštingumas yra ne didesnis kaip 10,2 miliekvivalento viename litre.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

3.   Aprašymas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda „Touraine“ būdingas sodrus skonis ir gaivus, gerai subalansuotas poskonis. Baltieji vynai dažniausiai būna blyškios aukso spalvos. Jiems būdinga plati aromatų paletė su citrusinius ar egzotinius vaisius ir baltos spalvos gėles primenančiomis natomis. Šie vynai išlaiko gaivų poskonį.

Rožiniams vynams būdingi subtilūs aromatai, kurie gali priminti juoduosius serbentus, egzotinius ar citrusinius vaisius.

Iš vynuogių veislės „Gamay N“ pagamintiems raudoniesiems vynams (vynams su nuoroda „Gamay“ ir vynams su nuoroda „primeur“ (šviežias) arba „nouveau“ (jaunas)) dažniausiai būdinga vyšnių spalva ir šilti smulkių raudonų uogų aromatai bei švelnūs taninai. Šiuose subalansuotuose vynuose puikiai dera lengvumas ir subtilumas. Vynai, gaminami į vakarus nuo Tūro meridiano derinant kelias vynuogių veisles arba tik iš vienos „Cabernet franc N“ vynuogių veislės, yra elegantiški ir stiprūs, su tinkamos struktūros taninais. Jiems būdingi raudonųjų ir juodųjų uogų aromatai ir tamsaus rubino ar intensyvi granatų spalva.

Baltųjų ir rožinių putojančių vynų struktūroje dominuoja rūgštumas, vynams suteikiantis ypatingo gaivumo ir subtilumo. Rūgštumą papildo vaisių natos, o brandinant gali atsiskleisti brijošės aromatas.

BENDROSIOS ANALITINĖS SAVYBĖS

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5.   Vyno gamybos metodai

5.1.    Specifiniai vynininkystės metodai

1.   Specifinis vynininkystės metodas

Gaminant rožinius vynus medžio anglis leidžiama naudoti apdorojant misą ir dar besifermentuojantį jauną vyną, neviršijant 15 % atitinkamo vyndario konkrečiais derliaus metais pagaminto rožinio vyno tūrio ir didžiausios 60 g dozės vienam hektolitrui.

—	Tokiu atveju nustatomas didžiausias 10 % dalinės koncentracijos dydis, palyginti su gamybos apimtimi.

—	Putojantys vynai gaminami tik vykdant antrinę fermentaciją buteliuose.

—	Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija: baltųjų, raudonųjų ir rožinių vynų – 12,5 %, baltųjų ir rožinių putojančių vynų – 13 % (jei misa sodrinama).

Vynai turi būti gaminami laikantis ne tik pirmiau nurodytų nuostatų, bet ir visoje Sąjungoje taikytinų bei Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

2.   Auginimo praktika

Mažiausias vynuogyno tankumas – 4 500 vynmedžių sodinių viename hektare, atstumas tarp eilių – ne didesnis kaip 2,10 m. Tarpai tarp sodinių toje pačioje eilėje yra ne mažesni negu 0,9 m.

Vynmedžiai genimi arba paliekant ilgas šakas, arba trumpai, ant sodinio paliekant ne daugiau kaip 11 pumpurų.

Neatsižvelgiant į genėjimo metodą, vynmedžiai gali būti genimi ant sodinio paliekant 2 papildomus pumpurus, jeigu 11–12 lapų fenologinėje stadijoje vaisius mezgančių šakų bus ne daugiau kaip 11.

5.2.    Didžiausia išeiga

Baltieji vynai

72 hektolitrai iš hektaro

Raudonieji ir rožiniai vynai

66 hektolitrai iš hektaro

Putojantys vynai

78 hektolitrai iš hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Vynuogės skinamos, vynas gaminamas ir brandinamas, taip pat putojantiems vynams skirtos vynuogės skinamos, putojantys vynai gaminami, brandinami ir išpilstomi toliau nurodytų komunų teritorijoje (sąrašas parengtas atsižvelgiant į 2020 m. Oficialųjį geografinių kodų registrą):

—

Endro ir Luaros departamentas: Amboise, Anché, Artannes-sur-Indre, Athée-sur-Cher, Avoine, Avon-les-Roches, Azay-le-Rideau, Azay-sur-Cher, Beaumont-en-Véron, Benais, Bléré, Bossay-sur-Claise, Bourgueil, Brizay, Candes-Saint-Martin, Cangey, Chambray-lès-Tours, Chançay, Chanceaux-sur-Choisille, La Chapelle-sur-Loire, Chargé, Cheillé, Chemillé-sur-Indrois, Chenonceaux, Chinon, Chisseaux, Chouzé-sur-Loire, Cinais, Cinq-Mars-la-Pile, Civray-de-Touraine, Coteaux-sur-Loire, Couziers, Cravant-les-Côteaux, La Croix-en-Touraine, Crouzilles, Dierre, Draché, Epeigné-les-Bois, Esvres, Fondettes, Francueil, Genillé, Huismes, L’Ile-Bouchard, Ingrandes-de Touraine, Joué-lès-Tours, Langeais (tik buvusi šios komunos, kuri tapo administraciniu centru, teritorija: Langeais), Larçay, Lémeré, Lerné, Lignières-de-Touraine, Ligré, Limeray, Lussault-sur-Loire, Luynes, Luzillé, Marçay, Montlouis-sur-Loire, Montreuil-en-Touraine, Mosnes, Nazelles-Négron, Neuillé-le-Lierre, Noizay, Panzoult, Parçay-Meslay, Pocé-sur-Cisse, Pont-de-Ruan, Razines, Restigné, Reugny, Rigny-Ussé, Rivarennes, Rivière, La Roche-Clermault, Rochecorbon, Saché, Saint-Avertin, Saint-Benoît-la-Forêt, Saint-Etienne-de-Chigny, Saint-Germain-sur-Vienne, Saint-Martin-le-Beau, Saint-Nicolas-de-Bourgueil, Saint-Ouen-les-Vignes, Saint-Règle, Sainte-Maure-de-Touraine, Savigny-en-Véron, Savonnières, Sazilly, Seuilly, Souvigny-de-Touraine, Tavant, Theneuil, Thilouze, Thizay, Tours, Vallères, Véretz, Vernou-sur-Brenne, Villaines-les-Rochers, Vouvray;

—

Luaro ir Šero departamentas: Angé, Blois, Chailles, Châteauvieux, Châtillon-sur-Cher, Chaumont-sur-Loire, Chémery, Chissay-en-Touraine, Choussy, Le Controis-en-Sologne (šios įgaliotosios komunos teritorija: Contres et de Thenay), Couddes, Couffy, Faverolles-sur-Cher, Mareuil-sur-Cher, Méhers, Mesland, Meusnes, Monteaux, Monthou-sur-Bièvre, Monthou-sur-Cher, Montrichard Val de Cher, Noyers-sur-Cher, Oisly, Pontlevoy, Pouillé, Rilly-sur-Loire, Saint-Aignan, Saint-Georges-sur-Cher, Saint-Julien-de-Chédon, Saint-Romain-sur-Cher, Sassay, Seigy, Soings-en-Sologne, Thésée, Valaire, Valencisse (šios įgaliotosios komunos teritorija: Chambon-sur-Cisse et Molineuf) Vallières-les-Grandes, Valloire-sur-Cisse (šios įgaliotosios komunos teritorija: Chouzy-sur-Cisse), Veuzain-sur-Loire (šios įgaliotosios komunos teritorija: Onzain).

7.   Pagrindinė (-ės) vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Cabernet franc N“

„Cabernet-Sauvignon N“

„Chardonnay B“

„Chenin B“

„Cot N“ – „Malbec“

„Gamay N“

„Grolleau N“

„Grolleau gris G“

„Meunier N“

„Orbois B“

„Pineau d’Aunis N“

„Pinot gris G“

„Pinot noir N“

„Sauvignon B“ – „Sauvignon blanc“

„Sauvignon gris G“ – „Fié gris“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

Geografinė vietovė išsidėsčiusi Paryžiaus baseino pietvakariuose esančioje kiek nelygaus paviršiaus plynaukštėje. Vietovė apima teritoriją, kurioje Šeras, Endras ir Vjenas įteka į Luarą. Beveik šimtą kilometrų besitęsiantis vynuogynas daugiausia pasodintas slėniuose, išskyrus rytuose esantį Solonės vynuogyną, kuris auga tarp Šero ir Luaros upių esančioje plynaukštėje.

Papildomų geografinių nuorodų „Amboise“ ir „Mesland“ geografinės vietovės iš vakarų į rytus driekiasi palei Luaros žemumą išsidėsčiusiuose slėniuose, o papildomos nuorodos „Azay-le-Rideau“ geografinė vietovė – palei Endro slėnį. Papildomos geografinės nuorodos „Chenonceaux“ vietovė išsidėsčiusi Šero žemupio slėnyje, o „Oisly“ geografinė vietovė užima tarp Luaros ir Šero esančią rytinę plynaukštę.

Geografinės vietovės, kurią sudaro 143 komunos, teritorijoje bendras aukštis retai viršija 100–120 m.

Vynai gaminami griežtai ir tiksliai nustatytuose sklypuose, kurie daugiausia apima istorinius gamybos centrus. Išskiriami tokie sklypai: sklypai, kuriems būdingas iš molio su titnago nuosėdomis ir mioceno periodo smėlio priemaišomis sudarytas dirvožemis, vietinių vadinamas „bournais perrucheux“; sklypai, kuriems būdingas iš molio su titnago nuosėdomis sudarytas dirvožemis, vietinių vadinamas „perruches“, arba iš molio, klinčių ir akmenų sudarytas dirvožemis, vietinių vadinamas „aubuis“ (tai greitai įšylantys ir pralaidūs dirvožemiai, dengiantys priekalnes arba slėnius); sklypai su slėniams būdingu dirvožemiu, kuris dengia senąsias sąnašines terasas ir kuris vietinių vadinamas „graviers“.

Geografinei vietovei būdingas jūrinis klimatas, kurio poveikis gerokai švelnėja tolstant į rytinę geografinės vietovės dalį ties Tūro meridianu. Tokį klimato švelnėjimą rodo temperatūra ir kritulių kiekis. Kritulių kiekis vakarinėje dalyje siekia maždaug 550 mm, rytinėje dalyje – iki 650 mm. Didesni temperatūros svyravimai rytuose taip pat liudija, kad jūrinio klimato įtaka gerokai sumažėjo.

Netoli Azė le Rido esančioje Šejė komunoje rastos seno vynuogių spaustuvo liekanos rodo, kad vynuogės Turene buvo auginamos jau nuo II amžiaus. Vynuogininkystė dėl bažnyčios įtakos itin suklestėjo VIII–XII a.

Tai, kad XVI a. Luaros slėnio Šamboro ir Šenonso pilyse gyveno karališkosios šeimos, gerokai prisidėjo prie kokybiškų vynų gamybos apimties padidėjimo, taip pat prie aukštos kokybės vynų „Cru“ išgarsėjimo. Gamyba dar labiau išaugo paskelbus Dvidešimties ljė ediktą, kuriuo buvo draudžiama aplink Paryžių gaminti vyną. Panašiu metu pradėtos auginti iš Liono regiono kilusios veislės „Gamay“ vynuogės.

Gamtiniai keliai – Luaros ir Šero upės – savaime paskatino pradėti prekybą geografinės vietovės produkcija, plėtoti ir eksportuoti šią produkciją. Geriausiais vynais per netoli Nanto esantį Engrando prie Luaros muitinės postą daugiausia prekiauta su Olandija ir Anglija. Tuo metu šie kokybiški vynai dėl savo tinkamumo gabenti buvo pavadinti „jūros vynais“.

XVIII a. vynuogynas plėtėsi į Šero žemutinį slėnį, aplink Blerė, Tezė, Montrišaro ir Šenonso miestus. Vynuogininkystės sektoriuje naudotų vynuogių veislių aprašymas pateiktas atlikus XII metų pagal prancūzų revoliucinį kalendorių žemės ūkio sektoriaus tyrimą (1804 m.). Tyrimo ataskaitos dalyje „Šero šlaituose labiausiai paplitusių vynmedžių lentelė“ vynuogių veislė „Côt“ nurodoma kaip pagrindinė vynuogių veislė, kuri yra „labiausiai paplitusi pietų kryptimi išsidėsčiusiuose Šero šlaituose ir iš kurios vynuogių gaminamas aukščiausios kokybės vynas“.

1845 m. grafas Odaras savo veikale „Ampélographie“ (liet. ampelografija) „Cot N“ vynuogių veislę taip pat nurodo kaip „Šero ir Lo pakrantėse daugiausia auginamą vynuogių veislę“. 1860 m. Žiulis Gijo savo aprašymuose, kaip visada, labai tiksliai pažymi: „Pagrindinis Bretanės vynuogių veislės („Cabernet franc N“) auginimo centras yra Burgėjuje, tarp Šinono ir Somiūro, kur iš jos gaminami puikūs vynai. Vis dėlto keliaujant į regiono rytus ši veislė nusileidžia veislėms „Côt“, „Chardenet“, „Pinot noir“, „Beurot“ ir „Meunier“ <...>, kurios dominuoja Luaro ir Šero krašte <...>“.

Po filokserų krizės Tureno vynuogynas buvo atkurtas pasitelkiant įvairias vynuogių veisles, visų pirma tokias naujas įskiepytas vynuogių veisles, kaip „Gamay N“ ir „Sauvignon B“. Tuo metu pamažu formavosi geografinė vietovė, į kurią buvo įtraukiami gerą kokybinį potencialą turintys vynuogininkystės sklypai, o prieš pat Antrojo pasaulinio karo pradžią, t. y. 1939 m., buvo pripažinta saugoma kilmės vietos nuoroda „Coteaux de Touraine“.

1953 m. galutinai patvirtintas pavadinimas „Touraine“.

Tuo metu vynuogynas užėmė 8 000 hektarų plotą, o į penkis vyndarystės kooperatyvus susibūrę gamintojai tobulino vynus, gaminamus iš vynuogių veislių „Sauvignon B“ ir „Gamay N“. Geras šių vynų vardas tapo gerai žinomas restoranų sektoriuje, kuriame jie bendrai buvo vadinami „Sauvignon de Touraine“ ir „Gamay de Touraine“.

Gerai žinodami savo vietovės ir vynuogių veislių potencialą, Šero slėnio augintojai nuo 1985 m. šlaituose esančiuose sklypuose pradėjo auginti vynuogių veisles „Cot N“ ir „Sauvignon B“, o Solonės vynuogyno sklypuose su smėlingu dirvožemiu – vynuogių veislę „Sauvignon B“.

Tokias autentiškumo paieškas vainikuoja papildomų geografinių nuorodų pripažinimas: „Chenonceaux“ – Šero šlaituose gaminamiems baltiesiems ir raudoniesiems vynams, „Oisly“ – Solonės vynuogyne gaminamiems baltiesiems vynams.

2009 m. vynuogynas užėmė 4 500 hektarų plotą. Jame dirbo maždaug 800 augintojų. Pagaminama maždaug 260 000 hektolitrų vyno, o 60 % šio kiekio sudaro baltieji vynai. Vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda „Touraine“ būdingas sodrus skonis ir gaivus, gerai subalansuotas poskonis.

Baltieji vynai dažniausiai būna blyškios aukso spalvos. Jiems būdinga plati aromatų paletė su citrusinius ar egzotinius vaisius ir baltos spalvos gėles primenančiomis natomis. Šie vynai išlaiko gaivų poskonį.

Rožiniams vynams būdingi subtilūs aromatai, kurie gali priminti juoduosius serbentus, egzotinius ar citrusinius vaisius.

Iš veislės „Gamay N“ vynuogių pagamintiems raudoniesiems vynams (vynams su nuoroda „Gamay“ ir vynams su nuoroda „primeur“ (šviežias)) dažniausiai būdinga vyšnių spalva ir šilti smulkių raudonų uogų aromatai bei švelnūs taninai. Šiuose subalansuotuose vynuose puikiai dera lengvumas ir subtilumas. Vynai, gaminami į vakarus nuo Tūro meridiano derinant kelias vynuogių veisles arba tik iš vienos „Cabernet franc N“ vynuogių veislės, yra elegantiški ir stiprūs, su tinkamos struktūros taninais. Jiems būdingi raudonųjų ir juodųjų uogų aromatai ir tamsaus rubino ar intensyvi granatų spalva.

Baltųjų ir rožinių putojančių vynų struktūroje dominuoja rūgštumas, vynams suteikiantis ypatingo gaivumo ir subtilumo. Rūgštumą papildo vaisių natos, o brandinant gali atsiskleisti brijošės aromatas. Platus Luaros, Vjeno, Šero ir Endro suformuotas hidrografinis tinklas ilgainiui iš minkštų mezozojaus ir terciaro periodo uolienų suformavo nelygią plokštikalnę. Viduramžiais bažnyčios paskatinti žmonės taip susiformavusiuose šlaituose ir pakraščiuose pasodino vynuogyną.

Šalia tekėjusios upės jau Renesanso laikais buvo didelis privalumas, leidęs eksportuoti vynus „Touraine“. Taigi dėl nuolat veikiančio Engrando prie Luaros muitinės posto, iš kurio vynai būdavo išplukdomi į Olandiją, ir dėl 1577 m. paskelbto Dvidešimties ljė edikto taikymo pradėjo formuotis Luaros slėnio vynuogynas, kuriame buvo gaminamas kokybiškas vynas. Vynuogių veislės būdavo parenkamos atsižvelgiant į klimato sąlygas, todėl vakarinėje geografinės vietovės dalyje buvo auginamos vynuogių veislės „Chenin B“ ir „Cabernet franc N“, o rytinėje dalyje – „Sauvignon B“, „Cot N“ ir „Gamay N“. Šią natūralią klimato sąlygų ribą žymi Tūro meridianas. Tokiomis įvairiomis augintojų sutinkamomis vynuogininkystės sąlygomis tinkamiausios vynuogių veislės išryškėjo savaime.

Tradiciškai vynuogėms auginti parenkami sklypai, kuriuose pralaidus dirvožemis daugiausia susidaręs ant turonio ir senonio periodo pagrindo. Molio, kuriame gausu titnago nuosėdų ir silikatinių akmenų, dažniausiai pasitaiko vietovės centre esančiuose slėniuose. Paviršiuje titnago gausus dirvožemis turi didelę reikšmę vynuogėms nokstant, nes padidina dirvožemio ir aplinkos šilumos mainus. Tokios sąlygos labai prisideda prie kokybiškų baltųjų ir raudonųjų vynų gamybos. Vynuogių veislei „Sauvignon B“ labai tinka sklypų dirvožemis iš molio su titnago nuosėdomis ir iš molio, klinčių ir akmenų. Tokia aplinka nuo seno laikoma pagrindine tinkamo šios veislės vynuogių nokimo sąlyga. Esant tokiam dirvožemiui ir klimato sąlygoms, iš šios veislės pagaminti vynai įgauna gaivumo ir originalumo. 2009 m. šie vynai sudarė du trečdalius produkcijos su saugoma kilmės vietos nuoroda. Po filokserų antplūdžio atkuriant vynuogyną pasodinta juodųjų vynuogių veislė „Gamay N“ daugiausia auga molio su titnago nuosėdomis dirvožemyje. Iš šios veislės pagaminti vynai yra intensyvaus vaisiško skonio. Į rytus nuo Tūro meridiano pagrindinė raudoniesiems vynams gaminti naudojama vynuogių veislė yra „Cot N“, o į vakarus – „Cabernet franc N“. Šios vynuogių veislės vynui suteikia gerą taninų struktūrą.

Saugomos kilmės vietos nuorodos „Touraine“ geografinėje vietovėje pripažintos penkios papildomos geografinės nuorodos.

„Amboise“

Minkštos kreidos plokštikalnei būdingas palyginti nelygus reljefas, o jos aukštis siekia 80–100 m. Geologinių ir dirvožemio sąlygų įvairovė kiekvienam augintojui suteikė galimybę atrasti tas vynuogių veisles, kurios galėtų optimaliai atskleisti savo savybes ir įsitvirtinti. Rožiniai vynai yra vaisiški ir gaivūs. Jiems būdinga gera taninų struktūra, o aromatai yra gan intensyvūs ir daugiausia dvelkia raudonosiomis uogomis. Baltieji vynai dažniausiai būna sausi, bet kartais juose gali būti fermentuojamų cukrų – tuomet jie vadinami pusiau sausais, pusiau saldžiais arba saldžiais vynais. Raudonųjų vynų brandinimas leidžia sušvelninti taninų struktūrą. Brandinant baltuosius vynus sustiprėja kompleksiški aromatai.

„Azay-le-Rideau“

Šis vynuogynas auga tarp Luaros ir Endro slėnių, todėl vietovei būdingas nuosaikus klimatas. Vynuogių veislės „Grolleau N“ ir „Chenin B“ auga smėlingame ir žvyringame kalvų ir terasų dirvožemyje. Šios veislės puikiai tinka elegantiškiems ir gaiviems baltiesiems vynams, taip pat vaisiškiems rožiniams vynams gaminti. Tradiciškai rožiniai vynai turi būti gaminami naudojant tiesioginio spaudimo techniką, prieš kurią vynuogės fermentuojamos siekiant išgauti vaisiškumą. Baltieji vynai, kuriuose kartais gali pasitaikyti fermentuojamų cukrų, yra elegantiški ir pasižymi mineralingumu.

„Chenonceaux“

Ši geografinė vietovė driekiasi abiejuose Šero upės krantuose esančiuose šlaituose. Vynmedžiai sodinami tuose sklypuose, kurių dirvožemyje gausu titnago nuosėdų. Baltiesiems vynams dažniausiai būdingas intensyvus, augalų (gudobelių, akacijų ir kt.) žiedus primenantis aromatas ir vaisiškesnės (citrusinių vaisių, džiovintų vaisių ir kt.) natos. Brandinimas bent iki kitų metų po derliaus nuėmimo balandžio 30 d. suteikia vynams sodrumo ir subtilumo. Raudoniesiems vynams būdinga gera taninų struktūra. Jų aromatai yra palyginti intensyvūs ir daugiausia primena juodųjų uogų natas. Brandinimas bent iki kitų metų po derliaus nuėmimo rugpjūčio 31 d. suteikia vynams kompleksiškų aromatų ir leidžia susiformuoti sodriems, bet švelniems taninams.

„Mesland“

Ši geografinė vietovė yra saugomos kilmės vietos nuorodos „Touraine“ geografinės vietovės šiaurės rytuose ir driekiasi į Luarą atsigręžusiu plokštikalnės pakraščiu. Čia dirvožemis visur toks pat: su titnago nuosėdomis ir mioceno periodo smėliu. Dideli temperatūros skirtumai ir geografinės vietovės padėtis leidžia atsiskleisti ankstyvųjų vynuogių veislių savybėms. Daugiausia iš vynuogių veislės „Gamay N“ gaminamiems raudoniesiems ir rožiniams vynams būdingi koncentruoti smulkių raudonųjų uogų aromatai. Baltiesiems vynams, kuriuose kartais gali pasitaikyti fermentuojamų cukrų, būdingi kompleksiški aromatai, primenantys augalų žiedus (gudobelių, liepų, verbenų ir kt.), ir vaisiškesnės natos (citrusinių vaisių, kriaušių ir kt.). Degustacijos pabaigoje dažnai atsiranda gaivumo pojūtis.

„Oisly“

Vietovė yra Solonės vynuogyno centre. Šiame vynuogyne baltieji sausi vynai gaminami iš vienintelės vynuogių veislės „Sauvignon B“, visas savo galimybes atskleidžiančios žemyniniame smėlio ir žvyro dirvožemyje su būdingomis Solonės formacijomis, kurias sudaro smėlis, molis ir mergelis su kriauklių liekanomis. Geografinės vietovės klimatui būdingas visame Tureno regione ryškiausias pusiau sausas sezonas. Gamtinė aplinka suteikia vynams gaivumo, kurį dar labiau paryškina švelnūs ir subtilūs aromatai, primenantys citrusinius vaisius ir baltos spalvos gėles. Brandinimas bent iki kitų metų po derliaus nuėmimo balandžio 30 d. suteikia vynams kompleksiškumo.

Senųjų vynuogynų tradicijas perėmęs ir kadaise karalių liaupsintuose slėniuose įsikūręs Tureno vynuogynas yra vienas iš geriausių šiaurės Prancūzijos vynuogynų. Išsaugotas šio vynuogyno kraštovaizdis ir šimtametės vynmedžių auginimo tradicijos prisidėjo prie Luaros slėnio įtraukimo į UNESCO istorinio paveldo sąrašą.

Putojantys vynai

Putojantys vynai pradėti gaminti pirmiau minėtomis aplinkybėmis. Tureno gamintojai pastebėjo, kad rūsiuose į butelius išpilstytas vynas kartais imdavo vėl fermentuoti, taigi nusprendė suvaldyti šį natūralaus putojimo reiškinį ir pakreipti jį savo naudai. Taip pagaminti vynai, pavadinti „putojančiais vynais“, nuo XIX a. pradėti tiekti vartotojams. Tuo metu tobulinti gamybą labai padėjo kreidiniame smiltainyje iškasti rūsiai, nes šiems vynams laikyti ir prižiūrėti reikia didelių erdvių, kuriose vyrauja vidutinė temperatūra.

Šiuo metu putojančių vynų gamintojai naudojasi ne tik daugiau nei šimtmetį puoselėtomis žiniomis, bet ir puikiai įvaldyta vynų maišymo praktika. Teritorinį baltųjų vynų originalumą atspindi reikalavimas naudoti 60 % veislės „Chenin B“ arba „Orbois B“ vynuogių. Ilgas vyno brandinimas horizontaliai suguldytuose buteliuose leidžia atsiskleisti brijošės aromatui ir vyno kompleksiškumui.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata.

Sąlygos aprašymas

Arčiausiai esančią vietovę, kuri nustatyta su vynų gamyba ir brandinimu, taip pat su putojančių vynų gamyba, brandinimu ir išpilstymu susijusioje nukrypti leidžiančioje nuostatoje, sudaro toliau nurodytų komunų teritorijos (sąrašas parengtas pagal 2020 m. Oficialųjį geografinių kodų registrą):

—	Endro departamentas: Faverolles-en-Berry, Fontguenand, Lye, La Vernelle, Veuil, Villentrois;

—	Endro ir Luaros departamentas: Bréhémont, La Chapelle-aux-Naux, Chaveignes, Chezelles, Crissay-sur-Manse;

—	Luaro ir Šero departamentas: Candé-sur-Beuvron, Cheverny, Cormeray, Fresnes, Le Controis-en-Sologne (šių įgaliotųjų komunų teritorija: Feings, Fougères-sur-Bièvre ir Ouchamps), Les Montils, Mont-près-Chambord, Sambin, Selles-sur-Cher;

—	Meno ir Luaros departamentas: Brain-sur-Allonnes, Montsoreau.

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

—	Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas taisykles, po saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo privaloma nurodyti pavadinimą „Gamay“.

—	Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas taisykles, prie saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo gali būti pateikiama viena iš šių papildomų geografinių nuorodų: „Amboise“, „Azay-le-Rideau“, „Chenonceaux“, „Mesland“ arba „Oisly“.

—	Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas taisykles, prie saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo gali būti pateikiamos nuorodos „primeur“ (šviežias) arba „nouveau“ (jaunas).

—	Visi papildomi užrašai, kurių naudojimą pagal Sąjungos teisės nuostatas gali reglamentuoti valstybės narės, etiketėse užrašomi rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) yra ne daugiau kaip du kartus didesnis už rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydį.

—	Geografinė nuoroda „Val de Loire“ užrašoma rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei du trečdaliai rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Papildomos geografinės nuorodos

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

—	Papildomos geografinės nuorodos „Amboise“, „Azay-le-Rideau“ ar „Mesland“ rašomos iškart po saugomos geografinės nuorodos pavadinimo rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydis.

—	Papildomos geografinės nuorodos „Chenonceaux“ ar „Oisly“ rašomos po saugomos geografinės nuorodos pavadinimu rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydis.

—

Baltųjų vynų su papildomomis geografinėmis nuorodomis „Amboise“, „Mesland“ ar „Azay-le-Rideau“ etiketėse privaloma pateikti nuorodą „demi-sec“ (pusiau sausas), atsižvelgiant į specifikacijoje šiai nuorodai nustatytas analitines savybes, ir nuorodas „moelleux“ (pusiau saldus) arba „doux“ (saldus), atsižvelgiant į šiame vyne esantį fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekį, kuris yra nustatytas Sąjungos teisės aktuose.

Ženklinimas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

—

Rožinių vynų su papildoma geografine nuoroda „Mesland“ etiketėse privaloma pateikti nuorodą „demi-sec“ (pusiau sausas), atsižvelgiant į specifikacijoje šiai nuorodai nustatytas analitines savybes, ir nuorodas „moelleux“ (pusiau saldus) arba „doux“ (saldus), atsižvelgiant į šiame vyne esantį fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekį, kuris yra nustatytas Sąjungos teisės aktuose.

—	Vynų, kuriems gali būti suteikta nuoroda „primeur“ (šviežias) arba „nouveau“ (jaunas), etiketėse privaloma nurodyti derliaus metus.

—	Vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, etiketėse galima nurodyti mažesnę geografinę vietovę, jeigu ji: — įtraukta į kadastrą; — nurodyta derliaus deklaracijoje.

—	Nuoroda „Gamay“ rašoma iškart po saugomos geografinės nuorodos pavadinimu rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) ne mažesnis nei 2/3 rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydis, arba tokio pat dydžio rašmenimis.

Nuoroda į produkto specifikaciją

http://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-3cc0de2e-abb5-4e4c-a927-b9edf3c0b4b5.

---

(1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2.