EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 03 24

COM(2021) 201 final

2021/0077(BUD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Graikijai ir Prancūzijai dėl stichinių nelaimių ir Airijai, Albanijai, Austrijai, Belgijai, Čekijai, Estijai, Graikijai, Ispanijai, Italijai, Juodkalnijai, Kroatijai, Latvijai, Lietuvai, Liuksemburgui, Portugalijai, Prancūzijai, Rumunijai, Serbijai, Vengrijai ir Vokietijai dėl ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.Pasiūlymo aplinkybės

Šis sprendimas apima Europos Sąjungos solidarumo fondo (toliau – ESSF) lėšų (iš viso – 484 199 841 EUR) mobilizavimą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002 1 (toliau – Reglamentas), siekiant suteikti pagalbą Graikijai ir Prancūzijai dėl 2020 m. šiose šalyse įvykusių stichinių nelaimių, taip pat dvidešimčiai valstybių narių ir narystės siekiančių šalių (Airijai, Albanijai, Austrijai, Belgijai, Čekijai, Estijai, Graikijai, Ispanijai, Italijai, Juodkalnijai, Kroatijai, Latvijai, Lietuvai, Liuksemburgui, Portugalijai, Prancūzijai, Rumunijai, Serbijai, Vengrijai ir Vokietijai) reaguojant į didelio masto ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją, kurią 2020 m. pradžioje sukėlė COVID-19 pandemija.

Kartu su lėšų mobilizavimu pateikiamas Taisomojo biudžeto Nr. 2/2021 projektas (TBP) 2 , kuriame siūloma perkelti 2020 m. nepanaudotų 47 981 598 EUR asignavimų sumą tiesiogiai į ESSF veiklos biudžeto eilutę, ir Sprendimas DEC Nr. 03/2021, kuriame siūloma perkelti 427 543 750 EUR sumą iš solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo (toliau – SEAR) rezervo eilutės į ESSF veiklos biudžeto eilutę. Abu perkėlimai susiję tiek su įsipareigojimais, tiek su mokėjimais. Remiantis ESSF reglamento 4a straipsnio 4 dalimi, 50 000 000 EUR suma jau įtraukta į 2021 m. bendrąjį biudžetą (į įsipareigojimus ir mokėjimus) avansams mokėti. Šie asignavimai bus panaudoti 8 674 493 EUR avansų sumai, susijusiai su regioninėmis stichinėmis nelaimėmis Graikijoje ir Prancūzijoje, išmokėti. Su COVID-19 susijusiais atvejais skirti avansai sudaro 132 736 830 EUR, jie buvo išmokėti iš 2020 m. ESSF asignavimų.

2.Informacija ir sąlygos

2.1Graikija. Potvyniai Vidurio Graikijoje 2020 m. rugpjūčio mėn.

(1)2020 m. spalio 29 d. Graikija pateikė paraišką ESSF finansinei paramai gauti, kad galėtų finansuoti gelbėjimo ir atstatymo veiksmus dėl 2020 m. rugpjūčio mėn. potvynių Vidurio Graikijoje.

(2) Paraiška buvo pateikta per dvylikos savaičių terminą po pirmosios nelaimės padarytos žalos užregistravimo 2020 m. rugpjūčio 9 d. Joje pateikta visa informacija, kurios reikalaujama pagal Reglamento 4 straipsnį.

(3)Tai – stichinė nelaimė, todėl ji patenka į Europos Sąjungos solidarumo fondo taikymo sritį.

(4)Paraiškoje įvykis apibūdinamas kaip regioninė stichinė nelaimė, nustatyta Reglamento 2 straipsnio 3 dalyje, t. y. stichinė nelaimė, kurios tiesioginė žala reikalavimus atitinkančios valstybės NUTS 2 lygmens regione viršija 1,5 % to regiono bendrojo vidaus produkto (BVP). Graikijos valdžios institucijos bendrą tiesioginę žalą įvertino 132 004 000 EUR. Padaryta žala sudaro 1,54 % atitinkamo NUTS 2 lygmens regiono – Vidurio Graikijos – BVP, taigi viršija 128 286 000 EUR ribinę vertę (1,5 % regiono BVP). Todėl Graikijos paraiška atitinka reikalavimus paramai iš Europos Sąjungos solidarumo fondo gauti.

(5)ESSF finansinės paramos sumos apskaičiavimo pagrindas – bendra tiesioginė žala. Finansinė parama gali būti naudojama tik svarbiausiems gelbėjimo ir atstatymo veiksmams, apibrėžtiems Reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, išskyrus e punkte nurodytus veiksmus, finansuoti.

(6)2020 m. spalio 29 d. paraiškoje Graikija paprašė sumokėti avansą, kaip nustatyta Reglamento 4a straipsnyje. 2021 m. kovo 2 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą C(2021) 1507 skirti 330 010 EUR dydžio avansą. Prieš sumokant likusią finansinės paramos dalį valstybei naudos gavėjai, bus atsižvelgta į avanso sumą. Nepagrįstai sumokėtus avansus Komisija susigrąžins.

(7)Paraiškoje išsamiai aprašytas įvykis ir visa padaryta žala. 2020 m. rugpjūčio 9 d. vasarinės audros frontas „Thalia“, kuris prieš dvi dienas siautė šiaurinėje Graikijos dalyje, suintensyvėjo ir pasiekė centrinę ir pietrytinę Graikijos žemyninę dalį, nulemdamas vertikalius meteorologinius pokyčius ir sukeldamas ekstremalius meteorologinius reiškinius. Ekstremalios oro sąlygos sukėlė liūtis (per aštuonias valandas iškrito 300 mm kritulių), intensyvią perkūniją ir stiprų vėją. Dėl liūčių dvi upės išsiliejo iš krantų, vanduo užblokavo kelius ir užliejo 3 000 namų, įkalindamas ir turistus, ir gyventojus. Visi šeši pagrindiniai Lilo upės tiltai sugriuvo, į upę įgriuvo erozijos pažeisti kelių pylimai. Ekstremalios oro sąlygos padarė daug žalos elektros energijos tinklui, viešajai infrastruktūrai ir privatiems būstams, didelė regioninio kelių tinklo dalis tapo laikinai arba visiškai nebenaudojama. Dėl nuožulnaus topografinio kraštovaizdžio per trumpą laiką iškritęs gausus kritulių kiekis sukėlė katastrofiškus staigius potvynius ir nuošliaužas (daugiausia upių baseinuose). Potvyniai ir purvo nuošliaužos nusinešė aštuonių žmonių gyvybes. Didelę žalą taip pat patyrė įmonės ir žemės ūkio sektorius. Apskritai tinklų infrastruktūros (vandens / nuotekų, transporto, tiltų, energijos ir telekomunikacijų) fizinė žala sudaro didžiausias bendros apskaičiuotos tiesioginės žalos, įtrauktos į paraišką, išlaidas.

(8)Graikija apskaičiavo, kad gelbėjimo ir atstatymo veiksmų, kurie atitinka Reglamento 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus, išlaidos sudaro 106 124 000 EUR. Šios išlaidos suskirstytos pagal veiksmų tipą. Didžiausia išlaidų dalis (daugiau kaip 69 mln. EUR) numatyta transporto infrastruktūrai (keliams ir tiltams) atstatyti ir valymo veiksmams nelaimės ištiktose vietovėse (daugiau kaip 27 mln. EUR).

(9)Graikijos valdžios institucijos patvirtino, kad reikalavimus atitinkančių išlaidų draudimas nedengia.

(10)Šiuo metu nėra vykdoma jokia pažeidimo, susijusio su Sąjungos teisės aktų dėl nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo įgyvendinimu, nagrinėjimo procedūra.

(11)Įgyvendinant Direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo užbaigti šie veiksmai: parengta preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaita (2012 m. kovo mėn.), nustatytos didelės potvynių rizikos teritorijos 14-oje šalies upių baseinų rajonų ir atnaujinta preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaita (2012 m. lapkričio mėn.). 2017 m. kovo mėn. užbaigtas 14 šalies upių baseinų rajonų potvynių rizikos ir kitų pavojų nustatymas. Užbaigti visų šalies upių baseinų rajonų potvynių rizikos valdymo planai.

2.2Graikija. Ciklonas „Ianos“ 2020 m. rugsėjo mėn.

(1)2020 m. gruodžio 9 d. Graikija pateikė paraišką ESSF finansinei paramai gauti, kad galėtų finansuoti gelbėjimo ir atstatymo veiksmus dėl 2020 m. rugsėjo mėn. Viduržemio jūros ciklono „Ianos“ padarytos žalos.

(2)Paraiška buvo pateikta per dvylikos savaičių terminą po pirmosios nelaimės padarytos žalos užregistravimo 2020 m. rugsėjo 19 d. Joje pateikta visa informacija, kurios reikalaujama pagal Reglamento 4 straipsnį.

(3)Tai – stichinė nelaimė, todėl ji patenka į Europos Sąjungos solidarumo fondo taikymo sritį.

(4)Paraiškoje įvykis apibūdinamas kaip regioninė stichinė nelaimė, nustatyta Reglamento 2 straipsnio 3 dalyje, t. y. stichinė nelaimė, kurios tiesioginė žala reikalavimus atitinkančios valstybės NUTS 2 lygmens regione viršija 1,5 % to regiono bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 1,5 % svertinio GDP vidurkio, kai nelaimė įvyksta keliuose regionuose. Paraiška susijusi su penkiais NUTS 2 lygmens Graikijos regionais (Jonijos salomis (EL62), Vidurio Graikija (EL64), Vakarų Graikija (EL63), Tesalija (EL61) ir Peloponesu (EL65)). Graikijos valdžios institucijos bendrą tiesioginę žalą įvertino 863 540 756 EUR. Padaryta žala sudaro 11,08 % penkių susijusių NUTS 2 lygmens regionų svertinio BVP, taigi viršija ribinę vertę. Todėl Graikijos paraiška atitinka reikalavimus paramai iš Europos Sąjungos solidarumo fondo gauti.

(5)ESSF finansinės paramos sumos apskaičiavimo pagrindas – bendra tiesioginė žala. Finansinė parama gali būti naudojama tik svarbiausiems gelbėjimo ir atstatymo veiksmams, apibrėžtiems Reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, išskyrus e punkte nurodytus veiksmus, finansuoti.

(6)2020 m. gruodžio 9 d. paraiškoje Graikija paprašė sumokėti avansą, kaip nustatyta Reglamento 4a straipsnyje. 2021 m. kovo 2 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą C(2021) 1511 skirti 2 158 852 EUR dydžio avansą. Prieš sumokant likusią finansinės paramos dalį valstybei naudos gavėjai, bus atsižvelgta į avanso sumą. Nepagrįstai sumokėtus avansus Komisija susigrąžins.

(7)Paraiškoje išsamiai aprašytas įvykis ir visa padaryta žala. Ciklonas „Ianos“, taip pat žinomas pavadinimu „Medicane Ianos“, – retas Viduržemio jūros regiono atogrąžų tipo ciklonas, kuris 2020 m. rugsėjo 17–20 d. padarė žalos Graikijoje. Ši reta, į uraganą panaši audra siautė Graikijos centrinėje Tesalijoje: nukentėjusiuose regionuose stiprūs vėjai siekė 120 km/h, liūtys ir potvyniai nusinešė keturių žmonių gyvybes ir padarė didžiulę žalą namams ir infrastruktūrai. Keliuose upių baseinuose, kuriems būdinga stati morfologija, smarkios liūtys sukėlė dideles potvynių bangas. Į Kardicos ir Muzakio miestus atplūdo milžiniškas vandens kiekis ir juos užtvindė keletą dienų. Kardicos mieste iš viso užtvindyta 5 000 nekilnojamojo turto objektų, buvo apgadinta 97 % parduotuvių, smarkiai apgriauta 15 aplinkinių kaimų. Ilgą laiką buvo nutrūkęs elektros energijos tiekimas, daugelyje kaimų nebuvo vandens tiekimo. Didelė žala padaryta geležinkelių infrastruktūrai ir kelių tinklui. Kalnuotoje vietovėje užregistruota 100 nuošliaužų ir 40 neprivažiuojamų tiltų. Kelių tinkle problemų kilo dėl kelių tonų dumblo ir nuolaužų sąnašų, šimtų išrautų medžių ir nulaužtų šakų. Dėl išplitusių potvynių ir nutrūkusio elektros energijos tiekimo Itakės, Kefalinijos ir Zakinto salose paskelbta nepaprastoji padėtis. Pagalbos tarnybos pranešė sulaukusios daugiau kaip 2 500 pagalbos skambučių iš žmonių užtvindytuose būstuose ir automobiliuose, o Graikijos priešgaisrinės apsaugos tarnyba nukentėjusiuose regionuose išgelbėjo beveik 1 000 žmonių.

(8)Graikija apskaičiavo, kad gelbėjimo ir atstatymo veiksmų, kurie atitinka Reglamento 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus, išlaidos sudaro 507 660 619 EUR. Šios išlaidos suskirstytos pagal veiksmų tipą. Didžiausia išlaidų dalis (daugiau kaip 293 mln. EUR) tenka transporto infrastruktūrai atstatyti, o daugiau kaip 13 mln. EUR išlaidų numatyta vandens ir nuotekų infrastruktūrai atkurti.

(9)Graikijos valdžios institucijos patvirtino, kad reikalavimus atitinkančių išlaidų draudimas nedengia.

(10)Šiuo metu nėra vykdoma jokia pažeidimo, susijusio su Sąjungos teisės aktų dėl nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo įgyvendinimu, nagrinėjimo procedūra.

(11)Įgyvendinant Direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo užbaigti šie veiksmai: parengta preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaita (2012 m. kovo mėn.), nustatytos galimos didelės potvynių rizikos teritorijos 14-oje šalies vandens baseinų rajonų ir atnaujinta preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaita (2012 m. lapkričio mėn.). 2017 m. kovo mėn. užbaigtas 14 šalies upių baseinų rajonų potvynių rizikos ir kitų pavojų nustatymas. Užbaigti visų šalies upių baseinų rajonų potvynių rizikos valdymo planai.

2.3Graikija. Žemės drebėjimas Samo, Ikarijos ir Chijo salose 2020 m. spalio mėn.

(1)2021 m. sausio 22 d. Graikija pateikė paraišką ESSF finansinei paramai gauti, kad galėtų finansuoti gelbėjimo ir atstatymo veiksmus po 2020 m. spalio mėn. Samo, Ikarijos ir Chijo salose įvykusio žemės drebėjimo padarytos žalos.

(2)Paraiška buvo pateikta per dvylikos savaičių terminą po pirmosios nelaimės padarytos žalos užregistravimo 2020 m. spalio 30 d. Joje pateikta visa informacija, kurios reikalaujama pagal Reglamento 4 straipsnį.

(3)Tai – stichinė nelaimė, todėl ji patenka į Europos Sąjungos solidarumo fondo taikymo sritį.

(4)Paraiškoje įvykis apibūdinamas kaip regioninė stichinė nelaimė, nustatyta Reglamento 2 straipsnio 3 dalyje, t. y. stichinė nelaimė, kurios tiesioginė žala reikalavimus atitinkančios valstybės NUTS 2 lygmens regione viršija 1,5 % to regiono bendrojo vidaus produkto (BVP). Graikijos valdžios institucijos bendrą tiesioginę žalą įvertino 101 252 020 EUR. Padaryta žala sudaro 39,72 % atitinkamo NUTS 2 lygmens regiono – Šiaurės Egėjo regiono – BVP, taigi viršija 38 239 500 EUR ribinę vertę (1,5 % regiono BVP). Todėl Graikijos paraiška atitinka reikalavimus paramai iš Europos Sąjungos solidarumo fondo gauti.

(5)ESSF finansinės paramos sumos apskaičiavimo pagrindas – bendra tiesioginė žala. Finansinė parama gali būti naudojama tik svarbiausiems gelbėjimo ir atstatymo veiksmams, apibrėžtiems Reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, išskyrus e punkte nurodytus veiksmus, finansuoti.

(6)Savo 2021 m. sausio 22 d. paraiškoje Graikija paprašė sumokėti avansą, kaip nustatyta Reglamento 4a straipsnyje. 2021 m. kovo 8 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą C(2021) 1623 skirti 253 131 EUR dydžio avansą. Prieš sumokant likusią finansinės paramos dalį valstybei naudos gavėjai, bus atsižvelgta į avanso sumą. Nepagrįstai sumokėtus avansus Komisija susigrąžins.

(7)Paraiškoje išsamiai aprašytas įvykis ir visa padaryta žala. 2020 m. spalio 30 d. apie 14 km į šiaurės rytus nuo Graikijos Samo salos įvyko 7,0 balų stiprumo žemės drebėjimas. Praėjus trims dienoms po pagrindinio žemės drebėjimo užfiksuota apie 150 įvairaus intensyvumo pakartotinių smūgių. Dėl Žemės plutos lūžio per pradinį žemės drebėjimą labai pasikeitė jūros dugnas ir kilo povandeninių nuošliaužų. Todėl po pradinio žemės drebėjimo kilo trys iki 1,5 metro aukščio gravitacinės bangos (cunamis), kurios nuplovė kelias šiaurinėje Samo salos dalyje esančias vietoves. Žemės drebėjimas ir cunamis padarė žalos Šiaurės Egėjo jūros Samo, Ikarijos ir Chijo saloms. Per šią nelaimę du žmonės žuvo, o 19 žmonių buvo sužeisti griūnant pastatams ir krentant jų nuolaužoms. Didelė žala buvo padaryta bažnyčioms, mokykloms, muziejų parodoms ir privatiems būstams. Samo salos Vačio mieste nelaimė sukėlė itin didelius nuostolius – 2 000–3 000 žmonių turėjo su būstu susijusių problemų. Nukentėjo visi seni akmeniniai pastatai: vieni buvo šiek tiek apgadinti, kiti – visiškai sugriauti. Po žemės drebėjimo Same buvo apgadinta 300 namų. Žemės drebėjimas sugriovė didelę kelių tinklo dalį.

(8)Graikija apskaičiavo, kad gelbėjimo ir atstatymo veiksmų, kurie atitinka reglamento 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus, išlaidos sudaro 23 785 020 EUR. Šios išlaidos suskirstytos pagal veiksmų tipą. Didžiausia išlaidų dalis (daugiau kaip 10 mln. EUR) numatyta transporto infrastruktūrai atstatyti, daugiau kaip 6,6 mln. EUR – švietimo infrastruktūrai atkurti, o daugiau kaip 4,5 mln. EUR išlaidų – nelaimės ištiktos vietovės valymo veiksmams.

(9)Graikijos valdžios institucijos patvirtino, kad reikalavimus atitinkančių išlaidų draudimas nedengia.

(10)Šiuo metu nėra vykdoma jokia pažeidimo, susijusio su Sąjungos teisės aktų dėl nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo įgyvendinimu, nagrinėjimo procedūra.

(11)Graikijos paraiškoje aprašytas Sąjungos teisės aktų dėl nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo, susijusių su nelaimių pobūdžiu, įgyvendinimas. Po stiprių žemės drebėjimų, sukrėtusių Graikiją 1978–1981 m., šalies vyriausybė parengė stichinių nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo politiką, kurios paskirtis – vykdyti žinomos rizikos mažinimo ir žemės drebėjimų poveikio valdymo politiką, įgyvendinti naujų pavojų prevencijos procedūras ir (arba) veiksmus ir taip didinti vietos bendruomenių atsparumą. Graikijos antiseisminės statybos kodekse atnaujintas seisminio pavojaus žemėlapis.

2.4 Prancūzija. Audra „Alex“ Provanso-Alpių-Žydrojo Kranto regione 2020 m. spalio mėn.

(1)2020 m. gruodžio 21 d. Prancūzija pateikė paraišką ESSF finansinei paramai gauti, kad galėtų finansuoti gelbėjimo ir atstatymo veiksmus po 2020 m. spalio mėn. audros „Alex“ Provanso-Alpių-Žydrojo Kranto regione padarytos žalos.

(2)Paraiška buvo pateikta per dvylikos savaičių terminą po pirmosios nelaimės padarytos žalos užregistravimo 2020 m. spalio 2 d. Joje pateikta visa informacija, kurios reikalaujama pagal Reglamento 4 straipsnį.

(3)Tai – stichinė nelaimė, todėl ji patenka į Europos Sąjungos solidarumo fondo taikymo sritį.

(4)Paraiškoje įvykis apibūdinamas kaip regioninė stichinė nelaimė, nustatyta Reglamento 2 straipsnio 3 dalyje, t. y. stichinė nelaimė, kurios reikalavimus atitinkančios valstybės NUTS 2 lygmens regione viršija 1,5 % to regiono bendrojo vidaus produkto (BVP). Bendrą tiesioginę žalą Prancūzijos valdžios institucijos įvertino 2 373 000 000 EUR. Padaryta žala sudaro 1,5 % atitinkamo NUTS 2 lygmens regiono – Provanso-Alpių-Žydrojo Kranto regiono – BVP, taigi, 2 372 040 600 EUR viršija ribinę vertę (1,5 % regiono BVP). Todėl Prancūzijos paraiška atitinka reikalavimus paramai iš Europos Sąjungos solidarumo fondo gauti.

(5)ESSF finansinės paramos sumos apskaičiavimo pagrindas – bendra tiesioginė žala. Finansinė parama gali būti naudojama tik svarbiausiems gelbėjimo ir atstatymo veiksmams, apibrėžtiems Reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, išskyrus e punkte nurodytus veiksmus, finansuoti.

(6)Savo 2020 m. gruodžio 21 d. paraiškoje Prancūzija paprašė sumokėti avansą, kaip nustatyta Reglamento 4a straipsnyje. 2021 m. vasario 22 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą C(2021) 1340 skirti 5 932 500 EUR dydžio avansą. Prieš sumokant likusią finansinės paramos dalį valstybei naudos gavėjai, bus atsižvelgta į avanso sumą. Nepagrįstai sumokėtus avansus Komisija susigrąžins.

(7)Paraiškoje išsamiai aprašytas įvykis ir visa padaryta žala. Audra „Alex“ Prancūzijoje siautė 2020 m. spalio 1–4 d. Dėl audros Provanso-Alpių-Žydrojo Kranto regione padaryta ypač didelė žala – išskirtinai daug kritulių iškrito skirtinguose Alpių slėniuose į šiaurę nuo Nicos, jų intensyvumas keliose vietovėse buvo didžiausias per 100 metų. Smarkių liūčių ir vietos reljefo (kuriam būdingi siauri stačiais šlaitais slėniai) derinys sukėlė daug pavojingų procesų, kaip antai žemės ir nuolaužų nuošliaužas, staigių potvynių bangas ir stiprius vandentakų erozijos procesus. Bendras kritulių kiekis pasiekė didžiausią ligšiol registruotą kiekį. Dėl to visiems infrastruktūros tinklams buvo padaryta didelė žala, o kai kurie jų buvo sugriauti – dėl nugriautų tiltų ir sugriautų pagrindinių kelių keli miestai buvo izoliuoti. Šimtai namų buvo apgadinti, devyni žmonės žuvo. Toks lietaus intensyvumas ir kiekis būna tik kartą per šimtmetį ar rečiau, be to, pūtė stiprūs vėjai (užregistruota iki 161 km/h). Ypač nukentėjo Ruaja, Tinė ir Veziubi slėniuose esančios savivaldybės. Šiek tiek mažiau žalos padaryta Esterono ir Varo slėniams. Pirmomis audros dienomis Ruaja, Tinė ir Veziubi slėniuose visi tinklai (vandens, elektros ir kelių) buvo atkirsti ir žmonės buvo atskirti nuo išorės pasaulio. Apskritai audra padarė didžiulę žalą viešajai ir privačiajai nuosavybei, taip pat kelių ir geležinkelių infrastruktūrai, elektros energijos tinklams. Nelaimė padarė didelį poveikį verslui ir turizmui.

(8)Prancūzija apskaičiavo, kad gelbėjimo ir atstatymo veiksmų, kurie atitinka Reglamento 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus, išlaidos sudaro 1 805 243 000 EUR. Šios išlaidos suskirstytos pagal veiksmų tipą. Didžiausia išlaidų dalis (daugiau kaip 663 mln. EUR) tenka transporto infrastruktūrai atstatyti, o daugiau kaip 340 mln. EUR išlaidų numatyta viešųjų pastatų / objektų remontui.

(9)Prancūzijos valdžios institucijos patvirtino, kad reikalavimus atitinkančių išlaidų draudimas nedengia.

(10)Šiuo metu nėra vykdoma jokia pažeidimo, susijusio su Sąjungos teisės aktų dėl nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo įgyvendinimu, nagrinėjimo procedūra.

(11)Direktyva 2007/60/EB į Prancūzijos teisę perkelta 2010 m. liepos 12 d. Įstatymo Nr. 2010-788, kuriuo nustatomas nacionalinis įsipareigojimas aplinkos srityje, 221 straipsniu ir 2011 m. kovo 2 d. Dekretu Nr. 2011-227 dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo. Perkeldama šią direktyvą į nacionalinę teisę, Prancūzijos valstybė nusprendė imtis veiksmų nacionaliniu mastu – parengė nacionalinę potvynių rizikos valdymo strategiją – ir teritoriniu mastu – parengė upių baseinų rajonų lygmens potvynių rizikos valdymo planus. Potvynių rizikos valdymo planas – Potvynių direktyvos įgyvendinimo vietos lygmeniu priemonė.

2.5 Airija, Albanija, Austrija, Belgija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Juodkalnija, Kroatija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Serbija, Vengrija ir Vokietija. Didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacija, kurią 2020 m. pradžioje sukėlė COVID-19 pandemija

2019 m. gruodžio mėn. Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) iš Uhano (Kinija) buvo pranešta apie nežinomos kilmės pneumonijos epidemiją. Vėliau buvo nustatyta, kad tai – nauja koronaviruso padermė, kuria, kiek buvo žinoma anksčiau, žmonės neužsikrėsdavo – 2019 m. koronaviruso sukelta liga (COVID-19). 2020 m. sausio 30 d. PSO dėl naujojo koronaviruso epidemijos paskelbė tarptautinio masto epidemijos ekstremaliąją situaciją.

2020 m., įgyvendinant Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII), ESSF reglamentas buvo iš dalies pakeistas 3 , į ES solidarumo principo taikymo sritį įtraukiant didelio masto ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas.

Vėliau, iki 2020 m. birželio 24 d. termino, Komisija gavo 22 paraiškas finansinei paramai iš ESSF gauti. Pagalbos prašė iš viso 19 ES valstybių narių (Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovėnija, Vengrija ir Vokietija) ir trys narystės siekiančios šalys (Albanija, Juodkalnija ir Serbija).

Komisijos tarnybos išsamiai išnagrinėjo visas gautas paraiškas pagal ESSF reglamentą, ypač jo 2, 3 ir 4 straipsnius. Toliau išdėstyti svarbiausi vertinimo elementai.

(1)Visos 22 paraiškos buvo pateiktos iki galutinio – 2020 m. birželio 24 d. – oficialaus termino, nustatyto dėl COVID-19 pandemijos sukeltos didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos (t. y. per dvylika savaičių nuo iš dalies keičiančio Reglamento (ES) 2020/461 įsigaliojimo).

(2)COVID-19 pandemija yra didelio masto ekstremalioji visuomenės sveikatos situacija, todėl ji patenka į Europos Sąjungos solidarumo fondo taikymo sritį.

(3)Gautose 22 paraiškose pateikiama visa informacija, kurios reikalaujama pagal Reglamento 4 straipsnį.

(4)Septynios ES valstybės narės (Airija, Graikija, Ispanija, Kroatija, Portugalija, Vengrija ir Vokietija) savo paraiškose paprašė išmokėti numatomos ESSF paramos avansą. Reglamento 4a straipsnyje numatyta, kad avanso iš ESSF gali prašyti tik valstybės narės. Komisijos tarnybos atliko preliminarų paraiškų, gautų iš šių septynių valstybių narių, vertinimą ir padarė išvadą, kad visos septynios paraiškos atitinka avanso iš ESSF mokėjimo sąlygas.

(5)2020 m., remdamosi preliminariu vertinimu, Komisijos tarnybos nustatė bendras laikinai patvirtintas išlaidas tik avanso Airijai, Graikijai, Ispanijai, Kroatijai, Portugalijai, Vengrijai ir Vokietijai nustatymo tikslais. Naujausiu ESSF pakeitimu didžiausia avanso suma padidinta ne daugiau kaip 25 % finansinės paramos sumos ir ne daugiau kaip 100 mln. EUR.

(6)2020 m. lapkričio 27 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą C(2020) 8574, kuriuo iš ESSF skyrė 23 279 441 EUR avansą ir vėliau jį išmokėjo Airijai.

(7)2020 m. gruodžio 2 d. Komisija priėmė:

–Įgyvendinimo sprendimą C(2020) 8686, kuriuo iš ESSF skyrė 8 462 280 EUR avansą ir vėliau jį išmokėjo Kroatijai;

–Įgyvendinimo sprendimą C(2020) 8667, kuriuo iš ESSF skyrė 15 499 409 EUR avansą ir vėliau jį išmokėjo Vokietijai;

–Įgyvendinimo sprendimą C(2020) 8687, kuriuo iš ESSF skyrė 4 535 700 EUR avansą ir vėliau jį išmokėjo Graikijai;

–Įgyvendinimo sprendimą C(2020) 8683, kuriuo iš ESSF skyrė 26 587 069 EUR avansą ir vėliau jį išmokėjo Vengrijai;

–Įgyvendinimo sprendimą C(2020) 8688, kuriuo iš ESSF skyrė 37 528 511 EUR avansą ir vėliau jį išmokėjo Portugalijai;

–Įgyvendinimo sprendimą C(2020) 8696, kuriuo iš ESSF skyrė 16 844 420 EUR avansą ir vėliau jį išmokėjo Ispanijai.

(8)Remiantis Reglamentu, prieš sumokant likusią finansinės paramos dalį valstybei naudos gavėjai, buvo atsižvelgta į avanso sumą. Nepagrįstai sumokėtus avansus Komisija susigrąžins.

(9)Siekiant užtikrinti nuoseklų ir vienodą požiūrį visos gautos paraiškos vertintos kaip vienas bendras paraiškų rinkinys. Komisija nuodugniai išnagrinėjo keletą aspektų, pavyzdžiui, išlaidų atitiktį reikalavimams (be kita ko, analizuodama, ar pateiktos išlaidos apėmė reikalavimus atitinkančius veiksmus ir ar išlaidos buvo susijusios su reikalavimus atitinkančiu laikotarpiu), skubų išlaidų pobūdį ir tiesioginį ryšį su COVID-19 pandemija, bendro vertinimo nuoseklumą. Prireikus Komisija prašė šalių kandidačių pateikti papildomos informacijos, paaiškinimų ir pagrindimą.

(10)Keisdamasi informacija su atsakingomis nacionalinėmis institucijomis, Komisija galėjo išsiaiškinti su tam tikrų rūšių deklaruotų išlaidų atitiktimi reikalavimams susijusius klausimus ir užbaigti savo vertinimą. Taigi, Komisijos tarnybos nustatė bendras viešąsias išlaidas, susijusias su reagavimo į ekstremaliąsias situacijas priemonėmis, ir patvirtino kiekvienoje paraiškoje nurodytas išlaidas.

(11)Vertinimo metu ir po susirašinėjimo su Lenkijos valdžios institucijomis Komisijos tarnybos nustatė, kad visos viešosios tiesioginės išlaidos, apie kurias Lenkijos valdžios institucijos pranešė 2020 m. birželio 22 d. pateiktoje ESSF paraiškoje, buvo pervertintos, todėl, pritarus minėtoms valdžios institucijoms, jos turėjo būti sumažintos. Kadangi 2020 m. Lenkijai nustatyta didelio masto ekstremalioji visuomenės sveikatos situacijos ribinė vertė yra 1 430,574 mln. EUR, o patikslintos bendros viešosios išlaidos išlieka gerokai mažesnės už tą ribinę vertę, Lenkijos paraiška neatitinka ESSF teikiamos paramos reikalavimų.

(12)Vertinimo metu ir po susirašinėjimo su Slovėnijos valdžios institucijomis Komisijos tarnybos nustatė, kad visos viešosios išlaidos, apie kurias Slovėnijos valdžios institucijos pranešė 2020 m. birželio 17 d. pateiktoje ESSF paraiškoje, buvo pervertintos, todėl jos turėjo būti sumažintos. Kadangi 2020 m. Slovėnijai nustatyta didelio masto ekstremalioji visuomenės sveikatos situacijos ribinė vertė yra 135,102 mln. EUR, o patikslintos bendros viešosios išlaidos išlieka mažesnės už tą ribinę vertę, Slovėnijos paraiška neatitinka ESSF teikiamos paramos reikalavimų.

2.6Išvada

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Graikijos ir Prancūzijos pateiktose paraiškose nurodytos nelaimės ir dvidešimt su COVID-19 pandemija susijusių paraiškų atitinka Reglamente nustatytas sąlygas.

3.Finansavimas iš Europos Sąjungos solidarumo fondo 2021 m. asignavimų

2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamente (ES, EURATOMAS) Nr. 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa 4 (toliau – DFP reglamentas), ypač jo 9 straipsnyje, numatyta galimybė mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas iš solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo. ESSF lėšų mobilizavimo iš solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo sąlygos nustatytos 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo 5 10 punkte.

Pagrindinė Europos Sąjungos solidarumo fondo įsteigimo priežastis – solidarumas, todėl Komisija laikosi požiūrio, kad pagalba turėtų būti progresinė. Tai reiškia, kad, remiantis ankstesne praktika, Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo ribinę vertę, taikomą didelės stichinės nelaimės atveju (t. y. 0,6 % BNP, arba 3 mlrd. EUR 2011 m. kainomis, atsižvelgiant į mažesniąją iš šių sumų), viršijančiai žalos daliai padengti reikėtų skirti didesnę pagalbą nei žalos daliai, kuri tos ribinės vertės nesiekia. Anksčiau nustatant asignavimus didelio masto nelaimėms buvo taikomas toks koeficientas: 2,5 % bendros tiesioginės žalos, jei ji nesiekia ribinės vertės, ir 6 % žalos, viršijančios tą ribinę vertę, dalies. Regioninėms nelaimėms ir nelaimėms, dėl kurių paraiškos priimtos pagal kaimyninės šalies nuostatą, taikomas 2,5 % koeficientas.

Įnašas negali viršyti apskaičiuotos bendros reikalavimus atitinkančių veiksmų išlaidų sumos. Pagalbos apskaičiavimo metodika nustatyta 2002–2003 m. Europos Sąjungos solidarumo fondo metinėje ataskaitoje ir patvirtinta Tarybos bei Europos Parlamento.

Remiantis Graikijos ir Prancūzijos pateiktomis paraiškomis ir atsižvelgiant į apskaičiuotą bendrą tiesioginę žalą, Europos Sąjungos solidarumo fondo finansinė parama skaičiuojama taip:

Didelio masto ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų atveju Komisija pagalbos sumoms nustatyti taiko panašų metodą kaip ir stichinių nelaimių atveju. Šalis gauna 2,5 % visų reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų neviršijant konkrečiai šaliai nustatytos ribinės vertės didelio masto ekstremaliųjų sveikatos situacijų atveju ir 6 % ribinę vertę viršijančios viešųjų išlaidų dalies. Apie tai taip pat pranešta Komisijos interneto svetainėje 7 . Atlikus šį skaičiavimą, bendra visoms šalims skiriama suma viršijo turimus biudžeto išteklius, todėl kiekvienai šaliai skiriamos sumos buvo proporcingai sumažintos.

Todėl, atsižvelgdamos į Airijos, Albanijos, Austrijos, Belgijos, Čekijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Juodkalnijos, Kroatijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Serbijos, Vengrijos ir Vokietijos pateiktas paraiškas dėl didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos, kurią sukėlė COVID-19 pandemija, Komisijos tarnybos siūlo biudžeto valdymo institucijai mobilizuoti toliau pateiktas sumas:

Remiantis DFP reglamento 9 straipsnio 2 dalimi, solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo didžiausia metinė suma neviršija 1 200 000 000 EUR 2018 m. kainomis arba 1 273 450 000 EUR dabartinėmis kainomis. DFP reglamento 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad 2021 m. spalio 1 d. rezerve turi likti 25 % 2021 m. visų solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo metinių asignavimų (318 362 500 EUR dabartinėmis kainomis), tačiau nuo tos dienos juos galima naudoti visiems solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo komponentams. Be to, pagal DFP reglamento 9 straipsnio 4 dalį iki rugsėjo 1 d. gali būti mobilizuota ne didesnė suma kaip 50 % visų solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo asignavimų, išskaičiavus pirmiau minėtus 25 %. Todėl didžiausia suma, kurią iki 2021 m. rugsėjo 1 d. galima mobilizuoti iš 2021 m. ESSF asignavimų – 477 543 750 EUR. Remiantis ESSF reglamento 4a straipsnio 4 dalimi, 50 000 000 EUR suma jau įtraukta į 2021 m. bendrąjį biudžetą (įsipareigojimus ir mokėjimus) avansams mokėti. Ši suma bus panaudota su keturiomis stichinėmis nelaimėmis susijusiems avansams išmokėti, o likusią sumą (t. y. 41 325 507 EUR) bus galima panaudoti bet kokiems būsimiems avansų poreikiams vėliau, iki metų pabaigos.

Be to, 47 981 598 EUR 2020 m. asignavimų suma nebuvo panaudota iki tų metų pabaigos ir buvo perkelta į 2021 m.

Todėl šiuo 2021 m. momentu iš ESSF skiriama didžiausia suma yra 525 525 348 EUR. Jos pakanka pirmiau nurodytiems poreikiams pagal šį mobilizavimo sprendimą patenkinti (484 199 841 EUR, iš jų 86 744 920 EUR suma susijusi su stichinėmis nelaimėmis Graikijoje ir Prancūzijoje, o 397 454 921 EUR – su paraiškomis išmokėti avansą dėl COVID-19).

2021/0077 (BUD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Graikijai ir Prancūzijai dėl stichinių nelaimių ir Airijai, Albanijai, Austrijai, Belgijai, Čekijai, Estijai, Graikijai, Ispanijai, Italijai, Juodkalnijai, Kroatijai, Latvijai, Lietuvai, Liuksemburgui, Portugalijai, Prancūzijai, Rumunijai, Serbijai, Vengrijai ir Vokietijai dėl ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdami į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą 9 , ypač į jo 4 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo 10 , ypač į jo 10 punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Europos Sąjungos solidarumo fondo (toliau – Fondas) tikslas – suteikti Sąjungai galimybę greitai, veiksmingai ir lanksčiai reaguoti nelaimės atvejais, kad būtų parodytas solidarumas su didelių ir regioninių stichinių nelaimių ištiktų arba didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijoje atsidūrusių regionų gyventojais;

(2)Fondas negali viršyti Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 11 9 straipsnyje nustatytų viršutinių ribų. Pagal DFP reglamento 9 straipsnio 2 ir 4 dalis didžiausia suma, kurią iki 2021 m. rugsėjo 1 d. galima mobilizuoti iš Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) iš 2021 m. asignavimų – 477 543 750 EUR. Remiantis ESSF reglamento 4a straipsnio 4 dalimi, 50 000 000 EUR suma jau įtraukta į 2021 m. bendrąjį biudžetą (įsipareigojimus ir mokėjimus) avansams mokėti. Be to, 47 981 598 EUR 2020 m. asignavimų suma buvo nepanaudota iki tų metų pabaigos ir perkelta į 2021 m. Todėl šiuo 2021 m. momentu iš ESSF skiriama didžiausia suma yra 525 525 348 EUR. Jos pakanka pirmiau nurodytiems poreikiams pagal šį mobilizavimo sprendimą patenkinti;

(3)2020 m. spalio 29 d. Graikija pateikė paraišką prašydama mobilizuoti Fondo lėšas dėl 2020 m. rugpjūčio mėn. potvynių Vidurio Graikijoje;

(4)2020 m. gruodžio 9 d. Graikija pateikė paraišką prašydama mobilizuoti Fondo lėšas dėl 2020 m. rugsėjo mėn. ciklono „Ianos“ padarytos žalos Jonijos salose, Vidurio Graikijoje, Vakarų Graikijoje, Tesalijoje ir Peloponese;

(5)2021 m. sausio 22 d. Graikija pateikė paraišką prašydama mobilizuoti Fondo lėšas dėl 2020 m. spalio mėn. įvykusio žemės drebėjimo, padariusio žalos Samo, Chijo ir Ikarijos saloms;

(6)2020 m. gruodžio 21 d. Prancūzija pateikė paraišką prašydama mobilizuoti Fondo lėšas dėl 2020 m. spalio mėn. audros „Alex“ padarytos žalos Provanso-Alpių-Žydrojo Kranto regione;

(5)iki 2020 m. birželio 24 d. Airija, Albanija, Austrija, Belgija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Juodkalnija, Kroatija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Serbija, Vengrija ir Vokietija pateikė paraiškas prašydamos mobilizuoti Fondo lėšas dėl didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos, kurią 2020 m. pradžioje sukėlė COVID-19 pandemija;

(6)šių valstybių narių paraiškos tenkina finansinės paramos teikimo iš Fondo lėšų sąlygas, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 4 straipsnyje;

(7)todėl Fondo lėšos turėtų būti mobilizuotos siekiant suteikti finansinę paramą Graikijai ir Prancūzijai dėl stichinių nelaimių, o Airijai, Albanijai, Austrijai, Belgijai, Čekijai, Estijai, Graikijai, Ispanijai, Italijai, Juodkalnijai, Latvijai, Lietuvai, Liuksemburgui, Portugalijai, Prancūzijai, Rumunijai, Serbijai, Vengrijai ir Vokietijai – dėl didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos;

(8) kadangi Kroatijai skirta galutinė pagalbos suma viršija jau sumokėtą avansą, papildomų lėšų mobilizuoti nereikia, o neteisėtai išmokėtas avansas bus susigrąžintas pagal Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 4a straipsnį;

(9)siekiant kuo greičiau mobilizuoti Fondo lėšas, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo jo priėmimo dienos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2021 finansinių metų Sąjungos bendrajame biudžete iš Europos Sąjungos solidarumo fondo mobilizuojami tokie įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai dėl stichinių nelaimių:

(a)Graikijai skiriama 3 300 100 EUR suma dėl potvynių Vidurio Graikijoje, įskaitant 330 010 EUR avanso sumą;

(b)Graikijai skiriama 21 588 519 EUR suma dėl ciklono „Ianos“, įskaitant 2 158 852 EUR avanso sumą;

(c)Graikijai skiriama 2 531 301 EUR suma dėl žemės drebėjimo Samo, Chijo ir Ikarijos salose, įskaitant 253 131 EUR avanso sumą;

(d)Prancūzijai skiriama 59 325 000 EUR suma dėl audros „Alex“, įskaitant 5 932 500 EUR avanso sumą.

2 straipsnis

2021 finansinių metų Sąjungos bendrajame biudžete iš Europos Sąjungos solidarumo fondo mobilizuojami tokie įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai dėl didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos:

a) Albanijai skiriama 905 271 EUR suma;

b) Austrijai skiriama 31 755 580 EUR suma;

c) Belgijai skiriama 37 298 777 EUR suma;

d) Čekijai skiriama 17 373 205 EUR suma;

e) Estijai skiriama 3 588 755 EUR suma;

f) Prancūzijai skiriama 91 365 053 EUR suma;

g) Vokietijai skiriama 13 648 386 EUR suma;

h) Graikijai skiriama 3 994 022 EUR suma;

i) Vengrijai skiriama 13 136 857 EUR suma;

j) Airijai skiriama 20 480 330 EUR suma;

k) Italijai skiriama 76 271 930 EUR suma;

l) Latvijai skiriama 1 177 677 EUR suma;

m) Lietuvai skiriama 2 828 291 EUR suma;

n) Liuksemburgui skiriama 2 857 025 EUR suma; 

o) Juodkalnijai skiriama 199 505 EUR suma;

p) Portugalijai skiriama 18 039 670 EUR suma;

q) Rumunijai skiriama 13 926 870 EUR suma;

r) Serbijai skiriama 11 968 276 EUR suma;

s) Ispanijai skiriama 36 639 441 EUR suma. 

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo … [priėmimo data] 12***.

Priimta Briuselyje

(1)    2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą (OL L 311, 2002 11 14, p. 3), su pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 661/2014 (OL L 189, 2014 6 27, p. 143) ir 2020 m. kovo 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 461/2020 (OL L 99, 2020 3 31, p. 9).

(2)    COM(2021) 200.

(3)    2020 m. kovo 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/461.

(4)    OL L 433I, 2020 12 22, p. 11.

(5)    OL C 433I, 2020 12 22, p. 28.

(6)    Ciklono „Ianos“ atveju nelaimė paveikė kelis regionus, todėl ribinė vertė apskaičiuojama taikant tų regionų BVP svertinį vidurkį, apskaičiavus pagal visos žalos dalį kiekviename regione, kaip nustatyta ESSF reglamento 2 straipsnio 3 dalyje.

(7)    https://ec.europa.eu/regional_policy/en/funding/solidarity-fund/covid-19.

(8)    Iš Kroatijos bus susigrąžinta 844 010 EUR suma.

(9)    OL L 311, 2002 11 14, p. 3.

(10)    OL L 433I, 2020 12 22, p. 28.

(11)    2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L 433I, 2020 12 22, p. 11).

(12) ** Datą įrašo Parlamentas prieš paskelbiant OL.