EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 11 25

COM(2021) 723 final

2021/0378(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo sukuriamas Europos bendras prieigos punktas, kuriuo užtikrinama centralizuota prieiga prie viešai skelbiamos informacijos, aktualios finansinių paslaugų, kapitalo rinkų ir tvarumo sritims

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2021) 572 final} - {SWD(2021) 344 final} - {SWD(2021) 345 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Viena iš pavyzdinių 2020 m. rugsėjo mėn. Europos Komisijos priimto kapitalo rinkų sąjungos (toliau – KRS) veiksmų plano 1 iniciatyvų – iki 2024 m. sukurti Europos bendrą prieigos punktą (toliau – ESAP). ESAP padės siekti KRS tikslų, nes suteiks ES masto prieigą prie kapitalo rinkoms, finansų paslaugoms ir tvariam finansavimui aktualios informacijos apie įvairių kategorijų subjektų, kurie yra įpareigoti atskleisti tokią informaciją, veiklą ir produktus. ESAP teikiama prieiga prie šios informacijos bus veiksminga ir nediskriminacinė.

Informacija apie subjektų veiklą ir produktus yra svarbi kapitalo teikėjams priimant sprendimus. ESAP padės tolesnei finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų integracijai bendrojoje rinkoje, veiksmingesniam kapitalo pasiskirstymui visoje ES ir – padidinus mažesnių nacionalinių kapitalo rinkų ir ekonomikos matomumą – jų plėtros skatinimui. Be to, ESAP informaciją savanoriškai galės skelbti ir nebiržinės įmonės, kaip antai mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Tai pagerins jų galimybes pritraukti kapitalo.

Šis pasiūlymas yra įtrauktas į dokumentų rinkinį, kurį sudaro:

·pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo sukuriamas Europos bendras prieigos punktas (šis pasiūlymas);

·pasiūlymas dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiamos tam tikros direktyvos ir

·pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri reglamentai.

ESAP yra Europos finansinių duomenų erdvės, pristatytos 2020 m. rugsėjo mėn. Komisijos Skaitmeninių finansų strategijoje 2 , dalis. Skaitmeninių finansų strategijoje nustatomas tikslas iki 2024 m. viešai atskleisti informaciją, teiktiną pagal ES finansinių paslaugų teisės aktus, standartizuotu ir elektroniniu formatu.

ESAP visų pirma yra orientuotas į tokius naudotojus kaip investuotojai, finansų analitikai ir rinkos tarpininkai, t. y. turto valdytojai, konsultantai ar duomenų apibendrintojai. Naudojimasis ESAP teikiama informacija gali dominti ir kitų rūšių naudotojus, pavyzdžiui, pilietinę visuomenę, reguliavimo institucijas ir kitas valdžios institucijas, kaip antai statistikos tarnybas.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Šis pasiūlymas grindžiamas finansinių paslaugų, kapitalo rinkų ir tvaraus finansavimo sričių galiojančių teisės aktų reikalavimais. Veiksmingam kapitalo rinkų veikimui būtinas nuolatinis aktualios, patikimos, išsamios, laiku pateikiamos ir palyginamos įmonių informacijos srautas, orientuotas į rinkos dalyvius ir kitus suinteresuotuosius subjektus. ESAP didins ES teisės aktų efektyvumą finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų srityje. 

Šiuo pasiūlymu naujų atskaitomybės pareigų nesukuriama, – jis greičiau paremtas ES teisės aktuose, nurodytuose pasiūlymo priede, išdėstytais galiojančiais atskaitomybės reikalavimais.

ESAP bus kuriamas atskirai nuo Verslo registrų sąveikos sistemos (toliau – BRIS), plėtojamos pagal Bendrovių teisės direktyvą 3 : abi sistemos rengiamos pagal atskirus standartus bei tikslus ir grindžiamos atitinkama valdymo tvarka. ESAP papildys BRIS, kuri Europos e. teisingumo portale 4 informuos visuomenę apie uždaras akcines bendroves. Iš BRIS ir ESAP tikslais renkamų duomenų sutaps tik tam tikri apskaitos dokumentai (finansinės ataskaitos, audito ataskaitos, vadovybės pranešimai, įskaitant įmonių teikiamą informaciją apie tvarumą, ir gavybos pramonės įmonių teikiamos ataskaitos pagal šalis).

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Šis pasiūlymas atitinka 2020 m. vasario mėn. Komisijos komunikate išdėstytą Europos duomenų strategiją 5 ir padeda ją įgyvendinti, nes ESAP yra toje strategijoje paskelbtos Europos bendros finansinių duomenų erdvės dalis.

Komisijos paskelbtoje Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategijoje 6 tvariam finansavimui tenka pagrindinis vaidmuo finansų sistemoje, be to, jis yra galimybių atveriančios sistemos, pagal kurią privačios investicijos bus nukreipiamos į tvarius projektus ir veiklą, sukūrimo išankstinė sąlyga.

ESAP padės siekti Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategijos ir Europos žaliojo kurso 7 tikslų, nes sudarys sąlygas lengvai susipažinti su informacija apie Europos subjektų veiklos tvarumą ir šią informaciją panaudoti. Be to, tai leis valdžios institucijoms, privatiems suinteresuotiesiems subjektams ir pilietinei visuomenei geriau įvertinti Europos subjektų tvarumą ir apskritai pažangą siekiant ES politikos tikslų, susijusių su tvariu vystymusi, įskaitant ES klimato strategiją ir tikslus.

Galiausiai ESAP kūrimui pritarta 2020 m. rugsėjo mėn. priimtame KRS veiksmų plane 8 .

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

ES intervencija, kuria siekiama mažinti susiskaidymą nustatant bendrą prieigos punktą dar labiau padėtų integruoti bendrąją rinką, nes pašalintų informacijos sklaidai Sąjungoje trukdančias kliūtis. Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Europos institucijoms suteikiama kompetencija nustatyti tinkamas nuostatas, kurių tikslas – vidaus rinkos sukūrimas ir veikimas (SESV 114 straipsnis).

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Veikdamos savarankiškai valstybės narės šioje iniciatyvoje numatytų tikslų negali deramai pasiekti. Šiuo metu valstybės narės turi tam tikros veikimo laisvės rengdamos įmonių atskaitomybės pareigų, išdėstytų ES teisės aktuose, mechanizmų ir formatų taisykles, kurios labai priklauso nuo nacionalinių sistemų. Dėl tokių sąlygų nulemto geografinio ir teminio informacijos atskleidimo mechanizmų ir formatų susiskaidymo įmonių informacijos naudotojai patiria didesnių prieigos ir tvarkymo išlaidų. Tolesni atskiri valstybių narių veiksmai šio susiskaidymo nesumažintų, nebent jos visos siektų kurti bendrą prieigos punktą ir pašalinti keletą kliūčių, tačiau be koordinuoto požiūrio tai mažai tikėtina.

Šio tikslo, t. y. sudaryti geresnes sąlygas susipažinti su informacija ES lygmeniu, atsižvelgiant į tokio projekto mastą ir poveikį, geriau siekti Sąjungos lygmeniu. Be to, siekiant parengti tinkamus formatus, naudojimo sąlygas, kalbos nurodymus ir pan. būtinas tam tikro lygio suderinimas ES lygmeniu, kad būtų užtikrintas sąveikumas ir tarpvalstybinė prieiga bei naudojimas. Tokią iniciatyvą plačiai palaiko valstybės narės, Europos Parlamentas, reguliavimo institucijos, regioniniai ar nacionaliniai rinkos dalyviai, naudotojai, pilietinė visuomenė ir pan. Todėl laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones.

•Proporcingumo principas

Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą šia iniciatyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems šios iniciatyvos tikslams pasiekti. Šiuo pasiūlymu atskaitomybės pareigos turinio požiūriu nei papildytos, nei pakeistos nebus. Siekiant sumažinti subjektams ir nacionalinėms institucijoms tenkančią naštą, ESAP kuo labiau grindžiamas esamais duomenų teikimo kanalais ir infrastruktūra.

•Priemonės pasirinkimas

Tinkamiausia teisine priemone siekiant sukurti ESAP yra laikomas reglamentas, nes dauguma jame pateiktų nuostatų yra skirtos Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (ESMA), kuri kurs ir valdys platformą, ir duomenis renkančioms įstaigoms. ESMA yra nepriklausoma Europos Sąjungos institucija, padedanti užtikrinti ES finansų sistemos stabilumą tokiomis priemonėmis kaip investuotojų apsauga ir stabilių bei tvarkingų finansų rinkų skatinimas. Šiomis aplinkybėmis ESMA pavedama užduotis sukurti ir valdyti ESAP, nes ši sistema ypač padeda užtikrinti finansų rinkų vientisumą, skaidrumą, veiksmingumą ir tvarkingą veikimą.

Be to, priėmus reglamentą bus išvengta pavojaus, kad nacionaliniais teisės aktais bus nustatomos labai skirtingos pateiktinos ir prieinamos informacijos ypatybės ir duomenis renkančių įstaigų atliktinos užduotys.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Prie šio pasiūlymo pridedamas poveikio vertinimas, be kita ko, grindžiamas 2021 m. balandžio mėn. Komisijos paskelbtos ES subjektų viešos atskaitomybės sistemos 9 tinkamumo patikrinimu. Remiantis pagrindine šio tinkamumo patikrinimo išvada, būtina pasinaudoti skaitmeninių priemonių potencialu ir pagerinti prieigą prie įmonių atskleidžiamos reglamentuojamos informacijos ir sudaryti geresnes sąlygas šia informacija (pakartotinai) naudotis. Visų pirma tinkamumo patikrinimas išryškino ES masto bendro prieigos prie reglamentuojamos informacijos punkto trūkumą ir per menkas galimybes subjektų atskleidžiamą informaciją skaityti kompiuteriu.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Konsultacijų procesas ir pagrindinės jo išvados, kuriomis grindžiamas šis pasiūlymas, yra apibendrinti poveikio vertinimo 10 2 priede. Konsultacijos apėmė tikslines konsultacijas internetu, praktinius seminarus su įvairių kategorijų svarbiais suinteresuotaisiais subjektais ir Komisijos suburtų atitinkamų ekspertų grupių, visų pirma Kapitalo rinkų sąjungos aukšto lygio forumo 11 , pateiktas nuomones.

Apskritai, visos konsultacijose dalyvavusios suinteresuotųjų subjektų grupės Komisijos pasiūlytą ESAP iniciatyvą vertino palankiai ir išreiškė pritarimą laipsniškam įgyvendinimui, t. y. informaciją suskirstyti pagal prioritetus ir paskelbti ESAP keliais etapais. Be to, suinteresuotieji subjektai pabrėžė vienkartinio duomenų pateikimo principo svarbą. Viešai teiktinos informacijos rengėjai ir MVĮ taip pat pabrėžė būtinybę nekurti papildomos administracinės naštos, be kita ko, nenustatyti subjektams naujų atskaitomybės pareigų.

Dauguma suinteresuotųjų subjektų pritarė sumanymui į ESAP įtraukti plataus pobūdžio tiek finansinę, tiek su tvarumu susijusią informaciją. Absoliuti suinteresuotųjų subjektų dauguma yra įsitikinę, kad pagal bendrą atskaitomybės sistemą naudojant bendras schemas ir metaduomenis standartizuota informacija padėtų spręsti informacijos palyginamumo, patikimumo ir tinkamumo pakartotinai naudoti problemas. Be to, jie paminėjo, kad tokių bendrų standartų trūkumas yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių naudotojams ir visuomenei tvarkyti finansinę ir aplinkos, socialinę ir valdymo (ASV) informaciją.

Daugelis suinteresuotųjų subjektų laikosi panašios nuomonės apie infrastruktūros svarbą ir būdus, kuriais ESAP turėtų rinkti informaciją, ir siūlo grįsti ESAP jau veikiančiais nacionaliniais ir europiniais atskaitomybės kanalais. Suinteresuotieji subjektai taip pat paragino informaciją ESAP skelbti tuo pačiu metu, kai ji paskelbiama kitomis priemonėmis ar kanalais.

Visos suinteresuotųjų subjektų grupės iš esmės pritaria tam, kad ESAP turėtų suteikti laisvą prieigą prie informacijos, o pati informacija turėtų būti teikiama be jokio mokesčio. Nors primygtinai rekomenduota taikyti atvirųjų duomenų / laisvos prieigos modelį, kai kurie suinteresuotieji subjektai pritarė galimybei emitentams (teikiant informaciją) arba būsimiems informacijos naudotojams taikyti tam tikrus mokesčius (pvz., metinį narystės mokestį). Taigi šių teikėjų arba naudotojų iš ESAP gaunama nauda galėtų pateisinti sprendimą jiems taikyti tam tikrus mokesčius už konkrečias paslaugas.

Akivaizdi suinteresuotųjų subjektų dauguma pirmenybę teikė viešam modeliui, kurį, pavyzdžiui, administruotų ESMA, galbūt kartu su Europos bankininkystės institucija (EBI) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA).

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Prie šio pasiūlymo pridedamas poveikio vertinimas yra taip pat grindžiamas duomenimis, gautais atliekant tiriamąją analizę, kurią visų pirma sudarė šie tyrimai ir ekspertizės:

·tyrimas „Reglamentavimo sistemos analizė svarstant galimą integravimą į Europos elektroninės prieigos punktą“ (angl. Regulatory framework analysis for potential integration into the European Electronic Access Point (EEAP)) 12 ;

·tyrimas „PRT / blokų grandinės technologija pagrįsto Europos elektroninės prieigos punkto administravimas“ (angl. Governance for a DLT / Blockchain enabled European Electronic Access Point (EEAP)) 13 ;

·„Didelės vertės duomenų rinkinių, kuriuos pagal Atvirųjų duomenų direktyvą turi pateikti valstybės narės, sąrašo poveikio vertinimo tyrimas“ (angl. Impact Assessment study on the list of High Value Datasets to be made available by the Member States under the Open Data Directive) 14 ;

·įmonės „Business Reporting - Advisory Group“ (BR-AG), kurią Komisija pasamdė padėti įgyvendinti konkrečiai šią iniciatyvą, atlikta ekspertizė.

Poveikio vertinimui surinkta ir naudota medžiaga buvo iš esmės faktinė arba kitais būdais gauta iš geros reputacijos ir plačiai pripažįstamų šaltinių, laikomų šios srities lyginamaisiais standartais ir atskaitos taškais. Vykstant konsultacijoms suinteresuotųjų subjektų pateikti atsiliepimai iš esmės vertinti kaip nuomonės, nebent jie buvo faktinio pobūdžio.

•Poveikio vertinimas

2021 m. liepos 22 d. Reglamentavimo patikros valdyba apsvarstė prie šio pasiūlymo pridedamą poveikio vertinimą. Valdyba pateikė teigiamą nuomonę kartu su keliomis pastabomis, į kurias Komisija atsižvelgė galutinėje poveikio vertinimo redakcijoje (išsamiau apie tai poveikio vertinimo 1 priede).

Poveikio vertinime nagrinėjamos kelios galimos politikos priemonės pasiekti konkretiems tikslams, t. y. užtikrinti sklandžią, integruotą prieigą prie subjektų aktualios viešos informacijos taip, kad tos informacijos sklaida Sąjungoje padidėtų, ir plėsti tokios informacijos (pakartotinį) skaitmeninį naudojimą. Galimos politikos priemonės buvo išskirtos atsižvelgiant į penkis pagrindinius ESAP aspektus: 1) ESAP prieinamos informacijos apimtį; 2) ESAP prieinamos informacijos formatą; 3) ESAP prieinamos informacijos rinkimą ir dabartinių rinkimo taškų susiejimą tarpusavyje; 4) atviruosius duomenis; 5) administravimą. Tai esminiai aspektai, svarbūs sprendžiant nustatytas problemas ir, be to, iš esmės lemiantys išlaidas.

Svarstyti ir toliau išvardyti aspektai, nors jie laikyti labiau techniniais ir mažiau svarbiais siekiant konkrečių ESAP tikslų: i) ESAP funkcinės galimybės; ii) informacijos prieinamumo ESAP savalaikiškumas; iii) duomenų vientisumo ir šaltinio patikimumo užtikrinimas; iv) duomenų kokybės užtikrinimas; v) kalbos barjero problemos sprendimas; vi) tam tikrų prieigai trukdančių kliūčių šalinimas; vii) vienkartinio duomenų pateikimo principas; viii) tęstinumo sąlygos; ix) informacijos saugojimo laikotarpis; x) savanoriškai teikiamos ESAP prieinamos informacijos principai. 

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Šioje iniciatyvoje išdėstomos ESAP sukūrimo taisyklės. Optimizavus informacijos atskleidimo kanalus, ESAP padės supaprastinti naudotojams (paklausai) taikomą tvarką ir padidins jos veiksmingumą, nes sumažės informacijos paieškos ir tvarkymo išlaidos, be to, ESAP bus iš dalies naudingas ir subjektams, nes informacijos teikimo pareigas jiems bus paprasčiau vykdyti.

•Pagrindinės teisės

Šiuo pasiūlymu užtikrinamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. ESAP pagerins prieigą prie informacijos, be kita ko, asmens duomenų. Tai būtina siekiant skatinti duomenimis grindžiamas inovacijas finansų sektoriuje, padėti integruoti Europos kapitalo rinkas, nukreipti investicijas į tvarią veiklą ir didinti vartotojų ir įmonių veiksmingumą. Kartu ESAP pagerins prieigą tik prie tų asmens duomenų, kurie turi būti tvarkomi pagal Sąjungos teisės aktus arba kitu teisiniu pagrindu remiantis Reglamentu (ES) 2016/679 15 , nes šiuo pasiūlymu nenustatoma naujų duomenų teikimo reikalavimų, be jau esančių.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Siekiant optimalaus šios iniciatyvos tikslų įgyvendinimo šis pasiūlymas turi poveikį, t. y. lemia išlaidas ir administracinę naštą, ESMA ir nacionalinėms bei ES duomenis renkančioms įstaigoms, visų pirma oficialiai nustatytiems mechanizmams, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, Europos priežiūros institucijoms (toliau – EPI) ir jų jungtiniam komitetui. Tikslus šių išlaidų dydis ir pasiskirstymas priklausys nuo galutinių IT infrastruktūros specifikacijų ir susijusių reglamentavimo, administravimo ir stebėjimo užduočių masto ir laiko, iš dalies priklausančių nuo sprendimų, kurie bus priimti priėmus šį teisės aktą.

Prie šios iniciatyvos pridedamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje išsamiai apžvelgiamos ESMA išlaidos, susijusios su ESAP administravimu. Iniciatyvai įgyvendinti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ilgainiui prireiks iš viso trijų visą darbo dieną dirbančių darbuotojų (trijų etatų), kurie vykdys šio projekto plėtojimo bei operacijų priežiūros ir valdymo užduotis. Šio pasiūlymo įgyvendinimui 2022–2027 m. laikotarpiu prireiks iš viso iki 16,5 mln. EUR, įskaitant 2,3 mln. EUR administracinėms išlaidoms ir iki 14,2 mln. EUR veiklos išlaidoms, iš jų ES padengs 9,6 mln. EUR sumą pagal dabartinę 2022–2027 m. daugiametę finansinę programą. Iš šios sumos 5 mln. EUR būtų 2022–2023 m. kompensuoti pagal Skaitmeninės Europos programą 16 . 2024–2027 m. laikotarpiu su ESAP susijusios ESMA išlaidos siektų 11,5 mln. EUR. Iš ES biudžeto būtų finansuojama iki 40 % šių išlaidų, t. y. 4,6 mln. EUR, o nacionalinėms kompetentingoms institucijoms būtų pasiūlyta finansuoti 6,9 mln. EUR įnašais, skirtais ESMA.

Bus finansuojamos išlaidos, susijusios su papildomų ESAP funkcijų ir pareigų parengimu, priežiūra, valdymu ir palaikymu, įskaitant metinės stebėjimo veiklos vykdymą.

Kalbant apie reglamentavimo veiklą, kurios gali prireikti dėl ESAP, reikės parengti keletą įgyvendinimo aktų. Reglamente nustatyta, kad jie bus parengti laipsniškai. Pagal reglamentą parengti tam tikrus aktus pavedama Europos priežiūros institucijų (ESMA, EBI ir EIOPA) jungtiniam komitetui. Vykdydamos tam tikras užduotis, susijusias su ESAP veikimu ir stebėjimu, EBI ir EIOPA papildomai bendradarbiautų su ESMA. Atlikdamos šias užduotis ESMA, EBI ir EIOPA atitinkamai sieks kuo labiau padidinti sąveiką ir efektyvumą, taip pat stebės papildomą darbo krūvį ir etatus, susijusius su šiuo pasiūlymu, visų savo užduočių kontekste.

Kalbant apie duomenis renkančias įstaigas, ES ir nacionalinių duomenų rinkimo institucijų sujungimas su ESAP (iš esmės grindžiamas sukurtomis programų sąsajomis) pagal skaičiavimus atskiram subjektui kainuos apie 50 800 EUR (vienkartinės išlaidos), o metinės periodiškos atskiro subjekto išlaidos siektų apie 6 500 EUR. Tam tikrais atvejais esama stiprios sąveikos su duomenis renkančių įstaigų jau atliekamomis užduotimis ar jau suplanuotais projektais, pavyzdžiui, neseniai pateiktu pasiūlymu iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 17 siekiant suteikti EBI galių centralizuoti įstaigų atskleidžiamos metinės, pusmečio ir ketvirčio prudencinės informacijos skelbimą. ESAP tikslu šią informaciją rinks EBI kaip duomenis renkanti įstaiga 18 . Be to, šis pasiūlymas grindžiamas ir dabartiniais oficialiai nustatytais mechanizmais, dabar pagal Skaidrumo direktyvą 19 renkančiais perleidžiamųjų vertybinių popierių, įtrauktų į ES reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus, emitentų teikiamą reglamentuojamą informaciją.

Komisija, pasitelkusi Techninės paramos iniciatyvą (toliau – TPI), teikia pagal individualius poreikius pritaikytas praktines žinias siekdama padėti ES valstybėms narėms rengti ir įgyvendinti ekonomikos augimą skatinančias įvairiausių politikos sričių reformas. Pagal Komisijos TPI programą gali būti iš dalies finansuojama techninė parama, skirta nacionalinių kompetentingų institucijų vykdomam ESAP diegimui, jei šios institucijos tokio finansavimo paprašys. Pagal TPI programą Komisija taip pat teiks žinių apie praktinius reformų aspektus. Šios žinios gali būti teikiamos strateginės ar teisinės konsultacijos, tyrimų, mokymų ir ekspertų misijų šalyse forma. Finansavimas pagal TPI programą teikiamas pagal kartą per metus pateiktus prašymus finansuoti. 

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Šiam pasiūlymui nėra reikalingas įgyvendinimo planas, tačiau į jį įtrauktos konkrečios ESMA skirtos nuostatos dėl ESAP diegimo ir veiksmingumo stebėjimo.

Pasiūlymu Komisija įpareigojama praėjus ne daugiau kaip penkeriems metams nuo ESAP reglamento įsigaliojimo Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ESAP valdymo ir veikimo ataskaitą. Vertindama šią iniciatyvą Komisija remsis viešomis konsultacijomis ir diskusijomis su ESMA, EBI, EIOPA ir duomenis renkančiomis įstaigomis. Vertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Komisijos geresnio reglamentavimo gairėmis 20 .

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1 straipsniu ESMA įgaliojama iki 2024 m. gruodžio 31 d. sukurti ESAP, teiksiantį galimybę visuomenei susipažinti su informacija, kurią subjektai privalo atskleisti viešai pagal šio reglamento priede nurodytus teisės aktus, ir su papildomų kategorijų informacija, įskaitant finansinę arba su tvarumu susijusią informaciją, kurią subjektai nusprendžia savanoriškai pateikti ESAP.

2 straipsnyje išdėstomos šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys.

3 straipsnyje išdėstytos sąlygos ir reikalavimai, kurių laikydamiesi subjektai gali savanoriškai pateikti informaciją, kuri taps prieinama per ESAP.

4 straipsniu ESMA įpareigojama tvarkyti ir atnaujinti sąrašą duomenis renkančių įstaigų, įgaliotų gauti subjektų atskleidžiamą informaciją, skelbti šį sąrašą ESAP interneto portale ir pateikti tą sąrašą Komisijai.

5 straipsnyje išdėstomos duomenis renkančių įstaigų funkcijos ir užduotys, įskaitant techninius standartus, kuriuos jos turi taikyti tikrindamos, ar subjektų pateikta informacija atitinka šiuo reglamentu nustatytas specifikacijas ir susijusius sektorinių teisės aktų pakeitimus. Jame taip pat nustatomas ESAP prieinamos informacijos saugojimo laikotarpis, lygus dešimčiai (10) metų, išskyrus atvejus, kai priede nurodytame taikytiname ES teisės akte nurodyta kitaip. Šiame straipsnyje taip pat nustatoma speciali nuostata, kuria užtikrinamas asmens duomenų apsaugos teisės aktų laikymasis.

6 straipsniu ESMA įpareigojama parengti ESAP skirtą veiksmingą IT saugumo politiką.

7 straipsnyje išdėstomos ESAP funkcinės galimybės, kuriomis naudodamiesi naudotojai gali susipažinti su informacija ir jos ieškoti.

8 straipsnyje nustatomos sąlygos, kuriomis naudotojai gali naudotis ESAP skelbiama informacija ir tas naudojimasis įprastomis sąlygomis yra nemokamas. ESMA gali imti mokesčius iš naudotojų, kuriems reikia labai didelių kiekių duomenų arba dažnai atnaujinamos informacijos. Tačiau Sąjungos institucijos, agentūros ir įstaigos, taip pat įvairios nacionalinės įstaigos ir kompetentingos institucijos visada gali turėti tiesioginę, neatidėliotiną ir nemokamą prieigą prie ESAP, kad galėtų vykdyti savo atitinkamas pareigas, įgaliojimus ir įsipareigojimus.

9 straipsniu ESMA įpareigojama užtikrinti, kad ESAP prieinamos informacijos (pakartotinis) naudojimas nepažeistų duomenų bazės gamintojo teisių ir jam nebūtų taikomos jokios sąlygos, išskyrus atvejus, kai tenkinamos tam tikros sąlygos.

10 straipsniu ESMA įpareigojama atlikti tam tikrus automatinius patikrinimus, kad patikrintų informacijos, gautos iš duomenis renkančių įstaigų, atitiktį šio reglamento ir priede nurodytų taikytinų sektorinių teisės aktų reikalavimams.

11 straipsnyje nustatomos ESAP administravimo užduotys, pavestos ESMA ir atliekamos glaudžiai bendradarbiaujant su EBI ir EIOPA.

12 straipsnyje nustatomi reikalavimai, kuriuos ESMA, bendradarbiaudama su EBI ir EIOPA, turi įgyvendinti siekdama stebėti ESAP veikimą pagal tam tikrus kokybinius ir kiekybinius rodiklius. Juo ESMA taip pat įpareigojama, pasikonsultavus su EBI ir EIOPA, skelbti metinę ESAP ataskaitą. Šiame straipsnyje taip pat numatomos konsultacijos dėl metinės ataskaitos su ESMA Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupe.

13 straipsnyje nurodoma, kad Komisija peržiūri ESAP veikimą ir veiksmingumą praėjus penkeriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo.

14 straipsnyje nustatoma, kad šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Siekiant sukurti patikimą ir veiksmingą ESAP platformą, apimančią viešai prieinamą informaciją apie Sąjungoje teikiamas finansines paslaugas, Sąjungos kapitalo rinkas ir tvarumą, bendrąja direktyva ir bendruoju reglamentu bus iš dalies pakeista daugelis tų sričių direktyvų ir reglamentų ir pridėta atskira ESAP nuostata apie informacijos formatą ir jos teikimą duomenis renkančiai įstaigai. ESAP apimtį reikės didinti proporcingai ir laipsniškai nuo 2024 iki 2026 m. ir tam pereinamuoju laikotarpiu reikės didinti duomenų surinkimo ir informacijos pateikimo platformoje mastą. Remiantis tikslinių ESAP konsultacijų išvadomis, pabrėžiama, kad bent ASV informacijos (kaip antai teikiamos pagal Taksonomijos reglamentą) ir vertybinių popierių emitentų teikiamos informacijos (pagal Skaidrumo direktyvą ir Reglamentą dėl prospekto) prieinamumas ESAP iškart po jo sukūrimo duotų esminį postūmį. Tai atspindėta ir Komisijos pasiūlyme. Be to, Komisija siūlo pradėti rinkti ir teikti ESAP informacinius duomenis, kurie remiantis sektoriniais teisės aktais jau yra prieinami elektroniniu formatu. Elektroniniu formatu privalės būti rengiama ir papildoma informacija priklausomai nuo būsimų Komisijos sprendimų, kiekvienu konkrečiu atveju priimamų deleguotaisiais aktais.

2021/0378 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo sukuriamas Europos bendras prieigos punktas, kuriuo užtikrinama centralizuota prieiga prie viešai skelbiamos informacijos, aktualios finansinių paslaugų, kapitalo rinkų ir tvarumo sritims

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 21 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)kapitalo rinkų sąjungos (toliau – KRS) veiksmų plane 22 Komisija pasiūlė gerinti viešą prieigą prie subjektų finansinės ir nefinansinės informacijos sukuriant Europos bendrą prieigos punktą. Komisijos Skaitmeninių finansų strategijoje 23 nubrėžtos bendros kryptys, kuriomis Europa ateinančiais metais gali remti skaitmeninę pertvarką finansų srityje ir ypač skatinti duomenimis grindžiamus finansus. Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategijoje 24 Komisija tvariam finansavimui suteikia pagrindinį vaidmenį finansų sistemoje ir laiko pagrindine priemone Sąjungos ekonomikos žaliajai pertvarkai pagal žaliąjį kursą 25 vykdyti; 

(2)ekonomikos ir visuomenės politikos formuotojams svarbu turėti lengvą prieigą prie duomenų, kad galėtų priimti patikimus sprendimus, didinančius rinkos veikimo veiksmingumą. Šio tikslo padėtų siekti svarbiausiuose sektoriuose, įskaitant finansų sektorių, diegiamos bendros Europos duomenų erdvės. Šiuo metu vyksta ir greičiausiai ateinančiais metais toliau vyks skaitmeninė finansų sektoriaus pertvarka ir Sąjunga turėtų tą pertvarką palaikyti, visų pirma skatindama plėtoti duomenimis grindžiamus finansus. Be to, pagrindinio vaidmens finansų sistemoje suteikimas tvariam finansavimui yra pagrindinis būdas siekti Sąjungos ekonomikos žaliosios pertvarkos. Siekiant sėkmingos žaliosios pertvarkos pasitelkus tvarų finansavimą, labai svarbi lengva investuotojų prieiga prie informacijos, susijusios su įmonių tvarumu, kad jie būtų geriau informuoti, kai priima sprendimus dėl investavimo. Tuo tikslu būtina tobulinti viešą prieigą prie informacijos apie subjektus, kaip antai įmones, verslus, finansų įstaigas, taip pat finansinės ir nefinansinės informacijos. Veiksmingiausias būdas šiam tikslui pasiekti Sąjungos lygmeniu – sukurti centralizuotą platformą, t. y. Europos bendrą prieigos punktą (toliau – ESAP), teikiantį elektroninę prieigą prie visos aktualios informacijos;

(3)ESAP turėtų visuomenei teikti lengvą centralizuotą prieigą prie paviešintos informacijos apie subjektus ir jų produktus, susijusios su finansinėmis paslaugomis, kapitalo rinkomis ir tvarumu. ESAP taip pat turėtų teikti prieigą prie informacijos, aktualios finansinėms paslaugoms ir kapitalo rinkoms, kurią savanoriškai paviešina bet kuris subjektas, priklausantis valstybės narės jurisdikcijai, kai toks subjektas priima sprendimą tą informaciją padaryti prieinamą ESAP. Kaip paskelbta Skaitmeninių finansų strategijoje, ESAP turėtų būti kuriamas nuo 2024 m.;

(4)ESAP teiktiną viešai prieinamą informaciją turėtų rinkti duomenis renkančios įstaigos, kurioms pavesta rinkti informaciją, kurią subjektai yra įpareigoti paviešinti. Siekdamos užtikrinti veiksmingą ESAP veikimą, duomenis renkančios įstaigos turėtų informaciją skelbti ESAP automatiškai, naudodamos vieną programų sąsają. Kad būtų įmanoma informaciją naudoti skaitmeniniu būdu, subjektai tokią informaciją turėtų teikti nuskaitomuoju formatu arba, kai privaloma pagal Sąjungos teisę, elektroniniu formatu. Palyginti su nuskaitomaisiais formatais, elektroniniai formatai yra rinkmenos formatai, kurių struktūra leidžia kompiuterinėms taikomosioms programoms lengvai nustatyti, atpažinti ir gauti konkrečius duomenis, įskaitant atskirus konstatuojamus faktus, ir jų vidaus struktūrą. Siekdamos užtikrinti, kad subjektai teiktų informaciją teisingu formatu, ir užbėgti už akių subjektams galinčioms kilti techninėms problemoms, duomenis renkančios įstaigos turėtų tiems subjektams teikti pagalbą;

(5)be informacijos, susijusios su finansinėmis paslaugomis, kapitalo rinkomis ir tvarumu, kurią privaloma paviešinti pagal Sąjungos teisę, investuotojus, rinkos dalyvius, patarėjus ir plačiąją visuomenę gali dominti galimybė gauti kitos informacijos, kurią subjektas pageidauja padaryti prieinamą. Mažosios ir vidutinės įmonės gali pageidauti viešai skelbti daugiau informacijos, kad būtų matomesnės potencialiems investuotojams ir taip gautų daugiau finansavimo iš kuo įvairesnių šaltinių. Be to, rinkos dalyviai gali pageidauti teikti daugiau informacijos, nei yra įpareigoti pagal teisės aktus, arba paviešinti informaciją, kurios reikalaujama pagal nacionalinę teisę, bet kuri nėra teikiama Sąjungos lygmeniu, kad papildytų viešai Sąjungos lygmeniu visuomenei skelbiamą informaciją. Todėl visiems subjektams reikėtų leisti ESAP viešinti finansinę, su tvarumu susijusią ir kitą aktualią informaciją. Laikydamiesi principo mažinti duomenų kiekį, subjektai turėtų pasirūpinti, kad informacija neapimtų jokių asmens duomenų, išskyrus atvejus, kai tie duomenys yra būtinas informacijos apie jų ekonominę veiklą elementas, be kita ko, tada, kai subjekto pavadinimas sutampa su savininko vardu ir (arba) pavarde. Kai tokia informacija asmens duomenis apima, subjektai turėtų užtikrinti, kad tokią informaciją atskleisti yra teisėta pagal vieną iš teisėtų duomenų tvarkymo sąlygų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 26 6 straipsnyje;

(6)Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) tikslas – ginti viešąjį interesą padedant užtikrinti finansų sistemos stabilumą ir veiksmingumą Sąjungos ekonomikos, piliečių ir įmonių labui. Šiomis aplinkybėmis ESMA visų pirma turi padėti užtikrinti finansų rinkų vientisumą, skaidrumą, veiksmingumą ir tvarkingą veikimą. Viena iš jos užduočių – didinti investuotojų apsaugą. Todėl ESMA turėtų būti pavesta užduotis sukurti ir valdyti ESAP;

(7)kad subjektai ir visuomenė galėtų atpažinti ESAP informaciją teikiančias duomenis renkančias įstaigas, ESMA turėtų savo interneto svetainėje skelbti ir atnaujinti duomenis renkančių įstaigų sąrašą;

(8)ESAP gali kilti tokia rizika kaip konfidencialumo pažeidimų rizika, vientisumo rizika ar sistemos ir joje tvarkomos informacijos prieinamumo rizika. Tos grėsmės, be kita ko, gali būti nepaprastieji įvykiai, klaidos, tyčiniai išpuoliai ar gamtos reiškiniai ir turi būti pripažįstamos veiklos rizika. Siekdama užtikrinti, kad ESAP saugotų tvarkomą informaciją ir deramai veiktų, ESMA turėtų įgyvendinti tinkamą ir proporcingą politiką;

(9)siekdama palengvinti duomenų paiešką, radimą, išrinkimą ir naudojimą, ESMA turėtų užtikrinti, kad ESAP įdiegtos funkcinės galimybės apimtų paieškos funkciją, automatinį vertimą ir galimybes nuskaityti informaciją. Paieškos funkcijos turėtų būti pateiktos visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis, o jų pagrindą turėtų sudaryti bent pagal priede nurodytas direktyvas ir reglamentus pateikti metaduomenys. ESMA turėtų užtikrinti, kad vartotojai galėtų naudotis minimaliu ESAP funkcinių galimybių rinkiniu iki 2024 m. gruodžio 31 d., o iki 2025 m. gruodžio 31 d. šis rinkinys turėtų būti išsamus;

(10)pakartotinis ESAP skelbiamos informacijos naudojimas gali patobulinti vidaus rinkos veikimą ir skatinti plėtoti naujas paslaugas, kuriomis tokia informacija jungiama ir naudojama. Todėl, kai tai grindžiama viešojo intereso tikslu, būtina leisti pakartotinai naudoti ESAP skelbiamą informaciją kitu tikslu nei numatytasis tą informaciją rengiant. Tačiau tos informacijos (pakartotiniam) naudojimui turėtų būti taikomos objektyvios, proporcingos ir nediskriminacinės sąlygos. Tuo tikslu reikėtų taikyti sąlygas, atitinkančias nurodytąsias atvirojo standarto licencijoje, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1024 27 . Tų standartinių licencijų licencijavimo sąlygose visiems turėtų būti leidžiama duomenis ir turinį laisvai pasiekti, naudoti, koreguoti ir jais mainytis bet kuriuo tikslu. Dėl ESAP prieinamos informacijos (pakartotinio) naudojimo ESMA neturėtų būti atsakinga. Duomenis renkančių įstaigų pateiktai informacijai sąlygos neturėtų būti taikomos arba turėtų būti taikomos atvirojo standarto licencijos sąlygos, pagal kurias ESAP prieinamai informacijai turėtų būti taikomos licencijavimo sąlygos;

(11)ESAP skelbiama informacija turėtų būti laiku prieinama visuomenei. Todėl laikotarpis tarp informacijos surinkimo momento ir jos viešo paskelbimo turėtų būti protingas ir bet kuriuo atveju kuo trumpesnis kiek techniškai įmanoma. Siekdamos užtikrinti vienodą informacijos kokybę, duomenis renkančios įstaigos turėtų ją automatiškai tikrinti, o netinkamą informaciją atmesti; 

(12)ESAP turėtų leisti naudotojams su informacija susipažinti nemokamai ir be diskriminacijos, be to, turėtų sudaryti sąlygas tiems naudotojams ESAP informacijos ieškoti, ją gauti ir parsisiųsti. Tačiau atsižvelgiant į poreikį apsaugoti ESMA nuo perteklinės finansinės naštos, atsirandančios dėl intensyvių vartotojų (jei tokių būtų) poreikių aptarnavimo išlaidų, ESMA turėtų turėti galimybę gauti pajamų. Todėl, nukrypstant nuo nemokamos prieigos prie informacijos principo, ESMA turėtų būti leista taikyti mokesčius už šias specialias paslaugas, be kita ko, didelių priežiūros išlaidų reikalaujančias paslaugas, susijusias su labai didelių kiekių informacijos paieškomis arba dažnu jungimusi prie ESAP. Tačiau visi taikomi mokesčiai neturėtų viršyti paslaugos teikimo sąnaudų;

(13)siekiant skatinti duomenimis grindžiamas inovacijas finansų sektoriuje, padėti integruoti kapitalo rinkas Europos Sąjungoje, nukreipti investicijas į tvarią veiklą ir didinti vartotojų ir įmonių produktyvumą, ESAP turėtų patobulinti prieigą prie informacijos, apimančios asmens duomenis. Tačiau ESAP turėtų patobulinti prieigą tik prie tų asmens duomenų, kurie turi būti tvarkomi pagal Sąjungos teisę arba yra tvarkomi savanoriškai, jeigu esama teisinio pagrindo juos tvarkyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679. Duomenis renkančios įstaigos ir ESMA, eidama ESAP valdytojos pareigas, turėtų užtikrinti, kad visų asmens duomenų tvarkymui, kuris atliekamas teikiant informaciją ESAP, būtų taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 28 ;

(14)vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir [įrašyti datą] jis pateikė nuomonę;

(15)kad galėtų įgyti ir išlaikyti visuomenės pasitikėjimą ESAP ir visus subjektus apsaugoti nuo neteisėto jų informacijos pakeitimo, ESAP turėtų užtikrinti duomenų vientisumą ir informacijos, pateiktos duomenis renkančioms įstaigoms, šaltinio patikimumą. Todėl subjektų teikiama informacija turėtų būti žymima pridedant kvalifikuotą elektroninį spaudą, apibrėžiamą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 29 3 straipsnio 20 dalyje. Privalomas to sertifikato elementas galėtų būti juridinio asmens identifikatorius. Tas ESAP pateiktas spaudas arba parašas turėtų būti pateikiamas naudotojams;

(16)kad būtų galima palyginti skirtingų laikotarpių informaciją, naudotojams turėtų būti suteikta prieiga prie praėjusių laikotarpių informacijos. Todėl būtina reikalauti, kad ESAP teiktų prieigą prie informacijos pagrįstos trukmės laikotarpį, kuo panašesnį į numatytąjį kitose taikytinose Sąjungos teisės nuostatose. Tuo tikslu ESMA turėtų užtikrinti, kad asmens duomenys nebūtų prieinami ilgiau, nei būtina, kaip numatyta Sąjungos teisėje. Siekiant sudaryti sąlygas ESMA ir duomenis renkančioms įstaigoms parengti ESAP veikti, ESAP turėtų teikti prieigą tik prie informacijos, pateiktos nuo 2024 m. sausio 1 d.;

(17)kad informacija, kurią duomenis renkančios įstaigos gavo arba parengė ir pateikė ESAP, būtų tvarkoma sklandžiai, būtina nustatyti tam tikrus reikalavimus, kuriais būtų nustatytas tos informacijos formatas bei metaduomenys ir nurodyta, kurios duomenis renkančios įstaigos tokią informaciją turėtų rinkti. Siekiant užtikrinti duomenis renkančių įstaigų ESAP teikiamos informacijos kokybę, taip pat reikia nustatyti automatinio patikrinimo, taikytino kiekvienai duomenis renkančių įstaigų gautai informacijai, savybes ir kvalifikuoto elektroninio spaudo, kurį subjektai turi pridėti prie tos informacijos, savybes. Tam, kad būtų užtikrintas ESAP skelbiamų duomenų (pakartotinis) naudojimas, reikėtų nustatyti paskirtųjų atvirųjų standartinių licencijų sąrašą. Siekiant palengvinti duomenų paiešką, radimą ir išrinkimą laiku, taip pat reikia nustatyti diegsimos programų sąsajos ir metaduomenų savybes. Reikės įgyvendinti papildomus reikalavimus, susijusius su veiksmingos paieškos funkcijomis, kaip antai paieška pagal juridinio asmens identifikatorių, informacijos rūšies klasifikaciją ir subjektų dydžio kategorijas. Tuo tikslu Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas turėtų parengti techninių įgyvendinimo standartų projektą. Be to, ESMA gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomas specialių paslaugų, kurios gali būti mokamos, pobūdis ir mastas, taip pat susijusių mokesčių struktūra, projektą. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pagal SESV 291 straipsnį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 30 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010 31 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 32 15 straipsniu;

(18)šio reglamento tikslas – padėti integruoti Europos finansines paslaugas ir kapitalo rinkas, užtikrinant lengvą centralizuotą prieigą prie viešos informacijos apie subjektus ir jų produktus. Kadangi to tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, Sąjunga gali patvirtinti priemones laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Europos bendras prieigos punktas (ESAP)

1.Iki 2024 m. gruodžio 31 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (toliau – ESMA) įdiegs ir valdys Europos bendrą prieigos punktą (toliau – ESAP), teiksiantį centralizuotą elektroninę prieigą prie šios informacijos:

(a)informacijos, kuri turi būti viešinama pagal atitinkamas priede nurodytų direktyvų ir reglamentų nuostatas ir pagal visus papildomus teisiškai privalomus Sąjungos aktus, kuriais numatoma centralizuota elektroninė prieiga prie ESAP skelbiamos informacijos;

(b)kitos informacijos, aktualios Sąjungoje teikiamoms finansinėms paslaugoms arba Sąjungos kapitalo rinkoms, arba susijusios su tvarumu, kurią apie savo ekonominę veiklą subjektai pagal 3 straipsnio 1 dalį pageidauja savanoriškai skelbti ESAP.

2.ESAP neteikia prieigos prie informacijos, pateiktos iki 2024 m. sausio 1 d. 

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, pagal 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus teisės aktus įpareigotas viešai teikti informaciją, arba fizinis ar juridinis asmuo, duomenis renkančiai įstaigai savanoriškai pagal 3 straipsnio 1 dalį teikiantis ESAP paviešinti skirtą informaciją, nurodytą 1 straipsnio 1 dalies b punkte;

(2)duomenis renkanti įstaiga – Sąjungos arba nacionalinė įstaiga, institucija ar registras, kuriam pavesta rinkti duomenis pagal 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus teisės aktus arba 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus;

(3) nuskaitomasis formatas – plačiai naudojamas arba teisiškai privalomas naudoti elektroninis atvirasis formatas, apibrėžtas Direktyvos (ES) 2019/1024 2 straipsnio 14 punkte, kurį galima nuskaityti kompiuteriu ir kuris nėra skirtas skaityti vien žmogui;

(4)elektroninis formatas – formatas, apibrėžtas Direktyvos (ES) 2019/1024 2 straipsnio 13 punkte;

(5)kvalifikuotas elektroninis spaudas – kvalifikuotas elektroninis spaudas, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 910/2014 3 straipsnio 27 punkte;

(6)programų sąsaja (API) – funkcijų, procedūrų, apibrėžčių ir protokolų rinkinys, skirtas įrenginių tarpusavio komunikacijai ir sklandžiam keitimuisi duomenimis;

(7)metaduomenys – struktūruota informacija, kuri padeda rasti, naudoti ar tvarkyti informacinį išteklių, be kita ko, tą informacinį išteklių aprašo, paaiškina ar nurodo jo buvimo vietą.

3 straipsnis

Savanoriškas informacijos, skirtos skelbti ESAP, pateikimas

1.Visi fiziniai ar juridiniai asmenys gali duomenis renkančiai įstaigai pateikti 1 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą informaciją, kad ji būtų prieinama ESAP. Teikdamas tą informaciją fizinis ar juridinis asmuo:

(a)duomenis renkančiai įstaigai pateikia teikiamos informacijos metaduomenis;

(b)duomenis renkančiai įstaigai nurodo savo juridinio asmens identifikatorių, kaip nurodyta 7 straipsnio 4 dalyje;

(c)tą informaciją rengia nuskaitomuoju formatu;

(d)užtikrina, kad į informaciją nebūtų įtraukti jokie asmens duomenys, išskyrus atvejus, kai asmens duomenys yra būtinas informacijos apie jo ekonominę veiklą elementas.

2.Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustatomi:

(a)teiktini teikiamos informacijos metaduomenys;

(b)tai informacijai parengti naudojami specialūs formatai;

(c)duomenis renkančių įstaigų, kurioms teikiama informacija, paskyrimas.

Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą praėjus trejiems metams po įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

3.Kai 1 dalyje nurodyta informacija apima asmens duomenis, subjektai užtikrina, kad tvarkymas būtų vykdomas pagal vieną iš teisėto duomenų tvarkymo sąlygų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalyje. Šis reglamentas nėra teisinis pagrindas tiems subjektams asmens duomenis tvarkyti.

4 straipsnis

Duomenis renkančių įstaigų sąrašas

ESMA interneto portale, nurodytame 7 straipsnio 1 dalies a punkte, skelbia duomenis renkančių įstaigų sąrašą, kuriame nurodomas kiekvienos duomenis renkančios įstaigos universalusis ištekliaus adresas (URL).

ESMA užtikrina pirmoje pastraipoje nurodyto sąrašo atnaujinimą ir apie visus to sąrašo pakeitimus informuoja Komisiją.

5 straipsnis

Duomenis renkančių įstaigų užduotys 

1.Duomenis renkančios įstaigos:

a)renka ir saugo subjektų teikiamą informaciją;

b)atlieka pateiktos informacijos automatinį patikrinimą, kad nustatytų, ar informacija atitinka visus šiuos reikalavimus:

i)informacija yra pateikta nuskaitomuoju formatu arba atitinkamais atvejais elektroniniu formatu, nurodytu bet kuriame iš 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų teisės aktų, pagal kurį ta informacija yra teikiama, arba 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytuose techniniuose įgyvendinimo standartuose; 

ii)metaduomenys, nurodyti 6 dalies d punkte, yra pateikti ir išsamūs;

iii)informacija patvirtinta kvalifikuotu elektroniniu spaudu;

c)užtikrina, kad ESAP pateiktą informaciją būtų galima (pakartotinai) naudoti arba nesilaikant jokių sąlygų, arba pagal atvirąsias standartines licencijas, lygiavertes licencijavimo sąlygoms, nurodytoms 9 straipsnyje;

d)nemokamai per taikytinus laikotarpius įdiegia programų sąsają ir aprūpina ESAP informacija, tos informacijos metaduomenimis ir atitinkamais atvejais kvalifikuotu elektroniniu spaudu;

e)informaciją teikiantiems subjektams teikia techninę paramą;

f)užtikrina, kad 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija išliktų prieinama ESAP bent 10 metų, jeigu 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytuose teisės aktuose nenurodyta kitaip. Pagal 1 straipsnio 1 dalį pateiktoje informacijoje nurodyti asmens duomenys nesaugomi ir nėra prieinami ilgiau nei penkerius metus, jeigu 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytuose teisės aktuose nenurodyta kitaip.

Taikant f punktą, duomenis renkančios įstaigos imasi tinkamų techninių ir organizacinių priemonių, siekdamos užtikrinti, kad informacija nebūtų saugoma arba nebūtų prieinama ilgiau nei tame f punkte numatyta.

2.Duomenis renkančios įstaigos atmeta subjektų pateiktą informaciją kiekvienu iš šių atvejų:

a)kai atlikus 1 dalies b punkte nurodytą automatinį patikrinimą nustatoma, kad informacija neatitinka tame b punkte nustatytų reikalavimų;

b)kai informacija yra akivaizdžiai netinkama, įžeidžianti arba aiškiai nepriskiriama prie 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos.

3.Subjektai 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą informaciją gali pateikti tik vieną kartą bet kuriai iš tinkamų duomenis renkančių įstaigų.

4.Subjektai užtikrina informacijos, kurią jie teikia duomenis renkančiai įstaigai, tikslumą.

5.Šio reglamento taikymo sričiai priskiriamos informacijos atžvilgiu duomenis renkančios įstaigos nesinaudoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/9/EB 33 7 straipsnio 1 dalyje numatyta duomenų bazės sudarytojo teise siekdamos neleisti pakartotinai naudoti duomenų bazės turinio arba jo pakartotinį naudojimą apriboti.

6.Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustatomi visi šie punktai: 

a)kaip turi būti atliekamas subjektų pateiktos kiekvienos rūšies informacijos automatinis patikrinimas, nurodytas 1 dalies b punkte;

b) 1 dalies b punkto iii papunktyje nurodyto kvalifikuoto elektroninio spaudo savybės;

c)1 dalies c punkte nurodytos atvirosios standartinės licencijos;

d)pagal 1 dalies d punktą įdiegtinos programų sąsajos ir tame punkte nurodytų metaduomenų savybės;

e)1 dalies d punkte nurodyti laikotarpiai.

Jungtinis komitetas Komisijai pateikia šiuos techninių įgyvendinimo standartų projektus, susijusius su b, c ir d punktais, iki [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą praėjus metams po įsigaliojimo], o su a ir e punktais susijusius projektus – iki [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą praėjus dvejiems metams po įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus laikantis reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.

6 straipsnis

Kibernetinis saugumas

ESMA nustato ESAP skirtą veiksmingą ir proporcingą IT saugumo politiką ir užtikrina tinkamo lygio ESAP teikiamos informacijos autentiškumą, prieinamumą, vientisumą ir susijusį atsakomybės už veiksmus prisiėmimą, taip pat asmens duomenų apsaugą.

7 straipsnis

ESAP funkcinės galimybės

1.ESMA užtikrina, kad ESAP turėtų bent šias funkcines galimybes:

a)prieigai prie ESAP saugomos informacijos teikti – visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis veikiantį interneto portalą, kurio sąsaja būtų patogi naudotojams;

b)programų sąsają, leidžiančią lengvai prieiti prie informacijos ESAP;

c)paieškos funkciją visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis;

d)informacijos peržiūros langą;

e)išrinktos informacijos automatinio vertimo paslaugą;

f)atsisiuntimo paslaugą, be kita ko, didelio kiekio duomenų atsisiuntimo paslaugą;

g)pranešimo naudotojams apie bet kokią naują ESAP pateiktą informaciją paslaugą.

2.ESMA užtikrina, kad ESAP teiktų 1 dalies e ir g punktuose nurodytas funkcines galimybes iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3.1 dalies c punkte nurodyta paieškos funkcija leidžia ieškoti pagal šiuos metaduomenis:

a)informaciją pateikusio subjekto pavadinimus;

b)informaciją pateikusio subjekto juridinio asmens identifikatorių;

c)informaciją pateikusio subjekto pateiktos informacijos rūšį;

d)informaciją pateikusio subjekto informacijos pateikimo metus ir mėnesį;

e)informaciją pateikusio subjekto dydį;

f)pateiktos informacijos šaltinį.

4.Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustatomi visi šie punktai:

a)1 dalies b punkte nurodytos programų sąsajos savybės;

b)konkretus 3 dalies b punkte nurodytas juridinio asmens identifikatorius;

c)3 dalies c punkte nurodytų informacijos rūšių klasifikacija;

d)3 dalies e punkte nurodytų subjektų dydžių kategorijos.

Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą praėjus metams po įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį. 

8 straipsnis

Prieiga prie ESAP laikomos informacijos

1.ESMA užtikrina, kad prieiga prie ESAP būtų teikiama be diskriminacijos.

2.ESMA užtikrina, kad visi asmenys turėtų tiesioginę, neatidėliotiną ir nemokamą prieigą prie ESAP laikomos informacijos. 

Tačiau ESMA gali taikyti mokesčius už specialias paslaugas, apimančias didelio kiekio informacijos paieškas arba dažnai atnaujinamos informacijos paieškas. Tie mokesčiai negali viršyti ESMA teikiant šią paslaugą patirtų sąnaudų. 

3.Neatsižvelgiant į 2 dalies antrą pastraipą, ESMA leidžia toliau nurodytiems subjektams naudotis tiesiogine, neatidėliotina ir nemokama prieiga prie ESAP tiek, kiek tie subjektai vykdo atitinkamas savo pareigas, įgaliojimus ir įsipareigojimus:

a)visoms Sąjungos institucijoms, agentūroms ar kitoms Sąjungos įstaigoms;

b)visoms nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, kurias valstybė narė paskyrė pagal 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus teisės aktus;

c)visiems Europos statistikos sistemos, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 34 4 straipsnyje, nariams;

d)visiems Europos centrinių bankų sistemos nariams;

e)pertvarkymo institucijoms, paskirtoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES 35 3 straipsnį.

4.Taikant 2 dalies antrą pastraipą, ESMA gali parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomas specialių paslaugų, kurios gali būti mokamos, pobūdis ir mastas, taip pat susijusių mokesčių struktūra, projektą.

ESMA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

9 straipsnis

ESAP prieinamos informacijos (pakartotinis) naudojimas

ESMA užtikrina, kad ESAP prieinamos informacijos (pakartotinis) naudojimas nepažeistų duomenų bazės gamintojo teisių pagal Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnio 1 dalį ir jam nebūtų taikomos jokios sąlygos, nebent tos sąlygos tenkina visus šiuos reikalavimus:

(a)sąlygos yra objektyvios ir nediskriminacinės;

(b)sąlygos grindžiamos viešojo intereso tikslu;

(c)sąlygos atitinka atvirųjų standartinių licencijų, apibrėžtų Direktyvos (ES) 2019/1024 2 straipsnio 5 dalyje, sąlygas, pagal kurias visiems visais tikslais leidžiama nemokamai naudotis ta informacija, ją koreguoti ir ja keistis.

10 straipsnis

Informacijos kokybė

1.ESMA atlieka automatinius patikrinimus, kad patikrintų duomenis renkančių įstaigų pateiktos informacijos atitiktį 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytiems reikalavimams.

2.ESMA įdiegia tinkamus techninius procesus, kad galėtų automatiškai pranešti duomenis renkančiai įstaigai, kad pateikta informacija neatitinka 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų reikalavimų.

11 straipsnis

ESMA užduotys

1.Glaudžiai bendradarbiaudama su Europos bankininkystės institucija (EBI) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA), ESMA:

a)užtikrina, kad duomenis renkančių įstaigų gauta informacija laiku taptų prieinama ESAP;

b)duomenis renkančioms įstaigoms teikia su paslauga susijusią pagalbą;

c)užtikrina, kad ESAP būtų pasiekiamas bent 95 % laiko per mėnesį;

d)prireikus konsultuojasi su duomenis renkančiomis įstaigomis dėl bendrų problemų ir bendrų elgesio principų, visų pirma aptaria:

i)kasdienį ESAP administravimą:

ii)kokybės politikos parengimą bei įgyvendinimą ir prireikus ESMA ir duomenis renkančių įstaigų sudarytus susitarimus dėl paslaugų lygio;

iii)ESAP finansavimo sąlygas, įskaitant atvejus, kuriais gali būti taikomi mokesčiai, ir tų mokesčių apskaičiavimo būdą;

iv)kibernetinio saugumo grėsmes;

e)stebi ESAP diegimą ir veikimą, kaip nurodyta 12 straipsnyje, ir kasmet teikia susijusią ataskaitą Komisijai.

2.Taikant 1 dalį, ESMA konsultuojasi su Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupe, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 straipsnyje.

3.ESMA nesaugo informacijos, apimančios asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai ta informacija automatiškai, neatidėliojant ir laikinai tvarkoma, įskaitant saugojimą tiek laiko, kiek griežtai būtina tam, kad prie duomenis renkančių įstaigų pateiktos informacijos būtų suteikta prieiga.

12 straipsnis

ESAP diegimo ir veikimo stebėjimas

1.Glaudžiai bendradarbiaudama su EBI ir EIOPA, ESMA stebi ESAP veikimą bent pagal kokybinius ir kiekybinius rodiklius, išdėstytus 2 dalyje, ir skelbia metinę ESAP veikimo ataskaitą.

2.1 dalyje nurodyti kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai:

a)lankytojų ir paieškų skaičius;

b)procentinė dalis paieškų, kurios baigėsi informacijos peržiūra arba atsisiuntimu;

c)elektroninės informacijos, prieinamos ESAP, vienetų skaičius ir procentinė dalis, taip pat elektroninės informacijos peržiūrų ir parsisiuntimo atvejų skaičius ir procentinė dalis;

d)pranešimų, siunčiamų atlikus 10 straipsnyje nurodytą automatinį patikrinimą, procentinė dalis;

e)visos reikšmingos triktys ar incidentai;

f)ESAP esančios informacijos prieinamumo, kokybės, tinkamumo naudoti ir savalaikiškumo vertinimas;

g)vertinimas, ar ESAP atitinka savo paskirtį, atsižvelgiant į jo naudojimo ir informacijos srautų Sąjungoje raidą;

h)galutinio naudotojo pasitenkinimo vertinimas;

i)palyginimas su panašiomis sistemomis trečiosiose valstybėse.

3.Prieš teikdama 1 dalyje nurodytą ataskaitą, ESMA konsultuojasi su Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupe, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 straipsnyje.

13 straipsnis

Peržiūra

Iki [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą praėjus penkeriems metams po šio reglamento įsigaliojimo] Komisija atlieka ESAP veikimo peržiūrą ir įvertina jo veiksmingumą. Šios peržiūros rezultatus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas susijęs su: 

☑ nauju veiksmu

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 36  

◻ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai) 

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) 

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai 

Nurodyti pažangos ir pasiekimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

◻ trukmė ribota

◻    pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

◻    finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

☑ trukmė neribota

Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2022 iki 2026 m.,

vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 45  

◻ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos

◻    vykdomųjų įstaigų

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

☑ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

☑ 70 ir 71 straipsniuose nurodytoms įstaigoms;

◻ viešosios teisės subjektams;

◻ privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

◻ valstybės narės privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ai), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės sistemos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka 

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas poveikis ESMA veiklos asignavimams 

◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomas poveikis ESMA žmogiškiesiems ištekliams 

3.2.3.1.Santrauka

◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Personalo poreikiai (etatų vienetais):

3.2.3.2.Numatomi pagrindinio GD žmogiškųjų išteklių poreikiai

☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

V priedo 3 skirsnyje turėtų būti pateiktas etato vienetų sąnaudų apskaičiavimo aprašymas.

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

◻    Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

☑    Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

◻    Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą 59 .

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms 

☑    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

◻    nuosaviems ištekliams

◻     kitoms pajamoms

◻    nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Įvairių asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio pajamoms apskaičiavimo metodą.

Finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priedas

Numatomas poveikis Sąjungos biudžetui po pasiūlyto teisės akto numatyto įsigaliojimo 2024 m. pradžioje apskaičiuotas taip:

I antraštinė dalis. Išlaidos personalui

Trys papildomi laikinieji darbuotojai, kurių, manoma, prireiktų ESMA ESAP kūrimui, priežiūrai ir valdymui, turėtų būti įdarbinti kaip AD 5 lygio darbuotojai. Daroma prielaida, kad jie pradėtų eiti pareigas (maždaug) liepos mėn. pradžioje, todėl į biudžetą įtraukiamos tik 6 mėn. jiems tenkančios 2024 m. išlaidos, o vėliau visų metų išlaidos.

Kiekvienam laikinajam darbuotojui tenkančios numatytos išlaidos apskaičiuotos taikant standartines vidutines laikinųjų darbuotojų išlaidas, naudojamas apskaičiuojant personalo išlaidas 2021 m. parengtose finansinėse teisės aktų pasiūlymų pažymose (t. y. 152 000 EUR), atėmus standartines darbuotojų išlaikymo išlaidas (25 000 EUR), susijusias su pastatais ir IT sąnaudomis ir įskaičiuojamas į tas standartines vidutines išlaidas (t. y. 127 000 EUR), pritaikius Paryžiui (120,5) taikytiną koregavimo koeficientą ir sumą pakoregavus pagal numatomą infliaciją, t. y. 2 % po 2022 m. 62 .

II antraštinė dalis. Infrastruktūros ir veiklos išlaidos

Išlaidos buvo apskaičiuotos darbuotojų skaičių padauginus iš metų dalies, kurią darbuotojas dirba, ir iš standartinių darbuotojų išlaikymo išlaidų, t. y. 25 000 EUR, taip pat 2 500 EUR vienam darbuotojui kitoms administracinėms išlaidoms padengti. Abi sumos pakoreguotos pagal numatomą infliaciją, t. y. 2 % po 2022 m.

III antraštinė dalis. Veiklos sąnaudos

Išlaidos atitinka infrastruktūrą, kuri turėtų sudaryti sąlygas funkcinėms galimybėms ir specifikacijoms, nustatytoms ESAP teisės aktu, ir užtikrinti techninį sistemos sąveikumą 63 . Infrastruktūra turėtų užtikrinti sklandžiai teikiamas aukštos kokybės paslaugas, saugojimo ir perdavimo saugumą, patikimą prieigą ir pan. Techninis infrastruktūros projektas yra ESAP valdančios institucijos prerogatyva, todėl šiame priede pateikiama keletas siūlomų realistiškų metodų, kuriais remtasi apskaičiuojant numatomas išlaidas.

Orientacinės išlaidos yra susijusios su tokiais penkiais etapais, vykdysimais nuo 2022 m. vidurio iki 2027 m., kaip praktinis atitikties įrodymas, funkcinių galimybių ir pajėgumų plėtojimo darbai, licencijų mokesčiai, sistemos priežiūra, debesijos kompiuterija / saugojimas / tinklo sąnaudos.

Numatytos sąnaudos pakoreguotos pagal numatomą infliaciją, t. y. 2 % po 2022 m.

(1)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“, COM/2020/590 final, 2020 9 24.

(2)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES skaitmeninių finansų strategijos, COM(2020) 591 final, 2020 9 24.

(3)    2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).

(4)     https://e-justice.europa.eu/489/LT/business_registers__search_for_a_company_in_the_eu?init=true  

(5)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos duomenų strategija“, COM(2020) 66 final, 2020 2 19.

(6)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija“, COM(2021) 390 final, 2021 7 6 .

(7)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final, 2019 12 11.

(8)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“, COM/2020/590 final, 2020 9 24.

(9)    SWD(2021) 81 final, 2021 m. balandžio 21 d.

(10)    SWD(2021) 344.

(11)    Remiantis Kapitalo rinkų sąjungos aukšto lygio forumo rekomendacija, ESAP turėtų teikti prieigą „prie subjektų viešos finansinės ir nefinansinės informacijos, taip pat kitos aktualios viešos informacijos apie finansinius produktus arba veiklą [...], kuri turi būti laisvai prieinama visuomenei, nemokama ir naudojama be licencijos“. Žr. Kapitalo rinkų sąjungos aukšto lygio forumo galutinę ataskaitą „Nauja Europos kapitalo rinkų vizija“, 2020 m. birželio mėn.

(12)    ISBN 978-92-76-13304-9.

(13)    ISBN 978-92-76-13305-6.

(14)    ISBN 978-92-76-25267-2.

(15)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(16)    Šis planavimas nedaro poveikio kitos (2023–2024 m.) darbo programos priėmimo procesui ir visų pirma finansavimo prioritetų ir atitinkamos programos komiteto susitarimo vertinimui.

(17)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(18)    Žr. Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos dėl kredito rizikos, kredito vertinimo koregavimo rizikos, operacinės rizikos, rinkos rizikos ir apatinės rezultatų ribos reikalavimų, visų pirma 433 straipsnio pakeitimus.

(19)    Žr. 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB su pakeitimais 21 straipsnį.

(20)    SWD(2021) 305 final, 2021 m. lapkričio 3 d.

(21)    OL C [...], [...], p. [...].

(22)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“, COM/2020/590 final, 2020 9 24.

(23)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES skaitmeninių finansų strategijos, COM(2020) 591 final, 2020 9 24.

(24)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija“, COM(2021) 390 final, 2021 7 6.

(25)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final, 2019 12 11.

(26)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(27)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 172, 2019 6 26, p. 56).

(28)    2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(29)    2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

(30)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(31)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

(32)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(33)    1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, 1996 3 27, p. 20).

(34)    2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

(35)    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(36)    Kaip nurodyta Reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(37)    Sąjungos lygmeniu nustatyti formatai yra nurodyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/815, kuriuo nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (ESEF).

(38)    Pagal Skaitmeninių finansų strategiją: „[i]ki 2024 m. pagal ES finansinių paslaugų teisės aktus viešai skelbtina informacija turėtų būti atskleidžiama standartizuotu ir kompiuterio skaitomu formatu.“ – Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES skaitmeninių finansų strategijos, COM(2020) 591 final.

(39)    2019–2024 m. Komisijos prioritetai, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“ .

(40)     Komunikatas   „Europos duomenų strategija“ , Europos Komisija, 2020 2 19.

(41)    COM(2020) 591 final, 2020 9 24.

(42)    Komunikatas „Europos žaliasis kursas“ , Europos Komisija, 2019 12 11.

(43)    Finansų dokumentų rinkinys, komunikatas „Skaitmeninių finansų strategija“ , Europos Komisija, 2020 9 24.

(44)    Komunikatas „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“ , 2020 9 24.

(45)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx .

(46)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(47)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(48)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(49)    Kaip numatyta Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl Skaitmeninės Europos programos finansavimo ir 2021–2022 m. daugiametės finansinės programos priėmimo (2021 11 10, C(2021) 7914 final) priedo 2.2.1.9 skirsnyje „Europos finansinių duomenų erdvės parengiamieji veiksmai“.

(50)    Planavimo tikslais prognozuojama, kad ESMA išlaidos 2023 m. (t. y. prieš numatomą siūlomo teisės akto įsigaliojimo datą) galėtų būti finansuojamos pagal Komisijos ir ESMA susitarimą dėl įnašo, finansuojamo pagal Skaitmeninės Europos programą. Šis planavimas nedaro poveikio kitos (2023–2024 m.) darbo programos priėmimo procesui ir visų pirma finansavimo prioritetų ir atitinkamos programos komiteto susitarimo vertinimui.

(51)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(52)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(53)    Sąnaudos priskiriamos Sąjungos biudžetui, išskyrus nacionalinių kompetentingų institucijų įnašą ir numatomą įnašą pagal Skaitmeninės Europos programą.

(54)    Visos trijų sutartininkų įdarbinimo 12 mėn. išlaidos (įskaitant pensijų įmokas), kurios (nedarant poveikio būsimų sprendimų rengimui ir priėmimui, susijusiam su finansavimo sprendimu) darbo tikslais yra laikomos padengtomis pagal susitarimą dėl įnašo, finansuojamo pagal Skaitmeninės Europos programą.

(55)    Įdarbinimas numatytas liepos mėn., taigi 2024 m. atsižvelgiama tik į 50 % vidutinių išlaidų.

(56)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietinis darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(57)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(58)    Daugiausia ES sanglaudos politikos fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽAF).

(59)    Žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 2093/2020, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, 12 ir 13 straipsnius.

(60)    T. y. 40 % Sąjungos įnašas ir 60 % valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų įnašas (kartu šios institucijos padengia atitinkamą dalį darbdavio mokamų pensijų įmokų).

(61)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.

(62)    Darbdavio mokamų pensijų įmokų dalis, atitinkanti valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų įnašų procentinę dalį, kaip numatyta ESMA steigimo reglamento (1095/2010) 68 konstatuojamojoje dalyje, buvo įtraukta į nacionalinių kompetentingų institucijų įnašų sąmatą DJT 3.2.5 skirsnyje.

(63)    Techninis sąveikumas apima taikomąsias programas ir infrastruktūros objektus, susiejančius sistemas ir paslaugas, įskaitant tokius aspektus kaip sąsajos specifikacijos, sujungimo paslaugos, duomenų pateiktis ir mainai, saugaus ryšio protokolai.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 11 25

COM(2021) 723 final

PRIEDAS

prie

pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

kuriuo sukuriamas Europos bendras prieigos punktas, kuriuo užtikrinama centralizuota prieiga prie viešai skelbiamos informacijos, aktualios finansinių paslaugų, kapitalo rinkų ir tvarumo sritims

{SEC(2021) 572 final} - {SWD(2021) 344 final} - {SWD(2021) 345 final}

PRIEDAS

Sąjungos teisės aktų, patenkančių į Europos bendro prieigos punkto (ESAP) taikymo sritį, kaip nurodyta 1 straipsnio 1 dalies a punkte, sąrašas

1.A DALIS. REGLAMENTAI

1. Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų 1

2. Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų 2

3. Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų 3

4. Reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų 4

5. Reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų 5

6. Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms 6

7. Reglamentas (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų 7

8. Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) 8

9. Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų 9

10. Reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų 10

11. Reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų 11

12. Reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų 12

13. Reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo 13

14. Reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus 14

15. Reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą 15

16. Reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų 16

17. Reglamentas (ES) 2019/1238 dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP) 17

18. Reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms 18

19. Reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje 19

20. Reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo 20

21. Reglamentas (ES) 2021/23 dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos 21

B DALIS. DIREKTYVOS

1. Direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros 22

2. Direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų 23

3. Direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo 24

4. Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito 25

5. Direktyva 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje 26

6. Direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo 27

7. Direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) 28

8. Direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų 29

9. Direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų 30

10. Direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros 31

11. Direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema 32

12. Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų 33

13. Direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo 34

14. Direktyva (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros 35

15. Direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros 36

16. Direktyva (ES) 2019/2162 dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros 37

(1)    2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL L 302, 2009 11 17, p. 1–31)

(2)    2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 236/2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų (OL L 86, 2012 3 24, p. 1–24)

(3)    2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1–59)

(4)    2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 1–17)

(5)    2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 18–38)

(6)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1–337)

(7)    2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 77–112)

(8)    2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1–61)

(9)    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84–148)

(10)    2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1–72)

(11)    2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014 12 9, p. 1–23)

(12)    2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (OL L 123, 2015 5 19, p. 98–121)

(13)    2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1–34)

(14)    2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (OL L 171, 2016 6 29, p. 1–65)

(15)    2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12–82)

(16)    2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų (OL L 169, 2017 6 30, p. 8–45)

(17)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1238 dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP) (OL L 198, 2019 7 25, p. 1–63)

(18)    2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (OL L 314, 2019 12 5, p. 1–63)

(19)    2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1–16)

(20)    2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13–43)

(21)    2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/23 dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2015/2365 ir direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES ir (ES) 2017/1132 (OL L 22, 2021 1 22, p. 1–102)

(22)    2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB (OL L 35, 2003 2 11, p. 1–27)

(23)    2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (OL L 142, 2004 4 30, p. 12–23)

(24)    2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38–57)

(25)    2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87–107)

(26)    2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje (OL L 184, 2007 7 14, p. 17–24)

(27)    2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32–96)

(28)    2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1–155)

(29)    2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1–73)

(30)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19–76)

(31)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (Tekstas svarbus EEE), (OL L 176, 2013 6 27, p. 338–436)

(32)    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190–348)

(33)    2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349–496)

(34)    2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (OL L 26, 2016 2 2, p. 19–59)

(35)    2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros (OL L 354, 2016 12 23, p. 37–85)

(36)    2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 2019 12 5, p. 64–114)

(37)    2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2162 dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES (OL L 328, 2019 12 18, p. 29–57)